21.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte, 21 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Partitė politike dhe institucionet e Kosovės mbėshtesin fuqishėm SHBA-tė nė luftėn kundėr Irakut

  • Senatorėt dhe kongresistėt amerikanė falenderojnė shqiptarėt pėr pėrkrahjen qė po i japin popullit amerikan

  • BIK: Pėr njė trajtim adekuat tė vlerave tona fetare

  • Ombudspersoni i shkruan ministrit tė Tregtisė lidhur me regjistrimin e biznesit

  • Nė Prishtinė u mbajt njė manifestim nė shenjė pėrkrahjeje ndaj SHBA-ve dhe aleatėve

  • Gjilani kundėrshton politikėn e ndarjes sė buxhetit pėr komunitete

  • KFOR-i ēek e sllovak apelon qytetarėt qė tė mos lėvizin rreth vijės kufitare

  • Nė disa komuna tė Kosovės arsimtarėt kanė filluar nėnshkrimin e peticionit pėr njė grevė

  • Familjarėt e tė zhdukurve e katėr komunave tė Kosovės shkuan nė Rahovec pėr t'i identifikuar rrobat e kufomave tė tė zhdukurėve

  • Shtajner u tha studentėve tė Prishtinės se proceset pozitive nė Kosovė nuk mund tė ndalen

  • Spastrime nė sistemin gjyqėsor tė Serbisė - shkarkohet edhe prokurori republikan i Serbisė

  • Ardhmėria e Ballkanit Perėndimor ėshtė nė Bashkimin Evropian

  • Zėvendėsprokurori i arrestuar serb ka pranuar se ka qenė nė listėn e pagave tė klanit kriminal tė Zemunit

  • Partitė shqiptare nė Maqedoni mbėshtesin fuqishėm ndėrhyrjen e SHBA-ve kundėr Irakut

  • Autoritetet serbe dy diplomatėve irakianė nė Beograd u kanė urdhėruar tė largohen nga ky vend

  • Kėshilli i Mbrojtjes serbo-malazeze shkarkoi nga detyra shefin e kundėrzbulimit

  • Marinsave amerikanė sot u janė dorėzuar 250 ushtarė irakianė

  • Zyrtarėt irakianė kanė konfirmuar se raketat amerikane kanė goditur shtėpinė e Hyseinit nė Bagdad

  • Ėshtė qėlluar njė aeroplan i aleatėve nga forcat irakiane

  • Ėshtė vrarė ushtari i parė amerikan nė luftimet nė Irak

  • Marinsat amerikanė sot ngritėn flamurin e SHBA-ve nė portin irakian Um Kasėr

  • Policia nė San Francisko ka arrestuar 1,025 protestues nė demonstratat kundėr luftės

  • Komandosėt britanikė pushtuan stabilimentet e naftės nė siujdhesėn Fav

  • Nė helikpterin e rrėzuar kanė vdekur 8 ushtarė britanikė dhe 4 amerikanė

  • Trupat tokėsore amerikane tė papenguara marshojnė drejt Bagdadit

  • Shpėrthime nė Basra dhe Mosul

  • Njė helikopter amerikan ėshtė rrėzuar nė Kuvajt, vriten tė 16 ushtarėt amerikanė dhe britanikė

  • Kongresi: Mbėshtetje pėr trupat amerikane

  • Londėr: Bler bėn thirrje pėr bashkim

  • Parlamenti i Turqisė u ka vėnė nė dispozicion SHBA-ve hapėsirėn ajrore

  • Ramsfeld: Ditėt e Sadam Huseinit janė tė numėruara

  • Anan: SHBA dhe forcat irakiane tė bėjnė ē'ėshtė e mundur pėr tė mbrojtur civilėt gjatė luftimeve

  • Shtetet e Bashkuara kanė mbyllur ambasadėn nė Maqedoni dhe nė disa vende tė tjera

  • Forcat aleate pėrparojnė brenda Irakut

  • BE premton ndihmė pėr Irakun

  • Iraku: Sulmi atentat ndaj Saddamit


 

Partitė politike dhe institucionet e Kosovės mbėshtesin fuqishėm SHBA-tė nė luftėn kundėr Irakut
 

Kosova mbėshtet fuqishėm luftėn e SHBA-ve nė Irak.

Foto: AP -Visar Kryeziu
   
Prishtinė, 21 mars 2003 - Fillimi i luftės nė Irak po pėrcillet me interesim tė jashtėzakonshėm edhe nė Kosovė, ku pėrfaqėsuesit e insititucioneve, partive politike dhe shoqatave tė saj vazhdojnė tė mbėshtesin fuqishėm Shtetet e Bashkura tė Amerikės.
 
Presidenti, Rugova, kryeministri Rexhepi dhe kryeparlamentari i Daci pėrkrahėn luftėn e SHBA-ve dhe aleatėve tė saj kundėr diktatorit irakian duke theksuar se ajo ka ngjashmėri tė mėdha me luftėn e para katėr vjetėve nė Kosovė.
 
Edhe atėherė edhe tashti, thonė ata qėllimi ka qenė shpėtimi i njė populli dhe pėrmbysja e njė regjimi diktatorial.
 
Nė anėn tjetėr, mjetet elektronike tė informimit vazhdimisht po pėrcjellin pamje kryesisht tė stacioneve televizive amerikane.
 
Pėrfaqėsuesit e jetės politike dhe shtetėrore tė Kosovės, duke bėrė njė krahasim me ish-shefin e regjimit serb Sllobodan Millosheviq pohojnė se lufta e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe forcave tė koalicionit ėshtė e ligjshme, meqė sundimtarėt e tillė, si Sadam Hueseini, nuk njohin gjuhė tjetėr, veē asaj tė forcės.
 
Prandaj, sipas tyre, kjo luftė ėshtė nė shėrbim tė paqes, sikurse qė ishte ajo nė Kosovė e drejtuar nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
 
 
Senatorėt dhe kongresistėt amerikanė falenderojnė shqiptarėt pėr pėrkrahjen qė po i japin popullit amerikan
 
Uashington, 21 mars 2003 - Mbrėmė nė Uashington u mbajt njė takim i pėrbashkėt ndėrmjet senatorėve e kongresistėve amerikanė me pėrfaqėsuesit e Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-amerikan. Nė njė raport tė transmetuar nė "Zėrin e Amerikės" citohet drejtori ekzekutiv i Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan Martin Vulaj tė ketė thėnė se dita e Kongresit kėtė vit, ishte njė ditė krenarie pėr shqiptarėt.
 
Ai ka theksuar se pėrfaqėsuesit e Senatit dhe tė Kongresit amerikan nė vazhdimėsi e kanė vlerėsuar pozitivisht pozicionin e shqiptarėve dhe mbėshtetjen e tyre tė fuqishme dhėnė SHBA-ve nė aksionet ushtarake kundėr Irakut.
 
Z. Vulaj ka shtuar se senatorėt dhe kongresistė amerikanė kanė falendėruar shqiptarėt e Shqipėrisė, tė Kosovės dhe tė Maqedonisė pėr deklaratat dhe pėr ndihmėn ushtarake e shpirtėrore, pėrkatėsisht pėr pėrkrahjen qė shqiptarėt i kanė dhėnė nė kėto momente tė vėshtira popullit amerikan, qė do tė thotė se shqiptarėt nė kėtė mėnyrė po ia kthejnė borxhin Amerikės, e cila a bėrė shumė pėr ta gjatė viteve tė kaluara.
 
 
Nė Prishtinė u mbajt njė manifestim nė shenjė pėrkrahjeje ndaj SHBA-ve dhe aleatėve
 
Prishtinė, 21 mars 2003 - Nė qendėr tė Prishtinės sot u mbajt njė manifestim publik nė shenjė pėrkrahjeje ndaj SHBA-ve dhe aleatėve tė tyre nė ndėrhyrjen ushtarake kundėr Irakut, manifestim ky i organizuar nga shoqatat e dala nga lufta, BSPK dhe UPSUP.

Me kėtė rast u pėrkujtua ndihma e pakursyer e SHBA-ve dhe aleatėve katėr vjet mė parė kundėr soldateskės sė regjimit tė Millosheviqit nė Kosovė. Ndėrkaq lufta e SHBA-ve dhe e aleatėve nė Irak u quajt luftė e drejtė pėr lirinė dhe paqen nė botė. Nga ky manifestim iu dėrgua njė letėr pėrkrahjeje presidentit amerikan Xhorxh Bush.
 
  
BIK: Pėr njė trajtim adekuat tė vlerave tona fetare
 
Prishtinė, 21 mars 2003 - "Jemi dėshmitarė se ditėve tė fundit ėshtė bėrė njė politizim rreth disa ēėshtjeve, tė cilat kanė tė bėjnė me disa bashkėsive tona tradicionale, si rezultat i mostrajtimit tė barbartė tė tyre nga institucionet tona dhe ato ndėrkombėtare, gjė qė mund tė ketė pasoja pėr shoqėrinė tonė nė tė ardhmen", thuhet nė njė komunikatė pėr opinion tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės (BIK).

"Kėto ditė nė Kosovė qėndroi njė delegacion i UNESCO-s, i cili e vlerėsoi lart trashėgiminė tonė kulturore, gjė qė na bėnė tė krenohemi.
 
Mirėpo, nė tė njejtėn kohė nuk mund tė mos shprehim indinjatėn tonė tė thellė se programi i delegacionit nė fjalė ishte i pėrqėndruar kryesisht nė vizitėn e objekteve fetare ortodokse serbe e shumė pak ishin pėrfshirė objektet fetare islame si dhe ato tė trashėgimisė sonė tė lashtė kombėtare", thuhet mė tutje nė kėtė komunikatė dhe theksohet:

"Ne me plot pėrgjegjėsi kemi njoftuar opinionin se gjatė agresionit tė fundit serb nė Kosovė nga forcat policore, ushtarake e paramilitare me paramendim dhe planifikim u dogjėn, u granatuan dhe u rrėnuan 218 objekte islame, shumė prej tė cilave me vlera tė mėdha arkitektonike, si dhe monumente me rendėsi kombėtare.
 
Kjo tė jep tė kuptosh se delegacioni i UNESCO-s sikur kishte ardhur i porositur pėr tė mos thėnė i kurdisur nga pala serbe pėr t'i bėrė njė vizitė kishave dhe manastireve serbe nė Kosovė".

"Delegacioni i UNESCO-s nuk e pa tė udhės qė sė paku njė takim tė tillė bėnte edhe me dy liderėt tjerė fetarė, atė tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės dhe atė tė Ipeshkvisė Katolike tė Kosovės, pėr t'u informuar hollėsisht pėr gjendjen e objekteve fetare qė kanė vlerė monumenti, dhe me vėshtirėsitė me tė cilat po ballafaqohen pėr rindėrtimin e tyre, si rezultat i barbarisė dhe etnocidit serb ndaj monumenteve tė kulturės materiale siē ėshtė xhamia e Hadumit nė Gjakovė, njė objekt me vlera tė rralla arkitektonike dhe kulturore.
 
Tė tilla objekte me vlera tė mėdha monumentale janė edhe ato nė Pejė, Prishtinė, Prizren e gjetiu, e tė cilat vazhdojnė tė jenė tė shkatėrruara", thuhet mes tjerash nė kėtė komunikatė tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės.
 
 
Ombudspersoni i shkruan ministrit tė Tregtisė lidhur me regjistrimin e biznesit
 
Prishtinė, 21 mars 2003 - Ombudspersoni i ka dėrguar njė letėr ministrit tė Tregtisė dhe Industrisė, nė tė cilėn shpreh brengat e tij lidhur me faktin qė njėsitė pėr regjistrimin e biznesit nė mbarė Kosovėn duket tė kenė regjistruar si biznese personat qė janė prezentuar si notarė dhe avokatė.

Nė letrėn e tij, Ombudsersoni thekson qė nuk ka ligj mbi notarėt dhe qė si rrjedhim askush nė Kosovė nuk do tė duhej tė regjistrohej si biznes nė bazė tė deklaratės qė ai apo ajo ėshtė notar.
 
Ombudspersoni gjithashtu thekson qė njėsitė pėr regjistrimin e biznesit kanė regjistruar si biznese individėt tė cilėt ose nuk kanė qenė tė licencuar ta praktikojnė ligjin, ose kanė qenė tė larguar nga praktikimi i ligjit pėr shkak tė sjelljes sė keqe profesionale.

Nė shtetet demokratike evropiane, si notarėt ashtu edhe juristėt bėjnė pjesė nė pozitat e besimit publik. Avokatėt luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė administrimin e drejtėsisė, duke shėrbyer si ndėrmjetėsues mes individėve dhe gjykatave, thekson nė letrėn e tij Novicki.
 
 
Gjilani kundėrshton politikėn e ndarjes sė buxhetit pėr komunitete
 
Gjilan, 21 mars 2003 - Rregullorja 2002/23 i obligon komunat e Kosovės qė pėr pakicat tė ndajnė 22.1 pėr qind tė buxhetit. Komiteti pėr Politikė dhe Financa i Kuvendit tė komunės sė Gjilanit e ka diskutuar nė takimin e tij tė fundit kėtė rregullore dhe ka shprehur mospajtimin e vet, tė cilin e ka bazuar nė disa faktorė realė. Imponimi i parametrave qė nuk korrespondojnė me gjendjen faktike, nuk i kontribuon procesit tė integrimit tė komuniteteve nė shoqėrinė kosovare, e cila po dėshmohet e vendosur pėr tė ndėrtuar njė jetė mė tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt e saj.

Zijadin Maliqi, drejtor i buxhetit dhe financave nė Gjilan thotė se obligimi pėr ndarje tė 22.1 pėr qind tė mjeteve, pėr komunitete, ėshtė jo vetėm i pajustifikueshėm pėr kėtė komunė, por nė tė njėjtėn kohė dhe demotivon liderėt nė pėrpjekjet e tyre pėr tė inkurajuar barazinė dhe mirėqenien e pėrgjithshme.
 
Ai garanton se do tė ketė investime nė tė gjitha lokalitetet e komunės, pa dallim nėse atje jetojnė shqiptarėt, serbėt, turqit, romėt apo tė tjerė.

Duke iu referuar tė dhėnave statistikore tė njėsisė nė Gjilan, komunitetet pėrbėjnė 16-17 pėr qind tė numrit tė pėrgjithshėm tė banorėve, ndėrsa numri i nxėnėsve, nė kėtė krahasim shifror me popullatėn shumicė, pėrbėn 10 pėr qind. As statistikat e fundit zyrtare tė vitit 1981, nuk provojnė njė pėrqindje kaq tė lartė tė komuniteteve nė komunėn e Gjilanit.

Nėse njė ndarje e kėtillė e buxhetit ėshtė e pashmangshme tani pėr tani, komuna mund tė pajtohet qė pėrqindja e mjeteve tė jetė deri nė 17 pėr qind, por jo mė e lartė, sepse statistikat nuk provojnė tė jetojė njė pėrqindje kaq e lartė e komuniteteve nė Gjilan.

Shumica e anėtarėve tė Komitetit pėr Politikė dhe Financa e kritikuan politikėn imponuese tė ndarjes sė mjeteve nga buxheti, ndėrsa pėr shkallėn e detyrimit 22.1 pėr qind, pėr komunitete, ata thanė se nuk ka bazė nė gjendjen reale. Ata u dakorduan qė, pėrmes njė procesi tė rregullt, tė adresojnė njė kėrkesė pėr rishqyrtimin e kėsaj rregullore, mbi baza tė argumenteve qė do tė ofrohen.
 
 
KFOR-i ēek e sllovak apelon qytetarėt qė tė mos lėvizin rreth vijės kufitare
 
Podujevė, 21 mars 2003 – "Situata nė territorin tonė ėshtė e qetė dhe ne kemi vazhduar me operacionet dhe patrullat rutinore", tha nė konferencėn e sotme pėr gazetarė zėdhėnėsi i Batalionit tė Dytė Ēeko-Sllovak majori Aleksandėr Kollarik.

Ai njoftoi se nė afėrsi tė vijės kufitare Kosovė-Serbi KFOR-i ka ndaluar 4 shqiptarė tė cilėt kishin njė pushkė automatike dhe 2 karikatorė tė mbushur plot. Sipas tė gjitha gjasave ata kishin qėllim prerjen ilegale tė drunjėve dhe kjo ndodhi pėrkundėr apelit tė komandantit qė qytetarėt tė mos i afrohen vijės kufitare, pohoi majori Kollarik i cili tha se katėr personat i janė dorėzuar policisė sė UNMIK-ut.
 
Majori Kollarik njoftoi pėr njė granatė 84 mm e cila ėshtė gjetur nė Dobėrdol tė cilėn ekipi i EOD-sė ēeke e ka zabrazur dhe pėr dy bomba dore tė gjetura nė afėrsi tė kampit ēeko-sllovak nė Shajkofc.

Nė pyetjen e gazetarėve se a ka pasur lėvizje nė KFOR pas fillimit tė luftės nė Irak z. Lofler tha se po por nuk mund tė komentojė dhe shtoi: pavarėsisht luftės nė Irak KFOR-i do tė kryejė detyrat si mė parė nė Kosovė.

Nė bazė tė informacioneve tė policisė regjionale tė UNMIK-ut nė Prishtinė, gjatė javės ka pasur njė kėrcėnim nga katėr persona me automatikė AK-47 qė kanė hyrė nė njė kafe bar dhe kanė urdhėruar pronarin ta mbyllė lokalin.
 
Nė njė pikė kontrolluese tė policisė dhe KFOR-it nė njė veturė ėshtė gjetur sprej truprojash, nė Llaushė KFOR-i ka dorėzuar 4 shqiptarė me njė pushkė, 2 karikatorė dhe 50 rrathė municion, ndėrkaq nė fshatin Livadicė policia ka zbuluar 2 bomba dore qė ishin lėnė nė njė vend pėr njė kohė tė gjatė, njoftoi policia rajonale e UNMIK-ut e Prishtinės.
  
 
Nė disa komuna tė Kosovės arsimtarėt kanė filluar nėnshkrimin e peticionit pėr njė grevė
 
Prishtinė, 21 mars 2003 - Burimet e SBASHK-ut bėjnė tė ditur se nė disa komuna tė Kosovės arsimtarėt kanė filluar nėnshkrimin e peticionit pėr fillimin e njė greve tė pėrgjithshme, nėse brenda njė kohe tė shkurtėr nuk rriten pagat e tyre.
 
Si kėrkesė kryesore arsimtarėt do tė kenė rritjen e pagave nga njė janari e kėtij viti dhe ato tė nivelizohen me pagat e shėrbimeve tė tjera publike, ose duhet tė vazhdohet me pagesa e 44 euro, qė ėshtė bėrė vetėm pėr katėr muaj, si masė pėr ndėrprerjen e grevės sė tetorit tė vitit tė kaluar.
 
 
Familjarėt e tė zhdukurve e katėr komunave tė Kosovės shkuan nė Rahovec pėr t'i identifikuar rrobat e kufomave tė tė zhdukurėve
 
Rahovec, 21 mars 2003 - Familijarėt e tė zhdukurve nga Komuna e Vushtrrisė, Mitrovicės, Drenasit dhe Skėnderajt kanė shkuar dje nėnė Rahovec pėr tė identifikuar rrobat e kufomave tė gjetura nė varrezat masive nė kėto pjesė tė Kosovės.

"Ishin ekspozuar nė Rahovec rrobat dhe gjėsendet tjera tė gjetura nė kėto zona meqė supozohet tė jenė rrobat e tė zhdukurėve", thotė Sabit Kadriu pėrfaqėsues i Organizatės pėr Hulumtimin e Personave tė Zhdukur.
 
Ai ka theksuar se vetėm nga Komuna e Vushtrrisė janė 74 persona tė zhdukur mė 22 maj pėr tė cilėt ende nuk dihet dhe deri mė tash nuk ėshtė arritur qė t'u bihet nė gjurmė kėtyre tė zhdukurėve. Z. Kadriu tha se nuk ėshtė i kėnaqur me rezultatet e deritanishme lidhur me identifikimin e personave tė zhdukur.
 
 
Shtajner u tha studentėve tė Prishtinės se proceset pozitive nė Kosovė nuk mund tė ndalen
 
Prishtinė, 21 mars 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner nė njė debat me studentėt e Fakultetit Juridik tė Universitetit tė Prishtinės ka theksuar se proceset pozitive nė Kosovė nuk mund tė ndalen dhe kėtė e di mirė populli i Kosovės.

"Mendoj se njerėzit nė Kosovė kanė kuptuar se posaēėrisht nė situata qė nuk ėshtė e lehtė nė tėrė globin ne duhet tė dyfishojmė punėn tonė qė ta bėjmė Kosovėn vend mė tė mirė", ka thėnė Shtajner. Ai ka paraqitur edhe qėndrimin e tij rreth bisedimeve tė mundshme ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike, si dhe pėr kthimin e serbėve tė zhvendosur nė Kosovė.
 
Ata qė janė larguar nga vendi kanė tė drejtė tė kthehen nėpėr shtėpitė e tyre, duke shtuar se ky ka qenė parimi qė NATO nė vitin 1999 ka bėrė qė tė intervenojė nė Kosovė.

Kryeadministratori i Kosovės pastaj ka theksuar se standardet janė elemente qė i duhen shoqėrisė pėr tė funksionuar, kurse nė pėrmbushjen e kėtyre standardeve nė njė masė tė duhur do tė pėrmirėsohen kushtet jetėsore, si dhe do tė krijohen kushte pėr sigurimin e vendeve tė lira tė punės.
 
Shtajner pastaj ka theksuar se me pėrmbushjen e kėtyre standardeve do tė ndalet edhe krimi i organizuar, ndėrkaq pėrgjegjėse pėr pėrmbushjen e kėtyre standardeve janė institucionet vendore, duke u bazuar nė kompetencat e tyre, tha ai.
 
 
Spastrime nė sistemin gjyqėsor tė Serbisė - shkarkohet edhe prokurori republikan i Serbisė
 
Beograd, 21 mars 2003 - Ushtruesja e detyrės sė presidentit tė Serbisė Natasha Miqiq ka pezulluar nga puna prokurorin republikan tė Serbisė Sinisha Simiq dhe nė vend tė tij ėshtė emėruar Gjorgje Ostojiq. Ditė mė parė ėshtė arrestuar zėvendėsprokurori republikan Milan Sarajliq, pėr shkak tė lidhjeve me klanin kriminal tė Zemunit.

Gjithashtu njoftohet se ushtrues i detyrės sė kryetarit tė Gjykatės Supreme tė Serbisė ėshtė emėruar Sonja Bėrkiq, pasi mė herėt ishte shkarkuar nga kjo detyrė kryetarja e kėsaj gjykate Leposava Karamarkoviq dhe disa gjyqtarė tė tjerė.

Deri mė tash nė gjykatat e ndryshme tė Serbisė janė pezulluar nga puna mbi 30 gjyqtarė tė ndryshėm.
Kėto spastrime nė sistemin gjyqėsor tė Serbisė janė bėrė si pasojė e vrasjes sė kryeministrit serb Zoran Gjingjiq.
 
 
Ardhmėria e Ballkanit Perėndimor ėshtė nė Bashkimin Evropian
 
Bruksel, 21 mars 2003 - Nė pėrfundimet pėr Ballkanin Perėndimor, tė miratuara tė premtėn nė takimin e anėtarėve tė Bashkimit Evropian nė Bruksel, theksohet se ardhmėria e Ballkanit Perėndimor ėshtė nė BE.

Liderėt e BE-sė kanė premtuar se mbėshtesin plotėsisht pėrpjekjet e vendeve tė Ballkanit Perėndimor pėr forcimin e demokracisė, stabilitetit dhe zhvillimit ekonomik.
 
Duke pėrkujtuar se prej 1 janarit tė kėtij viti BE-ja ka marrė kontrollin e misionit policor nė B e H, kurse prej 31 marsit merr pėr edhe misionin ushtarak nė Maqedoni, Kėshilli i Evropės thotė se kjo ėshtė "dėshmi e angazhimit tonė tė plotė nė rajon".
 
Nė fund tė pėrfundimeve thuhet se Ballkani Perėndimor mbetet prioritet pėr BE-nė, kurse liderėt e pesėmbėdhjeteėshes kanė theksuar se nė takimin e ardhshėm tė BE-sė mė 21 qershor nė Selanik do tė prezentojnė "etapėn e re tė pėrbashkėt nė forcimin e marrėdhėnieve ndėrmjet BE-sė dhe vendeve tė kėtij rajoni".
 
 
Zėvendėsprokurori i arrestuar serb ka pranuar se ka qenė nė listėn e pagave tė klanit kriminal tė Zemunit
 
Beograd, 21 mars 2003 - Zėvendėsprokurori publik republikan i Serbisė Milan Sarajliq gjatė hetimeve qė janė duke u zhvilluar kundėr tij ka pranuar se ka qenė nė listėn e pagave tė Dushan Spasojeviqit i quajtur "Shiptar".
 
Nė njė komunikatė tė Qeverisė sė Serbisė, thuhet se Sarajliq e ka pranuar edhe qė tek udhėheqėsi i klanit kriminal tė Zemunit, Milorad Lukoviq i quajtur Legia, "ka shkuar pėr instruksione". Sarajliq ka pranuar se nga njė milion euro tė planifikuara i ka marrė 150.000 euro pėr informacionin pėr vendbanimin e dėshmitarit tė mbrojtur.
 
Sarajliq policisė i ka thėnė se detyra e tij ka qenė qė t'i pengojė tė gjitha hetimet tė cilat janė zhvilluar prej 5 tetorit - vrasjen e gazetarit Sllavko Quruvisė, krimin nė Magjistralen e Ibrit, vrasjen e zv/ministrit tė Punėve tė Brendshme Radovan Stojēiq Baxhės, vrasjen e drejtorit tė JAT-it Zhika Petroviqit dhe tė dhjetra vrasjeve tjera.

Mė nė fund, Sarajliq e ka pranuar se "Klani i Zemunit" i ka premtuar njė shumė tė madhe tė hollash nėse do tė bėhet prokuror special por edhe nėse jo, do ta marrė kompensimi nė tė holla pėr ēdo informacion qė e jep nga puna e prokurorisė.
 
 
Partitė shqiptare nė Maqedoni mbėshtesin fuqishėm ndėrhyrjen e SHBA-ve kundėr Irakut
 
Shkup, 21 mars 2003 - Tė gjitha partitė shqiptare nė Maqedoni e mbėshtesin fuqishėm ndėrhyrjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe aleatėve tė saj kundėr Irakut pėr tė ēarmatosur diktatorin Sadam Hueseinin.

Bashkimi Demokratik pėr Integrim nėpėrmjet nėnkryetares Teuta Arifi shprehu qėndrimin duke thėnė se SHBA-tė janė partnerė strategjikė tė Maqedonisė dhe qėndrimet e partisė sė saj mbetėn nė kėtė vijė pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve tė hapura me Shtetet tė Bashkuara, duke pasur parasysh paqen dhe interesat globale.

Ndėrkaq, Partia Demokratike Shqiptare thotė se ajo e kishte kėshilluar me kohė qeverinė nė Shkup qė tė mbėshtesė SHBA-tė nė njė luftė eventuale kundėr Sadam Huseinit. Zėdhėnėsi i kėsaj partie Demush Bajrami thotė se thirrjet e SHBA-ve drejtuar regjimit tė Sadamit nuk prodhuan efekte qė t'i shmanget njė konflikti luftarak. Edhe partitė tjera mbėshtesin ndėrhyrjen kundėr Irakut.
 
Por, qeveria e Branko Cėrvenkovski ende nuk ka reaguar pas fillimit tė luftės nė Irak, ndonėse ėshtė i njohur qėndrimi i saj mbėshtetės pėr aleatėt kundėr diktatorit Husein.
 
 
Autoritetet serbe dy diplomatėve irakianė nė Beograd u kanė urdhėruar tė largohen nga ky vend
 
Beograd, 21 mars 2003 - Autoritetet serbe dy diplomatėve irakianė tė akredituar nė Beograd u kanė dhėnė njė afat prej 42 orėsh qė sė bashku me familjet e tyre tė braktisin kėtė vend.
 
 
Kėshilli i Mbrojtjes serbo-malazeze shkarkoi nga detyra shefin e kundėrzbulimit
 
Beograd, 21 mars 2003 - Me vendimin e Kėshillit tė Mbrojtjes serbo-malazeze ėshtė shkarkuar nga detyra gjenerali Aca Tomiq, shef i shėrbimti tė kundėrzbulimit (KOS). Ai ishte i afėrt me ish-presidentin jugosllav Vojisllav Koshtunica, i cili me krijimin e Unionit Serbi - Mali i Zi mbeti pa kėtė post.
 
 
Marinsave amerikanė sot u janė dorėzuar 250 ushtarė irakianė
 
Gjiri, 21 mars 2003 - Marinsave amerikanė nėn komandėn britanike sot u janė dorėzuar 250 ushtarė irakianė gjatė depėrtimit nė portin mė tė madh jugor Um Kasėr, bėri tė ditur komandanti britanik, koloneli Stiv Koks. Sipas Rojterit ushtarėt irakianė u dorėzuan nė mesditė.
 
Marinsat amerikanė kanė pushtuar portin e ri Um Kasėr e tani kanė larg vetėm njė kilometėr pėr shtie nė dorė portin e vjetėr dhe nė kėtė mėnyrė praktikisht do tė kontrolljnė daljen nė det tė Irakut.
 
 
Zyrtarėt irakianė kanė konfirmuar se raketat amerikane kanė goditur shtėpinė e Hyseinit nė Bagdad
 
Bagdad, 21 mars 2003 – Zyrtarė tė lartė irakianė kanė konfirmuar sot se raketat amerikane kanė goditur nė Bagdad shtėpinė e presidentit Sadam Hysein, familja e tė cilit ka shpėtuar e pa dėmtuar, por kanė mohuar se zona kufitare Um Kasėr ka rėnė dhe ėshtė pushtuar nga forcat britaniko-amerikane apo se ushtarėt irakianė janė dorėzuar, njofton UPI.
 
 
Ėshtė qėlluar njė aeroplan i aleatėve nga forcat irakiane
 
Bagdad, 21 mars 2003 - Njė aeroplan luftarak i aleatėve, amerikan ose britanik, ėshtė qėlluar nga forcat irakiane, gjatė fluturimit me njė skuadrilje qė sulmonte nė territorin irakian, njofton AFP, duke iu referuar agjencisė zyrtare irakiane tė lajmeve, INA.
 
 
Ėshtė vrarė ushtari i parė amerikan nė luftimet nė Irak
 
Uashington, 21 mars 2003 – Njė marins amerikan ėshtė vrarė nė Irak, njofton AP. Ky ėshtė ushtari i parė i vrarė nė luftimet nė Irak, ka deklaruar sot (tė premten) njė zyrtar amerikan i Mbrojtjes.
 
Ushtari i vrarė ishte duke lėvizur nė tokė, ku forcat irakiane kanė sulmuar, ka thėnė kol. Nil Pekam, zėdhėnės ushtarak britanik nė Kuvajt. Ai pastaj ka shtuar se s'ka informacione mė tė hollėsishme.
 
Ky incident ka ndodhur disa orė pasi kanė humbur jetėn tetė ushtarė britanikė dhe katėr ushtarė amerikanė me rastin e rrėzimit tė helikopterit amerikan, pėr tė cilin zėdhėnėsi ushtarak britanik ka thėnė se ka qenė njė aksident.
 
 
Marinsat amerikanė sot ngritėn flamurin e SHBA-ve nė portin irakian Um Kasėr
 
Kuvajt, 21 mars 2003 - Marinsat amerikanė sot ngritėn flamurin e SHBA-ve nė portin irakian Um Kasėr ku hasėn nė njė rezistencė tė dobėt, njofton Rojter.

Gjithashtu njoftohet se me kėtė rast marinsave ameikanė u janė dorėzuar 30 ushtarė irakianė, duke valvitur flamurin e bardhė nė shenjė dorėzimi.

Nė konvojin qė e shoqėronin marinsat, SHBA-tė kanė ndėrmend qė kėtė port nė jug tė Irakut ta pėrdorin si qendėr pėr ndihmat humanitare nė Irak. Depėrtimin e forcave amerikane nė kėtė port e ndihmoi artileria britanike nga kufiri me Kuvajtin, e cila theu rezistencėn irakiane dhe mundėsoi hyrjen e marinsave nė atė port.
 
 
Policia nė San Francisko ka arrestuar 1,025 protestues nė demonstratat kundėr luftės
 
San Francisko, 21 mars 2003 – Policia nė San Francisko ka arrestuar 1,025 protestues gjatė dhunės nė demonstratat kundėr luftės, njofton BBCWorld. Protestuesit kanė bllokuar rrugėt e qytetit Oakland, ndėrsa grupe tė vogla janė pėrleshur me policinė dhe kanė hudhur copa.
 
Dhjetėra mijėra njerėz iu kanė bashkuar demonstratave nė mbarė SHBA-tė. "Kjo nuk ėshtė njė ditė e zakonshme", ka thėnė Xhejson Mark, protestues nė San francisko. "Amerika ėshtė ndryshe sot", ka shtuar ai. Demonstratat kundėr luftės e kanė bllokuar gjithashtu edhe Nju Jorkun.
 
Ndėrkaq, qindra protestues janė tubuar edhe nė Uashington. Qindra studentė tė Universitetit tė Harvardit, kanė dalė nga klasat dhe tė pakten 1,500 sish kanė marrė pjesė nė protesta.

Protesta tė mėdha ka pasur dje edhe nė mbarė botėn, nė disa vende ato kanė qenė tė dhunshme, sidomos nė Belgjikė, Egjipt, Spanjė, Indi dhe Zvicėr.
 
 
Komandosėt britanikė pushtuan stabilimentet e naftės nė siujdhesėn Fav
 
Gjiri Persik, 21 mars 2003 - Komandantėt britanikė kanė konfirmuar sot se njė sulm nga deti nė Irakun e jugut gjatė natės ka qenė i suksesshėm dhe se marinsat gjatė natės kanė pushtuar stabilimentet kryesore tė naftės nė siujdhesėn Fav, njofton Rojter.

Komandosėt e marinės britanike sulmuan kėtė siujdhesė nga toka dhe deti me ndihmėn e helikopterėve pėr pėr tė pushtuar terminalet kryesore tė naftėsjellėsit irakian.
 
 
Nė helikpterin e rrėzuar kanė vdekur 8 ushtarė britanikė dhe 4 amerikanė
 
Kuvajt, 21 mars 2003 - Zyrtarisht ėshtė korrigjuar numri i tė aksidentuarve nė helikopterin amerikan dhe thuhet se 8 ushtarė britanikė dhe 4 amerikanė kanė vdekur me rastin e rrėzimit tė helikopterit gjatė natės nė jug tė Irakut, njoftoi zėdhėnėsi i armatės britanike nė Kuvajt.
 
Paraprakisht ishte njoftuar se nė helikopterin e rrėzuar ndodheshin 12 ushtarė britanikė dhe katėr amerikanė.
 
 
Trupat tokėsore amerikane tė papenguara marshojnė drejt Bagdadit
 
Bagdad 21 mars 2003 - Me mijėra tanke dhe transporterė amerikanė, tė pėrcjellė me pjesėt e divizionit tė tretė tė kėmbėsorisė dhe tė divizionit tė shtatė tė SHBA-ve, nė ditėn e dytė tė ndėrhyrjes ushtarake kundėr Irakut po depėrtojnė nėpėr shkretėtirėn irakiane drejt Bagdadit, duke mos hasur nė kurrfarė rezistence, njofton televizioni amerikan CNN.

Njoftohet se rreth 10.000 transporterė dhe tanke po lėvizin me shpejtėsi 40 km nė orė.
 
 
Shpėrthime nė Basra dhe Mosul
 
Kuvajt, 21 mars 2003 - Dėshmitarė okularė flasin pėr shpėrthime brenda apo nė afėrsi tė dy qyteteve irakinae, ndėrkohė qė forcat e koalicionit vazhdojnė avancimin nė jug tė Irakut.

Forcat amerikane dhe britanike filluan tė vėrshonin nė Irak nga kufiri verior i Kuvajtit dje, duke iu drejtuar dy qyteteve porte, Umm Qasr dhe qendrės sė dytė mė tė madhe urbane tė vendit, Basra.
Sipas lajmeve tė para tė ditės sė sotme, shpėrthime pati nė qytetin Basra dhe nė qytetin verior tė vendit, Mosul, pas goditjeve me raketa dje nė kryeqytetin e vendit, Bagdad.

Zyrtarėt amerikanė po vlerėsojnė dėmet e shkaktuara nga sulmi qė u krye para agimit kundėr njė kompleksi qeveritar nė Bagdad, ku mendohej se ndodheshin anėtarė tė udhėheqjes irakiane.
 
Iraku kėmbėngul se raketat goditėn ndėrtesa tė boshatisura. Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar thotė se njė civil u vra dhe 14 tė tjerė u plagosėn nė kėtė sulm.
 
 
Njė helikopter amerikan ėshtė rrėzuar nė Kuvajt, vriten tė 16 ushtarėt amerikanė dhe britanikė
 
Kuvajt, 21 mars 2003 - Zyrtarėt ushtarakė amerikanė kanė konfirmuar se njė helikopter i marinės amerikane ėshtė rrėzuar nė Kuvajt, duke vrarė tė 16 ushtarėt amerikanė dhe britanikė nė bord. Helikopteri u rėzua nė afėrsi tė kufirit me Irakun. Hetimet pėr incidentin kanė filluar, por zyrtarėt ushtarakė thonė se ky nuk ishte rezultat i zjarrit tė armikut nė rajon.
 
 
Kongresi: Mbėshtetje pėr trupat amerikane
 
Uashington, 21 mars 2003 - Ligjvėnėsit demokratė nė Kongresin e Shteteve tė Bashkuara, tė cilėt kanė kritikuar politikėn e administratės sė presidentit Bush ndaj Irakut, janė bashkuar tani pėr tė shprehur mbėshtetjen e tyre pėr trupat amerikane qė marrin pjesė nė operacionin ushtarak pėr ēarmatosjen e Irakut. Senati pritet tė miratojė njė rezolutė, e cila do tė shprehė mbėshtetjen pėr trupat.

Udhėheqėsi i demokratėve nė senat, Tom Deshėll, i cili shkatoi zemėrimin e ligjvėnėsve republikanė, me kritikat e tij ndaj dėshtimit tė pėrpjekjeve diplomatike tė presidentit Bush pėr ēėshtjen e Irakut, ofroi mbėshtetje tė patundur pėr trupat amerikane tė pėrfshira nė misionin pėr ēarmatosjen e Irakut.
 
 
Londėr: Bler bėn thirrje pėr bashkim
 
Londėr, 21 mars 2003 - Kryeministri britanik, Toni Bler ka mbajtur njė fjalim para kombit pėr tė thėnė se trupat britanike kanė filluar luftėn nė Irak.

Ai tha se ai e kuptonte se ideja e sulmit ushtarak ka krijuar ndarje tė thella, por ai ishte i bindur se populli britanik do tė bashkohej nė lutjet dhe mendimet pėr forcat e veta tė armatosura. Ai gjithashtu vuri nė dukje kėrcėnimet qė vijnė nga terroristėt nė gjithė botėn dhe armėt qė ata duan tė gjejnė.

"Nėse terroristėt i marrin kėto armė qė tani prodhohen dhe tregtohen nė gjithė botėn, dėmet qė mund tė shkaktojnė do tė kenė ndikim mbi ekonominė tonė, sigurinė, paqen nė botė, do tė jenė pėrtej imagjinatės tonė", tha Bler.
 
 
Parlamenti i Turqisė u ka vėnė nė dispozicion SHBA-ve hapėsirėn ajrore
 
Ankara, 21 mars 2003 - Parlamenti i Turqisė ka vendosur nė njė seancė urgjente qė t'i vėrė nė dispozicion Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėrdorimin e territorit dhe hapėsirės ajėrore tė Turqisė pėr nevojat e qarkullimit tė avionėve dhe transportit tė trupave tė angazhuara nė aksionet ushtarake nė luftėn kundėr Irakut.
 
Asambleja kombėtare vendosi kėshtu t'i japė dritėn e gjelbėr kėrkesės sė qeverisė nė tė cilėn parashikohet edhe dėrgimi i trupave turke nė veri tė Irakut. Megjithatė mandati i Parlamentit tė Turqisė do tė ketė njė afat gjashtėmujor dhe nė tė nuk parashikohet shfrytėzimi i bazave tė mbrojtjes kundėrajrore tė Turqisė.
 
 
Ramsfeld: Ditėt e Sadam Huseinit janė tė numėruara
 
Uashington, 21 mars 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld tha se ditėt e Sadam Huseinit janė tė numėruara tash kur forcat e Shteteve tė Bashkuara dhe Britanike kanė filluar sulmin kundėr Irakut.
 
Ramsfeld tha nė konferencė pėr shtypin nė Pentagon se forcat irakiane nuk duhet tė ndjekin urdhėrat pėr pėrdorim tė armėve kimike apo biologjike. "Ata qė ndjekin urdhėra pėr tė bėrė krime do tė gjenden dhe do tė ndėshkohen.
 
Krimet e luftės do tė gjykohen dhe nuk do tė ketė pardon tė thuhet: vetėm ndoqa urdhėrat", ka tėrhequr vėrejtjen sekretari amerikan i Mbrojtjes.
 
Donald Rumsfeld gjithashtu u ka brėrė thirrje forcave irakiane tė mos u rezistojnė forcave amerikane dhe britanika qė invadojnė Irakun.
 
 
Anan: SHBA dhe forcat irakiane tė bėjnė ē'ėshtė e mundur pėr tė mbrojtur civilėt gjatė luftimeve
 
Nju Jork, 21 mars 2003 - Sekretari i pėrgjithėshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan u ka bėrė thirrje si koalicionit tė prirė nga Shtetet e Bashkuara ashtu edhe forcave irakiane qė tė bėjnė ē’ėshtė e mundur pėr tė mbrojtur civilėt gjatė luftimeve.

"Ndoshta po tė kishim ngulmuar pak mė gjatė, Iraku tash mund tė ishte ēarmatosur paqėsisht, ose, nėse jo, bota mund tė ndėrmerrte aksion pėr tė zgjidhur kėte problem me vendim kolektiv, duke e pajisur me legjitimitet mė tė madh, dhe rrjedhimisht, me mbėshtetje mė tė gjėrė se qė ėshtė rasti tash", ka thėnė Kofi Anan.
 
 
Shtetet e Bashkuara kanė mbyllur ambasadėn nė Maqedoni dhe nė disa vende tė tjera
 
Uashington, 21 mars 2003 - Departamenti amerikan i Shtetit thotė se Shtetet e Bashkuara dje kanė mbyllur ambasadėn e vet nė Maqedoni pėr shkak tė atyre qė i quan kėrcėnime tė besueshme kundėr interesave amerikane.
 
Bėhet e ditur se Ambasada amerikane ka pezulluar shėrbimet konsullare, pėrfshirė kėtu edhe kėrkesat pėr viza. Mirėpo, shėrbimet urgjente pėr shtetasit amerikanė do tė vazhdojnė.

Zyrtarėt e Shteteve tė Bashkuara thanė se janė mbyllur gjithashtu ambasadat amerikane nė Alma Ata, Buenos Aires, Kajro, Karakas, Damask, Kabul, Oslo, Pretori, Najrobi dhe Riad.
 
 
Forcat aleate pėrparojnė brenda Irakut
 
Kuvajt, 21 mars 2003 - Forcat amerikane po pėrparojnė nė Irak nė sulmin e parė tė madh nė luftėn pėr tė rrėzuar presidentin irakian Sadam Husein.

Tė paktėn tre divizione amerikane po sulmojnė nga Kuvajti: njėsitė pararojė thuhet se janė rreth 50 km nė brendėsi tė territorit irakian.

Korrespondentėt qė po udhėtojnė sė bashku me to thonė se kolona tė gjata tankesh, makinash tė blinduara, komionėsh dhe artilerie po gjarpėrojnė nėpėr shkretėtirė - disa prej tyre po u drejtohen fushave naftėmbajtėse tė Irakut
 
 
BE premton ndihmė pėr Irakun
 
Bruksel, 21 mars 2003 - Udhėheqėsit e BE-sė kanė lėshuar njė deklaratė pėr Irakun e cila premton ndihmė tė menjėhershme humanitare dhe thekson rolin qėndror tė Kombeve tė Bashkuara gjatė dhe pas krizes.

Por samiti i Brukselit i cili vazhdon edhe sot, u mbizotėrua nga njė mosmarrėveshje tjetėr mes Francės dhe Britanisė sė Madhe.

Nga tė dyja palėt ekziston njė rrezik i madh.

Por BE po pėrpiqet ta hedh vėshtrimin pėrpara. Nė kushtet kur sapo ka filluar konfliki, ajo ėshtė pėrballė njė sfide tė re, kėshtu qė ka premtim tė ri pėr pėrkrahje tė rolit tė OKB-sė si dhe ndihmė humanitare.

Disa vende pėrfshi Francėn nuk dėshirojnė tė paguajnė pėr dėmet e shkaktuara nga konflikti tė cilin ato e cilėsojnė tė paligjshme.
 
 
Iraku: Sulmi atentat ndaj Saddamit
 
Bagdad, 21 mars 2003 - Ministri irakian i infomacionit, Mohhamed al-Sahaf tha se gjatė sulmeve tė para amerikane janė goditur godina e doganave dhe nje ndėrtesė radiotelevizioni, por se pėpjekja pėr tė vrarė Sadan Huseinin ka dėshtuar.

Zoti al-Sahaf tha se sulmi i udhėhequr nga amerikanėt mbi Bagdad gjatė natės kishte pėr qėllim vrasjen e presidenit Saddam Hussein.

Ai tha gjithashtu se transmetimet televizive irakiane janė penguar nga Shtetet e Bashkuara.
Nuk ka patur komente zyrtare nga Shtetet e Bashkuara nėse sulmet kishin pėr qėllim vrasjen e presidentit irakian.

Vetė presidenti Saddam ka dalė nė televizion duke dhėnė datėn dhe kohėn e saktė tė sulmit pėr tė mos shkaktuar asnjė dyshim nėse ai ėshtė gjallė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.