2.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte 2 prill 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Gjilan: Nga Kosova largohen marinsat e fundit amerikanė

  • Xh.Kakuk: Kalimi i kompetencave ėshtė nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 dhe po ecėn pėrpara

  • Bartja e kompetencave nuk do tė ndėrpritet, thotė kryeparlamentari Daci

  • Sindikata e KEK-ut nesėr organizon njė protestė

  • Fabio Mini ka nxitur reagime me vlerėsimin e tij se zonat e banuara me serbė nė Kosovė janė si kampe pėrqėndrimi?!

  • Autoritetet e UNMIK-ut thonė se Kosova sė shpejti do tė ketė kodin penal dhe atė tė procedurės penale

  • Departamenti i Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė nė vitin e kaluar

  • Policia shqiptare ndėrmori njė operacion tė gjerė kundėr trafiqeve tė paligjshme dhe drogės nė Shqipėri

  • Njė komision hetimor do tė analizojė lidhjet midis Cėrvenkovski dhe njė biznesmeni shqiptar

  • Ėshtė ndaluar ish-shefi i Shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave lidhur me vrasjen e Gjingjiqit

  • Ministria kroate e Drejtėsisė ka marrė njė kėrkesė nga Maqedonia pėr ekstradimin e Besnik Fetahut

  • Departamentit i Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri

  • Gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Maqedoni

  • Sonte nė mbrėmje ekipi i Shqipėrisė do tė luajė kundėr ekipit tė Irlandės

  • Rusia proteston pėr bombardimin amerikan afėr zonės ku ndodhet ambasada ruse

  • Trupat izraelite kanė rrethuar sot rreth 2,000 palestinezė nė Tulkarm

  • Qė nga 11 shtatori i vitit 2001 janė vrarė 38 pjesėtarė tė forcave speciale amerikane

  • Parlamenti i Koresė sė Jugut ka miratuar njė plan pėr tė dėrguar qindra trupa kundėr Irakut

  • Janė gjetur 11 trupa tė ushtarėve tė vrarė

  • Shpėrthime tė mėdha janė dėgjuar sot nė tėrė Bagdadin

  • Sipas ministri irakian tė Informacionit janė vrarė 56 njerėz gjatė natės sė kaluar

  • Ushtarėt amerikanė kanė pėrparuar nė drejtim tė Bagdadit nėpėr grykėn e Qerbelasė

  • Kolin Pauell sot viziton Ankaranė dhe Beogradin

  • K. Pauell: Aty ku lulėzojnė tė drejtat dhe liritė e njeriut nuk ka vend pėr tiranėt

  • Njė robe lufte u shpėtua nga trupat e koalicionit nė Irak

  • Ramsfeld pyet se ku janė udhėheqėsit irakianė?

  • Valė sulmesh ajrore kundėr objekteve nė Bagdad

  • Beteja pėr Bagdadin


 

Gjilan: Nga Kosova largohen marinsat e fundit amerikanė
 
Gjilan, 2 prill 2003 - Marinsat amerikanė, tė cilėt sė bashku me ushtarėt e tjerė tė NATO-s, hynė nė Kosovė, para katėr vitesh, pėr ta rikthyer te popullata e kėtushme shpresėn pėr jetė dhe pėr t`i shpėtuar nga tmerri i paparė qė po bėnte mbi ta regjimi i Beogradit, kanė pėrfunduar misionin e tyre nė Kosovė dhe do tė largohen nga Kosova.

Kryetari i komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri ka organizuar sot njė takim lamtumirės pėr grupin e fundit tė marinsave amerikanė, tė cilėt kishin punuar deri tani nė zyrėn e ēėshtjeve civile, e cila ndodhej nė objektin e administratės komunale.

Mbylljen e kėsaj zyre, koloneli amerikan, Hoffpauir e ka vlerėsuar si njė moment tė shkėlqyer pėr popullin e Gjilanit, sepse kjo ėshtė dėshmi qė kėtu tash ka paqe, siguri dhe stabilitet, pėr tė cilat janė angazhuar deri tani marincat, pėr mė shumė se tri vite, ka thėnė ai dhe ka shprehur mirėnjohje pėr qytetarėt e Gjilanit dhe kryetarin e komunės, Lutfi Hazirin, tė cilėt u dhanė pėrkrahje nė misionin qė kishin, duke qenė njė shembull i mirė i bashkėpunimit tė popullatės civile me ushtrinė.

Duke e rikujtuar qershorin e vitit 1999, koloneli Hoffpauir tha se ndjen kėnaqėsi qė tash, pas mė shumė se tri vitesh, kur marincat po kthehen nė Amerikė, ky vend ėshtė i qetė dhe i sigurtė. "Ne erdhėm nė Kosovė qė tė krijojmė njė ambient tė sigurtė pėr tė gjithė dhe kėtė e kemi arritur", tha ky zyrtar i lartė i ushtrisė amerikane.

Z. Haziri, pasi i ka falėnderuar marinsat amerikanė pėr tė gjitha sakrificat e deritashme qė kanė bėrė pėr tė mirėn e paqes dhe sigurisė nė rajon dhe Kosovė, ka theksuar se Gjilani do t`i mbajė nė mend marinsat si njerėzit e parė qė nė Kosovė sollėn lirinė, pėr t`i dhėnė fund tragjedisė sė madhe qė po bėhej mbi ta.
 
 
Xh.Kakuk: Kalimi i kompetencave ėshtė nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 dhe po ecėn pėrpara
 
Mitrovicė, 2 prill 2003 - Duke komentuar pakėnaqėsitė e serbėve tė veriut tė Kosovės pėr bartjen e pėrgjegjėsive nga UNMIK-u tek institucionet vendore, zėdhėnėsi i UNMIK-ut Xhorxhi Kakuk thotė se kalimi i kompetencave ėshtė nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė OKB-sė dhe ėshtė njė proces i cili po ecėn pėrpara.
 
Kakuk ėshtė i bindur se pakica serbe nuk do tė braktisė institucinet e Kosovės, me gjithė apelin e disa liderėve tė tyer qė ta bėjnė kėtė. Kakuk komentoi: "Askush nuk ėshtė duke i larguar serbėt nga Kuvendi, askush nuk po i detyron ata me forcė ta bėjnė kėtė dhe ne seriozisht shpresojmė qė njė gjė e tillė nuk do ė ndodhė".

Ndėrkohė SHPK ėshtė nė dijeni se nesėr nė Mitrovicė do tė mbahen protesta, kurse zėdhėnėsi i kėtij shėrbimi nė Mitrovicė Besim Hoti tha se policia pret protesta tė qeta dhe se ato tė do tė jenė statike. Me kėto protesta serbėt do tė shprehin pakėnaqėsinė e tyre kundėr politikės sė kreut tė UNMIK-ut nė Kosovė Mihael Shtajner.
 
 
Bartja e kompetencave nuk do tė ndėrpritet, thotė kryeparlamentari Daci
 
Prishtinė, 2 prill 2003 - "Me protestat e tilla qė janė nė vijėn okupuese tė Kosovės duhet tė merren institucionet qė kanė atė pėrgjegjėsi. Bartja e kompetencave nuk do tė ndėrpritet", thotė kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, duke komentuar pakėnaqėsitė e serbėve rreth kėsaj ēėshtjeje.
 
Sipas Dacit ky ėshtė konstatim dhe rekomandim i Kėshillit tė Sigurimit nė Nju Jork.

"Nuk ėshtė dėshirė individuale dhe nuk mund ta pengojė asnjė vend nė fqinjėsi, asnjė grup i minoritar nė Kosovė dhe ne mundohemi tė krijojmė kushte tė barabarta tė jetesės", ėshtė shprehur kryeparlamentari Daci.
 
 
Sindikata e KEK-ut nesėr organizon njė protestė
 
Prishtinė, 2 prill 2003 - Situata e rėndė nė KEK, shpėrdorimet, ristrukturimi qė do tė ketė si pasojė zvogėlimin e numrit tė punėtorve, e ka shtrėnguar sindikatėn e kėsaj koorporate tė shrehė pakanaqėsinė e vet me njė protestė qė do tė mbahet nesėr. Sipas kreut tė kėsaj sindikate, Sherif Fejzullahu moto e kėsaj proteste do tė jetė "Ndal terrin nė Kosovė", "Ndal largimin e punėtorėve nga puna", "Ndal korrupsionin nė KEK" etj.
 
 
Fabio Mini ka nxitur reagime me vlerėsimin e tij se zonat e banuara me serbė nė Kosovė janė si kampe pėrqėndrimi?!
 
Prishtinė, 2 prill 2003 - Komandanti i forcave paqeruajtėse nė Kosovė, gjenerali italian Fabio Mini ka nxitur reagime nė njė deklaratė tė tij nė mjetet serbe tė informimit ku i ka pėrshkruar zonat e banuara me serbė nė Kosovė si kampe pėrqėndrimi.
 
Por zyrtarėt e KFOR-it nuk pranuan tė komentojnė shqetėsimet qė kanė nxitur kėto deklarata. Zėdhėnėsi i forcave paqeruajtėse ka thėnė se qėllimi i pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė ėshtė nxitja e tolerancės etnike.
 
Ai tha se ende ekzistojnė zona nė Kosovė ku njerėzit nuk ndihen tė sigurtė ku bėhen pėrpjekje pėr tė inkurajuar kthimin e tė zhvendosurėve.
 
Puna e forcave ndėrkombėtare ėshtė qė tė krijojnė njė mjedis mė tė sigurtė, por u takon qytetarėve tė Kosovės tha ky zėdhėnės qė tė jenė mė tolerantė, mė tė kuptueshėm dhe tė shikojnė drejt sė ardhmes e cila nuk mund tė jetė nė njė shoqėri njėetnike.

Zyrtarė tė institucioneve thonė se shkalla e krimit nė pėrgjithėsi, posaēėrisht ajo e dhunės etnike ka pėsuar rėnie tė vazhdueshme nė Kosovė.
 
 
Autoritetet e UNMIK-ut thonė se Kosova sė shpejti do tė ketė kodin penal dhe atė tė procedurės penale
 
Prishtinė, 2 prill 2003 - Autoritetet e UNMIK-ut thonė se shumė shpejt Kosova do tė ketė kodin e vet penal dhe kodin e procedurės penale. Sipas shefit tė Zyrės juridike tė UNMIK-ut Aleksandėr Borg Olivie kėto dy projektligje tashmė e kanė marrė formėn pėrfundimtare dhe pas vėrejtjeve qė atyre mund t'i japė Qeverria dhe Parlamenti i Kosovės, do tė nėnshkruhen nga shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner.

Ai thotė se edhe kėto ligje do tė jenė e drejtė e rezervuar e UNMIK-ut, mirėpo roli i vendorėve nė hartimin e tyre ka qenė shumė i madh. Njė punė tė rėndėsishme nė hartimin e kėtyre dy ligjeve sipas tij e kanė bėrė edhe ekspertė, Ismet Salihu dhe Ejup Sahiti, por edhe ekspertėt ndėrkombėtarė, duke filluar qė nga Kėshilli i Evropės e deri te Misioni i OSBE-sė nė Kosovė.

Mirėpo shumė nga pėrmbajtjet e kėtyre ligjeve, pavarėsisht prej kėsaj janė marrė nga ligjet ekzistuese me disa ndryshime tė vogla. Z. Olivie thotė se nė kėto dy projektligje mund tė gjenden edhe modifikime tė rėndėsishme qė janė marrė nga ligjet e ngjashme nė Slloveni, Kroaci dhe nė Bosnje e Hercegovinė.
 
 
Departamenti i Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė nė vitin e kaluar
 
Uashington, 2 prill 2003 - Nė raportin vjetor tė Departamentit tė Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė botė flitet nė njė kapitull tė veēantė pėr situatėn nė Kosovė. Nė mes tė tjerash aty thuhet se moszhvillimi ekonomik dhe papunėsia vazhdojnė ta rėndojnė gjendjen nė Kosovė.
 
Periudha e paskonfliktit ėshtė parė si pėrpjekje pėr riparimin e dėmeve masive tė infrastrukturės dhe pėr pėrshpejtimin e tranzicionit ekonomik. Ndėrtimtaria, thekson raporti u bė sektori mė i fuqishėm ekonomik nė periudhėn e pasluftės. Bujqėsia pati pėrmirėsime, por nuk arriti nivelin e paraluftės. Ndėrkaq sa u pėrket degėve kryesore tė industrisė ato kanė mbetur nė vendnumėrim.
 
Mėtej raportit i Departamentit tė Shtetit konstaton se papunėsia llogaritet tė kapė shifren prej 40-60 pėr qind. Ndėrkaq UNMIK-u me pėrgjegjėsi ka respektuar tė drejtat e njeriut pėr qytetarėt e Kosovės, por theksohet se ende kanė mbetur probleme nė shumė fusha.
 
Liria e lėvizjes pėr pakicat kombėtare, shumica serbė, mbetet problem serioz, thekson raporti edhe pse nė disa fusha ka pasur pėrmirėsime. Rreth 200 mijė pjesėtarė tė pakicave tė zhvendosur pas qershorit tė vitit 1999 tė paktė janė ata qė janė kthyer nė Kosovė dhe kjo pėr shkak tė mungesės sė sigurisė, tė mungesės sė lirisė sė lėvizjes dhe pamundėsisė pėr t'u punėsuar.
 
Megjithatė kthimi i tė zhvendosurve nė vitin e kaluar ka qenė gati dy herė mė i madh krahasuar me vitin 2001. Raporti thotė se nė vitin e kaluar nė Kosovė janė shėnuar edhe 68 vrasje krahasuar me 136 nė vitin 2001. Nga viktimat 60 ishin shqiptarė, 6 serbė dhe dy me etnitet tė panjohur. Shumica e vrasjeve tė serbėve tė Kosovės kanė qenė tė motivuara etnikisht, por edhe shqiptarėt kanė qenė viktima tė vrasjeve tė motivuara etnikisht.
 
Raporti sjell si shembull pjesėn veriore tė Mitrovicės ku shqiptarėt ende kėrcėnohen me dėbim nga serbėt dhe nė disa raste ka pasur edhe vrasje. Raporti i Departamentit tė Shtetit vlerėson bashkėpunimin e institucioneve tė Kosovės me Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė. Nė raport nėnvizohet edhe fakti se gjatė vitit tė kaluar nė Kosovė ka pasur raste tė vrasjeve me motive politike.
 
Njėherėsh ka pasur sulme dhe kėrcėnime kundėr personaliteteve politike shqiptare nga persona tė cilėt nė raport cilėsohen si tė paidentifikuar. Sipas raportit nė fjalė problem serioz nė Kosovė mbetet dhuna dhe diskriminimi i gruas. Dhuna kundėr gruas ėshtė njė problem serioz dhe i vazhdueshėm nė shoqėrinė e Kosovės.
 
Gjatė vitit policia ka regjistruar 131 dhunime, pėrpjekje pėr dhunime dhe sulme fizike ndaj femrave. Ky numėr ėshtė rritur krahasuar me vitin 2001. Kosova vazhdon tė shėrbejė ende si pikė tranziti dhe destinacioni pėr trafikimin e qenieve njerėzore, veēanėrisht tė grave pėr qėllime prostitucioni, thuhet nė raportin e Departamentit tė Shatetit mbi gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė.
 
 
Policia shqiptare ndėrmori njė operacion tė gjerė kundėr trafiqeve tė paligjshme dhe drogės nė Shqipėri
 
Tiranė, 2 prill 2003 - Policia shqiptare ndėrmori dje njė operacion tė gjerė kundėr trafiqeve tė paligjshme dhe drogės. Forca dhe mjete tė shumta ushtruan kontrollin nė gjithė Shqipėrinė.
 
Tre persona u arrestuan u arrestuan pėr shfrytėzim prostitucioni nė qytetin e Shkodrės dhe Beratit dhe tė paktėn 19 tė tjerė u shoqėruan nė komesariatit e Fierit, Tiranės, Vlorės, Durrėsit dhe Laēit pėr kultivim droge dhe kontrabandė mallėrash tė ndryshme.
 
Si rezultat u janė sekuestruar 41 kilogram hashish dhe janė bllokuar dy punishte pijesh dhe njė makaronash. Operacioni i ndėrmarrė nga policia u pėrqėndrua edhe nė trafikun e emigrantėve klandestinė.

Gjatė tre muajve tė parė tė kėtij viti policia shqiptare sipas statistikave tė saj ka arritur tė shkatėrrojė 11 organizata kriminale tė trafikimit tė lėndėve narkotike dhe tė sekuestrojė afro pesė kilogram e gjysmė heroinė dhe mbi 2700 kilogram mariuanė.
 
Sipas policisė mbi 70 persona janė arrestuar pėr kėta tre muaj dhe janė kapur 8 tė tjerė tė shpallur nė kėrkim pėr trafikim droge.
 
 
Njė komision hetimor do tė analizojė lidhjet midis Cėrvenkovski dhe njė biznesmeni shqiptar
 
Shkup, 2 prill 2003 - Parlamenti i Maqedonisė miratoi kėrkesat pėr formimin e njė komisioni hetimor pėr tė analizuar lidhjet e mundshme midis kryeministrit Branko Cėrvenkovski dhe njė biznesmeni shqiptar Petrit Ame i dyshuar pėr vepra kriminale, por ndėrkohė ai konsiderohet i zhdukur.
 
Komisioni do tė marrė nė shqyrtim videomaterialin qė opozita maqedonase u ka dorėzuar institucioneve tė larta shtetėrore ku ėshtė njė intervistė me z. Ame tė realizuar nga policia maqedonase gjatė marrjes sė tij nė pyetje nė vitin 1997.
 
Nė kėtė intervistė z. Ame pohon se ka lidhje tė ngushta me z. Cėrvenkovski. Komisioni do tė pėrbėhet nga njė nėnkryetar, dy anėtarė tė opozitės dhe tre tė partive nė pushtet dhe brenda 30 ditėsh, duhet t'i raportojė parlamentit pėr kėtė ēėshtje.
 
 
Ėshtė ndaluar ish-shefi i Shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave lidhur me vrasjen e Gjingjiqit
 
Beograd, 2 prill 2003 - Policia e Serbisė ka arrestuar ish-shefin e Shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave, gjeneralin Nebojsha Pavkoviq, por edhe funksionarin e lartė tė sė majtės jugosllave "Jul" Ivan Markoviqin, nė kuadėr tė hetimeve lidhur me vrasjen e kryeminstrit tė Serbisė Zoran Gjingjiq.
 
Ivan Markoviq, ishte arrestuar mė 29 mars tė kėtij viti, mirėpo ishte liruar pas zhvillimit tė bisedės informative nė polici.
 
 
Ministria kroate e Drejtėsisė ka marrė njė kėrkesė nga Maqedonia pėr ekstradimin e Besnik Fetahut
 
Zagreb, 2 prill 2003 - Ministria kroate e Drejtėsisė ka konfirmuar se ka marrė njė kėrkesė nga Ministria maqedonase e Drejtėsisė pėr ekstradimin e ish-ministrit tė ekonomisė Besnik Fetahut. Ai akuzohet se nė mėnyrė tė paligjshme ka shitur ndėrmarrjen botuese "Nova Makedonija".
 
Ai u arrestua nė Kroaci nė kufirin drejt Bosnje e Hercegovinės. Partia Demokratike Shqiptare nė Maqedoni ministėr i sė cilės ishte z. Fetahu thotė se ai ėshtė i pafajshėm dhe se ai ka zbatuar vendimet e Qeverisė maqedonase.

Ndihmėsministri Zdravko Stojanoviq nė Ministrinė kroate tė Drejtėsisė i tha BBC-sė se dje nė kėtė kėtė ministri kanė marrė kėrkesėn nga Ministria maqedonase e Drejtėsisė dhe pritet qė procedura gjyqėsore nė Kroaci tė fillojė sot pėr ekstradimin e ish-ministrit Fetahu.
 
Ai shtoi se gjykata rajonale nė Kroaci do tė marrė vendimin nėse janė tė plotėsuara kushtet pėr ekstradim.
 
 
Departamentit i Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri
 
Uashington, 2 prill 2003 - Nė kapitullin pėr Shqipėrinė, raporti veēon si njė problem serioz qė ndikon nė sigurimin e brendshėm tė vendit paaftėsinė e forcave policore, profesionalizmi i tė cilave pengohet nga korrupsioni.
 
Ndonėse ka patur pėrmirėsime nė disa drejtime, gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri vazhdon tė mbetet e dobėt. Policia vazhdon tė shkelė tė drejtat e personave tė ndaluar, tė dyshuar apo tė arrestuar.

Sistemi gjyqėsor vazhdon tė jetė i dobėt. Njė problem serioz pėr tė mbetet korrupsioni dhe trysnia nga pushteti ekzekutiv. Por njė nga problemet e tjera serioze pėr Shqipėrinė ėshtė trafiku i qėnieve njerėzore veēanėrisht i femrave dhe fėmijve.
 
Shqipėria vazhdon tė shėrbejė si njė vend origjine dhe tranziti. Nė kėtė trafik ka patur raste qė janė pėrfshirė edhe vetė forca policore.

Shqipėria, thuhet nė raport, ka probleme serioze edhe me shfrytėzimin e shtypit pėr qėllime politike.
 
 
Gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Maqedoni
 
Uashington, 2 prill 2003 - Nė Maqedoni, thekson raporti i Departamentit tė Shtetit, gjendja e tė drejtave tė njeriut ėshtė e dobėt, me pėrmirėsime tė vogla nė disa fusha.
 
Nė shumicėn e rasteve tė shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut, qeveria e ketij vendi ka marrė masa tė pamjaftueshme, ose nuk ka marrė masa fare, pėr tė hetuar dhe ndėshkuar policėt pėrgjegjės pėr shkelje. Nė vend ka arrestime dhe ndalime arbitrare.

Nė Maqedoni vazhdon dhuna dhe diskriminimi ndaj grave, veēanėrisht nė rajonet e banuara nga shqiptarėt. Trafiku i grave dhe vajzave pėr prostuticion vazhdon tė pėrbėjė njė problem pėr kėtė vend.
Shtypi nė Maqedoni nuk ėshtė tėrėsisht i pavarur.
 
Pothuajse gjithė organet e shtypit janė tė lidhura me interesa politike tė caktuara, thuhet nė raportin e Departamentit tė Shtetetit pėr te Drejtat e Njeriut.
 
 
Sonte nė mbrėmje ekipi i Shqipėrisė do tė luajė kundėr ekipit tė Irlandės
 
Tiranė, 2 prill 2003 - Pas fitores sė madhe tė sė shtunės tė Kombėtares Shqiptare kur mundi me rezultat 3:1 Rusinė, sonte atė e pret njė duel edhe mė i vėshtirė - me Kombėtarėn e Republikės sė Irlandės.

Pėrfaqėsuesja e Shipėrisė do tė jetė mė e fortė pasi qė asaj i ėshtė bashkuar edhe Alban Bushi, i cili mungoi nė ndeshjen e sė shtunės pėr shkak tė njė lėndimi. Ndėrkaq Murati e Myrtaj, kanė sanuar plotėsisht lėndimin.

Fondi i shpėrblimit pėr kėtė takim (nė rast se fiton ndeshjen) ėshtė edhe mė i lartė se nė takimin kundėr Rusisė, sepse 60 mijė dollarėve tė premtuar nga Federata e Futbollit Shqiptar iu kanė shtuar edhe 90 mijė dollarė nga fondi i qeverisė. Pra nė rast se kombėtarja e Shqipėrisė e fiton kėtė takim shpėrblimi do tė jetė 150 mijė dollarė.

Irlandezėt mbėrritėn tė hėnėn pasdite nė Tiranė me njė aeroplan special dhe sė bashku me futbollistė erdhi edhe njė numėr i caktuar i tifozėve dhe 90 gazetarė, gjė qė tregon pėr interesimin e madh edhe tė irlandezėve pėr kėtė ndeshje.

Kombėtares sė Republikės sė Irlandės iu ka bashkua edhe Robbie Kean (futbollisti i Totenhemit), i cili kishte munguar nė fitoren e ekipit tė tij nė Gjeorgji pėr shkak tė njė fatkeqėsie familjare.

Shqipėria qė aktualisht mban vendin e tretė nė Grupin e 10-tė eliminator pėr Euro 2004, nė rast fitoreje me Irlandėn mbėrrin kuotėn e 7 pikėve, duke u bėrė njė pretendent serioz pėr kalimin nė finalet e Portugalisė.

Takimi fillon nė orėn 18.30, nė stadiumin “Qemajl Stafa” nė Tiranė
 
 
Rusia proteston pėr bombardimin amerikan afėr zonės ku ndodhet ambasada ruse
 
Moskė, 2 prill 2003 - Ministria e Jashtme ruse e cilėsoi incidentin nė afėrsi tė zonės sė banuar afėr sė cilės ndodhet ambasada ruse, si tė rrezikshėm dhe tė papranueshėm. Ajo i ka dorėzuar njė notė proteste ambasadorit amerikan nė Moskė, Aleksandėr Vershbou.

Z.Vershbou u paralajmėrua qė tė ndėrmarrė masa tė menjėhershme pėr mospėrsėritjen e njė incidenti tė tillė pėrsėri.

Rusia ka tėrhequr tashmė personelin jo tė domosdoshėm nga ambasada e cila tashmė drejtohet nga njė staf i kufizuar. Nuk ka njoftime pėr ndonjė viktimė, por ky incident nuk i ndihmon aspak pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve mes Rusisė dhe Shteteve tė Bashkuara.
 
 
Trupat izraelite kanė rrethuar sot rreth 2,000 palestinezė nė Tulkarm
 
Tulkarm, Bregu Perendimor, 2 prill 2003 - Trupat izraelite kanė rrethuar sot (tė merkurėn) rreth 2,000 palestinezė nė qytetin e okupuar Tulkarm tė Bregut Perendimor gjatė njė operacioni tė ri pėr arrestimin e militantėve tė dyshimtė, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Ushtarėt me tanke dhe automjete tė tjera tė blinduara, tė mbėshtetura me helikopterėt, kanė vėnė shtetrrethimin, kanė bastisur shtėpi mė shtėpi nė kėrkim tė militantėve dhe pastaj i kanė grumbulluar meshkujt prej moshės 14 deri nė 40 vjeē nė oborrin e shkollės vendore, tė cilėt tash i pret ndėshkimi, kanė thėnė banorėt.
 
 
Qė nga 11 shtatori i vitit 2001 janė vrarė 38 pjesėtarė tė forcave speciale amerikane
 
Uashington, 2 prill 2003 - Qė nga 11 shtatori i vitit 2001 janė vrarė 38 pjesėtarė tė forcave speciale amerikane, e 137 janė plagosur nė operacionin qė ėshtė udhėhequr kundėr Osama bin Ladenit dhe rrjetit tė tij terrorist Al Kaida, veēanėrisht nė Afgainstan, ka deklaruar sot kėshilltari i sekretarit amerikan tė Mbrojtjes Marshall Bilingsli.
 
Ai ka thėnė se gjithsej janė vrarė 64 ushtarė tė forcave tė koalicionit.
 
 
Parlamenti i Koresė sė Jugut ka miratuar njė plan pėr tė dėrguar qindra trupa kundėr Irakut
 
Seul, 2 prill 2003 – Parlamenti i Koresė sė Jugut ka miratuar sot (tė merkurėn) njė plan pėr tė dėrguar qindra trupa nė mbėshtetje tė luftės sė udhėhequr nga amerikanėt kundėr Irakut, njofton UPI.
 
Mocioni lejon t'i bashkohen luftės nė Gjirin Persik edhe njė personel mjekėsor dhe teknik prej rreth 700 vetash.Votimi ishte 179 ndaj 68 nė favor tė mocionit.
 
 
Janė gjetur 11 trupa tė ushtarėve tė vrarė
 
Katar, 2 prill 2003 – Njėmbėdhjetė trupa tė ushtarėve tė vrarė, disa syresh besohet tė jenė amerikanė, janė gjetur dhe janė evkuar sė bashku me tė burgosuren e luftės, Xhesika Linē, kur ajo u shpėtua nga njė operacion i komandove amerikane nė njė spital tė Irakut, ka bėrė tė ditur sot (tė merkurėn) zėdhėnėsi ushtarak.
 
Linē, 19- vjeēare, nėpunėse e logjistikės, ėshtė zėnė nga Iraku mė 23 mars, kur njėsiti i saj pas njė veprimi tė gabueshėm, ka rėnė nė pritė nė qytetin Nasirijah, qė gjendet nė brigjet e lumit Eufrat. Ajo ėshtė kapur sė bashku me 12 anėtarėt e tjerė tė njėsitit tė saj, 5 nga tė cilėt ende ndodhen nė listėn e tė zėnėve robė tė luftės.
 
 
Shpėrthime tė mėdha janė dėgjuar sot nė tėrė Bagdadin
 
Bagdad, 2 prill 2003 – Shpėthimet e mėdha kanė prishur sot (tė merkurėn) nė orėt e hershme tė mėngjesit qetėsinė nė tėrė Bagdadin, njofton Rojter. Shpėrthimet kanė ndodhur nė qendėr tė qytetit, kurse tymi i dendur po ngritet lart nga pjesa jugore e Pallatit tė Vjetėr.
 
Shumė shpėrthime goditėn Bagdadin brenda 30 minutave pas shpėrthimit tė parė tė mėngjesit. Ushtima e shpėrthimeve shqetėsuese dhe e tė shtėnave tė herėpashershme kundėrajrore mund tė dėgjohen qė larg.
 
Pallati i Vjetėr, selia ceromoniale qeveritare nė bregun perendimor tė lumit Tigėr dhe kompleksi i ndėrtesave tė Gardės sė Republikės, kanė qenė shpesh nė shėnjestėr tė sulmeve ajrore gjatė natės.
 
Sulmet e sė merkurės kanė pasuar shpėrthimet dyditore nga aeroplanėt luftarakė tė aleatėve dhe shpėrthimet nga goditjet me projektile tė selisė sė olimpike tė Irakut, njė nga pallatet e Sadam Hyseinit dhe tė njė klubi tė oficerėve tė forcave ajrore.
 
 
Sipas ministri irakian tė Informacionit janė vrarė 56 njerėz gjatė natės sė kaluar
 
Bagdad, 2 prill 2003 - Ministri irakian i Informacionit, Muhamed Said al- Sahaf ka thėnė se 56 njerėz janė vrarė dhe 268 tė tjerė janė plagosur gjatė bombardimeve tė natės sė kaluar, pėrfshirė edhe 24 tė vrarė nė Bagdad. Ai tha se 9 fėmijė, ndėr tė cilėt edhe njė foshnje, janė vrarė dje nė qytetin Hillah, rreth 50 mila nė jug tė kryeqytetit.
 
 
Ushtarėt amerikanė kanė pėrparuar nė drejtim tė Bagdadit nėpėr grykėn e Qerbelasė
 
Qerbela, 2 prill 2003 – Ushtarėt amerikanė kanė pėrparuar nė drejtim tė Bagdadit, duke kaluar sot (tė merkurėn) nėpėr grykėn nė perendim tė Qerbelasė pasi gjatė gjithė natės natės sė kaluar kishin bombarduar kėtė qytet strategjik dhe pasi ishin ndeshur pėr herė tė parė nė luftimet e ashpra tokėsore me Gardėn Republikane tė Sadam Hyseinit, njofton AP.
 
Divizioni i 3-tė i kėmbėsorisė ka bombarduar fuqishėm mbi qytet dhe mbi pozicione nė veri tė Qerbelasė, ku 2,000 pjesėtarė paramilitarė tė Fedajinėve tė Sadam Hyseinit dhe tė Partisė Baath kanė bėrė rezistencė. Tė pakten 20 irakianė janė vrarė dhe njė numėr i papėrcaktuar luftėtarėsh janė zėnė robė. Viktima s’ka pasur.

Qerbelaja ėshtė vend i shenjtė musliman, rreth 50 kilometra nga kryeqyteti irakian dhe pėr tė poeti ynė i madh, Naim Frashėri, ka shkruar poemėn e njohur epike "Qerbelaja" tė cilėn e bototi mė 1898.
 
 
Kolin Pauell sot viziton Ankaranė dhe Beogradin
 
Ankara, 2 prill 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell pritet tė takohet tė mėrkurėn gjatė ditės nė Ankara me udhėheqėsit turq, prej tė cilėve ai do tė kėrkojė bashkėpunim pėr fushatėn amerikane nga veriu i Irakut.

Zoti Pauell e ka bėrė tė qartė se Amerika ėshtė e zhgėnjyer nga sensi zvarritės dhe mė pas refuzimi i Turqisė, pėr tė lejuar trupat amerikane qė tė nisinin njė ofensivėė ndaj Irakut nė veri prej kufirit turk.

Misioni i Kolin Pauellit nė Ankara ėshtė qė tė sigurojė se Turqia do tė ndihmojė dhe jo pengojė fushatėn amerikane nė veri tė Irakut. Nga ana tjetėr, ai do tė pėrpiqet tė rindėrdėrtojė urat e bashkėpunimit pėr njė kohė mė tė gjatė.

Sekretari i Shtetit Pauell do tė qėndrojė pėr njė kohė tė shkurtėr edhe nė Beograd pėr tė takuar zyrtarėt mė tė lartė tė vendit, siē njoftohet, pas sugjerimeve nga Amabasada amerikane nė Beograd.
 
 
K. Pauell: Aty ku lulėzojnė tė drejtat dhe liritė e njeriut nuk ka vend pėr tiranėt
 
Uashington, 2 prill 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell duke shpallur botimin e raportit pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut bėri njė lidhje tė drejtėpėrdrejt mes tė drejtave tė njeriut dhe terroristėve. Aty ku lulėzojnė tė drejtat e njeriut dhe liritė nuk ka vend pėr terroristėt dhe tiranėt, nuk ka vend pėr kaos dhe konflikte rajonale.

Raporti akuzon veprimin e Sadam Huseinit pėr shkelje nė shkallė tė gjerė tė tė drejtave tė njeriut. Raporti akuzon gardėn republikane dhe forcat e tjera irakiane tė sigurimit pėr vrasje, tortura, zhdukje personash, pėr dhunime dhe shkelje tė tjera.
 
 
Njė robe lufte u shpėtua nga trupat e koalicionit nė Irak
 
Uashington, 2 prill 2003 - Komanda Qėndrore e Shteteve tė Bashkuara njoftoi se njė robe lufte, e cila ndodhej nė duart e forcave irakiane, u shpėtua nga trupat e koalicionit nė Irak.
 
Gjeneral-brigadieri Vinsent Bruks njoftoi shpėtimin nė njė takim tė rallė me gazetarėt nė orėt e vona tė mbrėmjes nė Katar. Ai tha se forcat e koalicionit kryen njė mision tė sukseshėm dhe kthyen njė ushtare amerikane nė njė zonė tė kontrolluar nga koalicioni.

Zyrtarėt e ushtrisė amerikane e identifikuan ushtaren e shpėtuar si Xhesika Lynē. 19 vjeēarja Lynē, e cila ishte shpallur si e humbur nė aksion, u shpėtua nė Nasirijah.
 
 
Ramsfeld pyet se ku janė udhėheqėsit irakianė?
 
Uashington, 2 prill 2003 - Pėr tė tretėn ditė me radhė zyrtari i lartė i Pentagonit i bėri sfidė Sadam Huseinit nė se ai ende ėshtė nė pushtet, duke vėnė nė dukje kėtė herė dėshtimin e Sadam Huseinit pėr tė dalė personalisht nė televizion qė tė lexonte njė deklaratė, e cila u lexua nga ministri i informacionit.
 
Sekretari i mbrojtjes Ramsfeld e cilėsoi mungesėn nė publik tė Sadam Huseinit, djemve tė tij dhe zyrtarėve tė tjerė tė lartė si diēka qė meriton vėmėndje. "Ku janė udhėheqėsit e Irakut?
 
Natėn para se tė fillonte lufta nė tokė, forcat e koalicionit sulmuan njė ndėrtesė ku po mbahej njė takim i zyrtarėve tė lartė irakianė tė komandės dhe kontrollit. Qė prej asaj dite prej tyre nuk kemi dėgjuar. Fakti qė Sadam Huseini nuk doli vetė pėr tė lexuar deklaratėn nė televizion ėshtė diēka interesante".
 
 
Valė sulmesh ajrore kundėr objekteve nė Bagdad
 
Bagdad, 2 prill 2003 - Avionėt e koalicionit kryen tė paktėn tri valė sulmesh ajrore kundėr objekteve nė Bagdad dhe nė zonat pėrreth si edhe kundėr pozicioneve tė forcave tė Gardės Republikane. Mes objekteve qė u goditėn ishte Pallati Republikan i udhėheqėsit irakian, Sadam Husein.

Ministri irakian i Informimit, Muhamed Said al-Sahaf, tha se bombardimet gjatė 24 orėve tė fundit nė Bagdad kanė shkaktuar vdekjen e 19 civilėve dhe plagosjen e mė shumė se 100 tė tjerėve.
 
Ai tha gjithashtu se disa persona u plagosėn dje nė perėndim tė kryeqytetit, kur avionėt amerikanė bombarduan dy autobusa irakianė me civilė, tė cilėt ai i cilėsoi si vullnetarė, pėrfshirė amerikanė, qė po vepronin si mburoja njerėzore.
 
 
Beteja pėr Bagdadin
 
Bagdad, 2 prill 2003 - Njoftimet nga jugu i kryeqytetit irakian tregojnė se formacionet amerikane janė tė pėrfshira nė luftime me forcat e Gardės Republikane qė mbrojnė qytetin. Luftime tė ashpra janė njoftuar edhe rreth qytetit Qerbela, rreth 80 kilometra nė jug tė Bagdadit.

Korrespondentėt thonė se kėto luftime janė beteja e parė mes forcave toksore amerikane dhe Gardės Republikane.

Nė Gjirin Persik vazhdojnė tė mbėrrijnė pėrforcime ushtarake. Njoftimet thonė se mijėra ushtarė tė Divizionit tė Katėrt tė Kėmbėsorisė kanė mbėrritur nė Kuvajt.

Ata duhet tė kishin hyrė nė Irak nga veriu, por planet u anulluan pėr shkak se Turqia nuk pranoi tė bashkėpunonte.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.