22.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 22 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova dėnoi shpėrthimet e mbrėmshme nė Prishtinė

  • Nė 4-vjetorin e fushatės ajrore tė NATO-s nė Kosovė, mė 24 mars organizohet manifestimi "Dita e shpresės"

  • Shtajner paralajmėron bartjen e kompetencave te qeveritė komunale deri nė fund tė vitit

  • Mbrėmė nė Prishtinė kanė ndodhur dy shpėrthime tė fuqishme - nuk ka tė lėnduar

  • Departamenti i Shtetit kėrkon nga qytetarėt amerikanė nė Kosovė tė ndėrmarrin hapa tė matur nė ditėt vijuese

  • Katėr tė akuzarit pėr vrasjen e Ekrem Rexhės kanė mohuar aktakuzėn

  • Numri i organizatave joqeveritare nė Kosovė ėshtė zvogėluar dukshėm

  • Del Ponte thotė se 19 persona tė akuzuar nga Gjykata e Hagės ende ndodhen nė territorin e Serbisė dhe Malit tė Zi

  • Kėshilltari i kryeministrit serb vlerėson se Kosova "po rrėshqet drejt pavarėsisė"

  • Trupat komando shqiptare gati tė nisen pėr nė Kuvajt

  • Pas fillimit tė luftės kundėr Irakut nė Shqipėri ndihet njė prani e shtuar e forcave policore

  • E. Busek: Ballkani po ballafaqohet me problemin e protektoratit mbi Bosnjen dhe Kosovėn

  • Ish-kryeministri maqedonas pėrkrah idenė e lordit Oven pėr krijimin e shteteve tė pastra etnike nė Ballkan

  • Parlamenti maqedonas miratoi ligjin pėr dokumentat e udhėtimit nė Maqedoni

  • Protesta kundėr luftės

  • Iraku kritikon OKB-nė

  • Pėrplasje e re SHBA – Francė

  • Shefat e shteteve tė BE-sė janė pajtuar se do tė kenė njė rol nė rindėrtimin e Irakut pasluftės

  • Sulme tė fuqishme ajrore tė aleatėve mbi Bagdad

  • Iraku thotė se plagosen mbi 200 vetė

  • Pėrplasen dy helikopterė britanikė

  • Komandantė dhe ushtarė irakianė dorėzohen

  • Dy ushtarė amerikanė janė vrarė gjatė luftimeve nė Irak

  • Regjimi i Sadam Huseinit ėshtė histori

  • Turqia ka hapur hapėsirėn e saj ajrore pėr fluturimet ushtarake tė trupave amerikane


 

Presidenti Rugova dėnoi shpėrthimet e mbrėmshme nė Prishtinė

Prishtinė, 22 mars 2003 - Me rastin e shpėrthimeve tė sė premtes mbrėma nė dy stacione tė policisė nė Prishtinė, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka lėshuar sot kėtė deklaratė:

“Dėnojmė ashpėr sulmet e sė premtes mbrėma ndaj stacioneve tė policisė nė Prishtinė.

Kėto janė akte terrorizmi kundėr sigurisė dhe rendit publik nė Kosovė.

Kėrkojmė nga institucionet pėrgjegjėse pėr siguri tė Kosovės qė tė merren masa tė ashpra ndaj aktorėve tė veprave tė tilla dhe poashtu tė ndėrmerren masa preventive tė sigurisė sė pėrgjithshme.

Presim nga qytetarėt qė tė tregojnė vigjilencė mė tė madhe pėr sigurinė e vet dhe tė institucioneve tė vendit tonė”.

 
Nė 4-vjetorin e fushatės ajrore tė NATO-s nė Kosovė, mė 24 mars organizohet manifestimi "Dita e shpresės"
 
  
Prishtinė, 22 mars 2003 - Forumi i Rinisė i LDK-sė me rastin e 4-vjetorit tė fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, tė hėnėn mė 24 mars organizon manifestimin "Dita e shpresės", ku pėrfshihen njė varg aktivitesh nė mbarė Kosovėn.
 
Manifestimi qendror mbahet nė hotelin "Grand" nė Prishtinė nė orėn 16:00, ku pritet tė marrin pjesė personalitete tė larta vendore dhe ndėrkombėtare.

Me kėtė rast do tė flasė presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova.

Lidhur me kėtė manifestim, FR tė dielėn nė orėn 11.00, nė selinė e LDK-sė, oganizon njė konferencė pėr media ku do tė shpaloset projekti dhe prezentimi i axhendės ditore tė manifestimit "Dita e shpresės".

Foto: 19.03.03 / Reuters / Hazir Reka

 
   
Shtajner paralajmėron bartjen e kompetencave te qeveritė komunale deri nė fund tė vitit
 
Klinė, 22 mars 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner ka vizituar dje Klinėn, ku ka paralajmėruar bartjen e kompetencave pėr qeveritė komunale deri nė fund tė vitit.
 
Duke folur para kėshilltarėve tė Asamblesė Komunale tė Klinės, kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner kryesisht u orientua nė situatėn ndėrkombėtare, luftėn nė Irak. Ndėrkaq pėr faktorin e Kosovės tha se ata duhet t'i kryejnė mė mirė detyrat e shtėpisė.

Ndėrkaq Ferat Manaj, kryetar i Asamblesė sė Klinės, e njoftoi z. Shtajner me tė arriturat nė kėtė mjedis, problemet qė e preokupojnė, si papunėsia e madhe, kolapsi ekonimik, gjendja e rėndė sociale e popullatės e tė tjera. Gjashtė kompani shoqėrore qė dikur ishin bazė tė zhvillimit tė punėsimit po presin privatizimin mė tė shpejtė.

Z. Manaj ka theksuar se kthimi i serbėve nė kėtė komunė ende ėshtė i hershėm, pasi ende nuk dihet fati 135 shqiptarėve tė zhdukur, pėr tė cilėt njė pjesė tė fajit e bartin edhe serbėt lokal.
 
 
Mbrėmė nė Prishtinė kanė ndodhur dy shpėrthime tė fuqishme - nuk ka tė lėnduar
 
Prishtinė, 22 mars 2003 - Mbrėmė nė Prishtinė rreth orės 21.00 kanė ndodhur dy shpėrthime tė fuqishme me bomba dore dhe mjete tė tjera shėrthyese, pothuajse nė tė njėjtėn kohė.
 
Dy bomba dore kanė shpėrthyer afėr stacionit tė policisė nr. 2, nė lagjen e Muhaxherėve dhe kanė dėmtuar dy vetura tė policisė si dhe kanė shkaktuar dėme materiale nė pjesėn ku ndodhet restorani i kėtij stacioni, ka deklaruar zėdhėnėsi i polciisė sė UNMIK-ut Al Garsia.

Ndėrkaq shpėrthimi tjetėr ka ndodhur te stacioni i policisė nr. 4 nė lagjen Lakrishte, ku janė thyer xhamat e kėtij stacioni tė policisė.

Njoftohet se nė kėto dy shpėrthime nuk ka pasur tė lėnduar.
 
 
Departamenti i Shtetit kėrkon nga qytetarėt amerikanė nė Kosovė tė ndėrmarrin hapa tė matur nė ditėt vijuese
 
Prishtinė, 22 mars 2003 - Departamenti amerikan i Shtetit ka kėrkuar nga qytetarėt amerikanė nė Kosovė tė ndėrmarrin hapa tė matur nė ditėt vijuese pėr shkak tė situatės sė krijuar me fillimin e luftės nė Irak.
 
Qytetarėt amerikanė dhe interesat e tyre nėpėr botė janė tė rrezikuar nga sulmet terroriste, duke pėrfshirė edhe grupet e lidhura me rrjetin e "Al Kaidės".

Zyra amerikane nė Prishtinė njofton se mund tė mbyllet kohė pas kohe ose tė ndėrpresė shėrbimet publike pėr shkaqe tė sigurisė.
 
 
Katėr tė akuzarit pėr vrasjen e Ekrem Rexhės kanė mohuar aktakuzėn
 
Prizren, 22 mars 2003 - Katėr tė akuzarit pėr vrasjen e Ekrem Rexhės - komandant "Drinit": Sali Veseli, Abit Haziraj, Xhemajl Beqiraj dhe Halil Ēadraku u shprehėn njėzėrit nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren se nuk ndihen fajtorė pėr vrasjen e komandant "Drinit".

Ata kanė pohuar se njė vepėr tė tillė as qė e kanė paramenduar ta kryejnė ndonjėherė.

Ndėrkaq mė 24 mars pritet tė shpallet aktgjykimi.
 
 
Numri i organizatave joqeveritare nė Kosovė ėshtė zvogėluar dukshėm
 
Prishtinė, 22 mars 2003 - Numri i organizatave joqeveritare nė Kosovė ėshtė zvogėluar dukshėm pėr shkak se ka kaluar faza emergjente dhe donacionet pėr kėto janė zvogėluar dukshėm, u tha nė njė seminar tė mbajtur nė Prishtinė, tė organizuar nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave tė Kosovės.
 
OJQ-tė nuk po mbijetojnė edhe pėr faktin se shumė nga ato janė hapur pėr qėllime tė profitimeve personale materiale, duke i shfrytėzuar donacionet.

Nė vitin 2000 numri i tė punėsuarve nė OJQ-tė vendore ishte 3029 punėtorė. Ndėrkaq ky numėr nė vitin 2002 ka rėnė nė 711.
 
 
Del Ponte thotė se 19 persona tė akuzuar nga Gjykata e Hagės ende ndodhen nė territorin e Serbisė dhe Malit tė Zi
 
Beograd, 22 mars 2003 - Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės Karla Del Ponte ka deklaruar dje se bashkėpunimi i Beogradit me Tribunalin e Hagės ėshtė i pamjaftueshėm dhe i vėshtirė.
 
Kohėt e fundit as qė ka pasur arrestime, ka thėnė Del Ponte, duke shtuar se 19 personat e akuzuar nga Gjykata e Hagės vazhdojnė tė qėndrojnė nė territorin e Serbisė dhe Malit tė Zi.
 
Kėshtu u shpreh kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės gjatė njė paraqitje nė Beograd. Ajo akuzoi shumicėn e mediave serbe tė cilat Karaxhiqin dhe Mlladiqin ende e cilėsojnė si hero serb.
 
 
Kėshilltari i kryeministrit serb vlerėson se Kosova "po rrėshqet drejt pavarėsisė"
 
Beograd, 22 mars 2003 - Kėshilltari i kryeministrit serb pėr politikė tė jashtme Ivan Vejvoda ka deklaruar sot se Qeveria e Serbisė dhe kryeministri i saj Zoran Zhivkoviq do tė vazhdojnė rrugėn qė e kishte filluar Zoran Gjingjiq edhe kur ėshtė fjala pėr hapjen e dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės pėr statusin e Kosovės.
 
Ai ka vlerėsuar se Kosova "po rrėshqet drejt pavarėsisė".
 
 
Trupat komando shqiptare gati tė nisen pėr nė Kuvajt
 
Tiranė, 22 mars 2003 - Trupat komando shqiptare po presin qė brenda pak ditėsh tė nisen pėr nė Kuvajt pėr tė ndihmuar procesin e paqes nė Irak.
 
Qeveria shqiptare ka miratuar shpėrblimin financiar tė kėtyre forcave, i cili do t'i kushtojė Shqipėrisė 210 mijė dollarė nė muaj. Ushtarėt shqiptarė, tė cilėt do t'u bashkangjitėn forcave amerikane e atyre britanike nė luftėn kundėr Irakut do tė kenė 100 dollarė nė ditė.

Po ashtu nė bazė tė njė marrėveshjeje me Kuvajtin ėshtė pėrcaktuar edhe statusi i ushtarėve shqiptarė, tė cilėt do tė gėzojnė atje njė imunitet tė barabartė me atė tė diplomatėve.
 
 
Pas fillimit tė luftės kundėr Irakut nė Shqipėri ndihet njė prani e shtuar e forcave policore
 
Tiranė, 22 mars 2003 - Pėr shkak tė fillimit tė luftės nga forcat amerikane dhe britanike kundėr Irakut, javėn e ardhshme presidenti Alfred Moisiu ka vendosur tė thėrrasė Kėshillin e Sigurimit Kombėtar, ku do tė analizohet kryesisht situata nė vend dhe masat e marra nga qeveria.

Nė Shqipėri pas fillimit tė luftės kundėr Irakut ndiehet njė prani mė e madhe e forcave tė policisė jo vetėm nė pikat kyēe si porta e aeroportit apo pika kufitare. Nėpėr qytete dhe kryesisht nė Tiranė janė vendosur postblloqe kontrolli. Nė vėzhgim mė tė fortė nga ana e forcave policore janė institucionet kryesore shtetėrore dhe ambasadat e huaja.
 
 
E. Busek: Ballkani po ballafaqohet me problemin e protektoratit mbi Bosnjen dhe Kosovėn
 
Vjenė, 22 mars 2003 - Koordinatori i Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek, duke folur nė Vjenė lidhur me perspektivėn evropiane tė Ballkanit, tha se nė kėtė rrugė rajoni po ballafaqohet me dy probleme: njėri ėshtė protektorati mbi Bosnjen dhe ai tjetri ėshtė nė Kosovė.

Ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės ėshtė pengesa kryesore pėr stabilizimin e plotė tė rajonit dhe integrimin e tij nė Evropė, ka vlerėsuar Busek.
 
 
Ish-kryeministri maqedonas pėrkrah idenė e lordit Oven pėr krijimin e shteteve tė pastra etnike nė Ballkan
 
Shkup, 22 mars 2003 - Ish-kryeministri i Maqedonisė dhe lideri i partisė mė tė madhe opozitare VMRO-DPMNE Lubēe Georgievski ėshtė shprehur se agonia nė Ballkan nuk mund tė pėrfundojė pa organizimin e njė konference tė madhe ndėrkombėtare pėr Ballkanin.
 
Nė njė tekst tė, tij autorial tė botuar nė gazetėn "Dnevnik" tė Shkupit, ai thotė se pėrkrah idenė e lordit Dejvid Oven pėr organizimin e njė konference ndėrkombėtare pėr krijimin e shteteve tė pastra etnike nė Ballkan. Nė kėtė drejtim ai ka lavdėruar iniciativėn e Gjingjiqit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės sa mė shpejtė pėrmes ndarjes sė saj.
 
 
Parlamenti maqedonas miratoi ligjin pėr dokumentat e udhėtimit nė Maqedoni
 
Shkup, 22 mars 2003 - Parlamenti maqedonas me shumicė votash ka miratuar ndryshimet dhe plotėsimet e ligjit pėr dokumentat e udhėtimit me tė cilin mundėsohet pėrdorimi i gjuhės shqipe nė brendinė dhe ballinėn e pasaportave. Nė ligjin e miratuar thuhet se me kėrkesė tė qytetarėve nė pasaportė mund tė pėrdoret edhe gjuha shqipe.
 
Partitė politike shqiptare nė opozitė ishin kundėr miratimit tė ligjit pėr dokumentėt e udhėtimit, meqė sipas tyre, ai ėshtė nė kundėrshtim me pėrcaktimin e Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit, me tė cilėn pėrveē maqedonishtes, gjuhė zyrtare ėshtė edhe shqipja.
 
Deputetėt e PDSH-sė tė cilėt para votimit tė kėtij ligji e braktisėn seancėn thanė se ky ligj devalvon gjuhėn shqipe dhe u shprehėn kundėr rinegociatave rreth Marrėveshjes Kornizė, tė cilat, sipas tyre, kanė pėrfunduar me nėshkrimin e dokumentit paqėsor.

Nga ana tjetėr pėrfaqėsuesi i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, deputeti Hysni Shaqiri tha se gjuha shqipe do tė ketė njė trajtim tė njėjtė gati me gjuhėn maqedonishte.

Ligji pėr dokumenta tė udhėtimit u mbėshtet nga LSDM dhe nga partia opozitare maqedonase VMRO-DPMN, e cila vlerėson se ky propozimligj ishte gati i njėjtė me atė tė mėparshim tė propozuar kur VMRO-ja ishte nė pushtet.
 
 
Protesta kundėr luftės
 
San Francisko, 22 mars 2003 - Pavarėsisht prej vazhdimit tė luftimeve nė shume qytete tė botės janė zhvilluar demonstrata proteste. Mijėra vetė morėn pjesė nė njė protesėt nė kryeqytetin e Jemenit Sana. Prej pėrplasjeve me policinė u vranė 2 persona dhe u plagosėn 23 tė tjerė.
 
Ndėrkaq nė Athine mė shumė se 200 mijė vetė marshuan nėpėr rrugė. Disa prej tyre u pėrleshėn me forcat e policisė qė ishin vendosur pėrpara ndėrteses sė ambasadės amerikane. Nė Kairo policia pėrdori pompat e ujit pėr tė shpėrndarė 4 mije protestues, ndėrsa ne San Francisko tė SHBA 60 aktivistė pacifistė u arrestuan.
 
 
Iraku kritikon OKB-nė
 
Bagdad, 22 mars 2003 - Ambasadori i Irakut ne OKB Muhamed Alduri e kritikoi ashpėr mbrėmė Sekretarin e Pergjithshem Kofi Anan pėr tė tėrhequr inspektorėt e armėve. Sipas tij kjo shėnoi de jure edhe fillimin e konfliktit tė armatosur.
 
"Unė dėshiroj tė paralajmėroj se kriza e thellė qė e ka pėrfshirė Kombet e Bashkuara, pėr shkak tė pushtimit anglo - amerikan tė Irakut dhe dėshtimi i saj pėr tė ruajtur sistemin kolektiv tė vendosjes nė bazė tė Kartės themelore, do tė thellohet mė tej nė rast se Sekretari i Pergjithshem nuk do tė zbatojė njė prej neneve tė saj", tha Al Duri.
 
 
Pėrplasje e re SHBA – Francė
 
Bruksel, 22 mars 2003 - Presidenti i Francės Zhak Shirak deklaroi ne takimin e fundit tė liderėve tė BE qė u zhvillua nė Bruksel se lufta shenoi dhunimin e sė drejtes ndėrkombetare, duke qenė se nuk u miratua nga organizmi mė i lartė ndėrkombėtar: pra nga Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara.
 
Por menjeherė ndaj kėsaj deklarate reagoi Ministri i Jashtem i SHBA Kolin Pauell, i cili mbrojti tezėn e kundėrt. "Nuk jam i sigurte se pėr ēfarė flet Presidenti Shirak.
 
Por ajo qė di unė ėshtė se ka filluar tashmė ēlirimi i Irakut dhe ne duam ta bėjmė atė nė njė mėnyrė qė bota ta kuptojė se ne jemi ēlirimtarė, se ne do tė vendosin njė jetė mė tė mirė pėr popullin e Irakut", tha Kolin Pauell.
 
 
Shefat e shteteve tė BE-sė janė pajtuar se do tė kenė njė rol nė rindėrtimin e Irakut pasluftės
 
Bruksel, 22 mars 2003 - Shefat e shteteve tė BE-sė janė pajtuar do tė ketė njė rol nė rindėrtimin e Irakut pasluftės edhepse kėto shtete gjatė samitit tė djeshėm kishin mbetur tė ndara nė qėndrimet rreth kėsaj lufte dhe arsyetimeve tė saj.
 
Kryeministri i Greqisė Kosta Simitis, shteti i tė cilit kryeson BE-nė deri nė fund tė muajit qershor tė kėtij viti ka pohuar se ky samit megjithatė nuk mbeti viktimė e lufės sepse nė tė u diskutuan edhe tema tjera, siē ėshtė situata ekonomike nė BE.

Njė pjesė e debatit i ėshtė kushtuar edhe situatės nė Ballkan, posaēėrisht asaj nė Serbi pas vrasjes sė kryeministrit serb Zoran Gjingjiq. Nė konkluzat nga ky takim thuhet se Samiti i Selanikut do tė jetė njė pikė e rėndėsishme nė etapėn e stabilizimit tė Ballkanit dhe tė integrimit tė vendeve tė Ballkanit nė Bashkimin Evropian. Ėshtė thėnė po ashtu se vendet e Ballkanit duhet t'i vazhdojnė reformat.
 
 
Sulme tė fuqishme ajrore tė aleatėve mbi Bagdad
 
Bagdad, 22 mars 2003 - Valė avionėsh dhe raketash kanė sulmuar Bagdadin dhe qytete tė tjera e objekte nė Irak, ndėrkohė qė lufta e udhėhequr nga Amerika pėr tė rrėzuar Sadam Huseinin hyri nė ditėn e tretė. Kryeqyteti irakian u trondit nga shpėrthime qė shkaktuan mjegulla tymi nė njė qiell tė ndriēuar megjithėse natė. Ndėrtesat qeveritare u pėrfshinė nga flakėt.
 
Ndėrsa po zbardhte, bombarduesit u rikthyen. Sė paku dy shpėrthime tė fuqishme u dėgjuan ndėrsa avionėt fluturonin sipėr. Amerikanėt thonė se kanė gjuajtur 1000 raketa kruz mbi Irak dhe se avionėt e tyre kanė kryer qindra misione bombardimi. Qyteti verior i Mosulit gjithashtu u bombardua ndėrkohė qė shpėrthime u dėgjuan edhe nė veri nė Kirkuk.
 
 
Iraku thotė se plagosen mbi 200 vetė
 
Bagdad, 22 mars 2003 - Autoritetet irakiane thonė se gjatė bombardimeve tė fundit mbi Bagdad tė forcave ameriakne dhe britanike, janė plagosur 207 civilė. Ministri irakian i Informimit, Mohamed Al-Sahaf tha se shumica e tė plagosurve janė gra dhe fėmijė.
 
 
Pėrplasen dy helikopterė britanikė
 
Londėr, 22 mars 2003 - Shtatė aviatorė britanikė kanė humbur jetėn nė ditėn e tretė tė sulmit tė forcave amerikano-britanike mbi Irakun. Incidenti tragjik ndodhi kur dy helikopterė tė Flotės Mbretėrore britanike u pėrplasėn mbi Gjirin Persik.
 
Tė shtatėt ishin pjesėtarė tė ekuipazhit tė dy helikopterėve.Incidenti ndodhi nė hapėsirėn ajrore mbi ujėrat ndėrkombėtare. Ushtarakė britanikė nė Katar thanė se ai nuk ndodhi si rezultat i veprimeve tė forcave kundėrshtare. Zyrtarėt thanė se edhe nė kėtė rast, flitej pėr njė aksident, sikur edhe nė rastin e sė enjtės.
 
 
Komandantė dhe ushtarė irakianė dorėzohen
 
Bagdad, 22 mars 2003 - Numri i tė dorėzuarve nga ushtria irakiane po rritet. Zyrtarė amerikanė tė mbrojtjes thonė se komandantė tė lartė tė Divizionit 51 irakian janė dorėzuar. Sė bashku me ta edhe vetė divizioni. Se sa ėshtė numri i kėtyre trupave nuk ėshtė e qartė pasi burime tė mbrojtjes thonė se shumė nė kėtė njėsi dezertuan dhe ata shtojnė se dorėzimi i tyre vazhdon.

Por nga ana tjetėr ka patur edhe rezistencė tė fortė nga forcat irakaine.
 
 
Dy ushtarė amerikanė janė vrarė gjatė luftimeve nė Irak
 
Uashington, 22 mars 2003 - Dy ushtarė amerikanė janė vrarė gjatė luftimeve nė Irak, bėjnė tė ditur burimet ushtarake amerikane. Ndėrkaq, presidenti amerikan Bush i ka shprehur ngushėllime familjeve tė ushtarėve tė vrarė si pasojė e njė aksidenti ajror tė njė helikoperi ushtarak amerikan. Aksidenti nė fjalė, qė ndodhi gjatė orėve tė para tė ditės nė Kuvajt, ku humbėn jetėn 8 ushtarė britanikė dhe 4 amerikanė, ėshtė i treti nė dy ditėt e fundit.
 
 
Regjimi i Sadam Huseinit ėshtė histori
 
Uashington, 22 mars 2003 - Sekretari amerikan i mbrojtjes, Donald Ramsfeld ka thėnė se shkalla e sulmeve kishte si qėllim t'i tregonte irakianėve se Sadam Huseini kishte mbaruar dhe se regjimi i tij ishte histori. Zoti Ramsfeld tha se ai nuk e dinte nėse udhėheqėsi irakian ishte ende gjallė, por struktura e tij komanduese po dėshtonte.
 
 
Turqia ka hapur hapėsirėn e saj ajrore pėr fluturimet ushtarake tė trupave amerikane
 
Ankara, 22 mars 2003 - Turqia ka hapur hapėsirėn e saj ajrore pėr fluturimet ushtarake tė trupave amerikane, ka deklaruar ministri turk i mbrojtjes. Ministri turk i Mbrojtjes, Vecdi Gonul, ka pohuar se vazhdojnė diskutimet me Uashingtonin pėr lejimin e trupave turke nė veri tė Irakut.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.