15.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 15 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • F. Mini thotė se forcat e KFOR-it nuk do tė lejojnė asnjė forcė jashtė Kosovės tė pėrfshihet nė ēėshtjet e sigurisė

  • Ish-komandanti i ZO tė Llapit Rrustem Mustafa - Remi e mohoi nė tėrėsi aktakuzėn, duke e quajtur atė tė turpshme

  • OJQ suedeze “Erikshjelpen” ndėrton 10 shtėpi nė komunėn e Podujevės

  • Ėshtė nėnshkruar njė protokoll bashkėpunimi ndėrmjet Bashkisė sė Korēės dhe Komunės sė Mitrovicės

  • Njė delegacion i komunės Fredrikstad nga Norvegjia ka arritur nė Mitrovicė

  • Njė delegacion i UNESCO-sė ka vizituar monumentet kulturore e historike nė Prizren

  • Nano shpreh bindjen nė miqėsinė e mėtejshėm ndėrmjet Tiranės dhe Beogradit

  • Shtypi britanik shkruan se e vėrteta pėr vrasjen e Gjingjiqit ėshtė mė e komplikuar

  • PDSH marrėveshjen mes liderėve tė koalicionit qeveritar pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe e cilėson tė papranueshme

  • Pėr vrasjen e kryeministrit serb Gjingjiq janė arrestuar 136 vetė

  • Marrėveshja e sigurisė ndėrmjet NATO-s dhe BE-sė e hapė rrugėn qė BE-ja ta fillojė misionin e saj tė parė ushtarak nė Maqedoni

  • Bush: Shteti palestinez duhet tė jetė i reformuar, paqėsor dhe demokratik

  • Bush do tė takohet tė dielėn me Blerin dhe Aznarin

  • Solana: Bashkimi Evropian ėshtė i pėrēarė rreth ēėshtjes sė Irakut

  • Kryeministri i ri palestinez mund tė ftohet nė Shtėpinė e Bardhė pėr njė takim me presidentin Bush

  • Erdogan ėshtė kryeministėr i ri i Turqisė

  • Plani i paqes pėr Lindjen e Mesme nga presidenti Bush ka patur jehonė pozitive

  • Kongresi popullor nė Kinė ka zgjedhur kryetarin e partisė Hu Jintao president tė vendit

  • Shrėder ka kėrkuar nga qytetarėt gjermanė tė pėrgatiten pėr kohė tė vėshtira

  • Negociatat pėr Irakun nė Kombet e Bashkuara nuk kanė ecur pėrpara

  • Qeveria irakiane i ka dorėzuar KB-sė njė raport mbi mbetjet e rezervave tė armėve biologjike e kimike


 

F. Mini thotė se forcat e KFOR-it nuk do tė lejojnė asnjė forcė jashtė Kosovės tė pėrfshihet nė ēėshtjet e sigurisė
 
Prishtinė, 15 mars 2003 - Komandanti i forcave tė KFOR-it nė Kosovė, gjenerali italian Fabio Mini, nė njė ligjeratė pėr studentėt e Universitetit tė Prishtinės dje ka deklaruar se KFOR-i do tė jetė gjithmonė i gatshėm pėr tė garantuar njė siguri maksimale pėr qytetarėt e Kosovės dhe se nuk do tė lejohet asnjė forcė jashtė kufijve tė saj qė tė pėrzihet nė kėtė ēėshtje.
 
Ai ka nėnvizuar se krijimi i njė mjedisi tė sigurtė, parandalimi i krimit dhe integrimi i Kosovės nė Evropė, si dhe bashkėpunimi me organet e policisė dhe forcave paqeruajtėse, janė synimet pėr tė cilat duhet angazhuar tė gjithė nė Kosovė pėr njė tė ardhme mė tė mirė tė saj.

Gjenerali Mini tha se KFOR-i ėshtė i gatshėm qė tė ndėrhyjė pėr tė treguar maksimumin e sigurisė nė Kosovė, e cila ėshtė bazė pėr krijimin e paqes, qėndrushmėrisė dhe demokracisė.

Ndėrkaq, duke folur pėr tė ardhmen e Kosovės z. Mini tha se statusi i vėrtetė i saj ėshtė inkuadrimi nė Bashkimin Evropian, por pėr kėtė ėshtė e domosdoshme mė parė pėrmbushja e standardeve tė caktuara nga shefi i UNMIK-ut.
 
Sipas gjeneralit Mini realizimi i kėtyre standardeve duhet tė bėhet hap pas hapi qė nėnkupton krijimin e institucioneve efikase tė cilat do tė ofrojnė kushte mė tė mira pėr tė gjithė qytetarėt pa dallim. Ai shprehu besimin e tij se me njė angazhim tė tė gjithėve nė Kosovė suksesi nė realizimin e kėtyre synimeve nuk do tė mungojė.

Duke u pėrgjigjur nė shqetėsimet e studentėve pėr siē u tha nė mosndriēimin e disa krimeve mė tė rėnda nė Kosovė, gjeneral Mini pohoi se nė kėto ēėshtje nė paraqet problem mungesa e dėshmitarėve.
 
Ai po ashtu hodhi poshtė ekzistimin e pėrpjekjeve pėr barazimin e krimeve tė forcave serbe dhe tė luftės sė UĒK-sė, ndėrkaq arrestimet e disa pjesėtarėve tė kėsaj ushtrie tha se nuk kanė tė bėjnė me organizatėn qė ata u kanė takuar apo u takojnė dhe se fjalėn e fundit pėr kėtė ēėshtje do ta japė drejtėsia.
 
 
Ish-komandanti i ZO tė Llapit Rrustem Mustafa - Remi e mohoi nė tėrėsi aktakuzėn, duke e quajtur atė tė turpshme
 
Prishtinė, 15 mars 2003 - Ish-komandanti i Zonės Operative tė Llapit Rrustem Mustafa - "Remi" ka filluar ta paraqesė mbrojtjen e tij nė procesin gjyqėsor qė po mbahet nė Prishtinė. I akuzuari Mustafa e mohoi nė tėrėsi aktakuzėn duke e quajtur atė tė turpshme.
 
Ai ka thėnė se ėshtė krenar pėr kontributin e tij modest dhėnė luftės dhe popullit tim pėr liri. Lufta jonė ishte ēlirimtare ku tė gjithė shqiptarėt dhe qytetarėt tjerė tė Kosovės dhanė kontributin e tyre secili nė mėnyrė tė vet. Rrustem Mustafa kategorikisht mohoi aktakuzėn duke thėnė se kėtė akuzė nuk mund ta pranojė as ai e as forcat e armatosura qė i komandonte. Kėtė nuk do ta pranojnė as qytetarėt e Kosovės.
 
 
OJQ suedeze “Erikshjelpen” ndėrton 10 shtėpi nė komunėn e Podujevės
 
Podujevė, 15 mars 2003 – Nė takimin qė zv. kryetari i komunės sė Podujevės z. Agim Kikaj pati me drejtorin e projekteve pėr Kosovėn tė organizatės joqeveritare suedeze “Erikshjelpen” z. Anders Lindgren u konfirmua ndėrtimi i 10 shtėpive tė shkatėrruara nga lufta, pesė prej tė cilave janė dedikuar minoriteteve.
"Mbi 7500 shtėpi tė evdientuara tė kategorive tė ndryshme kanė qenė tė shkatėrruara gjatė luftės nė komunėn tonė, kurse nė listat qė presin pėr ndėrtim janė edhe 1408 shtėpi", ka theksuar z.Kikaj i cili udhėheqė Komitetin pėr strehim.

z. Anders Lindgren ka njoftuar se implementimin e programit tė ndėrtimit tė 10 shtėpive do ta bėjė “Team Kosova” pėrmes sė cilės kjo OJQ suedeze ka ndihmuar edhe mė parė popullatėn e Podujevės.
 
 
Ėshtė nėnshkruar njė protokoll bashkėpunimi ndėrmjet Bashkisė sė Korēės dhe Komunės sė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 15 mars 2003 - Kryetari i Kundit tė Komunės, z. Faruk Spahija, ėshtė kthyer nga vizita zyrtare nė Shqipėri, ku pėr tri ditė ka qenė mysafir i Bashkisė tė qytetit tė Korēės.

Gjatė qėndrimit nė Korēė, kryetari Spahija ėshtė takur me Prefektin e Korēės, Paqėsor Zeneli dhe kryetarin e Qarkut tė Korēės Dr. Fehmi Xhema, si dhe ka vizituar institucionet mė tė rėndėsishme kulturo-historike e tė tjera tė Korēės dhe fshatin Boboshticė, vendlindjen e Viktor Jeftimiut.

Mė 12 mars, kryetari i Kuvendit tė Komunės sė Mitrovicės, z. Faruk Spahija dhe kryetari i Bashkisė sė Korēės z. Gjergj Duro, kanė nėnshkruar njė Protokoll Bashkėpunmimi midis Bashkisė sė Korēės dhe Kuvendit tė Komunės tė Mitrovicės.

Me protokoll ėshtė paraparė njė bashkėpunim i ngushtė nė fushėn e arsimit, kulturės, artit dhe sportit, ku ėshtė pėr tė thkesuar binjakėzimi midis shkollave tė tė dyja qyteteve, organizimi i ekspozitave, oragnizimi i koncerteve tė ansambleve dhe prezantimi i teatrove tė qytetit, prezantimi reciprok i librave tė autorėve tė Korēės e tė Mitrovicės etj.

Me protokollin e nėnshkruar parashihet edhe dėrgimi i nga dy specilaistėve nga fusha e urbanistikės dhe tatimit-taksave pėr qėndrim dyditor nė tė dyja qytetet, realizimi i pilot-projekteve nė fushėn e ndėrtimit dhe ngrohjes, nėnshkrimi i protokolleve midis departamenteve tė tregtisė, vizitat e ndėrsjella tė tregtarėve, hapja e panairve nė tė dyja qytetet etj.
 
 
Njė delegacion i komunės Fredrikstad nga Norvegjia ka arritur nė Mitrovicė
 
Mitrovicė, 15 mars 2003 - Nė kuadėr tė bashkėpunimit midis dy komunave, tė filluar vitin e kaluar, njė delegacion i komunės Fredrikstad nga Norvegjia, ka arritur nė Mitrovicė, si mysafir i Kuvendit tė Komunės dhe shkollės fillore "Ismail Qemajli".

Kryetari i delegacionit nga Fredrikstadi z. Ole Haabeth dhe drejtori i shkollės fillore tė kėtij qyteti "Kjolberg School" bashkė me disa arsimtarė tė kėsaj shkolle, katėr studentė tė Fakultetit tė Edukimit dhe dy gazetarė nga Fredrikstadi do tė qėndrojnė nė Mitrovicė deri mė 18 mars, kurse anėtarėt tjerė tė delegacionit do tė qėndrojnė deri mė datėn 26 tė kėtij muaji.

Gjatė qėndrimit nė qytetin e Mitrovicės, delegacioni i mysafirėve nga Norvegjia do tė takohet me udhėheqėjen komunale, si dhe do tė vizitojė monumentet kulturo-historike tė komunės e tė rajonit, Ministrinė e Arsimit nė Prishtinė dhe do tė qėndrojė dy ditė nė Fakultetin e Edukimit nė Prishtinė.

Poashtu, pėr mysafirėt nga Norvegjia do tė oragnizohen kontakte pune me arsimtarėt ku do tė kėmbehen pėrvoja nga fusha e arsimit dhe edukimit.
 
 
Njė delegacion i UNESCO-sė ka vizituar monumentet kulturore e historike nė Prizren
 
Prizren, 15 mars 2003 - Njė delegacion i OKB-sė pėr edukim, shkencė dhe kulturė - UNESCO, qė ndodhet nė Kosovė, ka vizituar dje Prizrenin. Gjatė qėndrimit nė kėtė qytet tė lashtė historik shqiptar ky delegacion ka vizituar disa nga monumentet kulturore e historike, sikurse Shtėpinė e Lidhjes Shqiptare, kalanė e vjetėr, disa objekte fetare tė besimit islam dhe ortodokse.

"Qėllimi i vizitės sė Prizrenit ėshtė njohja mė pėr sė afėrmi e disa prej monumenteve kulturore historike tė rėndėsishme jo vetėm pėr qytetarėt e Prizrenit, por pėr tė gjithė neve", tha kryesuesi i delegacionit tė UNESCO-s. Ai shtoi se pėr kėtė organizatė ndėrkombėtare ėshtė shumė e vlefshme ruajtja e monumenteve kulturore e historike, sikurse janė edhe kėto nė Prizren.
 
 
Nano shpreh bindjen nė miqėsinė e mėtejshėm ndėrmjet Tiranės dhe Beogradit
 
Beograd, 15 mars 2003 - Kryeministri shqiptar Fatos Nano, ka arritur sot nė Beograd pėr tė marrė pjesė nė varrimin e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq. Nano ka shprehur pikėllmin e thellė pėr vrasjen e Gjingjiqit dhe ka shfaqur bindjen nė miqėsinė dhe partneritetin e mėtejshėm ndėrmjet Tiranės dhe Beogradit.
 
"Kemi humbur mikun, partnerin e madh nė procesin e ndėrtimit tė miqėsisė dhe partneritetit tė ri tė Shqipėrisė dhe bashkėsisė sė shtetit tė Serbisė e Malit tė Zi, si dhe nė ndėrtimin e Ballkanit tė ri", ka theksuar Nano pas bisedės me presidentin e Serbisė dhe Malit tė Zi, Svetozar Maroviq.
 
 
Shtypi britanik shkruan se e vėrteta pėr vrasjen e Gjingjiqit ėshtė mė e komplikuar
 
Londėr, 15 mars 2003 - Duke transmetuar komunikatėn e qeverisė serbe nė tė cilėn Milorad Lukoviq - Legija dhe klani i tij akuzohet pėr krijimin e kaosit, anarkisė dhe frikės, ministrat sikur provuan tė akuzojnė Lukoviqin pėr tė gjitha tė ligat nė Serbi, shkruan gazeta londineze "Fajnenshėll tajms".
 
Sipas gazetės, e vėrteta ėshtė pak mė e komplikuar dhe Lukoviq nuk do tė mund tė forcohej me vite po tė mos kishte gėzuar mbėshtetjen e ish-presidentit jugosllav Millosheviq, apo tash sė voni edhe tė zotit Gjingjiq. "Fajnenshėll tajms" shkruan se Gjingjiq ka shpresuar se njė ditė kur tė vendoset rendi i ri do tė mund tė pėrballet tė paktėn me disa nga figurat e mbrapshta tė regjimit tė kaluar. Por e mposhtėn forcat tė cilat ishin kundėr tij, pėrfundon kjo gazetė.

Ndėrkaq, gazeta tjetėr londineze "Gardian" shkruan se pėrkundėr lavdatave nga Perėndimi, pak njerėz do ta ankojnė Gjingjiqin nė Serbi. Ende nuk ėshtė e qartė, shkruan "Gardian", se kush ka shkrepur plumbat qė vranė Gjingjiqin. Me siguri fjala ėshtė pėr operacionin e grupeve tė nėndheshme dhe se lidhjet me kriminalitetin i janė hakmarrė, shkruan nė njė koment tė vetin "Gardian".
 
 
PDSH marrėveshjen mes liderėve tė koalicionit qeveritar pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe e cilėson tė papranueshme
 
Shkup, 15 mars 2003 - Partia Demokratike Shqiptare nė Maqedoni marrėveshjen mes partive qeveritare pėr ēėshtjen e pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė pasaporta dhe nė parlament e cilėson se ėshtė jashtė frymės sė Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit dhe papranueshme. Sipas PDSH-sė pėr ēėshtje tė rėndėsishme nė vend do tė duhej tė merrej parasysh edhe mendimi i subjekteve tė tjera.

Demush Bajrami, zėdhėnės i PDSH-sė, i tha BBC-sė se pėrdorimi i gjuhės shqipe nė parlament kėmbehet me njė aplikim gjysmak tė gjuhės shqipe nė pasaporta dhe kjo filozofi, sipas tij, pėrkujton praktikėn e njohur tė kėmbimit tė robėrve tė luftės nė kushte lufte.
 
Ai shtoi se marrėveshja mes tre liderėve tė koalicionit qeveritar nė Maqedoni bėn shmangie nga teksti burimor i Marrėveshjes sė Ohrit.

Nė anėn tjetėr pėr Bashkimin Evropian marrėveshja e arritur mes tre liderėve tė koalicionit qeveritar nė Maqedoni ėshtė "shenjė vizuele pėr zbatimin Marrėveshjes sė Ohrit".
 
 
Pėr vrasjen e kryeministrit serb Gjingjiq janė arrestuar 136 vetė
 
Beograd, 15 mars 2003 - Qeveria e Serbisė ka njoftuar se nė intervalin prej tė enjtės deri tė premtėn gjatė hetimeve me rastin e vrasjes sė kryeministrit serb Zoran Gjingjiq janė ndaluar 136 persona.
 
Njė nga tė ndaluarit ka kėrkuar statusin e dėshmitarit tė mbrojtur dhe ndodhet nė procedurėn e dhėnies sė deklaratės para prokurorisė speciale. Prej 136 tė ndaluarve pėr 125 vetė ėshtė caktuar paraburgimi prej 30 ditėsh.
 
Ndėrkaq prej vendosjes sė gjendjes sė jashtėzakonshme 181 persona ndodhen nė paraburgim. Te tė arrestuarit ėshtė gjetur njė sasi e armėve dhe drogė si dhe disa vetura tė vjedhura. Te tė arrestuarit ėshtė gjetur edhe material qė dėshmon ekzistimin e organizatės kriminale.
 
 
Marrėveshja e sigurisė ndėrmjet NATO-s dhe BE-sė e hapė rrugėn qė BE-ja ta fillojė misionin e saj tė parė ushtarak nė Maqedoni
 
Athinė, 15 mars 2003 - Nėnshkrimi i djeshėm i marrėveshjes sė sigurisė ndėrmjet NATO-s dhe BE-sė nė Athinė e hapė rrugėn qė BE-ja ta fillojė operacionin e saj tė parė ushtarak nė Ballkan.
 
Nė kėtė kuadėr zėdhėnėsi i NATO-sė Mark Lejti ka thėnė se sipas planeve zėvendėsimi i forcave tė NATO-s me ato tė BE-sė nė misionin nė Maqedoni do tė bėhet aty kah fundi i muajit mars ose nė fillim tė prillit.

Misioni i BE-sė nė Maqedoni do tė jetė misioni ushtarak i Evropės nėn flamurin e pėrbashkėt tė BE-sė dhe promovim i politikės sė saj aktive tė sigurisė.
 
 
Bush: Shteti palestinez duhet tė jetė i reformuar, paqėsor dhe demokratik
 
Uashington, 15 mars 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Xhorxh Bush tha se plani paqėsor pėr Lindjen e Mesme do tė bėhet publik menjėherė pasi palestinezėt ta konfirmojnė zgjedhjen e kryeministrit tė tyre.
 
"Shteti palestinez duhet tė jetė i reformuar, paqėsor dhe demokratik, dhe pėrgjithmonė tė heqė dorė nga terrori", tha Bush. "Qeveria e Izraelit, pas zbrapsjes sė terrorit dhe pėrmirėsimit tė sigurisė, duhet tė ndėrmarrė hapa konkretė nė mbėshtetjen e njė shteti tė qėndrueshėm palestinez", tha presidenti i Shteteve tė Bashkuara.
 
Bush tha se pėr asnjėrėn palė nuk mund tė ketė paqe nė Lindjen e Mesme, pėrderisa nuk ka liri pėr tė dyja palėt.
 
 
Bush do tė takohet tė dielėn me Blerin dhe Aznarin
 
Uashington, 15 mars 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Xhorxh Bush do tė takohet tė dielėn me kryeministrin e Britanisė Toni Bler dhe kryeministrin e Spanjės Hoze Maria Aznar, pėr tė diskutuar krizėn rreth Irakut. "Ėshtė njė pėrgjegjėsi qė i pėrcjell anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit, qofshin tė pėrhershėm apo tė zgjedhur, dhe ne do tė vazhdojmė tė diskutojmė pėr kėtė pėrgjegjėsi", tha Kėshilltarja pėr Siguri e presidentit amerikan, Kondoliza Raijs.
 
 
Solana: Bashkimi Evropian ėshtė i pėrēarė rreth ēėshtjes sė Irakut
 
Lubjanė, 15 mars 2003 - Shefi i Politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropian Havier Solana tha se vendet e unionit nuk mund tė kenė ndonjė ndikim tė madh nė rezolutėn mbi Irakun. Pas bisedimeve me kryeministrin e Sllovenisė Anton Rop, Solana pranoi se Bashkimi Evropian edhe vetė ėshtė i pėrēarė rreth ēėshtjes sė Irakut.
 
 
Kryeministri i ri palestinez mund tė ftohet nė Shtėpinė e Bardhė pėr njė takim me presidentin Bush
 
Uashington, 15 mars 2003 – Kryeministri i ri palestinez, sapo tė japė betimin, mund tė ftohet nė Shtėpinė e Bardhė pėr njė takim me presidentin Bush, me qėllim qė administrata tė pėrshpejtojė Planin pėr paqe nė Lindjen e Mesme dhe pėr shtetin palestinez, njofton AP.
 
"Mendoj se nuk do tė ketė gjė mė mirė se kur tė vijė koha tė vlerėsohet qė kryeministri palestinez tė vizitojė Shtėpinė e Bardhė", ka thėnė Kondoliza Rajs.
 
Pas konfirmimit tė emrimit tė Mahmud Abasit, i njohur si Abu Mazen, kryeministėr, Bushi planifikon t'ua prezentojė Izraelit dhe palestinezve projektplanin pėr paqe.
 
 
Erdogan ėshtė kryeministėr i ri i Turqisė
 
Ankara, 15 mars 2003 - Rexhep Taxhip Erdogan prej dje ėshtė kryeministėr i ri i Turqisė, kurse programin e qeverisė do t'ia paraqesė parlamentit javėn qė vjen. Erdogan e merr drejtimin e qeverisė nė mesin e presioneve tė Shteteve tė Bashkuara qė Turqia tė lejojė shfrytėzimin e hapėsirės sė saj ajrore pėr aeroplanėt amerikanė, qė mund tė pėrdoren nė rast tė luftės kundėr Irakut.
 
 
Plani i paqes pėr Lindjen e Mesme nga presidenti Bush ka patur jehonė pozitive
 
Uashington, 15 mars 2003 - Plani i paqes pėr Lindjen e Mesme i paralajmėruar nga presidenti i SHBA Xhorxh Bush ka patur jehonė pozitive. Kryeministri britanik Toni Bler e ka cilėsuar planin e presidentit Bush "njė hap tė madh pėrpara".
 
Tani, ėshtė shprehur Bler nė Londėr, ėshtė e rėndėsishme tė tregojmė se vėmendja ndaj situatės nė Lindjen e Afėrme ėshtė e njėjtė me atė ndaj situatės nė Irak nė Irak.

Edhe Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Kofi Anan e ka pėrshėndetur planin pėr paqe tė lajmėruar nga SHBA. Rusia dhe Franca janė shprehur gjithashtu pozitivisht mbi kėtė iniciativė. Qeveria autonome palsetineze ka reaguar ndėrkohė e pėrmbajtur dhe ka shprehur rezerva nga kėtij plani.
 
 
Kongresi popullor nė Kinė ka zgjedhur kryetarin e partisė Hu Jintao president tė vendit
 
Pekin, 15 mars 2003 - Kongresi popullor nė Kinė ka zgjedhur kryetarin e partisė Hu Jintao president tė vendit. Ai do tė pasojė nė kėtė post presidentin Xhiang Zemin i cili nė takimin plenar nė Pekin u rizgjodh nga tė 3000 tė deleguarit pėr pesė vjet tė tjerė kryetar i komisionit ushtarak shtetėror.
 
Nė kėtė mėnyrė megjithė ndryshimin e brezave nė drejtimin e shtetit dhe partisė 76-vjeēari Xhiang Zemin do vazhdojė tė kėtė influencė tė konsiderueshme si komandant i pėrgjithshėm i forcave tė armatosura.
 
 
Shrėder ka kėrkuar nga qytetarėt gjermanė tė pėrgatiten pėr kohė tė vėshtira
 
Berlin, 15 mars 2003 - Kancelari gjerman Shrėder ka paralajmėruar edhe shkurtime disa miliardėshe nė rrjetin e shėrbimeve sociale. Nė njė deklaratė tė re qeveritare Shrėder i paraqiti parlamentit konceptin e njė reforme tė gjerė me tė cilėn synon tė nxjerrė nga kriza ekonomike Gjermaninė.
 
Ndryshimet nė komponenten sociale tė shtetit janė tė domosdoshme ka theksuar Shrėder. Programi i reformave parashikon shkurtimin e kohės ndihmės sociale pėr tė papunėt dhe reduktimin e ndihmės pėr tė papunėt nė nivelin e ndihmės sociale.
 
 
Negociatat pėr Irakun nė Kombet e Bashkuara nuk kanė ecur pėrpara
 
Nju Jork, 15 mars 2003 - Situata ėshtė e bllokuar ėshtė shprehur nė Nju Jork presidenti i radhės i Kėshillit tė Sigurimit ambasadori i Guinesė pranė Kombeve tė Bashkuara Mamadi Traore. Njė tjetėr takim i Kėshillit tė Sigurimit pėr ēėshtjen e Irakut nuk ėshtė caktuar ende.
 
Delegacioni kilian u pėrpoq tė zhbllokonte situatėn me anė tė njė propozimi tė ri. Ky propozim parashikonte dhėnien presidentit irakian Sadam Husein tė njė afati prej tre javėsh pėr tė pėrmbushur njė katalog kėrkesash konkrete pėr ēarmatim por nuk pėrmbante dhėnien e mandatit pėr luftė nė rast mospėrmbushjeje. SHBA e refuzuan nė tėrėsi kėtė projekt.
 
 
Qeveria irakiane i ka dorėzuar KB-sė njė raport mbi mbetjet e rezervave tė armėve biologjike e kimike
 
Nju Jork, 15 mars 2003 - Qeveria irakiane i ka dorėzuar Kombeve tė Bashkuara njė raport mbi mbetjet e rezervave tė mėparshme tė gazit tė nervave VX, dhe ka njoftuar dorėzimin e njė bilanci mbi virusin e antraksit.
 
Shefi i kontrollorėve tė armėve Hans Bliks ka konfirmuar marrjen e njė raporti prej 25 faqesh i cili ėshtė duke u shqyrtuar. Mė parė Iraku nė mėnyrė tė pėrsėritur kishte deklaruar shkatėrrimin e tė gjitha armėve tė tij biologjike e kimike tė ndaluara nė vitin 1991.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.