OPINIONE

   
15.02.2003 - Trepca.net

“Do tė hajmė me lugė dukati” dhe Universiteti i Prishtinės

 
- Se Universioteti i Prishtinės ėshtė mė i politizuari nė rajon, kėtė e kanė pasur tė qartė edhe barinjėt qė nga qershori i vitit 1999.
  
- Ajo qė u quajt reformė kėtu e dy-tri vite mė parė, me kalimin e kohės u pa se nuk ishte veēse fillim i rrėnimit sistematik tė parametrave kryesor matės qė mbajnė tė gjallė njė universitet vis-a-vis ambientit tė jashtėm.
   
- Asnjėherė nė UP nuk ėshtė inicuar ose zhvilluar ndonjė debat serioz pėr gjendjen dramatike nė UP pėr sa i takon trendeve aktuale tė shkencės dhe tė arsimit nė botėn qė na rrethon. Ky neglizhim total i kėtij segmenti ka krijuar gjendjen paradoksale, tė cilėn nė formė pyetje ma shprehu pak kohė mė parė njė mik  nga njė universitet mjaft prestigjioz jashtė Kosovės: “Si u bė qė pas Luftės nė Kosovė po bėhen kaq  shumė doktorate, nė ndėrkohė qė asnjė bibliotekė shkencore e profesionale nuk funksionon”?! Sigurisht qė mbeta pa tekst.
   
Prishtinė, 14 shkurt 2003 / Shkruan: Dr. Enver HASANI*   
   
  
Kolektivizimi i mendjes
  
“Do tė hajmė me lugė dukati”?! Kėshtu u kishin thėnė komunistėt qytetarėve tanė para njė gjysėm shekulli e sa, me kuptim arritjen e shpejt nė njė kohė kur tė gjithė ne do tė duhej tė ndiheshim tė barabartė nė shfrytėzimin e mirėqenies komuniste qė po vinte. Ky sllogan mobilizues qė atė kohė kishte arritur aq fuqishėm tė komunikonte me turmat e paarsimuara tė qyetareve tė kėtij vendi u realizua por ndryshe nga qė ishte thėnė: tė gjithė u bėmė tė barabartė, por nė nė varfėri dhe izolim intelektual e shpirtėror kundrejt botės moderne qė po na rrethonte. Kolektivizimi i kėtill socio-politik, kulturor dhe tjėtėr pėr disa dekada arriti qė tė kolekivizojė edhe mendjen tonė, duke humbur kėshtu ēdo ndjenjė pėrgjėgjėsie individuale. Kur u shemb ky sistem u pa mė sė miri kjo humbje e sensit tė pėrgjegjėsisė pėr punėn e bėrė ose pėr mospunėn. “Tė gjithė kemi faj”, u tha nga qytetarėt tanė asaj kohe, duke shprehur kėshtu njė solidetritet kolektiv pėr proceset tė cilat nėntėdhjetė pėr qind e qyetarėve as qė i kishin kontrolluar dhe, rrjedhimisht, as pėrgjegjėsinė mė tė vogėl pėr to. Sikur me anėn e njė farė lloj reinkarnacioni, logjika e “lugės sė dukatit” po na pėrcjellė edhe sot si shoqėri, sado qė dhjetė vitet e luftės kundėr Millosheviqit kanė shftyruar shumė procese dhe elemente me tė cilat maten fenomenet e shoqrieve postkomuniste nė tranzicion. Sado qė forma e slloganit tė “lugės sė dukatit” ka ndyshuar, pėrmbajtja dhe mesazhi mbeten tė njejėt.
 
 
Fushatat elektorale me “lugė dukati”
 
Se ka humbur sensi pėr pėrgjegjėsi, mė sė miri shihet nė Universitetin tonė tė vetėm dhe gjendjen e mjerė nė tė cilėn ėshtė sjellur ky institucion publik  i shkollimit tė lartė. Ata qė e kanė sjellė kėtė gjendje tani arrijnė paturpėsisht tė ankohen pėr po kėtė gjendje duke operuar me argumente klasore, ngjashėm si tė parėt tanė pas Luftės sė Dytė, pra pėr gjendjen e pagave tona nė Universitet, sikur tė kishin qenė qytetarė tė thjeshtė tė Kosovės pa asnjė pėrgjegjėsi pėr situatėn nė tė cilėn ėshtė sjellur UP. Synimi pėr tė hedhur nė lojė pagat turpėsishtė tė ulėta dhe premtimi eventual pėr rritjen e tyre ėshtė krejt legjitim kur bėhet gjatė njė fushate zgjedhore. Tani qė zgjedhjet kanė mbaruar, Universiteti nuk ka pse tė ngatėrrohet nė kėtė punė. Tek e fundit pagat e ulta nuk janė e vtemja gjė qė e cilėson si tė mjerė pozitėn tonė si punėtor universitar dhe vetė institucionin ku punojmė. Kjo lloji page qė sot ne marrin ėshtė pasojė e menaxhimit bashibuzukqe tė kėtij instuitucioni tė lartė arsimor gjatė kėtyre viteve tė fundit. Ky menaxhim kėsisoji ka pasur pėr rrjedhojė edhe izolimin total tė UP-sė karshi vendeve fqinje dhe mė gjėrė, ashtu qė diplomat e studentėve tanė mudnd tė pėrdoren vetėm atherė kur ka njė ndėrmjetėsim individual nė mes. Pėrndryshe, vetėm me diplomat tona, studentėt tanė mund tė trokasin kot mė kot nė dyert e universitetve tjera evro-atlantike ngaqė ėshtė njė ndėr univesitetet e rralla qė nuk posedon atė qė quhet “akreditim ndėrkombėtar”, nė ndėrkohė qė nė disa vende perėndimore stacionet e policisė nuk mund tė funksionojnė pa kėtė akreditim, lėre  mė institucionet e arsimit tė lartė, sic janė universitetet.
 
 
Reforma?!
 
Ajo qė u quajt reformė kėtu e dy-tri vite mė parė, me kalimin e kohės u pa se nuk ishte veēse fillim i rrėnimit sistematik tė parametrave kryesor matės qė mbajnė tė gjallė njė universitet vis-a-vis ambientit tė jashtėm. Nė rend tė parė, pagesa e jonė u bė mė e ulėta nė tėrė hisorinė e kėtij institucioni. Krijimi i kėsaj situate ėshtė bėrė me qėllim detyrimin e punėtorėve universitar qė mos tė arrijnė tė merren nė mėnyrė kompetente me problemet zhvillimore dhe menaxhuese tė kėtij institucioni, duke krijuar te puntorėt e UP-sė ndjenjėn e pasigurisė. Kjo nuk don tė thotė se pasiguria te punėtorėt e UP-sė ėshėt krijuar  vetėm si pasojė e rrėnimit tė sistemit tė pagesave tė punėtorėve univesritarė ngaqė janė shėnuar edhe raste tė shantazheve individuale me rastin e zgjedhjeve pėr organet e caktuara tė UP-sė.
 
Parametri i dytė qė ėshtė rrėnuar nė mėnyrė sistematike ka tė bėjė me pėrcjelljen e trendeve tė shkencės e profesionit, pra tė litėratėurės shkencore e profesionale. Nė kohėn sa ka qenė shef i Departamentit tė Shkencave Politike dhe Admionistratės Publike, ky autor ka bėrė pėrpjekje serioze pėr tė gjetur njė hapsirė fizike pėr vendosjen e literaturės nga jashte qė duhej tė sillej, pėrfshirė edhe literaturėn nga Shteti shqiptar, por pa asnjė sukses. Asnjėherė nė UP nuk ėshtė inicuar ose zhvilluar ndonjė debat serioz pėr gjendjen dramatike nė UP pėr sa i takon trendeve aktuale tė shkencės dhe tė arsimit nė botėn qė na rrethon. Ky neglizhim total i kėtij segmenti ka krijuar gjendjen paradoksale, tė cilėn nė formė pyetje ma shprehu pak kohė mė parė njė mik  nga njė universitet mjaft prestigjioz jashtė Kosovės: “Si u bė qė pas Luftės nė Kosovė po bėhen kaq  shumė doktorate, nė ndėrkohė qė asnjė bibliotekė shkencore e profesionale nuk funksionon”?! Sigurisht qė mbeta pa tekst.
 
 
Tėrmeti politk nė UP
 
Se Universioteti i Prishtinės ėshtė mė i politizuari nė rajon, kėtė e kanė pasur tė qartė edhe barinjėt qė nga qershori i vitit 1999. Mirėpo, vetėm vitin e kaluar u pa se mė nuk mund tė fshihej fakti i ditur botėrisht se ky institucion ėshtė mė i politzuar se edhe vetė partitė politike. Kjo erdhi nė shprehje gjatė zgjedhjeve tė fundit nė UP. Me kėtė rast u pa se pėr tejkalimin e gjendjes ekzistuese nuk mjafton vetėm qė tė nxjerret njė ligj pėr arsimin e lartė. Nuk don mend se nxjerrja e ligjit nė fjalė ėshtė shumė e dobishme, por jo edhe e domosdoshme, pėr tė shpėtuar arsimin e lartė ekzistues nė Kosovė nga rrėnimi i tėrsishėm.
 
Nuk ėshtė se nė UP ka mungėsė kuadrosh tė afta dhe konkurrente mė trendet botėrore tė shkencės dhe menaxhimit, siē dėshirohet nganjėherė tė paraqitet nga disa me qėllim tė keq, nė UP dhe jasht tij. Kjo tanimė dihet botėrisht dhe ėshtė dėshmuar vazhdimisht qė nga themelimi i kėtij institucioni. Kjo nuk ėshtė kontestuese aspak. Problemi me UP-nė ėshtė se nė te ka shumė politikė, tepėr shumė, dhe procesi i depolitizimit tė kėtij institucioni don arritjen e njė konsensusi tė veēantė politik. Kjo mund tė bėhėt nėse tre liderėt tanė politik dhe Qeveria lidhin njė pakt social me tė cilin do tė disiplinoheshin lojalėt e tyre partiak respektivė qė sot janė nė krye tė UP-sė dhe tė Ministrisė sė Arsimit, ashtu qė kjo e dyta do tė kujdesej pėr ligjshėmrinė e punės sė Universitetit, kurse vetė Universiteti do tė merrej me Iluminizėm dhe asgjė tjetėr. Edhe Unioni i Pavarur i Studentėve, UPS, do ta kishte mė lehtė pėr tė gjetur vendin e vet nė jetėn intelektuale e universitare tė Kosovės. Pėr kėtė lloj hapi politik ka nevojė Kosova sot dhe kėtė borgj Kosovės duhet t’ia lajnė tre liderėt e saj dhe Qeveria. Po nuk u bė kjo, fushatat e “lugėve tė dukatit” do tė jenė tė pafund, deri sat tė arrihet rrėnimi i tėrsishėm i kėtij institucioni kaq tė rėndėsishėm pėr interesin nacional tė Kosovės nė kohėn qė po vjen, nė kohėn kur duhet tė dialogojmė me Sėrbinė dhe botėn pėr fatin e kėtij vendi. Po nuk u bė kjo, atėherė nga Universiteti nuk mund tė kėrkohet tė luaj rolin qė i takon dhe qė ai e ka luajtur me dijnitet deri dje.
 
__________
 
*Autori ėshtė profesor nė UP dhe autor i librit “Self-Determination, Territorial Integrity and International Stability: the Case of Yugoslavia”, botuar kėtyre ditėve nė Vjenė nga Instituti pėr Paqe dhe Menaxhim tė Konflikteve

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.