13.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte, 13 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti ambasadorin e SHBA-ve nė OSBE nė Vjenė, Stefan M. Minikes

  • Presidenti Rugova priti mbrėmė raportuesin special pėr tė drejtat e Njeriut tė OKB-sė, Kutiliero

  • Pensionistėt e Kosovės kėrkojnė te zgjidhet drejt statusi i tyre

  • Operacioni i KFOR-it nė rajonin e Podujevės zbulon sasi tė mėdha armatimi e municioni

  • Banorėt e fshatit Bradash tė Podujevės kanė grumbulluar afro 100 mijė euro pėr asfaltimin e rrugės

  • Deputetėt miratuan njė ligj, kurse kryeministri paraqiti ekspozenė pėr punėn e qeverisė

  • Arrestohet komandanti i Zonės III TMK-sė, gjeneral brigade Nazmi Brahimaj

  • Masė paraburgimit prej njė muaji pėr Rasim Bajramin

  • Shtajner e ka cilėsuar vrasjen e kryeministrit serb si sulm kundėr procesit demokratik nė Serbi

  • N. Daci: Kryeministri serb Gjingjiq ishte njė emblemė e fillimit tė proceseve demokratike nė Serbi

  • Qeveria e Kosovės e ka dėnuar vrasjen e kryeministrit serb duke e cilėsuar atė si akt qyqar

  • Qeveria e Kosovės themeloi Kėshillin pėr Transferimin e Kompetencave

  • Shefi i Zyrės gjermane tha se asnjė aeroplan i JAT-it tė mos sjellė mė refugjatėt nga Gjermania nė Kosovė

  • Nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit nė Hagė ka dėshmuar pėr masakrėn nė Reēak patologja finlandeze Helena Ranta

  • Pėrgjegjės pėr vrasjen e Gjingjiqit janė 23 persona, natėn e kaluar janė arrestuar tre

  • Mbretėresha e Britanisė preti presidentin Moisiu

  • Policia ka arretuar sė paku tre persona nėn dyshimin se kanė bėrė atentat nė kryeministrin Gjingjiq

  • U lirua nga arresti Asllan Bajrami, i cili sė bashku me vėllain e tij ishte paraburgosur nga KFOR-i

  • Policia greke bllokoi nė pikėn kufitare tė Kakakvijes mbi 15 kilogram heroinė dhe 10 kilogram kokainė

  • Dy persona janė vrarė dhe 25 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim bombe nė Kashmir

  • Tė pakten 23 pjesėtarė tė stafit mjekėsor nė Hong Kong po vuajnė simptomet e njė forme tė ashpėr tė pneumonisė

  • Dy izraelitė janė vrarė sot afėr qytetit Hebron tė Bregut Perendimor

  • Shrėder dhe Bler diskutojnė pėr krizėn nė Irak

  • Kėshilli i Sigurimit nuk bie dakord pėr ēėshtjen e Irakut

  • Turqia ēon nė gjykatėn e apelit ēėshtjen e Ocalanit

  • Shili kritikon qėndrimin e SHBA ndaj terroristėve

  • Njoftime pėr prova atomike koreanoveriore

  • Ushtria izraelite arrestoi 18 palestinezė

  • Forcat aleate kanė vrarė pesė afganė nė luftimet nė njė luginė tė pėrshtatshme pėr pusi

  • Rindėrtimi i Irakut pas luftės pritet tė kushtojė 20 miliardė dollarė

  • SHBA: Kohės pėr diplomaci "po i afrohet fundi"

  • Britania ka sugjeruar njė varg provash qė duhet tė pėrmbushė Iraku

  • Kris Paten: BE-ja nuk do tė ishte e disponuar tė marrė pjesė nė rindėrtimin e Irakut

  • Ligjvėnėsit e Shteteve tė Bashkuara kanė filluar tė hakmerren kundėr Francės


 

Presidenti Rugova priti ambasadorin e SHBA-ve nė OSBE nė Vjenė, Stefan M. Minikes
 
   
Prishtinė, 13 mars 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti nė njė takim ambasadorin e SHBA-ve nė OSBE nė Vjenė, Stefan M. Minikes, e ku merrte pjesė edhe shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė, Rino Harnish.
 
Nė kėtė takim u bisedua pėr disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me Kosovėn dhe me zhvillmet e ndryshme nė fushėn ekonomike dhe tė sigurisė, si dhe lidhur me integrimet e grupeve etnike nė shoqėrinė e Kosovės.
 
Presidenti nė kėtė takim foli pėr ēėshtjet e administratės si dhe nė planin e komunikimit dhe tė pajtimit tė njerėzve.
 
Pėrkundėr rrugės sė standardeve qė janė vendosur nė Kosovė me bashkėsinė ndėrkombėtare, njohja e pavarėsisė sė Kosovės do ta qetėsonte rajonin, do tė krijonte mundėsi ekonomike, ndėrkaq njė Kosovė e integruar nė Bashkimin Evropian, nė NATO, e nė miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do ta qetėsonte rajonin, tha Presidenti Rugova.
 
Ai falenderoi ambasadorin Minikes pėr kėtė vizitė, pėr mesazhet qė solli, pėr nivelin e udhėheqjes dhe tė integrimit tė shoqėrisė kosovare nga pėrvoja e tij e pasur jetėsore. Gjishashtu Presidenti falenderoi SHBA-tė pėr gjithė ato qė kanė bėrė para luftės, gjatė luftės dhe tash nė rindėrtimin e Kosovės.

Ambasadori Minikes tha se nė kėtė takim bashkėbiseduesit ishin fokusuar nė ato ēėshtje qė janė tė rėndėsishme, siē i theksoi edhe Presidenti, dhe ai nuk ka ēka tė shtojė diēka mė tepėr. "Qėllimi i vizitės sime ėshtė qė tė shoh se si OSBE-ja do t'i realizojė objektivat qė Presidenti sapo i pėrmendi, dhe ne do tė vazhdojmė tė bashkėpunojmė nė partnership nė mes tė OSBE-sė dhe perspektivės amerikane", tha zoti Menikes.
 
Ai shprehu kėnaqėsi qė sheh kėtu disa nga miqtė e shumtė tė SHBA-ve nė Kosovė. "Dhe ne padyshim do tė vazhdojmė bashkėpunimin tonė tė ndėrsjellė pėr tė krijuar njė jetė mė tė mirė pėr qytetarėt e Kosovės", tha ambasadori amerikan.
 
 
Presidenti Rugova priti mbrėmė raportuesin special pėr tė drejtat e Njeriut tė OKB-sė, Kutiliero
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti mbrėmė raportuesin special pėr tė drejtat e Njeriut tė OKB-sė, Hoze Kutiliero, me tė cilin bisedoir pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė. Presidenti Rugova pėrgjithėsisht gjendjen e sigurisė e vlerėsoi si gjithnjė e mė tė mirė dhe se nė kėtė drejtim po punohet pėr pėrmirėsimin e saj tė vazhdueshėm.

Presidenti tha se njė progres i caktuar ėshtė arritur edhe nė fushėn e tė drejtave tė njeriut dhe se me kėto ēėshtje merret Obduspersoni i Kosovės dhe KMDLNJ, por edhe institucionet do tė kujdesen qė tė mos ketė shkelje tė tė drejtave tė njeriut.

Gjithashtu, tha Presidenti, pikėsynim i institucioneve tė Kosovės ėshtė zhvillimi i ekonomik, privatizimi dhe krijimi i vendeve tė reja tė punės dhe integrimi i grupeve etnike nė shoqėrinė e Kosovės, gjė qė nė kėtė drejtim ėshtė arritur pėrparim. Por nė kėtė drejtim, tha ai, do tė ndihmonte mė shumė njohja e pavarėsisė sė Kosovės.

Kutiliero tha se me Presidentin ka diskutar ēėshtjet qė janė me rėndėsi pėr punėn e tij, sepse ai pėrcjell zhvillimet rreth situatėsė sė tė drejtave tė njeriut. Kutiliero u shpreh se nė kėtė drejtim ka disa pėrmirėsime, por ka gjėra tė cilat duhet tė bėhen edhe mė tutje.
 
 
Pensionistėt e Kosovės kėrkojnė te zgjidhet drejt statusi i tyre
 
Gjilan, 13 mars 2003 - Lutfi Haziri, kryetar i Asociacionit tė Komunave tė Kosovės dhe kryetar i komunės sė Gjilanit ka pritur sot nė Gjilan njė delegacion tė pensionsitėve tė Kosovės, tė prirė nga z. Fazli Kajtazi, kryetar i Sindikatės sė Pavarur tė pensionistėve dhe invalidėve tė punės dhe nė njė bisedė me ta, ėshtė njoftuar pėr pozitėn e vėshtirė me tė cilėn po pėrballohet kjo kategori e shoqėrisė kosovare.

Statusi i pensionistėve, sot nuk ekziston nė Kosovė, sepse skema e tashme pensionale, sado qė ėshtė imponuar si model i avancuar nga shtetet e jashtme, ajo parashehė pensione prej 28, pėrkatėsisht 35 euro, thanė kėta pensionistė.

Z. Kajtazi dhe bashkėpunėtorėt e tij sindikalė kėrkuan ndihmėn e kryetarit tė AKK-sė, z. Lutfi Haziri, qė sė bashku me kryetarėt e komunave tjera, tė bėjnė presion nė institucione pėr ta kthyer statusin e pensionistėve kosovarė, ngase tani, nga 100 mijė pensionistė sa ka Kosova, as 70 pėr qind tė tyre nuk e gėzojnė kėtė tė drejtė elementare.
 
 
Operacioni i KFOR-it nė rajonin e Podujevės zbulon sasi tė mėdha armatimi e municioni
 
Podujevė, 13 mars 2003 – Operacioni i Brigadės Shumėkombėshe tė Qendrės MNB(C) i cili filloi dje nė mėngjes nė rajonin e komunės sė Podujevės ka pėr qėllim sekuestrimin e armėve ilegale e kontrabandės si dhe ndalimin e ekstremistėve kriminalė, ka pohuar njoftimi i KFOR-it i shpėrndarė nė gjithė qytetin.
 
Lidhur me operacionin gjithėpėrfshirės tė KFOR-it, policia regjionale e UNMIK-ut nė Prishtinė sot ka bėrė publike rezultatet e operacioneve tė djeshme.
 
Sipas njoftimit tė policisė vetėm nė njė rast nė Podujevė KFOR-i ka gjetur: 16 mina tė tipit PMA – 2TNT, 8 mjete tė paeksploduara tė tipit MRUT, 6 fitila tė granatave antitank, 2 fitila tė bombave tė dorės, 4 mbajtėse revolesh, 1 maskė kundėr gazit, 2 veshje ushtarake, 1 helmetė, 7 fitila elektrikė, 19 rrathė municion, 4 telefona celularė, etj.
 
Dy persona janė arrestuar pas kėtij kontrolli, ka njoftuar policia regjionale e UNMIK-ut e Prishtinės. Nė njė rast tjetėr nė Podujevė janė zbuluar 610 rrathė municion dhe 295 rrathė tjerė, gjithė kjo sasi e kalibrit 7.62 mm.

Ndėrkaq nė fshatin Sekiraēė polica ka kontrolluar 2 shtėpi ku janė gjetur nga njė revole dhe shumė rrathė municioni. Municion KFOR-i ka gjetur edhe nė Shajkofc.

KFOR-i ka kėrkuar nga popullata pėrkrahje pėr aksionin i cili tregon angazhimin e vazhdueshėm nė mbėshtetje tė rendit dhe ligjit.
 
 
Banorėt e fshatit Bradash tė Podujevės kanė grumbulluar afro 100 mijė euro pėr asfaltimin e rrugės
 
Podujevė, 13 mars 2003 – Aksioni pėr grumbullimin e mjeteve pėr asfaltimin e rrugės sė Bradashit i cili ka filluar vitin e kaluar ėshtė kah pėrfundimi, njoftoi sot kryetari i Komitetit tė fshatit z. Avni Maloku.
 
Ai pohoi se pėr asfaltimin e kėsaj rruge tė gjatė 3.65 km, 270 familje kanė grumbulluar deri mė tani 95.600 euro nga 115 mijė sa duhet tė participojė komuniteti.

Pėr asfaltimin e rrugės nevojiten 330-360 mijė euro, kurse realizimi i projektit do tė bėhet nė bashkėpunim me komunėn e cila duhet tė sigurojė pjesėn tjetėr tė mjeteve.

Ndėrkaq drejtori i drejtorisė pėr urbanizėm z. Hami Jaha pohoi se kėtė vit pritet qė pos rrugės Podujevė – Shajkofc tė asfaltohen edhe rruga e Bradashit, rruga Tėrrnavė – Halabak, ajo Majac – Lupē dhe rruga Kėrpimeh – Reēicė qė llogariten investime kapitale nė rajonin e komunės sė Podujevės.
 
 
Deputetėt miratuan njė ligj, kurse kryeministri paraqiti ekspozenė pėr punėn e qeverisė
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e sotme nen pėr nen mirutuan ligjin pėr likuidim dhe organizimin e personave juridikė nė falimentim. Nė kėtė seancė, kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi paraqiti ekspezenė pėr punėn njėvjeēare tė qeverisė sė tij. Ndryshe deputetėt serbė nuk morėn pjesė nė kėtė mbledhje.

Kryeministri tha se qeveria ka pasur njė vit tė suksesshėm, duke theksuar si njė ndėr sukseset kryesore konsolidimin e qeverisė, krijimin e njė klime tė sigurt pėr tė gjithė qyetarėt e Kosovės, pėrfaqėsimin e Kosovės nė Paktin e Stabilitetit, hapjen e zyrave tė Bankės Botėrore dhe tė Fondit Monetar Nndėrkombėtar e tė tjera.
 
Megjthėkėtė, tha ai, gjatė kėtij viti ka pasur edhe probleme tė shumta, por, tha ai, ėshtė arritur sukses sidomos nė krijimin e njė baze tė fuqishme ligjore e cila rregullon aspektet e ndryshme tė jetės nė Kosovė. Sipas Rexhepit, edhe ky vit do tė jetė njė vit me sfida dhe probleme, porse qeveria do ta dijė qė t'ia dalė.
 
Duke folur pėr prioritetet kryesore ai pėrmendi zhvillimin ekonomik, transferimin e mė shumė kompetencave nga UNMIK-u tek instucionet e Kosovės. Ai tha se qeveria pretendon qė tė marrė edhe ato kompetenca nė drejtėsi, energjetikė por edhe nė ato qė deri mė tash ishin e drejtė e rezervuar pėr kreun e UNMIK-ut si janė politika e jashtme, siguria etj.

Pas ekzpozesė sė kryeministrit nuk u zhvillua debat, meqenėse ai ishte i zėnė.
 
 
Arrestohet komandanti i Zonės III TMK-sė, gjeneral brigade Nazmi Brahimaj
 
Gjakovė, 13 mars 2003 - Komandanti i Zonės III TMK-sė, gjeneral brigade Nazmi Brahimaj, ėshtė arrestuar nė orėt e sotme tė mėngjesit. Kjo u bė e ditur gjatė njė proteste tė sotme nė Deēan. Brahimajn e kanė arrestuar trupat ndėrkombėtare tė rendit dhe fillimisht e kanė dėrguar nė polici e mė vonė nė kazermėn e KFOR-it italian nė Gjakovė, ku po mbahet. Motivet e arrestimit nuk janė bėrė tė ditura ende.
 
 
Masė paraburgimit prej njė muaji pėr Rasim Bajramin
 
Gjilan, 13 mars 2003 - Gjykata e qarkut nė Gjilan i ka shqiptuar masėn e paraburgimit prej njė muaji Rasim Bajramit, nga fshati Breznicė e Bujanocit, ndryshe baba i Shaban Bajramit tė vrarė mė 7 mars nga forcat serbe nė vijėn kufitare Kosovė - Serbi.
 
Avokati mbrojtės Abdulaziz Sadiku tha se klienti i tij, Rasimi, dyshohet tė ketė qenė i imlikuar nė incidentin qė ndodhi nė 7 mars, por ai dyshohet edhe pėr disa vepra tė tjera.
 
 
Shtajner e ka cilėsuar vrasjen e kryeministrit serb si sulm kundėr procesit demokratik nė Serbi
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - "Jam thellė i tronditur me lajmin pėr vrasjen e kryeministrit tė Serbisė Zoran Gjingjiq", ka deklaruar shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner. Duke e dėnuar kėtė sulm ai e ka cilėsuar atė edhe si sulm kundėr procesit demokratik nė Serbi. Shtajner ka thėnė se ky ishte njė akt brutal kundėr njė kryetari tė qeverisė tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike.
 
Shtajner ka thėnė se ėshtė shokuar me kėtė lajm dhe e ka ngushėlluar familjen e tė ndjerit Gjingjiq, qeverinė dhe qytetarėt serbė nė kėtė kohė, qė ai e quan tė vėshtirė pėr ta, duke shtuar se ai ka njohur dhe ka punuar me Gjingjiqin gjatė dhjetė vjetshit tė kaluar dhe, siē tha, e ēmonte shumė, thuhet nė njė letėr tė Shtajnerit.

Vrasja e Gjingjiqit bėri qė tė anulohen tė gjitha veprimtaritė politike tė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė.
 
 
N. Daci: Kryeministri serb Gjingjiq ishte njė emblemė e fillimit tė proceseve demokratike nė Serbi
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Kryetari i Parlamentit tė Kosovės Nexhat Daci, duke dėnuar vrasjen e kryeministrit tė Serbisė, ka deklaruar se Zoran Gjingjiq ishte "njė emblemė e fillimit tė proceseve demokratike nė Serbi, nė njė mjedis nė tė cilin me decenie ėshtė kultivuar urrejtja, ndoshta do tė thoja deri nė fashizėm".
 
Prandaj kjo vrasje, sipas kryeparlamentarit Daci, do t'i dėmtojė proceset demokratike nė tėrė rajonin, nė veēanti nė fqinjėsi.

"Ne u frikėsoheshim gjithmonė rrjedhave nė fqinjėsi tė Kosovės qė nė demokracinė e brishtė qė po zhvillohet nė rajon do tė lėnė fėrkema tė pashlyeshme dhe fatkeqėsisht dje u vėrtetuan ato paramendime tė rrjedhave negative nė Serbi", ka thėnė kryeparlamentari Daci.
 
 
Qeveria e Kosovės e ka dėnuar vrasjen e kryeministrit serb duke e cilėsuar atė si akt qyqar
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Qeveria e Kosovės e ka dėnuar vrasjen e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq. Nė njė prononcim theksohet se Qeveria e Kosovės e mori me keqardhje tė thellė lajmin e vrasjes sė kryeministrit tė Serbisė Zoran Gjingjiqin dhe e dėnon kėtė akt qyqar.
 
Qeveria e Kosovės konsideron se aktet e tilla tė krimit janė tepėr tė rrezikshme jo vetėm pėr ato shtete ku ato ndodhin, por bartin pasoja pėr tėrė rajonin. Qeveria e Kosovės i shpreh ngushėllime familjes Gjingjiq.
 
 
Qeveria e Kosovės themeloi Kėshillin pėr Transferimin e Kompetencave
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Qeveria e Kosovės themeloi Kėshillin pėr Transferimin e Kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek institucionet vendore.
 
Anėtarėt e kėtij Kėshilli janė kryeministri Bajram Rexhepi, ministri i Tregtisė dhe Industrisė Ali Jakupi, ministri i Ekonomisė dhe Financave Ali Sadriu, ministri i Transportit dhe Telekomunikacionit Zef Morina, ministri i Shėrbimeve Publike Jakup Krasniqi dhe ushtruesja e detyrės sė ministrit tė Shėndetėsisė Resmie Mumxhiu.

Ndėrkohė, ministri serb i Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Goran Bogdanoviq nuk ka pranuar tė jetė anėtar i kėtij Kėshilli.

Kryeministri Bajram Rexhepi ka thėnė se pret qė administrata e UNMIK-ut tė pajtohet qė deri nė fund tė kėtij viti qeveria e tij t'i ketė edhe disa ministri, tė cilat ajo sot nuk i ka, duke pėrfshirė kėtu edhe qasjen nė ato fusha tė cilat aktualisht janė e drejtė e rezervuar e shefit tė UNMIK-ut.
 
 
Shefi i Zyrės gjermane tha se asnjė aeroplan i JAT-it tė mos sjellė mė refugjatėt nga Gjermania nė Kosovė
 
Prishtinė, 13 mars 2003 - Njė avion i JAT-it dje ka sjellė nga Gjermania nė aeroportin e Prishtinės njė numėr tė shqiptarėve, tė cilėt nuk kanė pasur dokumente qėndrimi nė Gjermani. Kryeministri Rexhepi ka kėrkuar nga Qeveria gjermane nėpėrmjet pėrfaqėsuesit nė Prishtinė, Peter Rondorf qė tė mos vazhdohet mė me ēėshtje tė tilla, sepse politikisht ėshtė nė dėm dhe nė favor tė tensionimit tė situatės.

Ndėrkaq, shefi i Zyrės gjermane Petar Rondorf ėshtė pajtuar me kėrkesėn e kryeministrit Rexhepi. "Unė e sigurova kryeministrin se zyra ime do t'i raportojė qeverisė gjermane pėr kėtė rast dhe tė do tė pėrkujdesemi qė asnjė aeroplan i JAT-it tė mos sjellė mė refugjatė kosovarė kėtu.
 
Mirėpo, ne jemi tė pajtimit se do tė ketė kthim tė kosovarėve nga Gjermania nė Kosovė", ka thėnė shefi i zyrės gjermane. Ai ka shtuar se kthimi i refugjatėve shqiptarė nė aeroportin e Prishtinės me aeroplan tė JAT-it nuk mund tė jetė vendim i Qeverisė gjermane, por vendim i landit tė Baden Vyrtenbergut dhe kėto shqetėsime do t'ia pėrcjellė qeverisė sė tij dhe rastet e tilla nuk do tė pėrsėritėn mė.
 
 
Nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit nė Hagė ka dėshmuar pėr masakrėn nė Reēak patologja finlandeze Helena Ranta
 
Hagė, 13 mars 2003 - Nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit nė Hagė ėshtė paraqitur dje patologja Helena Ranta, e cila ka dėshmuar pėr masakrėn qė ka ndodhur nė Reēak. Ajo kėsaj radhe ka deklaruar se nė fshatin Reēak ka ndodhur masakra e forcave serbe ndaj popullatės civile shqiptare. Viktimat janė vrarė nė vendin ku janė gjetur kufomat njė ditė mė vonė.
 
Nuk ka asnjė provė e cila do tė dėshmonte se rasti ka qenė i inskenuar, deklaroi Helena Ranta. Duke folur pėr testin e parafinės nė bazė tė sė cilit ekspertėt serbė atė botė kishin konstatuar prezencėn e barutit nė duar tė viktimave, patologja finlandeze deklaroi se pėr eskpertėt evropianė ky test ėshtė krejtėsisht i tejkaluar dhe nuk ėshtė qind pėr qind i saktė.
 
"Askush nga ekipi im nuk ka marrė pjesė nė ekspertizėn qė e kanė bėrė serbėt, ndėrsa ky test i parafinės nė Evropė nuk pėrdoret qe 40 vjet", tha zonja Ranta. Nė testet qė i ka bėrė ajo dhe ekipi i saj nuk janė gjetur gjurmėt e barotit, risiguroi Renta Gjykatėn e Hagės dhe pėrmendi se nė tokė, nė vendin ku janė gjetur viktimat, janė zbuluar edhe gėzhojat e plumbave sė bashku me copėzat e rrobave, gjė qė dėshmon se shqiptarėt janė vrarė nė vendin ku janė gjetur.
 
 
Pėrgjegjės pėr vrasjen e Gjingjiqit janė 23 persona, natėn e kaluar janė arrestuar tre
 
Beograd, 13 mars 2003 - Zėvendėskryeministri serb Zharko Koraqi thotė se nė njė aksion tė policisė gjatė natės sė kaluar janė arrestuar disa persona nga lista e qeverisė, tė dyshuar pėr vrasjen e kryeministrit Gjingjiq. Disa nga organizatorėt e atentatit ndaj Gjingjiqit tashmė ndodhen nė arrati, tha Koraq, duke shtuar se policia ka forcė qė tė pėrballet me kriminalitetin.

Koraq gjitashtu thotė se Milorad Lukovac i quajtur Legia, ish-komandant i njėsive speciale "Beretat e kuqe", dhe Dushan Spasojeviq, tė cilėt janė tė dyshuarit kryesorė pėr vrasjen e kryeministrit Gjingjiq ndodhen nė arrati. Koraq thotė se qeveria i ka shpallur luftė kėtij grupi i cili ka gazetėn e vet, njerėzit nė gjykatė...

Sipas njė njoftimi tjetėr tė Qeverisė sė Serbisė pėrgjegjės pėr vrasjen e kryeministrit janė gjithsej 23 persona dhe i ka bėrė tė ditur emrat e tyre.
 
 
Mbretėresha e Britanisė preti presidentin Moisiu
 
   
Londėr, 13 mars 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu ėshtė pritur nė njė audiencė nė Bakingam Palas nga Mbretėresha e Elizabet. Presidentit shqiptar iu dha njė dekoratė e lartė, Urdhėri i Shėn Mikelit dhe Shėn Gjergjit.

Kjo ishte edhe pika kulminante e vizitės treditore tė Presidentit shqiptar nė Britani, ku ai pati takime me zyrtarė tė qeverisė si dhe grupe joqeveritare dhe biznesi. Nė njė intervistė pėr BBC, presidenti Moisiu tha se shpresonte se marrėdhėniet me Britaninė e Madhe, qė janė shumė tė mira nė fushėn politike dhe ushtarake, tė forcohen edhe mė shumė nė fushėn ekonomike.
 
Kjo ėshtė vizita e parė e njė presidenti shqiptar nė Britaninė e Madhe i ftuar nga Mbretėresha Elizabet.
Megjithatė, kjo ėshtė hera e dytė qė Madhėria e Saj pret nė audiencė njė president shqiptar. Ishte ish-presidenti Sali Berisha, i cili vizitoi Britainė e Madhe nė vitin 1994 me ftesė tė kryeministrit tė atėhershėm konservator Xhon Mejxhor, qė u prit edhe nga Mbretėresha Elizabet.
 
 
Policia ka arretuar sė paku tre persona nėn dyshimin se kanė bėrė atentat nė kryeministrin Gjingjiq
 
Beograd, 13 mars 2003 - Sipas njoftimeve jozyrtare nga Beogradi, policia ka arrestuar sė paku tre persona tė cilėt dyshohet se janė pjesėmarrės nė atentatin kundėr kryeministrit serb Zoran Gjingjiq, i cili nga plagėt e marra vdiq nė njė spital tė Beogradit.

Me propozimin e Qeverisė serbe, ushtruesja e detyrės sė presidentit tė Serbisė Natasha Miqiq pas vrasjes sė kryeministrit serb, mbrėmė ka shpallur gjendjen e jashtėzakonshme nė Serbi. Qeveria thotė se me vrasjen e kryeministrit janė rrezikuar siguria e Serbisė, liritė dhe tė drejtat e njeriut dhe qytetarėve dhe puna e organeve tė shtetit.

Qeveria ka shpallur tri ditė zie nė vend prej 13 deri mė 15 mars. Tė gjitha fluturimet jashtė aeroportit tė Beogradit thuhet se janė anuluar dhe policia ka vendosur postblloqe nė rrugėt kryesore, por nėpėr disa pika janė vėrejtur edhe ushtarė nė gjendje gatishmėrie.

Mbrėmė ėshtė mbajtur edhe mbledhja e Kėshillit tė lartė tė mbrojtjes tė Unionit serbo-malazez.
 
 
U lirua nga arresti Asllan Bajrami, i cili sė bashku me vėllain e tij ishte paraburgosur nga KFOR-i
 
Bujanoc, 13 mars 2003 - Autoritetet serbe kanė liruar nga arresti Asllan Bajramin nga fshati Breznicė e Bujanocit, i arrestuar sė bashku me vėllain e tij nga KFOR-i pas incidentit mė 7 mars kur nė vijėn kufitare Kosovė - Serbi u vranė nga forcat serbe i vėllai i tij Shabani dhe Besim Xhemaili.
 
Policia nė Gjilan tha se Asllani ėshtė liruar pas paraqitjes para gjykatės, ndėrkohė qė babai i tij Rasimi vazhdon tė mbahet nė paraburgim.
 
 
Policia greke bllokoi nė pikėn kufitare tė Kakakvijes mbi 15 kilogram heroinė dhe 10 kilogram kokainė
 
Kakavijė, 13 mars 2003 - Policia greke bllokoi dje nė pikėn kufitare tė Kakakvijes mbi 15 kilogram heroinė dhe rreth 10 kilogram kokainė. Kjo ėshtė sasia mė e madhe deri mė tash e llojeve tė forta tė drogės, e cila ėshtė bllokuar nė kėtė vendkalim kufitar nė tri vitet e fundit.
 
Sipas burimeve policore greke sasia e drogės u zbulua gjatė orėve tė pasditės nė njė autoveturė, pronė e njė shtetasi shqiptar. Me kėtė rast u arrestua shoferi i autoveturės. Burimet e policisė greke konfirmuan se ai ėshtė shtetas shqiptar. Ndėrkaq policia shqiptare ende nuk e ka konfirmuar kėtė lajm.
 
 
Dy persona janė vrarė dhe 25 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim bombe nė Kashmir
 
Xhamu, 13 mars 2003 – Dy persona janė vrarė dhe 25 tė tjerė janė plagosur kur njė bombė ka shpėrthyer sot (tė enjten) nė njė autobus nė Kashmirin indian, gjė qė ka shkaktuar protesta me kėrkesa pėr mbrojtje nga dhuna seperatiste, ka bėrė tė ditur policia, njofton Rojter.
 
Shpėrthimi ka ndodhur nė qytetin Raxhouri, nė vriperendim tė kryeqytetit dimėror tė shtetit Xhamu tė Himalajeve.
 
 
Tė pakten 23 pjesėtarė tė stafit mjekėsor nė Hong Kong po vuajnė simptomet e njė forme tė ashpėr tė pneumonisė
 
Hong Kong, 13 mars 2003 – Tė pakten 23 pjesėtarė tė stafit mjekėsor nė spitalet e Hong Kongut po vuajnė simptomet e njė forme tė ashpėr tė pneumonisė (tė ftohur) kur shpėrtheu nė kohė tė fundit njė sėmundje misterioze, e cila bėri qė Organizata Botėrore e Shėndetėsisė tė lėshojė njė vėrejtje tė pėrgjithshme, njofton AFP.
 
Tė 23 tė sėmurėt janė pjesėtarė tė stafit tė spitalit "Princi i Uellsit" dhe dy syresh janė nė gjendje kritike, ka deklaruar zėdhėnėsja e spitalit ditėn e enjte.
 
 
Dy izraelitė janė vrarė sot afėr qytetit Hebron tė Bregut Perendimor
 
Hebron, 13 mars 2003 – Dy izraelitė janė vrarė sot (tė enjten) afėr qytetit Hebron tė Bregut Perendimor, ka bėrė tė ditur Radioja izraelite, e cila ka shtuar se ėshtė e mundshme se janė vrarė gabimisht nga ushtarėt izraelitė, njofton Rojter.
 
Ndėrkaq, ushtria s'e ka komentuar incidentin. Radioja ka thėnė gjithashtu se tė dy izraelitėt kanė qenė duke udhėtuar me automobil, i cili ėshtė goditur me breshėri plumbash nga ajri dhe armata po bėn hetimet pėr mundėsinė qė ushtarėt tė kenė bėrė "gabim operacional" dhe kanė shtėnė nė ta.
 
Por, radioja ka thėnė edhe se ėshtė e mundshme gjithashtu qė palestinezėt e armatosur, tė maskuar si ushtarė t'i kenė vrarė tė dy izraelitėt.
 
 
Shrėder dhe Bler diskutojnė pėr krizėn nė Irak
 
Londėr, 13 mars 2003 - Nė Londėr janė takuar kryeministri Bler dhe kancelari gjerman Shrėder pėr tė diskutuar mbi ēėshtjen e Irakut. Para takimit Shrėder bėri edhe njė herė tė qartė, se vazhdon tė shpresojė pėr zgjidhje paqėsore.
 
Megjithė pozicionet e ndryshme pėr ēėshtjen e Irakut marrėdhėniet ndėrmjet Gjermanisė dhe Britanisė sė madhe vazhdojnė tė jenė tė mira, tha Shrėder.
 
 
Kėshilli i Sigurimit nuk bie dakord pėr ēėshtjen e Irakut
 
Nju Jork, 13 mars 2003 - Kėshilli i Sigurimit nuk po arrin kompromis pėr njė rezolutė tė re ndaj Irakut. Pėr herė tė parė krijohet njė disbalancė ndermjet SHBA dhe Britanisė sė Madhe.
 
Ambasadorėt e tė dy vendeve nė OKB kanė pėr herė tė parė qėndrime krejtėsisht kontradiktore, pėrsa i pėrket ultimatumit ndaj Bagdadit. SHBA nuk heqin dorė qė Bagdadi deri mė 17 mars tė plotėsojė kushtet e ēarmatimit tė OKB-sė.
 
Ambasadori i SHBA nė OKB, Xhon Negroponte, tha se mund bėhet njė shtyrje fare e vogėl. Propozimi i modifikuar i Britanisė sė Madhe qė Irakut t'i jepet njė afat pėr ēarmatim deri nė javen e fundit tė marsit u kundershtua nga SHBA.
 
Rusia dhe Franca kėrcėnojnė me veto, nėse do tė votohet pėr njė rezolute, e cila tė legjitimote sulmin ushtarak. Diskutimet nė Kėshillin e Sigurimit do tė vazhdojnė sot.
 
 
Turqia ēon nė gjykatėn e apelit ēėshtjen e Ocalanit
 
Ankara, 13 mars 2003 - Qeveria turke ka ēuar nė gjykatėn e apelit vendimin e gjykatės evropiane pėr tė drejtat e njeriut nė ēėshtjen e tė udhėheqėsit tė kurdeve Abdullah Oēalan. Ministria e jashtme nė Ankara bėri tė ditur se e konsideron tė gabuara disa vendime tė gjykatesve tė Strasburit.
 
Gjykata kishte vlerėsuar se procesi kunder shefit tė partisė sė ndaluar punėtore kurde, PKK, pra gjykatės sė sigurisė shtetėrore turke nuk ka qenė i rregullt. Oēalan nė vitin 1999 u dėnua me vdekje pėr separatizėm dhe tradhėti tė lartė. Pas heqjes sė dėnimit me vdekje nė Turqi dėnimi nė vitin 2002 u kthye nė dėnim tė pėrjetshėm.
 
 
Shili kritikon qėndrimin e SHBA ndaj terroristėve
 
Berlin, 13 mars 2003 - Ministri i Brendshem gjerman, Oto Shili, ka kritikuar qėndrimin e SHBA ndaj terroristeve tė arrestuar. SHBA e kanė zgjidhur problemin nė mėnyrė pragmatike, duke i dėrguar tė burgosurit nė njė territor tė lirė juridikisht, i tha Shili gazetės hamburgase "Di Cajt".
 
Por kjo nuk mund tė pėrballohet vazhdimisht. Sepse ka vėshtirėsi tė mėdha ligjore, tė cilat duhen zgjidhur. Shili tha se tė burgosurve pas njė farė kohe u duhet dhėnė statusi i tė fajėsurit nė proces penal.
 
 
Njoftime pėr prova atomike koreanoveriore
 
Tokio, 13 mars 2003 - Koreja e Veriut pėrgatitet pėr njė tjetėr provė atomike njoftojnė gazetat japoneze. Tė hėnėn Pheniani hodhi njė raketė nė detin japonez. Prova tė kėtij lloji cėnojnė marrėveshjet ndėrkombėtare.
 
Vėzhguesit mendojnė, se udhėheqja nė Penian do tė ushtrojė kėshtu presion nė konfliktin atomik me SHBA. Koreja e Veriut kėrkon nga SHBA bisedime direkte nė konfliktin pėr programin e tij atomik dhe njė pakt mossulmimi.
 
 
Ushtria izraelite arrestoi 18 palestinezė
 
Jerusalem, 13 mars 2003 - Ushtarė izraelitė kanė arrestuar 18 palestinezė gjatė kontrolleve tė reja nė Jordanin Perėndimor. Sipas njė zėdhėnėsi tė ushtrisė nder tė arrestuarit gjenden dhe 2 ekstremistė tė "Frontit pėr Ēlirimin e Palestinės", tė cilėt kishin planifikuar njė sulm ndaj njė kolonie habraike.
 
Shumica e arrestimeve ndodhėn nė njė fshat pranė Tulkaremit, ku tė merkurėn nė njė shkėmbim zjarri u vra njė ushtar izraelit.
 
 
Forcat aleate kanė vrarė pesė afganė nė luftimet nė njė luginė tė pėrshtatshme pėr pusi
 
Bagram, 13 mars 2003 – Forcat aleate tė udhėhequra nga amerikanėt kanė vrarė pesė afganė nė luftimet nė njė luginė tė pėrshtatshme pėr pusi nė Afganistanin lindor, kanė bėrė tė ditur sot (tė enjten) burimet ushtarake amerikane, njofton Rojter.
 
Njė konvoj i vogėl i koalicionit ishte duke kaluar njė shteg malor nga Gardezi nė Kost, vendpėrqendrim i dikurshėm i talibanėve afėr Pakistanit, kur u sulmua me zjarr pushkomitralozi nga tė dy anėt e rrugės, ka thėnė zėdhėnėsi ushtarak amerikan, Roxher King. Njoftohet gjithashtu se janė zėnė edhe dy tė armatosur tė tjerė, kurse nga ana amerikane s’ka pasur viktima.
 
 
Rindėrtimi i Irakut pas luftės pritet tė kushtojė 20 miliardė dollarė
 
Uashington, 13 mars 2003 - Njė grup ekspertėsh joqeveritarė amerikanė thonė se rindėrtimi i Irakut pas njė lufte tė mundshme mund t'u kushtojė taksapaguesve rreth 20 miliard dollarė nė vit pėr njė periudhė disavjeēare.
 
Nė raportin e kėtij Grupi thuhet se rindėrtimi i Irakut do tė kėrkojė njė angazhim tė jashtėzakonshėm burimesh financiare dhe njerėzore amerikane. Aty i bėhet thirrje Presidentit Bush qė tė shpallė publikisht koston e propozuar tė rindėrtimit dhe tė kėrkojė miratim nga Kongresi.
 
 
SHBA: Kohės pėr diplomaci "po i afrohet fundi"
 
Uashington, 13 mars 2003 - Shtetet e Bashkuara thanė dje se kohės pėr diplomaci "po i afrohet fundi", kurse pyetja e vetme qė do tė mbetet ėshtė ajo nėse lideri irakian Sadam Husein u ēarmatos.
 
Duke diskutuar manovrimet diplomatike nė Kombet e Bashkuara lidhur me Irakun, zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Ari Fleisher deklaroi nė konferencė pėr shtypin nė Uashington: "Nė tė vėrtetė ndodhemi nė etapėn e fundit tė diplomacisė dhe nė kėte fazė finale presidenti po vete edhe njė ekstra milje.
 
Kėsaj ekstra milje do t'i vijė fundi dhe kohės pėr diplomaci do t'i vijė fundi. Pyetja e vetme qė do tė mbesė ėshtė, a u ēarmatos vallė Sadam Husein", ka thėnė zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė.
 
 
Britania ka sugjeruar njė varg provash qė duhet tė pėrmbushė Iraku
 
Londėr, 13 mars 2003 - Britania ka sugjeruar njė varg provash qė duhet tė pėrmbushė Iraku pėr njė kohė tė caktuar pėr tė dėshmuar bashkėpunimin e plotė me inspektimet e armatimit nga Kombet e Bashkuara dhe pėr evitimin e ēarmatosjes me forcė.
 
Ndėr provat ėshtė propozuar njė deklaratė publike nga Sadam Husein ku do tė pranonte se posedon dhe fsheh armė pėr shkatėrrim nė masė dhe tash duhet t'i dorėzojė. "Derisa ai tė jetė i gatshėm t'ia thotė kėto arabisht vetė popullit tė tij, ne do tė mendojmė se ėshtė njė tjetėr lojė apo truk", ka thėnė sekertari i Jashtėm britanik, Xhek Strou.
 
 
Kris Paten: BE-ja nuk do tė ishte e disponuar tė marrė pjesė nė rindėrtimin e Irakut
 
Strasbur, 13 mars 2003 - Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr marrėdhėnie tė jashtme, Kris Paten tha nė Parlamentin Evropian se BE-ja ndoshta nuk do tė ishte e disponuar tė marrė pjesė nė rindėrtimin e Irakut, nėse ēfarėdo aksioni ushtarak ndėrmerret pa autorizimin e Kombeve tė Bashkuara.
 
"Do tė jetė shumė e vėshtirė, nė ēfarėdo rrethanash, tė ndėrmerren programe tė reja ndihme nė Irak dhe nė fqinjėsinė e tij, por pėr BE-nė do tė jetė edhe mė e vėshtirė tė bashkėpunojė plotėsishtė dhe nė shkallė tė gjėrė nė proceset afatgjate pėr rindėrtim, nėse ndodhit shpėrthejnė pa mbulesė adekuate tė Kombeve tė Bashkuara dhe nėse vendet anėtare tė Bashkėsisė Evropiane mbesin tė pėrēara", ka thėnė Paten.
 
 
Ligjvėnėsit e Shteteve tė Bashkuara kanė filluar tė hakmerren kundėr Francės
 
Uashington, 13 mars 2003 - Ligjvėnėsit e Shteteve tė Bashkuara kanė filluar tė hakmerren kundėr Francės pėr shkak tė kundėrshtimit nga ana e saj tė njė lufte kundėr Irakut, duke zėvendėsuar emrin e ushqimit tė njohur si "French fries" me "freedom fries" nė kafeteritė e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve.
 
Ligjvėnėsit e kanė nxjerrė jashtė menusė sė tyre edhe ushqimin qė pėrdoret pėr mėngjes tė quajtur "French toast" duke e zėvendėsuar atė me "freedom toast". Kongresmeni Bob Nei e ka quajtur aksionin si hap "tė vogėl por simbolik" pėr tė treguar "pakėnaqėsinė e fortė" tė shumė ligjvėnėsve me Francėn pėr shkak tė refuzimit tė Parisit qė tė mbėshtesė njė luftė tė prirė nga Shtetet e Bashkuara kundėr Irakut.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.