1.03.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 1 mars 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Mihail Shtajner premtoi se do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjithė pėrgjegjėsitė e lejuara me dokumentet nė fuqi
  • Agim Murtezi u kthye nė shtėpi
  • Gjykata e Hagės dha urdhėr pėr lirimin e menjėhershėm tė Agim Murtezit nė mungesė tė provave
  • Institucionet vendore e ndėrkombėtare kundėrshtojnė ashpėr propozimin e Gjingjiqit pėr federalizimin e Kosovės
  • Ilir Meta kritikoi ashpėr veprimet e serbėve nė Kosovė
  • Ēivilieti: Decentralizimi i pushtetit nė Kosovė nuk duhet tė nėnkuptohet si ndarje apo si kantonizim
  • Trajkovski e Ahmeti biseduan pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit dhe pėr sigurinė
  • Krikimi i organizuar sfidė pėr pushtetin nė Shqipėri
  • Sot nė Egjipt filloi samiti i Ligės Arabe
  • Iraku ka pranuar nė parim tė asgjėsojė raketat e tipit "El Samud 2"
  • Shtėpia e Bardhė: Premtimi i Irakut pėr shkatėrrimin e raketave ėshtė mashtrim
  • Franca e Gjermania mirėpritėn premtimin e Irakut pėr shkatėrrimin e raketave
  • Aeroplanėt amerikanė kanė bombarduar disa pozicione ushtarake tė forcave irakiane
  • SHBA-tė vendosin sanksione ndaj tri organizatave ēeēene qė kanė lidhje me Al-Kaidėn
  • Sadam Hysein ka pasuri nė vlerė 2 miliard dollarė
  • Bler dhe Aznar: Tė rifillojnė procesi i krijimit tė njė shteti tė vėrtetė palestinez
  • Anan: Deri mė 10 mars udhėheqėsit e Qipros do tė deklarohen rreth planit pėr ribashkimin e ishullit

 

Mihail Shtajner premtoi se do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjithė pėrgjegjėsitė e lejuara me dokumentet nė fuqi
 
Prishtinė, 1 mars 2003 - Kryeadministratori i Kosovės, Mihail Shtajner, ka organizuar mbrėmė njė darkė me rastin e njėvjetorit tė marrėveshjes pėr ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės.
 
Nė darkė kanė marrė pjesė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Kuvendit Nexhat Daci, kryeministri Bajram Rexhepi dhe kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi.
 
Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, nuk ka marrė pjesė nė takim, pėr shkak tė, siē ka thėnė, vonesave qė lidhen me institucinalizimin mė tė shpejtė tė jetės shtetėrore nė Kosovė dhe pėr shkak tė krijimit tė komunave serbe nė veri tė Kosovės.
 
Mihail Shtajner njoftohet tė ketė thėnė se gjatė kėtij viti do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjitha pėrgjegjėsitė qė lejohen me dokumentet nė fuqi, ndėrsa do tė mbajė pėr vete marrėdhėniet e jashtme, ēėshtjet e sigurisė dhe kthimin e personave tė zhvendosur nė Kosovė.
 
 
Agim Murtezi u kthye nė shtėpi

Prishtinė, 1 mars 2003 - Agim Murtezi, i cili u lirua dje nga aktakuza e Tribunalit tė Hagės, i kthye mbrėmė vonė nė shtėpi.

Pas kthimit, z. Murtezi deklaroi se arrestimi dhe ngritja e aktakuzės pėr krime lufte kishin qenė njė goditje e rėndė pėr tė dhe pėr familjen e tij, ndonėse tė gjithė ishin tė bindur se ai nuk kishte bėrė asgjė tė dėnueshme.
 
Me kėtė rast, ai shprehu habinė qė Prokuroria e Trobunalit tė Hagės mund tė bėjė gabime tė tilla pas hetimeve tė gjata.

Z. Murtezi paralajmėroi se do tė kėrkojė dėmshpėrblim pėr arrestimin, mbajtjen nė paraburgim dhe ngritjen e aktakuzės nga Truibunali i Hagės.
 
Anėtarėt e familjes z. Murtezi thanė se arrestimi dhe aktakuza kanė qenė njė goditje e rėndė pėr tė gjithė familjarėt.

Agim Murtezi ishte arrestuar mė 17 shkurt. Njė ditė mė vonė ai ishte transferuar nė Hagė.
 
 
Gjykata e Hagės dha urdhėr pėr lirimin e menjėhershėm tė Agim Murtezit nė mungesė tė provave
 
Hagė, 1 mars 2003 - Dje, nė njė seancė tė veēantė, Gjykata e Hagės konstatoi gabimin e bėrė rreth identifikimit tė Agim Murtezit, i cili u arrestua me akuza pėr krime lufte nė Kosovė.

Nė arsyetimin e kėrkesės pėr pėr tėrheqjen e aktakuzės dhe pėr lirimin e menjėhėrshėm tė Agim Murtezit, pėrfaqėsuesi i prokurorisė sė Tribunalit tė Hagės, Andi Kelli, deklaroi se nė bazė tė bisedave me z. Murtezi dhe nė bazė tė hetimeve shtesė, tė bėra nė Kosovė dhe nė Hagė, prokuroria mendon se nuk ka dėshmi tė mjaftueshme pėr akuzėn ndaj z. Murtezi.

Avokati nga Kanda, Shtefan Burgo, kėrkoi tė tėrhiqet e tėrė aktakuza dhe z. Murtezi tė shpallet plotėsisht i pafajshėm, pasi ai nuk ka kurrėfarė lidhje me asgjė qė referohet nė aktakuzė.

Lirimin e z. Murtezi e kanė ndihmuar edhe dy tė akuzuarit tjerė shqiptarė, Haradin Balaj e Isak Musliu, tė cilėt kanė dhėnė deklarata se nuk e kanė njohur kurrė Agim Murtezin.
 
Duke shpallur vendimin pėr lirim, gjykatėsi Lida Ēund, i kėrkoi falje Agim Murtezit, duke i uruar rrugė tė mbarė pėr nė Kosovė dhe bashkim me familjen.

Ndėkaq, prokuroria nuk e pa tė nevojshme tė kėrkojė falje, edhepse gabimi ėshtė bėrė nga ana e saj dhe jo nga gjykata. Pėrfaqėsuesi i prokurorisė ėshtė arsyetuar se ka ekzistuar njė person me nofkėn "Murrizi", i cili ka kryer krime, por dėshmitarėt e kanė njohur vetėm me pseudonim dhe jo me emėr.

Menjėherė pas lirimit tė z. Murtezi, mbrojtėsi i tij deklaroi se mund tė kėrkojė dėmshpėrblim nga OKB-ja pėr z. Murtezi, i cili ėshtė mbajtur dhjetė ditė nė njėsinė e burgut tė Tribunalit tė Hagės.
 
 
Institucionet vendore e ndėrkombėtare kundėrshtojnė ashpėr propozimin e Gjingjiqit pėr federalizimin e Kosovės
 
Prishtinė, 1 mars 2003 - Propozimi i kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq pėr federalizimin e Kosovės nė dy bashkėsi etnike: nė atė shqiptare dhe nė atė serbe, ėshtė kundėrshtuar ashpėr nga institucionet vendore dhe ndėrkombėtare nė Kosovė.
 
Zyrtarėt ndėrkombėtarė kanė pėrsėritur qėndrimin se pėr statusin e Kosovės vendos vetėm Kėshilli i Sigurimit, ndėrsa ata vendorė kanė thėnė se kjo ėshtė njė tendencė tjetėr serbe pėr ta penguar procesin e pavarėsisė sė Kosovės.

Ramush Tahiri, kėshilltar i kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, ka deklaruar se deklarata e Gjingjiqit ėshtė njė politikė e vjetėr e Serbisė. Ai ka thėnė se Serbia synon qė tė gjithė serbėt tė jetojnė nė njė shtet dhe, nė kėtė kuadėr, janė edhe tendencat pėr ndarjen e pjesės veriore tė Kosovės dhe bashkimin e saj me Serbinė.

Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Xhorxhi Kakuk, ka deklaruar se nuk dėshiron ta komentojė deklaratėn e kryeministrit tė Serbisė, por ka pėrsėritur qėndrimin e kryeadministratorit Shtajner.

Nė fillim tė javės, Shtajner ka bėrė tė thėnė se propozimet dhe deklaratat pėr statusin e Kosovės qė vijnė nga Beogradi kohėt e fundit nuk kanė kurrėfarė vlere ligjore. Po ashtu, ai ka deklaruar se as Beogradi dhe as Prishtina nuk mund ta pėrcaktojnė statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
 
Ilir Meta kritikoi ashpėr veprimet e serbėve nė Kosovė
 
Tiranė, 1 mars 2003 - Ministri i jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, kritioi ashpėr veprimet e fundit tė serbėve nė Kosovė. Nė njė konferencė me gazetarė, z. Meta i vlerėsoi se kėto veprime nxisin procese dezintegruese dhe destabilizuese.

Me kėtė rast, z. Meta kėrkoi nga zyrtarėt e Serbisė qė tė ndikojnė tek serbėt e Kosovės pėr tė marrė pjesė nė institucionet e pėrbashkėta me shqiptarėt.
 
 
Ēivilieti: Decentralizimi i pushtetit nė Kosovė nuk duhet tė nėnkuptohet si ndarje apo si kantonizim
 
Prishtinė, 1 mars 2003 - Shefi i Misionit tė Kėshillit tė Evropės nė Kosovė, Ambasadori Karlo Ēivilieti, tha se decentralizimi i pushtetit nė Kosovė nuk duhet tė nėnkuptohet si monoetnicitet, si ndarje apo si kantonizim.
 
Ai tha se bashkėsitė etnike duhet ta kuptojnė se izolimi nė baza tė caktuara territoriale nuk do t'i pėrmbushė interesat e tyre, ngase kjo do tė arrihet vetėm nėse ato marrin pjesė nė institucionet e vetėqeverisjes.

Ambasadori Ēivilieti pohoi se misioni i tij ka pėr qėllim gjetjen e njė modeli tė pėrshtatshėm pėr decentralizim, i cili do tė shtonte efikasitetin e punės sė pushtetit lokal, do tė siguronte shėrbime mė tė mira pėr qytetarėt dhe rritjen e shkallės sė demokracisė dhe tė vetėqeverisjes.
 
 
Trajkovski e Ahmeti biseduan pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit dhe pėr sigurinė
 
Shkup, 1 mars 2003 - Presidenti i Maqedonisė, Boris Trajkovski dhe kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim Ali Ahmeti u takuan dje, pėr herė tė parė, pėr tė diskutuar pėr situatėn dhe zhvillimet aktuale nė kėtė vend.

Sipas burimeve nga Bashkimi Demokratik pėr Integrim, nė takim ėshtė diskutuar pėr zbatimin e Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit, pėr shtimin e numrit tė shqiptarėve nė ushtri e nė polici dhe pėr gjendjen e sigurisė nė Maqedoni.
 
 
Krikimi i organizuar sfidė pėr pushtetin nė Shqipėri
 
Tiranė, 1 mars 2003 - Prokurori shetėror do t'ia paraqesė javėn e ardhshme parlamentit njė raport pėr krimin e organizuar nė Shqipėri. Nė raport thuhet se krimi i organizuar po e sfidon shtetin.

Muajve tė fundit nė Shqipėri janė sekuestruar 71.7 kilogram heroinė, mbi 13.700 kilogram marihuanė dhe pajisje pėr paketimin e saj. Tė gjithė sektorėt pranojnė se kėto rezultate janė shumė tė vogla nė krahasim me gjendjen reale.

Kryeprokurori ėshtė ankuar edhe pėr personelin e vogėl tė strukturave antidrogė. Ai ka thėnė se kjo ėshtė e pajustifikueshme nė njė kohė kur sasitė e drogės tė sekuestruara nė Itali, qė hyn nė kėtė vend nėpėrmjet Shqipėrisė, kalon pesėmbėdhjetėfishin e sekuestrimeve tė bėra nga policia shqiptare.
 
 
Sot nė Egjipt filloi samiti i Ligės Arabe
 
Sharm El Sheik, 1 mars 2003 – Liderėt arabė filluan sot (tė shtunėn) nė Egjipt samitin e Ligės Arabe, nė pėrpjekje pėr tė shuar pėrēarjet dhe pėr tė arritur njė politikė unike lidhur me ēėshtjen e Irakut. Kjo do tė shtonte shpresat pėr parapengimin e luftės sė udhėhequr nga SHBA-tė nė kėtė rajon jostabil, njofton Rojter.

Ky samit njėditor do tė pėrpiqet tė gjejė zgjidhje paqėsore tė krizės irakiene.

"Ne pėrsėrisim kundėrshtimin tonė ndaj luftės kundėr Irakut, Kuvajtit ose tė ēdo shteti arab, duke e vėshtruar si kėrcėnim kundėr kombit arab nė pėrgjithėsi", tha presidenti libanez, Emil Lahud, nė fjalimin e tij nė Samit.
 
 
Iraku ka pranuar nė parim tė asgjėsojė raketat e tipit "El Samud 2"
 
Nju Jork, 1 mars 2003 - Iraku ka pranuar nė parim tė asgjėsojė raketat e tipit "El Samud 2". Siē ka njoftuar kryeinspektori pėr armatim ne Irak, Hans Bliks, me pėrfaqėsuesit e qeverisė irakiene po zhvillohen bisedime pėr hollėsitė e shkatėrrimit tė kėtyre armėve.
 
Bliks ka kėrkuar nga Bagdadi asgjėsimi i raketave "El Samud 2" tė fillojė deri tė shtunėn (sot).
 
 
Shtėpia e Bardhė: Premtimi i Irakut pėr shkatėrrimin e raketave ėshtė mashtrim
 
Uashington, 1 mars 2003 - Shtėpia e Bardhė e cilėsoi si mashtrim ofertėn e Irakut pėr tė shkatėrruar raketat "Al-Samud 2". Ndėrkohė, nė Nju Jork, kryeinspektori i Kombeve tė Bashkuara pėr armėt, Hans Bliks, e karakterizoi premtimin e Irakut si zhvillim shumė tė rėndėsishėm nė procesin e ēarmatimit.
 
 
Franca e Gjermania mirėpritėn premtimin e Irakut pėr shkatėrrimin e raketave
 
Paris, 1 mars 2003 - Franca dhe Gjermania i cilėsuan si hap tė rėndėsishėm drejt ēarmatimit njoftimet se Iraku ka premtuar tė asgjėsojė raketat "Al-Samud-2".
 
Tė dy vendet thanė se trysnia diplomatike mbi qeverinė e Bagdadit duhet tė vazhdojė dhe u bėnė thirrje Shteteve tė Bashkuara qė tė ndalojnė pėrpjekjet pėr ta detyruar Irakun tė ēarmatoset.
 
 
Aeroplanėt amerikanė kanė bombarduar disa pozicione ushtarake tė forcave irakiane
 
Uashington, 1 mars 2003 - Aeroplanėt luftarakė kane bombarduar disa pozicionet ushtarake tė telekomunikimit tė forcave irakiane nė veri tė Irakut, bėjnė tė ditur forcat amerikane.
 
 
SHBA-tė vendosin sanksione ndaj tri organizatave ēeēene qė kanė lidhje me Al-Kaidėn
 
Uashington, 1 mars 2003 - Departamenti amerikan i Shtetit vendosi sanksione ndaj tri organizatave ēeēene qė kanė lidhje me rrjetin terrorist tė Al-Kaidės dhe me Osama bin Ladenin.

Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Riēard Bauēer, ka nėnvizuar se kėto masa nuk do ndikojnė nė politikėn e Uashingtonit ndaj Ēeēenisė.

"Mbetet qėndrimi ynė se konflikti nė Ēeēeni nuk mund tė zgjidhet ushtarakisht, por kėrkon njė zgjidhje politike", ka thėnė, Bauēer.
 
 
Sadam Hysein ka pasuri nė vlerė 2 miliard dollarė
 
Uashington, 1 mars 2003 - Revista amerikane "Forbes" nė numrin special tė marsit, me titull "Mbretėrit, mbretėreshat dhe diktatorėt" qė u kushtohet njerėzve mė tė pasur nė botė, shkruan se presidenti iraken Sadam Hysein ka pasuri me vlerė prej 2 miliardė dollarėsh.
 
Ndėrkaq, vlera e pasurisė sė udhėheqėsit palestinez, Jaser Arafat, arrin nė 300 milionė dollarė.

Sipas kėsaj reviste, Rusia ka tani 17 miliarderė, nga 7 qė kishte vitin e kaluar.
 
 
Bler dhe Aznar: Tė rifillojnė procesi i krijimit tė njė shteti tė vėrtetė palestinez
 
Madrid, 1 mars 2003 - Kryeministri britanik, Toni Bler, dhe homologu i tij spanjol, Hose Maria Aznar, kanė deklaruar se duan tė rifillojnė procesin e paqes nė Lindjen e Mesme, me qėllim tė krijimit tė njė shteti tė vėrtetė palestinez.

Bler ka thėnė se zgjidhja mė e ndershme ėshtė ekzistenca e dy shteteve – Izraelit, tė cilit nuk i vihet nė pikėpyetje siguria dhe njė shteti tė besueshėm palestinez - qė do tė jetojnė bri njėri-tjetrit.
 
 
Anan: Deri mė 10 mars udhėheqėsit e Qipros do tė deklarohen rreth planit pėr ribashkimin e ishullit
 
Nju Jork, 1 mars 2003 - Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan, ka deklaruar se udhėheqėsit grekė dhe turq tė Qipros kanė rėnė dakort qė, deri nė 10 mars, tė vendosin mbi nėnshkrimin apo jo tė planit pėr ribashkimin e ishullit.

Plani nė fjalė, i paraqitur nga Kombet e Bashkuara, parasheh njė federatė tė lirshme tė dy bashkėsive etnike, me disa institucione tė pėrbashkėta.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.