15.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte, 15 prill 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Rugova e Shtajner diskutuan rreth procesit tė transferimit tė kompetencave dhe ēėshtjeve tė tjera

  • Idetė pėr moratoriume janė tė papranueshme dhe politikisht tė papėrgjegjshme, thotė zėdhėnėsi i Presidentit tė Kosovės

  • Gjilan: Komuna nderon zjarrfikėsin qė shpėtoi nga zjarri vogėlushin 4- vjeēar

  • Pejė: Dje pasdite nė njė pritė janė vrarė Ilir e Feride Selimaj dhe tre tė tjerė janė plagosur

  • Pėrkrahet iniciativa e LDK-sė pėr nxjerrjen e njė ligji pėr zgjedhjet

  • Vrasja afėr Pejė mund tė jetė me motive hakmarrjeje, thotė policia e UNMIK-ut

  • Kryesuesi i Bundestagut gjerman thotė se statusi pėrfundimtar i Kosovės do tė zgjidhet paralelisht me zhvillimin ekonomik

  • Kreu i PDK-sė thotė se ka marrė mbėshtetjen pėr idenė e moratoriumit nga shefi i zyrės amerikane

  • Shefi i Zyrės kanadeze nuk ka pranuar tė deklarohet pėr propozimin e kreut tė PDK-sė pėr moratoriumin

  • Ministrat e jashtėm tė BE-sė vlerėsuan se ende nuk ka ardhur koha pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės

  • Nė Gjilan hapet "Vullneti Rinor 2003"

  • Dy fėmijė marrin lėndime nga shpėrhtimi i njė granate nė njė fshat tė Vushtrrisė

  • Zyrtarėt e LDK-sė vizituan fshatin Ēabėr tė Zubinpotokut

  • Ekspertėt sllovenė tė biznesit ligjėruan pėr pėrvojat nė menaxhimin e ndėrmarrjeve

  • Fleēėr ka hedhur poshtė mundėsinė qė AKSH -ja tė jetė pėrgjegjėse pėr minimin e urės hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit

  • Zėdhėnėsi Idou ka mohuar tė ketė informacione pėr ekzistimin e AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės

  • Qėndrime tė kundėrta mes vendorėve dhe ndėrkombėtarėve

  • Konfiskohen 34 kilogramė marihuanė dhe hashash nė Qafė tė Thanės

  • Tiranė: Debate tė ashpra nė parlament mbi Raportin e Komisionit Evropian

  • Zhivkoviq e Ēoviq thonė se transferimi i kompetencave nė Kosovė ėshtė i papranueshėm

  • Ministri serb kėrkon qė privatizimi i ekonomisė sė Kosovės tė bėhet nė marrėveshje me Serbinė

  • Njė person i armatosur ka vrarė njė djalosh dhe ka plagosur tri nxėnėse tė njė gjimnazi nė Nju Orleans

  • Shrėder do tė kėrkojė votėbesimin e partisė sė tij pėr reformat sociale

  • Disidentėt nė Kubė kėrkojnė pėrkrahje nga Komisioni i OKB-sė pėr tė drejtat e njeriut

  • Disfatė e rėndė e partisė nė pushtet nė Kanada nė zgjedhjet parlamentare

  • SHBA dhe Britania kanė filluar sot bisedimet me grupimet irakiane se si tė qeveriset vendi pas luftės

  • SHBA-tė thonė se lufta nė Irak ka pėrfunduar

  • Forcat izraelite kanė vrarė sot njė palestinez dhe kanė arrestuar dy tė tjerė

  • Nė dy aksidente janė vrarė tre ushtarė amerikanė dhe janė plagosur tre tė tjerė

  • E ardhmja e Irakut - temė e mbledhjes sė irakianėve vendas dhe nga diaspora

  • Uashingtoni intensifikon kritikat ndaj Sirisė

  • Egjipti dhe Jordania kėrkojnė qeveri irakiane tė besueshme

  • Patrulla tė pėrbashkėta nė Bagdad


 

Rugova e Shtajner diskutuan rreth procesit tė transferimit tė kompetencave dhe ēėshtjeve tė tjera
 
    
Prishtinė, 15 prill 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova dhe shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner diskutuan sot rreth procesit tė transferimit tė kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek institucionet vendore.

Tė dy bashkėbiseduesit thanė se Kosova ndodhet nė njė fazė tė zhvillimit e cila kėrkon bashkėpunim tė ngushtė ndėrmjet UNMIK-ut dhe institucioneve tė Kosovės. Prandaj edhe ky takim ka pasur temė qendrore ēėshtjen e transferimti tė pėrgjegjėsive aq tė diskutuara kohėve tė fundit.
  
Kryeadministratori Shtajner ritheksoi qėndrimin e tij tashmė tė njohur se procesi duhet tė jetė gradual. "Njerėzit kėrkojnė zhvillim ekonomik, luftė kundėr krimit dhe korrupsionit, mbrojtje tė minoriteteve", tha Shtajner, ndėrkaq transferimi pėrgjegjėsive, sipas tij, do t'u mundėsojė institucioneve vendore qė tė bėjnė punėn e tyre dhe tė pėrmbushin kėrkesat e qytetarėve.

Nga ana e tij presidenti Rugova theksoi se ndėrmjet UNMIK-ut dhe institucioneve vendore do tė ketė edhe mė tutje njė bashkėpunim tė ngushtė. "Biseduam shumė pėr ēėshtjet qė tė pėrqendrohemi nė problemet ekonomike, nė hapjen e vendeve tė reja tė punės, rreth privatizimit dhe pėr hapat konkretė, sepse kėto janė ēėshtje kryesore pėr qytetarėt dhe pėr integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė kosovare", tha presidenti Rugova.

Ndėrkaq lidhur me idenė e hedhur pėr moratoriumin rreth statusit tė Kosovės, presidenti Rugova theksoi se njė ide tė tillė nuk e sheh tė arsyeshme. "Momentalisht ndodhemi nėn njė protektorat ndėkombėtar, pra administratė ndėrkombėtare dhe vazhdojmė tė punojmė pėr shoqėrinė dhe vendin tonė si dhe pėr perspektivat pėr tė ardhmen e vendit, dhe kjo ėshtė pavarėsia e Kosovės", nėnvizoi presidenti Rugova.

Shtajner tha se qėndrimi i bashkėsisė ndėrkombėtare ėshtė i qartė - koncentrimi rreth e ēėshtjeve praktike, ndėrkaq statusi nuk do tė zgjidhet gjatė kėtij viti". Ai tha se qėndrimet e tij dhe tė presidentit Rugova rreth moratoriumit, pavarėsisht se duken tė ndryshme, nuk janė tė tilla. "Nė fund tė fundit ne nuk kemi dallime.
 
Unė nuk besoj se ndonjė lider i pėrgjegjshėm nė Kosovė ka qėndrim tė ndryshėm sepse edhe ideja pėr moratorium e arrin synimin pėr aq sa ajo na lejon tė pėrqėndrohemi nė prioritetet tona", theksoi Shtajner, por nevojitet njė marrėveshje e gjerė, tha ai.

Presidenti Rugova tha se nuk ka pasur ndonjė presion nga ndėrkombėtarėt pėr ta pranuar kėtė ide (moratorimin) dhe Kosova tashmė duhet tė mėsohet me diferencat nė ide dhe duhet tė thyejė logjikėn uniforme.
 
 
Idetė pėr moratoriume janė tė papranueshme dhe politikisht tė papėrgjegjshme, thotė zėdhėnėsi i Presidentit tė Kosovės
 
Prishtnė, 15 prill 2003 - Nė lidhje me idetė pėr tė ashtuquajturin "moratorium" pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, z. Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka lėshuar dje pasdite kėtė deklaratė:

"Presidenti i Kosovės konsideron se idetė pėr moratoriume janė tė papranueshme dhe politikisht tė papėrgjegjshme.

Kosova ėshtė nė procesin e sigurt tė ndėrtimit tė strukturave tė veta dhe insiston pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės, nė bashkėpunim tė ngushtė me SHBA-tė dhe me Unionin Evropian.

Njohja e pavarėsisė do tė shpejtonte zhvillimin ekonomik dhe demokratik tė Kosovės dhe do tė qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės", thuhet nė fund tė deklaratės.
 
 
Gjilan: Komuna nderon zjarrfikėsin qė shpėtoi nga zjarri vogėlushin 4- vjeēar
 
Gjilan, 15 prill 2003 - Kryetari i komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri e ka nderuar me mirėnjohje zjarrėfikėsin Murat Ramadani, pėr guximin dhe sakrificėn qė ka bėrė ai ditėn e 10 prillit tė kėtij viti, pėr ta shpėtuar nga zjarri vogėlushin katėr vjeēar Besnik Qazimi, i cili gjendej nė shtėpinė qė po digjej.

Komuna ėshtė duke punuar nė themelimin e ēmimit "Mirėnjohje pėr trimėri", qė do tė jipet pėr kontribute tė veēanta dhe Murat Ramadani, me veprėn e tij tė guximshme, qė tani do tė jetė njėri nga kandidatėt e mundshėm pėr kėtė, ka thėnė z. Haziri.

Kur dikush rrezikon veten pėr tė shpėtuar jetėn e dikujt tjetėr qė mund tė gjendet nė rrezik, pavarėsisht nga koha nė tė cilėn ndodhė rasti - ky ėshtė njė akt trimėrie qė meriton nderimin tonė, theksoi kryetari i komunės, duke ia dorėzuar mirėnjohjen zjarrfikėsit Ramadani.

Sikur tė vonohej ndihma ose tė mungonte gatishmėria e Muratit pėr t`u futur brenda nėpėr flakė, familja Qazimi do tė ishte sot dhe nė tė ardhmen, nė dhembje tė shumėfishtė.
 
 
Pejė: Dje pasdite nė njė pritė janė vrarė Ilir e Feride Selimaj dhe tre tė tjerė janė plagosur
 
Pejė, 15 prill 2003 - Nė njė pritė tė kurdisur ndėrmjet fshatit Nabėrgjan dhe Osdrim tė Pejės ėshtė vrarė Ilir Selimaj 23 vjeē dhe Feride Selimaj (32), bashkėshorte e xhaxhait tė tij, Demė Selimaj, i cili po ashtu ėshtė plagosur, si dhe dy fėmijėt e tij, Drita 15-vjeēe dhe Kreshniku 4-vjeēar.
 
Ata ishin duke u kthyer nga Peja nė shtėpinė e tyre, kur nė veturėn e tyre u zbrazėn njė breshėri plumbash nga persona tė paidentifikuar.

Tre personat e lėnduar janė jashtė rrezikut pėr jetė dhe po trajtohen nė spitalin e Pejės. Policia e UNMIK-ut menjeherė ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe ėshtė duke i zhvilluar hetimet, por nuk ka dhėnė detaje pėr kėtė vrasje mizore. Deri tash nuk ka dėshmitarė pėr ngjarjen dhe nuk dihen motivet e vrasjes.

Ilir Selimaj ka qenė ish-anėtar i UĒK-sė i brigadės 136 "Rugova" dhe i njėsitit sepcial "Shqiponjat e zeza". Ilir Selimaj vitin e kaluar ka dėshmuar nė procesin e "Grupit tė Dukagjinit".
 
 
Pėrkrahet iniciativa e LDK-sė pėr nxjerrjen e njė ligji pėr zgjedhjet
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės shqyrtoi dhe pėrkrahu iniciativėn e LDK-sė pėr miratimin e njė ligji pėr zgjedhjet. Shefi i Grupit parlamentar tė LDK-sė Sabri hamiti duke justifikuar nxjerrjen njė ligji tė tillė tha se pas mabjtjes sė zgjedhjeve tė kaluara tė organizuara nga OSBE-ja pret mbėshtetjen e deputetėve rreth kėdsaj iniciative.
 
Ai tha se nuk paragjykon asgjė, por mendon se pėr zhvillimin demokratik tė Kosovės ligji pėr zgjedhjet ėshtė alfa e omega pas tri palė zgjedhjeve tė mbajtura pas luftės. Ėshtė koha qė ligji tė nxirret nė parlamentin e Kosovės dhe mendon se do tė ketė mbėshtetjen e deputetėve.

Kjo iniciativė do tė shqyrtohet nė mbledhjen e javės sė ardhshme pasi ka marrė mbėshtetjen e kryesisė sė Kuvendit dhe tė Komisionit pėr ēėshtje legjislative.

Ndėrkaq nė seancėn e sė enjtės Kuvendi do tė shqyrtojė projektligjin pėr arkivat, atė pėr tatimin pėr pronat e paluajtshme dhe pėr kooperitivat.
 
 
Vrasja afėr Pejė mund tė jetė me motive hakmarrjeje, thotė policia e UNMIK-ut
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Nė lidhje me vrasjen e dyfishtė dhe plagosjen e tre personave afėr fshatit Nabėrgjan tė Pejės, policia e UNMIK-ut ėshtė duke i zhvilluar hetimet, u tha nė takimin e sotėm pėr media tė policisė sė UNMIK-ut.
 
Sipas policisė sė UNMIK-ut kjo vrasje mund tė ketė motive hakmarrjeje, pėr shkak se njėri nga tė vrarėt ka qenė dėshmitar nė njė proces tė mėparshėm. Bėhet fjalė pėr procesin kundėr pesė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė tė ashtuquajturit "Grupi i Dukagjinit" qė u zhvillua nė vitin e kaluar.

Policia ndėrkombėtare hedh poshtė pohimet e organizatės sė quajtur AKSH tė jetė pėrgjegjėse pėr hedhjen nė ajėr tė urės hekurudhore afėr Zveēanit.
 
 
Kryesuesi i Bundestagut gjerman thotė se statusi pėrfundimtar i Kosovės do tė zgjidhet paralelisht me zhvillimin ekonomik
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Statusi pėrfundimtar i Kosovės do tė zgjidhet paralelisht me zhvillimin ekonomik, ka deklaruar Kristian Shmit, kryesuesi i delegacionit tė Bundestagur gjerman, i cili ka qėndruar dje nė Kosovė.
 
Pas takimeve me kryetarin e Parlamentit tė Kosovės Nexhat Daci dhe me kryeministrin Bajram Rexhepi, z. Shmit tha se Gjermania ėshtė e gatshme tė ndihmojė zhvillimin e fushave tė ndryshme tė jetės nė Kosovė.
 
 
Kreu i PDK-sė thotė se ka marrė mbėshtetjen pėr idenė e moratoriumit nga shefi i zyrės amerikane
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi u prit dje nga shefi i Zyrės amerikane Rino Harnish. Pas kėtij takimi Thaēi u deklaroi gazetarėve se z. Harnish e ka mbėshtetur idenė pėr vendosjen e moratoriumit mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
Mirėpo, shefi i Zyrės amerikane Rino Harnish, ndonėse takimi u mbajt nė selinė e tij, nuk dha asnjė deklaratė lidhur me kėtė takim.
 
 
Shefi i Zyrės kanadeze nuk ka pranuar tė deklarohet pėr propozimin e kreut tė PDK-sė pėr moratoriumin
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Kreu i PDK-sė Hashim Thaēi dje pasdite ėshtė takuar me shefin e Zyrės kanadeze nė Prishtinė Shon Barber. "Askush nuk dėshiron qė ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės tė shtyhet, por kjo duhet tė arrihet duke i pėrmbushur standardet", ka deklaruar z. Barber.
 
Ai ka shtuar se Kanadaja nuk dėshiron tė shohė statusin e Kosovės jashtė axhendės pėr dhjetė apo pesė vjet, por dėshiron qė statusi pėrfundimtar i Kosovės tė zgjidhet sa mė shpejt.
 
Barber nuk ka pranuar tė deklarohet drejtpėrdrejt pėr idenė e moratoriumit nga kreu i PDK-sė, por ka thėnė se pėrkrah institucionet e Kosovės nė procesin e marrjes sė kompetencave qė u takojnė sipas Rezolutės 1244 dhe Kornizės Kushtetuese tė Kosovės.
 
 
Ministrat e jashtėm tė BE-sė vlerėsuan se ende nuk ka ardhur koha pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės
 
Luksemburg, 15 prill 2003 - Ministrat e jashtėm tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian nė takimin e djeshėm nė Luksemburg kanė diskutuar edhe pėr zhvillimet nė Kosovė. BE u ka bėrė thirrje subjekteve politike nė Kosovė, duke veēuar kėtu sidomos Parlamentin e Kosovės, qė tė rifukusohen nė politikėn standardet para statusit.
 
Duke komentuar kėto fjalė tė pėrfshira edhe nė konkluzionet zyrtare nga takimi ministror njė diplomat i BE-sė ka thėnė se para se gjithash porosia ka tė bėjė me tėrheqjen e vėrejtjes qė tė nxitohet nė hapa tė njėanshėm, tė cilėt nė ēfarėdo mėnyre do tė paragjykonin statusin e Kosovės.

Ministrat e jashtėm tė BE-sė kanė mbėshtetur fuqishėm transferin e kompetencave nga UNMIK-u tek institucionet e Kosovės. Por ministrat e BE-sė kanė konstatuar se ende nuk ka ardhur koha pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, ndėrkohė qė pėrshėndetėn pėrpjekjet e UNMIK-ut qė bashkė me Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim tė fillojnė dhėnien e kredive pėr Kosovėn.

Kėshilli i ministrave tė BE-sė edhe njėherė pėrkujton rėndėsinė qė i jep dialogut mes Beogradit dhe Prishtinės pėr ēėshtjet praktike me interes tė pėrbashkėt.
 
 
Nė Gjilan hapet "Vullneti Rinor 2003"
 
Gjilan, 15 prill 2003 - Rinia e Gjilanit, duke e vazhduar njė traditė tė mėhershme tė organizimit tė manifestimeve verore, dje ka hapur pėr sivjet "Vullnetin Rinor 2003".

Vizatimi i hartės sė Kosovės, nė sheshin "Agim Ramadani" nė Gjilan, edhe simbolikisht ka shėnuar fillimin e kėtij manifestimi tė tė rinjve qė organizohet nga Forumi Rinor i LDK-sė, ndėrsa do tė ketė shtrirje nė gjithė territorin e komunės.

Burim Elezi, anėtar i Kryesisė sė Forumit, i cili e ka zbėrthyer programin e manifestimit, tha se qėllim i "Vullnetit Rinor 2003" ėshtė qė rinia e komunės sė Gjilanit tė shkarkohet nga problemet e pėrditshme.

Ditėt e "Vullnetit Rinor 2003" do tė jenė tė mbushura me seminare, lojėra, mbrėmje rinore e vizita nėpėr vende qė karakterizohen pėr ndonjė ngjarje historike.

"Rinia dhe standardet" - do tė jetė njėra nga temat aktuale qė pėr tė rinjtė e Gjilanit do tė ligjėrohet, nė kuadėr tė ditėve tė manifestimit, nga referues tė njohur kosovarė.
 
 
Dy fėmijė marrin lėndime nga shpėrhtimi i njė granate nė njė fshat tė Vushtrrisė
 
Mitrovicė, 15 prill 2003 - Burimet e policisė nė Mitrovicė kanė njoftuar pėr gjetjen e tri granatave tė pashpėrthyera tė dorės nė fshatin Stanofc tė Vushtrrisė, nga disa fėmijė qė po luanin nė vendin e ngjarjes.
 
Zėdhėnėsi i policisė Soxhi Idovu, ka njoftuar se pasi qė fėmijtė i kanė gjetur granatat, nga mosdija kanė filluar tė luajnė me to, dhe me atė rast njėra prej granatave ka shpėrthyer dhe ka lėnduar dy nga tre fėmijtė.
 
Sipas tij, njė djalė shqiptar ka marrė lėndime nė fytyrė dhe nė dorėn e djathtė, kurse njė vajzė ka marrė lėndime mė tė lehta nė kėmbėn e majtė. Qė tė dy fėmijėt janė shrtirė nė spital pėr trajtim dhe jreta e tuyer nuk ėshtė nė rrezik.
 
 
Zyrtarėt e LDK-sė vizituan fshatin Ēabėr tė Zubinpotokut
 
Mitrovicė, 15 prill 2003 - Anėtari Kryesisė qendrore tė LDK-sė dhe kryetar i KK tė Mitrovicės, Faruk Spahija dhe anėtari i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, Ibush Jonuzi, kanė viztuar degėt e LDK-sė nė Skenderaj dhe Ēabėr.
 
Zyrtarėt e LDK-sė, Spahija dhe Jonuzi, janė njoftuar nga udhėheqjet e degėve tė LDK-sė nė Skenderaj dhe Ēabėr (komuna e Zubinpotokut) me zhvillimet aktuale nė Brenda kėtij subjekti dhe me ato nė komuna.
 
Spahija dhe Jonuzi i kanė njoftuar udhėheqėjet dhe veprimtarėt e kėtyre dy degėve me qėndrimet e LDK-sė lidhue me propozimet joserioze tė disa subjekteve politike tė vendit qė kanė tė bėjnė me statusin e Kosovės.
 
 
Ekspertėt sllovenė tė biznesit ligjėruan pėr pėrvojat nė menaxhimin e ndėrmarrjeve
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Ekspertėt sllovenė tė biznesit ligjėruan nė Prishtinė pėr pėrvojat sllovene nė menaxhimin e ndėrmarrjeve tė vogla tė mesme. Ata theksuan se nė Slloveni i jepet mbėshtetje e fuqishme kėtyre ndėrmarrjeve, tė cilat paraqesin boshtin ekonomisė sė kėtij vendi.
 
 
Fleēėr ka hedhur poshtė mundėsinė qė AKSH -ja tė jetė pėrgjegjėse pėr minimin e urės hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Policia ndėrkombėtare nė Prishtinė ka hedhur poshtė mundėsinė qė organizata e quajtur AKSH tė jetė pėrgjegjėse pėr incidentin qė ka ndodhur tė shtunėn nė afėrsi tė kufirit verior tė Kosovės me Serbinė, edhepse nė faqen e internetit tė kėsaj organizate thuhet se aksionin e kanė kryer pjesėtarėt e saj dhe me atė rast dy prej tyre kanė humbur jetėn.

Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Beri Fleēėr tha se policia ndėrkombėtare nuk ka ndonjė dėshmi pėr t'i besuar komunikatės sė AKSH-sė, por dikush ka dashur ta hedhė nė ajėr urėn dhe me atė rast ka mbetur i vdekur njė vend njė person i paidentifikuar, tepėr i dėmtuar i cili nė momentin e shpėrthimit ka qenė shumė afėr bombės, tha z.Fleēėr.

Si argument pėr tė hedhur poshtė faktin se AKSH-ja e ka kryer kėtė akt, z. Fleēėr merr pikėrisht faktin se ndryshe nga komunikata, ku flitet pėr dy tė vrarė, policia ka gjetur nė vendin e ngjarjes vetėm kufomėn e njė personi tė vrarė dhe nėse AKSH ka qenė e pėrfshirė nė incident, atėherė i fton ata tė tregojnė se kush ėshtė ai person nė mėnyrė qė tė njoftohet familja e tij.

Fleēėr ka hedhur poshtė edhe ekzistimin nė Kosovė tė AKSH-sė si ushtri, duke shtuar se policia nuk ka informacione tė konfirmuara se AKSH-ja vepron nė Kosovė.

Ndėrkaq gazeta "Zėri" citon njė burijm nga SHP i TMK-sė se njė pjesėtar i saj ka humbur jetėn nė incidentin qė ndhodhi nė urėn e Lozishtes afėr Zveēanit.
 
 
Zėdhėnėsi Idou ka mohuar tė ketė informacione pėr ekzistimin e AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės
 
Mitrovicė, 15 prill 2003 - Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut nė Mitrovicė Soxhi Idou ka mohuar tė ketė informacione pėr ekzistimin e AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės. "Ne nuk jemi nė dijeni pėr ekzsitimin e AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės.
 
Por ne jemi tė vetėdijshėm pėr vebsajdin e tyre pėrmes tė cilit kanė marrė pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimin e fundit", tha zėdhėnėsi Idou.

Ai tha se policia nuk do tė ndėrmarrė asnjė veprim pa pasur fakte tė besueshme.
 
 
Qėndrime tė kundėrta mes vendorėve dhe ndėrkombėtarėve
 
Prishtinė, 15 prill 2003 - Zyrtarė tė Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės, tė UNMIK-ut dhe tė Zyrės amerikane nė Prishtinė diskutuan nė njė debat tė hapur rreth nevojės qė ka Kosova pėr universitetet etnike. Nė debat dolėn nė pah qėndrime tė kundėrta mes vendorėve dhe ndėrkombėtarėve mbi kėtė ēėshtje.
 
Ministri i arsimit Rexhep Osmani kundėrshtoi me kėtė rast idenė e universiteteve nė baza etnike, duke aluduar nė universitetin serb nė Mitrovicė. Ai ka thėnė se funksionimi i universitetit serb nė Mitrovicė forcon enklavizimin e Kosovės, duke shtuar se nė kėtė mėnyrė nuk mund tė arrihet qėllimi kryesor i afrimit tė njerėzve.

Themelimin e universitetit serb nė Mitrovicė e mbėshtet UNMIK-u me arsyetimin se ai ėshtė bėrė pėr shkaqe teknike e jopolitike. Pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Abdylaziz Kan pohoi se UNMIK-u angazhohet pėr shumetenicitet edhe nė sferėn e arsimit.
 
Ai ka theksuar se tė gjitha institucionet e arsimit tė lartė qofshin njė apo shumetnik, duhet t'u ofrojnė edukim cilėsor, duhet tė zbatojnė reformen nė mėnyrė qė tė arrijnė tė integrohen nė Evropė, tha Kan.

Edhe pėrfaqėsuesi i Zyres amerikane Majkėll Mekllellen u angazhua pėr largim tė politikės nga sistemi arsimor. Ai ka nėnvizuar me kėtė rast se Kosova nuk ka nevojė pėr universitete etnike, ajo ka nevojė pėr universitete nė gjuhė tė caktuara.
 
 
Konfiskohen 34 kilogramė marihuanė dhe hashash nė Qafė tė Thanės
 
Shkup, 15 prill 2003 - Nė vendkalimin kufitar tė "Qafės sė Thanės" ndėrmjet Maqedonisė dhe Shqipėrisė, dje pasdite janė konfiskuar 34 kilogramė marihuanė dhe hashash.

Drejtoria e Doganave maqedonase njofton se droga ėshtė gjetur nė njė automjet udhėtarėsh tė markės "Mercedes".

Nė kėtė trafikim me narkotikė janė involvuar shtetas tė Maqedonisė dhe tė Turqisė, tė cilėt u janė dorėzuar policisė maqedonase dhe hetimet e mėtejshme vazhojnė.
 
 
Tiranė: Debate tė ashpra nė parlament mbi Raportin e Komisionit Evropian
 
Tiranė, 15 prill 2003 - Parlamenti shqiptar do tė vazhdojė edhe tė martėn debatin mbi raportin e Komisionit Evropian. Punimet e tij u ndėrprenė tė hėnėn nė mesnatė pas diskutimesh tė shumta, njė pjesė e mirė e tė cilave u kthyen nė shkėmbim akuzash ndėrmjet pozitės dhe opozitės.
 
Kjo e fundit ka bėrė pėrgjegjėse qeverinė pėr kritikat e ashpra tė Komisionit Evropian ndaj zhvillimeve nė Shqipėri. Ndėrsa Kryeministri Fatos Nano, nga ana e tij, rreshtoi njė seri reformash, qė ai thotė se janė ndėrmarrė dhe po pėrgatiten pėr t’iu pėrgjigjur standarteve tė kėrkuara nga Bashkimi Evropian.
 
 
Zhivkoviq e Ēoviq thonė se transferimi i kompetencave nė Kosovė ėshtė i papranueshėm
 
Beograd, 15 prill 2003 - Kryeministri dhe zv.kryeministri i Serbisė, Zoran Zhivkoviq dhe Nebojsha Ēoviq kanė biseduar mbrėmė me krerėt e koalicionit serb "Kthimi", nė Kuvendin e Kosovės, lidhur me situatėn politike nė Kosovė.
 
Nė kėtė takim ėshtė thėnė se procesi i transferimit tė kompetencave nga UNMIK-u tek institucionet vendore nė Kosovė, ashtu siē ka propozuar Mihael Shtajner, nuk ėshtė i pranueshem.

Qeveria e Serbisė mbėshtet plotėsisht koalicionin "Kthimi" nė pėrpjekjet pėr tė pėrfaqėsuar dhe mbrojtur interesat e serbėve, theksohet nė njė komunikatė.

Deputeti i koalicionit "Kthimi" Oliver Ivanoviq ka thėnė se Beogradi duhet tė angazhohet mė shumė qė procesi i transferimit tė kompetencave tė ngadalėsohet apo tė ndalohet.
 
 
Ministri serb kėrkon qė privatizimi i ekonomisė sė Kosovės tė bėhet nė marrėveshje me Serbinė
 
Beograd, 15 prill 2003 - Sipas ministrit serb tė ekonomisė dhe privatizimit Aleksandar Vlahoviq, privatizimi i ekonomisė sė Kosovės ėshtė i mundur vetėm nė marrėveshje me Serbinė.
 
Privatizimi nė Kosovė nuk mund tė bėhet duke u privatizuar pasuria e ndėrmarrjeve tė Kosovės, dhe pa u konsultuar kreditorėt, ka thėnė Vllahoviq dhe ka shtuar se "kjo duhet tė bėhet bashkarisht". Njėsitė punuese tė ndėrmarrjeve serbe nė Kosovė mbeten nė pronėsi tė ndėrmarrjeve serbe dhe privatizmi ėshtė i tepėrt, thotė ai.

Vlahoviq nga ēėshtjet ende tė hapura lidhur me privatizimin nė Kosovė ka veēuar ēėshtjet e borxheve, duke thėnė se UNMIK-u nuk mund t'i shesė ndėrmarrjet nė Kosovė, kurse boxhet e atyre ndėrmarrjeve t'i kthejė shteti i Serbisė.
 
 
Njė person i armatosur ka vrarė njė djalosh dhe ka plagosur tri nxėnėse tė njė gjimnazi nė Nju Orleans
 
Nju Orleans, SHBA, 15 prill 2003 – Njė person i armatosur me pushkė automatike AK-47 ka hapur dje zjarr ndaj nxėnėsit tė njė gjimnazi dhe kėshtu ka vrarė njė djalosh, kurse ka plagosur tri vajza, ka bėrė tė ditur policia e Nju Orleansit, njofton Rojter.
 
Policia ka arrestuar katėr meshkuj tė dyshimtė tė moshės prej 15 deri nė 19-vjeēare, kundėr tė cilėve pritet tė ngritet aktpadia. Dėshmitarėt kanė deklaruar se vrasėsi ka qenė i shoqėruar nga tre shoqėrues.
 
 
Shrėder do tė kėrkojė votėbesimin e partisė sė tij pėr reformat sociale
 
Berlin, 15 prill 2003 - Kryetari Partisė Socialdemokrate gjermane kancelari Gerhard Shrėder, do tė kėrkojė nė njė kongres tė jashtėzakonshėm tė partisė sė tij nė qershor, votėbesimin pėr reformat sociale tė kontestuara qė parashikon tė ndėrmarrė qeveria e tij.
 
Bėhet fjalė pėr aftėsinė qeverisėse tė socialdemokratėve ėshtė shprehur nė Berlin sekretari i pėrgjithshėm i partisė Olaf Sholc.
 
Krahu i majtė i partisė dhe sindikatat kanė krituar ashpėr veēanėrisht synimet e Shrėderit pėr shkurtimin e kohės sė pėrfitimin nga ndihma pėr tė papunėt dhe shkurtimet nė kontributet e shoqėrive tė sigurimit shėndetėsor.
 
 
Disidentėt nė Kubė kėrkojnė pėrkrahje nga Komisioni i OKB-sė pėr tė drejtat e njeriut
 
Havana, 15 prill 2003 - Disidentėt e goditur nga vala e fundit e arrestimeve nė Kubė presin dėnimin e qeverisė sė vendit nga komisioni i Kombeve tė Bashkuara pėr tė drejtat e njeriut. Kjo u bė e ditur pėr gazetarėt nė Havanė nga njė aktivist pėr tė drejtat e njeriut.
 
Komisioni pritet tė diskutojė nesėr zhvillimet e fundit nė Kubė. Ndėrkohė Ministrat e jashtėm tė BE kanė kritikuar ekzekutimet e fundit nė ishullin komunist si dhe dėnimet e disidentėve. Gjatė njė takimi nė Luksemburg ata paralajmėruan Kubėn pėr pėrkeqėsim tė marrėdhėnieve.

Tė premten e kaluar tre vetė u ekzekutuan nė Kubė si dhe u dėnuan me shumė vjet heqje lirie rreth 75 aktivistė tė tė drejtave tė njeriut.
 
 
Disfatė e rėndė e partisė nė pushtet nė Kanada nė zgjedhjet parlamentare
 
Montreal, 15 prill 2003 - Nė zgjedhjet parlamentare nė provincėn franko-kanadeze Kebek pėrkrahėsit e pavarėsisė pas rreth 9 vjetėsh nė pushtet kanė pėsuar njė disfatė tė rėndė.
 
Sipas rezultateve paraprake partia Kebekua e kryetarit tė qeverisė Bernard Landri ka fituar vetėm 47 nga 125 mandatet parlamentare. Fituese e qartė e zgjedhjeve ėshtė partia liberale me 74 mandate e cila ėshtė kundėr shkėputjes sė Kebekut nga Kanadaja.
 
 
SHBA dhe Britania kanė filluar sot bisedimet me grupimet irakiane se si tė qeveriset vendi pas luftės
 
Nasirija, 15 prill 2003 – Pas deklarimit tė luftės sė tyre 27-ditėshe kundėr Sadam Hyseinit tė pėrfunduar, Shtetet e Bashkuara dhe Britania kanė filluar sot (tė martėn) bisedimet me grupimet irakiane se si do tė qeveriset vendi tash pas luftės, njofton Rojter.
 
Bisedimet po zhvillohen afėr qytetit antik mesopotamian Ur, 110 mile nė jug tė Bagdadit dhe qėllimi ėshtė tė gjendet forma e qeverisjes sė Irakut tė pasluftės. Mirėpo, gjatė kėtij takimi dolėn nė drtitė ndarjet dhe mospajtimet e thella ndėrmjet kėtyre grupimeve opozitare.

Nė bisedime po marrin pjesė 60 irakianė, qė pėrfaqėsojnė rrymat qendrore tė grupimeve muslimane shite dhe sunite, kurdėt dhe pėrkrahėsit e monarkisė tė rrėzuar mė 1958. Shumė syresh janė tė irituar nga vendimi amerikan pėr tė imponuar gjeneralin e pensionuar amerikan, Xhej Garner, udhėheqės tė administratės sė pasluftės.
 
Ahmet Ēalabi, njė biznismen i shquar, i favorizuar nga Pentagoni, ka thėnė se ai do tė dėrgojė nė kėtė takim pėrfaqėsuesin e tij nė vend se tė marrė pjesė vetė. Grupi kryesor i muslimanėve shit ka vendosur tė bojkotojė kėtė takim.
 
 
SHBA-tė thonė se lufta nė Irak ka pėrfunduar
 
Bagdad, 15 prill 2003 - Shtetet e Bashkuara thonė se betejat mė tė mėdha nė Irak kanė pėrfunduar dhe pėr kėtė arsye njė pjesė e personelit po tėrhiqet. Gjeneralmajori Stenli Mekkristėl tha se konflikti po kalonte nė njė fazė ku amerikanėt prisnin luftime tė shkurtra me grupet qė kanė mbetur ende brenda vendit.

Pentagoni tha se dy avionė tė mėdhenj transportues janė kthyer nė Amerikė, ndėrkohė qė forcat ajrore po tėrheqin avionėt qė filluan bombardimet nė Irak, katėr javė mė parė.

Prioriteti kryesor pėr regjimin e ri tė Irakut do tė jetė vendosja e sigurisė, shėrbimit shėndetėsor dhe kthimi nė normalitet i furnizimit me ujė dhe energji elektrike.
 
 
Forcat izraelite kanė vrarė sot njė palestinez dhe kanė arrestuar dy tė tjerė
 
Nablus, 15 prill 2003 – Forcat izraelite kanė vrarė sot (tė martėn) njė palestinez tė armatosur dhe ka kanė arrestuar dy militantė tė tjerė, pasi mė parė kishin rrethuar banesėn e tyre, ku banonin tre militantėt e kėrkuar, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Ndėrkaq, nė qytetin Rafah nė jug tė Rripit tė Gazės, ėshtė vrarė njė militant i Xhihadit islamik nga njė raketė e shkrehur nga njė aeroplan i armatės izrtaelite. Militanti i vrarė ėshtė Abdel-Hamid Abu el-Eish.
 
Bėhet e ditur gjithashtu se prej fillimit tė kryengritjes nė fillim tė shtatotrit 2000, janė vrarė 1992 palestinezė dhe 729 izraelitė.
 
 
Nė dy aksidente janė vrarė tre ushtarė amerikanė dhe janė plagosur tre tė tjerė
 
Bagdad, 15 prill 2003 – Tre ushtarė amerikanė tė Korarmatės sė 5-tė janė vrarė dhe tre tė tjerė janė plagosur dje nė dy aksidente, ka bėrė tė ditur Komanda Qendrore Amerikane sot (tė martėn), njofton Rojter.
 
Nė rastin e parė, njė granatė ka shpėrthyer nė postbllokun ushtarak nė jug tė Bagdadit dhe aty kanė humbur jetėn dy ushtarė dhe janė plagosur dy tė tjerė, qė po punonin nė njė automjet.
 
Ndėrkaq, nė rastin e dytė, qė ka ndodhur tė hėnėn nė mėngjes nė Aeroportin ndėrkombėtar tė Bagdadit, ėshtė vrarė njė ushtar nga njė shkrehje aksidentale e armės sė mbushur.
 
Emrat e tė vrarėve nuk do tė jipen pa u njoftuar mė parė familjet, ndėrsa hetimet pėr kėto dy raste po zhvillohen. Tė plagosurit janė dėrguar nė spital, por pėr gjendjen e tyre nuk janė dhėnė hollėsi.
 
 
E ardhmja e Irakut - temė e mbledhjes sė irakianėve vendas dhe nga diaspora
 
Uashington, 15 prill 2003 - Zyrtarėt amerikanė organizuan takimin e sė hėnės mes grupeve tė opozitės irakiane, pėr diskutime mbi strukturėn politike tė Irakut tė pasluftės. Sekretari i Shtetit, Kolin Pauėll, tha se takimi ėshtė i rėndėsishėm, por shtoi se, si hap i parė, nuk pritet qė tė bėhet pėrparim i madh.
 
"Mendoj se shumica e grupeve jashtė vendit si edhe pėrfaqėsuesit e grupeve tė qendresės e kuptojnė nevojėn pėr nisjen e procesit nė kėtė mėnyrė, me njė fillim modest, pėr t'i hapur rrugėn dialogut", tha Pauell.

Grupi kryesor shiit irakian, Kėshilli Suprem i Revolucionit Islamik tė Irakut, njoftoi se do ta bojkotojė takimin. Sipas udhėheqėsve tė tij, populli irakian nuk do tė pranojė njė administratė tė emėruar nga tė huajt.
 
 
Uashingtoni intensifikon kritikat ndaj Sirisė
 
Nju Jork, 15 prill 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan, tha se ėshtė i shqetėsuar se kritikat amerikane nė rritje ndaj Sirisė lidhur me qendrimin e saj gjatė luftės nė Irak, mund tė destabilizojnė edhe mė tej Lindjen e Mesme.
 
Zoti Anan e shprehu shqetėsimin nė njė deklaratė qė bėri tė hėnėn, disa orė pasi Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauėll, tha se Uashingtoni po shqyrton mundėsinė e sanksioneve ekonomike dhe diplomatike kundėr Damaskut.

Tė hėnėn, Presidenti Bush akuzoi personalisht pėr herė tė parė Sirinė se zotėron armė kimike, por nuk dha hollėsi tė tjera.
 
 
Egjipti dhe Jordania kėrkojnė qeveri irakiane tė besueshme
 
Kairo, 15 prill 2003 - Egjipti dhe Jordania kanė bėrrė thirrje pėr formimin e njė qeverie tė re nė Bagdad e cila do tė jetė e besueshme dhe pėrfaqėsuese e tė gjithė irakianėve.

Ministrat e Jashtėm tė Egjyptit dhe Jordanisė i thanė gazetarėve, se njė qeveri e tillė do tė ndihmonte nė garantimin e njė tėrheqje tė plotė tė trupave amerikane dhe britanike nga Iraku.

Ministri i Jashtėm jordanez Marvan al-Mouasher, tha se qeveria e re duhet tė pėrbėhej nga kryesisht irakianė brėnda vėndit dhe tė pėrfshinte vetėm njė numėr tė kufizuar tė mėrgatės irakiane.
 
 
Patrulla tė pėrbashkėta nė Bagdad
 
Bagdad, 15 prill 2003 - Mijėra policė irakianė po paraqiten nė Bagdad pėr tė rifilluar punėn nė kryeqytet, i cili ėshtė goditur rėndė nga plaēkitjet gjatė ditėve tė fundit pas rėnies sė qeverisė sė Sadam Huseinit.

Pritet qė shpejt tė fillojnė patrullimet e pėrbashkėta me ushtarėt amerikanė nė pėrpjekje pėr tė rivendosur rendin.

Njė korrespondent i BBC-sė nė Bagdad thotė se marinsat, qė po organizojnė rekrutimin, janė mbytur nga numri i madh i aplikantėve.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.