13.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte, 13 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova u takua me kryeministrin e Italisė, Silvio Berluskoni

  • Departamenti amerikan i Shtetit pėr statusin e Kosovės

  • Norvegjia i detyron shqiptarėt tė pajisen me pasaporta serbe

  • Qė nga 17 shkurti tė gjithė qytetarėt e Kosovės mund tė marrin vizat gjermane nė Prishtinė

  • Buēkovski bisedoi nė Prishtinė me gjeneralin Mini dhe kryeadministratorin Shtajner

  • Franca merr pėrsipėr shėrimin e 250 fėmijėve tė Kosovės

  • Komuna e Gjilanit merr nėn mbrojtje 14 monumente rralla tė natyrės

  • Podujevė: Filloi punėn seminari dy ditor me temėn “Integrimi i ēėshtjeve gjinore nė strukturat dhe praktikat komunale”

  • Nė seancėn e sotme tė Kuvendit nuk hyri nė rend dite deklarata pėr pavarėsinė e Kosovės

  • Kėshilli i Evropės mė 15 shkurt hap zyrėn pėr demokratizim lokal nė Gjilan

  • UNMIK-u e KFOR-i pohojnė se nė Kosovė nuk ka grupe terroriste

  • Prej 17 shkurtit Zyra gjermane fillon tė japė viza pėr qytetarėt e Kosovės

  • Njė serb ėshė arrestuar lidhur me vrasjen e njė shqiptari 18-vjeēar nė Zubin Potok tė Mitrovicės

  • Grupi parlamentar serb kėrcėnohet me njė kundėrdeklaratė

  • Svilanoviq nesėr viziton Tiranėn

  • Shqiptarėt protestuan nė Bujanovc

  • Tiranė: Ambasadori amerikan Jeffrey bėn thirrje pėr tė luftuar krimin

  • Presidentėt e Kroacisė, Maqedonisė dhe Shqipėrisė nėnshkruajnė njė deklaratė partneriteti

  • Zyrtarėt ndėrkombėtarė nė Shkup kanė hedhur poshtė spekulimet pėr ndonjė "ofensivė pranverore"

  • Ish-krerėt ushtarakė pėrgėnjeshtrojnė pohimet serbe se AKSH-ja ka shpėrndarė ftesat pėr mobilizim tė ri tė pjesėtarėve tė UĒPMB-sė

  • Buēkovski spekulon se ekzistojnė banda tė armatosura qė infiltrohen nga Kosova pėr ta destabilizuar Maqedoninė?!

  • Kryetari i PDSH-sė thotė se nuk do tė marrė pjesė nė takimin me nėshkruesit e Marrėveshjes sė Ohrit

  • Shrėder mbron qėndrimin ndaj Irakut

  • SHBA pėrpiqen pėr rezolutė tė re tė OKB-sė pėr Irakun

  • SHBA kritikon sėrish Gjermaninė dhe Francėn pėr qėndrimin ndaj Irakut

  • Franca dhe Gjermania sigurojnė Turqinė pėr mbėshtetje nė rast rreziku

  • Gjatė luftimeve triditėshe nė Filipine janė vrarė 122 guerilė muslimanė

  • Koreja e Veriut ka tėrhequr vėrejtjen se mund tė godasė caqet amerikane kudo nė botė

  • Osama bin Ladeni parasheh se do tė vdesė si "martir"

  • Beogradi bėn plane pėr kinse sulmet terroriste nga Kosova

  • Tė pakten 16 protestues janė vrarė dhe 80 tė tjerė janė plagosur nė demonstratat nė Bolivi

  • Pauell pėrsėri nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė

  • Dyshime tė OKB-sė pėr raketat irakiane

  • SHBA-tė kanė vendosur rreth Uashingtonit avionė lufte e radarė pėr mbrojtjen ajrore

  • Bler thotė se KS akoma mund tė miratojė njė rezolutė tė dytė pėr Irakun

  • NATO nuk arriti tė dakordohet pėr mbrojtjen e Turqisė nė rast lufte

  • Pauell thotė se rasti i Kosovės ėshtė shembulli mė i pėrsosur i intervenimit ushtarak edhe pa lejen e OKB-sė


 

Presidenti Rugova u takua me kryeministrin e Italisė, Silvio Berluskoni
 

Silvio Berluskoni

   
Romė, 13 shkurt 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova u takua mbrėmė (e mėrkurė) nė Romė me kryeministrin e Italisė, z. Silvio Berluskoni.

Nė takim u bisedua pėr gjendjen nė Kosovė, pėr ēėshtje aktuale politike, ekonomike dhe tė sigurisė, si dhe pėr perspektivėn e zhvillimeve tė ardhshme nė Kosovė.

Pasi foli pėr arritjet e deritanishme nė Kosovėn e pasluftės, sidomos nė punė tė zgjedhjes dhe ndėrtimit tė institucioneve demokratike, Presidenti Rugova tha se nė periudhėn e ardhshme objektiva kryesore janė konsolidimi i mėtejmė i institucioneve, zhvillimi ekonomik pėrmes tėrheqjes sė investimeve tė huaja dhe privatizimit tė ekonomisė shtetėrore, si dhe krijimi i vendeve tė reja tė punės.

Duke folur pėr gjendjen e sigurisė, Presidenti Rugova tha se ajo ka shėnuar pėrmirėsime dhe theksoi angazhimin e institucioneve pėr sundim tė ligjit dhe pėr integrimin e tė gjitha grupeve etnike nė jetėn politike, administrative e ekonomike tė Kosovės.
     
Kėto ditė, sė bashku me UNMIK-un, po punojmė nė modalitetet e bartjes graduale tė kompetencave nga administrate e OKB-sė nė Kosovė tek institucionet e vendit, theksoi Presidenti Rugova.

Krahas realizimit tė kėtyre objektivave, tha Presidenti Ibrahim Rugova, "ne punojmė pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės, qė do tė siguronte paqe dhe stabilitet aftagjatė nė vend dhe nė rajon, me synim pėrfundimtar integrimet nė UE dhe nė NATO e nė miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės".

Presidenti Rugova e falėnderoi kryeministrin Berluskoni dhe Qeverinė e Italisė pėr kontributin e dhėnė pėr Kosovėn para, gjatė, dhe pas luftės si dhe pėr praninė aktuale ushtarake e administrative nė vendin tonė.

Kryeministri i Italisė, z. Silvio Berluskoni, duke e siguruar Presidentin Rugova pėr vazhdimin e pėrkrahjes sė Italisė, vuri theks tė veēantė nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės si rrugė me efikase drejt njė stabiliteti mė tė qėndrueshėm nė tė gjitha planet.

Presidenti Rugova dhe kryeministri Berluskoni u pajtuan qė tė krijohen mundėsi mė tė mėdha pėr investime tė biznesit italian nė Kosovė.
 
 
Departamenti amerikan i Shtetit pėr statusin e Kosovės
 
Beograd, 13 shkurt 2003 - SHBA-tė kanė paralajmėruar tė enjtėn se pėrpjekjet e Beogradit zyrtar dhe tė disa institucioneve politike tė Kosovės qė tė "imponojnė ritmin e procesit" tė zgjidhjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės "nuk ndihmojnė" dhe se janė "potencialisht destabilizues".
 
SHBA-tė janė tė "shqetėsuara pėr shkak tė zhvillimeve tė paradokohshme tė ngjarjeve nė Serbi e Mal tė Zi dhe nė Kosovė nė lidhje me momentin dhe natyrėn e vendimeve pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės", thekson zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit Riēard Bauēer nė njė deklaratė qė e ka shpėrndarė Ambasada amerikane nė Beograd.

Bauēer ka kritikuar pėrpjekjet qė tė "imponohet ritmi i procesit" tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, si edhe pėrpjekja e "riinterpretimit tė dispozitave tė Rezolutės 1244". "Angazhohemi te tė gjithė tė interesuarit qė tė vazhdojnė punėn me bashkėsinė ndėrkombėtare nė krijimin e bazave pėr Kosovėn demokratike", thotė zėdhėnėsi Bauēer duke pėrkujtuar se SHBA-tė mbėshtesin Rezolutėn 1244, dhe se ajo parasheh qė ēėshtja e statusit tė zgjidhet me njė "proces politik".
 
SHBA-tė mbėshtesin edhe politikėn e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner "standardet para statusit", pėrkatėsisht qė para zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės duhet tė arrihen standardet e caktuara tė shoqėrisė demokratike dhe stabile. Kjo ėshtė "rruga mė e mirė dhe e vetme e pranueshme tė pėrgatitjeve pėr bisedime pėr statusin e ardhshėm, ka vlerėsuar Departamenti i Shtetit.
 
 
Norvegjia i detyron shqiptarėt tė pajisen me pasaporta serbe
 
Oslo, 13 shkurt 2003 - Ka disa muaj qė Departamenti pėr tė huaj dhe policia norvegjeze, kanė filluar fushatėn pėr tė detyruar qytetarėt e Kosovės qė tė pajisen me pasaporta jugosllave.

Ministria pėr tė huajt gjer mė tani ka pajisur shqiptarėt e Kosovės me pasaporta emigrantėsh (Utlendinkspass), por tani, papritmas, me vendimin e Departamentit pėr tė huaj (UDI) shqiptarėve tė Kosovės u merren pasaportat e emigrantėve dhe tė njėjtit i udhėzon qė tė bėjnė kėrkesėn pėr pasaportė serbe pranė ambasadės sė shtetit tė ri Serbi- Mal i Zi, qė gjendet nė Oslo!

Kosovarėt nuk duan tė pajisen me pasaportėn e njė shteti tė huaj. Ata pėrpiqen qė tė bindin administratėn norvegjeze se kosovarėt kanė dokumentet e tyre tė udhėtimit tė lėshuar dhe tė aprovuar nga UNMIK-u, por mė kot.

Bashkatdhetarėt tanė nė Norvegji janė tė indinjuar ndaj veprimeve tė tilla tė burokracisė sė qeverisė norvegjeze.
 
 
Qė nga 17 shkurti tė gjithė qytetarėt e Kosovės mund tė marrin vizat gjermane nė Prishtinė
 
Prishtinė, 13 shkurt 2003 - Qė nga data 17 shkurt tė gjithė qytetarėt e Kosovės mund tė marrin vizat gjermane tė quajtura Shengen edhe nė Prishtinė, bėri tė ditur sot shefi i Zyrės gjermane, Peter Rondorf.
 
Nė kėtė mėnyrė Gjermania do t'u mundėsojė qytetarėve tė Kosovės tė marrin vizat gjermane dhe kėto viza vlejnė edhe pėr tė gjitha vendet e Bashkimit Evropian, nėnshkruese tė marrėveshjes sė Shengenit, tha Rondorf. Mirėpo, sipas zotit Rondorf, qytetarėt e Kosovės me vizat gjermane duhet tė qėndrojnė njė kohė nė Gjermani e pastaj mund tė udhėtojnė edhe nė vendet e tjera tė BE-sė.
 
Kėto viza do tė jenė turistike, por gjithashtu do tė jipen edhe viza speciale qė vlejnė vetėm pėr Gjermaninė, por kėrkojnė njė pėrpunim tė veēantė. Gjithashtu do tė mund tė merren edhe viza biznesi, punėsimi, pėr studime, lidhje martesore dhe bashkim familjar dhe ato kurrsesi nuk mund tė keqpėrdoren pėr tė kėrkuar azil politik, saktėsoi Rondorf dhe shtoi se fillimi i dhėnies sė vizave gjermane nė Prishtinė duhet tė shėrbejė si shembull edhe pėr vendet e tjera.

Mbrėmė edhe Ministria e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė konfirmoi dhėnien e vizave nė Prishtinė, duke thėnė se njė hap i tillė ėshtė ndėrmarrė pėr faktin se qytetarėt e Kosovės ballafaqoheshin me vėshtirėsi tė shumta nė Shkup dhe Tiranė.
 
 
Buēkovski bisedoi nė Prishtinė me gjeneralin Mini dhe kryeadministratorin Shtajner
 
Prishtinė, 13 shkurt 2003 - Ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski u takua sot nė Prishtinė me komandantin e KFOR-it Fabio Mini dhe me kryeadministratorin Mihael Shtajner, ku ka biseduar rreth bashkėpunimit policor e ushtarak.

Buēkovski u shpreh i kėnaqur me bisedimet qė ka pasur me Shtajnerin dhe Minin, duke thėnė se sė bashku mund tė koordinohen mė mirė punėt nė mbrojtjen e kufirit verior tė Maqedonisė, ndėrkaq bashkė me policinė e UNMIK-ut dhe KFOR-in mund tė luftohen ekstremistėt dhe kriminaliteti.

Bashkėbiseduesit kanė rėnė dakord qė njė linjė telefonike "hot line" do tė vendoset mes KFOR-it dhe shtabit tė ushtrisė maqedonase dhe nėpėrmjet saj do tė shkėmbehen informacione lidhur me incidentet eventuale nė kufi. KFOR-i ka pranuar edhe propozimin e Maqedonisė qė njė oficer i saj i ndėrlidhjes tė vendoset nė Shtabin e KFOR-it nė Prishtinė.

Mini ėshtė shprehur se ėshtė i kėnaqur me bashkėpunmin.

Shtajneri tha se nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr implementimin e marrėveshjes pėr policinė, e cila ėshtė shumė me rendėsi pėr tė dyja palėt. Ai tha se me Shkupin do tė ketė njė koordinim shumė tė mirė nė kėtė ēėshtje dhe se kufijtė e Maqedonisė do tė ruhen dhe do tė jetė mė mirė pėr tė dyja palėt.
 
 
Franca merr pėrsipėr shėrimin e 250 fėmijėve tė Kosovės
 
Gjilan, 13 shkurt 2003 - Pėr 250 fėmijė tė Kosovės tė cilėt vuajnė nga sėmundjet e zemrės, nga Franca ka arritur njė lajm i mirė.
 
Sipas Bali Sahitit, drejtor i Qendrės pėr rehabilitim tė fėmijėve dhe familjes nė Gjilan, kjo ėshtė njė shpresė e madhe pėr kėta fėmijė qė t`i menjanojnė vėshtirėsitė qė i kanė, meqenėse ėshtė arritur marrėveshja dhe pritet qė, pas njė kontrollimi paraparak, nė Gjilan tė fillojė edhe dėrgimi i tyre nė Francė pėr shėrbim, thotė Baliu.

Mjeku qė ka marrė pėrsipėr shėrimin e kėtyre pacientėve dr.Bernard de Geeter, pritet qė tė arrijė nė Gjilan nga fundi i majit. Sahiti shpreson se do t`ia dalė tė sigurojė mjete pėr shpenzimet e qėndrimit te ketyre femijeve ne spital, ndersa operimi do te jete gratis.
 
 
Komuna e Gjilanit merr nėn mbrojtje 14 monumente rralla tė natyrės
 
Gjilan, 13 shkurt 2003 - Kuvendi Komunal i Gjilanit mund t`i shpallė monumente tė mbrojtura tė natyrės 14 zona, tė cilat janė propozuar nga Instituti pėr Mbrojtjen e Natyrės dhe Mjedisit tė Kosovės. Bordi i drejtorėve ėshtė njoftuar nė takimin e fundit me kėtė propoziom dhe ėshtė dakorduar qė ai tė vazhdohet nė procedurat vijuese, deri nė Kuvendin Komunal, i cili duhet ta marrė vendimin.

Sipas kėtij propozimi, monumente, parqe ose peizazhe tė natyrės do tė jenė Lugina e lumit Llapushnik (pjesa e sipėrme), Burimi i ujit termo-mineral nė Kmetoc, Liqeni i Pėrlepnicės me rrethinė, Trungjet e dardhės sė egėr nė Lipovicė, Trungu i bungut nė fshatin Dragancė, Trungjet e bungut nė fshatin Koretishtė, Lisi nė fshatin Pasjan, Kompleksi i trungjeve tė bungut nė fshatin Burincė, Burimi i ujit termal nė fshatin Uglar, Burimi i ujit termal nė fshatin Gumnishtė, Trungjet e bungut nė fshatin Ponesh (Lagja e Muhaxhirėve), Burimi i ujit mineral nė fshatin Ponesh, Kompelski i trungjeve tė bungut nė fshatin Bresalc dhe Burimi i ujit termo-mineral nė fshatin Pidiq.

Ekipi nga Instituti pėr Mbrojtjen e Natyrės dhe tė Mjedisit, pasi ka kryer njė vizitė hulumtuese nė gjithė terrenin e komunės sė Gjilanit, ka vlerėsuar se kėto vende posedojnė vlera unikale dhe meritojnė tė shpallen tė mbrojtura nga shteti.
 
 
Podujevė: Filloi punėn seminari dy ditor me temėn “Integrimi i ēėshtjeve gjinore nė strukturat dhe praktikat komunale”
 
Podujevė, 13 shkurt 2003 - Ngritja e vetėdijes dhe ndėrgjegjėsimi i institucioneve komunale pėr tė siguruar perpsektivė dhe hapėsirė pėr tė dy gjinitė ndikon nė ndėrtimin e shoqėrisė stabile nė komunė dhe nė Kosovė, tha zv.kryetari i komunės sė Podujevės Agim Kikaj nė hapje tė seminarit dyditor me temėn "Integrimi i ēėshtjeve gjinore nė strukturat dhe praktikat komunale". Ndėrkaq administratori komunal z
 
Majkėll Verling pohoi se themelimi i institucioneve tė reja nėnkupton njė proces tė vėshtirė, mirėpo nėse kujdesemi pėr njėri-tjetrin dhe ndihmohemi atėherė edhe ecja pėrpara ėshtė mė e lehtė.

Nė ditėn e parė tė seminarit para drejtorėve tė drejtorive, kėshilltareve tė KK dhe pėrfaqėsuesve tė OJQ-ve do tė ligjėrojė trajnerja pėr ēėshtje gjinore Flora Macula dhe Betariēe Sopa nga UNIFEM-i.

Seminari "Integrimi i ēėshtjeve gjinore nė strukturat dhe praktikat komunale" ėshtė organizuar nga Fondi pėr Gra i Kombeve tė Bashkuara – UNIFEM, KK i Podujevės dhe OSBE-ja.
 
 
Nė seancėn e sotme tė Kuvendit nuk hyri nė rend dite deklarata pėr pavarėsinė e Kosovės
 
Prishtinė, 13 shkurt 2003 - Sot po i zhvillon punimet seanca e rregullt e Kuvendit tė Kosovės, por nuk ka hyrė nė rend dite deklarata pėr pavarėsinė e Kosovės. Ndėrkohė kryetari i Kuvendit Nexhat Daci, tha se pasi e konsideron legjitime nismėn e 42 deputetėve, konform rregullave tė parlamentit.
 
Pastaj anėtari i Kryesisė Hydajet Hyseni nė emėr tė tri grupeve parlamentare, lexoi njė deklaratė tė pėrbashkėt. Nė kėtė deklaratė thuhet:

"Pėrkrahim nismėn e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr miratimin e deklaratės pėr Kosovėn shtet sovran dhe i pavarur tė datės 3 shkurt 2003. Nisma e deputetėve ka hyrė nė procedurė tė rregullt nė kuvend dhe vazhdon shqyrtimi i saj.
 
Kryetarėt e grupeve parlamentare marrin pėrsipėr harmonizimin e qėndrimeve pėr deklaratėn e pavarėsisė me grupet parlamentare dhe me institucionet e tjera tė pushtetit nė Kosovė.
 
Deklarata e harmonizuar do tė dalė pėr miratim nė ndonjėrėn nga seancat e ardhshme tė Kuvendit tė Kosovės nė procedurė tė rregullt nė bashkėpunim tė kryetarėve tė grupeve parlamentare dhe Kryesisė sė kuvendit". Kjo deklaratė ėshtė nėnshkruar nga shefat e tri grupve parlamentare.

Me kėtė deklaratė tė pėrbashkėt nuk u pajtua deputeti Muhamet Kelmendi, duke thėnė se harmonizimi i saj duhet tė bėhet nė ndonjėrėn nga seancat e ardshme ku do tė merret vendimi i gjithė deputetėv ee jo vetėm i tri grupeve parlamentare.

Pastaj seanca vazhdoi me rendin e ditės sė paraparė dhe kryeministri Bajram Rexhepi paraqiti njė ekspoze tė shkurtėr tė projektligjit pėr likuidim dhe riorganizim tė personave juridikė nė bankrotim i cili ėshtė inicuar nga qeveria e Kosovės.

Po sot nė rend dite ėshtė edhe shqyrtimi i parė i projektligjit pėr farat dhe shqyrtimi i dytė i projektligjit pėr pyjet e Kosovės.

Pas njė bojkoti tremujor nė seancėn e sotme po marrin pjesė edhe deputetėt e koalicionit serb "Kthimi".
 
 
Kėshilli i Evropės mė 15 shkurt hap zyrėn pėr demokratizim lokal nė Gjilan
 
Gjilan, 13 shkurt 2003 - Kėshilli i Evropės mė 15 shkurt tė kėtij viti do tė hapė zyrėn pėr demokratizim lokal nė Gjilan. Paraprakisht ėshtė bėrė njė vizitė hulumtuese nga njė ekip i Kėshillit tė Evropės, i cili kishte ngelur i impresionuar me zhvillimet e pėrgjithshme qė ka bėrė kjo komunė, pas luftės e sidomos nė integrimin e komuniteteve.

Avancimi i pozitės sė komuniteteve nė Gjilan, ka qenė i dukshėm pėr delegacionin, i cili ka vėrejtur qytetarė tė komuniteteve duke lėvizur lirshėm nėpėr qytet dhe pa kurrfarė rreziku qė tė jenė tė fyer ose keqtrajtuar nga ndokush.

Ata kanė ēmuar edhe motivimin e udhėheqėsve lokalė pėr tė siguruar njė pėrfaqėsim adekuat tė komuniteteve edhe nė punėsi, ashtu siē ėshtė bėrė nė administratėn komunale.

Tė gjitha kėto parakushte i kanė dhėnė pėrparėsi Gjilanit pėr ta vendosur kėtu zyrėn e ADL-it, qė eshtė e 11-ta pėr Evropėn Juglindore.

Kryetari i komunės, Lutfi Haziri thotė se pėr Kėshillin e Evropės kanė qenė inkurajuese pėrpjekjet e vendorėve pėr tė krijuar vlera tė reja nė shoqėrinė kosovare si dhe njė ambient tė sigurtė pėr tė gjitha komunitetet qė dėshirojnė tė jetojnė kėtu.
 
 
UNMIK-u e KFOR-i pohojnė se nė Kosovė nuk ka grupe terroriste
 
Prishtinė, 13 shkurt 2003 - Autoritetet ndėrkombėtare civile dhe ushtarake nė Kosovė thanė se nuk kanė informacione pėr ekzistimin e ndonjė grupi terrorist qė vepron nė Kosovė. Kėto komente zyrtarėt e administratės ndėrkombėtare dhe policisė sė UNMIK-ut i bėnė pas deklaratave tė zėvendėskryeministrit serb Ēoviq se nė Kosovė ekzistojnė grupe tė armatosura qė planifikojnė tė futen nė Luginėn e Preshevės dhe se Serbia ėshtė e gatshme tė parandalojė sulmet e mundshme, tė siē ka thėnė, terroristėve nė Luginėn e Preshevės.
 
Mirėpo, zėdhėnėsi i policisė se UNMIK-ut Derek Ēepell thotė se komentet e z. Ēoviq janė tė gabuara dhe se nuk ka pasur bisedime tė autoriteteve tė Beogradit me pėrfaqėsuesit policorė tė UNMIK-ut rreth ekzistimit tė ndonjė grupi terrorist qė vepron nė Kosovė dhe qė planifikon tė futet nė Luginėn e Preshevės.

Po kėshtu edhe zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sejmon Hasellok ka theksuar se nė Kosovė nuk kanė informacione pėr mobilizimin e Armatės Kombėtare Shqiptare. "Tė gjitha informacionet qė i disponojmė bazohen nė atė se ēka kanė dėgjuar nė media dhe nė deklaratat e pėrfaqėsuesve politikė nė Serbi", nėnvizoi Hasellok. Ai shtoi se diskutimet mes policisė sė UNMIK-ut dhe asaj tė Serbisė ekzistojnė, por ato zhvillohen pėr shqetėsimet e pėrgjithshme rajonale.

Spekulimet serbe pėr ekzistimin e grupeve terroriste nė Kosovė i ka pėrgėnjeshtruar kategorikisht edhe zėdhėnėsi i forcave tė KFOR-it Entoni Adams. Ai nėnvizoi se as KFOR-i dhe as shėrbimet e tij tė zbulimit nuk kanė informacion pėr ekzistimin dhe veprimin e ēfarėdo organizate terroriste nė Kosovė.

Ndėrkaq lidhur me kėto spekulime serbe kryeadministratori Mihael Shtajner ka thėnė shkurt: "Lufta ka mbaruar".
 
 
Prej 17 shkurtit Zyra gjermane fillon tė japė viza pėr qytetarėt e Kosovės
 
Berlin, 13 shkurt 2003 - Pas pėrgatitjeve tė gjatė nė Prishtinė do tė fillojė punėn Zyra gjermane pėr lėshimin e vizave pėr qytetarėt e Kosovės. Kjo do tė ndodhė mė 17 shkurt. Kėtė lajm e konfirmoi edhe Zyra pėr Informim e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė nė Berlin.
 
Zėdhėnėsja e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme gjermane ka theksuar se nė kėtė zyrė pėr njė vizė mund tė aplikojnė vetėm qytetarėt e Kosovės qė duan tė udhėtojnė pėr nė Gjermani, por jo edhe ata qė duan tė udhėtojnė nė vendet e tjera evropiane.
 
Ndėrkaq tė gjithė ata qytetarė qė tashmė kanė aplikuar pėr tė marrė vizė nė ambasadat gjermane nė Tiranė apo nė Shkup mund tė vendosin sipas dėshirės nėse duan t'i marrin vizat atje ku kanė aplikuar apo kėtė ta bėjnė nė Prishtinė.

Ministria e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė vendosi pėr njė hap tė tillė pėr faktin se qytetarėt e Kosovės ballafaqoheshin me vėshtirėsi tė shumta nė Shkup dhe Tiranė. Gjermania pas Zvicrės ėshtė vendi i dytė qė bėnė tė mundur aplikimin pėr dhėnien e vizave pėr qytetarėt e Kosovės.
 
 
Njė serb ėshė arrestuar lidhur me vrasjen e njė shqiptari 18-vjeēar nė Zubin Potok tė Mitrovicės
 
Zubin Potok - Mitrovicė, 13 shkurt 2003 - Njė pjesėtar i pakicės serbe ėshtė arrestuar lidhur me vrasjen e njė 18-vjeēari shqiptar qė ndodhi ditė mė parė nė Zubin Potok nė veri tė Kosovės, njoftojnė burimet e policisė ndėrkombėtare nė Mitrovicė.
 
 
Grupi parlamentar serb kėrcėnohet me njė kundėrdeklaratė
 
Prishtinė, 13 shkurt 2003 - Deputeti i Kuvendit tė Kosovės Dragisha Kėrstoviq ka deklaraur se grupi parlamentar serb do tė shpallė deklaratėn pėr njohjen e integritetit territorial tė Serbisė e Malit tė Zi nėse deputetėt shqiptarė shpallin deklaratėn pėr pavarėsinė e Kosovės.
 
Ai i ka bėrė kėtė paralajmėrim pas takimit tė djeshėm tė koalicionit "Kthimi" njė ditė para se ky koalicion tė kthehet nė Kuvendin e Kosovės pas bojkotit tre muajsh.
 
"Ne kemi pėrpiluar njė strategji tė veprimit tonė se si do tė sillemi nė rast se nė rend dite futet edhe iniciativa e deputetėve shqiptarė", tha Kėrstoviq.
 
Ai tha se deputetėt e koalicionit "Kthimi" e kanė tė gatshme deklaratėn pėr ruajtjen e integritetit territorial tė Serbisė e Malit tė Zi, tė cilėn do ta shpalin nėse Kuvendi i Kosovės do tė shqyrtojė deklaratėn e pavarėsisė sė Kosovės.
 
 
Svilanoviq nesėr viziton Tiranėn
 
Tiranė, 13 shkurt 2003 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Serbisė dhe Malit tė Zi, Goran Svilanoviq, nesėr mė 14 shkurt, mbėrrin nė Tiranė pėr njė vizitė zyrtare njėditore.

Svilanoviq do tė takohet me ministrin e Jashtėm shqiptar Ilir Meta, si dhe me presidentin Alfred Moisiu dhe me kryeministrin Fatos Nano.
 
 
Shqiptarėt protestuan nė Bujanovc
 
Bujanovc, 13 shkurt 2003 - Nė Bujanovc sot u bajt njė tubim proteste kundėr arrestimit tė shtatė ish-pjesėtarėve tė UĒPMB-sė nga policia serbe. Nė kėtė tubim foli Jonuz Musliu, kryetar i Lėvizjes sė Progresit Demokratik, i cili tha se ky tubim ėshtė thirrur pėr tė mbrojtur tė vėrtetėn dhe krenarinė shqiptare. "Ne nuk jemi terroristė, ne jetojmė nė shtėpitė tona dhe tė tjera nuk kemi", tha Musliu.
 
Ėshtė e vėrtetė se situata politike ėshtė pėrkeqėsuar shumė, tha Musliu dhe shtoi se jo me fajin e shqiptarėve, por me fajin e tjetėrkujt. Akuzat qė u mvishen shqiptarėve kanė pėr qėllim destabilizimin e rajonit, tha ai dhe kėrkoi tė ndėrpriten ndjekjet kundėr ushtarėve tė ish-UĒPMB-sė.
 
Protestuesit mbanin pankarta me mbishkrimet: "Liri ēlirimtarėve", "Ēoviqi si Millosheviqi", etj. Tubimi u pėrmbyll pa incidente.
 
 
Tiranė: Ambasadori amerikan Jeffrey bėn thirrje pėr tė luftuar krimin
 
Tiranė, 13 shkurt 2003 - Ambasdadori amerikan Amerikės nė Tiranė, Xhems Xhefri u bėri thirrje punonjėsve tė sistemit tė drejtėsisė nė Shqipėri qė tė punojnė nė mėnyrė sa mė tė vendosur nė luftė kundėr kriminalitet dhe trafikimit tė qėnjeve njerzore. Zoti Xhefri tha se punonjėsit e drejtėsisė duhet tė marrin pėrsipėr pėrgjegjėsitė e tyre pėr tė goditur kriminelėt qė po shkatrrojnė vendin.
 
 
Presidentėt e Kroacisė, Maqedonisė dhe Shqipėrisė nėnshkruajnė njė deklaratė partneriteti
 
Tiranė, 13 shkurt 2003 - Presidenti i Kroacisė, Stipe Mesiq, i Maqedonisė, Boris Trajkovski dhe ai i Shqipėrisė, Alfred Moisiu nėnshkruan tė mėrkurėn nė Tiranė njė deklaratė partneriteti me qėllim koordinimin e pėrpjekjeve tė tė trija vendeve ballkanike pėr t'u anėtarėsuar nė NATO.

Takimi, i cili u bė me ftesė tė presidentit tė Shqipėrisė, filloi tė projektohej qė nė muajin nėntor nė samitin e NATO-s nė Pragė.
 
Aleanca vendosi atėherė zgjerimin e radhėve tė saj me disa vende nga ish-blloku komunist, por duke lėnė jashtė Shqipėrinė, Maqedoninė dhe Kroacinė, me premtimin se portat e NATO-s do tė mbeteshin tė hapura.

Mes SHBA-sė dhe tre vendeve pritet qė nė mars tė nėnshkruhet njė marrėdhėnie partneriteti qė do tė njihet si 'Adriatiku 3'.

NATO dhe BE-ja kanė bėrė thirrje pėr mė shumė bashkėpunim rajonal mes vendeve tė Ballkanit perėndimor pėrpara se tė shqyrtojnė anėtarėsinė e kėtyre vende nė tė dyja organizmat.
 
 
Zyrtarėt ndėrkombėtarė nė Shkup kanė hedhur poshtė spekulimet pėr ndonjė "ofensivė pranverore"
 
Shkup, 13 shkurt 2003 - Zyrtarėt ndėrkombėtarė nė Shkup kanė hedhur poshtė spekullimet pėr ndonjė "ofenzivė pranverore" nė Maqedoni duke insistuar se incidentet e dhunshme tė kohėve tė fundit janė punė bandash kriminale. Por, ministri maqedonas i Mbrojtjes, Vllado Buēkovski, thotė se ai "nuk e pėrjashton as mundėsinė e incidenteve tė armatosura", tė cilave thotė se "duhet tu pėrgjigjemi me forcė", as mundėsinė e "destabilizimit tė rajonit".
 
 
Ish-krerėt ushtarakė pėrgėnjeshtrojnė pohimet serbe se AKSH-ja ka shpėrndarė ftesat pėr mobilizim tė ri tė pjesėtarėve tė UĒPMB-sė
 
Preshevė, 13 shkurt 2003 - Ish-krerėt e UĒPMB-sė nė Luginėn e Preshevės kanė pėrgėnjeshtruar kategorikisht pohimet e palės serbe, sipas tė cilave anėtarėt e kėsaj organizate tė shpėrbėrė po pėrgatiten nėpėr disa kampe tė Gjilanit dhe Kamenicės nė kuadėr tė AKSH-sė pėr tė bėrė pastaj njė sulm drejt komunave tė Bujanovcit dhe Preshevės dhe kinse AKSH-ja ka bėrė shpėrndarjen e ftesave pėr mobilizim tė ri tė pjesėtarėve tė ish-UĒPMB-sė.

Shefket Musliu, ish-ushtarak tha se kjo ėshtė propagandė e kėshillit koordinues serb tė udhėhequr nga Nebojsha Ēoviq, i cili synon tė mbajė situatėn tė tensionuar dhe dėshiron t'i mbajė kriminelėt serbė nė rajonin e Kosovės Lindore.

Ndėrkohė, subjektet politike shqiptare kanė paralajmėruar pėr sot organizimin e njė proteste tė madhe nė qendėr tė Bujanocit si reagim ndaj arrestimit tė shtatė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės.
 
 
Buēkovski spekulon se ekzistojnė banda tė armatosura qė infiltrohen nga Kosova pėr ta destabilizuar Maqedoninė?!
 
Shkup, 13 shkurt 2003 - Ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski tha se gjendja nė zonat ku pati konflikte tė armatosur nė vitin 2001 ėshtė e brishtė. Sipas tij ekzistojnė grupe tė armatosura qė synojnė destabilizimin e Maqedonisė dhe se kėto banda, siē i quajti ai, infiltrohen nga Kosova.
 
Duke folur nė Komisionin Parlamentar pėr Ēėshtjet e Sigurisė dhe tė Mbrotjes, ministri maqedonas i Mbrojtjes tha se ekziston motiv politik i kėtyre grupeve pėr ta destabilizuar rajonin. Ai parlajėmroi edhe pranimin e 120 pjesėtarėve tė pėrkatėsisė shqiptare, oficerė nė radhėt e ushtrisė maqedonase.
 
 
Kryetari i PDSH-sė thotė se nuk do tė marrė pjesė nė takimin me nėshkruesit e Marrėveshjes sė Ohrit
 
Shkup, 13 shkurt 2003 - Kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare Arbėr Xhaferi bėri tė ditur se nuk do tė marrė pjesė nė takimin e ardhshėm me nėshkruesit e Marrėveshjes sė Ohrit nė zyrėn e presidentit Trajkovski. Xhaferi e bėri tė ditur qėndrimin e tij nė njė letėr dėrguar presidentit maqedonas Trajkovski.
 
Nė kėtė letėr ai thekson se institucionet maqedonase nuk po e respektojnė marrėveshjen pėr amnistinė pėr ish-luftėtarėt shqiptarė.
 
 
Shrėder mbron qėndrimin ndaj Irakut
 
Berlin, 13 shkurt 2003 - Kancelari gjerman, Gerhard Shrėder, ka mbrojtur me vendosmėri kundėrshtimin e qeverisė sė tij ndaj njė lufte kundėr Irakut. Duke foluar para parlamentit nė Berlin, kancelari Shrėder tha se Iraku nuk ka raketa bėrthamore apo me rreze tė gjatė veprimi.

Ai shtoi se inspektorėve duhet t'u jepet mė shumė kohė pėr tė gjetur saktėsisht se ēfarė armėsh ka Iraku dhe pastaj Kėshilli i Sigurimit duhet tė thotė fjalėn e fundit se ēfarė duhet bėrė.

Kancelari Shrėder i tha parlamentit tha se rezoluta 1441 nuk e pėrfshin ndėrhyrjen automatike ushtarake:
"Rezoluta 1441 nuk pėrfshin automatikisht ndėrhyrjen ushtarake. Pėrparėsi ėshtė qė tė shfrytėzojmė tė gjithė mundėsitė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pėr tė ndihmuar shfrytėzimin e kėtyre mundėsive", tha kancelari gjerman.
 
 
SHBA pėrpiqen pėr rezolutė tė re tė OKB-sė pėr Irakun
 
Uashington, 13 shkurt 2003 - Sipas tė dhėnave tė SHBA, aktualisht po vazhdojnė bisedimet pėr formulimin e njė rezolute tė re tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė pėr Irakun. Ēdo rezolutė e re duhet tė pėrforcojė vlefshmėrinė e rezolutės sė nėntorit, tha zėdhėnėsi i Presidentit amerikan, Ari Flajsher. SHBA dhe Britania e Madhe kėrkojnė tė miratohet njė rezolutė, e cila autorizon pėrdorimin e dhunės ushtarake, nėse Iraku i shkel kėrkesat pėr carmatim.

Ndėrkohė, Franca u ka shpėrndarė anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit njė letėr jozyrtare, nė tė cilėn paraqitet njė alternativė ndaj njė sulmi ndaj Irakut. Nė tė kėrkohet zgjerimi i inspektimeve tė armatimit, njė koordinator i pėrhershėm i OKB-sė nė Bagdad dhe angazhimi i ekspertėve tė doganave.
 
 
SHBA kritikon sėrish Gjermaninė dhe Francėn pėr qėndrimin ndaj Irakut
 
Uashington, 13 shkurt 2003 - Qeveria amerikane e kritikoi sėrish qėndrimin e Francės, Gjermanisė dhe Belgjikės pėr ndihmėn ndaj Turqisė. Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Ari Flajsher tha pėrsa i pėrket Gjermanisė, se ajo ėshtė nė njė shkallė tė tillė kundėr luftės, sa e "ka humbur ēdo objektivitet".

"Unė mendoj se ka dalė nė pah qė Gjermania, e cila ėshtė plotėsisht kundėr pėrdorimit tė forcės, do tė kundėrshtojė sėrish lidhjet e Osama bin Ladenit me Irakun, megjithė faktet qė parashtroi sekretari Pauell, se ne e dimė qė anėtarė tė Al Kaidės po veprojnė brenda Bagdadit", tha Ari Flajsher.
 
 
Franca dhe Gjermania sigurojnė Turqinė pėr mbėshtetje nė rast rreziku
 
Berlin, 13 shkurt 2003 - Pavarėsisht nga mosmarrėveshja formale nė NATO pėr mbrojtjen ushtarake tė Turqisė nė rast tė njė lufte nė Irak, Franca dhe Gjermania e kanė siguruar qeverinė e Ankarasė pėr mbėshtetje nė rast rreziku.
 
Presidenti francez, Zhak Shirak i tha nė njė bisede telefonikė homologut tė tij turk, Ahmet Nexhdet Sezer se do tė ofrohet ndihmė, nėse Turqia rrezikohet me tė vėrtetė. Nė mėnyrė tė ngjashme ėshtė shprehur edhe kancelari gjerman, Gerhard Shrėder.

Nė Kėshillin e NATO-s nė Bruksel vazhdojnė sot pėrpjekjet pėr gjetjen e njė kompromisi nė kėtė ēėshtje. Disa mbledhje radhazi tė 19 anėtarėve tė NATO-s pėr tė gjetur njė rrugėdalje kanė rezultuar pa sukses.
 
 
Gjatė luftimeve triditėshe nė Filipine janė vrarė 122 guerilė muslimanė
 
Pikit/ Filipine, 13 shkurt 2003 – Ministria filipinase ka deklaruar se gjatė luftimeve tė rrepta triditėshe nė ujdhesėn jugore Mindanao, janė vrarė 122 guerilė muslimanė, njofton Rojter.
 
Trupat, gjithashtu, kanė shpėtuar dy familje qė guerilasit e Frontit tė Ēlirimit Islamik tė Moros (MILF) i kishin mbajtur si mburojė njerėzore, tė cilėt ishin pėrpjekur tė iknin gjatė sulmeve tė njėsiteve tė atrmatės afėr qytetit Pikit, 580 mila nė juglindje tė kryeqytetit Manila.
 
I njėjti burim ka thėnė se gjatė kėtyre luftimeve janė vrarė tre ushtarė, kurse janė plagosur 15 tė tjerė.
 
 
Koreja e Veriut ka tėrhequr vėrejtjen se mund tė godasė caqet amerikane kudo nė botė
 
Phenian, 13 shkurt 2003 – Nė kohėn kur trysnia pėr heqjen dorė tė programve tė saja bėrthamore po rritet dhe ēėshtja do tė shqyrtohet edhe nė KS tė OKB-sė, Koreja e Veriut ka tėrhequr vėrejtjen se mund tė godasė objektivat amerikane kudo nė botė, njofton AFP.
 
"Nė rastin e masave tė vetėmbrojtjes, mund tė ndėrmirret njė sulm kundėr gjithė personelit ushtarak dhe kundėr tė gjitha komandave ushtarake tė Shteteve tė Bashkuara nė botė", ka thėnė zyrtari i lartė i Ministrisė sė Jashtme, Ri Kvang Hjok, nė njė intervistė pėr kėtė agjenci.
 
 
Osama bin Ladeni parasheh se do tė vdesė si "martir"
 
Londėr, 13 shkurt 2003 - Njė agjenci e lajmeve islamike, Al Ansaar, ka njoftuar sot se ka njė shirit tonik tė Osama bin Ladenit nė tė cilin lideri i rrjetit terrorist i Al Kaidės parasheh se do tė vdesė si "martir" me rastin e sulmeve kundėr armiqve.
 
Kjo agjenci me seli nė Birmingen pohon se incizimi tonik qė zgjat 53 minuta ėshtė bėrė kėtė muaj dhe ėshtė siguruar pėrmes njė shitėsi nė internet.
 
 
Beogradi bėn plane pėr kinse sulmet terroriste nga Kosova
 
Beograd, 13 shkurt 2003 - Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė ka njoftuar tė enjtėn se policia po ndėrmerr masa parandaluese dhe tė tjera tė sigurisė sepse, siē thuhet, "planet e grupeve terroriste nė Kosovė dhe nė rajon po krijojnė njė rrezik real tė formave tė ndryshme tė sulmeve terroriste nė vend".
 
 
Tė pakten 16 protestues janė vrarė dhe 80 tė tjerė janė plagosur nė demonstratat nė Bolivi
 
La Paz, 13 shkurt 2003 – Tė pakten 16 protestues, pėrfshirė edhe 4 policė zyrtarė, janė vrarė dhe 80 tė tjerė janė plagosur nė demonstratat masovike kundėr ngritjes sė taksave nga ana e presidentit Gonzalo Sanēez de Lozada, i cili kėshtu u detyrua t'i shfuqizojė ato, njofton AFP.
 
Pėrleshjet e sė merkurės sollėn situatėn buzė shpėrthimit tė protestės nacionale, tė thirrur nga sindikata mė e madhe e vendit pėr tė protestua kundėr politikės ekonomike tė presidentit, nga i cili ėshtė kėrkuar edhe dorėheqja.
 
 
Pauell pėrsėri nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė
 
Uashington, 13 shkurt 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell tha se duket qartė se Iraku nuk e ka kaluar provimin e ēarmatimit tė vendosur nga Kėshilli i Sigurimit.

Nė njė interpelancė para kongresit amerikan, zoti Pauell tha se dėshtimi i Kėshilli tė Sigurimit pėr tė detyruar Irakun tė pėrmbushė rezolutėn pėr ēarmatim tė nėntorit tė vitit tė kaluar do tė rrezikonte besueshmėrinė politike tė kėshillit.
 
Ai tha se do t'i konfrontonte kolegėt e tij gjermanė dhe francezė mbi motivet pėr kėtė vonesė tė mėtejshme nė ndėrmarjen e veprimeve.

"Franca dhe Gjermania po rezistojnė. Ato besojnė se duhen mė shumė inspektime, mė shumė kohė. Pyetja ime do tė jetė: Pėrse mė shumė inspektorė? Edhe sa kohė mė shumė duhet t'u jepet?
 
Apo thjesht po shkaktoni vonesa pėr ta shpėtuar Sadam Huseinin nga pėrgjegjėsia dhe nga ēarmatimi? Kėto janė pyetjet sfiduese qė to tė shtroja para tyre tė premten dhe javėn e ardhshme ndėrsa debati mbi kėtė ēėshtje vazhdon".
 
 
Dyshime tė OKB-sė pėr raketat irakiane
 
Bagdad, 13 shkurt 2003 - Njoftohet se ekspertėt e raketave kanė arritur nė pėrfundimin se Iraku po zhvillon raketa balistike qė i kalojnė kufizimet e vendosura nga Kombet e Bashkuara.

Rėndėsia strategjike nuk ėshtė e qartė. Ato mund tė godasin Kuvajtin, por nuk mund tė shkojnė deri nė Izrael.

Megjithatė ēėshtja ka tė bėjė me atė nėse kėto raketa mund tė adaptohen pėr tė fluturuar mė tej.

Shqetėsimi tjetėr ėshtė nėse kėto raketa mund tė mbajnė kapsula me pajisje kimike dhe biologjike.

Iraku mohon se raketat e tij kalojnė kufizimet e vėna nga OKB-ja.
 
 
SHBA-tė kanė vendosur rreth Uashingtonit avionė lufte e radarė pėr mbrojtjen ajrore
 
Uashington, 13 shkurt 2003 - Autoritetet e Shteteve tė Bashkuara thonė se kanė vendosur rreth Uashingtonit avionė lufte, radarė pėr mbrojtjen ajrore dhe lansues raketorė pas alarmimeve pėr kėrcėnime tė larta terrori.

Zėdhėnėsja e Komandės pėr Mbrojtjen e Hapėsirės Ajrore tė Amerikės Veriore, majorja Brenda Barker tha se tash ėshtė aktivizuar siguria e jashtwzakonshme.
 
Ajo tha se pėrgjigja pėrfshin raketa kundėr ajrore Avenger, radarė Sentinel dhe raketa Stinger nė tokė, shėrbim helikopterėsh nė ajėr dhe aeroplanė luftarakė qė patrullojnė mbi krye.
 
 
Bler thotė se KS akoma mund tė miratojė njė rezolutė tė dytė pėr Irakun
 
Londėr, 13 shkurt 2003 - Kryeministri britanik, Toni Bler ka thėnė se Kėshilli i Sigurimit akoma mund tė miratojė njė rezolutė tė dytė pėr Irakun pėr tė autorizuar pėrdorimin e forcės, duke pėrsėritur se kriza rreth Irakut duhet tė zgjidhet nėpėrmjet Kombeve tė Bashkuara.
 
"Nėse Iraku bashkėpunon, atėherė inspektorėt mund tė kenė aq kohė sa u nevojitet dhe dėshirojnė pėr tė kryer punėn e tyre.
 
Nga ana tjetėr, nėse Iraku nuk bashkėpunon, atėherė duhet tė jemi tė kujdesshėm qė tė mos gjendemi sėrish nė situatėn nė tė cilėn ishim nė vitet 90' kur inspektorėt qėndruan atje pėr katėr vite", ka thėnė kryeministri britanik.
 
 
NATO nuk arriti tė dakordohet pėr mbrojtjen e Turqisė nė rast lufte
 
Bruksel, 13 shkurt 2003 - NATO nuk arriti as gjatė pėrpjekjeve tė djeshme tė pėrsėrituara qė tė dalė nga qorrsokaku lidhur me planifikimin pėr mbrojtjen e Turqisė nė rast lufte tė prirė nga Shtetet e Bashkuara kundėr Irakut, megjithė se u paraqit edhe njė propozim pėr kompromis, ka thėnė njė diplomat.
 
"Takimi u mbyll, ata dėshtuan tė arrijnė pajtueshmėri. Tė tre mbajtėn qėndrimet e tyre", ka thėnė diplomati, duke iu referuar rezistencės nga Franca, Gjermania dhe Belgjika.

Diplomati ka thėnė se ndoshta do tė ketė njė takim tjetėr tė ambasadorėve tė NATO-s tė enjten pėr tė gjetur njė zgjidhje.
 
 
Pauell thotė se rasti i Kosovės ėshtė shembulli mė i pėrsosur i intervenimit ushtarak edhe pa lejen e OKB-sė
 
Uashington, 13 shkurt 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauel ka deklaruar tha dje nė Uashington se rasti i Kosovės ėshtė shembulli mė i pėrsosur i intervenimit ushtarak edhe pa lejen e Kombeve tė Bashkuara. Ai i bėri kėto komente duke diskutuar pėr ēėshtjen e Irakut.
 
Pauell tha se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė njė obligim si vendi mė i fuqishėm nė botė qė tė pėrpiqen tė mbrojmė qėndrimin e tyre para OKB-sė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.