25.03.2003 - Trepca.net

Lajme

 E marte, 25 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova tha se 24 marsi i vitit 1999 ėshtė datė historike pėr Kosovėn

  • Presidenti Rugova ngushėllon familjen e aktorit Xhevat Qena

  • Kryesia pėrcaktoi rendin e punės pėr dy seancat e Kuvendit tė Kosovės

  • Policia e UNMIK-ut pėrgėnjeshtron njoftimet e mediave nė lidhje me ngjarjet qė ndodhėn javėn e kaluar

  • Kapėrcehen problemet e krijuara nė Degėn e LDK-sė sė Gjilanit

  • P. Majko: Kam pėrshtypjen qė lufta e Kosovės pėr herė tė parė tregoi se ēfarė energji tė fshehura ne shihnim si komb

  • Nė Mitrovicė dhe nė Vushtrri u pėrkujtua katėrvjetori i vrasjes sė veprimtarit tė shquar tė LDK-sė Latif Berisha

  • Nė varrezat e Prishtinės u varros aktori Xhevat Qena

  • Njė i vdekur dhe dy tė lėnduar nė njė aksident trafiku afėr Banjės sė Pejės

  • Zyra amerikane pėrgėnjeshtroi njoftimet se ajo mund tė mbyllet pėr shkak tė ndonjė kėrcėnimi

  • Ismail Kadare dhe Tedi Papavrami marrin pjesė nė njė takim letrar qė organizohet nė Lozanė

  • Nė Prishtinė me njė ceremoni rasti u hap Fakulteti i Edukimit

  • Xh. Shia: NATO-ja nuk e filloi fushatėn e bombardimeve katėr vjet mė parė pėr ta lėnė punėn nė gjysmė

  • BE kėrkon nga Shqipėria tė luftojė krimin e organizuar

  • Musa Xhaferi premtoi se Qeveria e Maqedonisė do ta mbėshtesė ndėrtimin e njė shoqėrie tė hapur demokratike

  • Shumė tė vrarė afėr qytetit Nasiria

  • Nė njė spital ushtarak nė Gjermani trajtohen 17 ushtarė amerikanė

  • Vriten rreth 500 luftėtarė irakianė

  • Anan sot takohet me kėshilltaren e presidentit amerikan pėr sigurinė kombėtare

  • Solana: BE ėshtė i gatshėm tė ndihmojė rindėrtimin e Irakut por me mandatin e OKB-sė

  • Autoritetet amerikane tė shėndetėsisė kanė identifikuar virusin qė shkakton sindromin e organeve tė frymėmarrjes

  • Bler shkon nė Uashington

  • Sėrish takohen zyrtarė amerianė e turq

  • Janė identifikuar 7 marinsat e vrarė tė dielėn afėr qytetit jugor Nasiria

  • Pas luftimeve pesėditėshe nė Irak bilanci i viktimave civile e ushtarake nė tė dy anėt ėshtė mbi 250

  • Britania ka bėrė tė ditur se ushtari i dytė i saj ėshtė vrarė nė luftimet gjatė natės sė kaluar

  • Tė paktėn 41 ushtarė amerikanė dhe britanikė janė vrarė qė nga fillimi i luftės nė Irak

  • Irakianėt mund tė pėrdorin armėt kimike

  • Njė stuhi e rėrės pengon depėrtimin e trupave amerikane drejt Bagdadit

  • Sadam Hysein ėshtė plagosur vėrtet nga bombat amerikane javėn e kaluar nė Bagdad

  • Sot nė Bagdad ka pasur 10 shpėrthime brenda 10 minutash

  • Forcat e koalicionit i janė afruar Bagdadit rreth 80 kilometra

  • Bler: Qėllimi jetik i trupave tė koalicionit ėshtė tė arrijnė sa mė shpejt Bagdadin

  • Gjenerali Tom Franks, ka vlerėsuar ecurinė e deritashme tė fushatės ushtarake

  • Njė njėsi speciale polake po lufton me trupat aleate

  • Bush ka zhvilluar bisedė telefonike me Putinin

  • Vendet arabe kanė kėrkuar tėrheqjen e menjėhershme tė trupave amerikane nga Iraku

  • Forcat e koalicionit marshojnė drejt Bagdadit

  • Trupat britanike sulmojnė Basrėn

  • Bush kėrkon 75 miliardė dollarė pėr luftėn


 

Presidenti Rugova tha se 24 marsi i vitit 1999 ėshtė datė historike pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Me njė manifestim tė organizuar nga Forumi Rinor i LDK-sė tė titulluar "Ditėt e shpresės", tė cilin e hapi kryetari i kėtij forumi Lulzim Zeneli, mbrėmė nė Prishtinė u shėnua katėrvjetori i ndėrhyrjes sė forcave tė NATO-s nė Kosovė.

Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova tha se pajtohet me tė rinjtė qė me tė drejtė e kanė quajtur 24 marsin - Ditėn e shpresės. Ndėrkaq Dita e lirisė ėshtė 12 qershori i vitit 1999 dhe kjo do tė jetė ndėr datat mė tė shėnuara nė historinė tonė, tha Presidenti Rugova, duke theksuar se 24 marsi i vitit 1999 ėshtė datė historike pėr Kosovėn. Ai shtoi se bombardimi i NATO-s i dha fund shtypjes sė regjimit tė Millosheviqit ndaj popullatės sė Kosovės.

Nė vazhdim Presidenti Rugova tha: "Nė kėtė katėrvjetor pėrkujtojmė pėrsėri progresin e madh qė ka arritur Kosova pėr kėto katėr vite nė tė gjitha fushat e jetės dhe tash po hyjmė nė fazėn e zhvillimit ekonomik, zhvillimit demokratik dhe nė fazėn e njohjes formale tė pavarėsisė sė Kosovės".

Kjo datė, tha presidenti Rugova, tė pėrkujton edhe angazhimin e tashėm tė Shteteve tė Bashkuara nė luftėn pėr lirinė e popullit tė Irakut.

"Mund tė themi se pas katėr vjetėve se Kosova ėshtė njė shembull i mirė i mbrojtjes ndėrkombėtare tė njė populli pėr shpėtimin e njė populli, i cili vuante nėn shtypje, nėn dhunė dhe prandaj ėshtė mesazhi ynė qė gjithmonė duhet tė ndėrhyjė bashkėsia ndėrkombėtare, kur shtypen njerėzit, kur shtypen tė drejtat e tyre", tha zoti Rugova.
 
Ai me kėtė rast pėrshėndeti forcat e koalicionit nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr eliminimin e njė diktature dhe pėr kthimin e lirisė, pėr krijimin e lirisė sė atij populli dhe tė asaj pjese tė botės.

Presidenti i Kosovės edhe mė kėtė rast pėrshėndeti presidentin Bush, kryeministrin britanik Bler, tė cilėt po udhėheqin forcat e koalicionit nė Irak pėr lirinė dhe demokracinė e kėtij vendi dhe pėr forcimin e paqes botėrore.

Ndėrkaq, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, nė kėtė manifestim tha se "as shkenca nuk mund tė japė pėrgjigje tė saktė se si ėshtė e mundur qė tė kremtohet njė ditė kur hudhen bomba nė njė vend dhe shtoi se kėtė kremtim e nxit vetė nxjerrja e njė populli prej robėrisė dhe diktaturės sė egėr mbi tė".
 
"Liria nė Kosovė", tha kryeparlamentari Daci, "erdhi si rezultat i angazhimit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe intervenimit tė NATO-s, por edhe i luftės sė popullit tė Kosovės pėr liri".
 
Ai nėnvizoi se duhet tė pėrkujtohen edhe ata kosovarė, tė cilėt sonte katėr vjet mė parė ranė, duke qenė krah pėrkrah me NATO-n, luftėtarėt nė Gllogjan, nė Drenicė dhe gjithkund anekėnd Kosovės.

Nė pėrkujtim tė 4-vjetorit tė intervenimit tė forcave tė NATO-s kundėr forcave militare e paramilitare serbe nė Kosovė, Forumi i Rinisė i LDK-sė organizoi mbrėmė edhe njė koncert nė Sheshin "Skėnderbeu", ku morėn pjesė kėngėtarėt mė tė shquar tė estradės sė Kosovės.
 
 
Presidenti Rugova ngushėllon familjen e aktorit Xhevat Qena
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes sė aktorit Xhevat Qena me kėtė pėrmbajtje.

"Me rastin e vdekjes sė mė tė dashurit Tuaj dhe aktorit tė njohur Xhevat Qenės, Ju shpreh ngushėllimet e mia tė thella.

Xhevat Qena do tė mbetet nė historinė e artit skenik kombėtar tė Kosovės si njėri ndėr aktorėt mė tė mėdhenj, sidomos nė skenėn e humorit".

"Zonja Leze Qena, bėhuni e fortė nė kėto momente tė rėnda pėr Ju, dhe bėhuni krenare pėr Xhevatin Tuaj, qė pėr dekada tė tėra patėt tė pėrbashkėt artin skenik dhe jetėn".
 
 
Kryesia pėrcaktoi rendin e punės pėr dy seancat e Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nėn drejtimin e Nexhat Daci, kryetar, ka vendosur qė nė seancėn parlamentare tė 27 marsit tė nxjerrė pėr shqyrtim tė parė Projektligjin pėr tatimin nė pronėn e paluajtshme. Nė po kėtė seancė do tė shqyrtohet edhe raporti pėr gjendjen e gjyqėsisė nė Kosovė.

Nė mbledhje u tha se debati pė ekspozeun e kryeministrit Bajram Rexhepi dhe pėr punėn njėveēare tė Qeverisė sė Kosovės, i shtyrė nga seanca e shkuar, mund tė realizohet nė njerėn nga kėto dy seanca, varėsisht nga agjenda e Qeverisė.

Pėr seancėn e ardhshme Kryesia e Kuvendit ka paraparė, ndėrkaq, tė nxirret pėr shqyrtim tė dytė Projektligji pėr bibliotekat. Do tė shqyrtohet gjithashtu edhe Propozimi pėr miratimin e iniciativės pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna – Park Nacional.

Kryesia ka shqyrtuar edhe njė sėrė ēėshtjesh pėr funksionalizimin mė tė mirė tė mekanizmave tė brendshėm tė Kuvendit.
 
 
Policia e UNMIK-ut pėrgėnjeshtron njoftimet e mediave nė lidhje me ngjarjet qė ndodhėn javėn e kaluar
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Policia e UNMIK-ut pėrgėnjeshtron njoftimet e disa mediave tė Kosovės nė lidhje me ngjarjet qė ndodhėn javėn e kaluar. Zėdhėnėsi i kėsaj policie, Derek Ēapell tha se mediat me kėto njoftime kanė tejkaluar dijen ndėrmjet gazetarisė legjitime dhe sensacionit.
 
Kėto njoftime kishin tė bėnin me sulmet me bomba kundėr stacioneve policore nė Prishtinė, paraqitjet e policisė serbe nė veri tė Kosovės, ofrimi i 100 mijė eurove pėr dėshmi tė rreme, paraqitjen e AKSH-sė dhe frikėn e qytetarėve pėr sigurinė nė Prishtinė.
 
Ēapell tha se frika e njerėzve mund tė rritet si pasojė e kėtyre raporteve sensacionale tė disa mediave.
 
 
Kapėrcehen problemet e krijuara nė Degėn e LDK-sė sė Gjilanit
 
Gjilan, 25 mars 2003 - Nė njė takim pune tė kryesisė sė Degės sė LDK tė Gjilanit ku mori pjesė edhe njė delegacion nga Kryesia qendrore e LDK-sė nė pėrbėrje Alush Gashi dhe Hajzer Krasniqi (anėtarė kryesie), Sabit Rrustemi (Kėshilli i Pėrgjithshėm) dhe Sejdė Tolaj (Forumi i Rinisė), ėshtė arritur koncenzus pėr kapėrcimin e probleme tė krijuara nė Degėn e LDK-sė sė Gjilanit, probleme kėto mė shumė tė natyrės sė ēėshtjeve tė kuadrove, por qė ngritėn tensione si nė komunė po edhe jashtė saj.

Kryesia e Degės sė LDK tė Gjilanit, edhe nė dy takimet e mėhershme paraprake, gjerė e gjatė kishte shqyrtuar dhe debatuar situatėn e muajve tė fundit Brenda vetė Kryesisė sė Degės si dhe Kuvendit tė Komunės (ku mė pas ishin bartur kėto probleme) dhe,pėrmes njė fryme konstruktive, tolerante dhe mirėkuptimi ishin pajtuar qė para delegacionit nga Qendra tė manifestojnė shenjat e para tė rikthimit tė njė uniteti nė Degė.

Ky unitet, qė nė tė kaluarėn ka qenė shembull edhe nė nivel tė Kosovės, sa i pėrket organbizimit partiak por edhe shtetėror nė komunė, zuri tė rikthehej edhe falė tolerimit tė presidentit Ibrahim Rugova si dhe angazhimeve tė anėtarėve tė delegacionit nga kryesia qendrore, z.Alush Gashi dhe Hajzer Krasniqi.

Ėshtė lutje, kėrkesė po edhe nevojė qė pėr shkak tė rrugės sė ecur deri mė tash bashkarisht po edhe tė shumė angazhimeve tė tjera qė i kemi pėrpara, tė ecim bashkarisht edhe rrugėn tjetėr qė na ka mbetur deri te realizimi i projektit mė madhor tė LDK-sė, njohjes formale tė pavarėsisė sė Kosovės, theksoi zoti Krasniqi.

Ndėrkaq z.Alush Gashi, duke u ndėrlidhur nė kėtė vizitė e cila ka qenė e planifikuar shumė muaj mė parė para se tė shfaqeshin kėto probleme nė Degėn e LDK tė Gjilanit, po qė nuk u realizua as nė kėtė degė dhe as nė 35 degėt tjera tė LDK-sė, shkaku i situatės dhe rrethanave qė u krijuan menjėherė pas zgjedhjeve tė dyta locale, tha se kur ėshtė fjala pėr qėllimet e larta dhe fisnike, duhet kapėrcyer dallimet eventuale me debat.

Ēėshtjes si rikthimit tė frymės vepruese nė Degė dhe nė komunė, ju qasėn edhe shumica dėrmuese e anėtarėve tė kryesisė, pas sė cilave njėzėri iu dha mbėshtje presidentit Rugova dhe udhėheqjes qendrore pėr angazhimet e deritashme nė realizimin e objektivave programore dhe statutare tė LDK-sė si dhe nė strukturat shtetėrore tė Kosovės.

Njėkohėsisht mbėshtetje iu dha edhe organeve komunale tė Gjilanit, kuvendit komunal dhe ekzekutivit dhe u kėrkua qė edhe pėr problemet e deritashme po,edhe pėr ēdo problem tjetėr qė mund tė shfaqet nė ndėrkohė,tė gjendet dhe tė zbatohet vetėm vendosja institucionale, respektimi i akteve legjitime dhe atyre tė zgjedhura.
 
 
P. Majko: Kam pėrshtypjen qė lufta e Kosovės pėr herė tė parė tregoi se ēfarė energji tė fshehura ne shihnim si komb
 
Tiranė, 25 mars 2003 - Ministri shqiptar i Mbrojtjes Pandeli Majko, i cili para katėr vitesh ishte kryeministėr i Shqipėrisė, duke pėrkujtuar intervenimin e NATO-s kundėr forcave serbe nė Kosovė, ndėr tė tjera ka thėnė:

"Kam pėrshtypjen qė lufta e Kosovės pėr herė tė parė tregoi se ēfarė energji tė fshehura ne shihnim si komb. Duke kaluar parashikimet jo vetėm tonat, por edhe ato parashikime qė nė fund tė fundit ndėrkombėtarėt kishin pėr ne.
 
Nė qoftė se para luftės sė Kosovės do tė bėheshin parashikime tė natyrave se ēfarė do tė ndodhte me Shqipėrinė dhe me shqiptarėt nėse do tė realizoheshin planet e Millosheviqit, ashtu siē u realizuan pra me bomben njerėzore qė ai kishte pėrgatitur nė fazėn e bombardimeve tė NATO-s pak do tė ishin ata optimistė se shqiptarėt do tė dinin ta pėrmbanin veten dhe tė ruanin pikėrisht ekulibrat e situatės.
 
Ndodhi pikėrisht ajo qė sot tė kemi tė drejtė tė krenohemi tė gjithė sė bashku".
 
 
Nė Mitrovicė dhe nė Vushtrri u pėrkujtua katėrvjetori i vrasjes sė veprimtarit tė shquar tė LDK-sė Latif Berisha
 
Mitrovicė-Vushtrri, 24 mars 2003 - Disa qindra banorė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės kanė shėnuar dje nė fshatin Gjytezė tė Vushtrrisė katėrvjetorin e vrasjes mizore tė poetit dhe veprimtarit tė shquar tė LDK-sė Latif Berisha. Me kėtė rast u zbulua lapidari dhe u pėrkujtua si veprimtar dhe atdhetar i shquar.

Prof. Latif Berisha ėshtė vrarė nė natėn e 24 marsit tė vitit 1999, pak kohė pasi filluan sulmet ajrore tė NATO-s mbi caqet serbe.
 
 
Nė varrezat e Prishtinės u varros aktori Xhevat Qena
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Nė varrezat e Prishtinės sot u bė ceremonia mortore e varrimit tė aktorit tė njohur Xehavt Qena, i cili vdiq tė dielėn mbrėma. Merrnin pjesė familjarė e kolegė tė tė ndjerit dhe shumė qytetarė tė Prishtinės.

Ndėrkaq nė orėt e paradites nė Teatrin Kombėtar, ku i ndjeri i kaloi disa dekada si aktor profesionist, u mbajt njė mbledhje pėrkujtimore, ku pėr figurėn e aktorit Xhevat Qena folėn kolegėt e tij aktorė.
 
 
Njė i vdekur dhe dy tė lėnduar nė njė aksident trafiku afėr Banjės sė Pejės
 
Pejė, 25 mars 2003 - Mbrėmė rreth orės 20,00 afėr Banjės sė Pejės ndodhi njė akisdent i rėndė trafiku, ku humbi jetėn njė person e dy tė tjerė u lėnduan rėndė. Nė kėtė akisident ka vdekur nė vend Elez Hakaj (1972), nga fshati Orogosh i komunės sė Istogut, kurse lėndime tė tė rėnda kanė pėsuar Vehbi Metaj, Ismet Haxhaj, tė cilėt ndodhen nė spital.

Aksidenti ka ndodhur kur vetura e tyre ėshtė pėrplasur pėr njė shtyllė elektrike dhe shkaktar kryesor ka qenė shpejtėsia e madhe, thonė hetimet e para tė policisė.
 
 
Zyra amerikane pėrgėnjeshtroi njoftimet se ajo mund tė mbyllet pėr shkak tė ndonjė kėrcėnimi
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Zyra Amerikane nė Prishtinė ka pėrgėnjeshtruar njoftimet se kjo zyrė mund tė mbyllet pėr shkak tė ndonjė kėrcėnimi tė ri. Nė njė deklaratė shtypi Majkėll Mekllellen, pėrgjegjės pėr marrėdhėnie publike nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė, thotė se kjo zyrė po punon normalisht dhe se nuk ka plane pėr mbylljen e saj.
 
Ai ka theksuar se disa mjete rajonale tė informimit kishin njoftuar se kinse Zyra Amerikane do tė mbyllej pėr shkak tė kėrcėnimeve terroriste.
 
Z. Mekllellen i cilėsoi kėto njoftime si tė papėrgjegjshme dhe kėrkoi nga mjetet e informimit qė tė verifikojnė raportet dhe tė mos pėrsėrishin thashethemet.
 
 
Ismail Kadare dhe Tedi Papavrami marrin pjesė nė njė takim letrar qė organizohet nė Lozanė
 
Lozanė, 25 mars 2003 - Shkrimtari i mirėnjohur Ismail Kadare dhe violinisti i njohur Tedi Papavrami mė 1 prill marrin pjesė nė njė mbrėmje letrare qė organizohet nė Lozanė.
 
Gjithashtu nė kėtė manifestim do tė ekzekutojnė pjesė muzikore edhe studentėt e Akademisė sė Muzikės nė Lozanės, Krenar Arifi dhe Gjon Guralumi. Manifestimin e organizojnė Qendra e Pėrkthimeve Letrare tė Universitetit tė Lozanės dhe Rrethi Letrar tė Lozanės.
 
 
Nė Prishtinė me njė ceremoni rasti u hap Fakulteti i Edukimit
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Dje nė Prishtinė me njė ceremoni rasti u bė hapja e fillimit tė punės sė Fakultetit tė Edukimit. Me kėtė rast drejtuesit e Kuvendit tė Kosovės dhe Qeverisė sė Kosovės, si dhe donatorėt kanadezė hapjen e kėtij e fakulteti e vlerėsuan si hap shumė tė rėndėsishėm pėr reformimin e arsimit fillor dhe tė mesėm nė Kosovė.
 
 
Xh. Shia: NATO-ja nuk e filloi fushatėn e bombardimeve katėr vjet mė parė pėr ta lėnė punėn nė gjysmė
 
Prishtinė, 25 mars 2003 - Ish-zėdhėnėsi i NATO-s, Xhejmi Shia gjatė qėndrimit tė djeshėm nė Kosovė, me rastin e katėrvjetorit tė sulmeve ajrore tė Aleancės kundėr caqeve serbe nė Kosovė, nė njė intervistė dhėnė RTK-sė tha se "po tė mos ndodhnin kėto sulme sot Kosova nuk do tė ishte e lirė, golgota e shqiptarėve do tė ishte dukshėm mė e madhe dhe Millosheviqi nuk do tė ishte sot nė Hagė".

Ai theksoi se nė krahasim me vitin e kaluar kur ishte kėtu, ka vėrejtur mė shumė progres dhe kjo ėshtė shenjė e mirė. Kosova, tha ai, sot ka institucionet e veta vetėqeverisėse tė cilat po kėrkojnė gjithnjė e mė shumė pėrgjegjėsi.

"Besoj se situata ėshtė shumė mė e mirė dhe do tė pėrmirėsohet akoma mė shumė nė tė ardhmen", tha Xhejmi Shia.
 
Ai shtoi se Kosova duhet tė qėndrojė nė kėmbėt e saj, duhet tė jetė e aftė tė menaxhojė punėt e veta, duhet tė dėshmojė se ka njė qeveri tė tipit evropian, se ėshtė e aftė tė drejtojė ekonominė, tė luftojė krimin dhe t'u ofrojė siguri qytetarėve tė vetė. Kur kėto gjėra tė arrihen sigurisht njerėzit do tė jenė nė gjendje tė diskutojnė pėr ēėshtje qė ndėrlidhen me statusin pėrfundimtar.

I pyetur se me gjendjen e krijuar nė Irak, kosovarėt kanė frikė se ndėrkombėtarėt po i harrojnė, z. Shia u pėrgjigj: "Jo. Ėshtė e qartė se jetojmė me njė botė tė trazuar, ku duhet tė merremi me shumė ēėshtje nė tė njėjtėn kohė.
 
Nuk mund tė merremi vetėm me Irakun dhe ta harrojmė Afganistanin, nuk mund tė merremi me Afganistanin dhe ta harrojmė Bosnjen apo Kosovėn ose vendet e tjera. Ne duhet tė jemi tė shumanshėm pėr tė vepruar nė shumė fronte. Mirėpo KFOR-i ėshtė kėtu dhe do tė qėndrojė nė Kosovė".

Ai tha se NATO-ja ėshtė e interesuar pėr Kosovėn dhe bashkėsia ndėrkombėtare po vazhdon tė ndihmojė. NATO-ja nuk e filloi fushatėn e bombardimeve katėr vjetė mė parė pėr ta lėnė punėn nė gjysmė", tha ndėr tė tjera ish-zėdhėnėsi i NATO-s, Xhejmi Shia.
 
 
BE kėrkon nga Shqipėria tė luftojė krimin e organizuar
 
Tiranė, 25 mars 2003 - Bashkimi Evropian i ka kėrkuar Shqipėrisė tė vazhdojė luftėn kundėr krimit tė organizuar, ndėrsa nė Tiranė po zhvillohen bisedime konsultative nė kuadėr tė arritjes sė marrėveshjes sė asociim-stabilizimit.

Zyrtarė tė lartė tė BE-sė kanė vlerėsuar si tė dukshėm pėrparimin e bėrė nga qeveria shqiptare, por kanė thėnė se mbetet ende shumė pėr tė bėrė.

Kreu i delegacionit evropian, Rainhard Pribe, tha se Shqipėria "ka nevojė pėr njė fitore bindėse kundėr krimit tė organizuar".

Ndėrkaq, ministri shqiptar pėr Integrim, Sokol Nako, ka thėnė se qeveria shqiptare mbetet shumė e angazhuar pėr tė luftuar krimin e organizuar. Ai permend disa prej aksioneve tė fundit qė policia shqiptare ka kryer ne terren.
 
Zoti Nako i tha BBC-sė se ēėshtjet e drejtėsisė dhe tė rendit do tė jenė dy nga momentet kryesore mbi te cilat do tė raportojė pala shqiptare.
 
 
Musa Xhaferi premtoi se Qeveria e Maqedonisė do ta mbėshtesė ndėrtimin e njė shoqėrie tė hapur demokratike
 
Shkup, 25 mars 2003 - Nė Shkup sot i ka filluar konferenca dyditore kombėtare me temė "Ndėrtimi i pushtetit tė hapur pėrmes shpėrqėndrimit".

"Shpėrqendrimi dhe shoqėria e hapur tashmė nuk janė tabu-tema as nė kėto hapėsira. Realizimi ose mosrealizimi i tyre pėr ne paraqesin linjė tė hollė ndėrmjet tė rejės dhe tė vjetrės, tė kaluarės dhe tė ardhmes, jostabilitetit dhe reformės", theksoi nėnkryetari i Qeverisė sė Maqedonisė, Musa Xhaferi, nė fjalimin e tij hyrės, njofton MIA nė gjuhėn shqipe.

Zoti Xhaferi premtoi se Qeveria do ta mbėshtesė ndėrtimin e njė shoqėrie tė hapur demokratike dhe tė shpėrqendruar, nė pajtim me standardet evroatlantike.

Drejtori i Misionit tė Agjencisė amerikane pėr zhvillim ndėrkombėtar (USAID), Riēard Goldman, theksoi se shpėrqėndrimi si njė nga parime fundamentale tė Bashkimit Evropian ėshtė provė shumė e rėndėsishėm pėr Maqedoninė. Duke folur pėr nevojėn pėr investime nė infrastrukturėn urbane, ai nėnvizoi se njė shoqėri bashkėkohore duhet tė sigurojė mjete pėr rehabilitimin e rrugėve dhe tė shkollave.

Ndėrkaq, drejtori ekzekutiv i Fondacionit tė Institutit tė shoqėrisė sė hapur Maqedoni, Vladimir Milēin, tha se qytetarėt nuk do ta harrojnė premtimin e Qeverisė pėr bashkėpunim gjatė realizimit tė procesit tė shpėrqėndrimit.
 
 
Shumė tė vrarė afėr qytetit Nasiria
 
Nasiria, 25 mars 2003 - Me dhjetra trupa burrash tė vrarė ndodhen nė njė rrugė jo larg qytetit Nasiria, njofton Frans Pres, ndėrkaq njė oficer amerikan nė vendin e ngjarjes pohoi se ka numėruar "mbi njėqind" tė vrarė.
 
Njė reporter i Rojterit tha se ka parė tė paktėn 30 viktima qė ndodhen nė rrugėn 20 km larg qytetit Nasiria, e janė parė tė shkatėrruar edhe dy autobusė, dy kamionė dhe dy automobila.
 
 
Nė njė spital ushtarak nė Gjermani trajtohen 17 ushtarė amerikanė
 
Mynih, 25 mars 2003 - Shtetet e Bashkuara thanė se 17 ushtarė amerikanė trajtohen nė spitalin ushtarak nė Landstuhl, nga plagėt e marra nė Irak.

Zėdhėnėsja e spitalit Mary Shaw tha se janė ndėrmarrė tė githa pėrgatitjet pėr trajtimin e tė lėnduarve, madje edhe nga armėt biologjike apo kimike.
 
 
Vriten rreth 500 luftėtarė irakianė
 
Iraku Jugor, 25 mars 2003 - Rreth 500 luftėtarė irakianė janė vrarė gjatė dy ditėve tė fundit nga Divizioni i tretė tankist dhe nga trupat e mekanizuara nė Irakun Jugor, bėri tė ditur majori Kenet Preston nga komanda qendrore e aleatėve, njofton AP (Asoshieted Press).
 
 
Anan sot takohet me kėshilltaren e presidentit amerikan pėr sigurinė kombėtare
 
Nju Jork, 25 mars 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Kofi Anan sot pritet tė takohet me kėshilltaren e presidentit amerikan pėr sigurinė kombėtare Kondoliza Rajs pėr tė diskutuar ēėshtjet humanitare nė Irak.

Annan tha se Kombet e Bashkuara duan ta vazhdojnė ndihmėn humanitare nė Irak sa mė shpejt tė jetė e mundur.
 
 
Solana: BE ėshtė i gatshėm tė ndihmojė rindėrtimin e Irakut por me mandatin e OKB-sė
 
Berlin, 25 mars 2003 - Shefi i politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropian Havier Solana tha se unioni ėshtė i gatshėm tė ndihmojė rindėrtimin e Irakut pas luftės, nėse do t'i jepej mandati nga Kombet e Bashkuara.

Nė njė intervistė dhėnė televizionit gjerman, Solana tha se Kombet e Bashkuara duhet ta kenė rolin qendror nė rindėrtimin e Irakut.
 
 
Autoritetet amerikane tė shėndetėsisė kanė identifikuar virusin qė shkakton sindromin e organeve tė frymėmarrjes
 
Uashington, 25 mars 2003 - Autoritetet amerikane tė shėndetėsisė thanė se e kanė identifikuar virusin, i cili mund tė jetė shkaktari i sindromit akut tė organeve tė frymėmarrjes.

Ndėrkohė nė Francė, ministria e Shėndetėsisė tha se ėshtė regjistruar rasti i parė i kėsaj pneumonie misterioze, e cila deri tani nė botė shkaktoi vdekjen e 17 njerėzve.
 
 
Bler shkon nė Uashington
 
Londėr, 25 mars 2003 - Kryeministri britanik Toni Bler gjatė javės do ta vizitojė Uashingtonin, qė me presidentin amerikan tė diskutojė krizėn mbi Irakun.

Tė hėnėn, Bler i tha parlamentit britanik se qėllimi i forcave amerikane dhe britanike nė Irak ėshtė qė sa mė shpejtė tė jetė e mundur tė arrijnė nė Bagdad.
 
 
Sėrish takohen zyrtarė amerianė e turq
 
Ankara, 25 mars 2003 - Zyrtarė amerikanė dhe turq sot sėrish do tė diskutojnė rreth kontestit pėr praninė e trupave turke nė Irakun Verior.

Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian i kanė bėrė thirrje Turqisė tė mos dėrgojė trupa nė Irakun verior shkaku i destabilizimit tė mundshėm dhe pėrleshjeve me kurdėt e Irakut.
 
 
Janė identifikuar 7 marinsat e vrarė tė dielėn afėr qytetit jugor Nasiria
 
Uashington, 25 mars 2003 – Departnmenti amerikan i Mbrojtjes ka identifikuar sot (tė martėn) shtatė marinsat amerikan tėė vrarė tė dielėn nė luftimet afėr qytetit jugor Nasiria dhe kėshtu numri i pėrgjithshjėm i konfirmuar i viktimave amerikane nė luftėn kundėr Itrakut ka arrritur nė 18 sish, njofton Rojter.
 
 
Pas luftimeve pesėditėshe nė Irak bilanci i viktimave civile e ushtarake nė tė dy anėt ėshtė mbi 250
 
Doha, 25 mars 2003 - Pas luftimeve pesėditėshe nė Irak bilanci i viktimave civile e ushtarake nė tė dy anėt ėshtė mbi 250 persona, citojnė agjencitė e lajmeve zyrtarėt e forcave tė koalicionit dhe ato irakiane.
 
Zyrtarėt e forcave tė koalicionit kanė konfirmuar se nė aksionet e gjertanishme janė vrarė 20 ushtarė amerikanė dhe 18 britanikė, ndėrsa 14 ushtarė amerikanė konsiderohen si tė zhdukur. Nė mesin e tyre janė edhe ata ushtarė qė janė paraqitur nė televizionin irakian, pohon Pentagoni.

Zyrtarėt irakianė theksojnė se gjatė aksioneve tė kėtyre pesė ditėve kanė pėsuar mbi 200 civilė, ndėrkohė qė nuk njoftohet bilanci i viktimave nė mesin e ushtarėve irakianė.

Departamenti amerikan i Mbrojtjes pohon se forcat e koalicionit kanė zėnė robėr 3.000 ushtarė irakianė.
 
 
Britania ka bėrė tė ditur se ushtari i dytė i saj ėshtė vrarė nė luftimet gjatė natės sė kaluar
 
Londėr, 25 mars 2003 – Britania ka bėrė tė ditur se ushtari i dytė i saj ėshtė vrarė nė luftimet gjatė natės sė kaluar, njofton AFP. Ushtari, thuhet mė tej nė njoftim, ka qenė pjesėtar i Regjimentit legjendar skotlandez "Black Ėatch".
 
Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Mbrojtjes ka thėnė se ushtari ėshtė vrarė nė luftimet afėr qytetit al-Zubajir, nė jugperendim tė Basrės. Identifikimi i ushtarit tė vrarė ende nuk ėshtė bėrė.
 
 
Tė paktėn 41 ushtarė amerikanė dhe britanikė janė vrarė qė nga fillimi i luftės nė Irak
 
Tokio, 25 mars 2003 - Tė paktėn 41 ushtarė amerikanė dhe britanikė janė vrarė qė nga fillimi i luftės nė Irak, njofton agjencia japoneze e lajmeve Kjodo, duke u bazuar nė njoftimet zyrtare ushtarake, por pa saktėsuar burimin. Kjo agjenci gjithashtu njofton se tė paktėn 16 ushtarė tė forcave tė koalicionit konsiderohen si tė zhdukur, e disa prej tyre me siguri janė zėnė robėr.
 
 
Irakianėt mund tė pėrdorin armėt kimike
 
Uashington, 25 mars 2003 - Zyrtarėt amerikanė kanė deklaruar se udhėheqja irakiane ka pėrcaktuar "linjėn e kuqe" nė hartėn rreth Bagdadit dhe se Garda Republikane irakiane ka marrė leje qė tė pėrdorė armėt kimike nėse ushtarėt aleatė kalojnė atė linjė, njofotn Rojter, duke shtuar se ky lajm ende konfirmuar.
 
 
Njė stuhi e rėrės pengon depėrtimin e trupave amerikane drejt Bagdadit
 
Bagdad, 25 mars 2003 - Njė stuhi e rėrės ka pėrfshirė sot nė mėngjes trupat amerikane nė rrugėn drejt Bagdadit, duke zvogėluar dukshmėrinė dhe duke vėshtirėsuar operacionin e pėrparimit drejt kryeqytetit irakian.

"Era jugore filloi tė fryjė gjatė natės, kėshtu qė dukshmėria sot nė mėngjes ėshtė zvogėluar nė rreth 500 metra", ka deklaruar Luk Bejker nga Divizioni i tretė i kėmbėsorisė amerikane, qė ndodhet te qyteti Najaf, rreth 160 km larg Bagdadit.
 
 
Sadam Hysein ėshtė plagosur vėrtet nga bombat amerikane javėn e kaluar nė Bagdad
 
Uashington, 25 mars 2003 – Lideri irakian Sadam Hysein ėshtė plagosur vėrtet nga bombat amerikane tė hedhura nė kompleksin e ndėrtesave qeveritare nė jug tė Bagdadit nė javėn e kaluar, ka bėrė tė ditur nė njė shkrim tė sotėm (e martė) gazeta "USA To day", njofton Rojter.
 
"Ne e dimė se e kemi qėlluar. Ne e dimė se ėshtė plagosur", i ka thėnė kėsaj gazete njė zyrtar i paidentifikuar i zbulimit. "Ne e dimė gjithashtu se ai s'e ka braktisur Bagdadin", ka thėnė ai.
 
 
Sot nė Bagdad ka pasur 10 shpėrthime brenda 10 minutash
 
Bagdad, 25 mars 2003 – Shpėrthime tė reja e kanė tronditur sot (tė martėn) jugun e Bagdadit, njofton Rojter. Kėto, thuhet nė vazhdim tė njoftimit, janė valėt mė tė reja tė sulmeve ajrore amerikane.
 
Ka pasur rreth 10 shpėrthime brenda 10 minutash, ndonėse ishte vėshtirė tė vlerėsohet numri i tyre pėr shkak tė stuhisė me pluhur, thuhet nė njoftim. Megjithatė, s’ka pasur alarme sirenash.
 
 
Forcat e koalicionit i janė afruar Bagdadit rreth 80 kilometra
 
Bagdad, 25 mars 2003 - Forcat e udhėhequra nga Shtetet e Bashkuara qė po e ngushtojnė rrethimin e kryeqytetit tė Irakut, Bagdad, po sulmojnė njėrėn prej linjave mė tė forta tė mbrojtjes sė Sadam Huseinit, njėsitė e Gardės sė tij Republikane, tė stėrvitur mė sė miri, e cila ėshtė vendosur pėrreth kryeqytetit.
 
Komandantėt e koalicionit po paralajmėrojnė se gjatė ditėve tė ardhshme mund tė zhvillohen betejat mė tė ashpra. Njoftohet se pararoja e trupave tokėsore tė koalicionit, divizioni i tretė i kėmbėsorisė i ushtrisė amerikane, ėshtė tani rreth 80 kilometra larg kryeqytetit irakian. "Ndodhemi tani mbi 320 kilometra nė brendėsi tė territorit irakian. Forcat po hasin nė rezistencė sporadike".

Gjenerali Stanley McChrystal i shtatmadhorisė sė Pentagonit thotė se forcat aleate po kryejnė sulme kundėr njėsive tė Gardės Republikane nė jug tė kryeqytetit irakian. "Sulmet ajrore vazhdojnė tė pėrqendrohen nė objektiva kryesore tė udhėheqjes sė regjimit pėr tė mposhtur kėrcėnimet me raketa balistike, pėr tė dobėsuar Garden Republikane dhe njėsi speciale tė Gardės Republikane".
 
 
Bler: Qėllimi jetik i trupave tė koalicionit ėshtė tė arrijnė sa mė shpejt Bagdadin
 
Londėr, 25 mars 2003 – "Qėllimi jetik" i trupave tė koalicionit ėshtė tė arrijnė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur Bagdadin, ka thėnė kryeministri britanik, Toni Bler.

Bler, pėrpara parlamentit britanik, ka deklaruar se trupat amerikane gjenden 90 kilometra larg Bagdatit dhe sė shpejti do tė ballfaqohen me trupat e Gardės Republikane tė Sadam Hyseinit. "Ndėrsa nė veri, qėllimi ynė ėshtė tė mbrojmė popullin kurd nė zonėn autonome, tė ruajmė fushat naftėmbajtėse dhe tė sigurojmė se nė veri nuk do tė ketė baza tė rezistencės tė trupave tė Sadamit", tha Bler.
 
 
Gjenerali Tom Franks, ka vlerėsuar ecurinė e deritashme tė fushatės ushtarake
 
Uashington, 25 mars 2003 - Komandanti i trupave amerikane dhe drejtuesi ushtarak i forcave tė koalicionit nė Irak, gjenerali Tom Franks, ka vlerėsuar ecurinė e deritashme tė fushatės ushtarake. "Formacionet e trupave tokėsore tė koalicionit vazhdojnė tė ecin pėrpara, siē e keni parė dhe vetė, nė 3 –4 ditėt e fundit.
 
Pėrparimi drejt objektivave tona ka qenė i shpejtė dhe nė disa raste dramatik", theksoi gjenerali Franks. Ky i fundit ka nėnvizuar se 3000 irakianė janė robėr lufte dhe se 20 ushtarė amerikanė janė vrarė apo llogariten tė zhdukur.
 
 
Njė njėsi speciale polake po lufton me trupat aleate
 
Varshavė, 25 mars 2003 - Njė njėsi e trupave speciale polake po lufton sė bashku me trupat amerikano –britanike nė zonat pėrreth qytetit Um-Kasėr, nė jug tė Irakut. Polonia ka dėrguar 54 trupa speciale dhe 74 ushtarė tė specializuar nė mbrojtjen kimike, njoftojnė burimet polake.
 
 
Bush ka zhvilluar bisedė telefonike me Putinin
 
Uashington, 25 mars 2003 - Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, ka zhvilluar bisedė telefonike me homologun e tij rus, Vladimir Putin, lidhur me shqetėsimet e Uashingtonit se Moska ka pajisur me materiale ushtarake regjimin e Bagdadit.
 
Lidhur me kėtė ēėshtje Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Ari Fleisher, ka nėnvizuar: "Ka informacione tė njė bashkėpunimi dhe mbėshtetje qė vazhdon ende pėr forcat ushtarake tė Irakut nga ana e kompanive ruse."
 
 
Vendet arabe kanė kėrkuar tėrheqjen e menjėhershme tė trupave amerikane nga Iraku
 
Kajro, 25 mars 2003 - Ministrat e jashtėm tė vendeve arabe kanė kėrkuar tėrheqjen e menjėhershme dhe tė pakushte tė trupave amerikane nga Iraku. Kjo kėrkesė ka ardhur pas takimit tė mbajtur gjatė ditės nė Kajro.
 
 
Forcat e koalicionit marshojnė drejt Bagdadit
 
Bagdad, 25 mars 2003 - Forcat e koalicionit amerikano-britanik nė Irak kanė filluar operacionet pėr tė qėlluar zemrėn e regjimit tė Sadam Huseinit, Bagdadin. Ky operacion shihet si faza vendimtare e luftės.
 
Helikopterė amerikanė kanė bombarduar pozicione tė Gardės Republikane tė pozicionuara nė tė dalė tė Bagdadit. Dėshmitarė okularė thanė se zhurma e sulmeve tė fundit, e shoqėruar me dritė qė ndriēoi qiellin mbi Bagdad, tregon se bombarduesit amerikanė B52, kanė lėshuar njė sasi tė madhe bombash.

Njėsitet e gardės republikane janė sulmuar edhe nė Karbala, njė qytet rreth 80 km nė jug tė Bagdadit. Avancimi i trupave amerikane nė kėtė qytet, shėnon pikėn mė tė afėrt deri tani tė forcave drejt Bagdadit. Bombardime tė mėdha ka patur dhe nė veri tė Irakut.
 
 
Trupat britanike sulmojnė Basrėn
 
Basra, 25 mars 2003 - Trupat britanike kanė filluar njė operacion pėr tė hyrė nė qytetin e Basrės, i dyti pėr nga madhėsia pas Bagdadit. Basra ka mbetur pa ujė dhe pa dritė elektrike qė nga e shtuna.
 
Kombet e Bashkuara kanė paralajmėruar se dhjetėra mijra irakianė nė qytetin jugor tė Basrės kėrcėnohen nga sėmundje.

Ekziston frika se 100 mijė fėmijė janė nė rrezik tė sėmuren rėndė.

Muin Kasis, pėrfaqėsuesi i Kryqit tė Kuq nė Jordani, thotė se situata nė Basra ėshtė e tensionuar dhe e vėshtirė.

"Pas punės sė bėrė nga ekipet e Kryqit tė Kuq dhe inxhinierėve vendas tani 40 pėr qind e popullatės ka ujė, por edhe ky ujė nuk ėshtė i kėshillueshėm tė pėrdoret pėr njė kohė tė gjatė," tha ai.
 
 
Bush kėrkon 75 miliardė dollarė pėr luftėn
 
Uashington, 25 mars 2003 - Presidenti Bush pritet qė t'i kėrkojė Kongresit rreth 75 miliardė dollarė pėr tė paguar koston e luftės nė Irak.

Presidenti e paraqiti kėtė shifėr gjatė njė takimi tė shkurtėr nė Uashington. Pėr javė tė tėra Shtėpia e Bardhė ka refuzuar tė japė njė shifėr lidhur me koston e mundshme tė luftės nė Irak.

Tani presidenti Bush po pėrgatit njė kėrkesė formale nga Kongresi pėr jo mė shumė se 75 miliardė dollarė. Prej kėsaj, shumė 62 miliardė pritet tė shkojnė direkt nė departamentin e Mbrojtjes.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.