18.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte, 18 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Tė enjtėn parlamenti debaton pėr punėn njėvjeēare tė Qeverisė dhe pėr dy projektligje

  • Lutfi Haziri merr pjesė nė njė takim pune nė Kėshillin e Evropės

  • Fėmijtė e Gjilanit promovuan sot asamblenė e tyre komunale

  • "Ne nuk pranojmė ndryshim tė kufijve", deklaroi Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės

  • Njerėz me maska sėrish janė paraqitur nė komunėn e Deēanit

  • Serbėt e shpėrngulur nga Kosova vizituan Kuvendin Komunal tė Prishtinės

  • Zyra gjermane nė Prishtinė ėshtė evakuar dje pasdite pas njė kėrcėnimi telefonik

  • Analisti Mishkoviq thotė se nė vėshtrimin afatshkurtėr ėshtė vėshtirė tė flitet pėr njė dialog midis Beogradit dhe Prishtinės

  • Rreth 250 kompani janė takuar nė Prishtinė pėr tė parė mundėsitė e bashkėpunimit ekonomik ndėrmjet vendeve tė rajonit

  • Agjencisė Amerikane pėr Zhvillim Ndėrkombėtar pėruroi dy projekte nė Komunėn e Lipjanit

  • Organizatat joqeveritare pohojnė se nė Kosovė gjenden edhe 3.200 refugjatė nga Maqedonia.

  • Pėrgjegjėsia pėr tė gjitha pasojat i takon vetėm regjimit tė Sadam Huseinit, thotė Ilir Meta

  • Kryeministri kroat Raēan ka qenė viktimė e mundshme e njė atentati nė Beograd

  • Eshte arritur njė marrėveshje ndėrmjet BDI-sė dhe UT pėr legalizimin e Universitetit tė Tetovės

  • Marrėveshje nė mes Bashkimit Demokratik pėr integrim dhe strukturave gjegjese tė Univerzitetit tė Tetovės pėr legalizimin e Univerzitetit tė Tetovės

  • B. Cėrvenkovski: Ēdo destabilizim i mundshėm i gjendjes nė Kosovė do tė ketė pasoja pėr vendet e tjera nė rajon

  • Kryetarit tė BDI-sė, Ali Ahmetit nuk i ėshtė dhėnė viza nga Ambasada amerikane nė Shkup pėr tė udhėtuar nė SHBA

  • Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi zgjodhi mbrėmė kabinetin e Kėshillit tė Ministrave

  • Franca ka reaguar ashpėr ndaj ultimatumit tė presidentit amerikan Bush

  • Trupat amerikane nė Kuvajt po bėjnė pėrgatitjet pėrfundimtare pėr invazion tė Irakut

  • Djali mė i moēėm i Sadam Hyseinit ka refuzuar qė lideri irakian dhe djemtė e tij tė shkojnė nė ekzil

  • Njė jemenas ka vrarė sot njė amerikan, njė kanadian dhe njė jemenas dhe pastaj ka bėrė vetėvrasje

  • Nė pėrleshjet e ushtrisė filipinase me ekstremistėt vriten 18 vetė

  • Afėr qytetit Betlehem janė vrarė njė ushtar izraelit dhe njė militant palestinez

  • Anan ka urdhėruar tėrheqjen e tėrė personelit ndėrkombėtar qė punon nė Irak

  • Iraku refuzoi ultimatumin e paralajmėruar nga Presidenti amerikan

  • Robin Kuk ka dhėnė dorėhqje

  • Vlera e dollarit dhe e bursave amerikane u rritėn me ashpėrsimin e krizės sė Irakut

  • Presidenti Bush i jep ultimatum udhėheqėsit irakian

  • Nė Amerikė rritet shkalla e nivelit tė gatishmėrisė kombėtare ndaj sulmeve terroriste

  • Bler ka nė plan t'i kėrkojė parlamentit tė mbėshtesė pėrdorimin e forcės kundėr Irakut

  • Turqia mund t'i pranojė trupat amerikane


 

Tė enjtėn parlamenti debaton pėr punėn njėvjeēare tė Qeverisė dhe pėr dy projektligje
 
Prishtinė, 18 mars 2003 - Nė mbledhjen e sotme Kryesia e Kuvendit tė Kosovės sėrish nuk mori nė konsiderim kėrkesėn e grupti parlamentar tė AAK-sė qė Kuvendi tė debatojė pėr miratimin e njė rezolute me tė cilėn do tė njiheshin vlerat e UĒK-sė.

Ramush tahiri, kėshilltar i kryeparlamentarit Nexhat Daci, tha se nisma e AAK-sė ėshtė refuzuar nga kryesia e Kuvendit, sepse njė ēėshtje e tillė duhet tė rregullohet me ligj e jo me rezolutė.

"Kryesia mė herėt ka marrė vendim qė pėr kėtė ēėshtje, me arsyetim tė mos nxirret ndonjė rezolutė, por njė ligj, sepse ligji ka pėrparėsi prakitke, ngase pėrcakton statusin e luftėtarit, tė invalidėve tė luftės, tė veteranėve, tė familjeve tė dėshmorėve e tė gjitha ēėshtjeve tė tjera"", tha z.Tahiri.
 
Ai saktėsoi nga kryeparlamentari Daci i ėshtė bėrė propozimi qeverisė qė tė fillojė nismėn pėr nxjerrjen e ligjit.

Ndėrkaq, anėtari i Kryesisė nga radhėt e PDK-sė Hydajet Hyseni kėtė e quajti shkelje tė rregullores sė punės, duke thėnė se Kryesia ka qenė e obliguar tė procedojė kėrkesėn e AAK-sė.

Pėrndryshe, Kryesia ka caktuar rendit e ditės pėr seancėn e radhės sė Kuvendit qė do tė mbahet tė enjtėn ku do tė debatohet pėr punėn njėvjeēare tė Qeverisė sė Kosovss, pėr projektligjin pėr farėrat dhe projektligjin pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Namuna park nacional i Kosovės.
 
 
Lutfi Haziri merr pjesė nė njė takim pune nė Kėshillin e Evropės
 
Gjilan, 18 mars 2003 - Kryetari i Asociacionit tė Komunave tė Kosovės dhe kryetar i komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri ka udhėtuar sot pėr nė Strasbur, ku do tė marrė pjesė nė njė takim pune me grupin e agjencionit lokal tė Kėshillit tė Evropės, ku pėrfaqėsohet edhe pushteti lokal i Kosovės.
 
Kėshilli i Evropės, siē dihet, pėr tė nxitur dhe inkurajuar demokracinė lokale dhe proceset intergruese nė rajon, ka hapur edhe zyrėn e vet tė 11-tė pėr kėtė pjesė tė Evropės, nė Gjilan.

Pėrfaqėsues tė pushteteve lokale nga Evropa Juglindore do tė diskutojnė dhe koordinojnė bashkėpunimin rajonal.

Gjatė fundjavės, z. Haziri do tė ketė takime edhe me bashkatdhetarėt tanė nė Zvicėr.
 
 
Fėmijtė e Gjilanit promovuan sot asamblenė e tyre komunale
 
Gjilan, 18 mars 2003 - Fėmijė nga tė gjitha komunitetet qė jetojnė nė Gjilan, kanė promovuar sot Asamblenė e tyre komunale, e cila do t`i mbrojė e afirmojė tė drejtat e fėmijėve, tė cilat i garantojnė edhe konventat ndėrkombėtare.

Gjilani ėshtė komuna e parė nė Kosovė qė ka themeluar njė asociacion tė kėtillė tė fėmijėve. Dyzet e pesė fėmijė tė moshės shkollore (12, 13, 14 vjeē), me njė proces votimi tė hapur e kanė zgjedhur Egzon Bajramin pėr kryetar tė asamblesė, pėr njė mandat njėvjeēar.
 
Egzoni, nxėnės i klasės sė pestė, e ka ushtruar dy herė deri tani, nga njė ditė nė vit, detyrėn e kryetarit tė komunės sė Gjilanit, qė ka qenė njė ide e pėrbashkėt e kryetarit tė komunės, Lutfi Haziri dhe komandantit tė atėhershėm tė kampit "Montith" nė Gjilan, nėnkolonelit amerikan Kamerer.

Egzon Bajrami i ka falėnderuar moshatarėt e tij pėr besimin qė i dhanė atij pėr t`i prirė asamblesė, ndėrsa nga tė rriturit ka kėrkuar pėrkrahje pėr fėmijėt, sepse ata janė e ardhmja e Kosovės.

Nė takimin e sotėm solemn tė asamblesė sė fėmijėve mori pjesė edhe z. Lesli Harnish, e cila ka inkurajuar iniciativėn pėr kėtė asociacion, ndėrsa ka falėnderuar z. Haziri dhe komunėn e Gjilanit, e cila e para nė Kosovė i dha nė kėtė mėnyrė pėrkrahje Fondit pėr tė drejtat e fėmijėve.
 
 
"Ne nuk pranojmė ndryshim tė kufijve", deklaroi Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės
 
Shkup, 18 mars 2003 - "Ne nuk pranojmė ndryshim tė kufijve", deklaroi Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės, duke shtuar se ēėshtja e kufirit duhet tė merret nė shqyrtim nga tė dy qeveritė, tė Kosovės dhe tė Maqedonisė, nė njė kohė dhe nė njė ambient mė tė pėrshtatshėm.

Zėdhėnėsi i Presidentit tė Kosovės theksoi se "tani pėr tani nuk duhet ndėrmarrė asgjė, aq mė pak veprime pėr pėrcaktim tė vijės kufitare sipas marrėveshjes Shkup-Beograd".

Kuvendi i Kosovės rreth kėsaj ēėshtjeje ka nxjerrė edhe njė Rezolutė dhe qėndrimi i institucioneve tė Kosovės ėshtė nė kėtė vijė, tha zėdhėnėsi Hamiti pėr agjencinė maqedonase tė lajmeve MIA.
 
 
Njerėz me maska sėrish janė paraqitur nė komunėn e Deēanit
 
Deēan, 18 mars 2003 - Njerėz me maska janė paraqitur nė rajonin e komunės sė Deēanit, si nė Llukė tė Poshtme, Pozhar, Kodrali, Deēan dhe se fundit edhe nė fshatin Gramaēel. Njerėz me maska ditė mė parė tentuan qė me dhunė tė futen nė shtėpinė e njė qytetari nė Llukė tė Poshtme.
 
Pasi qė nuk kanė pasur sukses ata gjatė tėrheqjes kanė shtėnė nė ajėr me armė zjarri. Dėshmitarėt okularė thonė se njerėz tė maskuar kanė trokitur edhe nė dyert e disa qytetarėve edhe nė Deēan dhe Kodrali.
 
Nė kėtė tė fundit parmbrėmė nė orėt e vona tė mbrėmjes disa qytetarė janė legjitimuar. Ndėrkaq nė Gramaēel maskat i vunė zjarrin stallės sė Nebi Rexhajt, shkruan "Bota sot".
 
 
Serbėt e shpėrngulur nga Kosova vizituan Kuvendin Komunal tė Prishtinės
 
Prishtinė, 18 mars 2003 – Njė grup serbėsh tė shpėrngulur pas luftės sė fundit nė Kosovė, tė cilėt aktualisht jetojnė nė Beograd e Nish tė Serbisė, vizituan dje Kuvendin Komunal tė Prishtinės dhe biseduan me Ismet Beqirin, kryetar.

Kėtė grup e pėrbėnin qytetarė serbė, tė cilėt deri me pėrfundim tė luftės nė Kosovė kanė jetuar nė Prishtinė dhe ata gjatė bisedės me udhėheqjen e Kuvendit Komunal tė Prishtinės e shtruan kėrkesėn pėr kthim nė pronat e tyre.

Ismet Beqiri u tha qytetarėve serbė, se pėrkrah kthimin indvidual tė serbėve, por jo edhe kthimin masiv, kur tė kihet parasysh se edhe nė Prishtinė, ashtu si pėrgjithėsisht nė Kosovė ende ėshtė e pranishme kriza ekonomike si pasojė e luftės sė fundit nė Kosovė, por edhe traumat, ndėrkohė qė papunėsia ia arritur pėrmasat shqetėsuese.

Gjatė bisedės folėn edhe disa nga serbėt e shpėrngulur. Kėshtu Nada Nikoliq, gazetare e ish-Radio Prishtinės, tha se takimin e sotėm e konsideron si hap tė vullnetit tė mirė. Ajo kėrkoi qė tė pėrkrahet plani "Pėr kthimin", nė mėnyrė qė pėrmes kėtij plani tė kthehen tė gjithė ata serbė qė kanė jetuar deri nė pėrfundim tė luftės nė Kosovė.

Duke folur pėr problemet aktuale, kryetari i Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri u tha qytetarėve serbė se kthimi i tyre ėshtė proces qė kėrkon kohė.
 
 
Zyra gjermane nė Prishtinė ėshtė evakuar dje pasdite pas njė kėrcėnimi telefonik
 
Prishtinė, 18 mars 2003 - Zyra diplomatike gjermane nė Prishtinė ėshtė evakuar dje nė orėt e pasditės pas njė kėrcėnimi telefonik me shpėrthim bombe, ka informuar zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare Beri Fleēėr. Ai tha se ekspertėt e KFOR-it qė e kontrolluan kėtė hapėsirė, pėrfshirė kėtu edhe zyrėn diplomatike tė Italisė dhe shtėpitė pėrreth nuk gjetėn kurrėfarė pajisje shpėrthyese.
 
 
Analisti Mishkoviq thotė se nė vėshtrimin afatshkurtėr ėshtė vėshtirė tė flitet pėr njė dialog midis Beogradit dhe Prishtinės
 
Uashington, 18 mars 2003 - Analisti i ēėshtjeve serbe nė Uashington, Damjan Mishkoviq thotė se megjithė tronditjen qė e shkaktoi vrasja e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq, forcat demokratike nė Serbi do tė bashkohen dhe nė udhėheqje tė vendit do tė vijnė njerėz tė pėrgjegjshėm.
 
Ai ka shtuar se nuk mendon se ekziston ndonjė rrezik i madh qė ajo tė rikthehet nė errėsirė dhe nė atė lloj nacionalizmi tė smurė nė totalitarizmin qė e karakterizoi pėriudhėn e Millosheviqit.
 
Ky analist i deklaroi "Zėrit tė Amerikės" se nė vėshtrimin afatshkurtėr ėshtė vėshtirė tė flitet pėr njė dialog midis Beogradit dhe Prishtinės, sepse Serbia ka nevojė tė konsolidohet pas ngjarjes sė javės sė kaluar. Ai ka theksuar se nė Prishtinė askush nuk ėshtė dakord nėse bisedimet duhet tė fillojnė.
 
Edhe nė Beograd ka mosmarrėveshje pėr kėtė dialog. Por sipas kėtij analisti tash nė Beograd ka njė koncensus se kėto bisedime duhet zhvilluar. Sė pari Beogradi e kupton se nuk mund tė ketė ato lloj marrėdhėniesh politike qė kishte me Prishtinėn nė tė kaluarėn e afėrt apo tė largėt.
 
"Nėse kjo do tė ēonte nė njė pavarėsi formale apo jo, nuk mund ta them me siguri. Kjo ėshtė natyrisht dėshira e popullit shqiptar tė Kosovės dhe do tė shihet nėse pėr tė do tė bihet dakord dhe nėse miratohet nga komuniteti ndėrkombėtar", tha analisti Mishkoviq.
 
 
Rreth 250 kompani janė takuar nė Prishtinė pėr tė parė mundėsitė e bashkėpunimit ekonomik ndėrmjet vendeve tė rajonit
 
Prishtinė, 18 mars 2003 - Rreth 250 kompani nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Bullgaria, Serbia dhe Mali i Zi janė takuar dje nė Prishtinė pėr tė parė mundėsitė e rritjes sė bashkėpunimit ekonomik ndėrmjet vendeve tė rajonit.
 
Pėrfaqėsuesi i USAID-it ka theksuar sė zgjerimi i aktiviteteve afariste tė integruara jashtė kufijve ėshtė njė hap i rėndėsishėm drejt pėrmirėsimit tė mundėsive pėr zhvillimin ekonomik nė tėrė rajonin.
 
Shumė kompani janė takuar edhe mė herėt nė takime tė ngjashme qė janė zhvilluar nė rajon. Pjesėmarrėsit e vlerėsuan kėtė takim si vend nga i cili mund tė rrjedhin marrėveshjet e vlefshme tregtare.

Njė tryezė tė ngjashme Zyra pėr mbėshtetjen e biznesit tė Kosovės do ta mbajė nė Shkup nė muajin qershor tė kėtij viti.
 
 
Agjencisė Amerikane pėr Zhvillim Ndėrkombėtar pėruroi dy projekte nė Komunėn e Lipjanit
 
Lypian, 18 mars 2003 - Dy projekte tė Agjencisė Amerikane pėr Zhvillim Ndėrkombėtar (USAID) u pėruruan dje nė Komunėn e Lipjanit. Drejtori i kėsaj agjencie Dejv Fajfer pėruroi rrugėn e asfaltuar me gjatėsi njė kilometėr e gjysmė nė Janjevė, i banuar me popullatė shumetnike. Ai theksoi se rehabilitimi i kėsaj rruge do tė pėrmirėsojė kushtet pėr jetesė tė banorėve tė kėtushėm.
 
Pėr realizimin e kėtij projekti janė investuar 250 mijė dollarė tė grumbulluara nga tatim-paguesit amerikanė. USAID-i dėshiron t'i ofrojė kėtij fshati shumetnik njė lidhje tė mirė me qendrat e biznesit nė Kosovė. Ata thanė se rėndėsia e kėsaj rruge ėshtė e pakufishme. Fjalė falėnderimi pėr kėtė ndihmė shfaqėn edhe pėrfaqėsuesit kroat tė Janjevės.

Agjencia e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr Zhvillim Ndėrkombėtar po dje ka pėruruar edhe rindėrtimin e shkollės sė mesme nė fshatin Shalė tė Komunės sė Lipjanit.
 
 
Organizatat joqeveritare pohojnė se nė Kosovė gjenden edhe 3.200 refugjatė nga Maqedonia.
 
Prishtinė, 18 mars 2003 - Organizatat joqeveritare pohojnė se nė Kosovė gjenden edhe 3.200 refugjatė nga Maqedonia. Nė kohėn e luftės nė Kosovė kishin ikur 12 mijė shtetasė tė Maqedonisė. Shumica e kėtyre refugjatėve janė tė vendosur tani nė shtėpi private.
 
 
Pėrgjegjėsia pėr tė gjitha pasojat i takon vetėm regjimit tė Sadam Huseinit, thotė Ilir Meta
 
Tiranė, 18 mars 2003 - Zgjedhja midis luftės dhe paqes ka qenė, gjatė kėsaj kohe, nė duart e Sadam Huseinit. Por regjimi i tij, me kokėfortėsi, nuk bashkėpunoi 'nė mėnyrė tė plotė dhe pa kushte', ashtu sikurse kėrkohej nga Rezoluta 1441.
 
Prandaj, pėrgjegjėsia pėr tė gjitha pasojat i takon vetėm regjimit tė Sadam Huseinit -, deklaroi nė njė konferencė shtypi, ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė Ilir Meta.

Qeveria Shqiptare, tha zoti Meta, ishte ndėr tė parat qė pėrshėndeti Planin e Paqes, si "roadmap" dhe negociatat e katėrshes (SHBA, BE, OKB, Rusi) pėr zbatimin e tij.
 
 
Kryeministri kroat Raēan ka qenė viktimė e mundshme e njė atentati nė Beograd
 
Zagreb, 18 mars 2003 - Kryeministri kroat Ivica Raēan ka qenė viktimė e mundshme e njė atentati gjatė qėndrimit nė Beograd, pėr ēka paralajmėrimet kishin arritur nga jashtė, kurse pohimet e ngjashme janė botuar edhe nė media e huaja.

Kėshtu gazeta e Rijekės "Novi list" shkruan se Raēan, ,e gjithė paralajmėrimet nuk kishte hequr dorė nga udhėtimi nė Beograd, meqenėse ai kishte propozuar qė shefat e qeverive tė vendeve fqinje nė numėr sa mė tė madh tė tubohen nė varrimin e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq.
 
Pas paralajmėrimeve tė arritura, sigurimi i Raēanit ka pasur probleme tė mėdha gjatė qėndrimit tė kryeministrit kroat nė Beograd, por nė fund ēdo gjė kalon pa probleme.

Nė Qeverinė kroate konsiderojnė se nė njė masė tė mirė mund tė krahsohet pozita e Raēanit me atė tė Gjingjiqit, sepse nė tė dy shtetet ekziston njė milie kriminal-politik.
 
 
Eshte arritur njė marrėveshje ndėrmjet BDI-sė dhe UT pėr legalizimin e Universitetit tė Tetovės
 
Tetovė, 18 mars 2003 - Duke u nisur nga parimet themelore ėshtė arritur njė marrėveshje ndėmjet Bashkimit Demokratik per Integrim (BDI) dhe strukturave gjegjėse tė Universitetit tė Tetoves (UT), pėr krijimin e Komisionit nismėtar pėr legalizimin e UT-se nė pėrbėrje:
Prof.Dr. Nexhmedin Beadini (kryesues),
Doc.Dr. Zehra Hajrullahu,
Mr.sc. Naser Ademi (anėtar),
Mr.sc. Fatmir Besimi (anėtar),
Shkodran Idrizi (student),
Prof. Dr. Edmond Beqiri (ekspert),
Prof. Dr. Blerim Reka (ekspert).

Komisioni nė fjalė do tė punojė dhe ndėrrmarė tė gjitha hapat e nevojshme pėr legalizimin e Universitetit te Tetovės si Institucion arsimor-shkencor.

Komisioni nė fjalė fton tė gjithė arsimdashėsit, studentėt, profesorėt si dhe ekspertėt dhe pėrfaqsuesit ndėrkombetarė tė ndihmojnė dhe mbėshtesin kėtė komision nė punėn e tij.

Ky komision do tė bazojė punėn e vet nė idenė e realizimit tė legalizimit tė njė institucioni publik arsimoro-shkencor (Universitetit tė Tetovės) nė gjuhėn shqipe, bazuar mbi norma dhe standarde qė do tė garantojnė njohjen e kėtij institucioni jo vetem ne Republikėn e Maqedonisė por edhe ne rrafshin ndėrkombetar.

Nderkohė, Universiteti i Tetovės do tė udheheqet nga Komisioni nismėtar.

Komisioni ka pėr detyrė tė elaborojė njė projekt/plan nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit dhe Komunitetin Nderkombetar.
 
Projekt/plani, i bazuar nė interesat e studentėve si interesa primare tė projektit, ka pėr qėllim zhvillimin e arsimit sipėror nė gjuhėn shqipe tė njė kualiteti tė lartė, tė finansuar nga shteti dhe te bazuar nė standarde ndėrkombeėare qė garantojnė njohje tė diplomave dhe procesit mėsimor nė suaza nacionale dhe internacionale.

Marrėveshjen nė emėr tė BDI-sė e ka nėnshkruar Ali Ahmeti, kurse nė emėr tė UT-sė Dr. Nexhbedin Beadini.
 
 
Marrėveshje nė mes Bashkimit Demokratik pėr integrim dhe strukturave gjegjese tė Univerzitetit tė Tetovės pėr legalizimin e Univerzitetit tė Tetovės
 
        1. Parimet themelore
1.1 Duke u nisur nga synimi ynė i kahmotshėm dhe pėrcaktimi ynė i pėrbashket pėr tė zgjidhur cėshtjen e shkollimit tė lartė tė shqiptarėve tė Maqedonisė nė mėnyrė qė ai tė reflektojė interesin publik tė tė gjithė qytetarėve dhe tė pėrmbushė nevojat e popullatės shqiptare nė mėnyrė pėrmbajtėsore dhe kualitative konform standardeve universitare;

1.2 Duke u nisur nga fakti se tani mė njė kohė tė gjatė nuk u realizua legalizimi i UT si institucion arsimoro-shkencor, i cili u themelua pėr tė pėrmbushur nevojat e shqiptarėve pėr shkollim universitar, e drejte kjo e trasheguar dhe e garantuar nga dispozitat kushtetuese dhe ligjore;
1.3 Duke konstatuar se tė gjitha masat e ndėrmarra nė kėtė drejtim gjer mė tani (nga institucionet ekzistuese ne RM) nuk pėrmbushin kėrkesat dhe nevojat e qytetarėve shqiptarė pėr arsim tė lartė;
1.4 Bazuar mbi parimin i cili shkollimin universitar e konsideron si vlerė publike e cila gjithmonė do tė mbetet pėrgjegjėsi publike;

1.5 Duke respektuar dhe pasur nė konsideratė tė gjithė ata qė nė mėnyra tė ndryshme deri me tani kontribuan pėr zgjidhjen dhe afirmimin e kėsaj cėshtjeje arsimore dhe humane;
 
2. Komisioni nismėtar

Duke u nisur nga kėto parime themelore, U ARRIT MARREVESHJE nė mes Bashkimit Demokratik per Integrim dhe strukturave gjegjėse tė Universitetit tė Tetoves ( UT ), pėr krijimin e komisionit nismėtar pėr legalizimin e UT-se nė pėrbėrje:

1. Prof.Dr. Nexhmedin Beadini / kryesues
2. Doc.Dr. Zehra Hajrullahu
3. Mr.sc. Naser Ademi / anėtar
4. Mr.sc. Fatmir Besimi / anėtar
5. Shkodran Idrizi /student
6. Prof. Dr. Edmond Beqiri / ekspert
7. Prof. Dr. Blerim Reka / ekspert

Komisioni nė fjalė do tė punojė dhe ndėrrmarė tė gjitha hapat e nevojshme pėr legalizimin e Universitetit te Tetovės si Institucion arsimor-shkencor.

Komisioni nė fjalė fton tė gjithė arsimdashėsit, studentėt, profesorėt si dhe ekspertėt dhe pėrfaqsuesit ndėrkombetarė tė ndihmojnė dhe mbėshtesin kėtė komision nė punėn e tij.

Ky komision do tė bazojė punėn e vet nė idenė e realizimit tė legalizimit tė njė institucioni publik arsimoro-shkencor (Universitetit tė Tetovės) nė gjuhėn shqipe, bazuar mbi norma dhe standarde qė do tė garantojnė njohjen e kėtij institucioni jo vetem ne Republikėn e Maqedonisė por edhe ne rrafshin ndėrkombetar.

Nderkohė, Universiteti i Tetovės do tė udheheqet nga Komisioni Nismėtar pėr legalizimin e UT-sė.

3. Strategjia dhe parimet udheheqėse tė Komisionit Nismėtar

Komisioni Nismėtar pėr Regjistrimin/Legalizimin e Universitetit tė Tetovės pėrbėhet nga :

1. Prof.Dr. Nexhmedin Beadini / kryesues
2. Doc.Dr. Zehra Hajrullahu
3. Mr.sc. Naser Ademi / anėtar
4. Mr.sc. Fatmir Besimi / anėtar
5. Shkodran Idrizi /student
6. Prof. Dr. Edmond Beqiri / ekspert
7. Prof. Dr. Blerim Reka / ekspert

Komisioni ka pėr detyrė tė elaborojė njė projekt/plan nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit dhe Komunitetin Nderkombetar. Projekt/plani, i bazuar nė interesat e studentėve si interesa primare tė projektit, ka pėr qėllim zhvillimin e arsimit sipėror nė gjuhėn shqipe tė njė kualiteti tė lartė, tė finansuar nga shteti dhe te bazuar nė standarde ndėrkombeėare qė garantojnė njohje tė diplomave dhe procesit mėsimor nė suaza nacionale dhe internacionale.

Puna e Komisionit Nismėtar do te bazohet ne keto parime :

- Regjistrimin e UT/sė si nje institucion legal nė Republiken e Maqedonisė;
- Aktivitetet do tė bazohen nė ligjin ekzistues pėr Arsim tė Lartė i cili duhet ndryshuar ku ka nevojė;
- Nė standardet, normat dhe konventat arsimore ndėrkombėtare;
- Nė bashkėpunim dhe pėrkrahje tė plotė me Komunitetin Ndėrkombėtar;
- Nė obligimin e Republikes se Maqedonisė per te siguruar mjete adekuate per arsim sipėror ne gjuhėn shqipe.
- Nė parimet e Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit qė kėrkon sigurim tė mjeteve buxhetore pėr arsimimin universitar nė gjuhėn shqipe;

Komisioni Nismėtar do tė elaboroje studime tė detajuara dhe strategji gjegjėse qė pėrfshijne cėshtjet si vijon :

- njė pasqyrė dhe vlerėsim ekonomik tė gjendjes (status quo) tė tanishme (numrin actual tė studentėve, numrin e tė diplomuarve, koston e tashme, kėrkesat nė tregun e punės, etj.) tė UT-sė;
- analizė tė nevojave dhe propozime pėr fakultetet tė cilat do tė bashke/financohen nga shteti;
- identifikimin e adaptimeve te nevojshme nė ligjin pėr arsim universitar,
- kalkulimet financiare te kostos, planifikim afat-mesėm dhe konceptin pėr grumbullimin e fondeve;
- ngritjen(avansimin)/njohjen e programit pėr studentėt e diplomuar nė Universitetin e Tetovės;
- zhvillimin e programeve pėr bashkepunim me institucionet e tjera universitare nė vend, rajon dhe nė nivel ndėrkombėtar;
- programe zhvillimi dhe perfeksionimi pėr kuadrot akademike dhe nje program punesimi/ri-trajnimi per kuadrot e tanishem, etj.

Dispozitat pėrmbyllėse

· Palėt nėnshkruese obligohen qė tė qėndrojnė nė parimet e dakorduara duke pasur parasysh interesin e lartė shoqėror dhe kombėtar pėr legalizim tė UTsė;

· Obligohen qė komunikimin me mediat ta bėjnė nė bazė tė marrėveshjeve paraprake tė tė dy palėve;
· Obligohen qė tė konsiderojnė kėtė tekst si tekst tė vetmin autentink dhe bazė pėr tė ecur pėrpara nė drejtim tė legalizimit tė UTsė.

Tetovė, 17.03.2003
 
Pėr BDI: Ali Ahmeti
Pėr UT: Dr. Nexhbedin Beadini
 
 
B. Cėrvenkovski: Ēdo destabilizim i mundshėm i gjendjes nė Kosovė do tė ketė pasoja pėr vendet e tjera nė rajon
 
Shkup, 18 mars 2003 - Kryeministri maqedonas Branko Cėrvenkovski deklaroi dje se nė Maqedoni nuk do tė ketė ofensivė pranverore. Ai i shtoi se megjithatė rreziqet nuk duhen tė nėnēmohen. Nuk duhet tė nėnvlerėsohen rreziqet, ngase ato ekzistojnė. Incidente do tė ketė dhe askush nuk mund tė garantojė se ato nuk do tė ndodhin. Kryeministri Cėrvenkovski i bėri kėto komente pas takimit me njė delegacion tė socialistėve bullgarė.

Ai vlerėsoi marrėveshjen e arritur me Bashkimin Demokratik pėr Integrim, duke theksuar se ēėshtja e kufirit me Kosovėn ėshtė ēėshtje e mbyllur pėr Maqedoninė. Cėrvenkovski tha gjithashtu se ēdo kaos apo destabilizim i mundshėm i gjendjes nė Kosovė do tė ketė pasoja pėr vendet e tjera nė rajon, qoftė nė Maqedoni, qoftė nė Shqipėri, qoftė nė vende tė tjera.
 
Sipas tij pėr gjithė rajonin ėshtė e rėndėsishme nėse Kosova do tė jetė territor me rend, ndoshta shumė mė e rėndėsishme nga ajo nėse Kosova do tė jetė shtet i pavarur apo pjesė e ndonjė federate. Nėse do tė jetė shtet me rregull ku sundon ligji dhe rendi, ku ka institucione qė do t'i mbrojnė kėto rregulla, kjo do tė jetė shenjė apo sinjal stabiliteti pėr gjithė rajonin, tha kryeministri maqedonas.
 
 
Kryetarit tė BDI-sė, Ali Ahmetit nuk i ėshtė dhėnė viza nga Ambasada amerikane nė Shkup pėr tė udhėtuar nė SHBA
 
Shkup, 18 mars 2003 - Kryetarit tė partisė sė Bashkimit Demokratik pėr Integrim nė Maqedoni Ali Ahmetit nuk i ėshtė dhėnė viza nga Ambasada amerikane nė Shkup pėr tė udhėtuar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Kėtė lajm e ka konfirmuar edhe Ermira Mehmeti zėdhėnėse e kėsaj partie.
 
Ali Ahmeti kohė mė parė ishte ftuar qė kėto ditė tė merrte pjesė nė konferencėn e organizuar nga Instituti Amerikan pėr Paqe nė Uashington. Ahmeti edhe mėtej vazhdon tė mbetet nė listėn e zezė tė presidentit amerikan Xhorxh Bush.
 
 
Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi zgjodhi mbrėmė kabinetin e Kėshillit tė Ministrave
 
Beograd, 18 mars 2003 - Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi zgjodhi mbrėmė nė Beograd me shumicė votash kabinetin e Kėshillit tė Ministrave tė shtetit tė ri tė pėrbėrė nga pesė anėtarė.

Me propozimin e kryetarit tė Unionit serbo-malazez Svetozar Maroviq, i cili njėherit ėshtė edhe kryetar i Kėshillit tė Ministrave, postet e ministrave i mbajnė tre kandidatė nga Serbia dhe dy kandidatė nga Mali i Zi.
 
Ministėr i jashtėm ėshtė ministri i deritashėm federal Goran Svillanoviq, i Mbrojtjes Boris Tadiq, i tė Drejtave Njerėzore e Minoritare, Rasim Lajiq, tė gjithė nga Serbia, ndėrkaq ministėr pėr Marrėdhėnie Ekonomike me Jashtė dhe ministėr i Ministrisė sė Brendshme janė Branko Llukovac dhe Amir Nurkoviq nga Mali i Zi.

Pritet qė edhe Kuvendi i Serbisė tė zgjedhė sot kryeministrin e kėtij vendi pas vrasjes sė Zoran Gjingjiqit. Nė kėtė post ėshtė propozuar Zoran Zhivkoviq, nėnkryetar i Partisė Demokratike.

Opozita dhe partia e Vojisllav Koshtunicės kanė paralajmėruar se nuk do ta mbėshtesin Zoran Zhivkoviqin nė kėtė funksion.
 
 
Franca ka reaguar ashpėr ndaj ultimatumit tė presidentit amerikan Bush
 
Paris, 18 mars 2003 - Franca ka reaguar ashpėr ndaj ultimatumit tė presidentit amerikan Bush, duke bėrė tė ditur se SHBA-tė kanė zgjedhur forcėn nė vend tė ligjit.

Nė njė njoftim tė zyrės sė presidentit Shirak thuhet se Uashingtoni me kėtė ultimatum ka marrė pėrsipėr njė pėrgjegjėsi tė rėndė.
 
 
Trupat amerikane nė Kuvajt po bėjnė pėrgatitjet pėrfundimtare pėr invazion tė Irakut
 
Kuvajti Verior, 18 mars 2003 – Trupat amerikane nė shkretėtirėn kuvajtiane po bėjnė sot (tė martėn) pėrgatitjet pėrfundimtare pėr invazion tė Irakut, pasi Presidenti Bush ia ka dorėzuar Bagdadit ultimatumin 48-orėsh pėr luftė, njofton Rojter.
 
 
Djali mė i moēėm i Sadam Hyseinit ka refuzuar qė lideri irakian dhe djemtė e tij tė shkojnė nė ekzil
 
Bagdad, 18 mars 2003 - Djali mė i moēėm i Sadam Hyseinit ka refuzuar sot (tė martėn) ultimatumin amerikan qė lideri irakian dhe djemtė e tij tė shkojnė nė ekzil ose tė pėrballen me luftėn, njofton Rojter.
 
Ai gjithashtu ka thėnė se forcat amerikane, qė do tė pushtojnė Irakun do tė ballafaqohen "me luftė tė pėrgjakshme". "Gratė dhe nėnat e atyre amerikanėve, qė do tė luftojnė me ne do tė qajnė me gjak, jo me lot", ka thėnė ai.
 
 
Njė jemenas ka vrarė sot njė amerikan, njė kanadian dhe njė jemenas dhe pastaj ka bėrė vetėvrasje
 
Sana, 18 mars 2003 – Njė jemenas ka vrarė sot (tė martėn) njė amerikan dhe njė kanadian, tė punėsuar nė njė firmė perendimore tė naftės nė kėtė shtet arab dhe pastaj ka bėrė vetėvrasje, kanė bėrė tė ditrur zyrtarėt e Jemenit, njofton Rojter.
 
Ky person ende i paidentifikuar ka vrarė gjithashtu edhe njė tė punėsuar tjetėr jenmenas tė paidentifikuar, i cili punonte nė kėtė firmė tė naftės. "Ai bėri vetėvrasje pas kėtij akti. Motivi ende nuk ėshtė i njohur", ka deklaruar njė zyrtar.
 
 
Nė pėrleshjet e ushtrisė filipinase me ekstremistėt vriten 18 vetė
 
Manilė, 18 mars 2003 - Tė paktėn 18 persona janė vrarė, nėntė civilė dhe tetė pjesėtarė tė Lėvizjes ēlirimtare islamike nė pėrleshjet qė shpėrthyen kur pjesėtarėt e kėsaj organizate muslimane bllokuan njė pjesė tė autostradės nė jug tė Filipineve dhe u pėrleshėn me ushtrinė.
 
Njė kolonel i ushtrisė filipinase ka deklaruar se 100 pjesėtarė tė organizatės muslimane pasi bllokuan autostradėn afėr qytetit Talajan kishin plaēkitur tetė udhėtarė dhe pastaj i kishin pushkatuar. Nė njė operacion tė zhbllokimit tė autostradės, ushtria kishte vrarė nėntė ekstremistė, njofton agjencia gjermane e lajmeve DPA.
 
 
Afėr qytetit Betlehem janė vrarė njė ushtar izraelit dhe njė militant palestinez
 
Betlehem, 18 mars 2003 – Njė ushtar izraelit dhe njė militant palestinez janė vrarė gjatė natės kur armata izraelite ka kryer njė sulm afėr qytetit Betlehem tė Bregut Perendimor, kanė bėrė tė ditur sot (tė martėn) tė dy palėt ndėrluftuese, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi i armatės ka thėnė se trupat kanė hyrė nė fshatin Marah Rabah nė kėrkim tė militantėve dhe njėri syresh ka hapur zjarr nga njė shtėpi dhe kėshtu ka vrarė ushtarin 27-vjeēar dhe ka plagosur njė tjetėr. Ndėrkaq, militanti ėshtė vrarė gjatė njė shkėmbimi zjarri dhe fqinjtė palestinez e kanė identifikuar me emrin Jusef al Fakah, 40 vjeē, anėtar i grupit militant palestinez Hamas.
 
Tė pakten 1.945 palestinezė dhe 727 izraelitė janė vrarė qė kur ka filluar kryengritja palestineze nė shtator 2000.
 
 
Anan ka urdhėruar tėrheqjen e tėrė personelit ndėrkombėtar qė punon nė Irak
 
Nju Jork, 18 mars 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan ka urdhėruar tėrheqjen e tėrė personelit ndėrkombėtar qė punon nė Irak.
 
Kėtė vendim Kofi Anani e mori pasi administrata e Presidentit amerikan e kishte informuar se duhet ta tėrheqė personelin ndėrkombėtarė,pėrfshirė kėtu edhe inspektorėt e armatimit. "Nėse ndėrmerret aksion ushtarak pa mbėshtetjen e Kėshillit tė Sigurimit, legjimiteti i tij do tė jetė i zbehtė dhe pėrkahja pėr tė do tė zvogėlohet" – tha Kofi Anani.
 
 
Iraku refuzoi ultimatumin e paralajmėruar nga Presidenti amerikan
 
Bagdad, 18 mars 2003 - Iraku refuzoi ultimatumin e paralajmėruar nga Presidenti amerikan qė lideri Sadam Husein tė largohet nga vendi. Kėshtu deklaroi ministri i jashtėm i Irakut, Naxhi Sabri. Ai poashtu tha se vendimi i Kombeve tė Bashkuara pėr tė tėrhequr personelin nga Iraku ishte njė vendim pėr keqardhje.
 
 
Robin Kuk ka dhėnė dorėhqje
 
Londėr, 18 mars 2003 - Anėtari i kabinetit britanik dhe ish-ministėr i punėve tė jashtme, Robin Kuk dha dje dorėhqje, ka njoftuar Zyra e kryeministrit Toni Bler. Robin Kuk mė herėt kishte paralajmėruar se do tė jepte dorėheqje nėse Britania vazhdon tė mbajė qėndrim tė fortė lidhur me ēėshtjen e Irakut.
 
 
Vlera e dollarit dhe e bursave amerikane u rritėn me ashpėrsimin e krizės sė Irakut
 
Pragė, 18 mars 2003 - Vlera e dollarit amerikan dhe e bursave amerikane u rritėn nė momentin kur u bė e qartė se Shtetet e Bashuara u tėrhoqėn nga pėrpjekjet diplomatike pėr krizėn lidhur me Irakun. Tash njė euro vlen 1.0675 dollarė amerikanė, ndėrsa mė herėt euro vlente 1.08 dollarė.
 
Analistėt thonė se ky zhvillim ndodhi nė momentin kur Shtetet e bashkuara, Britania dhe Spanja e tėrhoqėn rezolutėn e tyre pėr Irakun nga Kėshilli i Sigurimit.
 
 
Presidenti Bush i jep ultimatum udhėheqėsit irakian
 
Uashington, 18 mars 2003 - Presidenti Bush i dha udhėheqėsit irakian Sadam Husein 48 orė afat qė tė largohet nga vendi i tij pėrndryshe do tė pėrballet me ndėrhyrje ushtarake.
Presidenti Bush tha se e vetmja mėnyrė qė udhėheqėsi irakian mund tė shmangė konfliktin ėshtė qė tė largohet nga pushteti deri nesėr.

"Sadam Huseini dhe djemtė e tij duhet tė largohen nga Iraku brėnda 48 orėsh. Refuzimi i tyre pėr tė bėrė njė gjė tė tillė do tė rezultojė nė njė konflikt ushtarak, qė do tė fillojė kur tė vendosim ne. Pėr sigurinė e tyre, tė gjithė qytetarėt e huaj, duke pėrfshirė edhe gazetarėt e inspektorėt, duhet tė largohen nga Iraku menjėherė".

Presidenti Bush hoqi dorė dje nga pėrpjekjet diplomatike dhe i ndodhur pėrballė kėrcėnimit tė vendosjes sė vetos nga Franca, vendosi tė mos kėrkonte votimin nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė mbi njė rezolutė kundėr Irakut.

Pas mė shumė se 10 rezolutash dhe qindra inspektime armėsh, presidenti Bush tha se vullneti i mirė i botės nuk ka dhėnė rezultate, sepse Iraku e ka pėrdorur diplomacinė si njė taktikė pėr tė fituar kohė dhe avantazh.

Franca, Rusia dhe Kina kundėrshtuan rezolutėn e re sepse donin tu jepnin inspektorėve tė armėve mė shumė kohė. Nė ultimatumin e tij mbrėmė presidenti e bėrė tė qartė se inspektimeve nuk do tu jepet mė shumė kohė.

Ai shtoi se Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė nuk ka pėrmbushur pėrgjegjėsitė e tij, prandaj Shtetet e Bashkuara dhe vendet aleate do tė zbatojnė, siē u shpreh ai, "kėrkesat e drejta tė botės".
 
 
Nė Amerikė rritet shkalla e nivelit tė gatishmėrisė kombėtare ndaj sulmeve terroriste
 
Uashington, 18 mars 2003 - Zyrtarė amerikanė e rritėn njė shkallė nivelin e gatishmėrisė kombėtare ndaj sulmeve terroriste pėr shkak tė frikės sė sulmeve terroriste gjatė njė lufte me Irakun.

Departamenti amerikan pėr Sigurinė Kombėtare bėri thirrje pėr shtimin e oficerėve tė patrullave kufitare dhe pėr shtimin e masave tė sigurimit nė porte, aeroporte dhe centrale bėrthamore. Autoritetet gjithashtu kanė marrė masa mbrojtjeje pėr rezervat ushqimore tė vendit.

Departamenti u ka bėrė thirrje edhe guvernatorėve tė dislokojnė trupa tė mbrojtjes kombėtare apo trupa policie shtesė pėr mbrojtjen e pajisjeve kyēe publike.
 
 
Bler ka nė plan t'i kėrkojė parlamentit tė mbėshtesė pėrdorimin e forcės kundėr Irakut
 
Londėr, 18 mars 2003 - Kryeministri britanik Toni Bler ka nė plan ti kėrkojė sot parlamentit qė tė mbėshtesė pėrdorimin e mundshėm tė forcės ushtarake kundėr Irakut.

Sekretari i Jashtėm britanik, Xhek Stro mbajti njė fjalim dje nė Dhomėn e Komuneve, duke u bėrė thirrje ligjvėnėsve qė tė mbėshtesin zotin Bler.

Por disa orė mė parė, udhėheqėsi i partisė laburiste tė kryeministrit Bler nė Dhomėn e Komuneve, Robin Kuk, dha dorėheqje nga posti i tij nė shenjė proteste ndaj mbėshtetjes sė Londrės pėr njė luftė tė mundshme.
 
 
Turqia mund t'i pranojė trupat amerikane
 
Ankara, 18 mars 2003 - Qeveria turke do tė rishqyrtojė urgjentisht ēėshtjen e dislokimit tė trupave amerikane nė Turqi pėr njė pushtim tė mundshėm tė Irakut. Njoftimi erdhi pas bisedimeve mes kryeministrit turk Rexhep Taip Erdoan, presidentit Nexhdet Sezer dhe udhėheqėsve tė tjerė tė lartė politikė dhe ushtarakė nė Ankara.
 
Kabineti turk do tė mblidhet tė martėn pėr ta shqyrtuar rezolutėn pėr lejimin e pėrdorimit tė territorrit turk nga forcat amerikane pėr operacione kundėr Irakut, tha zėvendėskryeministri Abdullatif Sner.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.