6.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte, 6 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova thotė se shkarkimi i ministrit Baliq ėshtė vendim i ngutshėm dhe arbitrar

  • Pėrfaqėsuesit e koalicionit "Vatan" kanė realizuar njė takim me autoritetet e UNMIK-ut lidhur me shkarkimin e ministrit Baliq

  • Fatmir Limaj ka hedhur poshtė akuzat pėr krime kundėr njerėzimit nė seancėn e parė tė Tribunalit tė Hagės

  • Deputetėt serbė kėrkuan nga Shtajneri tė shpallė tė pavlefshme Deklaratėn e Kuvendit tė Kosovės

  • H. Solana nismėn e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve shqiptaro-serbe e konsideron konstruktive

  • Shtyhet seanca e Kuvendit tė Kosovės

  • Njė delegacion i LDK-sė bisedoi nė Dyseldorf me sektretarin e Shtetit dhe zėvendėsministrin e Brendshėm

  • Nė Tiranė vdiq Reiz Malile

  • Maqedonia dhe Shqipėria fillojnė serinė e stėrvitjeve tė pėrbashkėta ushtarake

  • Xhefri: Shqipėrisė i mbetet tė bėjė ende shumė pėr tė drejtat e njeriut

  • Ilir Meta pėrshėndeti nismėn e Shtajnerit pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit

  • Ish-tė pėrndjekurit politikė nė Shqipėri kėrkojnė kompensimin e viteve tė burgut nė kohėn e regjimit stalinist

  • Nostalgjikėt komunistė tė Tiranės shėnuan 50-vjetorin e vdekjes sė Stalinit!

  • NATO-ja po zhvillon hetimet lidhur me shpėrthimin ku humbėn jetėn dy ushtarė polakė

  • Osama bin Laden ėshtė gjallė dhe jeton nė rajonin ndėrmjet Pakistanit dhe Afganistanit

  • Shtetet e Bashkuara kanė dėbuar dy anėtarė tė tė misionit irakian nė Kombet e Bashkuara

  • Nga njė shpėrthim bombe nė Kolumbi kanė humbur jetėn tė pakten shtatė persona

  • Forcat izraelite kanė vrarė sot 11 palestinezė nė shenjė hakmarrjeje

  • Nga njė shpėrthim vetėvrasės nė Haifa tė Izraelit janė vrarė tė paktėn 15 njerėz

  • Liderėt e vendeve islamike deklaruan "refuzimin total" ndaj ēfarėdo sulmi kundėr Irakut

  • Armata e Turqisė mbėshtet mocionin e Qeverisė tė refuzuar nga Parlamenti

  • Franca, Rusia dhe Gjermania nuk do tė pranojnė njė rezolutė tė re tė Kėshillit tė Sigurimit

  • Pauell: Iraku vazhdon tė fshehė dhe prodhojė armė tė ndaluara


 

Presidenti Rugova thotė se shkarkimi i ministrit Baliq ėshtė vendim i ngutshėm dhe arbitrar
 
Prishtinė, 6 mars 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova vendimin pėr shkarkimin e ministrit tė Shėndetėsisė sė Kosovės Numan Baliq, nga ana e kryeministrit Bajram Rexhepi e ka vlerėsuar tė ngutshėm dhe arbitrar. Ai kėrkon qė ky vendim tė rishqyrtohet nga kryeministri dhe nga kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner.

Presidenti Rugova ėshtė pėrcaktuar qė tė ruhet stabiliteti i Qeverisė dhe i institucioneve tjera tė Kosovės, nė mėnyrė qė tė sigurohet funksionimi demokratik i tyre, - thuhet nė njė komunikatė tė lėshuar nga Presidenca e Kosovės.
 
 
Pėrfaqėsuesit e koalicionit "Vatan" kanė realizuar njė takim me autoritetet e UNMIK-ut lidhur me shkarkimin e ministrit Baliq
 
Prishtinė, 6 mars 2003 - Lidhur me shkarkimin e ministrit tė Shėndetėsisė sė Kosovės, Numan Baliq, dje me ftesė tė kryeadministratorit Shtajner pėrfaqėsues tė koaliciionit "Vatan" kanė realizuar njė takim me autoritetet e UNMIK-ut.
 
Megjithatė, kėto biseda nuk kanė rezoltuar me ndonjė vendim konkret.
 
Njė nga drejtuesit e delegacionit tė "Vatanit" tha se nė takimin me autoritetet e UNMIK-ut ėshtė biseduar lidhur me disa ēėshtje kontestuese brenda ministrisė sė shėndetėsisė, por megjithatė nuk ėshtė arritur ndonjė vendim konkret.
 
 
Fatmir Limaj ka hedhur poshtė akuzat pėr krime kundėr njerėzimit nė seancėn e parė tė Tribunalit tė Hagės
 
Hagė, 6 mars 2003 - Nė paraqitjen e tij tė parė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr Krimet e Luftės nė Hagė, i akuzuari Fatmir Limaj tha se ndihet absolutisht i pafajshėm pėr nėntė pikat e aktakuzės.
 
Ai u akuzua nga Tribunali i Hagės pėr vrasje dhe pėr torturim tė tė burgosurėve shqiptarė dhe serbė nė kampin e Llapushnikut tė Gllogocit nė vitin 1998 nė fillim tė konfliktit me serbėt.
 
Nė aktpadinė e parė kundėr pjesėtarėve tė UĒK-sė, prokuroria e Tribunalit tė Hagės e ngarkon Fatmir Limajn se si komandant sė bashku me dy gardianė tė burgut ka ekzekutuar 11 tė burgosur, pasi forcat serbe kishin marrė kontrollin pėrreth burgut. Dy persona tė tjerė janė deklaruar nė gjyq se nuk ndihen fajtorė.

I akuzuari Limaj do tė mbahet edhe mėtutje nė paraburgim, ndėrsa shpallja e vazhdimit tė procesit do tė bėhet brenda 120 ditėve.

Ndėrkaq, nė njė raport tė emetuar mbrėmė nė BBC thuhej se prokurorėt po kryejnė edhe hetime tė tjera ndaj pjesėtarėve tė ish-UĒK-sė dhe pritet tė ngriten padi tė reja nga Tribunali i Hagės.
 
 
Deputetėt serbė kėrkuan nga Shtajneri tė shpallė tė pavlefshme Deklaratėn e Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 6 mars 2003 - Nė takimin me kreun e UNMIK-ut, Mihael Shtajner deputetėt e koalicionit "Kthimi" kanė bėrė vėrejtje pėr punėn e Kuvendit tė Kosovės, si dhe kanė kėrkuar nga administrata ndėrkombėtare nė Kosovė tė punojė mė shumė pėr kthimin e serbėve tė zhvendosur nga Kosova.
 
Ata kanė pėrkrahur nismėn e shefit tė UNMIK-ut pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike. Deputetėt serbė kanė kėrkuar nga kreu i UNMIK-ut qė tė shpallė tė pavlefshėm miratimin e Deklaratės sė Kuvendit tė Kosovės me tė cilėn kėrkohet qė deputeti Fatmir Limaj, i akuzuar nga Haga tė mbrohet nė liri.

Pas takimit me dyer tė mbyllura Shtajner nuk u prononcua pėr gazetarėt.
 
 
H. Solana nismėn e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve shqiptaro-serbe e konsideron konstruktive
 
Bruksel, 6 mars 2003 - Fillimi sa mė i shpejt i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit ishte njėra nga ēėshtjet, qė shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana trajtoi dje me ministrin e jashtėm tė bashkėsisė serbo-malazeze, Goran Svillanoviq. Solana nismėn e kryeadministratorit Shtajner pėr fillimin e bisedimeve shqiptaro-serbe e konsideroi si shumė tė sinqertė dhe konstruktive.
 
 
Shtyhet seanca e Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 6 mars 2003 - Pas disa diskutimeve rreth rendit tė ditės, u shty seanca e sotme e Kuvendit tė Kosovės. Nė filllim tė seancės grupi parlamentar i AAK-sė kėrkoi qė nė rend dite tė futet rezoluta pėr njohjen e luftės shekullore tė qytetarėve tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi.
 
Ky propozim nuk u miratua ndonėse nė parim ishte mbėshtetur edhe nga grupet e tjera parlamentare.

Pas njė pushimi tė gjatė kryeparlamentari Daci njoftoi deputetėt se seanca e sotme shtyhet pėr javėn e ardhshme.

Ndryshe sipas rendit tė ditės nė kėtė seancė kryeministri Bajram Rexhepi ėshtė dashur tė bėjė njė ekspoze pėr punėn njėvjeēare tė qeverisė sė tij.
 
 
Njė delegacion i LDK-sė bisedoi nė Dyseldorf me sektretarin e Shtetit dhe zėvendėsministrin e Brendshėm
 
Dyseldorf, 6 mars 2003 - Njė delegacion i LDK-sė, i pėrbėrė nga Hafiz Gagica, kryetar i Kolegjiumit tė Degėve tė LDK-sė nė Perėndim, Qazim Bajgoraliu, kryetar i Nėndegės sė LDK-sė pėr Landin Nordrhein-Ėestphalen dhe Arsim Rexhepi, anėtar i Kryesisė, u takua dje pasdite nė Dyseldorf me sektretarin e Shtetit dhe zėvendėsministrin e Brendshėm, Vofgang Riotte dhe me pėrgjegjėsen pėr ēėshtje tė tė huajve pranė kėsaj Ministrie zonjėn Helga Blok.
 
Nė takim mirrte pjesė edhe z. Peter Roshenbah, ish-deputet nė Bundestagun gjerman dhe mik i dėshmuar i shqiptarėve.

Nė fillim tė takimit z. Gagica falėnderoi Qeverinė e Landit NRĖ pėr ndihmesėn e madhe qė NRĖ i ka bėrė dhe po i bėn Kosovės dhe e ftoi z. Riotte qė me njė delegacion nga ky Land tė vizitojė Kosovėn.

Nė kėtė takim u fol pėr problemet e mėdha tė mėrgatės shqiptare nė Landin NRĖ dhe sidomos pėr ēėshtjen e trajtimit qė autoritetet gjermane i bėjnė dokumentit tė udhėtimit tė lėshuar nga UNMIK-u.
 
Gjithashtu me kėtė rats u pėrcoll kėrkesa e mijėra mėrgimtarėve nga Kosova, qė tė mos ketė seleksionime nė pranimin e kėtij dokumenti dhe qė ata tė mos detyrohen tė shkojnė nė pėrfaqėsi tė shteteve tjera pėr t'u pajisur me dokumentacion udhėtimi.

Qazim Bajgoraliu i dorėzoi z. Riotte njė peticion tė nėnshkruar nga mijėra mėrgimtarė nga Kosova, pėrmes tė tė cilit u kėrkohet institucioneve gjermane qė tė pranojnė pa asnjė rezervė dokumentin e udhėtimit tė UNMIK-ut.

Lidhur me ēėshtjen e pasaportave, z. Riotte njoftoi se kishte njė urdhėresė nga Qeveria Federale me anė tė sė cilės rregullohej kjo ēėshtje. Pėr tė gjithė ata, qė kishin qėndrim tė pakufizuar nė Gjermani, komunat ishin tė detyruara qė vizėn ta bartin nė Dokumentin e UNMIK-ut, ndėrsa pėr tė gjithė tė tjerėt kjo gjė ishte e pamundur, pėr arsye tė natyrės sė vizės.

Thelb i kėsaj problematike ishte ēėshtja e deklarimit tė UNMIK-ut pėr pranimin e tė gjithė atyre, qė nė rast nevoje do tė duhej tė ktheheshin nė Kosovė, dhe pėr kėtė arsye u propozua qė kjo ēėshtje tė bisedohej nė Berlin dhe nė Prishtinė.
 
 
Nė Tiranė vdiq Reiz Malile
 
Tiranė, 6 mars 2003 - Sot nė orėn e hershme tė mėngjesit nė Tiranė vdiq Reiz Malile (1924), ish-ministėr i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė. Nė njė njoftim tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme thuhet se "Reiz Malile do tė mbetet pėrjetė nė kujtesėn e kolegėve tė tij si njė njeri i dashur, intelektual dhe diplomat i shquar". "Diplomacia shqiptare humbi njė ndėr pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė saj".

Reiz Malile ka qenė ministėr i Punėve tė Jashtme i Shqipėrisė nė periudhėn 1982-1991.
 
 
Maqedonia dhe Shqipėria fillojnė serinė e stėrvitjeve tė pėrbashkėta ushtarake
 
Shkup, 6 mars 2003 - Maqedonia dhe Shqipėria janė marrė vesh qė tė fillojnė serinė e stėrvitjeve tė pėrbashkėta ushtarake me qėllim tė mbėshtetjes sė sigurisė nė rajonin qė shihet si njė nga rrugėt e mėdha tė trafikut me njerėz dhe droga ilegale.
 
Ministri maqedonas i Mbrojtjes, Vllado Buēkovski dhe gjenerali shqiptar, Luan Hoxha janė dakorduar qė stėrvitjet e para tė tilla tė mbahen nė qendrėn ushtruese tė Krivollakut nė Maqedoni deri nga fundi i marsit.
 
 
Xhefri: Shqipėrisė i mbetet tė bėjė ende shumė pėr tė drejtat e njeriut
 
Tiranė, 6 mars 2003 - Ambasadori amerikan nė Tiranė, Xhejms Xhefri, deklaroi dje se Shqipėrisė i mbetet tė bėjė ende shumė pėr tė drejtat e njeriut, megjithė progresin e arritur. Kėto komente ambasadori amerikan i bėri gjatė njė fjalimi nė Fakultetin e Shkencave Sociale.
 
Ambasadori amerikan theksoi se korrupsioni po e dėmton shoqėrinė shqiptare nė shumė mėnyra. Ky fenomen tha ai, ėshtė njė sulm edhe ndaj tė drejtave tė njeriu.
 
 
Ilir Meta pėrshėndeti nismėn e Shtajnerit pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit
 
Tiranė, 6 mars 2003 - Ministri i jashtėm shqiptar, Ilir Meta pėrshėndeti nismėn e kryeadministratorit tė Kosovės, Mihael Shtajner pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje teknike. Duke folur pėrpara Komisionit tė Jashtėm tė Kuvendit tė Shqipėrisė Meta tha se kėto bisedime do tė mundėsojnė trajtimin e njė sėrė problemesh konkrete me interes reciprok pėr tė dyja palėt.
 
Ministri i jashtėm i Shqipėrisė i vlerėsoi si tė nivelit mė tė lartė marrėdhėniet midis Tiranės dhe Prishtinės, ndėrkaq tha se rritja e marrėdhėnieve ekonomike Shqipėri - Kosovė ėshtė rruga mė e sigurt pėr zhvillimin e rajonit.

Ai ka shtuar se brenda pranverės Shqipėria dhe Kosova do tė arrijnė tė nėnshkruajnė marrėveshjen e tregtisė sė lirė mes tyre, qė sipas tij do t'u jepte zgjidhje disa ēėshtjeve qė parqiten nė marrėdhėniet ekonomike mes dy vendeve.
 
 
Ish-tė pėrndjekurit politikė nė Shqipėri kėrkojnė kompensimin e viteve tė burgut nė kohėn e regjimit stalinist
 
Tiranė, 6 mars 2003 - Ish-tė pėrndjekurit politikė nė Shqipėri protestuan dje pėrpara selisė sė Qeverisė shqiptare, duke kėrkuar kompensimin e viteve tė tyre tė burgut gjatė kohės sė regjimit stalinist tė Tiranės dhe tė internimeve nė kampet e punės, kopje e gulageve staliniste.

Nuk ėshtė hera e parė, qė ata protestojnė pėr kėto gjėra dhe presidenti i Shqipėrisė ka ndėrhyrė pranė Qeverisė shqiptare qė ligji pėr kompensimin e tė pėrndjekurėve politikė tė pėrgatitej nga qeveria brenda muajit shkurt. Meqė kjo kėrkesė e tyre nuk u realizua ish tė pėrndjekurit, shumica nė moshė tė thyer protestuan sėrish dje para selisė tė qeverisė shqiptare.
 
 
Nostalgjikėt komunistė tė Tiranės shėnuan 50-vjetorin e vdekjes sė Stalinit!
 
Tiranė, 6 mars 2003 - Nė Sheshin "Skėnderbeu" nė Tiranė dje pasdite disa dhjetra komunistė shqiptarė kujtuan 50-vjetorin e vdekjes sė Stalinit, busti i tė cilit zotėroi pėr disa dekada kėtė shesh tė Shqipėrisė. Ata mbanin nė duar portretet e Stalinit dhe klasikėve tė tjerė tė komunizmit.
 
Mes parullave tė tjera grupi i nostalgjikėve tė komunizmit mbante parulla kundėr luftės nė Irak, duke shėnuar kėshtu tė parėn protestė publike nė kryeqytetin shqiptar pėr pėrgatitjet e kėsaj lufte. Nostalgjikėt, shumica nė moshė tė thyer u prijnė krerėt e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė, qė kanė udhėheqės tė tyre shpirtėror ish-diktorin komunist tė Shqipėrisė Enver Hoxha.
 
 
NATO-ja po zhvillon hetimet lidhur me shpėrthimin ku humbėn jetėn dy ushtarė polakė
 
Shkup, 6 mars 2003 - NATO-ja dhe autoritetet maqedonase po zhvillojnė hetime paralele lidhur me njė shpėrthim eksplozivi, ku humbėn jetėn dy ushtarė polakė tė NATO-s dhe u plagosėn dy civilė.

Zėdhėnėsi i NATO-s nė Shkup, majori amerikan Krejg Retklif thotė se ende nuk dihet se ēfarė ka qenė pajisja e cila shpėrtheu pardje pasdite nė rrugėn midis dy fshatrave tė Kumanovės - Sopot dhe Sushicė, ndėrkohė qė njė patrullė e NATO-s ishte nė njė lėvizje rutinore. Megjithatė z. Retklif theksoi se bėhet fjalė pėr njė aksident fatkeq dhe se ende nuk dihen hollėsitė pėr motivet e kėtij shpėrthimi.
 
 
Osama bin Laden ėshtė gjallė dhe jeton nė rajonin ndėrmjet Pakistanit dhe Afganistanit
 
Islamabad, 6 mars 2003 - Osama bin Laden ėshtė gjallė, me shėndet tė mirė dhe jeton nė rajonin ndėrmjet Pakistanit dhe Afganistanit, u ka deklaruar lideri i dyshimtė nr.3 i Al-Kaidės, Khalid Sheik Muhamed, hetuesve tė tij pasi ėshtė zėnė javėn e kaluar, kanė bėrė tė ditur sot (tė enjten) zyrtarėt hetimorė pakistanez, njofton Rojter.
 
Ai gjithashtu ka thėnė gjatė marrjes nė pyetje se ishte takuar me Bin Ladenin nė javėt e fundit, me ndihmėn e ndėrmjetėsve, duke pėrdorur rrjetin e komplikuar tė thirrjeve telefonike. Takimi ka ndodhur nė provincėn jugperendimore tė Pakistanit, nė Baluēistan, nė malet pėrgjatė kufirit me Afganistanin.
 
 
Shtetet e Bashkuara kanė dėbuar dy anėtarė tė tė misionit irakian nė Kombet e Bashkuara
 
Uashington, 6 mars 2003 – Shtetet e Bashkuara kanė dėbuar dy anėtarė tė tė misionit irakian nė Kombet e Bashkuara pėr shkak tė aktiviteteve, qė konsiderohen tė "dėmshme" pėr sigurinė e SHBA-ve dhe kanė kėrkuar edhe nga vendet e tjera tė ndėrmarrin aksione tė ngjashme, ka bėrė tė ditur Departmenti i Shtetit, njofton Rojter.
 
Nė njoftim saktėsohet se ambasadori i Irakut nė Kombet e Bashkuara, Mohamed Aldouri, ka thėnė se tė dy zyrtarėt e dėbuar nė tė vėrtetė kanė qenė roje sigurimi, ndonėse ata kishin titullin "atashe".
 
 
Nga njė shpėrthim bombe nė Kolumbi kanė humbur jetėn tė pakten shtatė persona
 
Bogota, 6 mars 2003 – Nga njė shpėrthim bombe nė Qendrėn tregtare nė qytetin Kukuta, qė gjendet nė pjesėn verilindore tė Kolumbisė, kanė humbur jetėn tė pakten shtatė persona dhe janė plagosur edhe mbi 60 tė tjerė, njofton BBCWorld. Pėr kėtė shpėrthim, policia e ka fajėsuar kryengritėsit e krahut tė majtė.
 
 
Forcat izraelite kanė vrarė sot 11 palestinezė nė shenjė hakmarrjeje
 
Xhebalia, Rripi i Gazės, 6 mars 2003 – Forcat izraelite kanė vrarė sot (tė enjten) tė pakten 11 palestinezė gjatė njė sulmi tė madh me tanke nė Rripin e Gazės nė shenjė hakmarrjeje pas sulmit palestinez vetėvrasės nė Izrael kur u vranė 15 izraelitė, njofton Rojter.
 
Po kėshtu, njoftohet se gjatė kėtij opercioni pesėorėsh ushtarak izraelit nė kampin e refugjatėve palestinez nė Xhebalia janė plagosur edhe rreth 10 palestinezė tė tjerė.
 
 
Nga njė shpėrthim vetėvrasės nė Haifa tė Izraelit janė vrarė tė paktėn 15 njerėz
 
Jerusalem, 6 mars 2003 - Policia izraelite njofton se tė paktėn 15 njerėz janė vrarė, kurse mbi 40 janė plagosur nga njė shpėrthim i dyshuar vetėvrasės me bombė nė njė autobus nė portin verior Haifa tė Izraelit.
 
"Populli i Izraelit u gjend sėrish viktimė e kėsaj fushate terroriste botėrore, fushatė e cila u ndėrmor kundėr nesh para 28 muajsh nga Autoriteti Palestinez dhe lideri i tij Jaser Arafat" tha zėdhėnėsi i qeverisė izraelite, Ranan Gisin. Deri tash askush nuk mori pėrgjegjėsinė pėr sulmin.
 
 
Liderėt e vendeve islamike deklaruan "refuzimin total" ndaj ēfarėdo sulmi kundėr Irakut
 
Doha, 6 mars 2003 - Liderėt e vendeve islamike deklaruan sot "rrefuzimin total" ndaj ēfarėdo sulmi tė prirė nga Shtetet e Bahkuara kundėr Irakut, pas takimit nė Katar tė Orrganizatės sė Konferencės tė Vendeve Islamike.
 
Deklarata e miratuar u bėn thirrje vendeve islamike tė pėrmbahen nga pjesmarrja nė ēfarėdo aksioni ushtarak qė do tė vinte nė shėnjestėr sigurinė dhe integritetin territorial tė Irakut apo tė cilitdo vend mysliman. Deklarata thotė se kriza irakiane duhet tė zgjidhet me mjete paqėsore "nė kontekstin e Kombeve tė Bashkuara".
 
 
Armata e Turqisė mbėshtet mocionin e Qeverisė tė refuzuar nga Parlamenti
 
Ankara, 6 mars 2003 - Kryeshefi i Shtatmadhorisė sė Armatės sė Turqisė, gjenerali Hilmi Ozkok tha se ushtria e mbshtet mocionin e Qeverisė, tė refuzuar nga Parlamenti, pėr lejimin e Trupave amerikane qė tė vendoseshin nė territorin turk. "Tė rrinim jashtė apo i ndihmonim ata dhe tė marrim pjesė nė proces.
 
Kėto dy opcione tė aksionit u=t studijuan sistemetikisht dhe nė koordinim me organizatat publike. Ėshtė e qartė se ne do tė pėsojmė tė njejtin dėm nėse nuk marrim pjesė nė luftė, por nuk do tė shohim kurrėfarė kompenzimesh pėr dėmet pas luftės", ka thėnė gjenerali turk.Ai tha se lufta e mundshme kundėr Irakut do tė "shkurtohej" nėse do tė hapej fronti i dytė ushtarak nga Turqia.
 
 
Franca, Rusia dhe Gjermania nuk do tė pranojnė njė rezolutė tė re tė Kėshillit tė Sigurimit
 
Uashington, 6 mars 2003 - Megjithė deklaratat e Francės, Gjermanisė dhe Rusisė se do ta bllokojnė njė rezolutė tė Kombeve tė Bashkuara qė do tė krijonte terren pėr ndėrhyrje ushtarake kundėr Irakut, Presidenti Bush beson se projektrezoluta do tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit.
 
Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė Ari Fleisher nuk i vuri rėndėsi kėrcėnimit tė ministrave tė jashtėm tė Francės, Gjermanisė dhe Rusisė, duke thėnė se qėndrimi i kėtyre vendeve nuk ėshtė e thėnė tė pasqyrohet patjetėr nė votimin qė do tė zhvillohet nė Kėshillin e Sigurimit nė lidhje rezolutėn e re mbi Irakun.
 
"Edhe nė tė kaluarėn, zyrtarė tė ndryshėm kanė bėrė deklarata tė ngjashme, prandaj jam i mendimit se pėrfundimisht do ta mėsojmė qėndrimin e vendeve tė ndryshme, pikėrisht nė momentin e votimit nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara", tha zėdhėnėsi.
 
 
Pauell: Iraku vazhdon tė fshehė dhe prodhojė armė tė ndaluara
 
Uashington, 6 mars 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell tha se presidenti irakian Sadam Husein nuk ka marrė ndonjė vendim strategjik ose politik pėr tė hequr dorė nga armėt e shkatėrrimit nė masė siē kėrkojnė rezolutat e Kombeve tė Bashkuara.
 
Sekretari Pauell tha tė mėrkurėn se Iraku vazhdon tė ketė dhe tė fshehė armė tė ndaluara i fshehur ato.=dhe vazhdon prodhimin e tyre, duke bėrė pėrpjekje aktive pėr t’i fshehur ato.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.