21.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte, 21 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Shtajner thotė se Kosova po shkon drejt "autonomisė thelbėsore"

  • Gjilani shfuqizon vendimin pėr inkasimin e tatimit nė pronė pėr vitin 2002

  • Nuk mjafton vetėm njė endėrr e mirė pėr t`u bėrė dikush kryeshef, thotė Lutfi Haziri

  • Majkėll Verlling emėrohet administrator nė Prizren

  • Njė delegacion i Degės sė LDK-sė nė Gjermani bisedoi me deputetėt gjermanė

  • Nė Kosovė do tė kremtohet 125-vjetori i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit

  • Gjilan: Vdiq "plaku i flamurit", Bajram Ymeri

  • Gjilan: Komiteti pėr banim miratoi rregulloren pėr mbikėqyrjen dhe mirėmbajtjen e banesave

  • "Grupi i Llapit" akuzohet pėr rrėmbimin, torturimin dhe vrasjen e 6 shqiptarėve gjatė '98-'99

  • Nė Malishevė dhe Deēan kanė protestuar mijėra qytetarė

  • Ivanoviq ka parlajmėruar pėr tė martėn formimin e kuvendit tw bashkėsive tė komunave serbe nė Kosovė

  • Vula e dyllit e Skėrnderbeut, e cila ndodhet nė Danimarkė, do tė ekspozohet nė Tiranė

  • Romano Prodi foli nė parlamentin e Maqedonisė

  • Ilir Meta do tė vizitojė Turqinė

  • Njė vizitė e mundshme e deputeteve shqiptare tė Kosovės nė Beograd - model i hapjes sė dialogut

  • Ndėrmjetėsues i KB ndėrmjet Maqedonisė dhe Greqisė arrin nė Shkup

  • Buxheti i Maqedonisė pėr kėtė vit do tė jetė pėr 9,6 pėr qind mė i vogėl

  • Cėrvenkovski dhe Ahmeti u shprehėn pėr implementimin e tėrėsishėm tė Marrėveshjes kornizė tė Ohrit

  • Komuniteti ndėrkombėtar, i shqetėsuar pėr situatėn e tensionuar nė Luginėn e Preshevės

  • Amerika shtyn afatin pėr ndihmėn serbe

  • Numri i viktimave nė klubin e natės nė ujėdhesėn Roud ka arritur nė 39 tė vdekur dhe mbi 165 tė lėnduar

  • Mbesin tė hapura edhe disa pika negociatash mes Ankarasė e Uashingtonit

  • Paris: Pėrdorimi i dhunės guxon tė jetė vetėm mjeti i fundit

  • U bėhet thirrje palestinezėve dhe izraelitėve pėr njė armėpushim tė menjėhershėm dhe tė qėndrueshėm

  • Nga njė zjarr nė njė klub nate kanė humbur jetėn tė pakten 10 vetė

  • Bush: Besimi nė vetpėrmbajtjen e Sadam Huseinit nuk ėshtė alternativė

  • Amerika pret vendimin e Turqisė

  • Al-Baradai viziton Iranin

  • Ivanov thotė se ndaj inspektorėve tė KB-ve po bėhen presione qė tė largohen nga Iraku

  • Nė SHBA janė akuzuar 8 persona pėr mbėshtetje tė njė grupi terrorist palestinez


 

Shtajner thotė se Kosova po shkon drejt "autonomisė thelbėsore"
 
Beograd, 21 shkurt - "Kosova po shkon atje ku do tė duhej tė shkonte. Kjo domethėnė drejt autonomisė thelbėsore, e me qėllim tė vendosjes sė autonomisė thelbėsore nevojitet qė tė kemi institucionet", deklaroi kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner pėr njė radio tė Beogradit.
 
"Atyre institucioneve u nevojitet qė tė marrin sa mė shumė kompetenca, por kjo nuk ėshtė pavarėsia", thotė Shtajner dhe thekson se kjo ėshtė e paraparė me rezolutėn 1244 dhe se ky ėshtė mandati i tij.
 
 
Gjilani shfuqizon vendimin pėr inkasimin e tatimit nė pronė pėr vitin 2002
 
Gjilan, 21 shkurt - Komiteti pėr politikė dhe financa nė Gjilan, nė mbledhjen e fundit, qė e ka kryesuar Xhemajl Hyseni, zėvendėskryetar i komunės, ka shfuqizuar vendimin e mėhershėm pėr inkasimin tė pjesėrishėm tė tatimit nė pronė, pėr vitin 2002.

Ministria e Ekonomisė dhe Financave ia kishte tėrhequr vėmendjen komunės sė Gjilanit se faturimi i pjesėrishėm i tatimit nė pronė, ėshtė joligjor dhe nė fakt cenon parimet bazė tė legjislacionit tatimor, i cili kėrkon implementimin e plotė dhe tė drejtė tė taksės sė detyruar.

Z. Hyseni, duke e paraqitur nė Komitetin pėr politikė dhe financa propozimin pėr shfuqizimin e kėtij vendimi, ka sqaruar se sugjerimet e Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave janė qė nė Gjilan tė fillohet me inkasimin e tatimit nė pronė, nga viti 2003 dhe nė kėtė proces tė pėrfshihen tė gjithė qytetarėt.

Njė sugjerim tė njėjtė pėr anulim tė rekomandimit tė mėparshėm tė Komitetit pėr politikė dhe financa e kishte shprehur edhe stafi udhėheqėsi i tatmit nė pronė, duke kėrkuar njė mobilizim mė tė madh rreth grumbullimit tė tatimit pėr vitin 2003, meqenėse Gjilani ishte goditur nė vitin 2002 nga fatkeqėsia e natyrės, e cila la pasoja tė mėdha nė infrastrukturė.
 
 
Nuk mjafton vetėm njė endėrr e mirė pėr t`u bėrė dikush kryeshef, thotė Lutfi Haziri
 
Gjilan, 21 shkurt - Edhe pas rizgjedhjes sė z. Enver Muja pėr kryshef tė komunės, nė Gjilan vazhdojnė komentet pėr dhe kundėr procesit tė emėrimit tė tij nga Kuvendi komunal, nė kėtė post, pėr tė cilin kishin konkurruar edhe pesė kandidatė tė tjerė.
 
Kryetari i komunės, Lutfi Haziri, nė njė koment qė bėri sot para gazetarėve, rreth kėsaj ēėshtjeje, tha se nuk mjafton vetėm njė ėndėrr e mirė e dikujt qė tė bėhet kryeshef. Nuk mund tė bėhet dikush kryeshef vetėm pse ka dėshirė, ose vetėm pse ka parė endėrr se mund tė bėhet dhe as nuk mund tė bėhet nė kėtė mėnyrė dikush tjetėr kreator i politikės nė Gjilan, nėse nuk ėshtė mandatuar nga vota, ka thėnė Lutfi Haziri.

Ai i ka komentuar para gazetarėve edhe paralajmėrimet pėr ndėrhyrje tė Serbisė nė rrjetin energjetik tė Kosovės, nė rajonin e Gjilanit dhe ka thėnė se kjo nuk do tė lejohet nė asnjė mėnyrė nė Gjilan. "Ne do tė bėjmė ēmos qė t`i pengojmė kėto tendenca tė distribucionit tė Serbisė", ishte kategorik Haziri.

Nė lidhje me kėtė problem, i cili mund ta sjellė Gjilanin nė njė pozitė kundėrshtimi mė tė ashpėr, nėse nuk pengohet nga strukturat ndėrkombėtare, administratori Bob Simons tha se zyrtarėt e UNMIK-ut kishin biseduar me pėrgjegjėsit e distribucionit tė Serbisė dhe ata kishin mohuar t`iu kenė bėrė apel serbėve lokalė nė Kosovė pėr tė mos i paguar faturat e rrymės, pėrderisa ka sqaruar se ekziston njė marrėveshje pėr mirėmbajtje tė rrjetit.
 
 
Majkėll Verlling emėrohet administrator nė Prizren
 
Podujevė, 21 shkurt – "Nė konsultim me administratorin rajonal tė Prishtinės z. Zhan Ginar jam caktuar nė detyrė tė re – administrator pėr komunėn e Prizrenit", njoftoi sot z. Majkėll Verling i cili tash 2 vjet e gjysmė kreu detyrėn e administratorit tė UNMIK-ut nė Podujevė.
 
Pėr z. Verling Podujeva do tė mbetet pjesė e jetės sė tij pėr shkak tė pėrmirėsimit tė situatės, problemeve qė i zgjodhėm dhe sukeseve tė arritura, tha ai. Njė ndėr tė arriturat mė tė mėdha gjatė mandatit tė tij z. Verling pėrmend funksionimin e plotė tė komunės.
 
"Ne bashkėrisht kemi arritur tė bėjmė atė qė ka lejuar gjendja financiare edhe pse ka pėr t'u bėrė shumė nė tė ardhmen", deklaroi Verling duke pohuar se kjo do tė arrihet me vullnetin e mirė tė njerėzve dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta.

Verling njoftoi se administrator i ri i komunės sė Podujevės do tė jetė zėvendėsi i tij, pakistanezi Shahzad Khan Bangash.
 
 
Njė delegacion i Degės sė LDK-sė nė Gjermani bisedoi me deputetėt gjermanė
 
Berlin, 21 shkurt - Njė delegacion i Degės sė LDK-sė nė Gjermani, me ftesė tė deputetes Ute Zapf, zhvilloi njė takim me deputetėt gjermanė: Ursula Mogg, Detlef Dzembritzki, ish-deputeti dhe miku i shqiptaräve Peter Reuschenbach, Slaveia Köpke, Barbaros Kayalar, Frank Schauff, Harald Berwanger, Martin Weiss, Reinhold Sohns, pėrfaqėsues tė Komisionit pėr politikė tė jashtme nė Bundestagun gjerman.
 
Delegacinin e LDK-sė e kryesonte Hafiz Gagica, kryetar i Kolegjiumit tė degėve dhe anėtar i kėshillit tė pėrgjithshėm tė LDK-sė, i shoqėruar nga Nezir Fejza dhe Teki Tema, anėtarė tė kryesisė sė Degės.

Z.Gagica fillimisht bėri njė pėrshkrim tė shkurtė tė historikut dhjetėvjeēar qė pėrjetuan shqiptarėt nėn represion dhe apartheidin millosheviqian dhe luftėn e cila solli pasoja tė mėdha nė njerėz dhe infrastrukturė, si dhe njoftoi se mbi 3500 shqiptarė edhe pas tre vjet e gjysmė pas luftės ende nuk janė gjetur.
Megjithatė Kosova nė kėto tri vjet e gjysmė lirie me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare ka ndėrtuar dhe rindėrtuar vendin. Poashtu Kosova ka pasur tri palė zgjedhje tė lira e demokratike dhe ka krijuar institucionet e saja, tha Gagica.
 
Ai shtoi se Kosova ėshtė pėrcaktuar pėr zhvillimin e demokracisė dhe kėrkon njohjen e pavarėsisė sė saj, sepse njė Kosovė e pavarur do tė qetėsonte fqinjėt dhe rajonin. Gjithashtu ai tha se janė bėrė pėrparime tė mėdha edhe nė integrimin e minoritetve nė shoqėrinė kosovare, dhe tani ka lėvizje tė lira tė qytetarėve.
 
Serbėt kryesisht janė integruar nė tė gjitha institucionet e Kosovės, por fatkeqėsisht ata nė tė shumtėn e rasteve po instrumentalizohen nga politika e Serbisė, e cila pėr interesa tė ngushta politike vazhdon t'i keqpėrdorė serbėt e Kosovės. Por, tha Gagica, problem nė vete ėshtė pjesa veriore e Mitrovicės, tė cilėn ekstremistėt serbė, tė nxitur nga Beogradi, po e mbajnė situatėn e tensionuar.

Gagica nė vazhdim ftoi qė njė delegacion i Parlamentit gjerman tė vizitojnė Kosovėn dhe pėr sė afėrmi tė njihen me realititin e krijuar nė Kosovė. Njėkohėsisht Gagica tha se me interes tė veēantė do tė ishte qė tė ftohen pėrfaqėsuesit e institucioneve kosovare nė Gjermani.

Pastaj nga tė pranishmit u shtruan shumė pyetje me interes lidhur me situatėn aktuale nė Kosovė, nė tė cilat u pėrgjegj Hafiz Gagica, i cili kėrkoi qė tė nxiten investitorėt gjermanė pėr investuar nė Kosovė dhe falėnderoi qeverinė gjermane pėr fillimin e dhėnies sė vizave pėr qytetarėt e Kosovės.
 
 
Nė Kosovė do tė kremtohet 125-vjetori i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit
 
Prishtinė, 21 shkurt - Me rastin e 125-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nė muajin qershor do tė mbahen manifestime tė shumta nė Kosovė, pėr nder tė kėtij jubileu tė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė shqiptare.
 
Kremtimi i kėtij pėrvjetori do tė mbahet nėn patronazhin e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, bėri tė ditur ministri i kulturės Behxhet Brajshori, i cili njoftoi se tashmė ėshtė formuar Kėshilli prej 12 anėtarėsh pėr kremtimin e kėtij pėrvjetori.
 
Pėr nder tė kėtij pėrvjetori do tė mbahet njė manifestim qendror mbarėkombėtar, njė konferenecė shkencore dhe maniffestime tė ndryshme kulturore. Manifestimet kryesore do tė mbahen nė Prishtinė dhe nė Prizren.
 
 
Gjilan: Vdiq "plaku i flamurit", Bajram Ymeri
 
Gjilan, 21 shkurt - Pas njė sėmundje tė gjatė, nė Gjilan vdiq nė moshėn 82-vjeēare Bajram Ymeri nga Llovca, i njohur nė popull si "plaku i flamurit".

Tėrė jetėn e tij, Bajrami nuk u nda nga rruga e rezistencės pėr liri e pavarėsi, duke qenė gjithnjė atje ku sfidohej dhuna dhe terrori i pushtetit serb kundėr popullit shqiptar tė Kosovės, bashkė me flamurin shqiptar, pa tė cilin nuk e bėri asnjė hap, herė duke e bartur lart nė supe e ndonjėherė duke u mbėshtjellur me tė.
 
Xha Bajrami, ose axha Balė, siē e quanin tė gjithė, ishte dhe do tė mbetet nė kujtesėn e gjilanasve pėr energjinė pozitive qė reflektoi nėpėr debate e tubime si dhe pėr qėndresėn e madhe, me tė cilėn e pėrballoi dhembjen familjare e kolektive, qė ia solli tmerri i luftės sė vitit 1999 nė Kosovė.

Mjaftonte tė ndihej njė zė i arsyeshėm kundėr dhunės, nė cilindo pjesė tė Kosovės dhe "plaku rinor", pa hezitim do t`i gjendej pėrkrahė menjėherė.

Kaptinė e veēantė e jetės sė tij, ishte dashuria pėr librin, shkollėn dhe shoqėrimi me tė rinjtė. (I.M.)
 
 
Gjilan: Komiteti pėr banim miratoi rregulloren pėr mbikėqyrjen dhe mirėmbajtjen e banesave
 
Gjilan, 21 shkurt - Komiteti pėr banim i Kuvendit tė komunės nė Gjilan ka miratuar njė rregullore pėr mirėmbajtjen e ndėrtesave komunale, pėrkatėsisht tė banesave, lokaleve dhe garazhave.

Rregullorja parasheh mėnyrėn e qeverisjes sė kėtyre objekteve dhe shpenzimet e mirėmbajtjes.

Administratori komunal, Bob Symons theksoi se kjo rregullore ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė, sepse dėshmon se, mė nė fund, Sektori i Banimit ėshtė themeluar dhe funksionon si duhet dhe se ēėshtja e banimit ėshtė me rėndėsi tė veēantė pėr komunėn dhe pėr qytetarėt e Gjilanit. (I.M.)
 
 
"Grupi i Llapit" akuzohet pėr rrėmbimin, torturimin dhe vrasjen e 6 shqiptarėve gjatė '98-'99
 
Prishtinė, 21 shkurt - Rrustem Mustafa - Remi, Latif Gashi, Nazif Mehmeti dhe Naim Kadriu, pjesėtarė tė tė ashtuquajturit "Grupi i Llapit", tė gjithė ish-pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, akuzohen se kanė kryer vrasje gjatė periudhės sė vitit 1998-1999, kanė mbajtur dhe torturuar nė mėnyrė tė paligjshme disa persona tė tjerė. Tė akuzuarit kanė mohuar aktakuzėn, ndėrkohė qė njėri prej tyre, Latif Gashi, ka thėnė se tėrė ky proces gjyqėsor ėshtė i montuar.

Aktakuza e ngritur nga Prokurori Ndėrkombėtar Geri Mekuik, ish-pjesėtarėt e UĒK-sė, pėrveē rrėmbimit, mbajtjes sė paligjshme dhe torturave, i ngarkon edhe me vrasje. Sipas aktakuzės, nga 12 gushti i vitit 1998 deri mė 12 qershor tė vitit 1999 komanda e UĒK-sė e Zonės Operative tė Llapit nė 5 qendra paraburgimi nė Bajgorė, Llapashticė, Majac, Koliq dhe Potok kanė mbajtur nė mėnyrė tė paligjshme, torturuar dhe nė disa raste edhe vrarė, nė ose rreth kėtyre qendrave, civilė shqiptarė.

Aktakuza i ngarkon pėr vrasjen e gjashtė shqiptarėve: Sadik Berishės, Drita Bunjakut, Agim Musliut, Alush Kastartit, Idriz Sfarēės dhe Ethem Jasharit.

Tė akuzuarit kanė mohuar nė tėrėsi aktakuzėn. Ata nė fazėn e hetuesisė kanė thėnė se ka pasur raste tė paraburgimit. Por, ata persona janė trajtuar mirė dhe asnjėri nuk ėshtė vrarė. Viktimat, sipas tyre, janė vrarė nga forcat serbe pas lirimit tė tyre nga biseda informative nėpėr qendrat e paraburgimit.

Latif Gashi e ka quajtur tėrė procesin gjyqėsor tė montuar, qė sipas tij ka pėr qėllim diskreditimin personal, tė familjes sė tij dhe luftės ēlirimtare tė UĒK-sė. Ai kėtė e arsyeton me faktin se mbi shumė dėshmitarė ėshtė bėrė presion qė tė thonė tė pavėrteta pėr vetė Gashin dhe kolegėt e tij. Aktakuza, sipas Gashit, ėshtė e pabazė, e pėrgjithėsuar dhe pa fakte dhe si tė tillė e hedh poshtė.
 
 
Nė Malishevė dhe Deēan kanė protestuar mijėra qytetarė
 
Malishevė, Deēan 21 shkurt - Nė Malishevė dhe Deēan, dje mijėra qytetarė kanė protestuar kundėr arrestimit tė Fatmir Limajt. Nė protestat qė janė mbajtur nė vendlindjen e tij nė Malishevė kanė marrė pjesė mė se 7000 qytetarė duke mbajtur pankarta me mbishkrimet, "Liri pėr ēlirimtarėt" dhe duke brohoritur "UĒK, UĒK". Protestuesit e kanė bėrė tė qartė se tė akuzuarin e Gjykatės sė Hagės ata e konsiderojnė si hero tė luftės.
 
 
Ivanoviq ka parlajmėruar pėr tė martėn formimin e kuvendit tw bashkėsive tė komunave serbe nė Kosovė
 
Mitrovicė, 21 shkurt - Deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Oliver Ivanoviq ka parlajmėruar pėr ditėn e martė njė tubim tė asaj qė ai e quan kuvend i bashkėsive tė komunave serbe nė Kosovė, ku pėrveē tjerėve do tė ftoheshin edhe pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe do tė miratohej njė deklaratė me tė cilėn do tė hidhej poshtė deklarata e shqiptarėve pėr pavarėsinė e Kosovės.
 
"Do tė vėmė nė dukje se ēdo tentativė pėr rrėnimin e sovranitetit dhe integritetit tė shtetit mund tė pėrfundojė vetėm me tė drejtėn legjitime pėr ta mbrojtur shtetin tonė", ka thėnė Oliver Ivanoviqi.
 
 
Vula e dyllit e Skėrnderbeut, e cila ndodhet nė Danimarkė, do tė ekspozohet nė Tiranė
 
Tiranė, 21 shkurt - Vula e dyllit e Heroit Kombėtar Gjergj Kastrioti Skėrnderbeu, e cila ndodhet nė Muzeun Kombėtar tė Danimarkės, me interesimin e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė do tė ekspozohet sė shpejti nė Muzeun kombėtar nė Tiranė, si dhe nė Muzeun Gjergj Kastrioti nė Krujė.

Njė vendim i tillė vjen pas takimit tė zhvilluar mga ambasadori shqiptar nė Danimarkė, Qemal Minxhozi me Kuratorin e Muzeut Kombėtar tė Danimarkės, Peate Penz.

Kjo vulė ėshtė nė gjendje shumė tė mirė dhe tė gjitha inicialet ishin shumė tė qarta. Sipas z. Peate Pentz, vula mendohet tė jetė derdhur nė Gadishullin Italik, pasi kualiteti i derdhjes ėshtė shumė i lartė dhe i avancuar pėr t’u krijuar nė vende tė tjera tė Evropės.
 
 
Romano Prodi foli nė parlamentin e Maqedonisė
 
Shkup, 21 shkurt - Nė Bashkimin Evropian nuk ekzistojnė probleme politike lidhur me ratifikimin e Marrėveshjes pėr stabilizim dhe asociim tė Maqedonisė nė BE, kėtu bėhet fjalė pėr ngadalėsim nė procedurat parlamentare", deklaroi sot kryetari i Komisionit Evropian Romano Prodi, nė fjalimin e tij nė Parlamentin e Maqedonisė.
 
Prodi theksoi se me Marrėveshjen kornizė Maqedonia "me guxim ua ktheu shpinėn konflikteve ndėrkombėtare, ekstremizmit dhe nacionalizmit".

Dokumenti, sipas tij, ėshtė premtim pėr qetėsim dhe stabilitet, por edhe shembull i rėndėsishėm pėr atė se si bėhen kompromise pėr tė mirėn e tė gjithėve.

Po sot Romano Prodi u shpall Profesor Nderi i shkencave ekonomike nė Universitetin e Shkupit.
 
 
Ilir Meta do tė vizitojė Turqinė
 
Tiranė, 21 shkurt - Me ftesė tė ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Turqisė, Jashar Jakėsh, ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, do tė kryejė njė vizitė zyrtare nė Ankara, nė datat 25-27 shkurt.
Gjatė kėsaj vizite Ilir Meta do tė pritet nė takime tė veēanta edhe nga Presidenti turk Ahmet Nexhdet Sezer dhe Kryeministri Abdullah Gyl.

Takimet do tė pėrqėndrohen nė vlerėsimin e deritanishėm tė marrėdhėnieve mjaft tė mira tė bashkėpunimit dypalėsh si edhe nė gjetjen e rrugėve tė reja pėr forcimin dhe zgjerimin e kėtij bashkėpunimi nė tė gjitha fushat.

Kjo vizitė do tė paraprijė dhe pėrgatisė vizitėn zyrtare tė Presidentit tė Republikės, z. Alfred Moisiu, nė Turqi, tė planifikuar pėr mė 13-14 mars.
 
 
Njė vizitė e mundshme e deputeteve shqiptare tė Kosovės nė Beograd - model i hapjes sė dialogut
 
Vjenė, 21 shkurt - Nė njė takim tė shefave tė delegacioneve serbe e gjermane nė mbledhjen e asamblesė parlamentare tė OSBE-sė nė Vjenė, Dragolub Miqunoviq e Rita Zysmuth, kanė rėnė dakord se bashkėpunimi parlamentar do tė ishte njė nga modelet e hapjes sė dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės dhe tė vendosjes sė kontaktit serbo-shqiptar.
 
Hapi i parė do tė ishte vizita e delegacionit tė deputeteve shqiptare nė Kuvendin e Kosovės nė Beograd dhe njė takim me deputetet e parlamentit federal serbo-malazez.
 
 
Ndėrmjetėsues i KB ndėrmjet Maqedonisė dhe Greqisė arrin nė Shkup
 
Shkup, 21 shkurt - Nė Maqedoni sot arrin Metju Nimic, ndėrmjetėsues i Kombeve tė Bashkuara nė kontestin me emrin ndėrmjet Maqedonisė dhe Greqisė.

Diplomati amerikan nesėr do tė ketė takim tė pėrbashkėt me presidentin Boris Trajkovski, me kryeministrin Branko Cėrvenkovski dhe me shefen e diplomacisė sė Maqedonisė, Ilinka Mitreva.
 
 
Buxheti i Maqedonisė pėr kėtė vit do tė jetė pėr 9,6 pėr qind mė i vogėl
 
Shkup, 21 shkurt - Buxehti i Republikės sė Maqedonisė pėr kėtė vit, do tė jetė 67 miliardė denarė, qė ėshtė pėr 9,6 pėr qind mė i vogėl nė krahasim me vitin e kaluar.

Buxheti i kėtillė i miratuar, i cili ėshtė harmonizuar me Fondin Monetar Ndėrkombėtar do tė parashtrohet nė Kuvendin e Republikės sė Maqedonisė gjatė disa ditėve tė ardhshme bashkė me shumė ligje tė tjera, tė cilat zakonisht shkojnė bashkė nė pako me buxhetin.

Deputetėt do t'i shqyrtojnė edhe ndryshimet e Ligjit pėr Tatimin e Vlerės sė Shtuar, i cili ka tė bėjė me ndryshimet e shkallės, pėrkatėsisht zvogėlimin e shkallės themelore prej 19 nė 18 pėr qind dhe transferimin e njė pjese mė tė madhe tė prodhimeve nga pesė pėr qind nė 18 pėr qind.
 
 
Cėrvenkovski dhe Ahmeti u shprehėn pėr implementimin e tėrėsishėm tė Marrėveshjes kornizė tė Ohrit
 
Shkup, 21 shkurt - Kryetari i Qeverisė sė Maqedonisė dhe njėherit lider i LSDM-sė Branko Cėrvenkovski dje pasdite u takua me kryetarin e Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti.
  
Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr funksionimin e Qeverisė sė koalicionit nė 100 ditėt e para, si dhe pėr situatėn aktuale politike, tė sigurisė dhe ekonomike nė vend.

Njėqind ditėt e para nga funksionimi i Qeverisė sė koalicionit edhe krahas situatės sė trashėguar tė vėshtirė ekonomike dhe tė sigurisė nė vend, janė vlerėsuar si tė suksesshme. Me kėtė rast, u konstatua se bashkėpunimi rrjedh nė nivel tė kėnaqshėm, ndėrsa transferi i pushtetit nė pjesėn mė tė madhe ka pėrfunduar me sukses.
 
Cėrvenkovski dhe Ahmeti e konfirmuan edhe vullneti fuqishėm i shprehur pėr implementimin e tėrėsishėm tė Marrėveshjes kornizė.

Partnerėt e koalicionit u pajtuan qė gjatė periudhės sė ardhshme, Qeveria t'i vazhdojė reformat dhe tė pėrkushtojė vėmendje tė posaēme nė krijimin e klimės sė volitshme pėr rritje tė ekonomisė.
 
Gjatė takimit ėshtė shprehur "dėnimi pa rezerv pėr ēdo lloj tė dhunės, pa dallim tė prapavijės politike ose kriminele ose pėr ēfarėdo aktivitete qė ēojnė nė drejtim tė destabilizimit tė vendit", thuhet nė njė komunikatė nga ky takim.
 
Nė takimin e tyre tė parė, dy liderėt e konfirmuan edhe pėrcaktimin e fuqishėm tė pėrbashkėt se interes prioritar dhe strategjik i Maqedonisė ėshtė bashkėpunimi dhe anėtarėsimi nė NATO dhe inkuadrimi nė Bashkimin Evropian.
 
 
Komuniteti ndėrkombėtar, i shqetėsuar pėr situatėn e tensionuar nė Luginėn e Preshevės
 
Beograd, 21 shkurt - Pėrfaqėsues tė misionit vėzhgues tė Bashkimit Evropian, tė OSBE-sė dhe tė NATO-s nė vizituan tė enjtėn Beogradin nė pėrpjekje pėr tė qetėsuar situatėn e tensionuar nė Luginėn e Preshevės, tė krijuar pas arrestimit tė shtatė pjesėtarėve tė ish- Ushtrisė Ēlirimtare tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujaneci, tė cilėt janė akuzuar nga zyrtarėt serbė pėr terrorizėm.
 
Ata biseduan me pėrfaqėsuesit politikė tė shqiptarėve dhe tė serbėve dhe me shefin e trupit bashkėrendues tė shtetit pėr jugun e Serbisė, Nebojsha Ēoviq.

Shefi i Misionit tė OSBE-sė nė Beograd, Mauricio Masari nė njė konferencė pėr gazetarė, deklaroi se bashkėsia ndėrkombėtare dhe OSBE-ja do tė bėjnė ēmos pėr tė frenuar krimin e organizuar dhe dhunėn tė cilat mund ta ēregullojnė procesin paqėsor nė rajonin e Luginės sė Preshevės.

Ai vuri nė dukje se kriminaliteti do tė sanksionohet kurse pėrparėsitė e Kosovės kėtė vit janė lufta kundėr tregtimit ilegal tė armėve, drogės dhe njerėzve. Sipas tij, OSBE-ja ėshtė e pėrkushtuar qė para se gjithash tė ndihmojė ekonomikisht rajonin e jugut tė Serbisė.

Kryetari i trupit bashkėrendues pėr jugun e Serbisė, Nebojsha Ēoviq u ka thėnė gazetarėve se kriminaliteti i organizuar qė ka sjellė shkallėzimin e dhunės gjatė dhjetė ditėve tė shkuara, ėshtė produkt i kohėve tė kaluara. "Ne kemi program plotėsisht konkret pėr integrimin e bashkėsisė kombėtare shqiptare nė tė gjitha strukturat e shtetit tė Serbisė", tha Ēoviq pas takimeve.
 
Ndėrkaq prefekti i Bujanocit, Nagip Arifi nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp deklaroi se mė 3 mars nė Bujanoc do tė mbahet konferenca ndėrkombėtare e dhuruesve pėr Luginėn e Preshevės.
 
 
Amerika shtyn afatin pėr ndihmėn serbe
 
Uashington, 21 shkurt - Shtetet e Bashkuara kanė shtyrė datėn qė kishin caktuar pėr tė vendosur nėse Serbia dhe Mali i Zi kanė bashkėpunuar sa duhet me krimet e luftės qė tė pėrfitojnė ndihmė amerikane.
 
Njė zyrtar i Uashingtonit tha se data ėshtė shtyrė nga fundi marsit nė mes tė qershorit. Amerika kėrkon qė Serbia tė dorėzojė disa tė dyshimtė kryesorė pėr krime lufte pranė Gjykatės nė Hagė, pėrfshi kėtu dhe komndatin e forcave serbe tė Bosnjės Ratko Mladiē.
 
 
Numri i viktimave nė klubin e natės nė ujėdhesėn Roud ka arritur nė 39 tė vdekur dhe mbi 165 tė lėnduar
 
Uest Uaruik, 21 shkurt – Sipas njoftimeve mė tė reja tė agjencive botėrore tė lajmeve numri i viktimave nė klubin e natės nė ujėdhesėn Roud, ku gjatė njė kopncerti tė njė rok grupi kishte shpėrthyer zjarri herėt nė mėngjes (tė premten), ka arritur nė tė pakten 39 tė vdekur dhe mbi 165 tė lėnduar, shumė syresh nė gjendje kritike. Njoftohet se tė lėnduarit janė trajtuar nė spitalet e ujėdhesės.
 
 
Mbesin tė hapura edhe disa pika negociatash mes Ankarasė e Uashingtonit
 
Ankara/Uashington, 21 shkurt - Nė kuadėr tė bisedimeve pėr stacionimin e trupave amerikane nė Turqi as gjatė kėsaj jave nuk mund tė llogaritet me njė vendim tė parlamentit nė Ankara. Shefi i diplomacisė turke Jasar Jakis tha se vazhdojnė tė mbesin tė hapura edhe disa pika negociatash.
 
Turqia ka prezantuar qėndrimin e saj dhe pret nga ana e saj pėrgjigjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Kryeministri Abdullah Gyl ka paralajmėruar se do tė prononcohet sot lidhur me zhvillimet e fundit sa i pėrket negociatave me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės rreth kėsaj ēėshtje.
 
 
Paris: Pėrdorimi i dhunės guxon tė jetė vetėm mjeti i fundit
 
Paris, 21 shkurt - Franca ka siguruar mbėshtetjen e shteteve afrikane pėr kursin e saj nė politikėn e Irakut. Pėrdorimi i dhunės guxon tė jetė vetėm mjeti i fundit, thuhet nė deklaratėn e pėrbashkėt tė 53 shteteve tė aprovuar nė fund tė punimeve tė takimit tė nivelit tė lartė francezo-afrikan.
 
Ekziston njė alternativė pėr luftėn. Vendet afrikane e mbėshtesin iniciativėn franceze pėr vazhdimin dhe forcimin e misionit tė inspektorėve tė armatimit nė Irak. Njėkohėsisht i bėhet thirrje Iraku qė menjėherė dhe pa kushte tė bashkėpunoj me inspektorėt e Kombeve tė Bashkuara pėr armatimin.
 
 
U bėhet thirrje palestinezėve dhe izraelitėve pėr njė armėpushim tė menjėhershėm dhe tė qėndrueshėm
 
Londėr, 21 shkurt - Kombet e Bashkuara, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Rusia dhe Bashkimi Evropian i kanė bėrė thirrje palestinezėve dhe izraelitėve pėr njė armėpushim tė menjėhershėm dhe tė qėndrueshėm.
 
Pėrfaqėsues tė tė ashtuquajturit kuarteti i Lindjes sė Mesme gjatė njė takimi nė Londėr apeluan tek palestinezėt qė tė ndėrprejnė sulmet terroriste. Poashtu ata shfaqėn shqetėsimin e tyre pėr aksionet e fundit ushtarake izraelite tė kryera gjatė ditėve tė fundit. Nė takim ėshtė shqyrtuar edhe plani amerikan pėr formimin e njė shteti palestinez.
 
 
Nga njė zjarr nė njė klub nate kanė humbur jetėn tė pakten 10 vetė
 
Uest Uaruik, 21 shkurt – Nė njė zjarr qė ka shpėrthyer nė njė klub nate nė ujėdhesėn Roud gjatė njė shfaqjeje tė njė rok grupi kanė humbur jetėn tė pakten disa prej pjesėmarrėsve, kurse janė lėnduar rreth 100 tė tjerė, ka bėrė tė ditur policia sot (tė premten), njofton Rojter.
 
"Unė vėrtet mendoj se ėshtė tragjedi e madhe dhe numri i tė vdekurve ėshtė i madh, qė mund tė jetė deri nė 50 viktima, por qė momentalisht nuk mund ta pėrcaktoj", ka thėnė njė zyrtar vendor.
 
Njoftohet se njė nga kėngėtarėt ėshtė zhdukur. Shkaku i kėtij zjarri ende nuk dihet. Qindra zjarrfikės po marrin pjesė nė shuarjen e zjarrit. Policia ka thėnė se tė lėnduarit janė dėrgua tė pakten nė dy spitale tė ujėdhėsės Roud.
 
 
Bush: Besimi nė vetpėrmbajtjen e Sadam Huseinit nuk ėshtė alternativė
 
Uashington, 21 shkurt - Presidenti amerikan Bush vazhdon trysninė ndaj komunitetit ndėrkombėtar pėr qėndrim tė vendosur nė OKB ndaj ēarmatimit tė Irakut.
 
Gjatė njė vizite nė Atlanta tė shtetit Xhorxhia, presidenti tha se bota nuk mund t'i besojė udhėheqėsit irakian se ai do tė pėrmbushė kėrkesat pėr ēarmatim.

Njė zyrtar i lartė i Shtėpisė sė Bardhė tha se rezoluta e re do t’i paraqitet Kėshillit tė Sigurimit javėn e ardhshme. Ai tha se pritet qė ajo tė deklarojė se Iraku ka kryer shkelje materiale tė rezolutės pėr ēarmatim qė u miratua nėntorin e kaluar.

Ka mundėsi qė formulimi dhe momenti i paraqitjes sė kėsaj rezolute tė lidhet me pėrpjekjet pėr tė fituar mbėshtetjen e aleatėve tė lėkundur.
 
 
Amerika pret vendimin e Turqisė
 
Uashington, 21 shkurt - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld, ka thėnė se tani Amerika ėshtė gati pėr luftė nėse jep urdhėr presidenti Bush. Ai tha nė televizionin amerikan se ushtria ėshtė e pėrgatitur dhe ka mundėsitė dhe strategjinė qė tė shkojė nė luftė.
 
Z. Ramsfeld nuk e konfirmoi numrin e trupave nė rajonin e Gjirit po tha se janė shumė dhe se njė koalicion i disa vendeve po ashtu do ta ndihmojė Amerikėn.

Ka patur shumė spekulime se trupat ushtarake nėn drejtimin amerikan janė pėrgatitur pėr tė kryer njė sulm brenda disa javėsh.
 
 
Al-Baradai viziton Iranin
 
Teheran, 21 shkurt - Shefi i Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike, Mohamed Al-Baradai, viziton tė premten Iranin nė krye tė njė ekipi inspektorėsh, pėr tė bėrė njė vlerėsim tė programit bėrthamor tė kėtij vendi.

Teherani thotė se programi i tij bėrthamor pėrdoret vetėm pėr prodhimin e energjisė, mirėpo Shtetet e Bashkuara kanė shprehur shqetėsim se disa objekte bėrthamore mund tė pėrdoren pėr prodhim armėsh.

Shqetėsimi i Uashingtonit ėshtė pėrforcuar nga deklarata e krerėve tė njė grupi opozitar iranian nė mėrgim, se Irani ka fshehur disa pajisje qė pėrdoren pėr qėllime ushtarake.
 
 
Ivanov thotė se ndaj inspektorėve tė KB-ve po bėhen presione qė tė largohen nga Iraku
 
Moskė, 21 shkurt - Ministri i Jashtėm rus, Igor Ivanov thotė se ndaj inspektorėve tė Kombeve tė Bashkuara pėr armatimin po bėhen presione qė tė largohen nga Iraku apo tė publikojnė raporte qė do tė paraqisnin bazė pėr pėrdorimin e forcės pėr ēarmatosjen e Irakut, por nuk thotė se kush pėrpiqet tė ndikojė tek ata.
 
"Sipas informatave qė kemi, inspektorėt ndėrkombėtar tė armatimit janė vėnė nėn presion tė fortė tė largohen nga Iraku, siē ndodhi nė 1998-tėn, apo t'i paraqesin Kėshillit tė Sigurimit vlerėsime qė mund tė shfrytėzohen si justifikim pėr operacione ushtarake kundėr Irakut", ka thėnė ministri i rus.
 
 
Nė SHBA janė akuzuar 8 persona pėr mbėshtetje tė njė grupi terrorist palestinez
 
Uashington, 21 shkurt - Autoritetet e Shteteve tė Bashkuara thonė se 8 persona janė akuzuar pėr mbėshtetje tė njė grupi terrorist palestrinez qė fajsohet pėr vdekjen e mė se 100 njerėzve nė Izrael dhe nė territoret e okupuara.
 
Sipas aktakuzės, tė dyshuarit janė anėtarė tė Xhihadit Islamik palestinez, i pėrfshirė nė listėn e Stejt Departmentit si organizatė terroriste. Nė mesin e tė dyshuarve ėshtė edhe Sami Amin Al-Arian, profesor palestinez nė Univerzitetin e Floridės.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.