24.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 24 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Sipas njė analize tė KFOR-it, nė Kosovė kanė ndodhur 28 vrasje tė rėnda, prej tyre 20 qė kanė tė bėjnė me LDK-nė

  • Nėnshkruhet marrėveshja pėr krijimin e Arkivit elektronik tė Kuvendit tė Kosovės

  • Nė Prizren dhe Drenas sot u protestua kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė

  • UNDP do tė realizojė njė projekt prej 100 mijė dollarėsh nė sheshin "Nėnė Tereze" nė Prishtinė

  • Mungesa e gjykatėsve rrezikon autoritetin e gjykatės komunale nė Gjilan, thotė kryetari i saj

  • Shtutgart: LDK-ja qė nga themelimi si synim bazė e ka patur pavarėsinė e Kosovės

  • Asnjė institucion i Kosovės nuk interesohet rreth refugjatėve tanė nė Norvegji

  • Shtajner kėrkoi qė bashkėsia ndėrkombėtare tė mos zhvendosė vėmendjen nga Kosova

  • UNMIK-u kundėrshtoi propozimet e Gjingjiqit pėr njė mini-shtet serb nė veri tė Kosovės

  • Avokatėt e Kosovės do t'i dorėzojė Tribunalit tė Hagės me emrat e avokatėve pėr tė mbrojtur katėr tė akuzuarit shqiptarė

  • Autostrada Prishtinė - Kukės - Durrės mund tė ndėrtohet brenda tre vjetėsh

  • Avokati i popullit do t'u afrojė qytetarėve mundėsinė pėr t'i ushtruar ankesat e tyre nėpėrmjet linjės telefonike

  • Rizah Sheqiri u nderua me ēmimin vjetor pėr kulturė

  • Shesheli ka arritur nė qendrėn pėr paraburgim tė Hagės

  • Vėnia nė jetė e marrėveshjes sė Ohrit ėshtė porosia e kryesore e zyrtarėve mė tė lartė tė BE-sė pėr Maqedoninė

  • Nė njė aksident trafiku njė afėrsi tė Selanikut kanė vdekur 14 persona

  • Nė policinė e Maqedonisė deri nė fund tė vitit 2004 duhet tė punėsohen 1500 policė shqiptarė

  • Nė Muhoc tė Bujanocit ka humbur jetėn njė polic serb

  • N.Bigman tha se NATO nuk ka ndeshur nė ndonjė pjesėtar tė AKSH-sė

  • Vaksina e Aids-it me sukses tė kufizuar

  • Nė njė aksident ajror kanė humbur jetėn njė ministėr afgan dhe 7 persona tė tjerė zyrtarė

  • Nga njė termet i fuqishėm nė Kinėn veriperendimore kanė humbur jetėn tė pakten 242 veta

  • Bler ka zhvilluar njė bisedė urgjente telefonike me Putinin

  • Pauell kėrkon mbėshtetjen e Kinės

  • Dhjetė tė vdekur nė Rripin e Gazės

  • Vriten nėntė shiitė nė Pakistan

  • Pauell thotė se Iraku ėshtė fajtor sepse ka dėshtuar tė spastrohet nga armėt

  • Iraku s'ka armė pėr zhdukje nė masė dhe do t'u nėnshtrohet kėrkesave tė KB-sė, thonė zyrtarėt irakianė

  • Papa Gjon Pali i dytė ka dėnuar "terrorizmin dhe logjikėn e luftės"

  • Anan vizitoi Turqinė qė tė ndihmojė nė negociatat pėr riunifikimin e Qipros

  • Sė paku 9 persona janė vrarė nė territoret palestineze nė njė ofensivė tė re tė Izraelit

  • Qindra polakė dhe ēeēenė protestuan nė Poloni kundėr akisoneve ushtarake ruse nė Ēeēeni


 

Sipas njė analize tė KFOR-it, nė Kosovė kanė ndodhur 28 vrasje tė rėnda, prej tyre 20 qė kanė tė bėjnė me LDK-nė
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Sipas njė analize interne tė KFOR-it, nė Kosovėn e pasluftės, kanė ndodhur 28 vrasje tė rėnda, tė cilat mund tė kenė ngjyrime dhe pasoja politike.
 
Prej kėtyre 28 vrasjeve, 20 personalitete kanė pasur lidhje me LDK-nė, shkruan gazeta "Zėri" nė numrin e sotėm, e cila boton njė analizė tė KFOR-it pėr shkallėn e sigurisė nė Kosovė.
 
 
Nėnshkruhet marrėveshja pėr krijimin e Arkivit elektronik tė Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Sot nė Kuvendin e Kosovės, nga kryetari Nexhat Daci dhe shefi i Zyrės sė UNDP-sė nė Prishtinė, Robert Piper, u nėnshkrua marrėveshja pėr krijimin e Arkivit elektronik tė Kuvendit tė Kosovės.

Projekti i cili mundėson qasje shumė tė shpejtė nė dokumentacionion e Kuvendit, por edhe ruajtjen e mirė tė tij, do tė kushtojė 1.1 milion dollarė. Pėrveē nga Programi pėr Zhvillim i OKB-sė (UNDP), ky projekt do tė mbėshtetet edhe nga Unioni Interparlamentar dhe nga Norvegjia.
 
 
Nė Prizren dhe Drenas sot u protestua kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė
 
Prizren, 24 shkurt 2003 - Nė Prizren sot u protestua kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė nga Tribunali i Hagės, duke mbajtur nė duar pankarta tė ndryshme. Oratorėt thanė se nuk janė tubuar pėr t'u mbrojtur por pėr tė treguar dinjitetin se tė gjithė janė me Fatmir Limajn.
 
Ata thanė se shpresojnė nė drejtėsi dhe nė gjykatė se nuk burgosen ēlirimtarėt tė cilėt luftuan pėr lirinė e popullit tė vet. Akuza kundėr Limajt ėshtė qė kosovarėt tė dorėzohen nė prehrin e Serbisė, tha njė tjetėr folės. Nė kėtė protestė morėn pjesė me mijėra qytetarė.

Njė protestė e madhe sot u mbajt edhe nė Drenas, me pjesėmarrjen e mijėra qytetarėve, ku u protestua kundėr arrestimit tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe deputetit Fatmir Limaj.
 
Nė kėtė protestė u kėrkua nga parlamenti qė tė nxjerrė njė rezolutė pėr njohjen e vlerave tė UĒK-sė, ēlirimrarėt e arrestuar tė lirohen dhe tė mbrohen nė liri, Parlamenti, Qeveria e Kosovės dhe Presidenca tė ngrisin ēėshtjen e imunitetit tė njerėzve tė luftės dhe tė punės sė institucioneve tė Kosovės dhe parlamenti tė mos fillojė nga puna derisa tė mos lirohen ēlirimtarėt.
 
 
UNDP do tė realizojė njė projekt prej 100 mijė dollarėsh nė sheshin "Nėnė Tereze" nė Prishtinė
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 – Robert Piper, pėrgjegjės dhe Xhenifer Slotin, analiste e Programit pėr Zhvillim tė Kombeve tė Bashkuara (UNDP) me seli nė Prishtinė, vizituan sot kryetarin e Kuvendit Komunal tė Prishtinės, z. Ismet Beqiri.

Nė kėtė takim z. Piper njoftoi pėr projektet dhe programet e UNDP-sė si dhe rreth implementimit tė projektit tė quajtur "Zbukurimi i qyteteve", ku deri tash ėshtė punuar nė disa shtete tė Evropės Juglindore.
 
Ai tha se kėto ditė nga Qeveria italiane kanė siguruar 100 mijė dollarė dhe kėto para janė planifikuar tė investohen nė sheshin "Nėnė Tereze" nė Prishtinė. Nga kjo shumė 80 mijė dollarė do tė investohen nė suvatimin e ndėrtesave pėrgjatė rrugės "Nėnės Tereze" nė Prishtinė, ndėrsa 20 mijė dollarėt e mbetur do tė investohen nė rrugėt e kėtij Sheshi nė Prishtinė, tha Robert Piper, pėrfaqėsues i UNDP-sė.

Kryetari i KK tė Prishtinės, Ismet Beqiri pasi e falėnderoi z. Piper pėr angazhimet e tij nė implementimin e kėtij projekti, tha se Prishtina si kryeqytet i Kosovės duhet tė prijė pėr sė mbari dhe njėkohėsisht duhet dhe do tė jetė model i qeverisjes sė pushtetit lokal nė Kosovė.

Gjatė takimit u vendos pėr takime tė rregullta midis udhėheqjes sė KK tė Prishtinės dhe pėrfaqėsuesve tė UNDP-sė deri nė realizimin e projektit, ndėrsa tė dyja palėt u dakorduan qė projekt "Zbukurimi i qytetit" tė realizohet brenda gjashtė muajsh.
 
 
Mungesa e gjykatėsve rrezikon autoritetin e gjykatės komunale nė Gjilan, thotė kryetari i saj
 
Gjilan, 24 shkurt 2003 - Shefqet Xhelili, kryetar i gjykatės komunale nė Gjilan ėshtė i shqetėsuar se institucioni i drejtėsisė qė udhėheq ai rrezikohet ta humbė dukshėm autoritetin te qytetarėt, pėr shkak tė zgjatjes sė procedurave dhe seancave tė mbyllura. Kėto ndodhin shkaku i numrit tė pamjaftueshėm tė gjykatėsve dhe mungesės sė sallave pėr shqyrtim publik tė rasteve, tha ai.

Nė njėrėn anė, z.Xhelili ėshtė i kėnaqur nga numri i lėndėve, sepse kjo shpreh besimin e palėve nė institucione, ndėrsa nė anėn tjetėr druan se qytetarėt mund t`i shmangen rrugės ligjore tė zgjidhjes sė problemeve, nė tė ardhmen, nėse procedurat zgjaten mė tepėr se sa duhet.

Pėr tri vjet nuk ėshtė pranuar asnjė gjykatės, pėrderisa numri i lėndėve ėshtė rritur dukshėm. Gjykata nuk e ka as referentin pėr ekzekutimin e lėndėve. "Ėshtė e pamundur qė njė gjykatės t`i zotėrojė deri nė 800 lėndė brenda njė viti", thotė kryetari i gjyqit komunal nė Gjilan, Shefqet Xhelili.

Gjykimet e mbyllura - janė brenga tjetėr e z. Xhelili, sepse ato cenojnė parimin e publicitetit. Pėr shkak tė mungesės sė gjykatoreve, seancat nuk mund tė jenė publike, nė tė shumtėn e rasteve, sepse tė akuzuarit, ndonjėherė duhet t`i fusim edhe nė zyrėn e kryetarit, pėrderisa tė gjitha shqyrtimet duhet tė mbahen nė zyra tė gjykatės.
 
 
Sipas njė analize tė KFOR-it, nė Kosovė kanė ndodhur 28 vrasje tė rėnda, prej tyre 20 qė kanė tė bėjnė me LDK-nė
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Sipas njė analize interne tė KFOR-it, nė Kosovėn e pasluftės, kanė ndodhur 28 vrasje tė rėnda, tė cilat mund tė kenė ngjyrime dhe pasoja politike.
 
Prej kėtyre 28 vrasjeve, 20 personalitete kanė pasur lidhje me LDK-nė, shkruan gazeta "Zėri" nė numrin e sotėm, e cila boton njė analizė tė KFOR-it pėr shkallėn e sigurisė nė Kosovė.
 
 
Shtutgart: LDK-ja qė nga themelimi si synim bazė e ka patur pavarėsinė e Kosovės
 
Shtutgart, 24 shkurt 2003 - Dega e Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr Gjermani, gjatė uikendit tė kaluar, ka organizuar katėr tubime me anėtarėt dhe simpatizantėt e saj, e ku merrin pjesė edhe dy anėtarėt e Kryesisė qendrore tė LDK-sė dhe deputetė tė Parlamentit tė Kosovės, Nimon Alimusaj dhe Agim Krasniqi.
 
Kėto tubime u ndoqėn me interesim tė madh nga ana e bashkatdhetarėt tanė. Kėto tubime u mbajtėn nė Offenbach (afėr Frankfurtit), nė Hannover, nė Kircheim/Teck (afėr Shtutgartit) dhe nė Wuppertal.

Tė shtunėn, para kėtyre tubimeve u zhvillua njė bisedė e dy mysafirėve nga Prishtina me njė pjesė tė kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Gjermani.

Duke folur pėr historikun e LDK-sė, Nimon Alimusaj e Agim Krasniqi, theksuan se pėrpjekjet e shqiptarėve pėr pavarėsi janė nė vazhdimėsi dhe me dekada tė tėra. Ndėrkaq pėr rezultatet e kėtyre pėrpjekjeve tė shqiptarėve nė dekadėn e fundit tė shekullit tė kaluar merita tė veēanta ka LDK-ja, me dr.Ibrahim Rugovėn nė krye. LDK-ja qė nga themelimi i saj si subjekt politik i shqiptarėve tė Kosovės si synim bazė e ka patur pavarėsinė e Kosovės.
 
LDK-ja ishte ajo qė u tha Uashingtonit e Bonit se Kosova nuk ėshtė pjesė e Serbisė, dhe kėtė ia tha troē edhe Beogradit, duke e internacionalizuar kėshtu ēėshtjen e Kosovės deri nė instancat mė tė larta tė politikės botėrore.

Duke folur edhe pėr aktivitetin e degėve tė LDK-sė jashtė, Alimusaj dhe Krasniqi theksuan se Dega nė Gjermani ishte ajo e cila arriti qė nė protestat e Bonit tė tubojė edhe mbi 100 mijė shqiptarė.
 
Kohėve tė fundit hetohet njė rėnie e aktivitetit, porse siē u pa edhe nė kėto tubime, anėtarėsia ėshtė e gatshme tė vazhdojė aktivitetin e vet, por edhe udhėheqėsit e zgjedhur tė tyre duhet tė angazhohen mė tepėr qė tė shfyrėtėzojnė mė mirė kėtė potencial, njofton Shėrbimi pėr informim i Degės sė LDK-sė nė Gjermani.
 
 
Asnjė institucion i Kosovės nuk interesohet rreth refugjatėve tanė nė Norvegji
 
Oslo, 24 shkurt 2003 - Publikimi i informacionit gjatė ditėve tė fundit se, Qeveria dhe policia norvegjeze, i detyrojnė shqiptarėt nga Kosova qė tė pajisen me pashaporta serbe, e nxiti bashkėpunėtorin tonė nė Oslo, Osman Disha, qė tė bėjė hulumtimin e kėsaj ēėshtjeje.
 
Nė bisedė me shėrbimet informative pranė Departamentit Juridik dhe tė Drejtorisė pėr migracion, kėta tė fundit, konfirmuan njė vendim tė tillė.

Megjithė faktin se de fakto dhe de jure nuk ekziston mė shteti me emrin Jugosllavi, zyrtarėt pėr informata thanė se ky qėndrim mė i ri vlen vetėm pėr ata azilkėrkues nga Kosova, tė cilėt kanė marrė lejeqėndrim nė Norvegji pėr shkaqe humanitare, kurse nuk vlen pėr ata tė cilėt kanė fituar tė drejtėn e azilit politik.

Nė pyetjen nėse janė tė njoftuar se me Kosovėn tashmė qeveris misioni i Kombeve tė Bashkuara si dhe institucionet shtetėrore tė Kosovės, e asnjė administratė tjetėr dhe se shqiptarėt pothuajse tė gjithė tashmė janė tė pajisur me pasaportat e UNMIK-ut, morėm pėrgjigjen e qartė dhe pak ca tė papritur se, kosovarėt me rastin e ardhjes sė tyre kėtu nė Norvegji, ata po dorėzojnė pasaportat e Jugosllavisė apo Serbisė.
 
Poashtu nė Departamentin pėr tė huaj tė Norvegjisė, tėrthorazi na bėnė me dije se, pėr kėtė ēėshtje, deri mė tani, pos mediave kosovare, asnjė institucion tjetėr i Kosovės nuk ka reaguar nė asnjė formė, qoftė verbale apo zyrtare.
 
 
Shtajner kėrkoi qė bashkėsia ndėrkombėtare tė mos zhvendosė vėmendjen nga Kosova
 
Lajpcig, 24 shkurt 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner po qėndron nė njė vizitė nė Gjermani ku deklaroi se nė Hagė duhet tė shkojnė tė gjithė tė akuzuarit pėr krime lufte. Nė ligjėratėn tė cilėn e mbajti nė Lajpcig tha se populli i Kosovės e di mirė se cili ėshtė shkaku i krijimit tė Tribunalit tė Hagės dhe pėr kėtė arsye e respekton atė.
 
Shtajner kėrkoi qė bashkėsia ndėrkombėtare tė mos zhvendosė vėmendjen nga Kosova dhe zhvillimet nė Ballkan, sepse paqja atje do tė thotė paqe pėr gjithė Evropėn. Njėherėsh ai kritikoi ndryshimin e pozicioneve tė kryeministrit Zoran Gjingjiq se kėrkesat e tij janė pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės.
 
 
UNMIK-u kundėrshtoi propozimet e Gjingjiqit pėr njė mini-shtet serb nė veri tė Kosovės
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Administrata e UNMIK-ut nė Kosovė kundėrshtoi edhe zyrtarisht propozimet e Gjingjiqit pėr krijimin e njė mini-shteti serb nė veri tė Kosovės.

Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sejmon Hasellok deklaroi se idetė e hedhura nga Gjingjiqi pėr krijimin e njė etniteti serb nė kėtė pjesė tė Kosovės janė plotėsisht tė absurde dhe nė kundėrshtim me pėrcaktimet e bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
Ai theksoi se kėto ide tė Gjingjiqit janė nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244 dhe pėrcaktimin pėr njė Kosovė multietnike.
 
 
Avokatėt e Kosovės do t'i dorėzojė Tribunalit tė Hagės me emrat e avokatėve pėr tė mbrojtur katėr tė akuzuarit shqiptarė
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Dhoma e Avokatėve tė Kosovės do t'i dorėzojė Tribunalit tė Hagės njė listė me emrat e avokatėve kosovarė qė janė shprehur tė gatshėm tė mbrojnė katėr shqiptarėt e akuzuar pėr krime lufte.
 
Pėrfaqėsuesi i Odės sė Avokatėve tė Kosovės, Destan Rukiqi thotė se kjo ēėshtje ka mbetur tė diskutohet nė Zyrėn e Tribunalit tė Hagės nė Prishtinė pėr tė gjetur mėnyrėn se si tė realizohet kjo procedurė.
 
Lidhur me aktivitetet e kėtij asociacioni nė kėtė drejtim Rukiqi ka theksuar se Oda e Avokatėve tė Kosovės, pėrkatėsisht Kėshilli Ezekutiv i Odės mė 22 shkurt ka mbajtur njė mbledhje tė jashtėzakonshme nė tė cilėn ka biseduar se si tė organizohet Oda e Avokatėve tė Kosovės qė t'u ofrojė njė listė tė avokatėve tė cilėt do tė jenė nė nivel pėr t'iu ofruar mbrojtjen profesionale katėr tė akuzuarve shqiptarė.
 
 
Autostrada Prishtinė - Kukės - Durrės mund tė ndėrtohet brenda tre vjetėsh
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Autostrada Prishtinė - Kukės - Durrės mund tė ndėrtohet brenda tre vjetėsh, thotė drejtoresha e Drejtorisė sė Rrugėve tė Kosovės Kaqusha Jashari. Ajo thekson se pėr kėtė nevojitet angazhimi mė i madh i institucioneve tė Kosovės nė radhė tė parė i Qeverisė sė Kosovės.
 
Zonja Jashari thotė se kjo autostradė e kualitetit tė lartė vlerėsohet se mund tė ndėrtohet vetėm me koncesion, por edhe pėr kėtė mėnyrė tė ndėrtimit nevojitet pėrkrahje e institucioneve.
 
Ndėrtimi i autostradės nė pjesėn kosovare nuk do tė zgjasė shumė nėse arrihet vendimi qė tė fillohet ndėrtimin me koncesion, thot zonja Jashari dhe shton se nėse fillon ndėrtimin sivjet atėherė me siguri pėr dy tri vjet pesė firma mund ta kryejnė atė, por edhe tė hyjė nė funksion.
 
 
Avokati i popullit do t'u afrojė qytetarėve mundėsinė pėr t'i ushtruar ankesat e tyre nėpėrmjet linjės telefonike
 
Prishtinė, 24 shkurt 2003 - Institucioni i avoaktit tė popullit tė Kosovės, qė nga njė marsi u afron qytetarėve njė mundėsi mė shumė pėr t'i ushtruar ankesat e tyre nė kėtė institucion nėpėrmjet linjės sė posaēme telefonike. Ēdo ditė punė pranė kėtij telefoni do tė jetė njė avokat nga institucioni i ombudspersonit i cili do t'i pėrgjigjet rasteve qė paraqiten.
 
Gjatė uikiendit telefoni do t'i regjistrojė tė gjitha porositė, ashtu qė personat e paraqitur do tė kontaktohen nga avokati e popullit. Ky numėr do tė jetė nė pėrdorim nga 1 marsi i kėtij viti, thotė ombudspersoni Marek Antoni Novicki.
 
 
Rizah Sheqiri u nderua me ēmimin vjetor pėr kulturė
 
Stokholm, 24 shkurt 2003 - Rizah Sheqirit, poetit dhe shkrimtarit tonė me banim nė Karlskrona tė Suedisė, i ėshtė dhėnė ēmimi vjetor pėr kulturė pėr vitin 2002 nga Komuna e Karlskronės. Kjo mirėnjohje ka njė vlerė tė veēantė kur kihet parasysh fakti se Karlskrona ėshtė qytet i mirėnjohur pėr trashėgimi tė pasur kulturore, trashgimia e tė cilit ėshtė e nėn mbrojtjen e UNESKO-s.

Rizah Sheqiri, krijuesi ynė i mirėnjohur, autor i 30 veprave pėr fėmijė e tė rritur nė prozė, poezi, dramaturgji, kritikė letrare, studime, publicistikė, e i pėrkthyer edhe nė gjuhė tė ndryshme tė botės si nė atė angleze, gjermane, suedeze etj.

Vetėm gjatė vitit 2002 Rizah Sheqiri u prezentua edhe me gjashtė libra qė mbajnė firmėn e tij. Rizah Sheqiri pėrndryshe ėshtė anėtar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Suedisė dhe ėshtė mjaft aktiv nė jetėn e veprimtarinė kulturore nė Suedi.
 
 
Shesheli ka arritur nė qendrėn pėr paraburgim tė Hagės
 
Hagė, 24 shkurt 2003 – Ultranacionalisti serb, i dyshimtė pėr krime lufte, Vojsllav Sheshel, po mbahet nė Qendrėn pėr paraburgim afėr Hagės pasi ėshtė dorėzuar sot (tė hėnėn) nė Tribunalin e Kombeve tė Bashkuara pėr krime tė luftės, njofton AFP. "Shesheli ka arritur nė Qendrėn pėr paraburgim", ka deklaruar zėdhėnėsi i tribunalit, Kristian Shartie.
 
 
Vėnia nė jetė e marrėveshjes sė Ohrit ėshtė porosia e kryesore e zyrtarėve mė tė lartė tė BE-sė pėr Maqedoninė
 
Bruksel, 24 shkurt 2003 - Linka Mitreva, ministre e Jashtme e Maqedonisė sot nė Bruksel zhvilloi takime me shefin e diplomacisė greke Jorgos Papandreu, kryetar i radhės sė BE-sė, me shefin e politikės sė Jashtme tė BE-sė Havier Solana dhe me komisionerin pėrgjegjės pėr marrėdhėnie me Jashtė, Kris Paten.
 
Gjatė kėtyre bisedimeve ėshtė folur pėr zhvillimet e pėrgjithshme nė rajon si dhe perspektiva e integrimi tė vendeve tė Evropės Juglindore nė Bashkimin Evropian.

Ministri i jashtėm grek Papandreu theksoi se BE-ja mbėshtet plotėsisht politikėn e UNMIk-ut nė Kosovė, e njohur si standardet para statusit. Integrimi vendeve ballkanike nė BE kėrkon angazhimet e dyanshme, si nga ana e BE-sė, pėr tė nxitur dhe pėkrahur reformat nė kėto vende, por poashtu ky integrim kėrkon impenjim dhe pėrmbushje tė kushteve edhe kritereve edhe nga ana e vendeve ballkanike, tha Papandreu, para se tė pohonte se tė gjitha vendet e Ballkanit po ecin nė drejtimin e duhur.

Ilinka Mitreva njoftoi se deri nė fund tė vitit vendi i saj do tė paraqesė kėrkesė zyrtare pėr t'u njohur si kandidat pėr a anėtarėsim nė BE. Vėnia nė jetė dhe plotėsisht e marrėveshjes sė Ohrit do tė ishte njėra nga porositė e kryesore tė zyrtarėve tė lartė tė BE-sė - Papandreu, Solana dhe Paten qė i pėrcollėn zonjės Mitreva.
 
 
Nė njė aksident trafiku njė afėrsi tė Selanikut kanė vdekur 14 persona
 
Selanik, 24 shkurt 2003 - Nė Greqi ka ndodhur njė aksident trafiku nė afėrsi tė Selanikut ku kanė vdekur 14 persona nė mesin e tė cilėve edhe dy tė mitur shqiptarė. Autobusi i linjės Selanik - Athinė u rrėzua nga njė urė me lartėsi 15 metra. Mes tė shpėtuarve ka edhe dy shtetas shqiptarė.
 
Shumica dėrrmuese e udhėtarėve ishin nė moshė tė re, studentė dhe ushtarė qė shkonin pėr fundjavė nė familjet e tyre.
 
Figura ndoshta mė tragjike e kėtij aksidenti ėshtė njė nėnė 32 vjeēare nga Shqipėria e cila po kurohet nė gjendje tė rėndė, ndėrkaq vajza e saj tetėvjeēare ka humbur jetėn nė rrugėn pėr nė spital dhe ėshtė identifikuar nga familijarėt.
 
Ndėrkaq fėmija tjetėr i saj ėshtė voglushi tre vjeēar qė rezulton i zhdukur. Vlerėsohet se trupin e tij e kanė marrė me vete ujėrat e rrėmbyera tė lumit.
 
 
Nė policinė e Maqedonisė deri nė fund tė vitit 2004 duhet tė punėsohen 1500 policė shqiptarė
 
Shkup, 24 shkurt 2003 - Nė policinė e Maqedonisė deri nė fund tė vitit 2004 duhet tė punėsohen 1500 policė shqiptarė. Vetėm kėtė vit do tė trajnohen 500 policė shqiptarė.
 
Pėrfaqėsimi proporcional i shqiptarėve nė polici parashikohet edhe nė Marrėveshjen e Ohrit, ka deklaruar pėr mediat e jashtme zėvendėsministri i brendshėm i Maqedonisė Fatmir Dehari.
 
 
Nė Muhoc tė Bujanocit ka humbur jetėn njė polic serb
 
Bujanoc, 24 shkurt 2003 - Njė polic nga radhėt e njėsiteve speciale nė Serbi ėshtė vrarė, kurse dy tė tjerė janė plagosur, kur automjeti i tyre ka shkelur nė njė minė tė vendosur nė rrugėn Muhoc - Breznicė nė Komunėn e Bujanocit.

Zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviq deklaroi se pėrgjegjės pėr kėtė shpėrthim, siē spekuloi, janė Shefket Musliu, Besim Tahiri dhe Lirim Jakupi.
 
Ēoviq tha se prej UNMIK-ut dhe policisė ndėrkombėtare nė Kosovė pret arrestimin e kėtyre tre personave dhe dorėzimin e tyre nė duar tė organeve tė Serbisė. Ndryshe UNMIK-u do tė jetė bashkėfajtor pėr kėto akte terroriste, krimin e organizuar dhe dhunėn, ka thėnė Ēoviq.
 
 
N.Bigman tha se NATO nuk ka ndeshur nė ndonjė pjesėtar tė AKSH-sė
 
Shkup, 24 shkurt 2003 - Amabasadori i NATO-s nė Shkup, Nikollas Bigman, deklaroi se Aleanca do t'i rezistojė nė mėnyrė aktive ideve qė pėrmbajnė ideologji pė krijimin e shteteve tė mėdha.
 
Bigman tha se NATO deri tani nuk ka ndeshur nė ndonjė pjesėtar tė AKSH-sė. Sipas tij kjo organizatė vepron vetėm nė internet. Bigman theksoi se Maqedonia duhet tė jetė e pakompromis nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit nėse dėshiron anėtarėsim nė NATO.

Ambasadori i NATO-s tha se ende ka banda tė armatosura qė bredhin andej kėtej, ka edhe tė shtėna tė ndryshme, por nuk ka pasur diēka me pėrmasa tė mėdha gjatė vitit.
 
Bigman 100 ditėt e qeverisė sė re maqedonase i vlerėsoi tė suksesshme sepse, sipas tij, ka arritur sukses nė luftė kundėr krimit tė organizuar. Ai lavdėroi punėn e ministrit tė brendshėm Kostov dhe zėvendėsit tė tij Dehari kundėr krimit dhe korrupsionit.
 
 
Vaksina e Aids-it me sukses tė kufizuar
 
Uashington, 24 shkurt 2003 – Vaksina e parė e Aids-it, qė pritet tė testohet nė njerėz nuk mbron gjithė njerėzit, por mund tė mbrojė vetėm tė zinjtė dhe aziatėt, ka bėrė tė ditur kompania bioteknike amerikane "VaxGen". Kjo kompani njofton gjithashtu se ka pėrfunduar studimin trevjeēar, nė tė cilin kanė marrė pjesė pesėmijė vullnetarė.
 
Ky ėshtė kėrkimi i parė pėr vaksinėn e mundshme nė njerėz kundėr virusit vdekjeprurės, i cili vetėm vjet ka mbytur mbi tre milionė njerėz nė botė. Rezultatet fillestare kanė treguar se vaksina nė fjalė redukton pėrqindjen e infektimit me HIV nė 3.8 pėr qind, thuhet nė njoftimin e kėsaj kompanie.
 
"Shkencėtarėt besojnė ende se vaksina pėr Aids ėshtė e mundshme", ka thėnė Dr Seth Berkli, president i Iniciativės ndėrkombėtare pėr vaksinėn Aids.
 
 
Nė njė aksident ajror kanė humbur jetėn njė ministėr afgan dhe 7 persona tė tjerė zyrtarė
 
Karaēi, 24 shkurt 2003 – Njė aeroplan, me tė cilin udhėtonin njė ministėr afgan dhe 7 persona tė tjerė zyrtarė ėshtė rrėzuar sot (tė hėnėn) nė detin e Pakistanit dhe drohet se tė gjithė kanė humbur jetėn, kanė bėrė tė ditur burimet e marinės pakistaneze, njofton Rojter. Njoftohet se mbeturinat e aeroplanit janė gjetur rreth 30 mila nautike nga porti i qytetit Karaēi. "Ne kemi zbuluar katėr trupa tė pa jetė.
 
Nuk mund tė konfirmoj identitetin e tyre. Kėrkimi pėr tė tjerėt po vazhdon", ka deklaruar zėdhėnėsi i marinės pakistaneze. Nė aeroplan ishte ministri afgan pėr petroleum, Muhamed Muhamedi, i cili gjatė uikendit zhvilloi bisedime nė Pakistan pėr njė projekt gazsjellės, qė do tė lidhte Turkmenistanin dhe Pakistanin nėpėrmjet Afganistanit. Skaku mė i mundshėm i aksidentit sipas njoftimeve tė zyrtarėve ėshtė gabimi i pilotit pėr shkak tė dukshmėrisė sė vogėl.
 
 
Nga njė termet i fuqishėm nė Kinėn veriperendimore kanė humbur jetėn tė pakten 242 veta
 
Peking, 24 shkurt 2003 – Tė pakten 242 veta kanė humbur jetėn dhe mbi njėmij tė tjerė janė lėnduar nga njė tėrmet i fuqishėm, qė ka goditur sot (tė hėnėn) Kinėn veriperendimore, njofton AFP. Dridhja e fuqishme ėshtė shtrirė rreth qytetit Xhiashi nė pjesėn perendimore tė rajonit Xinjiang.
 
 
Bler ka zhvilluar njė bisedė urgjente telefonike me Putinin
 
Londėr, 24 shkurt 2003 - Kryeministri britanik, Toni Bler ka zhvilluar njė bisedė urgjente telefonike me presidentin rus, Vladimir Putin, si pjesė e ofensivės mė tė re diplomatike rreth Irakut qė po intensifikohet. Nuk dihet se pėr ēfarė u fol mes z. Bler dhe z. Putin.

Ndėrkohė, njė i dėrguar i posaēėm rus, ish-ministri i Jashtėm, Primakov ndodhet nė Bagdad pėr t'i dorėzuar njė mesazh Sadam Huseinit.
 
 
Pauell kėrkon mbėshtetjen e Kinės
 
Pekin, 24 shkurt 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell ka mbėrritur nė Kinė nė ndalesėn e dytė tė turnesė tė tij nė Azinė Lindore.Ai takohet me presidentin kinez, Xhiang Zemin dhe ministrin e Jashtėm pėr bisedime.
 
Tema qėndrore e kėtyre bisedimeve pritet tė jetė ēėshtja e Irakut dhe tensionet e vazhdueshme mes Shteteve tė Bashkuara dhe Koresė sė Veriut rreth programit bėrthamor tė vendit komunist. Kina, ashtu si Koreja e Jugut, do qė Uashingtoni tė pranojė kėrkesėn e Koresė sė Veriut pėr bisedime direkte me Uashingtonin.
 
 
Dhjetė tė vdekur nė Rripin e Gazės
 
Gaza, 24 shkurt 2003 - Dhjetė tė vdekur dhe mė shumė se 20 tė plagosur ėshtė bilanci i aksioneve tė fundit izraelite kundėr palestinezėve nė Rripin e Gazės, respektivisht nė qytetin Beit Hanun. Ndėr tė vdekurit ėshtė edhe njė ushtarė izraelit.
 
 
Vriten nėntė shiitė nė Pakistan
 
Karaēi, 24 shkurt 2003 - Si pasojė e njė sulmi nė qytetin pakistanez Karaēi janė vrarė nėntė muslimanė shitė. Sulmuesit kanė hapur zjarre me pistoleta dhe armė tė tjera kundėr njė grupi shiitėsh qė gjendeshin para njė xhamie. Deri tani nuk dihet asgjė pėr sulmuesit dhe motivet e tyre. Policia ka urdhėruar forcimin e kontrollit tė xhamive.
 
 
Pauell thotė se Iraku ėshtė fajtor sepse ka dėshtuar tė spastrohet nga armėt
 
Uashington, 24 shkurt 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell ka deklaruar se Iraku ėshtė "qartas" fajtor sepse ka dėshtuar tė spastrohet nga armėt e tij pėr zhdukje nė masė dhe ka thėnė se ėshtė arritur ajo pikė kur duhet tė zbatohen "pasojat serioze" nė pajtim me rezolutat e Kėshillit tė Sigurimit. "Ėshtė koha tė ndėrmerret aksion. Provat kanė qenė tė qarta.
 
Ata janė fajtorė. Edhe rezoluta 1441 thotė se ata janė fajtorė, mbasi aty ėshtė pėrcaktuar se po tė mos nėnshtrohen dhe bashkėpunojnė tani, atėherė do tė pėrballen me pasoja serioze. Po e arrijmė atė pikė kur pasojat serioze duhet tė zbatohen", ka thėnė sekretari amerikan i Shtetit gjatė vizitės nė Tokio.
 
 
Iraku s'ka armė pėr zhdukje nė masė dhe do t'u nėnshtrohet kėrkesave tė KB-sė, thonė zyrtarėt irakianė
 
Bagdad, 24 shkurt 2003 - Zyrtari kryesor irakian pėr ndėrlidhje me inspektorėt e Kombeve tė Bashkuara pėr armatimin, gjenerali Hosam Mohamad Amin thotė se Iraku ėshtė spastruar nga armėt e tij pėr zhdukje nė masė.

"Tė gjitha kėto aktivitete dhe operacionet e inspektimit konfirmojnė se Iraku ėshtė i spastruar nga armėt pėr zhdukje nė masė, dėshmojnė kredibilitetin e deklaratės sė tij dhe pėrgėnjeshtrojnė pretendimet Amerikane se Iraku akoma posedon armė pėr zhdukje nė masė", ka thėnė Amin.

Zyrtari tjetėr irakien, Sad Kasim Hamoudi ka thėnė se Iraku do tu nėnshtrohet kėrkesave tė Kombeve tė Bashkuara pėr asgjėsimin e raketave Samud 2, nėse inspektorėt vėrtetojnė se ato janė nė kundėrshtim me rezolutat e Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Papa Gjon Pali i dytė ka dėnuar "terrorizmin dhe logjikėn e luftės"
 
Pragė, 24 shkurt 2003 - Nė disa qytete anembanė botės kishte sėrish protesta kundėr luftės sė mundėshme nė Irak dhe pėr zgjidhje paqėsore tė krizės. Nė Romė, Papa Gjon Pali i dytė ka dėnuar "terrorizmin dhe logjikėn e luftės".

Nė Bagdad, besimatrėt e krishterė gjatė lutjeve nė kishat e qytetit kanė kėrkuar qė kriza irakiane tė zgjidhet pa luftė. Qytetarė nga Perėndimi qė kundėrshtojnė luftėn kanė ndezur 50 mijė qirinj tradicionalė nė tempullin budist nė Katmandu tė Nepalit.
 
 
Anan vizitoi Turqinė qė tė ndihmojė nė negociatat pėr riunifikimin e Qipros
 
Stamboll, 24 shkurt 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan ndodhet nė Turqi qė tė ndihmojė nė negociatat pėr riunifikimin e Qipros dhe shfaqi optimizėm se mund tė arrihet marrveshje pėr kėte ēėshtje.

"Kemi arritur kulmin e pėrpjekjeve nė rrugėn pėr zgjidhjen e problemit tė Qipros dhe ky ėshtė moment vendimtar. E dij se tė gjithė jemi tė preokupuar me Irakun, por nuk duhet lejuar qė kjo tė na heqė dore kėte moment vendimtar", ka thėnė Kofi Annan i cili ėshtė autor i planit pėr ribashkimin ishullit tė ndarė.
 
 
Sė paku 9 persona janė vrarė nė territoret palestineze nė njė ofensivė tė re tė Izraelit
 
Gaza, 24 shkurt 2003 - Sė paku 9 persona, 8 palestinezė dhe njė ushtar izraelit janė vrarė nė territoret palestineze derisa Izraeli ka ndėrmarrė njė ofensivė tė re kundėr militantėve tė dyshuar nė Rripin e Gazės. Tė mbėshtetur nga 20 tanke dhe helikopterė sulmues trupat kishin hyrėn nė qytetin palestinez Beit Hanoun nė Rripin e Gazės.

Zyrtari i lartė palestinez, Saeb Erekat tha se "pėr kėtė shkallėzim e mbajmė plotėsisht pėrgjegjės Izraelin".
 
 
Qindra polakė dhe ēeēenė protestuan nė Poloni kundėr akisoneve ushtarake ruse nė Ēeēeni
 
Varshavė, 24 shkurt 2003 - Qindra polakė dhe ēeēenė protestuan nė tre qytete tė Polonisė dhe kėrkuan ndėrprerjen e akisoneve vijuese ushtarake ruse nė republikėn kryengritėse tė Ēeēenisė. Protestuesit, shumica refugjatė ēeēenė, mbanin njė transparent tė gjerė ku shkruante: "Mjaft mė gjenocid nė Ēeēeni".

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.