24 marsi 1999: Kosova nga Liria deri te Pavarėsia

 

   
Uashington, 24 mars 2003 - 24 mars 1999, ėshtė ditė e shėnuar pėr popullin shqiptar, pėr ta celebruar si ditėn e fitores. Ėshtė pikėrisht kjo ditė, kur, populli i Kosovės e mbarė kombi shqiptar ngjalli shpresėn qė kurrė nuk do tė vdiste mė pėr liri e pavarėsi.
 
Ėshtė dita, kur nisėn sulmet ajrore tė SHBA-sė e NATO-s, kundėr forcave ushtarake dhe policore tė Serbisė.
 
Ėshtė dita e kthesės sė madhe pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ėshtė dita e njė vendime e sulmi me vlerė historike, jo vetėm pėr Kosovėn qė tė ēlirohej njė herė e pėrgjithmonė nga sundimi ushtarako-policor i Serbisė sė Millosheviqit, por edhe me peshė shumė e mė tė gjerė pėr ndryshimet gjeostrategjike qė do tė ndodhnin mė pas nė Ballkan e rajon me vendosjen e forcave tė NATO-s nė Kosovė, e pėrreth saj.
 
Ėshtė dita qė pėrshpejtoi largimin dhe rrėzimin e diktatorit komunist tė Millosheviqit, nga tė gjitha skenat dhe dėrgimin e tij nė Hagė.
  
Mė 24 mars 1999, ėshtė dita pėr njohjen e Kosovės nė botė dhe tė ardhmen e saj nė rrugėn e pavarėsisė sė Kosovės dhe integrimin e Kosovės nė rrjedhat evropiane dhe evro-atlantike. Kėtu, pra, qėndron vlera historike e magjike e kėsa dite e quajtur 24 marsi 1999, dita sulmeve ajrore, dhe e rolit e luftės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe ish Presidentit tė saj William Jeferson Clinton - Bill Klintonit dita e fjalimit tė tij adresuar kombit amerikan sot katėr vjet mė parė.

Mė 24 mars 1999, pasdite presidenti i 42-tė i SHBA-ve, William Jeferson Clinton - Bill Klintoni nė momentin e fillimit tė fushatės sė sulmeve ajrore iu drejtua nga Shtėpia e Bradhė kombit amerikan lidhur me kėtė ngjarje.

"Bashkėkombas tė mi: nė kėtė moment trupat serbe po lėvizin nga njė fshat tek tjetri, po bombardojnė vendbanimet, civile dhe po djegin shtėpit. Ne po shohim njėrėz tė pafajshėm tė pėrzėnė me forc nga shtėpitė e tyre, njėrėz qė me forcė janė vendosur para togave tė pushkatimit dhe gjuajtur me plumba.
 
Burrat kosovarė janė ndarė nga familjet e tyre, prindėrit dhe fėmijėt bashkė, tė vėnė nė rresht janė gjuajtur me njė herė me armė zjarri. Kjo qė po ndodh nė Kosovė, nuk ka asgjė tė ngjashme me luftėn dhe me ligjet tradicionale tė luftės; kjo ėshtė njė luftė e padrejtė e kryer me tė gjitha arsenalet ushtarake ndaj njėrėzve tė pafajshėm qė nuk mund tė mbrohen dhe kur ata dhe udhėheqėsit duan vetėm paqe. Pra, bashkėkombas tė luftojmė qė ta mbyllim kėtė tragjedi e cila pėr ne ėshtė njė kėrkesė morale."

"Misioni (bombardimet) ynė ėshtė mė se i qartė: tė tregojmė se ne edhe NATO e kemi seriozishtė, qė t'u lėmė tė kuptojnė atyre qė kontrollojnė nė Sėrbi sot(24 mars 1999) se ėshtė e domosdoshme tė ndrrojnė rrugėn, tė ndalojnė kėtė lloj ofensive tė ndėrrmarrė duke derdhur gjak kundėr qytetarėve tė Kosovės, ta ndalojmė atė me tė gjitha format qė duhet ndaluar, duke e dėmtur seriozishtė ushtrinė Serbe qė ėshtė kundėr njerėzve tė pafajėshėm nė Kosovė. Dhe nė se presidenti Millosheviq nuk i bindet paqes athere na takon neve qė duke pėrdorur forcėn ushtarake ta ndalim atė dhe atij t'i shpallim luftėn.

Nė anėn tjetėr, Serbia dhe personalisht Millosheviqi nuk i kanė pranuar bisedimet pėr zgjidhjen paqėsore e politike tė ēėshtjes sė Kosovės. Millosheviqi, pėrveē sundimit ndaj shqiptarėve me njė sistem tė paparė, filloi edhe ofensivat dhe krimet e veta masive kundėr popullit shqiptar: me vrasje dhe masakra masive, djegie, dėbim masiv tė shqiptarėve nga Kosova dhe me spastrimin etnik tė Kosovės...

"Bashkėkombas: unė jamė i bindur se rreziku pėr tė hapur luftė dhe bėrė diēka nga SHBA-s, nuk ėshtė aq i madh sa ēėshtė rreziku tė rrimė duarkryq dhe tė mos bėjmė asgjė, qė tė nxjerrim nga ky rrezik njėrėzit qė nuk mund tė mbrohen dhe tek ne amerikanėt kanė interesa kombėtare. Sikur, ne sot, sė bashku me aleatėt(NATO) tonė, ta lėmė qė kjo luftė e padrejtė tė vazhdojė, athere, preisdenti Millosheviq, do tė inkurajohet nga hezitimi ynė duke e qujatur luftėn e tij, si njė drejtėsi duke vrarė njėrzit nė Kosovė.
 
Kėshtu qė atij ne i lėmė dorė tė lirė pėr tė bėrė mė shumė masakra, dhe mė shumė shpėrngulje me forcė tė qindra mijra refugjatve tė cilėt presin vetėm mbrojtejen tonė. Tani, bindja jonė e fortė pėr gjithēka qė po ndodhė nė Kosovė, ėshtė e vetmja shprese e popullit tė Kosovės. Populli i saj megjithse Kosovėn kanė vendin e tyre nuk mund tė jetojnė atje, prandaj na duhet ne t'i sigurojmė jetėn e tyre dhe ata tė mos kenė mė frikė pėr jetėn".

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.