7.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte, 7 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Rugova i shkruan Bushit: Kosova qėndron plotėsisht nė pėrkrahje tė SHBA-ve nė luftėn kundėr terrorizmit

  • Presidenti Rugova u takua me zyrtaren e lartė tė Departamentit tė Shtetit

  • Presidenti Rugova u takua me kongresistėt Eliot Engėll dhe Sju Kelli

  • Presidenti Rugova mori pjesė nė "Lutjen e mėngjesit" nė Uashington

  • Zėdhėnėsi i LDK-sė pėr fjalimin e Shtajnerit para KS tė OKB-sėZėdhėnėsi i LDK-sė pėr fjalimin e Shtajnerit para KS tė OKB-sė

  • SHBA-tė i bashkojnė shqiptarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė

  • Podujevė: KFOR-i nė bashkėpunim me policinė e UNMIK-ut dhe SHPK-nė po punojnė pėr mbajtjen e sigurisė

  • U protestua pėr lirimin e tė akuzuarve tė Grupit tė Llapit

  • LDK nė Gjilan: Tė njihet pavarėsia e Kosovės, sepse ajo ėshtė shpallur me Referendum

  • Rusia nuk pakėson numrin e paqeruajtėsve nė Kosovė

  • Kongresistėt amerikanė Eliot Engėll dhe Xhim Moren konstatojnė se ka ardhur koha qė Kosovės t'i njihet pavarėsia

  • Shtajner pėrsėriti para Kėshillit tė Sigurimit se ende nuk mund tė tė definohet statusi final i Kosovės

  • Asociacionet e familjeve tė zhdukura kanė diskutuar ēėshtjen e personave tė zhdukur

  • Buēkovski dhe Ēoviq "tė shqetėsuar" pėr "disa sinjale" nė luginėn e Preshevės dhe nė Kosovė

  • Britania vėshtirėson azilin pėr shqiptarėt

  • Presidenti Moisiu pėrsėrit mbėshtejtjen e vendit ndaj SHBA pėr cėshtjen e Irakut

  • Shqiptarėt e Maqedonisė tė diplomuar nė Kosovė kėrkojnė njohjen e diplomave tė tyre

  • Ambasadori i NATO-s nė Shkup thotė se nuk do tė lejohet asnjė trazirė nė Maqedoni

  • Tre kryengritės tė Tigrave Tamilė kanė hedhur veten nė erė pasi janė zėnė duke kontrabanduar armė

  • Siria ka strehuar njė sasi tė armėve tė Irakut

  • Njė oficer i CIA-s ka vdekur dhe dy tė tjerė janė plagosur nė njė aksident nė Afganistan

  • Forcat speciale amerikane kanė arrestuar disa persona nė Afganistan

  • Bush i thotė Irakut "loja mbaroi"

  • Bler bind britanikėt pėr Irakun

  • Turqia i ofron bazat SHBA-sė pėr Irakun

  • Reagimet e vendeve evropiane pėr krizėn rreth Irakut


 

Rugova i shkruan Bushit: Kosova qėndron plotėsisht nė pėrkrahje tė SHBA-ve nė luftėn kundėr terrorizmit
 
Uashington 7 shkurt 2003 - President i Kosovės Ibrahim Rugova i ka dėrguar Presidentit tė SHBA-ve, Xhorxh Bush, njė letėr pėrkrahjeje nė lidhje me politikėn amerikane rreth Irakut.

Po e japim tė plotė tekstin e letrės:

"Po ju shkruaj nė emėr tė popullit tė Kosovės pėr tė shprehur mirėnjohjen time pėr pėrkrahjen tuaj tė vazhdueshme pėr Kosovėn. Jemi tė vetėdijshėm se lidershipi juaj dhe i administratės suaj janė me rėndėsi thelbėsore pėr paqen, stabilitetin dhe prosperitin nė rajonin tonė.

Nga ana jonė, Presidenca, Qeveria, Kuvendi dhe populli i Kosovės angazhohen fuqishėm pėr progres nė ndėrtimin e njė shoqėrie plotėsisht pėrfshirėse, pėr sundim tė ligjit, si dhe tė qeverisjes sė mirė, me synimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe demokratike.

Kosova qėndron plotėsisht nė pėrkrahje tė Shteteve tė Bashkuara nė luftėn kundėr terrorizmit. Ne jemi me ju nė pėrcaktimin Tuaj pėr tė luftuar kėtė tė keqe kudo qė kėrcėnon lirinė dhe shoqėrinė e lirė. Duke pasė pėrjetuar vetė tiraninė dhe terrorin, ne e dimė se Shtetet e Bashkuara dhe bashkėsia e kombeve tė civilizuara nuk mund tė sprapsen nga kjo detyrė.

Nė kohėn kur vendi juaj po pėrgatitet pėr veprim eventual nė Irak, ju keni pėrkrahjen tonė tė plotė politike. Veē kėsaj, ne do tė kishim nderin dhe kėnaqėsinė tė ofrojmė ndihmė konkrete nė cilėndo fushė qė ju e kėrkoni dhe ėshtė e realizueshme.

Ju falėnderojmė sėrish pėr pėrkrahjen tuaj. Faleminderit pėr vėmendjen tuaj", thuhet nė fund tė letrės sė sė Presidentit Rugova drejtuar Presidentit amerikan Xhorxh Bush.
 
 
Presidenti Rugova u takua me zyrtaren e lartė tė Departamentit tė Shtetit
 
Uashington, 7 shkurt 2003 – Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, pati tė enjtėn njė takim nė Departamentin e Shtetit me zonjėn Xhenet Bog (Janet Bogue), zėvendėsndihmėse e Sekretarit Amerikan tė Shtetit.

Nė takim u bisedua pėr ēėshtjet aktuale dhe perspektivat e zhvillimit nė Kosovė.

President Rugova foli pėr arritjet nė Kosovė, pėr objektivat e institucioneve tona – zhvillimin ekonomik, investimet, privatizimin, si dhe integrimin e brendshėm tė shoqėrisė e tė grupeve etnike tė Kosovės.

Presidenti ritheksoi qėndrimin se njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės krijon stabilitet nė rajon, duke vėnė nė pah poashtu se ėshtė punuar dhe po punohet edhe nė shtegun e standardeve, qė shihen si tė domosdoshme pėr pėrcaktimin e statusit pėrfundimtar.

Zyrtarja e lartė e Departamentit tė Shtetit, Xhenet Bog, vlerėsoi autoritetin moral e politik udhėheqės tė Presidentit Rugova, dhe parashtroi qėndrimin amerikan nė lidhje me rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė krijuar njė ambient pėrfshirės pėr tė gjithė nė Kosovė.

Presidenti Rugova dhe zonja Bog biseduan edhe pėr kontekstin e sotėm ndėrkombėtar, nė radhė tė parė nė lidhje me krizėn nė Irak.

Presidenti i Kosovės shprehu pėrkrahje pėr politikėn amerikane rreth Irakut. Me kėtė rast, Presidenti Rugova ia dorėzoi zonjės Bog njė letėr pėr Presidentin Bush.
 
 
Presidenti Rugova u takua me kongresistėt Eliot Engėll dhe Sju Kelli
 
Uashington, 7 shkurt 2003 – Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova pati takime tė veēanta me dy miq tė Kosovės, kongresistin Eliot Engėll dhe kongresisten Sju Kelli (Sue Kelly), bashkėdrejtues tė Kėshillit pėr Ēėshtje Shqiptare nė Kongresin Amerikan.

Nė takime u bisedua pėr gjendjen nė Kosovė, pėr ēėshtjet aktuale politike e ekonomike, pėr funksionimin e institucioneve tė Kosovės, si dhe pėr rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė hapur perspektiva tė zhvillimit tė vendit tonė.

Nė njė bisedė tė gjatė e miqėsore, Presidenti Rugova dhe kongresisti Engel kėmbyen mendime pėr aspekte tė ndryshme tė gjendjes nė Kosovė, pėrfshirė edhe statusin, duke qenė tė njė mendjeje se pavarėsia e Kosovės siguron stabilitet politik e ekonomik nė Kosovė e nė rajon.

Presidenti Rugova falėnderoi zotin Engėll dhe zonjėn Kelli pėr angazhimin e tyre tė vazhdueshėm nė tė mirė tė Kosovės.
 
 
Presidenti Rugova mori pjesė nė "Lutjen e mėngjesit" nė Uashington
 
Uashington, 7 shkurt 2003 – Me ftesė tė Kongresit Amerikan, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova mori pjesė tė enjtėn nė Uashington nė ceremoninė tradicionale amerikane, e 51-ta me radhė sivjet, tė njohur si "Lutja e mėngjesit".

Nė sallėn gjigante tė hotelit Hilton, ku merrnin pjesė figura tė rėndėsishme amerikane e ndėrkombėtare, duke filluar nga Presidenti Bush, Presidenti i Kosovės gjendej nė grupin e pjesėmarrėsve nga kreu i sallės.

Gjatė qėndrimit disaditėsh nė Uashington, Presidenti Rugova ka realizuar disa takime me zyrtarė amerikanė e miq tė vendit tonė nė SHBA.
 
 
Zėdhėnėsi i LDK-sė pėr fjalimin e Shtajnerit para KS tė OKB-sėZėdhėnėsi i LDK-sė pėr fjalimin e Shtajnerit para KS tė OKB-sė
 
Prishtinė, 7 shkurt 2003 - Raporti i djeshėm i kryeadministratorit tė Kosovės, z.Shtajner, para KS tė OKB-sė ėshtė nė vazhdėn e raporteve qė paraqet pėrfaqėsuesi special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė para Kėshillit tė Sigurimit pėr ēdo tre muaj. Varėsisht edhe nga konteksti kohor, raporti i fundit i tij dallon nga ai paraprak, deklaroi Lulzim Zeneli, zėdhėnės i LDK-sė.

Nė raportin e fundit, kryeadministratori Shtajner u fokusua nė dy ēėshtje: nė ēėshtjen e statusit tė Kosovės, pėr tė cilėn tha, se si viti 2003 do tė jetė njė vit kur do tė vihen themelen dhe njė bazė e fortė qė do tė ēonte nga zgjidhja e statusit final tė Kosovės, qė aludon nė pėrmbushjen e standardeve para statusit qė ai i ka vėnė, thotė Zeneli.

"Natyrisht se qėndrimi i LDK-sė ėshtė i njohur publikisht, se krahas angazhimit tonė tė pėrbashkėt me ndėrkombėtarėt, ne kėrkojmė njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės, ku edhe tė gjitha proceset qė po zhvillohen nė Kosovė dhe rajon japin premisa tė realizimit tė saj", tha zėdhėnėsi Zeneli.

Ai theksoi pėrqėndrimi i z.Shtajner gjatė raportimit tė tij ishte nė arritjet e shumta qė janė bėrė nė Kosovė, por edhe nė sfidat me tė cilat po pėrballet Kosova. Me fjalė tė tjera, raporti i kryeadministratorit Shtajner para KS tė OKB-sė ishte nė suazat e vlerėsimit tė autoriteteve ndėrkombėtare qė janė tė vendosura nė Kosovė me mandat administratimi.

Para sė gjithash, nė kėtė raport e mira ėshtė se megjithatė zhvillimet e shumta tė politikave globale nė kėtė kohė, bota e para sė gjithash, SHBA-tė dhe OKB-ja vazhdon tė jetė e pėrqėndruar nė Kosovė dhe rajon, Lulzim Zeneli, zėdhėnės i LDK-sė.
 
 
SHBA-tė i bashkojnė shqiptarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė
 
Uashington, 7 shkurt 2003 - Kėshilli Kombėtar Shqiptaro – Amerikan (KKSHA), tė mėrkuren mbrema organizoi njė takim koktej nė Rejbėrn Office Bilding tė Kongresit Amerikan nė kryeqytetin e SHBA – ve, Washington DC pėr delegacionin e Shqipėrisė, delegacionin e Kosovės, delegacione kėto qė janė tė ftuara tė marrin pjesė nė takimin tradicional amerikan "Lutjet e Mėngjesit", dhe zyrtarėve amerikanė.

Tė pranishėm nė kėtė takim ishin Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, Alush Gashi, Servet Pėllumbi, Namik Dokle dhe delegacioni pėrcjellės i Shqipėrisė, kongresistėt demokratė dhe bashkėkryetarėt e grupit pėr shqiptarė nė Kongresin e SHBA – ve Eliot Engel dhe Sue Kelli, kongresmeni Erl Pomeroj, kongresmeni Xhejms Moran, miku i madh i shqiptarėve ambasadori William Woker, zoti Donald Braum nga Departamenti i Shtetit, ambasadori William Rajerson, Xhoshua Blek nga desku pėr Kosovėn pranė Departamentit tė Shtetit, Polla Fini – drejtoreshė pėr Europėn nė USID, analistėt dhe ekspertėt pėr tė drejtėn nderkombėtare Poll Williams dhe Xhejms Huper, etj.

Nė njė komunikatė tė KKSHA thuhet se qėllimi i kėtij takimi, qė tashmė ėshtė bėrė tradicional ishte qė delegacioni i Shqipėrisė dhe ai i Kosovės drejtpėrsedrejti tė takohen me zyrtarėt dhe miqtė amerikanė dhe tė shkėmbejnė mendimet nė mes veti, qė doli njė takim shumė i qėlluar dhe konstruktiv pėr tė gjitha palėt.

Tema pėr tė cilat mė sė shumti u bisedua dhe tė cilat dominuan gjatė mbrėmjes ishin: statusi politiko–juridik i Kosovės d.m.th. mosdefinimi i tij; siguria dhe lufta kundėr krimit tė organizuar dhe lufta kundėr korrupsionit si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė; korridori i tetė; rruga Durrės Prishtinė; joshja e investimeve nga jashtė si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė etj.

Sa i pėrket Kosovės dhe statusit politiko – juridik me kėtė janė lidhura si zhvillimi ekonomiko – shoqėror ashtu edhe investimi potencial nga jashtė. Gjithashtu nė komunikatė mė tutje theksohet:

Mosdefinimi i statusit tė Kosovės frenon zhvillimin ekonomik si dhe atė shoqėror-kulturor dhe largon e zbraps investitorėt potencialė nga jashtė.
 
Statusi i padefinuar i Kosovės ėshtė duke e pamundėsuar Kosovėn qė t'i shfrytėzojė ndihmat dhe kreditimet e ndryshme nga institucionet ndėrkombėtare siē janė Banka Botėrore, Fondi Monetar Nderkombėtar etj. dhe mu pėr kėtė bisedimet pėr statusin e Kosovės duhėt tė fillojnė sa mė pare dhe atė nėn mbikqyrjen e SHBA–ve dhe se me dhėnien e kompetencave tė plota qeverisėse kosovarėve.
 
Kosovarėt pra, do tė jenė nė gjendje qė edhe standardet demokratike qė po i kėrkon bashkėsia nderkombėtare t'i pėrmbushin, thuhet nė komunikatėn e KKSHA.
 
 
Podujevė: KFOR-i nė bashkėpunim me policinė e UNMIK-ut dhe SHPK-nė po punojnė pėr mbajtjen e sigurisė
 
Podujevė, 7 janar – Situata nė rajonin tonė tė pėrgjegjėsisė ėshtė e qetė dhe kjo gjendje mbretėron edhe nė kufi, - ka pohuar oficeri i Batalionit ēeko-sllovak, Kollarik, nė konferencėn e sotme pėr gazetarė e cila u mbajt nė zyrėn e SIMIC-ut ēeko-sllovak. Kollarik njoftoi KFOR-i se nė njė operacion nė Majac tė Poshtėm janė gjetur 5 armė gjueti, njėra nga tė cilat pa leje.
 
"Gjatė operacionit janė gjetur edh edy thika dhe njė uniformė e UĒK-sė dhe njė uniformė serbe", pohoi Kollarik. Ai njoftoi gazetarėt se KFOR-i ēeko-sllovak po vazhdon eliminimin e qenėve endacakė dhe se kjo do tė vazhdojė edhe kėtė muaj.

Nė pikėn G-3 misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė ka organizuar njė lloj ekspozite rrobash tė tė vdekurve pėr t'u mundėsuar disa serbėve qė t'i identifikojnė ato, por serbėt nuk kanė gjetur asgjė, tha Kollarik.
 
Ndėrkaq shefi i SIMIC-ut mbitogeri Pavel Mraz njoftoi se nė kuadėr tė bashkėpunimit me popullatėn civile KFOR-i ka shpėrndarė ushqim pėr familjet e varfėra qė ka siguruar ADRA ēeke. "Jemi duke punuar bashkė me DMPD-nė e komunės qė ta hapim njė ekspozitė nga vizita e nxėnėsve tė shkollave tė Podujevės bėrė Republikės Ēeke vitin e kaluar", tha z. Mraz.

Nė pyetjen lidhur me paraqitjen e njerėzve tė armatosur e me maska edhe nė fshatin Bradash mbitogeri Lofler nuk e komentoi, por tha se KFOR-i nė bashkėpunim me policinė e UNMIK-ut dhe SHPK-nė po punojnė pėr mbajtjen e sigurisė pėr tė gjithė qytetarėt.

Do theksuar se policia rajonale e UNMIK-ut e Prishtinės ka njoftuar se njė person ka lajmėruar policinė se mbrėmė rreth orės 21.50, derisa po udhėtonte drejt fshatit Bradash me familjen e tij, persona tė maskuar e kanė ndalur duke i bllokuar rrugėn me dy vetura, por ai ka shpėtuar pasi ka alarmuar shtėpitė e afėrta dhe tė dyshuarit kanė ikur nga vendi ngjarjes.
 
 
U protestua pėr lirimin e tė akuzuarve tė Grupit tė Llapit
 
Podujevė, 7 janar – Rreth orės 12 nė rrugėn “Zahir Pajaziti” nė qendėr tė Podujevės, tri asociacionet e dala nga lufta e UĒK-sė organizuan njė protestė pėr lirimin e tė ashtuēuajturit Grupi i Llapit gjykimi i tė cilit ėshtė paralajmėruar kėtė muaj.

Nė kėtė protestė morėn pjesė disa qindra qytetarė qė brohoritėn dhe kėrkuan lirimin e ish Komandantit tė ZOLL-it Rrustem Mustafės – Remit, dhe tė akuzuarve Latif Gashi, Naim Kadriu dhe Nazif Mehmeti.
 
 
LDK nė Gjilan: Tė njihet pavarėsia e Kosovės, sepse ajo ėshtė shpallur me Referendum
 
Gjilan, 6 shkurt 2003 - Dega e LDK-sė nė Gjilan, bashkė me Forumin e Rinisė, Forumin e Gruas si dhe nėndegėt e aktivet, lidhur me iniciativėn e 42 deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės, nėpėrmjet zėdhėnėsit tė kėsaj Dege, zotit Sabit Rrustemi, ka lėshuar kėtė reagim:

Nisma e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), qė tashmė si e "pavarur" ka marrė mbėshtetjen e 42 deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės, nuk ka nevojė pėr t'i pėrsėritur aktet qė shumė vite mė parė i kemi kryer por, ka nevojė qė ato akte, siē ėshtė edhe shpallja e Pavarėsisė sė Kosovės nėpėrmjet Referendumit tė vitit 1991 t'i avancojė mėtutje, pėrmes forcimit tė instituconeve demokratike, funksionalizimit tė tyre dhe vėnies nė shėrbim tė qytetarėve si dhe tė kėrkesės kėmbėngulėse dhe tė vazhdueshme qarqeve ndėrkombėtare pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės.

Mbajtja e njė Referendumi pėr Pavarėsinė e Kosovės, siē ishte ai i 26-30 shtatorit tė vitit 1991 ėshtė akt mė i fuqishėm se ēdo Deklaratė e cilitdo kuvend qoftė ai, pavarėsisht se edhe nė kėtė Kuvend tė Kosovės janė tė zgjedhurit e popullit.

Mbi themelet e atij Referendimi pėr Kosovės shtet sovran dhe tė pavarur u mbajtėn edhe dy herė radhazi zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale dhe, ne sot, nė rrethana krejtsisht tė lira nuk guxojmė t'i pėrbuzim apo nėpėrkėmbur.

Ngjashėm si Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, do tė duhej qė edhe Kuvendi i Kosovės po edhe Qeveria e saj, tė kėrkojnė edhe njohjen formale tė kėsaj Pavarėsie, sepse nuk kemi nevojė pėr ta nėpėrkėmbur atė vullnet tė asaj kohe i cili u shpreh para tytave tė artilerisė sė rėndė serbe.

Sigurisht qė sot, po edhe nė ēfarėdo dite tjetėr, i njejti vullnet jo vetėm qė nuk ka ndėrruar por, vetėm ėshtė fuqizuar andaj, nuk ka nevojė pėr t'i kthyer proceset e pavarėsimit tė Kosovės mbrapa.
Kuvendi i Kosovės vetėm do tė t'i drejtohet OKB-sė, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės si dhe Bashkimit Europian e vendeve tė tjera tė botės pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės.

Nuk kemi nevojė tė manifestojmė diletantizėm politik si dhe sa herė tė ndėrrohen garniturat politike nė Kuvendin e Kosovės tė kėrkojmė edhe "shpallje" tė pavarėsisė sė Kosovės pėr marketing apo alibi politike.

Po, kemi nevojė pėr njė koncensus brenda vetė Kuvendit tė Kosovės pėr njohjen formale tė Pavarėsisė sė Kosovės, koncensus i arritur edhe me pajtimin e ndėrkombėtarėve i cili do ta unifikonte si faktorin politik tė pėrfaqėsuar nė Kuvend, ashtu edhe atė jashtė Kuvendit dhe do ta sforconte besimin nė popull se ecja drejt procesit tė realizimit tė pavarėsisė sė Kosovės bėhet nga tė gjithė dhe ėshtė e pėrbashkėt.

Po, edhe para botės demokratike dalim mė seriozė, anipse ata mirėfilli e dinė pėrcaktimin tonė. Tė njihet pavarėsia e Kosovės se ajo ėshtė e shpallur me Refrendum.
 
 
Rusia nuk pakėson numrin e paqeruajtėsve nė Kosovė
 
Moskė, 7 shkurt 2003 - Komandanti i kontigjentit paqeruajtės rus nė Kosovė, gjeneralmajori Nikollaj Krivencov, ka njoftuar se ėshtė bėrė vetėm ndėrrimi i planifikuar i kėtij kontigjenti e jo pakėsimi i numrit tė paqeruajtėsve rusė nė Kosovė.

Krivencov ka saktėsuar se me vendimin e komandantit tė forcave tė armatosura tė Federatės ruse, Rusia do tė ruajė praninė e saj nė Kosovė dhe se Ministria e Mbrojtjes nuk planifikon pakėsimin e ushtarėve nė rajon. Ky gjeneral rus thotė se aktualisht nė Kosovė ka 650 ushtarė dhe oficerė rusė.
 
 
Kongresistėt amerikanė Eliot Engėll dhe Xhim Moren konstatojnė se ka ardhur koha qė Kosovės t'i njihet pavarėsia
 
Uashington, 7 shkurt 2003 - Nė Zyrat e Komisionit tė Kongresit amerikan pėr Marrėdhėniet me Jashtė u mbajt njė takim me lobistėt shqiptaro-amerikanė.
 
Anėtari i lobit drejtues tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Ameriakan Ekrem Bardha deklaroi se ky takim ėshtė njė rast ideal pėr pėrfaqėsuesit nga Shqipėria dhe Kosova qė tė njihen me kolegėt e tyre amerikanė dhe tė vendosin lidhje tė drejtėpėrdrejta.
 
Ai tha se miqtė amerikanė e kanė organizuar kėtė mbrėmje pėr tė pritur bashkatdhetarėt nga Shqipėria dhe nga Kosova. Nė kėtė takim morėn pjesė shumė personalitete amerikane, senatorė, kongresistė pėr t'u njohur dhe pėr tė biseduar pėr problemet nė rajon, sidomos nė Kosovė, nė Shqipėri, nė Maqedoni dhe nė Mal tė Zi, njofton "Zėri i Amerikės".

Kongresisti Xhim Moren nga Virgjinia, anėtar i grupit tė Kongresit amerikan qė merret me ēėshtjet shqiptare dhe qė njihet nga pėrkrahėsit kryesor pėr ēėshtjen e Kosovės nė Uashington theksoi se Jugosllavia de jure nuk ekziston mė dhe se ka ardhur koha qė edhe Kosovės t'i njihet pavarėsia.
 
Ndėrkaq, kongresisti Eliot Engėll nga Nju-Jorku thotė se grupi nė Kongres mbi ēėshtjet shqiptare qė ai e kryeson ėshtė duke zhvilluar diskutime mbi kėtė ēėshtje dhe ligjvėnėsit ende nuk kanė dalė me njė vendim tė qartė se si duhet vepruar.
 
Z. Engėll thotė se disa ligjvėnės shikojnė paraqitjen e rezolutave pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, ndėrkaq disa tė tjerė parapėlqejnė ushtrimin e ndikimit para administratės dhe Departamentit tė Shtetit. Ai u bėri thirrje shqiptarėve qė tė heqin dorė nga grindjet politike ndėrpartiake, pasi kėto grindje sipas tij i vonon ata nga arritja e qėllimit tė pėrbashkėt qė ėshtė pavarėsia e Kosovės.

Pėrkrahjen e madhe nė luftėn kundėr terrorizmit dhe krizės nė Irak qė SHBA-tė kanė marrė veēanėrisht nga shqiptarėt nė Shqipėri, nė Kosovė, Maqedoni e kudo, pėrbėn njė kujdes tė vazhdueshėm pėr Uashingtonin se te kombi shqiptar amerikanėt kurdoherė do tė gjejnė njė mik dhe aleat tė ngushtė"- theksoi ambasadori amerikan Uiliam Uoker.
 
 
Shtajner pėrsėriti para Kėshillit tė Sigurimit se ende nuk mund tė tė definohet statusi final i Kosovės
 
Nju-Jork, 7 shkurt 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner mbrėmė iu drejtua KS tė OKB-sė. Derisa komuniteti ndėrkombėtar pėrqėndrohet nė standardet dhe nė atė ēfarė dėshiron populli, politikanėt pėrqėndrohen nė statusin e Kosovės, tha Shtajner.
 
Sipas tij hapi i njėanashėm pėr krijimin e komunave serbe nė veri tė Kosovės nuk ka vlerė ligjore. Ndėrkaq lidhur me prioritetet e administratės ndėrkombėtare nė Kosovė, shefi i UNMIK-ut tha:

"Standardet, vendet e punės, siguria dhe shumetniciteti i mirėfilltė, bartja e kompetencave, nisja e dialogut tė drejtpėrdrejt Prishtinė - Beograd, pėrgatitja pėr integrimin evropian, janė prioritetet pėr vitin 2003".
 
Sipas Shtajnerit, standardet qė duhet arritur duhet tė jenė reale dhe tė shihen karshi tė arriturave nė rajon. Kosova edhe mė tutje ėshtė larg institucioneve vėrtet demokratike dhe tė njė shoqėrie ku minoritetet mund tė marrin pjesė tėrėsisht.

Papunėsia, tha Shtajner vazhdon tė jetė brengė kryesore, por investimet nga jashtė do tė mund tė vijnė kur tė plotėsohen standardet e njė shoqėrie demokratike funksionale.
 
Ai ka theksuar se nuk mund tė lejohet veprimi i strukturave paralele, prandaj edhe ėshtė themeluar administrata e UNMIK-ut nė Mitrovicė. Ai lavdėroi Beogradin se ka ndihmuar, por nė fushat tjera vazhdon t'i pėrkrahė strukturat paralele, duke vepruar nė baza njėetnike, theksoi Shtajner.

Nė Kosovė ėshtė arritur mjaft, por ka mbetur edhe shumė pėr t'u bėrė, tha Shtajner. Ndėrkaq sa i pėrket statusit pėrfundimtar Shtajner edhe njėherė para KS tė OKB-sė ka vlerėsuar se ende nuk janė pjekur kushtet qė tė definohet statusi final i Kosovės, duke e pėrsėritur tashmė formulėn pėr Kosovėn, para se tė diskutohet statusi i Kosovės duhet tė pėrmbushen tetė standardet e caktuara nga UNMIK-ut.
 
Ai ka shprehur shqetėsimin edhe pėr pėrēarjet politike siē ėshtė shprehur ai tė shqiptarėve dhe serbėve nė anėn tjetėr, cila politikė po e pengon ndėrtimin e mirėbesimit dhe tolerancės ndėretnike.
 
 
Asociacionet e familjeve tė zhdukura kanė diskutuar ēėshtjen e personave tė zhdukur
 
Prishtinė, 7 shkurt 2003 - Asociacionet e familjeve tė zhdukura kanė organizuar dje njė konferencė pėr tė diskutuar ēėshtjen e personave tė zhdukur. Nė kėtė takim ishin ftuar pėrfaqėsuesit e Zyrės sė UNMIK-ut dhe Komisionit Parlamentar tė Kosovės pėr Persona tė Zhdukur.
 
Qėllimi i kėsaj konference ėshtė qė t'i bashkojmė tė gjithė faktorėt qė janė tė involvuar nė kėtė ēėshtje pėr hulumtimin dhe pėr gjetjen e personave tė zhdukur dhe tė rrėmbyer gjatė luftės nė Kosovė, thotė Sheremet Ahmeti kryetar i Asociacioneve familjare pėr pėrsona tė zhdukur.
 
Ndėrkaq, shefi i Zyrės sė UNMIK-ut pėr persona tė zhdukur dhe mjekėsi ligjore thotė se kėtė vit shpreson se do tė pėrfundohet kjo punė nė Kosovė. Ai u bėri thirrje tė gjitha familjeve qė tė ofrojnė informata mė tė sakta lidhur me rrethanat pėr zhdukjen e mė tė dashurėve tė tyre.
 
 
Buēkovski dhe Ēoviq "tė shqetėsuar" pėr "disa sinjale" nė luginėn e Preshevės dhe nė Kosovė
 
Vranjė, 7 shkurt 2003 - Ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski dhe zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviq nė njė takim tė mbrėmshėm nė Vranjė, kanė vlerėsuar se pėr shkak tė situatės nė rajon ėshtė i domosdoshėm njė aksion i domosdoshėm dhe i sinkronizuar tė dy vendeve pėr eliminimin e terrorizmit.
 
Buēkovski dhe Ēoviq kanė shprehur "shqetėsimin" pėr, siē thuhet, "disa sinjaleve" nė luginėn e Preshevės dhe nė Kosovė rreth mundėsisė sė provokimeve tė reja tė cilat mund ta destabilizojnė rajonin.

Buēkovksi me kėtė rast ka paralajmėruar njė vizitė javėn e ardhshme nė Kosovė. Ndėrkaq, Ēoviq ka deklarauar se "rajoni nuk ka qetėsi dhe siguri pėrderisa nuk zgjidhet problemi i Kosovės".
 
 
Britania vėshtirėson azilin pėr shqiptarėt
 
Londėr, 7 shkurt 2003 - Shqipėria ėshtė pėrfshirė nė listėn e vendeve qė konsiderohen tė sigurta nga qeveria britanike.

Kjo do tė thotė se kėrkesat pėr azil qė paraqiten nga shtetas tė kėtyre vendeve, do tė konsiderohen si tė pabaza.

Listės sė shpallur para pak kohėsh prej 10 vendesh, pėrveē Shqipėrisė iu shtuan edhe Rumania, Bullgaria, Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia dhe Xhamajka.

Shtetasit nga kėto vende qė do tė kėrkojnė azil nė Britani duhet qė tė paraqesin argumenta shumė tė forta qė tė tregojnė se kėrkesa e tyre nuk ėshtė pa bazė.

Pėrndryshe atyre do t'iu refuzohet azili dhe nuk do tė kenė tė drejtė tė apelojnė nė Britani.
 
 
Presidenti Moisiu pėrsėrit mbėshtejtjen e vendit ndaj SHBA pėr cėshtjen e Irakut
 
Tiranė, 7 shkurt 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu pėrsėriti mbėshtetjen e vendit tė tij ndaj SHBA dhe aleatėve tė saj pėr ēėshtjen e Irakut.

Gjatė ceremonisė sė transferimit tė komandės sė shtabit tė misionit tė Natos nė Shqipėri ai deklaroi se rreziku terrorist dhe i regjimeve tė tilla si Iraku, vlerėsohet si njė kėrcėnim real pėr paqen dhe sigurinė nė botė.
 
Presidenti Moisiu rikonfirmoi se shteti dhe ushtria shqiptare janė dhe do tė jenė nė anėn e veprimeve tė SHBA dhe aleatėve tė saj, kundėr kėtij rreziku tė pėrbashkėt.

Shqipėria ėshtė ndėr dhjetė vendet europiane ish komuniste tė cilat po pėrgatisin njė deklaratė solidariteti ndaj SHBA pėr krizėn irakiane.
 
 
Shqiptarėt e Maqedonisė tė diplomuar nė Kosovė kėrkojnė njohjen e diplomave tė tyre
 
Shkup, 7 shkurt 2003 - Shqiptarėt e Maqedonisė tė diplomuar nė Universitetin e Prishtinės kėrkojnė njohjen uregjente tė diplomave tė tyre nga autoritetet maqedonase. Nė tė kundėrtėn ata kanė paralajmėruar protesta masive.
 
Kjo kėrkesė i ėshtė dėrguar Ministrisė sė Arsimit tė Maqedonisė, Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės, Rektoratit tė Universitetit tė Prishtinės, Administratės sė OKB-sė nė Kosovė dhe zyrės sė kėsaj administrate nė Shkup, Zyrės sė BE-s dhe asaj tė OSBE-sė dhe Partisė politike shqiptare nė pushtet - Bashkimit Demokratik pėr Integrim.
 
Kėshilli nismėtar nga institucionet e lartpėrmendura ka kėrkuar qė tė trajtojnė sa mė shpejt problemin e diplomave tė Kosovės. Ky kėshill kėrkon edhe mbėshtetjen e UNMIK-ut nga i cili kėrkon qė tė pėrkujtojė Maqedoninė se Universiteti i Prishtinės dhe shkollat e larta nė Kosovė janė tė njohura nga OKB-ja, anėtare e sėcilės ėshtė edhe Maqedonia.
 
 
Ambasadori i NATO-s nė Shkup thotė se nuk do tė lejohet asnjė trazirė nė Maqedoni
 
Shkup, 7 shkurt 2003 - Ambasadori i NATO-s nė Maqedoni, Nikollas Bigman paralajmėroi se nuk do tė lejohet asnjė trazirė nė kėtė vend. Ai i ka deklaruar BBC-sė se grupe tė vogla tė parėndėsishme duan qė tė shfrytėzojnė periudhėn e ndėrrimit tė komandės sė misioneve ushtarake nga ato tė NATO-s nė atė tė Bashkimit Evropian, por nė terren nuk do tė ketė asnjė ndryshim dhe njė gjė e tillė nuk do tė lejohet, tha ambasadori Bigman.
 
Ai nėnvizoi se nuk ka asnjė mundėsi qė dikush tė fillojė trazira pėr shkak tė ndėrrimit tė misioneve. Ky do tė jetė njė proces i vazhdueshėm, tha ambasadori i NATO-s nė Shkup dhe shtoi se komuniteti ndėrkombėtar nė asnjė mėnyrė nuk do tė pėrkrahė idenė e njė konflikti nė Maqedoni.
 
Sipas ambasadorit tė NATO-s ideologjia e kėtyre njerėzve ėshtė e prapambetur, duke shtuar se nuk ka asnjė mundėsi qė ata tė marrin ndonjė pėrkrahje nga komuniteti ndėrkombėtar. Pėrkundrazi, logjika e tyre e shekullit XIX pėr tė krijuar shtete tė mėdha gjatė 10-15 vjetėve tė fundit ėshtė bėrė alergjike pėr komunitetin ndėrkombėtar, tha ambasadori i NATO-s nė Shkup.
 
 
Tre kryengritės tė Tigrave Tamilė kanė hedhur veten nė erė pasi janė zėnė duke kontrabanduar armė
 
Berlin, 7 shkurt 2003 - Tre kryengritės tė Tigrave Tamilė kanė hedhur veten nė erė pasi mbikėqyrėsit e armėpushimit skandinavian sekuistruan barkėn e tyre me armė, vetėm disa orė para se tė pėrfundonin bisedimet paqėsore nė Gjermani, njofton Rojter.
 
Tė tre anėtarėt e Tigrave pėr Ēlirimin e Elamit Tamil (LTTE) kanė bėrė vetėvrasje nė barkėn e tyre nė bregdetin verior tė Xhafnės derisa po pėrpiqeshin tė kontrabandojnė armė nė ujėdhesė.
 
"Ata kanė hedhur nė erė barkėn. Ata kanė shkuar bashkė me shpėrthimin", ka thėnė Tejtur Torkelson, anėtar i Misionit mbikėqyrės tė Sri Lankės. Pėrkundėr kėtij incidenti, bisedimet ndėrmjet kryengritėsve dhe qeverisė sė Sri Lankės po vazhdojnė, ku nė krye tė axhendės ėshtė ēėshtja e tė drejtave tė njeriut.
 
Njoftohet se mbikėqyrėsit paqėsorė, qė kishin zėnė kėtė barkė me armė, kanė shpėtuar tė palėnduar pasi kishin zbarkuar prej saj para shpėrthimit. Thuhet gjithashtu se ky incidet do tė jetė temė shqyrtimi nė raundin e pėstė tė sotėm (tė sė premtes) tė bisedimeve.
 
 
Siria ka strehuar njė sasi tė armėve tė Irakut
 
Damask, 7 shkurt 2003 - Disa agjenci amerikane tė zbulimit besojnė se elementė mashtrues tė elitės udhėheqėse tė Sirisė kanė marrė miliona dollarė mito pėr strehimin e sigurt tė njė sasie tė armėve tė shkatėrrimit masiv tė Irakut, kanė thėnė disa ish-zyrtarė, qė kanė shėrbyer nė kėto agjenci, njofton UPI.
 
Armėt kimmike dhe biologjike janė bartur me kamionė nė njė depo municioni afėr bazės ushtarake Kan Abu Shamet, rreth 50 mila nė verilindje tė Damaskut, kanė thėnė zyrtarėt e lartpėrmendur. E dyshimtja kryesore nė kėtė operacion ėshtė Bushra al Asad, motėr e presidentit sirian, Bashar al Asad dhe burri i saj gjen.
 
Asaf Ēaukat, qė ėshtė njeriu i dytė nė organizatėn ushtarake tė inteligjencės Mukhabarat. Kėta zyrtarė kanė thėnė gjithashtu se presidenti Bush ka akuzuar Itrakun se po lėviz gjithandej depot dhe stabilimentet e armėve kimike dhe biologjike pėr t’i fshehur ato nga inspektorėt e Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Njė oficer i CIA-s ka vdekur dhe dy tė tjerė janė plagosur nė njė aksident nė Afganistan
 
Uashington, 7 shkurt 2003 – Njė oficer amerikan kundėrterrorist i CIA-s ka humbur jetėn dhe dy tė tjerė janė plagosur nė njė aksident me granatė gjatė stėrvitjeve me municion lufte nė Afganistan, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė kėsaj Agjencie, njofton Rojter.
 
Oficeri i vrarė ėshtė Helge Boes, 32-vjeēar, pjestėr i Qendrės Kundėrterroriste nė Afganistan dhe ka humbur jetėn kur granata ka shpėrthyer para kohe, thuhet nė deklaratėn e CIA-s, nė tė cilėn shtohet se njėri nga tė plagosurit e lartpėrmendur ka qenė plagosur rėndė, por tash ėshtė nė gjendje stabile, kurse tjetri ėshtė plagosur lehtė dhe tė dy pritet tė shėrohen krejtėsisht.
 
 
Forcat speciale amerikane kanė arrestuar disa persona nė Afganistan
 
Bagram, 7 shkurt 2003 – Forcat speciale amerikane kanė arrestuar disa persona, tė cilėt janė zėnė pas njė shkėmbimi zjarri tė sotėm (tė sė premtės) nė Afganistanin lindor, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi ushtarak amerikan, njofton Rojter.
 
Roxher King ka deklaruar gjithashtu se ata kanė shkrehur zjarr nė trupat amerikane derisa ato po kėrkonin njė kazermė tė tyre nė jugperendim tė qytetit Gardez. Ai tha se s’ka pasur viktima nė asnjėrėn palė.
 
 
Bush i thotė Irakut "loja mbaroi"
 
Uashington, 7 shkurt 2003 - Presidenti Bush e ka paralajmėruar Sadam Huseinin se Iraku duhet tė veprojė tani nėse dėshiron tė shmangė njė sulm tė udhėhequr nga amerikanėt.

Nė njė emision tė drejtpėrdrejtė televiziv, zoti Bush tha se Shtetet e Bashkuara e mirėpresin dhe e mbėshtesin miratimin e njė rezolute tė re nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, pėr sa kohė qė ajo do tė pėrforcojė kėrkesat pėr ēarmatosjen e Irakut.

"Kėshilli i Sigurimit nuk duhet tė tėrhiqet kur kėrkesat e paraqitura prej tij sfidohen nė mėnyrė cinike nga njė diktator. Shtetet e Bashkuara e pėrshėndesin dhe e pėrkrahin miratimin e njė rezolute tė re e cila duhet ta bėjė tė qartė se Kėshilli i Sigurimit qėndron fort pas kėrkesave qė i ka parashtruar Irakut," tha Bush.

Megjithatė zoti Bush e bėri tė qartė se nė qoftė se Kėshilli i Sigurimit nuk vepron, atėherė Amerika me aleatėt e saj do tė ndėrmerrnin tė gjithė hapat e nevojshėm pėr ta ēarmatosur Irakun.
 
 
Bler bind britanikėt pėr Irakun
 
Londėr, 7 shkurt 2003 - Kryeministri britanik Toni Bler, ka pranuar se pjesa mė e madhe e opinionit nė vendin e tij nuk do ta mbėshtesin njė sulm ushtarak kundėr Irakut nė qoftė se ai nuk autorizohet nga Kombet e Bashkuara.

Duke folur nė televizionin britanik pėrpara njė audience me kritikė tė politikės sė tij ndaj Irakut, zoti Bler tha se konfrontimi me Irakun ishte njė veprim i drejtė edhe nė qoftė se do tė bllokohej miratimi i njė rezolute tė dytė nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.

Por ai pranoi se ende kishte shumė pėr tė bėrė nė mėnyrė qė ta bindte publikun pėr nevojėn e luftės kundėr Irakut.
 
 
Turqia i ofron bazat SHBA-sė pėr Irakun
 
Ankara, 7 shkurt 2003 - Parlamenti turk ka votuar qė t'u lejojė Shteteve tė Bashkuara qė tė fillojnė pėrgatitjen e bazave dhe tė porteve ushtarake pėr njė sulm tė mundshėm ndaj Irakut, nė njė hap tė parė tė Turqisė nė rrugėn drejt luftės.

Qeveria pati njė shumicė tė rehatshme - 308 vota pro dhe 193 kundėr - megjithatė pak vetė nė Turqi e duan luftėn, pak duan qė tė ndihmojnė SHBA-nė nė konfliktin me Irakun.

Por nė momentin qė Turqia u bind se nuk mund ta ndalonte luftėn, udhėheqja e saj e kuptoi se nuk ka zgjidhje tjetėr, por tė pranonte kėrkesat amerikane pėr ndihmė.
 
 
Reagimet e vendeve evropiane pėr krizėn rreth Irakut
 
Paris, Berlin, 7 shkurt 2003 - Franca dhe Gjermania pėrsėritėn qėndrimin e tyre pėr vazhdimin e inspektimeve tė Kombeve tė Bashkuara pėr armėt nė Irak, pas raportit tė djeshėm tė Sekretarit amerikan tė Shtetit, Kolin Pauell nė OKB.

Ministri i Jashtėm francez, Dominik dė Vilpen tha se Iraku pėrbėn rrezik dhe duhet t'u pėrgjigjet shqetėsimeve ndėrkombėtare pėr armė tė shkatėrrimit nė masė.
 
Por ai tha se inspektimet duhet tė vazhdojnė dhe bėri thirrje pėr rritje tė konsiderueshme tė numrit tė inspektorėve tė Kombeve tė Bashkuara pėr armėt nė Irak.

Ndėrkohė, Gjermania mbėshteti propozimin francez pėr tė vazhduar inspektimet dhe i bėri thirrje Irakut qė tė bashkėpunojė.

Shefi i politikės sė jashtme tė Bashkimit Evropian Havier Solana, u tha gazetarėve se raporti i zotit Pauell e bėri shumė tė qartė se Bagdadi po fsheh materiale tė rrezikshme. Zoti Solana tha se koha nuk pret mė dhe Presidenti Saddam Hussein duhet tė bashkėpunojė dhe tė ēarmatoset plotėsisht.
 

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.