31.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 31 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Kryeparlamentari Daci priti ministrin e arsimit, Osmani dhe rektorin, Kelmendi

  • B.Rexhepi: "Koha optimale kur duhet tė fillojė definimi i statusit ėshtė viti 2004"

  • U pėrurua objekti i rindėrtuar i konviktit dhe ngrohtorja nė Qendrėn e Studentėve

  • Fatmir Mehmeti ėshtė paraburgosur nėn dyshimin se me veprimet e tij paraqet rrezik pėr paqen dhe sigurinė nė rajon

  • U arrestuan tre persona me dyshimin se kanė alarmuar rrejshėm se do tė sulmohet stacioni i policisė nė Gjilan

  • Ndėrkombėtarėt dhe vendorėt nuk i shqetėson kėrcėnimi i Ēoviqit se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės shkakton njė luftė tė re

  • "Kėshilli nacional serb" nė veri tė Mitrovicės paralajmėron protesta shtatėditėshe kundėr z. Shtajner

  • UNMIK-u dhe autoritetet e Kosovės thonė se organizimi i zgjedhjeve nga serbėt nė veri tė Mitrovicės ėshtė i paligjshėm

  • Fleēėr thotė se krimi nė Kosovė nė tre muajt e fundit ka rėnė dukshėm - ka pasur vetėm 18 vrasje

  • Shkupi e Tirana nė rrugėn drejt integrimeve evroatlantike

  • Mirjana Markoviq hedh poshtė akuzat pėr pėrzierje nė vrasjen e Stamboliqit

  • Ferhat Dinosha - kryetar i ri i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve

  • Nė Maqedoni fillon misioni paqėsor i forcave evropiane tė mbrotjes "Konkordia"

  • Nė Shkup u takuan ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Maqedonisė, Kroacisė dhe Serbisė e Malit tė Zi

  • Sot nė poligonin ushtarak tė Krivollakut mbahen stėrvitjet e pėrbashkėta tė ushtrisė shqiptaro-maqedonase

  • Policia serbe dha urdhėrarresti ndėrkombėtar kundėr Mira Markoviqit pėr kthimin e saj nga Rusia nė Serbi

  • Persona tė panjohur kanė hedhur njė bombė nė Tetovė

  • Njė i vrarė dhe dhjetė tė lėnduar nė njė incident nė kishėn shqiptare nė Miēigan tė SHBA-ve

  • Qyteti Nasaria - objektiv i forcave amerikane

  • Trupat amerikane zhvillojnė luftime me irakianėt anės lumit Eufrat afėr Babilonit

  • T.Aziz: "Nė luftėn kundėr armikut tė gjitha mjetet janė tė justifikuara tė pėrdoren"

  • Mubarak: Lufta kundėr Irakut do tė prodhojė “100 bin Ladena tė rinj”

  • Forcat amerikane kanė goditur me projektile kryqėzore Ministrinė e informacionit nė Bagdad

  • Bombė ndaj amabasadės amerikane nė Qipro

  • Komandantėt amerikanė kanė njoftuar sot pėr betejėn e parė serioze me elitėn Gardės republikane irakiane

  • Pauell ua ka tėrhequr vėrejtjen Sirisė e Iranit tė ndėrprejnė mbėshtetjen e regjimit tė Sadam Hyseinit

  • Forcat amerikane kanė vrarė sot rreth 100 forca irakiane

  • Forcat amerikane hynė sot nė qytetin Hindia

  • Vazhdojnė pa reshtur bombardimet nė Bagdad

  • Iraku thotė se ka rrėzuar njė helikopter amerikan dhe kanė vrarė 2 pilotė

  • Majėrs thotė se luftimet mė tė vėshtira nė Irak ende nuk kanė filluar

  • Forcat speciale amerikane dhe britanike nė veprim

  • Vihet nė dyshim fati i udhėheqjes sė Irakut

  • Vazhdojnė sulmet amerikano-britanike nė Irak

  • Ekspertė amerikanė kritikojnė strategjinė e luftės nė Irak

  • Nė botė vazhdojnė protestat kundėr luftės nė Irak

  • Organizatat humanitare kėrkojnė mundėsi pėr tė ndihmuar nė Irak

  • Nė Rripin e Gazės vriten dy palestinezė

  • Nė njė thėngjillminierė tė Kinės humbėn jetėn 16 minatorė

  • Nė Hongong vazhdon pėrhapja e epidemisė sė mushkėrive "SARS"


 

Kryeparlamentari Daci priti ministrin e arsimit, Osmani dhe rektorin, Kelmendi
 
Prishtinė, 31 mars 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci priti ministrin e Arsimit Rexhep Osmanin dhe rektorin e UP Zenel Kelmendin. Gjendja e rėndė nė arsimin e Kosovės, me theks tė veēantė nė Universitetin e Prishtinės, tratativat pėr ta pėrballuar kėtė gjendje, domosdoja e zbatimit tė Ligjit pėr Arsimin e Lartė dhe pagat e mjera pėr mėsimdhėnėsit ishin temė e kėtij takimi.

Nė njė njoftim nga ky takim thuhet se profesor Daci u pajtua se kushtet e punės nė Universitet nuk janė tė mira, kurse pagat e mėsimdhėnėsve madje tė mjera dhe nėn ēdo dinjitet njerėzor. Ai theksoi se nuk duhet lejuar pozitėn e lypėsit pėr Universitetin dhe shtoi se pagat mund tė shtohen dhe kushtet e punės mund tė pėrmirėsohen.
 
Universitetin e Prishtinės, Daci e vlerėsoi si njerėn ndėr tė arriturat mė tė mėdha tė popullit tė Kosovės dhe e mbėshteti edhe autonominė e Universitetit. Kryeparlamentari i Kosovės kėmbėnguli pėr domsodonė e bashkėpunimit mė tė mirė tė Ministrisė sė Arsimit dhe Universitetit tė Prishtinės dhe tė tė dyjave me institucionet tjera tė Kosovės.

Bashkėbiseduesit u pajtuan se vėshtirėsitė nė Universitet i multiplifikon mungesa e legjislacionit, prandaj shtruan domosdonė e zbatimit urgjent tė Ligjit pėr Arsimin e Lartė, i miratuar nga Kuvendi i Kosovės, por ende i pashpallur nga PSSP tė OKB-sė. U insistua gjithashtu qė deputetėt tė votojnė qė ky ligj tė fillojė tė zbatohet nė arsimin e lartė tė Kosovės.
 
 
B.Rexhepi: "Koha optimale kur duhet tė fillojė definimi i statusit ėshtė viti 2004"
 
Pragė, 31 mars 2003 - Koha e kėrcėnimeve qė ka bėrė Serbia ka kaluar pėrgjithmonė. Ne jemi nėn rezolutėn 1244 dhe autoritetet e vetme kompetente pėr ēėshtjet e sigurisė janė KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut - tha kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, duke komentuar njė deklaratė tė zėvendėskryeministrit serb Nebojsha Ēoviq.
 
Zoti Rexhepi i tha radios "Evropa e lirė" se "kjo ėshtė mė tepėr njė instrumentalizim i mėtutjeshėm i komunitetit serb nė Kosovė, pėr tė penguar ēdo zhvillim drejt krijimit tė shtetėsisė sė Kosovės".

Qėllimi final konsiston nė dy opcione tė Serbisė, njėri qė ta fusė Kosovėn nėn jurisdiksionin e Serbisė, sikur qė ėshtė futur nė preambulėn kushtetuese, dhe tjetri ėshtė qė tė bėhet ndarja e Kosovės, sikur kanė qenė edhe projektet qė i ka propozuar ish kryeministrit Gjingjiq, tha kryeministri i Kosovės.

I pyetur se deri ku ka arritur procesi bartjes sė kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės, Rexhepi tha se janė janė bėrė pėrgatitjet, por transferimi nuk do tė bėhet nė njė takim njėditėsh tė Kėshillit pėr transferimin e kompetencave.
 
Do tė jetė vetėm pjesa politike ku caktohet orari se nė ēfarė kohe ēka do tė transferohet. Dhe kjo e pengon mė sė shumti Serbinė, theksoi kryeministri i Kosovės, duke shtuar se kėtė proces nuk mund ta parandalojė askush, meqė pėr tė ėshtė dhėnė drita e gjelbėr nga Kėshilli i Sigurimit edhe nga zoti Shtajner.

Rexhepi tha se edhe UNMIK-u ėshtė vonuar me kėtė transferim kompetencash dhe faji nuk ėshtė te ministrat dhe kryeministri, por faji ėshtė i pėrbashkėt. Sipas tij, edhe kryeministria dhe ministritė nuk kemi qenė aq aktivė sa ėshtė dashur ndoshta.

Ai kritikoi burokracinė e UNMIK-ut, e cila, sipas tij, tenton qė ta zhagisė kėtė proces sa mė tepėr. "Unė nuk mendoj konkretisht nė zotin Steiner, por nė strukturat e UNMIK-ut, tė cilat e kanė qėllimin e vet qė tė qėndrojnė sa mė gjatė nė Kosovė", saktėsoi Rexhepi.

Pyetjes se kur e pret zgjidhjen e statusit tė Kosovės, Kryeministri tha se statusi duhet tė definohet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, porse kėtė vit duhet shfrytėzuar qė tė ngritetim cillėsia e funksionimit tė institucioneve tė Kosovės.
 
"Koha optimale kur duhet tė fillojė definimi i statusit ėshtė viti 2004. Mė 2005 ky proces duhet tė pėrfundojė. Mos tė vonohemi shumė me definimin e statusit tė Kosovės edhe pėr ēėshtjet qė i pėrmenda, pra pėr cėshtje ekonomike, por edhe pėr ēėshtje tė tjera ku mund tė jetė njė revoltė e popullatės, tha Bajaram Rexhepi".

Ndėrkaq duke folur pėr standardet qė kėrkohet tė pėrmbushė Kosova, Rexhopi: "Standardet dhe ēėshtja e statusit shkojnė bashkėrisht. Statusi i Kosovės nuk mund tė mbetet peng i nivelit tė standardeve. Nė kohėn e duhur statusi i Kosovės duhet tė definohet nė mėnyrė qė kėto standarde tė realizohen edhe mė lehtė, pra duhet tė shkojnė krahas", tha Kryeministri i Kosovės nė njė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė".
 
 
U pėrurua objekti i rindėrtuar i konviktit dhe ngrohtorja nė Qendrėn e Studentėve
 
Prishtinė, 31 mars 2002 - Nė mjediset e Qendrės sė Studentėve nė Prishtinė u pėrurua objekti i rindėrtuar i konviktit si dhe ngrohtorja lokale. Ndėrtimin e kėtyre objekteve e ka ndihmuar Agjencioni Evropian pėr Rindėrtim dhe Ministria e Arsimit.

U bė e ditur se studentėt e Fakultetit Juridik dhe atij ekonomik tė cilėt kanė fituar kushtin pėr studime mund tė aplikojnė pėr t'u bėrė banorė tė objektit nė fjalė.

Ministria e Arsimit planifikon qė nė tė ardhmen tė ndėrtojė edhe njė konvikt tė ri nė vendin e barakave tė vjetra, tha ministri Rexhep Osmani, i cili premtoi edhe ndihmė pėr studentėt, por edhe pėr rritjen e pagave tė profesorėve.
 
Kryesuesi i oparacioneve nė AER Tieri Bernard Gell porositi studentėt qė tė mirėmbajnė objektin edhe pėr brezat e ardhshme.
 
 
Fatmir Mehmeti ėshtė paraburgosur nėn dyshimin se me veprimet e tij paraqet rrezik pėr paqen dhe sigurinė nė rajon
 
Gjilan, 13 mars 2003 - Zyra pėr Informim e Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes ka bėrė tė ditur se i arrestuari Fatmir Mehmeti nga Malisheva e Gjilanit, kryetar i Shoqatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, dega nė Gjilan, ėshtė paraburgosur meqė dyshohet se me aktivitetet e tij paraqet rrezik pėr paqen dhe sigurinė nė rajon.
 
Ndėrkaq, nė njė takim me gazetarė komandanti i Kampit amerikan Monte nė Gjilan, koloneli Dejvid Sejf nuk e komentoi arrestimin e z. Mehmeti meqė siē u shpreh ai, kėto janė ēėshtje tė Komandės sė Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes. Ai shtoi se po kėrkohen edhe disa persona tė tjerė tė cilėt po zhvillojnė aksione ekstremiste.

Koloneli Dejvid Sejf ka mohuar qė nė rajon tė veprojė AKSH-ja, siē ka mohuar edhe aktivitetet e xhandarmėrisė serbe kėtej kufirit.
 
 
U arrestuan tre persona me dyshimin se kanė alarmuar rrejshėm se do tė sulmohet stacioni i policisė nė Gjilan
 
Gjilan, 31 mars 2003 - Policia nė Gjilan ka arrestuar tre persona tė cilėt dyshohet se kanė alarmuar rrejshėm nėpėrmjet telefonatave anonime mė 23 se do tė sulmohet stacioni i policisė nė Gjilan.
 
Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut nė Gjilan Xhejms Mekgert tha se kėto thirrje janė bėrė nė kohėn kur nė Prishtinė ndodhėn sulmet nė stacionet policore. Ėshtė ky rastin i parė nė Sektorin e Lindjes qė kapen persona pėr tė cilėt dyshohet se bėjnė alarme tė rrejshme nėpėrmjet telefonatave anonime.
 
 
Ndėrkombėtarėt dhe vendorėt nuk i shqetėson kėrcėnimi i Ēoviqit se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės shkakton njė luftė tė re
 
Prishtinė, 31 mars 2003 - Zėvendėskryeministri i Serbisė Nebojsha Ēoviq u ka deklaruar agjencive serbe tė lajmeve se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės do tė shkaktonte njė luftė tė re, pasi Serbia do tė ndėrhynte pėr tė mbrojtur territorin dhe popullin, siē ka thėnė Ēoviq.
 
Ndėrkaq, zyrtarėt ndėrkokombėtarė dhe vendorė nė Kosovė thonė se nuk shqetėsohen nga kėrcėnimet e tilla qė vijnė nga Ēoviqi, duke shtuar se ata do tė vazhdojnė procesin e bartjes sė kompetencave nga ndėrkombėtarėt te institucionet e Kosovės.
 
Kėto deklarata tė Ēoviqit u quajtėn tė papėrgjegjshme nė kohėn kur gjithandej flitet pėr integrime rajonale dhe pėr fillimin e mundshėm tė dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

UNMIK-u nuk ka ndonjė reagim tė veēantė, tha zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sunil Narula, duke theksuar se mandati i UNMIK-ut ėshtė i qartė: "Kosova aktualisht qeveriset nga Rezoluta 1244 dhe kėshtu do tė jetė derisa Kėshilli i Sigurimit nuk vendos ndryshe".
 
 
"Kėshilli nacional serb" nė veri tė Mitrovicės paralajmėron protesta shtatėditėshe kundėr z. Shtajner
 
Mitrovicė, 31 mars 2003 - I ashtuquajturi "Kėshilli nacional serb" nė veri tė Mitrovicės ka paralajmėruar protesta shtatėditėshe kundėr kryeadministratorit Mihael Shtajner me pretekst se ai ka lejuar bartjen e komptencave nga administrata ndėrkombėtar tek institucionet e pėrkohshme tė Kosovės.
 
Pavarėsisht nga kėto reagimeve tė pakicės serbe, zyrtarėt e UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės kanė paralajmėruar se deri nė gjysmėn e muajit prill do tė mbahet takimi i grupit tė pėrbashkėt UNMIK-Qeveri e Kosovės pėr bartjen e kompetencave.

Kryetari i "Kėshillit nacional serb", Milan Ivanoviq thotė se serbėt e Kosovės janė tė pakėnaqur me politikėn e kreut tė UNMIK-ut Mihael Shtajner nė Kosovė, e cila siē tha ai, ėshtė e drejtuar nė formimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės.
 
 
UNMIK-u dhe autoritetet e Kosovės thonė se organizimi i zgjedhjeve nga serbėt nė veri tė Mitrovicės ėshtė i paligjshėm
 
Prishtinė, 31 mars 2003 - Zyrtarėt e UNMIK-ut dhe institucioneve tė Kosovės kanė deklaruar se ēfarėdo zgjedhjesh qė do tė organizohen nga pjesėtarėt e pakicės serbe nė veri tė Mitrovicės pa pėlqimin e tyre do tė cilėsohen tė paligjshme.
 
Kėtė deklaratė autoritetet nė Kosovė e bėjnė pas paralajmėrimeve tė serbėve tė veriut tė Kosovės se do tė organizojnė njė referendum dhe mė pas edhe zgjedhje lokale pėr krijimin e njė komune serbe nė veri tė Mitrovicės.

Zėdhėnėsi i UNMIK-ut nė Prishtinė, Sunil Narula thotė se misioni i OKB-sė nė Kosovė nuk ėshtė kundėr mbajtjes sė protestave tė serbėve nė veri tė Mitrovicės, ndėrkaq mbajtjen e referendumit pėr shpalljen e komunės veriore tė Mitrovicės e quajti tė paligjshme.
 
Ndėrkaq, mbajtja e referendumit apo ēfarėdo zgjedhjeve nė mėnyrė private nuk ka kurrėfarė fuqie ligjore, sepse tashmė janė mbajtur zgjedhjet lokale tė organizuara nga OSBE-ja nė Kosovė, u shpreh z. Narula.

Ndėrkohė kryetari i Komunės sė Mitrovicės Faruk Spahija i tha dje BBC-sė se kėrcėnimet e serbėve pėr shpalljen e veriut tė Mitrovicės si komunė nė vete mund tė tensionojė situatėn nė Mitrovicė dhe tė prodojė konflikte tė reja ndėretnike.
 
 
Fleēėr thotė se krimi nė Kosovė nė tre muajt e fundit ka rėnė dukshėm - ka pasur vetėm 18 vrasje
 
Prishtinė, 31 mars 2003 - Krimi nė Kosovė nė tre muajt e fundit ka rėnė dukshėm, ka thėnė zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare nė Prishtinė Beri Fleēėr.
 
Pėrkundėr rasteve tė shumta tė krimeve ordinere, ato mė tė rėnda janė nė rėnie e sipėr. Ai ka shtuar se pėr kėtė periudhė ka pasur vetėm 18 vrasje qė krahasuar me vendet tjera evropiane ėshtė njė numėr i vogėl.

Sipas zėdhėnėsit Fleēėr edhe pse fillimi i kėtij viti ka qenė mjaft i rėndė sa i pėrket gjendjes sė sigurisė, tash ėshtė normalizuar. Ai ka shtuar se pėr ēdo vit po rritet efektivi i SHPK-sė nė tė cilin shėrbim aktualisht po punojnė 5.500 pjesėtarė.
 
Fleēėr thotė se ky numėr do tė rritet edhe mėtej dhe SHPK-ja do tė marrė mė shumė pėrgjegjėsi dhe kjo shkon nė dobi tė sigurisė sė pėrgjithshme.
 
 
Shkupi e Tirana nė rrugėn drejt integrimeve evroatlantike
 
Shkup/Krivollak, 31 mars 2003 - Nė poligonin ushtarak Krivollak nė jug tė Maqedonisė, ka filluar sot stėrvitja e parė ushtarake e pėrbashkėt maqedono-shqiptare, si njė nga format e bashkėpunimit rajonal nė rrugėn drejt integrimeve evroatlantike, por edhe si paralajmėrim pėr tė gjitha format e esktremizmit nė Ballkan.
 
Ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski ka thėnė se kjo stėrvitje e pėrbashkėt e ushtarėve maqedonas e shqiptarė ėshtė pėrgjigje direkte ndaj gjithė ekstremistėve nė rajon tė cilėt paralamėrojnė ofensivat e tyre.

Ndėrkaq ministri shqiptar i Mbrojtjes Pandeli Majko, i cili ndodhet nė Maqedoni, ka thėnė se dy vendet fqinje me sukses po pėrballojnė pengesat si dhe mentalitet e vjetra nė marrėdhėniet ndėrkombėtare. "Qėllimet tona tė pėrbashkta qė ēojnė nė integrimet evroatlantike do tė realizohen me njė bashkėpunim tė shumanshėm nė rajon", ka thėnė Majko.
 
 
Mirjana Markoviq hedh poshtė akuzat pėr pėrzierje nė vrasjen e Stamboliqit
 
Podgroicė, 31 mars 2003 - Bashkėshortja e ish-diktatorit jugosllav Sllobodan Millosheviq, Mirajana Markoviq ka hedhur poshtė tė gjitha akuzat se ėshtė e pėrzier nė vrasjen e ish-presidentit serb Ivan Stamboliq. Nė njė letėr dėrguar njė gazete tė Podgoricės, Mirjana Markoviq thotė se nuk ka lidhje me ēfarėdo krimi nė Jugosllavi as me ēfarėdo kriminaliteti.
 
Ajo thotė se janė duke u bėrė akuza tė pamotivuara ndaj jobashkėmendimtarėve politikė dhe se akuzat kundėr saj janė tė motivuara edhe em faktin pėr ta "destabilizuar Millosheviqin nė Hagė" dhe tė hidhet "hije nė mbrojtjen e tij brilante".
 
 
Ferhat Dinosha - kryetar i ri i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve
 
Ulqin, 31 mars 2003 - Ferhat Dinosha ėshtė zgjedhur kryetar i ri i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve nė Kuvendin e katėrt zgjedhor tė kėsaj partie tė shqiptarėve nė Mal tė Zi. Ndėrkaq, nėnkryetarė janė zgjedhur Agim Qiri, Nikollė Gjokaj dhe Enver Dedushaj, kurse sekretar i pėrgjithshėm ėshtė zgjedhur Met Gjoni.
 
 
Nė Maqedoni fillon misioni paqėsor i forcave evropiane tė mbrotjes "Konkordia"
 
Shkup, 31 mars 2003 - Sot nė Maqedoni do tė fillojė misioni paqėsor i forcave evropiane tė mbrotjes i quajtur "Konkordia" (Harmonia). Nė ndėrrimin e Misionit tė NATO-s me atė tė forcave evropiane do tė marrin pjesė komesioneri i lartė i BE-sė pėr Politikėn e Jashtme dhe tė Sigurisė Havier Solana dhe kryetari i radhės i BE-sė, ministri i Jashtėm grek Jorgos Papandreu.
 
Po sot pritet tė mbėrrijė nė Shkup edhe sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Xhorxh Robertson, i cili do tė takohet me zyrtarėt mė tė lartė shtetėror me tė cilėt pritet tė bisedojė lidhur me pėrpjekjet pėr t'u afruar me Aleancėn, pėr reformat nė ushtri dhe pėr gjendjen e sigurisė nė kėtė vend.

Forcat evropiane pėr ndėrhyrje tė shpejtė pėr herė tė parė do tė zhvillojnė njė mision tė tillė nė Maqedoni.
 
 
Nė Shkup u takuan ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Maqedonisė, Kroacisė dhe Serbisė e Malit tė Zi
 
Shkup, 31 mars 2003 - Ministrat e Mbrojtjes tė katėr vendeve tė rajonit u takuan dje nė Shkup njė ditė para fillimit tė stėrvitjes ushtarake shqiptaro-maqedonase nė njė poligon tė madh ushtarak nė Maqedoninė qendrore.
 
Pandeli Majko, ministėr i Mbrojtjes tė Shqipėrisė, Boris Tadiq i Unionit Serbi-Mali i Zi dhe zėvendėsministri i Mbrojtjes sė Kroacisė Zllatko Gelebiq kanė diskutuar nė takime tė ndara me homologun e tyre maqedonas Vllado Buēkovski mbi thellimin e bashkėpunimit nė fushėn e mbrojtjes midis vendeve respektive dhe nė aspektin rajonal mbi sigurinė rajonale.
 
 
Sot nė poligonin ushtarak tė Krivollakut mbahen stėrvitjet e pėrbashkėta tė ushtrisė shqiptaro-maqedonase
 
Shkup, 31 mars 2003 - Sot nė poligonin ushtarak tė Krivollakut fillojnė stėrvitjet e pėrbashkėta tė pjesėtarėve tė ushtrisė maqedonase dhe asaj tė Shqipėrisė. Nė cilėsinė e vėzhguesit pritet tė asistojnė edhe pėrfaqėsues tė ministrive tė mbrojtjes nga Serbia dhe Kroacia.
 
Po dje nė Shkup ka arritur edhe ministri shqiptar i Mbrojtjes Pandeli Majko. Njoftohet se Majko pritet tė takohet nė Shkup me sekretarin e pėrgjithshėm tė NATO-s lordin Xhorxh Robertson i cili po ashtu pritet tė marrė pjesė nė ndėrrimin e misionit paqeruajtės tė NATO-sė, tė cilin prej sot do ta marrin forcat evropiane.

Stėrvitja e sotme do tė pėrcillet edhe nga pėrfaqėsues tė lartė tė Shqipėrisė, Maqedonisė, Serbisė e Malit tė Zi dhe tė disa vendeve tė tjera.
 
 
Policia serbe dha urdhėrarresti ndėrkombėtar kundėr Mira Markoviqit pėr kthimin e saj nga Rusia nė Serbi
 
Beograd, 31 mars 2003 - Bashkėshortja e ish-presidentit jugosllav Sllobodan Millosheviq, Mira Markoviq, e cila kėrkohet nga policia serbe, ndodhet nė Rusi.

Mira Markoviq ėshtė larguar nga Serbia mė 23 shkurt tė kėtij viti dhe ka shkuar nė Moskė pėr tė vizituar tė birin, i cili po ashtu kėrkohet nga policia serbe pėr shkak tė veprave penale.

Mira Markoviq akuzohet pėr pėrzierje nė vrasjen e ish-presidentit serb Ivan Stamboliq.

Ndryshe, ēifti bashkėshortor Millosheviq - Markoviq konsiderohet pėrgjegjės pėr planifikimin dhe urdhėrin e likuidimin e Ivan Stamboliqit.
 
 
Persona tė panjohur kanė hedhur njė bombė nė Tetovė
 
Tetovė, 31 mars 2003 - Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė djeshėm ka ndodhur njė shpėrthim nė sheshin e Tetovės, i cili shkaktoi dėme materiale, por jo viktima nė njerėz.
 
Ky shpėrthim ka ndodhur nė afėrsi tė njė bastoreje sporti, pronė e njė shqiptari, i cili ka deklaruar se nuk mendon qė shpėrthimi ka tė bėjė personalisht me tė, porse bomba tė jetė hedhur rastėsisht nė kėtė vend. Policia maqedonase thotė se i di motivet e autorėve tė kėtij incidenti, por nuk i bėri tė ditur ato.
 
 
Njė i vrarė dhe dhjetė tė lėnduar nė njė incident nė kishėn shqiptare nė Miēigan tė SHBA-ve
 
    
Miēigan, 31 mars 2003 - Njė person i armatosur, tė dielėn gjatė ceremonisė fetare nė St. Paul's Albanian Church nė Miēigan ka hapur zjarr me armė, duke vrarė njė besimtar shqiptar. Me atė rast janė lėnduar 10 tė tjerė.

Ngjarja ka ndodhur kur njė person, identiteti i tė cilit nuk ėshtė bėrė i ditur, me pistoletėn e fshehur, ndaloi pranė kishės duke hapur zjarr ndaj viktimės. 
 
Gjithashtu 10 persona tė tjerė janė lėnduar, njė pjesė e tyre gjatė rrėmujės duke u munduar tė dalin nga dritaret dhe dyert e tjera tė kishės.
 
Personi pas incidentit ėshtė arrestuar, tha sherifi i qytetit, i cili ka theksuar se dorasi ndaloi pranė viktimės duke e qėlluar atė nga mbrapa. Ndėrkaq, sipas fjalėve tė njė pjesėmarrėsi nė kėtė shėrbesė fetare, Luigj Gjokaj, shėrbyes nė kishė, dorasi hyri nė kishe duke thėnė: "Po, unė jam kėtu", pėrpara se tė qėllonte. Gjokaj ka thėnė se i njihte tė dy personat.

Sipas dėshmitarėve tė tjerė, midis tyre dhe vetė famulltari i kėsaj kishe, Dom Anton Kqira, ngjarja ka ndodhur si fėrkim midis dy personave e jo pėr shkaqe qė mendohej fillimisht.
 
 
Qyteti Nasaria - objektiv i forcave amerikane
 
Nasaria, 31 mars 2003 - Shtetet e Bashkuara po dėrgojnė mijėra trupa tė tjera pėr tė siguruar qytetin e Nasirias, qė ndodhet nė njė pikė me rėndėsi strategjike nė rrugėt e furnizimit tė trupave amerikano-britanike.

Ushtarė tė forcave speciale dhe marinėsa janė dėrguar nė rajonin ku mė parė forcat e koalicionit kanė hasur nė rezistencė tė fuqishme.

Forcat amerikane dhe ato britanike po avancojnė edhe gjetkė nė Irak. Ata po rrethojnė qytetin e Naxhafit dhe kanė marrė njė bazė tė opozitės afėr Basrės.

Nė Nasaria janė dėrguar rreth 5 mijė trupa si pėrforcime nė mbėshtetje tė 7 mijė marinsave qė po luftojnė atje, njofton Endru North qė ėshtė me njė njėsit tė trupave amerikane nė qendėr tė Irakut.
 
 
Trupat amerikane zhvillojnė luftime me irakianėt anės lumit Eufrat afėr Babilonit
 
Bagdad, 31 mars 2003 – Trupat amerikane kanė zhvilluar sot (tė hėnėn) luftime me luftėtarėt irakianė anės lumit Eufrat afėr vendit antik Babilon, i cili duket tė jetė vendluftimi mė i afėrt deri tash me kryeqytetin e Sadam Hyseinit, njofton Rojter.
 
Nė frontin rreth 110 km (70 mile) nė jug tė Bagdadit, forcat amerikane kanė thėnė se shumė luftėtarė irakianė dhe tė pakten njė amerikan janė vrarė nė luftimet e ashpra afėr qytetit Hilla. Ka pasur gjithashtu aksione rreth urės mbi Eufrat tek Hindia, qė ėshtė vetėm 80 km nga kryeqyteti.
 
 
T.Aziz: "Nė luftėn kundėr armikut tė gjitha mjetet janė tė justifikuara tė pėrdoren"
 
Bagdad, 31 mars 2003 - Zėvendėskryeministri i Irakut, Tarik Aziz, tha se qeveria e tij vlerėsonte se lufta po shkonte shumė mirė pėr Irakun. Nė njė intervistė pėr njė rrjet televiziv amerikan, zoti Aziz tha se forcat britanike dhe amerikane janė zėnė nė befasi prej rezistencės irakiane.

Zoti Aziz tha se gjithashtu se arabėt dhe myslimanėt nga e gjithė bota po e mbėshtesnin Irakun. Ai paralajmėroi se do tė ketė mė shumė sulme vetėvrasėse ndaj atyre qė i quajti pushtuesit imperialistė. Zėvendėskryeministri irakian tha se nė luftėn kundėr armikut tė gjitha mjetet janė tė justifikuara tė pėrdoren.
 
 
Mubarak: Lufta kundėr Irakut do tė prodhojė “100 bin Ladena tė rinj”
 
Kairo, 31 mars 2003 – Presidenti egjiptian, Hosni Mubarak, ka thėnė sot (tė hėnėn) se lufta e udhėhequr nga amerikanėt kundėr Irakut do tė prodhojė "100 Bin Ladena tė rinj" dhe do tė nxisė militantizmin antiperendimor tė muslimanėve, njofton, Rojter.
 
"Kur tė pėrfundojė, nėse pėrfundon, kjo luftė do tė ketė konsekuenca tė tmerrshme", u ka thėnė Mubaraku ushtarėve egjiptianė nė qytetin e Suezit. "Nė vend se tė kemi njė (Osama) bin Laden, ne do tė kemi 100 Bin Ladena", ka shtuar ai.
 
 
Forcat amerikane kanė goditur me projektile kryqėzore Ministrinė e informacionit nė Bagdad
 
Bagdad, 31 mars 2003 – Nė kohėn kur sulmet ajrore tė ashpra nė Bagdad kanė hyrė nė ditėn e 12-tė, forcat amerikane kanė shkrehur projektile kryqėzore nė Ministrinė irakaine tė Informacionit, ndėrsa shpėrthime tė tjera kanė goditur pallatin e pėrdorur nga i biri i Sadam Hyseinit, njofton Rojter.
 
Po sot heret nė mėngjes (tė hėnėn), qendrėn e qytetit e kanė goditur edhe tri shpėrthime tė fuqishme, duke shkaktuar zjarr shumė afėr kompleksit tė ndėrtesave tė ministrive.
 
 
Bombė ndaj amabasadės amerikane nė Qipro
 
Nikozia, 31 mars 2003 - Ndaj Ambasadės sė SHBA-ve nė Qipro sot (tė hėnėn) ėshtė hedhur njė bombė ndezėse, ndėrkaq policia ka njoftuar se ėshtė arrestuar njė i dyshuar. Njė person ka dhedhur nga distanca bombėn nė murin e ambasadės.
 
Me kėtė rast kurrfarė dėmi nuk ėshtė shkaktuar nė ndėrtesėn e ambasadės amerikane, ka njoftuar policia. Ndryshe, opinioni publik kundėrshton luftėn amerikane nė Irak.
 
 
Komandantėt amerikanė kanė njoftuar sot pėr betejėn e parė serioze me elitėn Gardės republikane irakiane
 
Naxhaf, 31 mars 2003 – Komandantėt amerikanė kanė njoftuar sot (tė hėnėn) pėr betejėn e parė serioze me elitėn Gardės republikane irakiane, njofton Rojter. Beteja ka ndodhur kur komandot britanike kanė bėrė sulmin mė tė madh tė deritashėm nė Basra.
 
Nė fjalėn e tyre, kėta liderė ushtarakė amerikanė kanė mbrojtur fuqishėm strategjinė e tyre tė luftės.
 
Po kėshtu, njoftohet se aeroplanėt luftarakė tė koalicionit po vazhdojnė tė godasin Bagdadin duke e vėnė nė shėnjestėr makinerinė propagandistike tė regjimit.
 
 
Pauell ua ka tėrhequr vėrejtjen Sirisė e Iranit tė ndėrprejnė mbėshtetjen e regjimit tė Sadam Hyseinit
 
Uashington, 31 mars 2003 – Sekretari amerrikan i Shtetit, Kolin Pauell, duke folur nė Komitetin amerikano-izraelit, qė ėshtė grupi mė i fuqishėm lobist proizraelit, ua ka tėrhequr fuqishėm vėrejtjen Sirisė dhe Iranit qė tė ndėrprejnė mbėshtetjen e terrorizmit dhe tė regjimit tė Sadam Hyseinit, njofton BBCWorld. "Siria ka pėrgjegjėsi pėr zgjedhjet dhe konsekuencat e saj", ka thėnė Pauell.
 
Ai gjithashtu i ka bėrė thirrje Iranit tė ndėrprejė mbėshtetjen e terroristėve dhe prodhimin e armėve tė shkatėrrimit nė masė. "Ėshtė koha", ka thėnė ai, pėr "mbarė bashkėsinė ndėrkombėtare tė insistojė qė Irani tė ndėrprejė mbėshtetjen e terrorizmit".
 
Kėto vėrejtje, ai i ka bėrė, vetėm disa ditė pasi kolegu itij, Donald Ramsfeld, ua tėrhoqi vėrejtjen qė tė dy kėtyre vendeve tė mos pėrzihen nė konfliktin e Irakut. Gjatė po kėtij fjalimi, z. Pauell pėrsėriti gjithashtu vendosmėrinė e Uashingtonit tė punojė pėr paqe ndėrmjet Izraelit dhe palestinezėve.
 
 
Forcat amerikane kanė vrarė sot rreth 100 forca irakiane
 
Baza As-Sajlia, 31 mars 2003 - Forcat amerikane kanė vrarė sot rreth 100, ndėrkaq kanė zėnė robėr 50 forca paraushtarake irakiane jug tė Irakut, njoftoi sot Komandan qendrore e forcave amerikane nė bazėn ushtarake As-Sajlia nė Katar.

Gjithashtu komanda amerimane njoftoi se nė sulmin e mbrėmshėm dhe tė sotėm nė mėngjes pėr herė tė parė nė histori janė shfrytėzuar tė tre bombarduesit me distancė tė gjatė B-1, B-2 dhe B-52 pėr sulme nė rajonin e njėjtė.
 
 
Forcat amerikane hynė sot nė qytetin Hindia
 
Hindia, 31 mars 2003 - Forcat amerikane sot kanė hyrė nė qytetin Hindia, 80 km nė jug tė Bagdadit, duke e pushtuar rrugė pėr rrugė. Siē njofton agjencia e lajmeve AP me atė rast janė vrarė 15 luftėtarė irakianė. Sipas po kėsaj agjencie nė luftimet pėr qytetin Hindia janė zėnė robėr me dhjetra irakianė tė cilėt janė prezentuar si pjesėtarė tė Gardės republikane.
 
 
Vazhdojnė pa reshtur bombardimet nė Bagdad
 
Bagdad, 31 mars 2003 - Komandanti i forcave tė koalicionit nė Irak, gjenerali Tomi Frenks, tha se forcat aleate tė kėmbėsorisė janė rreth 100 kilometra larg Bagdadit, ndėrkohė qė bombardimet nga ajri tė kryeqytetit irakian vazhdojnė gjatė gjithė 24 orėve. Dje, gjenerali Franks mohoi njoftimet se trupat amerikane kanė pezulluar pėrparimin drejt Bagdadit. Ai shtoi se pėrparimi po ecėn me njė ritėm tė mrekullueshėm, por nuk tha se kur mund tė pėrfundojė ai.

Ndėrkaq, sot nė orėt e para tė ditės, njė zjarr i madh filloi nė qendėr tė Bagdadit, pasi shpėrthime tė fuqishme u dėgjuan nė afėrsi tė Ministrisė sė Informimit. Sulme u kryen gjithashtu edhe kundėr trupave elite tė Gardės Republikane, qė qėndrojnė nė gadishmėri pėrreth kryeqytetit.
 
 
Iraku thotė se ka rrėzuar njė helikopter amerikan dhe kanė vrarė 2 pilotė
 
Bagdad, 31 mars 2003 - Ministri irakian i Informacionit, Mohammed Said al-Sahaf, tha se forcat irakiane kanė rrėzuar tė paktėn njė helikopter amerikan dhe kanė vrarė 2 pilotė.
 
Zyrtarėt amerikanė thonė se nuk ka informacione pėr ndonjė helikoper tė humbur. Por nga ana tjetėr ata thanė se nė Irakun jugor, njė helikopter i komandove amerikane u pėrplas nė njė pikė furnizmi, duke vrarė tre ushtarė.
 
 
Majėrs thotė se luftimet mė tė vėshtira nė Irak ende nuk kanė filluar
 
Uashington, 31 mars 2003 - Gjenerali Majėrs tha se lufta deri tani, nė 10 ditėt e para, ka shkuar mirė. Megjithatė gjenerali amerikan e pėrgatiti publikun pėr luftime mė tė ashpra nė tė ardhmen. “Gjithmonė e kam thėnė se pjesa mė e vėshtirė e luftės ende nuk ka filluar.
 
Lufta nuk do tė jetė e njėtrajtshme pėr sa i pėrket vėshtirėsisė. Mendimi im ėshtė se pjesa mė e vėshtirė ende nuk ka filuar”, tha zoti Majėrs. Gjenerali Majėrs tha se pėrparėsia e tij kryesore ėshtė qė tė shmangen viktimat e panevojshme nė radhėt e civilėve irakianė dhe forcave amerikane e britanike.
 
Lidhur me katėr ushtarėt amerikanė qė u vranė tė shtunėn si rezultat i shpėrthimit vetėvrasės tė njė makine-bombė nė qytetin Naxhaf, gjenerali Majėrs tha se forcat amerikane po i ndryshojnė procedurat dhe po marrin masa tė tjera pėr shkak tė atyre qė ai i ciėsoi si "akte tė disa personave tė dėshpėruar".
 
 
Forcat speciale amerikane dhe britanike nė veprim
 
Londėr, 31 mars 2003 - Nė fshehtėsi tė plotė, forca speciale britanike hynė nė Irak. Madje kėto forca tepėr tė specializuara ishin futur nė Irak me njė sėrė misionesh tė rėndėsishme qė pėrpara fillimit tė luftimeve. Brenda njė jave, trupa tė forcave speciale amerikane ishin njėsitė e para qė kapėn dhe morėn nėn kontroll pjesė tė tėra strategjike tė Irakut.
 
Njė nga detyrat e tyre tė para ishin tė kėrkonin pėr bazat e raketave irakiane SKUD si dhe vendet ku mund tė ishin magazinuar mbushjet e dyshuara tė tyre kimike e biologjike. Njė mision tjetėr i rėndėsishėm i kėtyre forcave ishte tė siguronin fushat kryesore naftėmbajtėse nė jug dhe nė veri tė Irakut.
 
 
Vihet nė dyshim fati i udhėheqjes sė Irakut
 
Uashington, 31 mars 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donlad Ramsfelld tha dje gjatė njė interviste pėr rrjetin televiziv Foks se ai ėshtė i mendimit se populli irakian ka filluar tė ketė dyshime pėr udhėheqjen e vendit, tė cilėt, tha ai, praktikisht nuk ekzistojnė mė. "Ata e panė sulmin ndaj udhėheqjes sė tyre dhe qė atėhere udhėheqėsit nuk i kemi parė mė. Ku ėshtė Sadam Huseini?
 
Ku janė djemtė e tij Kusai dhe Idai? Ata nuk po flasin", tha Sekretari Ramsfelld. Zoti Ramsfelld tha se ndonėse Pentagoni nuk e di me saktėsi se ku janė ata, ai thekson se udhėheqėsit e Irakut nuk janė parė e as janė ndjerė gjatė ditėve tė fundit.
 
 
Vazhdojnė sulmet amerikano-britanike nė Irak
 
Bagdad, 31 mars 2003 - Kryeqyteti irakian vazhdon tė mbetet cak i bombardimeve tė rėnda nga forcat aleate amerikano-britanike. Korrespodentėt njoftojnė pėr shpėrthime tė forta nė qendėr tė Bagdadit.
 
Tė paktėn njė raketė ka goditur pallatin e presidentit Sadam Hysein ndėrkohė qė njė tjetėr ka shpėrthyer nė afėrsi tė Ministrisė sė Informacionit. Shpėrthime tjera tė fuqishme janė regjistruar edhe nė paralagjet e kryeqytetit ku mendohet tė jenė pėrqėndruar forcat e Gardės Republikane tė Sadamit.
 
 
Ekspertė amerikanė kritikojnė strategjinė e luftės nė Irak
 
Uashington, 31 mars 2003 - Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės po shtohen kritikat ndaj kreut tė luftės kundėr Irakut. Pėr shkak tė pėrparimeve tė ngadalshme tė ushtrisė amerikane nė Irak, bashkėpunėtorė tė Pentagonit kanė qortuar strategjinė e ministrit amerikan tė mbrojtjes Donald Ramsfeld. Ramsfeld ka hedhur poshtė akuzat duke e quajtur planin luftarak si tė shkėlqyeshėm.
 
Poashtu edhe kryekomandanti i forcave amerikane tė luftės nė Irak, gjenerali Tomi Franks ka pėrgėnjeshtruar se ka divergjenca sa i pėrket planit tė luftės.
 
 
Nė botė vazhdojnė protestat kundėr luftės nė Irak
 
Rabat, 31 mars 2003 - Nė disa vende tė botės qindra mijėra njerėz kanė demonstruar sėrish kundėr luftės nė Irak. Gjatė protestave nė kryeqytetin marokien Rabat demonstruesit akuzuan Ligėn Arabe se ėshtė duke vėshtruar duarkryq luftėn qė po zhvillohet nė Irak.
 
Protestat mė tė mėdha kundėr luftės u regjistruan nė Indonezi. Nė Xhakartė para ambasadave tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Britanisė sė Madhe protestuan rreth 200 mijė kundėrshtarė tė luftės. Demonstrata janė regjistruar edhe nė Kinė, Indi dhe Spanjė.
 
 
Organizatat humanitare kėrkojnė mundėsi pėr tė ndihmuar nė Irak
 
Bagdad, 31 mars 2003 - Organizatat ndėrkombėtare humanitare kėrkuan nga palėt nė konflikt tė hapin korridoret e nevojshme pėr furnizimin e popullatės me ndihma. Sipas tė dhėnave tė Komesariatit tė Lartė pėr Fėmijė tė Kombeve tė Bashkuara UNICEF vetėm nė qytetin Basra janė rrezikuar qindėra mijėra fėmijė.
 
Ka njė javė qė atje zhvillohen luftime tė ashpėra si pasojė e tė cilave gjysma e 1,5 milionė banorėve ndien mungesėn e ujit tė pastėr pėr pije, tha njė zėdhėnės i UNICEF-it. Poashtu edhe nė qytetet nė perėndim tė Bagdadit ndihet mungesa e ujit tė pijshėm dhe ushqimi.
 
 
Nė Rripin e Gazės vriten dy palestinezė
 
Qyteti i Gazės, 31 mars 2003 - Gjatė pėrleshjeve tė dhunshme nė veri tė Rripit tė Gazės ushtarėt izraelitė kanė vrarė dy palestinezė. Sipas tė dhėnave tė ushtrisė nė rajonin izraelit kishte depėrtuar njė grup i palestinezėve. Ata ishin ndjekur nga ushtarėt nė drejtimin e tė cilėve ishte hapur zjarr. Dėshmitarėt okularė njoftuan pėr njė luftė dyorėshe dhe shpėrthime tė forta.
 
Ndėrkohė nė qytetin bregdetar Netanja si pasojė e njė atentati tjetėr kamikaz u plagosėn dje tė paktėn 30 njerėz. Kamikazi palestinez hodhi veten nė ajėr para njė kafeterie. Pėrgjegjėsinė pėr sulmin e morri menjėherė pėrsipėr Organizata Ilegale palestineze "Xhihadi Islamik". Njė zėdhėnės i Xhihadit tha se ėshtė fjala pėr njė akt solidariteti me Irakun.
 
 
Nė njė thėngjillminierė tė Kinės humbėn jetėn 16 minatorė
 
Pekin, 31 mars 2003 - Si pasojė e njė shpėrthim gasi nė njė minierė thėngjilli nė Kinė jetėn kanė humbur tė paktėn 16 njerėz. Siē njoftojnė autoritetet shpėrthimi ka ndodhur tė dielėn nė njė minierė nė afėrsi tė qytetit Fushun nė provoncėn verilindore Liaoning.
 
Deri tani ėshtė arritur tė shpėtohen 19 minatorė. Sipas tė dhėnave tė Entit pėr mbrojtje nė punė vetėm gjatė vitit tė kaluar si pasojė e aksidenteve nė minierat kineze jetėn kanė humbur tė paktėn 15 mijė njerėz.
 
 
Nė Hongong vazhdon pėrhapja e epidemisė sė mushkėrive "SARS"
 
Hongkong, 31 mars 2003 - Nė metropolin jugorokinez janė regjistruar edhe 88 banorė tė prekur nga epidemia e Sarsit. Sipas tė dhėnave tė auotriteteve shėndetėsore tė gjithė pacientėt janė tė njė objekt-banimi nė Hongkong.
 
Vetėm disa ora mė parė njė pjesė e ndėrtesės ishte vendosur nėn masa tė rrepta kontrolli tė autoriteteve shėndetėsore. Me kėtė numri i tė prekurėve nga epidemia e mushkėrive nė Hongkong ka arritur nė 530.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.