5.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure, 5 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Shtajner thotė se lufta ka marrė fund dhe se tani ėshtė koha pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike me interes tė pėrbashkėt

  • Rino Harnish pėrshėndet Deklaratėn e pėrbashkėt tė udhėheqėsve kosovarė

  • Kryepalamentari Daci priti kėshilltarėt e Solanės

  • Sot nė Prishtinė filloi manifestimi treditor "Epopeja e UĒK-sė"

  • N. Baliq: Kryeministri Rexhepi nuk ka komptenca tė mė shkarkojė nga posti i ministrit

  • Kryetari i Kuvendit Komunal tė Prishtinės viziton Finlandėn

  • Gjilan: Njė patrullė e SHPK-sė ėshtė sulmuar nga tre serbė

  • Zvicra investon edhe 10 milionė euro nė rajonin e Gjilanit

  • D. Kėrstoviq vlerėson pozitivisht nismen e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės

  • Rifilloi dalja e katėr gazetave tė Shkupit

  • Nė rrethinėn e Kumanovės e humbėn jetėn dy ushtarė tė NATO-s

  • Ēoviq thotė se tė gjitha pikat e z. Shtajner pėr bisedime janė kushte

  • Ivanov: Rusia mund t'i vėrė veton njė rezolute tė Kėshillit tė Sigurimit

  • Trupat izrelite kanė arrestuar 20 palestinezė

  • Iraku ka filluar sot tė shkatėrrojė edhe 9 raketa Al Samound 2

  • Nga njė shpėrthim nė Paris ėshtė vrarė njė person

  • Bush: Ėshtė lideri irakian "ai qė duhet tė zgjedhė" nėse do tė ketė luftė apo paqe

  • SHBA-tė kanė urdhėruar edhe 60 mijė trupa tė nisen nė Gjirin Persik

  • Themelohet tribunali ndėrkombėtar pėr krimet e luftės nė Ēeēeni

  • Ramsfeld skeptik pėr inspektimet

  • SHBA paralajmėron Turqinė rreth ndihmave


 

Shtajner thotė se lufta ka marrė fund dhe se tani ėshtė koha pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike me interes tė pėrbashkėt
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner tha se bisedimet e drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit janė nė dobi tė tė dyja palėve, por edhe tė rajonit. Ai theksoi se ende nuk ka marrė pėrgjigjen zyrtare nė ftesėn e tij dėrguar kryeministrit serb Zoran Gjingjiq dhe zėvendėsit tė tij Nebojsha Ēoviq, duke mos komentuar kėrkesat e kėtij tė fundit tė shprehura pėr shtrirjen e ēėshtjeve tjera pėr diskutim.

Shtajner tha pėr "Zėrin e Amerikės" se ajo ēfarė duhet aktualisht tė bėjė Kosova ėshtė tė sqarojė pozicionin e saj pėr ēėshtjet qė janė brengosėse pėr qytetarėt dhe nė interesin e tyre. Tė gjitha tė tjerat qė kanė tė bėjnė me pėrbėrjen e delegacionit apo kohės sė bisedimeve nuk janė tė rėndėsishme.
 
Kosova duhet t'i tregojė botės se ajo po shikon jashtė kufijve tė saj dhe ėshtė nė kontakt me tė gjithė fqinjėt, por bisedimet midis Beogradit dhe Prishtinės duhet tė zhvillohen duke i qėndruar besnik parimit pėr bashkėpunim dhe jo pėrzierje nė punėt e brendshme.

Ndėrkaq duke folur pėr zhvillimet e fundit nė Mitrovicė, Shtajner tha se situata e atjeshme nuk mund tė ndryshohet brenda natės, por shtoi se shtrirja e administratės nė veri dhe fillimi i punės sė SHPK-sė janė hapa tė rėndėsishėm meqė tash atje janė struktura tė ligjshme.
 
 
Rino Harnish pėrshėndet Deklaratėn e pėrbashkėt tė udhėheqėsve kosovarė
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Rino Harnish, shef i Misionit tė Zyrės sė SHBA-ve nė Prishtinė, ka pėrshėndetur deklaratėn e pėrbashkėt tė udhėheqėsve kosovarė tė bėrė me 28 shkurt.

Vetėm para pak mė shumė se njė viti, thotė z. Harnish nė kėtė deklaratė, u formua qeveria e parė gjithėkosovare pėrmes njė marrėveshjeje koalicioni e cila i bashkoi partitė politike mė kryesore, e cila i obligoi ato qė tė punojnė sė bashku pėr njė tė mirė mė tė madhe tė Kosovės dhe popullit tė saj.
 
Qeveria e Shteteve tė Bashkuara ėshtė e kėnaqur qė kėta udhėheqės e kanė riafirmuar atė Marrėveshje dhe, duke bėrė kėshtu, janė obliguar pėr pėrparim tė mėtutjeshėm drejt standardeve tė parashtruara nga PSSP Miheal Shtajner, thotė Harnish.

"Agjenda e sfidave tė pėrshkruara nė atė deklaratė tė pėrbashkėt" z. Harnish tha, "tregon se udhėheqėsia e Kosovės i njeh sfidat e vėrteta me tė cilat duhet tė ballafaqohet nė muajt dhe vitet qė vijnė.
 
Zhvillimi ekonomik, pėrforcimi i sundimit tė ligjit, luftimi i krimit, dhe ndėrtimi i njė Kosove shumetnike dhe demokratike, kėto janė prioritete pėr tė gjithė ne dhe ne presim nga udhėheqėsit e Kosovės qė tė vazhdojnė tė pėrparojnė nė adresimin e kėtyrė ēėshtjeve".

"Qeveria ime e pėrkrah iniciativėn e z. Shtajner pėr t'i hyrė 'bisedimeve teknike' me zyrtarėt qeverisės nė rajon nė mėnyrė qė tė zgjidhen disa nga problemet tė cilat ndikojnė nė jetėt e pėrditshme tė aq shumė njerėzve nė Kosovė.
 
Unė i inkurajoj udhėheqėsit kosovarė qė tė marrin pjesė nė kėto bisedime me sinqeritet, sepse nė kėtė mėnyrė ata mund tė zgjidhin shumė ēėshtje", thotė z. Harnish nė kėtė deklaratė, duke ripėrsėritur pėrkushtimin e popullit dhe qeverisė sė Shteteve tė Bashkuara pėr tė punuar me udhėheqėsit e zgjedhur tė Kosovės nga tė gjitha bashkėsitė etnike pėr tė ndėrtuar njė Kosovė qė ėshtė e bashkuar, tolerante dhe demokratike, me njė ekonomi pėrparimtare prej tė cilės tė gjithė pėrfitojnė.
 
 
Kryepalamentari Daci priti kėshilltarėt e Solanės
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Kryetari i Kuvendit ė Kosovės Nexhat daci priti kėshilltarėt e Pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian pėr Siguri dhe Politikė tė Jashtme, Havier Solana, z. Stefan Lenke dhe Akleksandros Yanis.

Kryeparlamentari Daci para tyre prezantoi rrjedhat e pėrgjithshme nė Kosovė dhe i garantoi kėshilltarėt e Solanės, zotėrinjtė, Lenke dhe Yanis, se raportet etnike dhe marrėdhėniet ndėrmjet forcave politike nuk janė ashtu tė tensionuara, siē shihen ndonjėherė nga Brukseli.
 
Pėrkundrazi, u shpreh profesor Daci, institucionet e Kosovės, kanė bėrė shumė pėr stabilizimin e gjendjes. Ai madje Kuvendin e Kosovės, me gjithė pėrbėrjen shumė heterogjene etnike dhe partiake, e vlerėsoi ndėr parlamentet mė tė qėndrueshme, jovetėm nė rajon.

Daci e vlerėsoi tė pakėnaqshme gjendjen ekonomike tė Kosovės, dhe ngurrimin pėr investimin e kapitalit tė jashtėm, pėr shkak tė statusit tė padefinuar tė Kosovės. Ai, ndėrkaq, u shpreh se UNMIK-u nuk ka program ekonomik dhe social pėr Kosovėn, ndėrkohė qė papunsia sa vjen e rritet.

Kėshillėtari i Solanės, Lehne, theksoi domosdoshmėrinė e kooperimit ndėrmjet institucioneve tė Kosovės dhe faktorėve ndėrkombėtarė, tė pranishėm kėtu, sepse ndryshe, u shpreh ai, pa bashkėpunim tė ndėrsjellė, Kosova nuk mund tė ketė perspektivė tė mirė tė zhvillimit.

Pėr nismėn e z.Shtajner pėr fillimin e dialogut me Beogradin, Kryeparlamentari i Kosovės nuk e quajti problem fillimin e dialogut ndėrmjet fqinjeve, por atė se ēfarė do tė shtrojė udhėheqja serbe, bazar nga dioptria e saj e deritashme.

Kėshilllėtarėt e z.Solana e vlerėsuan pozitivisht faktin qė bisedat pėr ēėshtje praktike pėr qytetarėt do tė zhvillohen nė prani tė pėrfaqėsuesve tė UNMIK-ut, thuhet nė njė njoftim tė tė Kuvendit tė Kosovės.
 
 
Sot nė Prishtinė filloi manifestimi treditor "Epopeja e UĒK-sė"
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Sot nė stadiumin e qytetit nė Prishtinė, nė praninė e dhjeta mijėra pjesėmarrėsve, filloi manifestimi tradicional treditor "Epopeja e UĒK-sė", nė pesėvjetorin e rėnies sė komandantit legjendar, Adem Jashari dhe familjes Jashari.

Manifestimi filloi me ekzekutimin e Himnit Kombėtar dhe me ngritjen e Flamurit Kombėtar, kurse nė programin ushtarak parakaluan tė gjitha kuadratat e zonave tė TMK-sė dhe njėsitė vartėse tė tyre.

Nė kėtė manifestim foli edhe komandanti i TMK-sė gjenerali Agim Ēeku, pataj kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi, kurse pėrshendetėn edhe Rifat Jashari, nė emėr tė familjes Jashari dhe kryebashkiaku qytetit tė Vlorės, Niko Veizi.

Para pjesėmarrėsve u shfaq edhe njė program i pasur kulturor e artistik.

Ndėrkaq, nesėr mė 6 mars ėshtė Dita e dėshmorėve ku do tė bėhen homazhe para varrit tė komandantit Adem Jashari dhe varrezave tė tė gjithė dėshmorėve anembanė Kosovės.
 
Manifestimi pėrmbyllet mė 7 mars me Natėn e zjarreve nė Prekaz.
 
 
N. Baliq: Kryeministri Rexhepi nuk ka komptenca tė mė shkarkojė nga posti i ministrit
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Duke komentuar vendimin e kryeministrit tė Kosovės Bajram Rexhepi pėr shkarkimin e tij nga posti i ministrit tė Shėndetėsisė, Numan Baliq e kundėrshtoi fuqishėm kėtė vendim.
 
Ai tha se ky eshtė njė vendim personal i kryeministrit, ngase ai nuk ka kompetencė ta shkarkojė nga ky post, duke nėnvizuar se ministri i Shėndetėsisė nuk ėshtė zgjedhur sipas procedurės ligjore.
 
"Derisa as vetė kryeministri nuk ėshtė zgjedhur me procedurė ligjore, nuk ka tė derejtė tė mė shkarkojė nga ky post", thotė Baliq. Ai shton se prapa vendimit tė kryeministrit Rexhepi pėr shkarkimin e tij nga posti i ministrit tė Shėndetėsisė qėndrojnė edhe strukturat e PDK-sė.

Duke i hedhur poshtė akuzat e kryeministrit Rexhepi, ministri i shėndetėsisė Numan Balliq thotė se ai ėshtė njeriu, i cili e ka mbajtur qeverinė tė tubuar dhe se ai do tė paraqitet sot normalisht nė vendin e tij tė punės, duke shtuar se kurrė nuk do ta pranojė vendimin e kryeministrit Rexhepi, ngase emėrimi i tij nė postin e ministrit tė shėndetėsisė ėshtė produkt i marrėveshje politike.
 
 
Kryetari i Kuvendit Komunal tė Prishtinės viziton Finlandėn
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Kryetari i Kuvendit Komunal tė Prishtinės, Ismet Beqiri, udhėtoi sot pėr njė vizitė zyrtare nė Finlandė, ku do tė qėndrojė zyrtarisht pėr njė vizitė treditėshe nė kryeqytetin Helsinki.

Gjatė kėsasj vizite, zoti Beqiri do tė takohet edhe me udhėheqėsit e kompanisė sė njohur tė telefonisė "Nokia", sė bashku me pėrfaqėsues tė tjerė tė institucioneve tė Kosovės.

Kryetari i KK tė Prishtinės, Ismet Beqiri pritet tė takohet edhe me pėrfaqėsues tė pushtetit lokal nė Helsinki.
 
 
 
Gjilan: Njė patrullė e SHPK-sė ėshtė sulmuar nga tre serbė
 
Gjilan, 5 mars 2003 - Njė patrullė e SHPK-sė sė Gjilanit ndėrsa ndodhej nė detyrė ėshtė sulmuar nga tre serbė, pjesėmarrės tė njė ahengu, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, por duke mos dhėnė as kohėn as vendin se ku ka ndodhur incidenti.
 
Ndėrkohė tre tė dyshimtit janė arrestuar dhe kundėr tyre po zhvillohet procedura hetimore. Zėdhėnėsi refuzoi tė japė identitetin dhe pėrkatėsinė e policėve tė sulmuar.
 
 
Zvicra investon edhe 10 milionė euro nė rajonin e Gjilanit
 
Gjilan, 5 mars 2003 - Ministri i Ambientit dhe Planifikimit Hapėsinor, Ethem Ēeku ka vizituar Gjilanin, sė bashku me pėrfaqėsuesit e Zyrės zvicerane dhe tė drejtorisė pėr banim "Habitat", ku nė njė takim me kryetarin e komunės, Lutfi Haziri, kanė diskutuar pėr vizionin nė krijimin e zonave tė reja tė banimit.
 
Qeveria e Zvicrės dhe donatorė tė tjerė janė tė interesuar tė investojė nė Gjilan, tė inkurajuar me politikėn e kėtushme lokale.

Kjo formė e ndėrtimit, pos qė mbron hapėsirėn, edhe ashtu tė ngushtė pėr ndėrtime individuale dhe pengon ndėrtimin e egėr, ėshtė edhe njė mundėsi e mirė pėr tejkalimin e krizės sė papunėsisė, sepse nė kėtė mėnyrė krijohen edhe kushte pėr angazhim tė fuqisė mė tė madhe punėtore nė kėto projekte.

Pėrfaqėsuesja e Zyrės zvicerane nė Kosovė tha se zviceranėt kanė investuar deri tani disa projekte tė elektrikės nė rajonin e Gjilanit, ndėrsa tani do tė investojnė njė projekt madhor nė sistemin e ujrave, qė ka vlerėn prej 10 milionė euro.
 
 
D. Kėrstoviq vlerėson pozitivisht nismen e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės
 
Prishtinė, 5 mars 2003 - Kryesuesi i Grupit parlamentar tė koalicionit tė serbėve "Kthimi" Dragisha Kėrstoviq ka vlerėsuar pozitivisht nismėn e kryeadministratorit tė Kosovės Mihael Shtajner pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės.
 
Sipas tij nė tė ardhmen duhet zgjeruar ēėshtjet pėr tė cilat duhet biseduar dhe pėrveē ēėshtjeve teknike Beogradi dhe Prishtina mund tė bisedojnė edhe pėr gjėra tė tjera siē janė: kthimi i tė zhvendosurve, ēėshtjet e sigurisė dhe statusi i Kosovės.

Ndėrkaq "kėshilli nacional serb" kundėrshton fuqishėm kėtė nismė tė kryeadministratorit tė Kosovės.
 
 
Rifilloi dalja e katėr gazetave tė Shkupit
 
Shkup, 5 mars 2003 - Gazetat qė shtypen nė shtyshkronjėn "Nova Makedonija" tė Shkupit - "Flaka", "Veēer", "Nova Makedonija" dhe "Birlik" - pas grevės nėntėditore, sot sėrish janė nė duart e lexuesve.
Me njė vendim tė Kėshillit grevist, kėto gazeta nuk janė botuar prej 25 shkurtit.
 
 
Nė rrethinėn e Kumanovės e humbėn jetėn dy ushtarė tė NATO-s
 
Shkup, 5 mars 2003 - Dy ushtarė tė kontingjentit polak tė NATO-s, tė cilėt u plagosėn rėndė kur xhipi i tyre dje vonė pasdite ka hasur nė njė minė, vdiqėn gjatė rrugės pėr nė Qendrėn urgjente nė Shkup, njofton MIA. Me kėtė rast rėndė ėshtė plagosur edhe pėrkthyesja e ushtarėve.
 
Dy personat e plagosur civilė nga fshati Sushicė, tė cilėt gjithashtu ishin nė xhip, mbrėmė nga Qendra mjekėsore e Kumanovės janė dėrguar nė Qendrėn urgjente nė Shkup.

Pjesėtarėt e NATO-s, dy personat civilė dhe pėrkthyesja u plagosėn dje pasdite rreth orės 17, kur xhipi me tė cilin kanė udhėtuar ka hasur nė njė minė tė vendosur nė rrugėn ndėrmjet fshatrave tė Kumanovės, Sopot dhe Sushicė.
 
 
Ēoviq thotė se tė gjitha pikat e z. Shtajner pėr bisedime janė kushte
 
Beograd, 5 mars 2003 - Zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviq, kryesues, duke komentuar ftesėn e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, citohet tė ketė thėnė: "Tė gjitha pikat e Shtajnerit pėr bisedime janė kushte. Ne duhet tė bisedojmė rreth kthimit, duhet tė dėgjojmė se cilat janė garancionet nga ana tjetėr.
 
Viti 2003 ka filluar dhe tė mos shpenzohet si viti 2002". Pasi rikujtoi nėnshkrimin e dokumentit tė pėrbashkėt nė nėntor tė vitit 2001 vlerėsoi se viti 2002 u shpall vit i kthimit, por kthimi i tė zhvendosurve nė Kosovė nuk ndodhi. Andaj, Ēoviq ėshtė i mendimit se kėto ēėshtje duhet tė hapen nė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.
 
 
Ivanov: Rusia mund t'i vėrė veton njė rezolute tė Kėshillit tė Sigurimit
 
Londėr, 5 mars 2003 - Ministri i Jashtėm rus, Igor Ivanov, tha se vendi i tij mund t'i vėrė veton njė rezolute tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, qė do tė autorizonte pėrdorimin e forcės ushtarake pėr tė ēarmatosur Irakun. Ivanov tha se Rusia nuk mund tė abstenojė sepse Moska duhet tė mbajė njė qėndrim tė qartė lidhur me krizėn e Irakut.

Ivanov i bėri kėto komente dje nė Londėr, ku ai u takua me sekretarin e Jashtėm britanik, Xhek Strou pėr tė diskutuar mbi krizėn e Irakut.
 
 
Trupat izrelite kanė arrestuar 20 palestinezė
 
Ramallah, 5 mars 2003 – Trupat izrelite kanė arrestuar sot heret (tė merkurėn) 20 palestinezė gjithandej nė Bregun Perėndimor dhe kanė shkatėrruar shtėpinė e njė militnti islamik, ka bėrė tė ditur armata dhe dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Shumica e tė arrestuarve janė persona tė kėrkuar nga forcat e sigurimit pėr dhunėn e kryer gjatė kryengritjes palestineze 29-muajshe.
 
Dėshmitarėt palestinezė kanė thėnė se trupat izraelite kanė depėrtuar nė qytetet e Bregut Perėndimor, Kelkilia dhe Xheriko si dhe nė fshatrat pėr rreth Betlehemit, me qėllim tė kryerjes sė arrestimeve.
 
 
Iraku ka filluar sot tė shkatėrrojė edhe 9 raketa Al Samound 2
 
Bagdad, 5 mars 2003 – Iraku ka filluar sot (tė merkurėn) tė shkatėrrojė edhe nėntė raketa tė ndaluara Al Samound 2 nėn mbikėqyrjen e inspektorėve tė Kombeve tė Bashkuara pėr armė, ka bėrė tė ditur njė zyrtar irkian, njofton Rojter.
 
Procesi i shkatėrrimit tė kėtyre raketave ka filluar sot nė mengjes. Bagdadi e ka filluar tė shtunėn e kaluar shkatėrrimin e rreth 120 raketave sipas afatit tė Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Nga njė shpėrthim nė Paris ėshtė vrarė njė person
 
Paris, 5 mars 2003 – Nga njė shpėrthim nė njė veturė, qė ka ndodhur sot (tė merkurėn) nė Paris, ėshtė vrarė personi qė ndodhej brenda nė veturė, njofton Rojter. Tash pėr tash nuk janė dhėnė ende detaje pėr kohėn e saktė dhe vendin, ku ka ndodhur shpėrthimi. Policia ka deklaruar se po i zhvillon hetimet.
 
 
Bush: Ėshtė lideri irakian "ai qė duhet tė zgjedhė" nėse do tė ketė luftė apo paqe
 
Uashington, 5 mars 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Xhorxh Bush ka pėrsėritur sėrish se ėshtė lideri irakian, Sadam Husein "ai qė duhet tė zgjedhė" nėse do tė ketė luftė apo paqe. "Ėshtė zgjedhja e tij tė vendosė nėse do tė ketė luftė apo paqe.
 
Ėshtė zgjedhja e tij tė vendosė nėse do tė t'i dėgjojė kėrkesat e botės sė lirė. Por pa marrė parasysh se cila mund tė jetė zgjedhja e tij, pėr hir tė paqes, pėr hir tė lirisė, pėr hir tė sigurisė sė popullit tonė, Sadam Husein do tė ēarmatoset", ka deklaruar presidenti i Shteteve tė Bashkuara.
 
 
SHBA-tė kanė urdhėruar edhe 60 mijė trupa tė nisen nė Gjirin Persik
 
Uashington, 5 mars 2003 - Shtetet e Bashkuara njoftuan se i kanė urdhėruar edhe 60 mijė trupa tė tjera qė tė nisen nė Gjirin Persik ku gjenden tashmė se 225 mijė ushtarėve nė njė pėrqėndrim pėr luftėn e mundėshme kundėr Irakut.
 
 
Themelohet tribunali ndėrkombėtar pėr krimet e luftės nė Ēeēeni
 
Strasbur, 5 mars 2003 - Kėshilli i Evropės konsideron tė udhėheqė pėrpjekjet pėr themelimin e njė tribunali ndėrkombėtar pėr krimet e luftės tė bėra nė Ēeēeni.

Nė njė projektrezolutė ky organ evropian pėr tė drejtat e njeriut thotė se bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė mėkėmbė njė tribunal sipas modelit tė atij tė Kombeve tė Bashkuara pėr krimet e luftės nė hapėsirėn e ish Jugosllavisė, qė do tė gjykonte ata qė kanė bėrė abuzime tė tė drejtave tė njeriut nė Ēeēeni.
 
 
Ramsfeld skeptik pėr inspektimet
 
Londėr, 5 mars 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld i ka mohuar pohimet se Uashingtoni ėshtė duke vepruar nė mėnyrė tė njėanshme pėr tė imponuar vullnetin e tij nė tė gjithė botėn. Nė njė intervistė pėr televizionin BBC, ai tha se Amerika nuk mund tė veprojė e vetme pėr shumė ēėshtje si ajo e pėrhapjes sė armėve bėrthamore tė shkatėrrimit nė masė.
 
 
SHBA paralajmėron Turqinė rreth ndihmave
 
Uashington, 5 mars 2003 - Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Riēard Bauēer, ka lėnė tė kuptohet se miliarda dollarė ndihmė pėr Turqinė nuk do tė paguhen derisa Turqia tė mos i lejojė trupat amerikane tė dislokohen nė vend.
 
Zoti Bauēer tha se pjesa mė e madhe e paketės gjashtė milardė dollarėshe i ėshtė ofruar Turqisė si ndihmė pėr tė hequr shpenzimet e trupave dhe nėse ato nuk lejohen tė hyjnė nė vend as tė hollat nuk do tė jenė tė nevojshme.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.