8.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 8 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Shtajner: "Nuk ka kuptim tė flitet pėr temat tė cilat nuk i kam propozuar nė letėr"

  • Krijohet njė kėshill prej 14 anėtarėsh pėr bartjen e pėrgjegjėsive tek institucionet e Kosovės

  • Misioni i UNMIK-ut kundėrshton fuqishėm deklaratėn e Gjingjiqit pėr ndarjen e Kosovės ndėrmjet dy grupeve etnike

  • AKSH thotė se Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli ishin anėtarė tė saj

  • Opozita kėrkon sistem proporcional

  • Si u vranė Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli

  • Dy shqiptarė tė vrarė nė kufirin ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė

  • Nė Bujanoc ėshtė mbajtur konferenca ndėrkombėtare e dhuruesve pėr komunat e Luginės sė Preshevės

  • Gjingjiq ka shprehur dėshirėn qė Kosovėn ta shoh si federatė e dy pjesėve sipas modelit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Qipron

  • KNKK: Gratė vazhdojnė tė bartin pasojat e luftės

  • Nga viti i ardhshėm shkollor tekstet pėr arsimin tetėvjeēar nė Shqipėri do tė jenė falas

  • Ministrat e Kroacisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė i koordinojnė pėrpjekjet pėr t'iu bashkangjitur NATO-s

  • Uashingtoni ka kėrkuar nga Shkupi tė deklarohet rreth pjesėmarrjes nė koalicionin ndėrkombėtar kundėr Irakut

  • Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi dje e zgjodhi Svetozar Maroviqin president tė parė tė kėsaj bashkėsie

  • Gjykata e Qarkut nė Vranjė ka liruar nga paraburgimi nė mungesė faktesh edhe tre shqiptarė

  • Presidenti amerikan Bush ka akuzuar presidentin Husein se po zhgenjen inspektoret

  • Janė arrestuar djemtė e shefit tė organizates terroriste El Kaida, Osama bin Laden

  • Inspektorėt paraqesin raportin

  • Palestinezėt e maskuar kanė vrarė dy izraelitė

  • Ushtria amerikane ka arrestuar shtatė ekstremistė tė dyshimtė nė Afganistan

  • Shtetet e Bashkuara kanė kėrkuar nga Gjermania t'i dėbojė disa diplomatė tė Irakut

  • Aeroplanėt luftarakė amerikanė dhe britanikė e kanė sulmuar njė sistem radarėsh tė Irakut

  • SHBA-tė, Britania dhe Spanja e kanė propozuar 17 marsin afat tė fundit pėr Irakun  

  • Janė vrarė shtatė pjesėtarė tė Al Kaidės

  • Armata izraelite ka vrarė themeluesin e krahut ushtarak tė Hamasit, Ibrahim al-Makadma


 

Shtajner: "Nuk ka kuptim tė flitet pėr temat tė cilat nuk i kam propozuar nė letėr"

Beograd, 8 mars 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner konsideron se Beogradi patjetėr duhet tė bisedojė me Prishtinėn pėr ēėshtjet e interesit tė pėrbashkėt nė Kosovė.

Shtajner i deklaroi njė gazete tė Beogradit se bisedimet ndėrmjet Beogradit e Prishtinės nė nivel ministror duhet tė fillojnė sė shpejti dhe se nė to duhet tė marrin pjesė delegacionet ministrore tė dy pklėve, pėrkatėsisht tė palės sė UNMIK-ut dhe pėrfaqėsuesve tė qeverisė sė pėrkohshme.

Nė lidhje me propozimet e Ēoviqit qė temat pėr bisedime tė zgjerohen edhe nė ēėshtjet e tjera, Shtajner thotė se propozimet konkrete i ka theksuar nė letrėn dėrguar kryeminsirtti serb Gjingjiq, kėshtu qė nė ato pret edhe pėrgjegje.

"Konsideroj se nuk ka kuptim tė flitet pėr temat tė cilat nuk i kam propozuar nė letėr", thotė Shtajner.

 
Krijohet njė kėshill prej 14 anėtarėsh pėr bartjen e pėrgjegjėsive tek institucionet e Kosovės
 
Prishtinė, 8 mars 2003 - U formua njė Kėshilli pėr bartjen e kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek institucionet e Kosovės qė do tė kryesohet nga shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner dhe nga kryeministri Bajram Rexhepi.
 
Kėshilli do tė ketė 14 anėtarė: shtatė nga UNMIK-u dhe shtatė nga institucionet e Kosovės, pėrfshirė kėtu edhe pėrfaqėsuesit e pakicave. Ky kėshill qė pėrherė tė parė do tė mblidhet me 26 mars do tė diskutojė pėr procedurat e bartjes sė kompetencave dhe pėr kompletimin e tyre.

"Bartja e mė shumė kompetencave te vendorėt nuk do tė thotė se UNMIK-ut tėrhiqet nga tė drejtat e rezervuara", tha Shtajner duke pėrkujtuar tė drejtat e pakicave dhe marrėdhėniet me jashtė. Shtajner tha se pėrgjegjėsitė e qeverisė do tė shtohen bashkė me kompetencat.

Kėtė pajtueshmėri tė arritur e ka quajtur moment tė rėndėsishėm kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi. Ai ka shtuar se kėto kompetenca do tė transferohen shumė shpejt.

Ndėrkaq duke folur pėr nismen e Shtajnerit, kryeministri Rexhepi ka thėnė se Kosova nuk ėshtė njė vend i izoluar, prandaj bisedimet pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike me interesa tė dyanėshme janė tė domosdoshme.

Z. Shtajner tha se deri nė fund tė kėtij viti institucionet e Kosovės do tė kenė mė shumė pėrgjegjėsi, ndėrkaq tėrė procesi i kalimit tė tyre do tė jetė nė pajtim me dokumentėt ndėrkombėtare.

Por kalimi i pėrgjegjėsive nuk nėnkupton heqjen dorė tė UNMIK-ut nga kompetencat themelore ku pėrfshihet siguria, tė drejtat e pakicave dhe marrėdhėniet e jashtme.
 
 
Misioni i UNMIK-ut kundėrshton fuqishėm deklaratėn e Gjingjiqit pėr ndarjen e Kosovės ndėrmjet dy grupeve etnike
 
Prishtinė, 8 mars 2003 - Duke shfaqur qėndrimin e administratės ndėrkombėtare lidhur me deklaratėn e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq, i cili angazhohet pėr ndarjen e Kosovės ndėrmjet dy grupeve etnike, drejtori pėr Informim i UNMIK-ut, Sajmon Hasellok thotė se Misioni i UNMIK-ut e kundėrshton fuqishėm ndarjen e Kosovės. Ai ka shtuar se kėto deklarata tė Gjingjiqit bien ndesh me pėrcaktimin e bashkėsisė ndėrkombėtare.

Sajmon Hasellok i tha BBC-sė se kreu i kėtij misioni ka qėndrim tė prerė se nuk do tė ketė ndarje, kantonizim e as shkėputje territoriale tė Kosovės.

Duke komentuar qėndrimin e Gjingjiqit se ideja pėr Kosovėn shumėkombėshe ėshtė njė iluzion, z. Hasellok tha se nuk dėshiron tė komentojė se ēfarė thonė politikanė tė ndryshėm dhe ka shtuar se qėndrimi i UNMIK-ut reflekton koncensusin e bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
 
AKSH thotė se Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli ishin anėtarė tė saj
 
Prishtinė, 8 mars 2003 - Nė lidhje me vrasjen e djeshme, nė vijėn kufitare ndėrmjet Kosovės me Serbisė, tė Shaban Bajramit dhe Besim Xhemajlit nga fshatin Breznicė e Bujanocit, me njė komunikatė pėrmes internetit ėshtė paraqitur AKSH, Shtabi i divizionit "Adem Jashari", nė tė cilėn thuhet se tė ndjerėt ishin anėtarė tė AKSH-sė.

"Nė vendin e quajtur ēeshmja e Eminit, heroikisht dhe nė krye tė detyrės, ranė dy luftėtarėt mė tė denjė tė Armatės Kombėtare Shqiptare, Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli.
 
Ne jemi krenarė me veprėn tuaj fisnike dhe patriotike nė shėrbim tė kombit shqiptar pėr tė realizuar aspiratat kombėtare, amanetin e dėshmorėve tė kombit, me nė krye Adem Jasharin dhe gjithė deshmorėve tė luftėrave tė fundit pėr ēlirim dhe ribashkim kombėtar", thuhet mes tjerash nė kėtė komunikatė, tė nėnshkruar nga zėdhėnėsi i Shtabit tė divizionit "Adem Jashari" tė AKSH-sė, kolonel Besfort Karadaku.
 
 
Opozita kėrkon sistem proporcional
 
Tiranė, 8 mars 2003 - Opozita nė Shqipėri ka bėrė thirrje pėr vendosjen e njė sistemi tė pastėr proporcional pėr zgjedhjet. Tetė parti parlamentare tė opozitės kanė dalė me njė deklaratė tė pėrbashkėt me anė tė sė cilės nėnvizojnė se sistemi proporcional siguron njė pėrfaqėsim mė tė drejtė dhe qėndrueshmėri politike nė vend.
 
Deklarata, qė pasoi njė tryezė tė partive tė opozitės, thotė se "kodi i sistemit zgjedhor nė Shqipėri duhet tė ndėrtohet nė bazė tė kodit tė zgjedhjeve tė lira qė ka hartuar komisioni i Venencias dhe ka miratuar Kėshilli i Evropės".
 
 
Si u vranė Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli
 
Bujanoc, 8 mars 2003 - Nė njė njoftim zyrtar tė autoriteteve serbe nė Bujanoc thuhet se Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli nė lokalitetin e quajtur Ēesmja e Eminit, tė enjtėn nė orėn 18.10 kishin vendosur 15 kg eksploziv. Prej atij momenti ata janė pėrcjellė nga policia e Serbisė dhe rasti i ėshtė paraqitur KFOR-it dhe policisė sė UNMIK-ut.
 
Mė tutje nė njoftim thuhet se tė premtėn rreth orės 11.00 Shabani dhe Besimi kishin ardhur nė vendin ku e kishin vendosur eksplozivin, e marrin atė dhe e fusin nė makinė dhe nisen pėr nė Bujanoc.
 
Patrulla e xhandarmėrisė serbe jep shenjė pėr t'u ndaluar, por ata pėrpiqen tė ikin me makinėn mercedes me targa tė dyfishta, tė Kosovės dhe Vranjės. Xhandarėt serbė hapin zjarr dhe i vrasin.

Nė kėtė njoftim nuk pėrmendet plagosja e pjesėtarėve tė xhandarmėrisė serbe.

Tė premtėn nė mbrėmje nė linjėn kufitare qė ndan Kosovėn e Serbinė ėshtė mbajtur njė takim i pėrbashkėt nė tė cilin pėrfaqėsuesit e KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut kanė vlerėsuar se "forcat e sigurimit tė Serbisė dhe Malit tė Zi nė kėtė rast kanė reaguar nė mėnyrė profesionale", thuhet nė kėtė njoftim. Gjithashtu thuhet se pjesėtarėt e KFOR-it kanė arrestuar Rexhep Bajramin, i cili ka qenė nė vendin e incidentit, por me njė makinė tjetėr ka ikur.
 
 
Dy shqiptarė tė vrarė nė kufirin ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė
 
Bujanoc, 8 mars 2003 - Dje pas dite janė vrarė nga xhandarmėia serbe Shaban Bajrami (29) dhe Besim Xhemajli (30) nga fshati Breznicė i Bujanocit. Sipas njoftimeve incidenti ka ndodhur kur dy personat me makinėn e tyre kanė kaluar vijėn kufitare nga drejtimi i Kosovės dhe kanė hyrė nė territorin e Serbisė. Meqė ata nuk kanė ndaluar makinėn e tyre, policia ka hapur zjarr.
 
Sipas njoftimeve serbe kinse nė makinėn me targa tė Kosovės janė zbuluar 20 kilogram lėndė shpėrthyese tė lidhura me njė dirigjues nė territorin e Kosovės. Jozyrtarisht thuhej se ka pasur edhe shkėmbim zjarri dhe se ishin plagosur tre pjesėtarė tė forcave serbe.
 
 
Nė Bujanoc ėshtė mbajtur konferenca ndėrkombėtare e dhuruesve pėr komunat e Luginės sė Preshevės
 
Bujanoc, 8 mars 2003 - Nė Bujanoc ėshtė mbajtur konferenca ndėrkombėtare e dhuruesve pėr komunat e Luginės sė Preshevės, ku morėn pjesė mbi 30 pėrfaqėsues tė ambasadave tė huaja dhe organizatave ndėrkombėtare nė Beograd.
 
Mjetet financiare nė shumėn prej mbi pesė milionė euro, qė priten tė grumbullohen nga ky tubim do tė pėrdorėn pėr zhvillimin ekonomik tė komunave Preshevė e Bujanoc dhe Medvegjė.

Duke hapur tubimin e dhuruesve zėvendėkryeministri i Serbisė Nebojsha Ēoviq ka thėnė se procesi i kthimit tė mirėbesimit ndėrnacional nė kėto tri komuna nė jug tė Serbisė gjatė dy viteve tė kaluara ka shėnuar rezultate tė konsiderueshme.
 
Mirėpo, sipas tij, gjatė tri javėve tė fundit ka shenja tė ndėrlikimit tė situatės nė pėrpjekje qė tė kthehet gjendja e mėparshme. Ai ka shtuar se kinse kėtė po e bėjnė disa "elementė radikalė e kriminalė", duke frikėsuar policinė shumetnike dhe pėrfaqėsuesit e pushtetit vendor.

Ndėrkaq, shefi i Misionit tė OSBE-sė nė Beograd Mauricio Masari ka thėnė se gjatė kėtij viti prioritet do tė jetė integrimi i shqiptarėve nė organet gjyqėsore, si dhe reforma e arsimit, pėrfshirė kėtu edhe hartimin e programeve dhe teksteve tė reja shkollore pėr shkollat fillore dhe tė mesme.
 
Nė anėn tjetėr, pėrfaqėsuesi i Ambasadės amerikane nė Beograd Robert Norman ka paralajmėruar se nė rajonin e jugut tė Serbisė do tė investohen 6 milionė dollarė, por pret se do tė investohen edhe katėr milionė tė tjerė.
 
 
Gjingjiq ka shprehur dėshirėn qė Kosovėn ta shoh si federatė e dy pjesėve sipas modelit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Qipron
 
Beograd, 8 mars 2003 - Kryeministri i Serbisė Zoran Gjingjiq ka thėnė se Kosova duhet tė ndahet ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve. Shtypi i Beogradit transmeton se Zoran Gjingjiq e ka shprehur dėshirėn qė Kosovėn ta shohė si federatė e dy pjesėve, sipas modelit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Qipron.
 
Ai ka thėnė se marrėveshja e tillė do tė pėrfshinte atė qė ai e quajti formė tė civilizuar tė shkėmbimit tė popullatės. Sipas tij federeta e Kosovės do tė kishte lidhje asimetrike me pjesėn tjetėr tė Serbisė, ndėrkohė qė shqiptarėt dhe serbėt e Kosovės tė jetonin nė etnitete tė ndara. Gjingjiq ėshtė politikani i parė serb qė publikisht e propozon ndarjen e Kosovės.
 
 
KNKK: Gratė vazhdojnė tė bartin pasojat e luftės
 
Gjenevė, 8 mars 2003 - Gratė ngujohen gjithnjė e mė shume nė konflikte tė armatosura. Ato vazhdojnė tė bartin pasojat e luftės edhe nė ato raste kur kjo vuajtje do tė mund tė evitohej.
 
Me rastin e ditės Ndėrkombėtare tė Gruas, 8 Marsin, Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq (KNKK) ėshtė duke e theksuar gjendjen e vėshtirė tė grave qė ballafaqohen me luftė.

Kudo nė botė, KNKK shqyrton sfidat komplekse qė lajmėrohen atje ku luftėrat qė tėrbojnė dėshtojnė tė bėjnė dallim nė mes luftėtarėve dhe civilėve.

Shumė shpesh femrat civile, tė cilat nuk marrin pjesė nė luftime bėhen caqe tė qėllimshme tė luftės ose janė nė rrezik thjesht pėr arsye se ndodhen rastėsisht aty ku zhvillohen luftime. Dhe kjo ndodh edhe pėrpos mbrojtjes nė tė cilėn kanė tė drejtė nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare humanitare.

KNKK nė raportin e tij special tė lėshuar "Gratė dhe Lufta", edhe njė herė pėrkujton botėn pėr nevojėn qė tė respektohet mbrojtja nė tė cilėn gratė kanė tė drejtė nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare humanitare.

Raporti bėn thirrje pėr respekt mė tė madh pėr gratė nė kohė tė luftės dhe prezanton disa nga iniciativat mė tė reja tė KNKK nė kėtė temė.

Qasja nė rajonet e konfliktit mbetet qenėsore. KNKK dhe organizatat e tjera ndėrkombėtare mund tė ndihmojnė gratė dhe civilėt e tjerė qė ngujohen nė konflikte tė armatosura vetėm e vetėm nė qoftė se atyre u lejohet mundėsia tė kenė qasje tek ata qė kanė nevojė, thuhet nė njė komunikatė tė KNKK.
 
 
Nga viti i ardhshėm shkollor tekstet pėr arsimin tetėvjeēar nė Shqipėri do tė jenė falas
 
Tiranė, 8 mars 2003 - Duke filluar nga viti i ardhshėm shkollor tekstet pėr arsimin tetėvjeēar nė Shqipėri do tė jenė falas. Sipas Ministrisė sė Arsimit tė Shqipėrisė dhėnia e teksteve falas bėhet pėr t'u ardhur nė ndihmė kryesisht shtresave tė varfėra tė popullėsisė, duke shmangur nė kėtė mėnyrė edhe njė pengesė ekonomike pėr frekuentimin e arsimit tė detyrueshėm.
 
Botimi i teksteve shkollore do tė pėrballohet nga buxheti i shtetit dhe falė njė kredie tė Bankės Botėrore.
 
 
Ministrat e Kroacisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė i koordinojnė pėrpjekjet pėr t'iu bashkangjitur NATO-s
 
Zagreb, 8 mars 2003 - Ministrat e jashtėm tė Kroacisė, Maqedonisė dhe Shqipėrisė dje janė dakorduar t'i koordinojnė pėrpjekjet e tyre pėr t'iu bashkangjitur NATO-s. Takimi i ministrave Tonino Picula, Ilinka Mitreva dhe Ilir Meta u mbajt nė kuadėr tė nismės amerikane pėr Adriatikun dhe parasheh nėnshkrimin e marrėveshjes sė partneritetit midis SHBA-ve dhe tri vendeve aspirante nė NATO.
 
Nė kėtė takim ministrat e jashtėm tė tri vendeve i dhanė mbėshtetje tė plotė pėrpjekjeve ndėrkombėtare kundėr terrorizmit dhe i bėn thirrje Irakut, qė tė heq dorė nga tė gjitha armėt e shkatėrrimit nė masė.
 
 
Uashingtoni ka kėrkuar nga Shkupi tė deklarohet rreth pjesėmarrjes nė koalicionin ndėrkombėtar kundėr Irakut
 
Shkup, 8 mars 2003 - Uashingtoni ka kėrkuar nga autoritetet e Maqedonisė tė deklarohen rreth pjesėmarrjes nė koalicionin ndėrklombėtar kundėr Irakut. Nga Maqedonia ėshtė kėrkuar pjesėmarrje e drejtpėrdrejtė nė koalicionin ndėrkombėtar pėr ēarmatimin e mundshėm tė Sadam Huseinit, ka bėrė tė ditur Ambasada e Shteteve tė Bashkuara nė Shkup.
 
Burimet e Qeverisė maqedonase kanė thėnė se ende ekzistojnė dilema rreth pjesėmarrjes sė ushtarėve tė Maqedonisė nė sulmin e mundshėm kundėr Irakut.
 
 
Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi dje e zgjodhi Svetozar Maroviqin president tė parė tė kėsaj bashkėsie
 
Podgoricė-Beograd, 8 mars 2003 - Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi dje e zgjodhi Svetozar Maroviqin nga Mali i Zi president tė parė tė bashkėsisė sė re serbo-malazeze. Zgjedhja e tij e shėnon fundin e Vojisllav Koshtunicės, i cili ishte nė krye tė ish-federatės jugosllave.

Sipas kornizės kushtetuese Maroviq do tė jetė president i Kėshillit tė ministrave tė bashkėsisė shtetėrore. Ai do tė kryej edhe detyrėn e kryeministrit federal.
 
 
Gjykata e Qarkut nė Vranjė ka liruar nga paraburgimi nė mungesė faktesh edhe tre shqiptarė
 
Vranjė, 8 mars 2003 - Gjykata e Qarkut nė Vranjė ka liruar nga paraburgimi nė mungesė faktesh edhe tre shqiptarė, tė cilėt janė arrestuar nėn dyshimin se "janė marrė me veprime terroriste". Ndėrkaq nė paraburgim kanė mbetur edhe tre shqiptarė tė tjerė, kanė njoftuar burimet shqiptare nė Luginėn e Preshevės.
 
 
Presidenti amerikan Bush ka akuzuar presidentin Husein se po zhgenjen inspektoret
 
Uashington, 8 mars 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka akuzuar presidentin irakian Sadam Huseinin se me vetėdije po zhgenjen inspektorėt e Kombeve te Bashkuara per kontrolin e armeve.
 
Ai nuk po ēarmatoset. Sipas presidentit amerikan, SHBA-te posedojne informacione te sherbimeve te fshehta ku deshmohet se Iraku vazhdon te fshehė raketa te ndaluara dhe materiale per prodhimin e armeve me pėr asgjėsim masiv.
 
 
Janė arrestuar djemtė e shefit tė organizates terroriste El Kaida, Osama bin Laden
 
Islamabad, 8 mars 2003 - Nė Juglindje tė Avganistanit si duket janė arrestuar djemtė e shefit tė organizates terroriste El Kaida, Osama bin Laden. Kėshtu njoftuan qarqet zyrtare nė Pakistan sipas njė lajmi tė AP-sė.
 
 
Inspektorėt paraqesin raportin
 
Nju Jork, 8 mars 2003 - Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara ka debatuar pėr raportin e kryeinspektorit tė armėve tė OKB-sė, Hans Bliks, pėr pėrparimin e ēarmatimit tė Irakut.
 
Nė raportin e tij tė tretė para Kėshillit tė Sigurimit, zoti Bliks tha se Iraku po bashkėpunonte mė mirė me inspektorėt OKB-sė dhe se procesi i inspektimeve kishte dhėnė rezultate tė rėndėsishme drejt ēarmatimit.
 
Por zoti Bliks tha se Iraku vazhdonte tė shkelte rezolutėn e OKB-sė dhe do tė duheshin muaj tė tėrė inspektimesh pėr tė vendosur nėse Iraku kishte zbatuar plotėsisht kėrkesat pėr t'u ēarmatosur.
 
 
Palestinezėt e maskuar kanė vrarė dy izraelitė
 
Jerusalem, 8 mars 2003 – Dy izraelitė janė vrarė nga palestinezėt e maskuar si hebrait religjioz nė njė vendbanim nė Bregun Perendimor, ndėrsa trupat izraelite kanė riokupuar pjesė tė Rripit verior tė Gazės, duke krijuar kėshtu frikėn pėr ndonjė konflikt nė prak tė luftės potenciale nė Irak, njofton AFP.
 
Tė dy personat e armatosur qė kryen sulmin nė vendbaniin Kirjat Arba, afėr qytetit tė ndarė Hebron, janė ndėr shtatė palestinezėt e vrarė nga trupat izraelite, pasi mė parė kishin kryer sulme nė kolonitė ebraite nė territoret e okupuara.
 
 
Ushtria amerikane ka arrestuar shtatė ekstremistė tė dyshimtė nė Afganistan
 
Baza e Bagramit, 8 mars 2003 – Ushtria amerikane ka deklaruar se ka arrestuar shtatė ekstremistė tė dyshimtė nė Afganistan, qė besohet tė jenė pėrzier nė punimin e bombave, njofton AFP.
 
Koloneli Roxher King, zėdhėnės kryesor i forcave aleate nė Afganistan, ka thėnė se tė arrestuarit janė kapur nga forcat speciale amerikane nė provincėn Helmand, qė shtrihet nga qendra e Afganistanit nė drejtim tė kufirit jugor me provincėn e Baluēistanit tė Pakistanit.
 
 
Shtetet e Bashkuara kanė kėrkuar nga Gjermania t'i dėbojė disa diplomatė tė Irakut
 
Berlin, 8 mars 2003 - Ministria e Jashtme gjermane tha se Shtetet e Bashkuara kanė kėrkuar nga Qeveria e Gjermanisė t'i dėbojė disa diplomatė tė Irakut. Agjencitė e citojnė njė zyrtar tė ministrisė sė jashtme tė ketė thėnė se Qeveria gjermane e shqyrton kėrkesėn, por ai nuk e ka saktėsuar numrin e diplomatėve.
 
 
Aeroplanėt luftarakė amerikanė dhe britanikė e kanė sulmuar njė sistem radarėsh tė Irakut
 
Kuvajt, 8 mars 2003 - Aeroplanėt luftarakė amerikanė dhe britanikė e kanė sulmuar njė sistem radarėsh tė Irakut nė jug tė vendit. Komanda ushtarake e Shteteve tė Bashkuara tha se pas dyfishimit tė patrullimeve mbi zonėn e ndalim-fluturimeve, vėzhgimet tani bėhen me mbi 500 aeroplanė nė ditė.
 
 
SHBA-tė, Britania dhe Spanja e kanė propozuar 17 marsin afat tė fundit pėr Irakun
 
Nju Jork, 8 mars 2003 - Shtetet e Bashkuara, Britania dhe Spanja e kanė propozuar 17 marsin si afat tė fundit qė Iraku plotėsisht t'u bindet inspektimeve tė Kombeve tė Bashkuara.
 
Tre vendet e kanė futur kėtė datė nė projekt rezolutėn, e cila i deklaron luftė Irakut nėse Bagdadi i shkel obligimet pėr ēarmatimin dhe implikon autorizimin e pėrdorimit tė forcės ushtarake.  
  
  
Janė vrarė shtatė pjesėtarė tė Al Kaidės
 
Islamabad, 8 mars 2003 - Njoftohet se sot janė vrarė shtatė pjesėtarė tė Al Kaidės ndėrsa tetė tė tjerė janė plagosur, duke pėrfshirė edhe dy djemtė e Osama bin Ladenit, nė njė operacion nė Afganistan jo larg nė kufirin me Pakistanin.
 
Zyrtarėt amerikanė pėr luftė kundėr terrorizmit kanė mohuar konstatimin pėr arrestimin e dy djemve tė Bin Ladenit.
 
Zėdhėnėsi i ushtrisė amerikane nė bazėn e Bagramit, koloneli Roxher King, nuk ka mundur tė konfirmojė se janė arrestuar dy djemtė e Bin Ladenit.
 
Edhe komandanti afgan nė Rabat Haxhi Eid Mohamed ka pėrgėnjeshtruar lajmin pėr arrestimin.
 
 
Armata izraelite ka vrarė themeluesin e krahut ushtarak tė Hamasit, Ibrahim al-Makadma
 
Gaza, 8 mars 2003 – Armata izraelite ka vrarė sot (tė shtunėn) nė Rripin e Gazės komandantin e lartė dhe njėherėsh themeluesin e krahut ushtarak tė Hamasit, Ibrahim al-Makadma, 51- vjeēar dhe tre militantė tė tjerė me njė godtitje rakete nga helikopteri tė automobilit tė tyre dhe kėshtu janė hakmarrė ndaj kėtij grupi islamik militant, njofton Rojter.
 
Gjatė kėtij sulmi janė plagosur gjithashtu edhe 10 fėmijė shkolle. Nė kėtė sulm kanė marrė pjesė katėr helikopterė izraelitė.

Autoriteti palestionez e ka dėnuar fuqishėm kėtė vrasje dhe ka thėnė se Izraeli do tė mbajė pėrgjegjėsi pėr konsekuencat. Makadma ėshtė militanti mė i lartė palestinez, i vrarė nga Izraeli qė kur ka filluar kryengritja palestineze nė vitin 2000.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.