3.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte, 3 prill 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Deputetėt pėrkrahėn raportin e Qeverisė pėr punėn e saj njėvjeēare

  • Sami Hamiti u zgjodh kryeshef i ri i Ekzekutivit nė komunėn e Prishtinės

  • Mitrovicė: Nė kuadėr tė shėndetėsisė primare kanė filluar punėn edhe dy ambulanca shėndetėsore

  • Serbėt nė njė protestė nė Mitrovicė kėrkuan kthimin e ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė

  • Shtajner vizitoi Prizrenin

  • Nė dy incidente nė Kėrpimeh tė Podujevės plagosen 3 persona

  • Dy vėllezėrit me maska dėnohen me nga 60 ditė burgim

  • Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės po diskutojnė sot pėr raportin e punės njėvjeēare tė Qeverisė

  • I.Kadare: Shqiptarėt kanė pėrkrahur luftėn kundėr diktaturės irakiane, sepse edhe vetė e kanė pėrjetuar njė tragjedi tė tmerrshme

  • Serbėt nė veri tė Mitrovicės kanė paralajmėruar pėr sot protestėn me moton: "Sebia po - Kosova e pavarur jo"

  • Qeveria e Kosovės ka hedhur poshtė kėrkesėn e KEK-ut qė nga suficiti buxhetor tė financohen projektet e caktuara

  • Nė Shkodėr u pėrkujtua demonstrata antikomuniste e 2 prillit tė vitit 1991

  • Mė nė fund u shfuqizua ligji i gjendjes sė luftės midis Shqipėrisė dhe Greqisė

  • Sipas presidentit slloven, modeli i Marrėveshjes sė Ohrit do tė duhej tė zbatohej edhe nė Kosovė

  • Kryesuesi serb i Kryesisė sė Bosnje e Hercegovinės ka dhėnė dorėheqje pėr shkak tė aferės pėr shitjen e armėve Irakut

  • Nė njė incident tė armatosur nė Tetovė janė plagosur 4 tė rinj shqiptarė

  • Janė vrarė rreth 500 trupa irakiane nė pėrleshjet e sotme me forcat amerikane

  • Pauell nė Bruksel: Sadam Huseini tė hiqet nga pushteti

  • Ka humbur jetėn kamermani i BBC pasi kishte shkelur nė njė minė

  • Trupat amerikane kanė pėrparuar deri nė 6 mile nė jug tė Bagdadit

  • Kidnapohet njė anije pasagjerėsh nė portin e Havanės

  • Vazhdon pėrhapja e epidemisė sė mushkėrive "SARS"

  • Paralajmėrohen greva masive nė Francė

  • Nga rrėzimi i helikopterit amerikan kanė humbur jetėn 7 ushtarė dhe janė plagosur edhe 4 tė tjerė

  • Forcat izraelite kanė vrarė sot 6 palestinezė

  • Trupat e koalicionit i janė afruar Bagdatit 30 kilometra

  • Ėshtė rrėzuar njė aeroplan dhe njė helikopter amerikan

  • Turqia lejon kalimin tokėsor tė trupave aleate

  • Rusia zbut tonet pėr luftėn nė Irak

  • Gjermania pro rrėzimit tė qeverisė irakiane

  • Nga shpėrthimet nė Filipine janė vrarė 15 vetė


 

Deputetėt pėrkrahėn raportin e Qeverisė pėr punėn e saj njėvjeēare
 
Prishtinė, 3 prill 2003 - Grupet parlamentare shqiptare nė Kuvendin e Kosovės nė seancėn e sotme pėrkrahėn punėn njėvjeēare tė Qeverisė sė Kosovės, sikurse edhe shumica e deputetėve, por disa nga deputetėt patėn edhe nė vėrejtje nė punėn e saj.

Duke folur pėr raportin e kryeministrit Sabri Hamiti, shef i Grupit parlamentar tė LDK-sė, ditėn e sotme e vlerėsoi si tė veēantė sepse njė institucion po diskuton pėr punėn e njė institucion tjetėr. Prandaj, theksoi ai, Kosova po hyn pėrfundimisht nė rrugėn e demokracisė.
 
"Kėtė mėnyrė tė tillė tė hyrjes nė diskutimin tim pėr punėn njėvjeēare tė qeverisė e bėj duke qenė i vetėdijshėm se ne kemi njė institicion tė lartė ekzekutiv tė Kosovės, qeverinė tė cilėn e kemi ndėrtuar tė gjithė bashkė me njė marrėveshje, kėshtu qė vetvetiu kemi pėrjashtuar mundėsinė e krijimit tė opozitės, rreth qeverisė nė parlamentin tonė", tha deputeti Hamiti.
 
Ai tha se vendi ndodhet nė njė moment kur tė gjithė duhet t'i marrin pėrgjegjėsitė sė bashku, duke e ditur se qeveria ėshtė fryt i koalicionit tė tri partive kryesore. Por ai kėrkoi qė institucionet e Kosovės tė forcohen, tė profesionalizohen dhe tė jenė mė tė pėrgjegjshme.

Ndėrkaq deputeti i PDK-sė Hashim Thpēi, theksoi mbėshtetjen e partisė qė kryeson pėr qeverinė dhe pėr kryeminsitrin. Ai vlerėsoi se arritja e marrėveshjes pėr krijimin e institucioneve tė Kosovės ka relaksuar marrėdhėniet ndėrmjet partive politike. Thaēi kėrkoi bartjen e kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės dhe vuri nė pah nevojėn e krijimit tė ministrive tė reja nė kuadėr tė qeverisė ekzistuese.

Ndėrkaq, Dragisha Kėrstoviq, shef i koalicionit serb "Kthimi" kritikoi punėn e qeverisė duke thėnė se raporti nė shumė pjesė flet hapur pėr pavarėsinė e Kosovės dhe prandaj ėshtė papranueshėm pėr deputetėt serbė, theksoi ai.

Bajram Kosumi, deputet i AAK-sė tha se grupi parlamentar i AAK-sė mbėshtet pa rezervė punėn njėvjeēare tė qeverisė dhe tė kryeministrit. Ai tha se qeveria ka realizuar shkallėn mė tė lartė tė punės dhe nuk mund tė pritet mė tepėr nga ajo.
 
Por ai vlerėsoi se mungesa e kompetencave ėshtė parakusht pėr zhvillimin e mėtejshėm tė vendit, duke kėrkuar njėherit njė angazhim tė pėrbashkėt pėr krijimin e njė kualiteti tė ri kushtetues dhe institucional nė Kosovė.

Kuvendi vendosi qė Ligji pėr arsimin e lartė tė mbetet valid, i miratuar nga ku Kuvend muaj mė parė, megjithėse nuk ėshtė nėnshkruar ende nga kryeadministratori Shtajner.
 
Nexhat Daci sqaroi se Qeveria dhe nė kėtė kuadėr edhe Ministria e Arsimit dhe universiteti tė gjitha aktivitetet qė dalin nga pėrgjegjėsitė me institucionet e shkollimit tė lartė duhet t'i bazojnė nė dispozitat e Ligjit pėr arsimin e lartė nė Kosovė i miratuar anga Kevendi i Kosovės nė korrik tė vitit 2002. Ky qėndrim u miratua nga deputetėt e Kuvendit.
 
 
Sami Hamiti u zgjodh kryeshef i ri i Ekzekutivit nė komunėn e Prishtinės
 
Prishtinė, 3 prill 2003 - Mė shumicė votash, Sami Hamiti, nga radhėt e LDK-sė, u zgjodh sot kryeshef i ri i Ekzekutivit nė komunėn e Prishtinės. Ndėrkaq kėshilltarėt e PDK-sė kundėrshtuan zgjedhjen e tij. Kėtė e bėri shefi i grupit tė kėsaj partie Shemsi Veseli.

Ish-kryetari i Komunės sė Prishtinės Sali Gashi vlerėsoi lart punėn e deritashme tė Sami Hamitit nė krye tė Drejtoratit tė inspeksionit. Kėshilltarėt e PDK-sė dhe AAK-sė nuk morėn pjesė nė procesin e votimit tė kryeshefit tė ekzekutivit.
 
 
Mitrovicė: Nė kuadėr tė shėndetėsisė primare kanė filluar punėn edhe dy ambulanca shėndetėsore
 
Mitrovicė, 3 prill 2003 - Drejtori i Drejtorisė pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale, dr. Sadije Asllani - Bilalli, ka bėrė tė ditur se nė komunėn e Mitrovicės, qė nga fillimi i kėtij muaji, nė kuadėr tė shėndetėsisė primare, kanė filluar sė punuari edhe dy ambulanca shėndetėsore, tė cilat do tė ofrojnė shėrbime pėr qytetarėt e komunės.

Pasi qė ėshtė bėrė kompletimi me inventar dhe aparaturė moderne mjeksore, me mjete nga buxheti komunal i shėndetėsisė, nė kazermėn "Isa Boletini", tė Zonės sė IV tė TMK-sė, mė njė prill ka filluar punėn mjeku i praktikės sė pėrgjithshme nga shtėpia e shėndetit, i cili dy herė nė javė do tu ofrojė shėrbime pjestarėve tė TMK-sė.

Shtėpia e shėndetit do ta furnizojė kėtė ambulancė edhe me medikamente dhe material tjetėr sanitar.

Dr. Asllani-Bilalli, ka bėrė tė ditur se edhe nė Bajgorė tė Shalės, ka filluar punė ambulanca shėndetėsore, nė tė cilėn njė herė nė javė tė sėmurit do t'i vizitojė mjeku i praktikės sė pėrgjithshme, kurse tekniku medicinal do tu ofrojė shėrbime banorėve tė kėsaj ane pėr ēdo ditė.
 
 
Serbėt nė njė protestė nė Mitrovicė kėrkuan kthimin e ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė
 
Mitrovicė, 3 prill 2003 - Mijėra serbė sot protestuan nė veri tė Mitrovicėn me moton "Po nė Serbi - jo nė Kosovėn e pavarur". Oratorėt u kanė bėrė thirrje udhėheqėsve tė tyre qė tė braktisin instititucionet e Kosovės posa tė kalojnė kompetencat nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės, duke thėnė se Kosova nė kėtė mėnyrė po ecėn drejt pavarėsiė.
 
Gjithashtu ata bėnė thirrje qė tė formohen struktura paralale tė serbėve dhe tė mbahet njė referendum me tė cilėn veriu i Mitrovicės do tė shpallej komunė nė vete.

Njėri nga liderėt serbė, Milan Ivanoviq, kėrkoi kthimin e ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė, sepse sipas tij, kjo na qenka pjesė e Serbisė! Ai tha se serbėt nuk e njohin as SHPK-nė.

Protesta do tė organizohen edhe ditėve tė ardhshme, paralajmėruan serbėt e Mitrovicės nė kėtė tubim.
 
 
Shtajner vizitoi Prizrenin
 
Prizren, 3 prill 2003 - Kryeadminisrtatori i Kosovės Mihael Shtajner vizitoi Prizrenin, ku fillimisht ėshtė takuar me zyrtarė lokalė dhe ndėrkombėtarė tė kėtij qyteti: Eqrem Kryeziun, kryetar i Asamblesė komunale, me administratorin rajonal Grejv Uiliams, me komandantin e policisė rajonale tė UNMIK-ut etj.
Pastaj Shtajner bėri njė sheti nė kėmbė nėpėr qytet dhe u ndal te xhamia e Sinan Pashės dhe bisedoi me kryetarin e Bashkėsisė Islame tė Prizrenit Ali Vezaj.

Duke folur para mediave pėr kalimin e kompetencave nga UNMIK-u tek vendorėt, Shtajner tha se drejtuesit e instituicioneve tė Kosovės duhet tė jenė tė vetėdijshėm se do tė kenė njė pėrgjegjėsi shumė tė madhe nė punėn qė i pret.
 
 
Nė dy incidente nė Kėrpimeh tė Podujevės plagosen 3 persona
 
Podujevė, 3 prill 2003 - Nė dy incidente tė lidhura ndėrmjet vete rreth orės 9 tė mėngjesit 3 persona janė plagosur sot (e enjte) nė fshatin Kėrpimeh tė Podujevės, ka njoftuar zv.komandanti i stacionit tė policisė nė Podujevė z. Majkėll Shllikovej. Ai pohoi se ėshtė arrestuar njė i dyshimtė i mundshėm nė lidhje me ngjarjen.

"Njė nga tė dyshuarit, pas rastit ka shtėnė edhe nė drejtim tė KFOR-it ēek-sllovak", tha z. Shllikovej i cili tha se motivet e kėtij incidenti ende nuk dihen.

Burimet e informacionit nė Qendrėn emergjente tė Prishtinė bėjnė tė ditur se nė trajtim mjekėsor janė 3 tė plagosur nga Podujeva.

Vjollca Bogiqi, sekretare nė Qendrėn emergjente tha se fjala ėshtė pėr Sahit Tahirin (1970), Ekrem Tahirin dhe Remzie Tahirin (1985).
 
 
Dy vėllezėrit me maska dėnohen me nga 60 ditė burgim
 
Deēan, 3 prill 2003 - Pas arrestimit nga policia, vėllezėrit Haki dhe Amir Mataj janė dėrguar nė Gjykatėn pėr kundėrvajtje nė Deēan ku janė dėnuar me nga 60 ditė burgim.
 
Gjatė procedurės gjyqėsore ėshtė vėrtetuat se vėllezėrit Mataj mė 31 mars tė kėtij viti me maska nė kokė kanė sulmuar fizikisht me shufra bejzbolli Naser Humajn.
 
Gjatė pėrleshjes Naseri ia heq njėrit maskėn, por megjithatė ai merr lėndime tė rėnda trupore. Me vėllezėrit Mataj kanė qenė edhe dy sulmues tė tjerė tė cilėt end nuk janė arrestuar, shkruan shtypi i sotėm.

Ndryshe paraqitja e njerėzve me maska nė komunėn e Deēanit ėshtė njė dukuri qė shqetėson qytetarėt e kėsaj ane.
 
 
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės po diskutojnė sot pėr raportin e punės njėvjeēare tė Qeverisė
 
Prishtinė, 3 prill 2003 - Pas disa shtyrjeve, mė nė fund deputetėt e Kuvendit tė Kosovės po diskutojnė sot pėr raportin e punės njėvjeēare tė Qeverisė sė Kosovės.
 
Fillimisht pėr raportin nė fjalė folėn shefat e grupeve parlamentare nė Kuvendin e Kosovės, tė cilėt, pėrveē atij serb, me disa vėrejtje e pėrkrahėn raportin e qeverisė pėr punėn njėvjeēare. Shefi grupit parlamentar serb e kritikoi ashpėr raportin e kryeministrit tė Kosovės.

Pėr debat janė paraqitur shumė deputetė.

Ndryshe sot pritet tė shqyrtohet pėr herė tė dytė Projektligji pėr Bibliotekat, iniciativa pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna – Park Nacional, si dhe propozimi i grupeve parlamentare pėr emėrimin e anėtarėve tė Komisionit pėr media.
 
Gjithashtu do tė nxirret para deputetėve edhe ēėshtja e fillimit tė zbatimit tė Ligjit pėr Arsimin e Lartė tė Kosovės, i miratuar nga Kuvendi i Kosovės, por ende i pashpallur nga PSSP tė OKB-sė pėr Kosovė.
 
 
I.Kadare: Shqiptarėt kanė pėrkrahur luftėn kundėr diktaturės irakiane, sepse edhe vetė e kanė pėrjetuar njė tragjedi tė tmerrshme
 
Lozanė, 3 prill 2003 - "Mendoj se njė prej arsyeve pse Shqipėria, Kosova dhe nė pėrgjithėsi shqiptarėt kanė qenė tė qartė dhe kanė mbajtur atė qėndrim nė pėrkrahje tė luftės kundėr diktaturės irakiane, ėshtė nga fakti, sepse ata vetė e kanė pėrjetuar njė tragjedi tė tmerrshme", tha shkrimtari ynė i mirėnjohur Ismail Kadare nė njė intervistė dhėnė gazetės "Bota sot".

Kadare thotė se shqiptarėt pranuan bombardimin e NATO-s tė ndėrgjegjshėm se disa nga ato bomba do tė binin edhe mbi ta, qė do tė thotė se shqiptarėt ishin tė gatshėm tė sakrifikoheshin kėshtu, duke e paguar ēmimin e lartė tė lirisė.
 
"Shqiptarėt aq sa ishin fisnikė, aq ishin edhe tė etshėm pėr paqe dhe liri dhe pėr ēlirimin nga ana e njė regjimi tė egėr shekullor, kėshtu qė edhe pse ranė bombat mbi kokat e shiqptarėve, ata fare nuk u ankuan dhe i falėn kėto gabime padashje, ashtu siē dinė tė falin shqiptarėt".

Ndėrkaq duke komentuar zhvillimet mė tė reja nė Serbi, Kadare theksoi se "kaosi dhe kriminaliteti qė po mbretėron sot nė Serbi nuk do tė reflektohen apo nuk do tė ketė ndikim nė Kosovė, sepse ajo ėshtė ditur dhe ėshtė pritur: shtėpia mafioze e Milosheviēit ėshtė shtėpia mė e madhe mafioze nė Evropė".

I pyetur tė komentojė njė iniciativė pėr unionin e shqiptarėve nė Kosovė, nė Shqipėri e Maqedoni, Ismail Kadare u pėrgjegj:

"T'ju them tė drejtėn pėr kėtė as qė kam dėgjuar e as qė di se pėr ēka ėshtė fjala kėtu. Ka disa herė disa nisma qė duken shumė ultrapatriotike nė pamjen e parė dhe ultrashqiptare qė mė shumė kanė qėllime tė tjera me qėllim tė gjoja sfidimit tė tjerėve duke menduar se ja, ne do tė jemi tė parėt qė do tė bėjmė bashkimin e Shqipėrisė me Kosovėn apo me ndonjė rajon tjetėr.
 
Mendoj se kėto nisma nuk janė tė mira pėr momentin dhe se ato janė mė shumė tė dėmshme sesa tė dobishme, kur dihet se Kosova dhe shqiptarėt njė ditė do tė jenė tė bashkuar dhe tė drejtuar nga njė Evropė e bashkuar.
 
Megjithatė institiucionet e Kosovės dhe shqiptarėt disa herė para komunitetit ndėrkombėtar janė dėshmuar se janė pėr paqe dhe pėr demokraci dhe nuk janė faktorė tė destabilitetit nė rajon. Kėto iniciativa nuk kanė njė bazė objektive pėr t'u mbėshtetur dhe ato mund tė kthehen thjesht nė aventura qė tė diskreditojnė njė ide qė mund tė jetė reale dhe e vėrtetė".

Ndėrkaq nė pyetjen nėse Kosova e pavarur duhet t'i ketė simbolet e veta, Kadare tha se Kosova mund tė ketė shenja tė saj, por kėto shenja nuk duhet tė jenė pėrjashtuese tė shenjave kombėtare.

"Siē e dini shenjat kombėtare, heraldika kombėtare shqiptare ėshtė parashtetėrore. Shqipėria kėtė e ka pasur para se tė jetė shtet. Ėshtė njė ringjallje e njė heraldike qė tashmė nuk lidhet me asnjė institucion shtetėror dhe ėshtė kthyer nė njė kulturė tė dytė politike dhe historike tė popullit shqiptar.
 
Prandaj ajo nuk mund tė e jetė e pėrjashtuar. Nėse rregullat ndėrkombėtare do ta kėrkonin nė Kosovė, sigurisht Kosova duhet ta ketė heraldikėn e saj qė ta pėrfshinte nė njė mėnyrė apo tjetėr heraldikėn e vjetėr tė kombit shqiptar".

Duke komentuar pėr integrimet kulturore brendashqiptare, Kadare tha me keqardhje se ka pengesa, tė cilat janė tė panevojshme dhe qė nuk ndihmojnė pėr asgjė. "Ka rishfaqje grindjesh kundėr procesit tė intergimit.
 
Ta zėmė grindjen pėr gjuhėn tė cilėn unė do ta quaja meskine dhe tė kotė, qė sipas mendimit tim ėshtė vetėm penguese. Grindje tjetėr mund tė jetė edhe ajo fetare, qė fatmirėsisht ende nuk ka dalė dhe besoj se shqiptarėt nė kėtė drejtim do tė tregohen tė kujdesshėm sikur deri mė tani".

"Po ashtu ka njė mosbesim midis rivaliteteve, ėshtė e pranishme njė lloj ndjenje jo e shėndetshme rivaliteti midis kulturave, pėr shembull midis asaj qė zhvillohet nė Kosovė apo Shqipėri.
 
Do tė thotė tė ketė proces vetėm afirmimi dhe afrimi qė ėshtė kjo mbeturinė e njė mentaliteti tribal, feudal tė vjetėr qė ne shqiptarėt duhet ta shtyjmė larg e mė larg", tha mes tjerash nė kėtė intervistė Ismail Kadare.
 
 
Serbėt nė veri tė Mitrovicės kanė paralajmėruar pėr sot protestėn me moton: "Sebia po - Kosova e pavarur jo"
 
Mitrovicė, 3 prill 2003 - Serbėt nė veri tė Mitrovicės ka paralajmėruar se sot do tė organizojnė njė protestė me moton: "Serbia po - Kosova e pavarur jo", me tė cilėn do tė kundėrshtohet edhe transferimi i pushtetit nė duart e institucioneve tė Kosovės.

Ėshtė paralajmėruar se kėto protesta do tė mbahen edhe nė vendbanjmet e tjera tė serbėve nė Kosovė.

Milan Ivanoviq, njė nga liderėt serbė, tha se serbėt me prezencėn e tyre masive ata do tė dėshmojnė se janė kundėr pavarėsisė sė Kosovės.

Kryetari i Parlamentit tė Kosovės Nexhat Daci ka dėnuar palajmėrimet pėr fillimin e protestave serbe nė veri tė Mitrovicės. Ai ka pohuar se asnjė grup minoritar nė Kosovė dhe asnjė shtet fqinjė nuk mund tė ndalė procesin e bartjes sė kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek vendorėt, sepse kjo ėshtė edhe kėrkesė e KS tė OKB-sė.
 
 
Qeveria e Kosovės ka hedhur poshtė kėrkesėn e KEK-ut qė nga suficiti buxhetor tė financohen projektet e caktuara
 
Prishtinė, 3 prill 2003 - Nė mbledhjen e djeshme tė Qeverisė sė Kosovės ėshtė debatuar pėr zhvillimet aktuale nė vend, pėr gjyqėsinė, si dhe pėr njė numėr projektligjesh dhe vendimesh.

Kryeministri Rexhepi ka njoftuar se nė javėn e ardhshme do tė mbahet takimi i Kėshillit pėr Bartjen e Kompetencave, por do tė pėrgatiten edhe propozime konkrete tė Qeverisė pėr zgjerimin e saj me ministri tė reja.

Nė mbledhje pėr situatėn e sigurisė dhe pozitėn e gjyqėsisė ka referuar komesioneri i policisė sė UNMIK-ut Shtefan Feler, i cili e ka cilėsuar mė tė mirė se sa qė paraqitet ndonjėherė nė media. Me kėtė rast ai ka prezentuar tė dhėna dhe fakte statistikore tė cilat dėshmojnė pėr rėnien e numrit tė krimeve nė Kosovė.

Nė komunikatėn pėr media thuhet se nė mbledhjen e djeshme Qeveria e Kosovės ka hedhur poshtė njė kėrkesė tė KEK-ut qė nga suficiti buxhetor tė vitit tė kaluar tė financojė projektet e caktuara tė kėsaj koorporate energjetike, duke nėnvizuar se KEK-u duhet t'i ofrojė Qeverisė raportin e fundit financiar dhe tė shpenzimeve, si dhe tė japė sqarim pėr 49 milionė euro, qė akoma ndodhen nė buxhetin e KEK-ut.
 
 
Nė Shkodėr u pėrkujtua demonstrata antikomuniste e 2 prillit tė vitit 1991
 
Shkodėr, 3 prill 2003 - Qytetarė dhe pėrfaqėsues tė partive tė grupimit opozitar Bashkimi pėr Demokraci pėrkujtuan dje nė qytetin e Shkodrės demonstratėn antikomuniste tė 2 prillit tė vitit 1991, kur nė pėrleshje me forcat e policisė mbetėn tė vrarė katėr tė rinj shkodranė si dhe u plagosėn mė shumė se 60 demonstrues tė tjerė.
 
Nė mesin tė vrarėve ishte edhe studenti Arben Broci, njė nga nismėtarėt e themelimit tė partisė sė parė opozitare nė Shqipėri - Partisė Demokratike.

Nė pėrkujtimet e djeshme tė ngjarjes tė 2 prillit ishte i pranishėm edhe nėnkryetari i PD-sė z. Bamir Topi, ish-kryeparlamentari Pjetėr Arbnori si dhe sekretari pėr marrėdhėniet me jashtė nė PD Besnik Mustafaj.

Duke pėrshėndetur takimin pėrkujtimor Besnik Mustafaj tha se idealet e demonstruesve tė 2 prillit pėr vendosjen e demokracisė nė Shqipėri ende nuk janė realizuar plotėsisht.
 
 
Mė nė fund u shfuqizua ligji i gjendjes sė luftės midis Shqipėrisė dhe Greqisė
 
Athinė, 3 prill 2003 - Mė nė fund shfuqizohet kapitulli i Ligjit tė gjendjes sė luftės midis Shqipėrisė dhe Greqisė, qė kishte mbetur nė fuqi si njė paradoks pas heqjes sė tij nga Komisioni parlamentar i politikės sė jashtme dhe asaj tė mbrojtjes sė Greqisė nė vitet 80-ta dhe vendosjes sė marrėdhėnieve tė ngushta dhe miqėsore bilateral qė pasoi rėnien e komunizmit nė Shqipėri.

Ky lajm u bė i ditur pas takimit tė kryeministrit shqiptar Fatos Nano dhe homologut tė tij grek, Kosta Simitis, qė u mbajt dje nė mesditė nė rezidencėn e kėtij tė fundit, u vlerėsua se lijgi i gjendjes sė luftės politikisht dhe juridikisht ėshtė i mbyllur me arsyetimin se nėnshkrimi i traktati tė miqėsisė midis dy vendeve nė vitin 1996 dhe ratifikimi i tij parlamentar shėnoi edhe shfuqizimin e kėtij ligji.

Nano dhe Simitis pasi kanė vlerėsuar situatėn e qėndrueshme nė Kosovė kanė rėnė dakord qė nė samitin pėrfundimtar tė presidencės greke nė Selanik, qė do tė mbahet nė muajin qershor tė pėrfaqėsohet edhe Kosova.
 
 
Sipas presidentit slloven, modeli i Marrėveshjes sė Ohrit do tė duhej tė zbatohej edhe nė Kosovė
 
Shkup, 3 prill 2003 - Presidenti i Sllovenisė, Janez Dėrnovshek gjatė vizitės sė djeshme nė Shkup ka nėnvizuar se marrėveshja e Ohrit nėse shėnon rezultate konkrete, mund tė aplikohej edhe nė vende tė tjera ku janė prezente tensionet ndėretnike.
 
Ai ka shtuar se modeli i Marrėveshjes sė Ohrit do tė duhej tė zbatohej edhe nė Kosovė dhe, siē ėshtė shprehur, bashkėsia ndėrkombėtare do ta pėrkrahte kėtė model nė tė cilin mbėshtetet bashkėjetesa dhe pėrfaqėsimi adekuat i etniteteve tė ndryshme nė institucionet shtetėrore.
 
Dėrnovshek dhe Qeveria sllovene kanė shprehur gatishmėri pėr dhėnien e ndihmės konkrete Maqedonisė nė pjesėn qė ka tė bėjė me angazhimet e Maqedonisė pėr integrim nė BE dhe nė NATO.

Ndėrkaq presidenti maqedonas Boris Trajkovski ka thėnė se ėshtė e patjetėrsueshme njė gjetje e modaliteteve tė reja tė bashkėpunimit ekonomik midis Maqedonisė dhe Sllovenisė e nė
veēanti nė tėrheqjen e investimeve sllovene nė ekonominė maqedonase.
 
 
Kryesuesi serb i Kryesisė sė Bosnje e Hercegovinės ka dhėnė dorėheqje pėr shkak tė aferės pėr shitjen e armėve Irakut
 
Sarajevė, 3 prill 2003 - Kryesuesi serb i Kryesisė sė Bosnje e Hercegovinės Mirko Sharoviqit ka dhėnė dorėheqje nga ky post pėr shkak tė aferės pėr shitjen e armėve Irakut dhe tė njė afere tjetėr tė spiunazhit nė kreun e ushtrisė sė "Republika serpska" e cila ėshtė vėnė nė lidhje edhe me vrasjen e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq.
 
Kjo dorėheqje ėshtė bėrė me kėrkesė tė administratorit ndėrkombėtar tė Bosnjes Pedi Eshdaun, i cili siē njoftohet dje ka marrė vendimin edhe pėr pezullimin e Kėshillit tė lartė tė mbrojtjes tė "Republikės serpskės".

Ndėrkaq, sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Xhorxh Robertson ka dėnuar rolin e Sharoviqit nė shitjen e armėve nė Irak dhe nė aferėn e spiunimit. Njė hetim i NATO-sė ka rezultuar edhe me pėrfshirjen e Mirko Sharoviqit nė aferėn e spiunimit tė pėrfaqėsuesve tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
 
Nė njė incident tė armatosur nė Tetovė janė plagosur 4 tė rinj shqiptarė
 
Tetovė, 3 prill 2003 - Nė njė pėrleshje tė armatosur qė ka ndodhur dje nė mesditė nė Tetovė, nė afėrsi tė Universitetit tė Tetovės, ka ndodhur njė incident i armatosur, ku janė plagosur rėndė 4 tė rinj shqiptarė, tė moshės prej 15-25 vjeē.
 
Tė plagosurit kanė marrė plagė tė shkaktuara nga armė zjarri dhe se dy prej tyre ndodhen pėr shėrim nė spitalin e Tetovės, ndėrkaq dy tė tjerė janė dėrguar nė Klinikėn shtetėrore nė Shkup.

Sipas mediave lokale, bėhet fjalė pėr njė incident i cili ėshtė shkaktuar nė mes tė dy grupeve tė armatosura. Nė njėrin grup tė cilėt edhe janė plagosur kanė qenė Muhamet Asllani dhe Sabit Terziu nga Tetova, kurse nė grupin tjetėr Osman Ismaili dhe Habil Ademi nga Reēica e Madhe e Tetovės.
 
Ky i fundit ėshtė vėllai i sekretarit tė pėrgjithshėm tė Partisė Demokratike Kombėtare Xhevat Ademi.
 
 
Janė vrarė rreth 500 trupa irakiane nė pėrleshjet e sotme me forcat amerikane
 
Jugperendim i Bagdadit, 3 prill 2003 – Rreth 500 trupa irakiane, pėrfshirė kėtu edhe pjesėtarėt e njėsitit mė tė fuqishėm tė Sadam Hyseinit, janė vrarė sot (tė enjten) nė pėrleshjet me forcat amerikane pėr marrjen e njė ure rreth 30 kilometra (20 mile) nė jugperendim tė Bagdadit, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt amerikanė, njofton AFP.
 
"Nė njė sulm dhe kundėrsulm pėr kėtė urė, rreth 500 ushtarė janė vrarė", ka thėnė majori Xhon Altman, njė oficer zbulimi i brigadės sė parė tė Divizionit tė tretė tė kėmbėsorisė.
 
 
Pauell nė Bruksel: Sadam Huseini tė hiqet nga pushteti
 
Bruksel, 3 prill 2003 - Ndėrsa sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell, fillon bisedimet me ministrat e Jashtėm evropian nė Bruksel, Gjermania, Franca dhe Rusia e kanė bėrė tė qartė se duan qė Sadam Huseini tė hiqet nga pushteti.

Por kancelari gjerman, Gerhard Shrėder gjithashtu ka ritheksuar pozicionin e pėrgjithshėm evropian qė Kombet e Bashkuara tė luajnė rolin qėndror nė Irak pasi tė pėrfundojė lufta Tre vendet qė kundėrshtuan mė sė shumti luftėn tani po dėrgojnė mesazhe me nota mė pajtuese drejt Uashingtonit.

Ministri gjerman i jashtėm, Joshka Fisher, tha se shpresonte qė regjimi i Irakut tė binte sa mė shpejt tė ishte e mundur.

Ndėrkohė kancelari gjerman Shrėder shpresonte se njė fund mė i shpejtė i luftės, do tė shkaktonte njė numėr mė tė vogėl viktimash dhe se populli irakjan do tė tejkalonte diktaturėn pėr tė jetuar nė paqė dhe liri.

Komentet mė tė fundit tė liderėve evropianė sugjerojnė fillimin e njė debati tė ri rreth asaj se ēfarė duhet tė ndodhė pas luftės nė Irak.
 
 
Ka humbur jetėn kamermani i BBC pasi kishte shkelur nė njė minė
 
Sylejmania, 3 prill 2003 – Kamermani Kevih Goulstejn, qė punonte pėr BBC nė Irakun Verior ka humbur jetėn pasi kishte shkelur nė njė minė, ndėrsa producenti Stjuart Hjufs, i cili punonte me kamermanin Goulstejn, ėshtė plagosur nė kėtė shpėrthim, por korrespondenti Xhim Mur dhe pėrkthyesi vendės kanė shpėtuar tė palėnduar, njofton BBCWorld.
 
Incidenti ka ndodhur kur ata tė katėr udhėtonin me njė automjet afėr qytetit Kifri. Z. Goulstejn kishte zbritur nga makina dhe kishte shkelur nė njė minė tokėsore dhe ka vdekur nė vend. Z. Hjufs, i cili ėshtė nga Kardifi, ka marrė plagė nė kėmbė dhe po trajtohet nė njėsitin mjekėsor amerikan afėr qytetit Sylejmania.
 
 
Trupat amerikane kanė pėrparuar deri nė 6 mile nė jug tė Bagdadit
 
Afėr Bagdadit, 3 prill - Trupat amerikane kanė pėrparuar tė enjten deri nė gjashtė mile nė jug tė periferisė sė Bagdadit dhe janė pėrgatitur tė luftojnė pėr tė marrė kontrollin e aeroportit tė qytetit, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt amerikanė, njofton Rojter.
 
Burimet ushtarake kanė bėrė tw ditur gjithashtu se pėrparimi i njėsiteve tė blinduara tė Divizionit tė 3-tė amerikan tė kėmbėsorisė ka hasur nė rezistencė tė vogėl derisa po marshonin nė drejtim tė periferisė sė qytetit.
 
Elementė tė elitės sė Divizionit tė Gardės republikane, tė shkėputur nga trupat irakiane, kanė lėvizur nė jug pėr tė mbrojtur qytetin. "Ne kemi pėrparuar vėrtet shpejt", ka thėnė kapiteni Kevin Xhekson.
 
"Nuk duket tė ketė mė kundėrshtim", ka shtuar ai. Shtabi amerikan nė Katar ka njoftuar zyrtarisht se trupat amerikane tash janė afėr aeroportit kryesor tė Bagdadit, i cili ėshtė vetėm 12 mile nė jugperėndim tė qendrės sė qytetit pesėmilionėsh.
 
 
Kidnapohet njė anije pasagjerėsh nė portin e Havanės
 
Majami, 3 prill 2003 - Njė grup kubanez ka kidnapuar nė portin e Havanės njė anije pasagjerėsh dhe nė det tė hapur ėshtė nisur nė drejtim tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
 
Sipas tė dhėnave tė stacioneve tė ndryshme televizive amerikane anija ėshtė vėrejtur fillimisht nė ujėrat ndėrkombėtare nė jug tė Key Vest. Nė bordin e anijes mendohet tė jenė rreth 50 njerėz.
 
 
Vazhdon pėrhapja e epidemisė sė mushkėrive "SARS"
 
Gjenevė, 3 prill 2003 - Sipas vlerėsimeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė pėrhapja e epidemisė sė mushkėrive tė rrezikshme pėr jetė "SARS" nuk ka arritur ende kulmin e saj.
 
Vetėm nė Kinė ndėrkohė numri i tė vdekurve nga virusi i kėsaj sėmundjeje ka arritur nė 50. Posaēėrisht dramatike gjendja vazhdon tė mbetet ashtu si mė parė nė metropolin Hongkong.
 
Organizata Botėrore e Shėndetėsisė rekomandon qė tė shtyhen tė gjitha udhėtimet pėr nė Hongkong dhe nė pjesėn jugore tė Kinės.
 
 
Paralajmėrohen greva masive nė Francė
 
Paris, 3 prill 2003 - Si pasojė e grevave tė paralajmėruara tė Shėrbimit Publik nė tė gjitha pjesėt e vendit Franca ndodhet nė prag tė njė kaosi nė komunikacion. Pėr sot ėshtė e paevituar shtyerja e pjesės mė tė madhe tė fluturimeve nga Parisi.
 
Vėshtirėsi tė mėdha pritet tė ketė edhe nė sistemin hekurudhor. Sindikatat kanė bėrė thirrje qė pėrmes kėtyre grevave tė protestohet kundėr sistemit francez pensional.
 
 
Nga rrėzimi i helikopterit amerikan kanė humbur jetėn 7 ushtarė dhe janė plagosur edhe 4 tė tjerė
 
Afėr Qerbelasė, 3 prill 2003 – Helikopteri ushtarak amerikan "Black Hawk" me tė paktėn gjashtė persona ėshtė qėlluar me zjarr tė armėve tė vogla dhe ėshtė rrėzuar nė Irakun qendror, kanė thėnė zyrtarėt ushtarak amerikan, njofton Rojter.
 
Njė zyrtar i Pentagonit, duke folur me kusht tė anonimitetit, ka thėnė se helikopteri UH-60 ėshtė rrėzuar sot heret (tė enjten) afėr Qerbelasė, 50 mile nė jug tė Bagdadit dhe nė kėtė incident kanė humbur jetėn shtatė ushtarė dhe janė plagosur edhe katėr pjesėtarė tė tjerė tė bordit.
 
 
Forcat izraelite kanė vrarė sot 6 palestinezė
 
Gaza, 3 prill 2003 – Forcat izraelite kanė vrarė sot heret nė mėngjes (tė enjten) katėr palestinezė gjatė njė sulmi me tanke dhe helikopter nė kampin e refugjatėve nė jug tė Rripit tė Gazės, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt dhe zyrtarėt spitalorė, njofton Rojter.
 
Armata ka thėnė se nė operacionin gjatė natės nė kampin Rafah janė vėnė nė shenjestėr ndėrtesat e pėrdorura nga personat e armatosur dhe kontrabandistėt. Njoftohet gjithashtu se nė qytetin Nablus tė Bregun Perendimor, forcat speciale kanė vrarė edhe njė militant.
 
Po kėshtu, nė qytetin Kelkilia, gjithashtu nė Bregun Perendimor, trupat izraelite kanė vrarė njė djalosh 14-vjeēar jashtė shtėpisė sė tij. Izraelitėt thonė se janė pėrpjekur tė arrestojnė militantėt, por ata kanė kundėrshtuar, andaj janė vrarė. Gjatė kėtij operacioni janė arrestuar edhe dy vendės.
 
 
Trupat e koalicionit i janė afruar Bagdatit 30 kilometra
 
Bagdad, 3 prill 2003 - Forcat e koalicionit po pėrparojnė nė drejtim tė Bagdadit nė dy drejtime, nga jugu dhe juglindja e kryeqytetit irakian. Gazetarėt qė udhėtojnė me divizionin e tretė tė kėmbėsorisė amerikane thonė se disa njėsi tė divizionit kanė avancuar nė drejtim tė veriut pėrtej qytetit Qerbela, 80 kilometra nė jug tė Bagdadit.
 
Zėdhėnėsi i Komandės Qendrore amerikane, gjenerali Vinsent Bruks, tha se forcat e koalicionit vunė nėn kontroll edhe njė digė jo larg qytetit, nga frika se forcat irakiane mund ta shkatėrronin pėr tė pėrmbytur rajonin dhe tė pengonin pėrparimin e forcave amerikane. Mė nė lindje, njoftohet se marinsat amerikanė po pėrparojnė drejt Bagdadit nė rrugėn kryesore qė e lidh atė me qytetin Al Kut.
 
 
Ėshtė rrėzuar njė aeroplan dhe njė helikopter amerikan
 
Doha/Katar, 3 prill 2003 - Amerikanėt thonė se kanė humbur njė avion luftarak F-A18 Hornet mbi Irak. Rrjetet televizive amerikane thonė se aeroplani, i nisur nga njė aeroplanmbajtėse, ishte goditur nga njė raketė tokė-ajėr. Nuk dihet ēfarė ka ndodhur me pilotin. Kjo ėshtė humbja e parė e njė avioni luftarak pa helikė qė nga fillimi i luftės.

Tė mėrkurėn nė mbrėmje edhe njė helikopter Blackhaėk u rrėzua mbi nė Irakun qėndror gjatė njė misioni. Njė deklaratė e pentagonit thotė se mendohet se nė bord kishte gjashtė vetė. Fati i tyre dhe shkaku i rrėzimit po hetohen ende.
 
 
Turqia lejon kalimin tokėsor tė trupave aleate
 
Ankara, 3 prill 2003 - Nė Turqi njė autokolonė me mė shumė se 20 kamionė tė mbushur me xhipe ushtarakė tė lehtė qė kanė destinacion bazat e forcave amerikane nė Irakun verior ka kaluar kufirin turko irakian.
 
Kjo ėshtė autokolona e dytė me pajisje ushtarake nė dy net radhazi qė janė marrė nga bazat amerikane nė Turqi pėr t'ju dėrguar forcave amerikane nė Irakun verior. Ēdo kamion thuhet se ka dy xhipe ushtarake.

Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell zhvilloi bisedime tė mėrkurėn nė Turqi dhe kėrkoi ndihmė pėr trupat amerikane nė Irakun verior. Turqia mė herėt e kishte hapur hapėsirėn ajrore, por kishte refuzuar tė lejonte kalimin e trupave tokėsore nėpėr terrritorin e saj.
 
 
Rusia zbut tonet pėr luftėn nė Irak
 
Moskė, 3 prill 2003 - Presidenti Rus Vladimir Putin tha tė mėrkurėn se Rusia nuk ėshtė e interesuar qė SHBA tė humbė nė luftėn e saj nė Irak. Ai tha se shqetėsimi i tij parėsor ishte qė Kombet e Bashkuara tė vihej pėrsėri nė krye tė zgjidhjes sė konfliktit.
 
"Po tė marrim parasysh konsideratat politike dhe ekonomike, Rusia nuk ka interes qė SHBA tė humbasė. Ne jemi tė interesuar qė zgjidhja e problemit tė kalojė te platforma e Kombeve tė Bashkuara. Pėr kėtė jemi tė interesuar. Dhe sa mė shpejt tė ndodhė kjo gjė, aq mė mirė do tė jetė pėr tė gjitha vendet e pėrfshira nė konflikt."
 
 
Gjermania pro rrėzimit tė qeverisė irakiane
 
Berlin, 3 prill 2003 - Ministri i jashtėm britanik, Xhek Stro ka shprehur optimizėm se ndryshimet midis Europės pėr ēėshtjen e Irakut mund tė kapėrcehen.
 
Ai po fliste nė Berlin pas bisedimeve me homologun gjerman Joshka Fisher i cili pėr herė tė parė tha se ai shpresonte se regjimi i Irakut tė pėrmbysej. Xhek Stro tha se ishte optimist se do tė arrihej njė pozitė e pėrbashkėt europiane pėrsa i pėrket Irakut.
 
Duke vėnė nė dukje ato qė ai i quajti ndryshime tė shprehura mirė mbi ēėshtjen e Irakut, ai tha se argumentet kishin fshehur njė pjesė tė madhe tė marrėveshjes.

Joshka Fisher gjithashtu foli me tone mė tė buta pėr herė tė parė duke aprovuar ndryshim tė regjimit: "Ne shpresojmė se regjimi do rrėzohet sa mė shpejt dhe kėshtu nuk do tė kemi mė humbje jetėsh tė njerėzve. Situata, ne do ta shohim, do tė jetė e ndėrlikuar. Pėr kėtė na duhet tė kemi ide krijuese".
 
 
Nga shpėrthimet nė Filipine janė vrarė 15 vetė
 
Davao, Filipine, 3 prill 2003 – Njė sėrė bombash kanė shpėrthyer sot (tė enjten) pranė tri xhamiave nė jug tė qytetit jugor Davao vetėm disa orė pas njė shpėrthimi tjetėr afėr portit detar, ku u vranė 15 njerėz, kurse janė plagosur edhe 14 tė tjerė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.