10.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 10 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti sot njė delegacion tė Senatit italian

  • Anna Lindh dhe Jan O Karlsson vizitojnė Ballkanin Perėndimor dhe Kosovėn

  • Njė delegacion i Paktit tė Stabilitetit vizitoi sot Gjilanin

  • Forumi i Rinisė sė LDK-sė nesėr shėnon 13-vjetorin e themelimit

  • OSBE-sė dhe UNHCR-i vlerėsojnė pėrmirėsimin e kushteve tė minoriteteve qė janė bėrė nė Kosovė

  • Prishtinė: Vriten dy policė ndėrkombėtarė tė njėsisė speciale dhe disa tė tjerė plagosen

  • R.Tahiri: Koncepti i Gjingjiqit pėr ndarjen e Kosovės ėshtė ide nacionaliste serbe

  • Njė delegacion i Komisionit Evropian vjen nė Prishtinė pėr tė krijuar njė mekanizėm tė ri Kosovė – BE

  • U gjend dhe u varros trupi i Sherif Kuēicės nga fshati Marinė i Skėnderajt

  • S. Hasellok thotė se ende nuk dihet data se kur do tė fillojnė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Nė fshatin Breznicė tė Bujanocit u zhvillua ceremonia mortore e varrimit tė Besim Xhemajlit dhe Shaban Bajramit

  • Buēkovski thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė e brishtė

  • Policia shqiptare ktheu prapa pėrfaqėsuesin politik tė Armatės Kombėtare Shqiptare

  • Qeveria shqiptare dėrgon njė kompani komando tė pėrgjedhur tė ushtrisė shqiptare nė Irak

  • Kryetari i BDSH-sė akuzon qeveritarėt serbė pėr moszgjidhjen e problemeve tė shumta nė Luginėn e Preshevės

  • Nė njė vizitė triditore nė Londėr ndodhet presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu

  • Senati i Universitetit tė Tetovės ka shkarkuar nga posti rektorin Ramiz Abdyli

  • Madridi thekson Kosovėn si presedan pėr sulmin eventual kundėr Irakut

  • Parlamenti palestinez ka miratuar emėrimin e kryeministrit tė parė

  • Shrėder mbėshtet propozimin francez pėr votim personal nė Kėshillin e Sigurimit

  • El Baradei: Koreja e Veriut njė kėrcėnim mė i madh pėr paqen nė botė

  • Iraku ka marrė nga kryeinspektori Bliks njė katalog me pyetje pėr programet e tij tė armėve

  • Ministrja britanike Kler Short paralajmėroi se do tė japė dorėheqje

  • Forcat e armatosura amerikane kanė filluar ngritjen e njė pikėmbėshtetjeje tė re nė Turqi

  • Nė referendumin nė Maltė shumica e elektoratit votoi pėr anėtarėsimin nė BE

  • Koreja e Veriut kreu pėrsėri prova me njė raketė me rreze tė shkurtėr veprimi

  • SHBA-tė hedhin poshtė nismėn e Francės

  • Ka tė dhėna se forcat kryengitėse nė Bregun e Fildishtė kanė vrarė mbi 200 civilė muslimanė

  • Pauell: Ekzistojnė gjasa tė mėdha qė SHBA tė marrin vota tė mjaftueshme nė KS pėr rezolutėn

  • El Baradei: Inspektorėve u nevojiten edhe dy muaj tė pėrcaktojnė nėse Iraku ka program sekret pėr armė

  • SHBA do tė mbajnė bisedime direkte me Korenė Veriore lidhur me angazhimet bėrthamore

  • Bush: Ndaj Irakut do tė pėrdoret forca nėse ai nuk ēarmatoset plotėsisht dhe pa kushte

  • SHBA vazhdojnė pėrqėndrimin e trupave nė Turqi


 

Presidenti Rugova priti sot njė delegacion tė Senatit italian
 
   
Prishtinė, 10 mars 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot njė delegacion tė Senatit italian tė kryesuar nga Enriko Pianeta, kryetar i Komisionit pėr tė drejtat e njeriut. Nė kėtė takim u bisedua pėr shumė ēėshtje.

Presidenti Rugova falenderoi Italinė pėr ndihmat qė ka dhėnė pėr Kosovėn para luftės, gjatė dhe pas luftės si dhe pėr prezencėn ushtarake dhe administrative dhe humanitare nė Kosovė.
 
Poashtu zoti Rugova foli pėr progresin e arritur nė Kosovė nė planin e sigurisė dhe pėr objektivat e qeverisė pėr zhvillimin ekonomik, privatizim dhe ēėshtjet e tjera, si dhe pėr integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė kosovare.
 
Presidenti tha se ai insiston qė tė ketė njė Kosovė tė pavarur, tė integruar nė BE, NATO dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė. Kosova me Italinė, tha Presidenti Rugova, do tė ketė njė miqėsi tė pėrhershme dhe njė kooperim shumė mė tė afėrt, mė tė fortė ekonomik, kulturor, por edhe nė tė gjitha fushat e tjera, duke insistuar qė sa mė shpejtė tė ndėrtohet rruga Prishtinė-Durrės qė Kosovėn do ta lidhte mė shpejt me Italinė.

Ndėrka kryesuesi i delegaconit tė Senatit italaian, zoti Enriko Pianeta tha se ėshtė shumė i kėnaqur me gjithė atė qė ka bėrė presidenti Rugova dhe me arritjet qė janė bėrė deri tash nė Kosovė.

"Jemi kėtu pėr t'u njohur me realitetin nė Kosovė dhe me problemet e tjera. Kemi biseduar edhe pėr transferimin e kompetencave nga ndėrkombėtarėt te vendorėt qė ėshtė mjaft me rėndėsi dhe qė do ta ēonte mė shpejt Kosovėn pėrpara", tha senatori italian.

Ai shprehu besimin se kapaciteti dhe gjithė fuqia e kosovarėve ėshtė pėr tė ecur pėrpara.

Zoti Pianeta tha se gjatė bisedės me presidentin Rugova kishte vėrejtur rėndėsinė qė institucionet e Kosovės u kanė dhėnė minoriteteve, duke shtuar se ai beson qė nė kėtė drejtim do tė ketė pėrparime edhe mė tė mėdha.

"Gjithashtu kemi biseduar edhe pėr zhvillimin ekonomik dhe besoj se me kapacitetin qė posedojnė kosovarėt do tė kenė njė zhvillim mė tė shpejtė ekonomik", tha ai. "Rrugėn qė ka zgjedhur z. Rugova pėr integrimin e Kosovės nė BE dhe pėr minoritetet ėshtė shumė e drejtė dhe besoj se kjo rrugė do ta shpiejė Kosovėn shumė shpejt nė kėtė drejtim", u shpreh kryesuesi i delegacionit tė Senatit italian.
 
 
Anna Lindh dhe Jan O Karlsson vizitojnė Ballkanin Perėndimor dhe Kosovėn
 
Stokholm, 10 mars 2003 - Ministrja suedeze e Punėve tė Jashtme, Anna Lindh dhe ministri i Donacioneve dhe i Ēėshtjeve tė Migrimit Jan O Karlsson vizitojnė Ballkanin Perėndimor. Gjatė vizitės dyditėshe Anna Lindh do tė vizitojė Kroacinė dhe Maqedoninė, ndėrkaq Jan O Karlsson Bosnjėn e Hercegovinėn dhe Kosovėn, si dhe Serbinė dhe Malin e Zi.

Pėrveē temave nė dritėn e zgjerimit tė Bashkimit Evropian, vend tė posaēėm do tė zėnė ēėshtjet e migrimit, tė bashkėpunimit rajonal nė fushė tė ekonomisė dhe tė tė drejtave tė njeriut si dhe bashkėpunimi me Tribunalin e Hagės, por edhe disa ēėshtje tė ndėrsjella si nė sferėn e tregtisė dhe tė donacioneve.

Siē dihet nė Suedi edhe mė tutje arrin njė numėr i madh azilkėrkuesish nga Bosnja e Hercegovina dhe Kosova prandaj me qeveritė pėrkatėse tė kėtyre vendeve do tė bisedohet edhe pėr ēėshtje tė azilit dhe tė riatdhesimit.

Sipas axhendės, ministri Jan O Karlsson do tė mbajė njė konferencė shtypi mė 11 mars, bėn tė ditur Ministria e Punėve tė Jashtme e Suedisė.
 
 
Njė delegacion i Paktit tė Stabilitetit vizitoi sot Gjilanin
 
Gjilan, 10 mars 2003 - Njė delegacion i Paktit tė Stabilitetit - Verena Knaus, Frank Shvarc dhe Kristof Vesling - kanė qėndruar sot nė Gjilan dhe nė njė takim dy orėsh me udhėheqjen komunale, janė njoftuar pėr progresin e arritur si dhe synimet zhvillimore pėr tė ardhmen.

Kryetari i komunės, Lutfi Haziri, zėvendėskryetari Xhemajl Hyseni, kryeshefi ekzekutiv Enver Muja si dhe drejtuesit e drejtorive i kanė njoftuar pėrfaqėsuesit e Paktit tė Stabilitetit me gjendjen e pėrgjithshme zhvillimore nė komunė dhe, sipas interesimeve, edhe nėpėr sektore tė veēanta, si nė arsim, ekonomi, bujqėsi, infrastrukturė, punėsi e tė tjera.

Ekonomia nuk ka arritur tė riaktivizohet nė shkallėn e dikurshme dhe derisa ajo ndodhet pėrpara njė procesi tė privatizmit, komuna ballafaqohet me njė numėr tė madh tė tė papunėve, u tha nė takim. Aktualisht llogaritet tė jenė tė paangazhaur askund rreth 40 mijė qytetarė tė aftė pėr punė. Nė sektorin privat tė biznesit janė pėrfshirė rreth 8 mijė punėtorė, kryesisht nga qyteti.
 
Agrokultura nuk punėson mė shumė se 270 punėtorė, ndėrkaq qė llogaritet se rreth 15 mijė banorė tė komunės merren me bujqėsi sa pėr plotėsimin e nevojave familjare. Deri tani kanė munguar investimet nė kėtė sektor, pos donacioneve pėr sanimin e gjendjes emergjente tė pasluftės.

Ekspertėt e Paktit tė Stabilitetit janė interesuar edhe gjendjen e tashme tė ndėrmarrjeve shoqėrore dhe ish-tė punėsuarit nėpėr to dhe kanė tėrhequr vėmendjen se njė numėr i tyre nuk do tė mund tė riaktivizohen ashtu siē kanė qenė mė parė, sepse investitorėt do tė ofrohen me programe tė tjera.

Pėrkundėr investimeve tė deritashme, infrastruktura e pėrgjithshme nė komunėn e Gjilanit ka nevojė pėr projekte tė reja.
 
Pėr kėtė vit komuna ka paraparė tė inesvtojė 620 mijė euro nė infrastrukturė, ndėrsa vetėm 100 mijė janė destinuar pėr rehabilitimin e rrugėve. Projektet e mėdha do tė financohen nga donatorėt e jashtėm, sipas prioriteteve qė janė pėrcaktuar me planin zhvillimor tė komunės, ndėrsa edhe komuna do tė marrė pjesė me njė pėrqindje mė tė vogėl.
 
 
Forumi i Rinisė sė LDK-sė nesėr shėnon 13-vjetorin e themelimit
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Me rastin e 13-vjetorit tė themelimit tė Forumit tė Rinisė tė LDK-sė, Kryesia e kėsaj organizate rinore nesėr, mė 11 mars, organizon njė mbledhje solemne.

Mbledhja mbahet nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė nė orėn 12:00, ku do tė marrė pjesė edhe Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova. Gjithashtu janė ftuar edhe pėrfaqėsuesit e institucioneve vendore dhe ndėrkombėtare.
 
 
AAK: Kontaktet nė nivel institucional tė bėhen nė bazė tė platformės sė aprovuar nga Parlamenti i Kosovės
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Nė njė deklaratė tė lėshuar sot nga Kryesia e Aleancės pėr Ardhmerinė e Kosovės (AAK), thuhet se kjo parti e konsideron tė dobishėm zhvillimin e kontakteve me vendet fqinje dhe ato tė rajonit, duke synuar edhe vendosjen e marrėdhėnieve reciproke.

Mirėpo, AAK thotė se kontakti me Serbinė ėshtė ēėshtje me rėndėsi dhe kėrkon trajtim serioz dhe pėrgatitje serioze, kurdo qė tė vijė koha pėr kėto kontakte gjithsesi duhet tė jenė tė ndėrmjetėsuara nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Nė kėtė deklaratė gjithashtu thuhet se institucionet e Kosovės (Qeveria) me iniciativėn e vet mund tė pėrgatisin platformėn, planin dhe ekipin e duhur dhe mund tė zhvillojnė kontakte nė nivel institucional nė bazė tė planit dhe platformės sė aprovuar nga Parlamenti i Kosovės.

Pėr hir tė rėndėsisė sė kėtyre kontakteve, theksohet mė tutje nė deklaratė, e gjithė kjo nuk bėhet me improvizime dhe nė darka, por nė institucione tė zgjedhura nė mėnyrė demokratike dhe pėrmes procedurave tė rregullta tė punės. Nxitimet nė kėtė drejtim dhe improvizimet ēfarė kanė ndodhur kėto ditė, AAK i konsideron tė padobishme dhe nuk i mbėshtet, thuhet nė fund tė kėsaj deklarate.
 
 
OSBE-sė dhe UNHCR-i vlerėsojnė pėrmirėsimin e kushteve tė minoriteteve qė janė bėrė nė Kosovė
 
Prishitnė, 10 mars 2003 - Misoni i OSBE-sė dhe UNHCR-i nė njė raport vlerėsojnė pėrmirėsimin e kushteve tė minoriteteve qė janė bėrė nė Kosovė, por se edhe mė tutje duhet bėrė mė shumė nė kėtė drejtim.
 
Kreu i OSBE-sė Paskal Fieski tha se konkluzionet e kėtij raporti janė tė qarta: ka pėrmirėsime nė tė gjitha fushat por ende duhet tė pėrmirėsohet gjendja e sigurisė dhe e lirisė sė minoriteteve, tha ai.
 
Institucionet e pėrkohshme tė Kosovės kanė njė rol kryesor nė mbrojtjen e minoriteteve nga diskrirminimi, tha ai. Ato duhet aktivisht tė jenė tė pėrfshira dhe tė jenė pėrgjegjėse pėr dinamikėn e kthimit dhe tė dėrgojnė sinjale tė qarta tė tolerancės sė komuniteteve tė tyre.

Ndėrkaq, Uolter Irvin, shef i UNHCR-it, tha se dialogu ndėrmjet komuniteteve, ndėrtimi i mirėbesimit dhe pėrfshirja e autoriteteve lokale pėraqesin elementet kryesore pėr pėrmirėsimin e kushteve tė minoriteteve nė Kosovė dhe garantojnė procesin e kthimit tė tyre. Zoti Irvin theksoi se sfida kryesore pėr kthimin e minoriteteve ėshtė siguria dhe liria e lėvizjeve tė tyre.
 
 
Prishtinė: Vriten dy policė ndėrkombėtarė tė njėsisė speciale dhe disa tė tjerė plagosen
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Dy policė ndėrkombėtarėtė, pjesėtarė tė njėsisė sepciale, janė vrarė dhe disa tė tjerė janė plagosur mbrėmė nė Prishtinė gjatė njė zėnke ndėrmjet veti, ka bėrė tė ditur pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Andrea Anjeli.
 
Ky incident i rėndė ka ndodhur nė kampin e policisė sė UNMIK-ut, kurse motivet thuhet tė jenė personale, thotė Anjeli, duke mos njoftuar identitetin e tyre as pėrkatėsinė kombėtare. Ndėrkohė qė janė duke u zhvilluar hetimet lidhur me kėtė incident, UNMIK-u paralajmėroi se do tė do tė dalė me njė komunikatė tė veēantė.
 
 
R.Tahiri: Koncepti i Gjingjiqit pėr ndarjen e Kosovės ėshtė ide nacionaliste serbe
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Duke komentuar angazhimin e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq pėr federalizimin e Kosovės, kėshilltari i kryeparlamentarit Daci, Ramush Tahiri, tha se idetė e kryeministrit serb duken mė shumė se reagim ndaj proceseve pozitive qė po shėnohen nė Kosovė, prandaj ai edhe ofron propozimet e mėhershme serbe pėr ndarjen e Kosovės nė baza etnike.

"Ky ėshtė njė koncept thjesht i bazuar nė idetė nacionaliste serbe tė mėhershme qė kėrkon krijimin e shtetit serb kudo qė janė serbėt dhe qė nuk ka tė bėjė agjė me deklarimin reformist, apo demokratik tė pushtetit tė Serbisė", i deklaroi "Zėrit tė Amerikės" z. Tahiri.
 
Ai nėnvizoi se po tė pėrdorej njė koncept i tillė nė Kosovė, jo vetėm qė do tė shkaktonte konflikte tė pėrgjakshme, por do tė destabilizonte gjithė rajonin, ngase ky koncept do tė rikthente edhe njėherė trajtimin e ēėshtjes si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Bosnje e Hercegovinė dhe nė Malin e Zi.
 
 
Njė delegacion i Komisionit Evropian vjen nė Prishtinė pėr tė krijuar njė mekanizėm tė ri Kosovė – BE
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Pėrfaqėsuesit e qeverive tė Sllovenisė, Kroacisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė u pajtuan qė tė vazhdojė procesi i kontakteve me intgeres tė pėrbashkėt me konferencėn e ardhshme nė Kroaci. Ata i bėnė kėto prononcime gjatė pėrfundimit tė njė konference tė nė Prishtinė.
 
Ata i diskutuan pėrvojat dhe tė arriturat e tyre e deritanishme. Vendet pjesėmarrėse nė kėtė konferencė kanė harmonizuar apo janė nė proces tė harmonizimit tė qindra ligjeve gjė qė tregon se edhe pėr Kosovėn ka mjaft punė pėr t'u bėrė.
 
Kryetari i Institutit tė Kosovės pėr Integrime Evroatlantike Blerim Reka thotė se kontakti i parė ku do tė diskuton kėtė ēėshtje me Unionin Evropian do tė ndodhė me 13 mars, ku njė delegacion i Komisioni Evropian nga Brukseli do tė jetė nė Qeverinė e Kosovės dhe do tė fillojė bisedat pėr tė ashtuquajtur mekanizėm tė ri Kosovė - Bashkimi Evropian. Ai shfaqi shpresėn se ku do tė jetė fillimi i mbarė pėr kyējen e Kosovės gradualisht nė Bashkimin Evropian.
 
 
U gjend dhe u varros trupi i Sherif Kuēicės nga fshati Marinė i Skėnderajt
 
Skėnderaj, 10 mars 2003 - U gjend dhe dje u varros nė vendlindjen e tij nė Marinė tė Skėnderajt trupi i Sherif Kuēicės 19 vjeēar, i vrarė nga forcat serbe nė vitin 1999.
 
Atė e kishin marrė me vete forcat serbe dhe e kishin ekzekutuar, ndėrka trupi i tij ishte varrosur si i paidentifikuar nga fshatarėt e fshatit Dobėrdolan tė Rahovecit. Identifikimi i kufomės sė Sherifit u bė nga familijarėt e tij nė saje tė disa rrobave tė gjetura.

Edhe vėllai i tė ndjeri Sherifi konsiderohet i zhdukur.
 
 
S. Hasellok thotė se ende nuk dihet data se kur do tė fillojnė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Prishtinė, 10 mars 2003 - Drejtori pėr Informim i UNMIK-ut nė Prishtinė Sajmon Hasellok ka deklaruar se ende nuk dihet data se kur do tė fillojnė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit lidhur me ēėshtjet teknike nė interes tė dyanshėm. Megjithėse burime tė paidentifikuara nga UNMIK-u mė herėt kishin informuar se bisedimet do tė fillonin tė premtėn e ardhshme.

"Unė nuk po them se nuk do tė ketė bisedime tė premtėn, mirėpo them se kjo ēėshtje as qė ėshtė diskutuar pasi ende jemi nė pritje tė konfirmimit tė pėrbėrjes sė delegacioneve dhe tė rendit tė ditės sė diskutimeve", citohet tė ketė thėnė Hasellok.

Pėrderisa pala serbe ka caktuar ministren Gordana Matkoviq pėr kryesuese tė delegacionit qė do tė marrė pjesė nė bisedime, pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės ende nuk kanė informuar pėr pėrbėrjen e delegacionit kosovar.
 
 
Nė fshatin Breznicė tė Bujanocit u zhvillua ceremonia mortore e varrimit tė Besim Xhemajlit dhe Shaban Bajramit
 
Bujanoc, 10 mars 2003 - Sot nė fshatin Breznicė tė Bujanocit u zhvillua ceremonia mortore e varrimit tė Besim Xhemajlit dhe Shaban Bajramit, tė cilėt u vranė nga forcat serbe mė 7 mars nė pikėn kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
 
Nė praninė e mijėra qytetarėve mbi varret e tyre u mbajtėn disa fjalime mortore. Mes tjerėve foli edhe kryetari i LPD Jonuz Musliu, si dhe u lexua njė telegram i AKSH-sė, e cila tė ndjerėt i konsideron pjesėtarė tė saj.
 
 
Buēkovski thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė e brishtė
 
Shkup, 10 mars 2003 - Nė Ohėr ka filluar konferenca me temėn "Lufta e re dhe konflikti nė shekullin 21". Duke folur kėtė konferencė, ministri maqedonas i Mbrojtjes, Vllado Buēkovski, ka thėnė se "pa ruajtjen e paqes dhe sigurisė, nuk mund tė bėhet fjalė as pėr zhvillim ekonomik, as pėr prosperitet, as pėr zgjidhje tė problemeve ekonomike dhe sociale qė e kėrcėnojnė sigurinė e qytetarėve tė Republikės sė Maqedonisė".

Buēkovski ka thėnė se pas disa incidenteve tė fundit situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė e brishtė, duke mos pėrjashtuar mundėsinė e provokimeve dhe tė incidenteve tė caktuara.
 
Gjithashtu Buēkovski ka shtuar se "grupe tė caktuara tė armatosura, tė cilat deklarohen si AKSH, nuk kanė pėrkrahje nga popullata shqiptare nė Maqedoni dhe momentalisht nuk kanė forcė reale pėr ndėrmarrjen e aktiviteteve mė tė gjera eventuale tė armatosura", njofton MIA nė gjuhėn shqipe.
 
 
Policia shqiptare ktheu prapa pėrfaqėsuesin politik tė Armatės Kombėtare Shqiptare
 
Tiranė, 10 mars 2003 - Mbrėmė vonė policia shqiptare nuk i ka lejuar tė hyjė nė territorin e saj pėrfaqėsuesit politik tė Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH), Gafur Adilit.

Gafur Adili, i cili ka shtetėsinė zvicerane, ėshtė kthyer nė Zvicėr nga policia shqiptare pas mbėrritjes nė aeroportin ndėrkombėtar nė Tiranė.

Policia shqiptare thotė se njė vendim i tillė ka tė bėjė me aktivitetet e Gafur Adilit, e qė janė nė kundėrshtim me politikėn e Shqipėrisė, e cila kundėrshton ēdo veprimtari qė ka pėr qėllim nxitjen e destabilitetit.
 
 
Qeveria shqiptare dėrgon njė kompani komando tė pėrgjedhur tė ushtrisė shqiptare nė Irak
 
Tiranė, 10 mars 2003 - Shqipėria do tė dėrgojė trupa nė Gjirin Persik qė t'i bashkohet ēfarėdo lufte tė prirė nga Shtetet e Bashkuara kundėr Irakut dhe ka vėnė nė disponim hapėsirėn e saj ajėrore, rrugėt dhe ujėrat detare pėr tė shfrytėzuar nga forcat qė pėrgatiten pėr atė luftė tė mundshme. Kėtė vendim e mori Qeveria shqiptare nė njė mbledhje tė jashtzakonshme.

Trupat shqiptare do tė jenė nėn komandėn e ushtrisė amerikane nė Florida. Propozimi kishte ardhur kohė mė parė nga Ministria e Mbrojtjes. Me kėtė vendim autorizohet pjesėmarrja e njė kompanie komando tė trupave tė pėrgjedhura tė ushtrisė shqiptare nė rajonin e Gjirit Persik nė mbėshtetje tė plotė me angazhimet e shtetit shqiptar nė luftėn kundėr terrorizmit global.
 
 
Kryetari i BDSH-sė akuzon qeveritarėt serbė pėr moszgjidhjen e problemeve tė shumta nė Luginėn e Preshevės
 
Preshevė, 10 mars 2003 - Kryetari i Partisė pėr Bashkim Demokratik Shqiptar, Zeqirja Fazliu akuzon qeveritarėt serbė pėr mosgatishmėri pėr zgjidhjen e problemeve tė shumta nė Luginėn e Preshevės.
 
Ai vlerėsoi se gjendja e sigurisė nė kėtė periudhė tė fundit nė Luginė tė Preshevės, nė veēanti nė zonėn e dikurshme tė sigurisė tokėsore ėshtė e keqėsuar dhe jo e sigurt.
 
Ai ka shtuar se regjimi serb ende nuk ka hequr dorė nga doktrinat e hershme tė cilat ka filluar t'i aplikojė me inskenime tė ndryshme dhe me paralajmėrime se ato do tė ngjajnė dhe tė njėjtat i shfrytėzon si mbulesė pėr t'i bastisur shqiptarėt nė vend e pa vend.
 
 
Nė njė vizitė triditore nė Londėr ndodhet presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu
 
Londėr, 10 mars 2003 - Me ftesėn e lartmadhėrisė sė saj mbretėreshės Elizabeta e Dytė dje ka arritur nė njė vizitė triditore nė Londėr presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu.

"Zhvillimi i deritashėm nė fushėn politike midis Shqopėrisė dhe Britanisė sė Madhe ka krijuar terrenin pėr njė perspektivė tė qartė dhe realiste pėr ēuarjen e tyre pėrpara", ka deklaruar ambasadori shqiptar nė Londėr Kastriot Robo.
 
Vizita e presidentit Moisiu ėshtė njė vizitė e rėndėsishme, e njė rėndėsie historike, pasi kontaktet qė presidenti Moisiu do t'i ketė nė Londėr janė shumėplanėshe, tha ai.
 
Moisiu do tė ketė njė takim me lartėmadhėrinė e saj Mbretėreshėn Elizabeta e Dytė dhe njė sėr takimesh politike, pėrfshirė kėtu sekretarin e shtetit pėr politikėn e jashtme, sekretarin e mbrojtjes, sekretarin e brendshėm dhe do tė mbajė njė ligjeratė nė Institutin Mbretėror Britanik pėr Ēėshtje tė Politikės sė Jashtme.
 
 
Senati i Universitetit tė Tetovės ka shkarkuar nga posti rektorin Ramiz Abdyli
 
Tetovė, 10 mars 2003 - Senati i Universitetit tė Tetovės qė ende trajtohet nga autoritetet e Shkupit tė jashtėligjshėm ka bėrė tė ditur se nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme ka shkarkuar nga posti rektorin Ramiz Abdyli.
 
Ai ishte emėruar nė kėtė post nė dhjetor tė vitit tė shkuar dhe pėr ushtruese tė detyrės emėroi Nexhmedin Bejadinin, prorektor i deritashėm. Ėshtė thėnė se rektori Abdyli ėshtė shkarkuar pėr moskryerjen e obligimeve dhe pėr shkelje tė rėndė tė statutut tė UT-sė.

Vlerėsohet se shkarkimi i tij ėshtė pasojė e njė zėnke midis tij dhe ish-rektorit, Fadil Sylejmani.

Ky shkarkim ndodhi vetėm njė ditė mė vonė kur rektori i UT Ramiz Abdyli opinionit publik nė kėtė vend nė saje tė njė komunikate ka njoftuar se kryetari i Bordit i bėn obstruksione nė punėn e tij dhe e pengon zhvillimin normal tė procesit edukativo-mėsimor.
 
 
Madridi thekson Kosovėn si presedan pėr sulmin eventual kundėr Irakut
 
Madrid, 10 mars 2003 - Shefja e diplomacisė spanjolle Ana Palasio sot ka folur pėr presedanin dhe legjimitetin e ndėrhyrjes nė Kosovė mė 1999, pėrkundėr kundėrshtimit tė Rusisė, pėr tė bėrė njė paralele me mundėsinė qė Franca tė bėjė veto nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė nė rezolotėn e re pėr Irakun qė e kanė propozuar SHBA-tė, Britania e Madhe dhe Spanja.

Nė atė kohė "kundėrshtoi Rusia. Ne vepruam dhe u kuptua se ekziston legjimiteti i bashėksisė ndėrkombėtare", pėr ndėrhyrje nė Kosovė, ka deklaruar Ana Palasio pėr njė televizion spanjoll lidhur me qėndrimin e Spanjės nė rastin e Francės qė tė bėjė veto
 
 
Parlamenti palestinez ka miratuar emėrimin e kryeministrit tė parė
 
Ramalla, 10 mars 2003 - Kėshilli ligjvėnės palestinez (parlamenti) nė njė mbledhje tė sotme nė Ramalla tė Bregut Perėndimor ka miratuar emėrimin e kryeministrit tė parė palestinez me shucinė dėrmuese tė votave - 64 pro, 3 kundėr dhe katėr abstenime - gjė qė e konsideron njė hap historik nė kuadėr tė reformave tė administratės palestineze.

Mirėpo, ky organ duhet tė definojė rolin e kryeministrit dhe tė miratojė emėrimin e Mahmud Abasit (67), tė njohur si Abu Mazena, pėrndryshe zėvendės i liderit palestinez Jasar Arafat. Pikėrisht Arafati e ka emėruar Abasin pėr kryeministėr dhe pret qė deputetėt ta miratojnė kėtė, duke marrė parasysh se shumicėn nė parlament e pėrbėjnė anėtarėt e organizatės sė Arafatit, Al Fatah.
 
 
Shrėder mbėshtet propozimin francez pėr votim personal nė Kėshillin e Sigurimit
 
Berlin, 10 mars 2003 - Kancelari gjerman Gerhard Shrėder e mbėshtet propozimin francez pėr votim personal tė krerėve tė shteteve dhe qeverive mbi rezolutėn e dytė pėr Irakun nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.
 
Siē tha njė zėdhėnės i qeverisė kancelari e siguroi pėr kėtė presidentin francez Zhak Shirak. Mė tej u tha se gjatė njė telefonate tė dy politikanėt kishin ritheksuar se do tu jepnin mė shumė kohė kontrollorėve pėr armėt e Irakut.

Qeveria amerikane e hodhi poshtė propozimin. Kėshilltarja pėr sigurinė kombėtare Kondoliza Rajs tha se fjala ėshtė pėr njė pėrpjekje pėr vetinskenim.
 
 
El Baradei: Koreja e Veriut njė kėrcėnim mė i madh pėr paqen nė botė
 
Uashington, 10 mars 2003 - Kreu i Zyrės Ndėrkombėtare pėr Energjinė Bėrthamore Mohamed el Baradei sheh te Koreja e Veriut njė kėrcėnim mė tė madh pėr paqen nė botė sesa tek Iraku. Ky vend nuk duhet nėnvlerėsuar, tha Baradei. Dihet qė Koreja e Veriut ėshtė nė gjendje tė prodhojė plutonium pėr armėt bėrthamore. Ndėrkaq vazhdojnė pėrpjekjet diplomatike lidhur me programin bėrthamor tė Koresė sė Veriut.
 
 
Iraku ka marrė nga kryeinspektori Bliks njė katalog me pyetje pėr programet e tij tė armėve
 
Bagdad, 10 mars 2003 - Iraku ka marrė nga kryeinspektori i OKB-sė pėr armėt Hans Bliks njė katalog me pyetje pėr programet e tij tė armėve. Oficeri pėrgjegjės irakian i ndėrlidhjes pėr bashkėpunimin me OKB-nė Hosam Mohamed Amin deklaroi se vendi i tij po pėrpiqet tė pėrmbushė tė gjitha detyrimet dhe tu pėrgjigjet pyetjeve. Sipas tij nga 100 raketat Samud 2 ndėrkaq janė shkatėrruar 46.
 
Nuk ėshtė planifikuar ndonjė iniciativė e re pėr ēarmatosjen. Se kur mund tė jetė gati raporti pėr shkatėrrimin e gazit nervor dhe tė antraksit nuk mund tė thuhet tani pėr tani, theksoi Amin. Ai i akuzoi SHBA-ės se kishin vendosur tashmė pėr tė hyrė nė luftė.
 
 
Ministrja britanike Kler Short paralajmėroi se do tė japė dorėheqje
 
Londėr, 10 mars 2003 - Ministrja britanike e Ndihmės pėr Zhvillimin Kler Short paralajmėroi se do tė japė dorėheqjen nė rast se kryeministri Toni Bler do tė marrė pjesė nė luftėn kundėr Irakut pa miratimin e Kombeve tė Bashkuara. Short tha se nuk do ta duronte shkeljen e tė drejtės ndėrkombėtare.
 
Ajo ėshtė anėtarja e parė e kabinetit qė kėrcėnon me dorėheqje pėr shkak tė politikės sė kryeministrit Blair ndaj Irakut.
 
 
Forcat e armatosura amerikane kanė filluar ngritjen e njė pikėmbėshtetjeje tė re nė Turqi
 
Stamboll, 10 mars 2003 - Forcat e armatosura amerikane kanė filluar me ngritjen e njė pikėmbėshtetjeje tė re nė Turqi afėr kufirit me Irakun. Qendra do tė shėrbejė si bazė logjistike pėr 62.000 ushtarė amerikanė nė rast se parlamenti turk do ta miratojė stacionimin.
 
Baza nė Kiziltepe, e miratuar para dy muajsh nga Turqia, ndodhet rreth 160 kilometra larg kufirit. Njė aeroport civil ndodhet pak kilometra larg bazės sė re dhe po aty afėr kalon edhe rruga kryesore drejt kufirit irakian.
 
 
Nė referendumin nė Maltė shumica e elektoratit votoi pėr anėtarėsimin nė BE
 
Valeta, 10 mars 2003 - Referendumi i parė pėr zgjerimin e Bashkimit Evropian pas njė viti rezultoi pro zgjerimit. Nė referendumin nė Maltė shumica prej 54 pėr qind tė elektoratit votoi pėr anėtarėsimin e ishullit mesdhetar nė maj 2004.
 
Siē bėri tė ditur komisioni zgjedhor nė zgjedhje morrėn pjesė 91 pėr qind e 300.000 banorėve me tė drejtė vote. - Presidenti i Komisionit Evropian Romano Prodi dhe kancelari gjerman Gerhard Schröder e pėrshėndetėn votimin.
 
 
Koreja e Veriut kreu pėrsėri prova me njė raketė me rreze tė shkurtėr veprimi
 
Seul/Penjan, 10 mars 2003 - Koreja e Veriut kreu pėrsėri prova me njė raketė me rreze tė shkurtėr veprimi. Sipas tė dhėnave koreanojugore raketa fluturoi rreth 110 kilometra dhe ra nė detin midis gadishullit korean dhe Japonisė. Prova nuk ishte diēka e papritur.
 
SHBA patėn paralajmėruar trafikun detar nė kėtė zonė detare. Nė njė deklaratė tė Ministrisė sė Jashtme nė Tokio thuhet se Japonia nuk sheh kėrcėnim tė drejtpėrdrejtė nga lėshimi i raketės.
 
 
SHBA-tė hedhin poshtė nismėn e Francės
 
Uashington, 10 mars 2003 - SHBA-tė hedhin poshtė nismėn e Francės qė Kėshilli i Sigurimit, nė nivel tė shefave tė shteteve apo tė qeverive, tė shqyrtojė krizėn e shkaktuar pėr shkak tė moszbatimit irakian tė rezolutės 1441. Nė vend tė "qėndrimeve tė njohura tė pėrsėritura", nesėr (apo mė sė voni tė mėrkurėn) mund tė pritet votimi i 17 marsit si ultimatum pėr Sadam Huseinin.
 
 
Ka tė dhėna se forcat kryengitėse nė Bregun e Fildishtė kanė vrarė mbi 200 civilė muslimanė
 
Bangolo, Bregu i Fildishtė, 10 mars 2003 - Trupat franceze nė Bregun e Fildishtė kanė deklaruar se kanė gjetur mjaft tė dhėna pėr vrasje tė shumta nė qytetin Bangolo, njofton BBCWorld. Zėdhėnėsi i armatės franceze, Filip Perret ka thėnė se tė dhėnat e dhunės janė shumė tė dukshme dhe kanė ndikuar qartė nė shumė njerėz.
 
Por, ai s'ka mundur tė konfirmojė deklaratėn e forcave kryengitėse tė zonės se janė vrarė mbi 200 civilė muslimanė. Kėto informacione pėr dhunėn nė fjalė rrezikojnė marrėveshjen e arritur tė shtunėn ndėrmjet qeverisė dhe kryengritėsve.
 
Komandanti i kryengritėsve Ousman Kaulibali ka thėnė se viktimat janė kryesisht tė huaj dhe tė Bregut tė Fildishtė, nga veriu kryesisht musliman.
 
 
Pauell: Ekzistojnė gjasa tė mėdha qė SHBA tė marrin vota tė mjaftueshme nė KS pėr rezolutėn
 
Uashington, 10 mars 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell tha dje se ekzistojnė gjasa tė mėdha qė Shtetet e Bashkuara tė marrin vota tė mjaftueshme nė Kėshillin e Sigurimit pėr kalimin e njė rezolute qė do tė hapte rrugėn dhe autorizonte pėr njė luftė nė Irak.
 
"Medoj se po bėjmė progres me 10 anėtarėt jo tė pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit, por sikurse e dini, Franca ka marrė njė pozicion tė fortė qė tė kundėrshtojė ēfarėdo rezolute. Ndonėse nuk e kanė pėrdorur fjalėn veto, ata vėrtet po sinjalizojnė kėte", ka thėnė sekretari amerikan i Shtetit.
 
 
El Baradei: Inspektorėve u nevojiten edhe dy muaj tė pėrcaktojnė nėse Iraku ka program sekret pėr armė
 
Nju Jork, 10 mars 2003 - Drejtuesi i Agjencisė sė Kombeve tė Bashkuara pėr Mbikėqyrje Bėrthamore, Mohamed el Baradei tha se inspektorėve tė tij do t'u nevojiten edhe dy muaj qė tė pėrcaktojnė plotėsisht nėse Iraku ka program sekret pėr armė bėrthamore.
 
 
SHBA do tė mbajnė bisedime direkte me Korenė Veriore lidhur me angazhimet bėrthamore
 
Uashington, 10 mars 2003 - Sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell ka deklaruar se Shtetet e Bashkuara eventualisht do tė mbajnė bisedime direkte me Korenė Veriore lidhur me angazhimet bėrthamore tė atij vendi, por nė bisedimet do tė duhej tė pėrfshihen edhe anėtarė tė tjerė nga rajoni.
 
Korea Veriore akuzoi dje Shtetet e Bashkuara se komplotojnė sulm bėrthamor kundėr saj dhe kritikoi vendimin e fundit tė Uashingtonit pėr dėrgimin e bombarduesve me rreze tė gjatė veprimi nė ishullin Guam.
 
 
Bush: Ndaj Irakut do tė pėrdoret forca nėse ai nuk ēarmatoset plotėsisht dhe pa kushte
 
Uashington, 10 mars 2003 - Nė fjalimin javor nė radio presidenti Bush tha se njerėzit kudo nė botė luten pėr paqe. Por ai tha se paqja do tė sigurohet vetėm kur terroristėt tė humbasin njė pėrkrahės dhe mbrojtės tė pasur dhe kur Sadam Huseini tė ēarmatoset plotėsisht dhe pėrfundimisht.

"Ne nuk mund tė presim pėr tė parė se ēfarė mund tė bėjnė terroristėt apo shtetet terroriste me armėt e tyre tė shkatėrrimit nė masė. Ne jemi tė vendosur t'u kundėrvihemi kėrcėnimeve kudo qė tė shfaqen.
 
Dhe si mjet tė fundit ne duhet tė jemi tė gatshėm tė pėrdorim forcėn ushtarake. Ne jemi duke bėrė tė gjitha pėrpjekjet e mundshme pėr tė shmangur luftėn nė Irak. Por nė se nuk ēarmatoset nė mėnyrė paqėsore, Sadam Huseini do tė ēarmatoset me forcė", tha Bush.
 
 
SHBA vazhdojnė pėrqėndrimin e trupave nė Turqi
 
Anakara, 10 mars 2003 - SHBA po vazhdojnė pėrgatitjet ushtarake dhe pėrqėndimin e trupave pėr njė luftė tė mundshme nė Irak. Pavarėsisht prej jo-sė sė parlamentit turk pėr stacionimin e ushtarėve tė mėtejshėm amerikanė nė teritorin e Turqisė, ushtria amerikane po e shton numrin e tyre nė vend, njofton stacioni televiziv turk TNV. Nė TV u treguan pamje se si anijet amerikane po shkarkojnė nė portin Iskenderun pajisje ushtarake.
 
Presidenti i parlamentit turk Bylent Ariniē tha se ėshtė i irrituar nė lidhje me pėrgatitjet ushtarake tė SHBA-ve. Ambasada amerikane nė Ankara tha se njėsitė amerikanė qė zbarkuan nė Turqi nuk janė pjesė e kontigjentit tė luftės. Edhe ushtria turke nga ana e saj po pėrforcon pėrgatitjet pėr luftėn dhe dislokoi njė numėr takesh nė kufirin me Irakun.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.