6.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte, 6 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Persona tė panjohur kanė sulmuar me shufra hekuri kryetarin e Gjykatės sė Qarkut nė Prizrenit Engjėll Ēettaj

  • Belgėt do tė investojnė projektin pėr zhvillimin e lagjes "Iliria" nė Gjilan

  • Zh.Guinar: Drejtimi i Komunės ėshtė nė duart e zyrtarėve vendorė kurse roli i UNMIK-ut ėshtė qė t'i pėrkrahė

  • 10 udhėtarėt e lėnduar po mjekohen me sukses nė qendrėn mjekėsore nė Podgoricė dhe Tivar

  • Anėtarėt e Kryesisė sė LDK-sė biseduan me udhėheqjen e Kuvendit Komunal tė Prishtinės

  • Analisti i GNK-sė, Nikollas Uajt pėrsėriti se zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e kushtėzuar

  • Nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan filloi rigjykimi ndaj 12 ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė

  • Nė Gjilan po rigjykohet edhe njė serb, i dėnuar mė parė me 20 vjet burgim pėr krime lufte

  • Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė sot shqyrton situatėn nė Kosovė

  • Solana ka pikėpamje tė kundėrta nga Gjingjiqi rreth zgjidhjes sė statusit tė Kosovės

  • Lajiq ka akuzuar ish-komandantėt e UĒPMB-sė se po "radikalizojnė rrethanat politike" nė Luginėn e Preshevės

  • Letra e kryeministrit serb drejtuar presidentit amerikan ka shkaktuar pakėnaqėsi nė Uashington

  • N. Ēoviq: Policėt e rinj qė po aftėsohen nė Vushtrri janė ish-pjesėtarė tė MPS dhe pjesėtarė tė "Rojave tė urės"

  • Gjingjiq kėrkon nga fuqitė perėndimore qė bisedimet pėr statusin e Kosovės tė fillojnė nė muajin qershor

  • Kandidati pėr president tė Unionit Serbi-Mali i Zi thotė se shqiptarėt kanė tė drejtė tė vendosin pėr ardhmėrinė e vet

  • Zėdhėnėsi i NATO-s thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė stabile dhe vazhdimisht pėrmirėsohet

  • F. Dinosha: Partitė shqiptare nuk e pranojnė Kartėn kushtetuese Serbi- Mali i Zi

  • H. Solana: Sa mė shpejt qė Ballkani i afrohet Evropės, kjo do tė jetė mė mirė

  • Franca thotė se Uashingtoni duhet t'u japė ende prova KB-ve se Iraku posedon armėt e ndaluara

  • Komunikata e dhjetė vendeve edhe mė shumė ka thelluar ndarjet evropiane ndaj krizės irakiane

  • Kėshilli i Sigurimit mbeti i ndarė rreth luftės nė Irak pas paraqitjes sė Pauellit

  • Koreja e Veriut kėrcėnohet me njė sulm parandalues ushtarak kundėr forcave amerikane

  • SHBA-tė do tė kėrkojnė njė rezolutė tė re pėr pėrdorimin e forcės nė Irak, thotė Kondoliza Rajs

  • Policia britanike ka arrestuar 7 persona nė njė operacion antiterrorist nė katėr qytete

  • Njė palestinez ka vrarė dy izraelitė afėr Nablusit

  • Ndryshime nė pėrparėsitė e transmetimeve ndėrkombėtare tė Shteteve tė Bashkuara

  • Takim i posacėm i NATO-s pėr Turqinė

  • Reagime tė Kėshillit tė Sigurimit pas fjalimit tė Sekretarit amerikan tė Shtetit

  • Bashkimi Evropian parlajmėron Irakun: Koha po mbaron!

  • Sekretari Pauell paraqiti nė OKB njė raport me materiale tepėr sekrete mbi Irakun

  • Kėshilli i NATO-s diskuton pėr Irakun

  • Dhjetė vende nga Evropa Lindore shpallėn mbėshtetje tė fortė pėr qėndrimin amerikan ndaj Irakut


 

Persona tė panjohur kanė sulmuar me shufra hekuri kryetarin e Gjykatės sė Qarkut nė Prizrenit Engjėll Ēettaj
 
Prizren, 6 shkurt 2003 - Persona tė panjohur kanė sulmuar para shtėpisė sė tij me shufra tė hekurt kryetarin e e Gjykatės sė Qarkut nė Prizrenit Engjėll Ēettaj para derės sė shtėpisė. Me atė rast kryetari i Gjykatės tė Qarkut nė Prizren ka marrė lėndime tė rėnda nė kokė dhe ėshtė dėrguar nė Spitalin e Prizrenit pėr shėrim tė mėtutjeshėm dhe jeta e tij nuk ėshtė nė rrezik.
 
Pėr kėtė incident tė djeshėm nuk ka dhėnė hollėsi as policia dhe as mjekėt pranė qendrės spitalore nė Prizren me arsyetim se pėr kėtė rast janė duke u zhvilluar hetimet.

Sulmin ndaj z. Ēetta e ka dėnuar Shoqata e Gjyqtarėve nėpėrmjet njė reagimi, nė tė cilin thuhet se ky incident ka goditur tė gjithė punėtorėt e gjykatės sė Prizrenit dhe ata nė shenjė revolte kanė marrė vendim qė deri nė fund tė kėsaj jave tė bokotojnė punėn, pėrveē nė raste urgjente.
 
Njė solidaritet me kolegėt e kėsaj gjykate dje ka shprehur edhe trupi gjykues nga procesi gjyqėsor "Drini", i cili dje ka zhvilluar seancėn e pestė me radhė. Kryetari i trupit gjykues, ka thėnė se sulmi mbi gjykatėsin Ēetta ėshtė sulm mbi drejtėsinė e Kosovės.
 
 
Belgėt do tė investojnė projektin pėr zhvillimin e lagjes "Iliria" nė Gjilan
 
Gjilan, 6 shkurt 2003 - Pėrfaqėsuesit e shoqatės belge "Ballkancite", qė konsiderohet se ishte njė urė lidhėse deri tani mes Gjilanit dhe Iperit tė Belgjikės dhe partneritetit ndėrmjet tyre, nė takimin e sotėm me zėvendėskryetarin e komunės, Xhemajl Hyseni thanė se do tė angazhohen qė projekti pėr zhvillimin e lagjes "Iliria" tė realizohet deri nė fund. Komuna e Iperit ka kėrkuar njė anketim hulumtues me banorėt e kėsaj pjese tė qytetit, pėr t`i identifikuar prioritetet nė infrastrukturėn urbane, sipas njė modeli qė ata kanė aplikuar edhe nė Belgjike, pėrpara se t`i qasen realizimit tė projektit.

Xhemajl Hyseni ka vlerėsuar se projekti ka njė rėndėsi tė veēantė pėr Gjilanin dhe, nėse dėshmohet funksional, mund tė shėrbejė nė tė ardhmen si model pėr zhvillimin e infrastrukturės dhe organizimin e tėrėsive mė tė vogla administrative brenda komunės, duke pėrfshirė edhe edhe fshatrat.

Tani pėr tani qytetarėt kanė qenė tė kyēur vetėm nė procesin e mendimdhėnies sė tyre nė procesin e hulumtimit tė nevojave qė ata i ndjejnė si tė domosdoshme pėr ta avancuar jetėn nė lagjen "Iliria", ndėrsa ekziton edhe gatishmėria pėr tė ndihmuar projektin edhe nė fazat tjera, tha z. Hyseni nė takimin me Jeroen Uytterschaut, menagjer kryesor si dhe pėrfaqėsuesit tjerė tė "Ballkancite" Guido Rasschaert dhe bashkėpunėtores sė programit, Habibe Maliqi.

Z. Hyseni ka thenė se komuna e Gjilanit ka shumė nevojė pėr pėrkrahje konkrete nė sanimin e gjendjes sė tėrmetit tė 24 prillit 2002, sepse vetėm, ajo e ka shumė vėshtirė ta mbizotėrojė nė tėrėsi gjendjen, ndėrsa solidaritetin e deritashėm nga Qeveria e Kosovės, Fondi i Shtajnerit dhe disa shoqata joqeveritare vendore, qė nuk peshon mė shumė se njė milionė euro e ka vlerėsuar tė pamjaftueshėm nė krahasim me dėmet, tė cilat kanė goditur mbi 8.500 objekte.

"Ne jemi pėrkujdesur qė asnjė familje tė mos mbetet gjatė dimrit nėn tenda, ndėrsa duhet admiruar edhe gjestin e disa familjeve tona qė kanė ofruar strehim tė pėrkohshėm pėr tė afėrmit e tyre", ka thenė Xhemajl Hyseni.
 
 
Zh.Guinar: Drejtimi i Komunės ėshtė nė duart e zyrtarėve vendorė kurse roli i UNMIK-ut ėshtė qė t'i pėrkrahė
 
Prishtinė, 6 shkurt 2003 – Administatori rajonal i Prishtinės, Zhan Guinar, vizitoi sot Kuvendin Komunal tė Prishtinės dhe bisedoi me Ismet Beqirin, kryetar, Shefki Gashin, nėnkryetar dhe z. Anil Vasisht, administrator ndėrkombėtar i Komunės sė Prishtinės.

Administratori Guinar, tha se tash e tutje drejtimi i Komunės ėshtė nė duart e zyrtarėve vendorė dhe se ata janė pėrgjegjės, ndėrsa roli i UNMIK-ut ėshtė qė t'i pėrkrahė.

Ismet Beqiri tha se Prishtina si kryeqytet i Kosovės ka probleme tė mėdha, tė cilat presin zgjidhje. "Do ta kemi vėshtirė qė me buxhetin prej rreth 8 milionė euro t'i zgjidhim problemet dhe infrastrukturėn e qytetit tė Prishtinės, derisa kemi probleme me zgjidhjen e definimit tė statusit tė ndėrmarrjeve komunale tė Prishtinės", tha Beqiri.
 
Gjithashtu ai tha se komuna e Prishtinės ėshtė e privuar nga e drejta pėr menaxhim tė ndėrmarrjeve dhe atėherė ėshtė e qartė se ato administratohen nė mėnyrė tė paligjshme. Si shembull Ismet Beqiri mori ndėrmarrjen komunale "Higjiena-teknika", e cila ėshtė e themeluar nga Komuna e Prishtinės.
 
Po ashtu ai konstatoi se ėshtė absurd qė Komuna e Prishtinės tė mos e menaxhojė as kinematė e qytetit, pastaj Pallatin e Rinisė etj. Madje ky i fundit, tha Beqiri, ėshtė ndėrtuar me vetėkontributin e qytetarėve dhe disa ndėrmarrje tė tjera, pėr tė cilat nuk dimė se ēfarė po ndodhė me to, pasi kėto ndėrmarrje nuk kryejnė kurrfarė obligimi ndaj Komunės sė Prishtinės.
 
Z.Beqiri tha se nė kėto kompetenca ka ndėrhyrė Agjencia Kosovare e Mirėbesimit (AKM) dhe nė kėtė mėnyrė ajo njėkohėsisht edhe i ka ngatėrruar kompetencat.

Ndėrkaq, administratori rajonal i Prishtinės, Zhan Guinar, tha se edhe ai shpreh brengėn e tij rreth ndėrmarrjeve komunale, por AKM ėshtė krijuar nga BE-ja pėr ngritjen e standardeve tė Kosovės. Rreth "Higjiena-teknikės", z. Guinar tha se nėse ka pakėnaqėsi me punėn e kėsaj ndėrmarrjeje, atėherė pėr kėtė mund tė vendosė Asambleja Komunale e Prishtinės dhe ajo mund tė shpallė tender pėr pastrimin e qytetit.

Nėnkryetari i KK tė Prishtinės, Shefki Gashi, shprehu shqetėsimet e tij lidhur me mosregjistrimin, pėrkatėsisht mosevidentimin e pronės sė Komunės sė Prishtinės.
 
Duke folur rreth pronės dhe ēėshtjen e pazgjidhur tė ndėrmarrjeve komunale, z. Gashi tha se ndėrmarrjet komunale nuk janė krijuar as nga individėt, as nga grupe individėsh, porse ato menjėherė pas luftės sė fundit nė Kosovė janė uzurpuar nga invididė dhe grupe individėsh dhe ato ende janė nėn menaxhim tė tyre. Ai tha se me dhjetėra ndėrmarrje tė Komunės sė Prishtinės nuk paguajnė tatim, as nuk i japin llogari komunės.
 
 
10 udhėtarėt e lėnduar po mjekohen me sukses nė qendrėn mjekėsore nė Podgoricė dhe Tivar
 
Podgoricė, 6 shkurt 2003 - Tė gjithė 10 udhėtarėt e lėnduar nė aksidentin e njė autobusi qė tė martėn nė mbrėmje u rrokullis nė magjistralen Podgoricė-Petrovac po mjekohen me sukses nė qendrėn mjekėsore nė Podgoricė dhe Tivar.
 
Hetimet pėr aksidentin po vazhdojnė. Tani pėr tani ėshtė vėrtetuar se autobusi me regjistrim tė Prishtinės qė qarkullon nė relacionin Ulqin-Prishtinė ka rrėshqitur nga rruga dhe ėshtė rrokollisur 50 metra nė humnerė.
 
 
Anėtarėt e Kryesisė sė LDK-sė biseduan me udhėheqjen e Kuvendit Komunal tė Prishtinės
 
Prishtinė, 6 shkurt 2003 – Kolė Berisha, nėnkryetar dhe Hajzer Krasniqi e Agim Krasniqi, anėtarė tė Kryesisė sė LDK-sė, vizituan dje pasdite Kuvendin Komunal tė Prishtinės dhe u pritėn nga Ismet Beqiri, kryetar e Shefki Gashi, nėnkryetar i Kuvendit Komunal tė Prishtinės.

Kolė Berisha, tha se "jemi tė kėnaqur me punėn tuaj tė deritashme dhe shpresojmė se do t'i realizoni objektivat pėr tė cilat keni marrė obligimeve para votuesve, tė cilėt edhe ju kanė zgjedhur".
 
Duke folur pėr aktivitetet dhe pėrgjegjėsitė nė pushtetin lokal, nėnkryetari i LDK-sė, shtoi: "Ne kemi obligim tė trefishtė, ndaj vetvetes, ndaj elektoratit, por edhe ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare", tha Berisha dhe shprehu besimin se nė tė ardhmen do tė ketė bashkėpunim mė tė ngushtė nė koordinimin e punėve dhe detyrave.

Kryetari i Kuvendit Komunal tė Prishtinės, Ismet Beqiri tha se tė udhėheqėsh komunėn e Prishtinės ėshtė vėrtet obligim i madh, pasi dihet qė Prishtina ka njė varg qė presin zgjidhje, aq mė shumė kur kėto probleme nuk janė stivuar kohėve tė fundit, por ato datojnė pothuaj me dekada.
 
Mė e rendėsishmja ėshtė se nuk mungon as e energjia, as vullneti pėr t'u pėrballur me sfida tė kėtilla, por rastet e shumėta sociale qė janė shprehur te qyetarėt e Prishtinės, janė fenomen pėr brengosje, tha z.Beqiri.

Duke folur pėr problemet aktuale qė e preokupojnė udhėheqjen aktuale tė Komunės sė Prishtinės, z. Beqiri tha se "tash njė kohė kemi kompetenca tė padefinuara nė raport me AKM-nė dhe pikėrisht pėr kėtė ndėrmarrjet komunale dhe subjektet tjera nuk u pėrgjigjen obligimeve qė kanė ndaj Komunės sė Prishtinės".

Hajzer Krasniqi, anėtar i Kryesisė sė LDK-sė, ndėr tė tjera kėrkoi nga udhėheqja e Kuvendit Komunal tė Prishtinės qė tė definohet ēėshtja e pronės jo vetėm nė Komunėn e Prishtinės, por edhe nė komunat tjera. Me pronėn duhet tė disponojnė dhe tė menaxhojnė organet mė tė larta tė kuvendeve komunale, tha Hajzer Krasniqi.
 
 
Analisti i GNK-sė, Nikollas Uajt pėrsėriti se zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e kushtėzuar
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Qėndrimet e Qeverisė serbe ndaj Kosovės dhe qėndrimet e udhėheqėsve tė Kosovės mund tė pėrshpejtojnė bisedat pėr statusin final tė Kosovės, ka deklaruar nė njė intervistė pėr radion "Blu Skaj", analisti i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave Nikollas Uajt.
 
Ai ka theksuar se do tė ishte papjekuri nėse kryeministri serb Zoran Gjingjiq shfrytėzon deklaratat e fundit pėr Kosovėn vetėm pėr politikė tė brendshme.
 
Sipas analistit Uajt Gjingjiqi e ka kuptuar pėrfundimisht se mbajtja e lidhjeve me Kosovėn nė afat tė mesėm apo tė gjatė i kushton shtrenjtė Serbisė. Ky analist shfaqi qėndrimin e tij se Gjingjiq nuk po flet mė pėr parandalimin e pavarėsisė sė Kosovės me ēdo kusht, por tani ėshtė duke folur pėr ēmimin tė cilin serbėt mund ta fitojnė pėr kėtė pavarėsi.
 
Ai ėshtė i mendimit se axhenda serbe pėrsa i pėrket Kosovės nuk ėshtė e finalizuar edhe nėse aty pėrfshihet edhe ndarja e territorit. Uajt edhe njėherė pėrsėriti qėndrimin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave se zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e kushtėzuar.
 
 
Nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan filloi rigjykimi ndaj 12 ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė
 
Gjilan, 6 shkurt 2003 - Nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan filloi rigjykimi ndaj 12 ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė tė dėnuar nga kjo gjykatė mė herėt me 23 vjet burgim meqė ishin shpallur fajtorė pėr transportim ilegal tė armėve gjatė luftės nė Luginėn e Preshevės.
 
Grupi i 12 pjesėtarėve tė UĒPBM-sė ishte arrestuar nga KFOR-i, mirėpo ata nė procesin e parė gjyqėsor kanė mohuar se janė kapur nė territorin e Kosovės por nė zonėn pesėkilometėrshe tė sigurisė nė Malėsinė e Karadakut.
 
Pas ankesės sė mbrojtėsve nė kėtė vendim Gjykata Supreme e Kosovės ka kthyer lėndėn nė rigjykim pasi ka konstatuar se aktakuza e ngritur mė parė nga prokurori ndėrkombėtar Majkėll Hartman ishte jolegjitime. Tani aktakuzėn e pėrfaqėson prokurorja ndėrkombėtare Elizabet Rej, kurse trupin gjykues po ashtu e kryeson njė gjykatės ndėrkombėtar.

Edhe nė seancėn e djeshme tė rigjykimit, tė akuzuarit mohuan aktakzėn, duke thėnė se ndiehen tė pafajshėm.
 
 
Nė Gjilan po rigjykohet edhe njė serb, i dėnuar mė parė me 20 vjet burgim pėr krime lufte
 
Gjilan, 6 shkurt 2003 - Nė Gjilan po mbahet rigjykimi ndaj ish-komandantit tė stacionit tė policisė nė Kamenicė, Momēillo Trajkoviq, i dėnuar kohė mė parė me 20 vjet pėr krime lufte nė Kosovė.
 
Ky proces po mbahet larg syve tė publikut dhe gazetarėve dhe po drejtohet nga prokurorė dhe gjykatės ndėrkombėtarė. Trajkoviq akuzohet pėr vrasjen e dhjetėra shqiptarėve nė komunėn e Kamenicės gjatė bombardimeve tė NATO-s, pėrndjekje tė popullatės shqiptare nga shtėpitė e tyre, si dhe pėr shkatėrrim e plaēkitje tė pasurisė sė tyre.
 
 
Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė sot shqyrton situatėn nė Kosovė
 
Nju-Jork, 6 shkurt 2003 - Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė sot do tė shqyrtojė situatėn nė Kosovė, ndėrkaq shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner do tė paraqesė raportin pėr punėn e kėtij misioni nė Kosovė. Nė seancėn e sotme do tė mbahet debat i pėrbashkėt pėr raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKV-sė, Kofi Anan dhe pėr raportin e misionit tė KS i cili vizitoi Kosovėn nė muajin dhjetor tė vitit tė kaluar.
 
 
Solana ka pikėpamje tė kundėrta nga Gjingjiqi rreth zgjidhjes sė statusit tė Kosovės
 
Beograd, 6 shkurt 2003 - Kryeministri serb Zoran Gjingjiq, pas takimit tė sotėm me shefin e diplomacisė sė Bashkimit Evropian Havier Solana ka deklaruar se Beogradi pret nga bashkėsia ndėrkombėtare qė interesat dhe pozicionet e tij do tė merren parasysh kur tė zgjidhet statusi i Kosovės. Gjigjiq ka shtuar se nuk mund tė pranojė qėndrimin se ende ėshtė herėt pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Nga ana e tij Solana ka thėnė se tani nuk ėshtė momenti pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Solana ka shtuar se BE-ja mbėshtet pozicionin e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner dhe tė mund tė thotė qėndrimin e pėrsėritur shumė herė se standardet duhet tė vendosen para zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.
 
 
Lajiq ka akuzuar ish-komandantėt e UĒPMB-sė se po "radikalizojnė rrethanat politike" nė Luginėn e Preshevės
 
Beograd, 6 shkurt 2003 - Ministri aktual federal i Beogradit pėr bashkisitė nacionale dhe etnike, Rasim Lajiq, ka akuzuar ish-komandantėt e UĒPMB-sė se po pėrpiqen tė "radikalizojnė rrethanat politike" nė Luginėn e Preshevės dhe se po diktojnė disponimin politik tė bashkėsisė shqiptare. Kjo, thotė Lajiq, po reflektohet edhe nė qėndrimin e bashkėsisė serbe nė Bujanoc.
 
"Nga ana serbe ka tendenca qė strukturat qė pėsuan disfatė politike, nė njėfarė mėnyrė tė mbajnė pozicionet tė cilat i kanė pasur, gjė qė do tė jetė problem yni i madh", tha Lajiq.
 
 
Letra e kryeministrit serb drejtuar presidentit amerikan ka shkaktuar pakėnaqėsi nė Uashington
 
Uashington, 6 shkurt 2003 - Kryetari i Partisė Socialdemokrate tė Malit tė Zi Ranko Krivokapiq tha se nė Uashington letra e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq ka shkaktuar pakėnaqėsi, me tė cilėn nga presidenti i SHBA-ve Xhorxh Bush ka kėrkuar pėlqimin pėr kthimin e njė numri tė pjesėtarėve tė ushtrisė jugosllave dhe tė forcave tė sigurimit nė Kosovė.

Krivokapiq thotė se nė momentin kur SHBA-tė janė nė luftė kundėr terrorizmit ndėrkombėtar dhe nė prag tė luftės kundėr Irakut, bashkėbiseduesit nė Uashington kėtė e kanė pėrjetuar si akt tė pashembullt tė hapjes sė ēėshtjes e cila bile as pėr Serbinė nė kėtė moment nuk ėshtė aq e rėndėsishme.
 
Pėr SHBA-tė tani ėshtė me rėndėsi tė mos hapet kjo ēėshtje, sepse trupat e tyre nė Kosovė do t'i vente nė njė situatė tė re. Pėr kėtė arsye letra e Gjingjiqit nuk ėshtė pritur si gjest i vullnetit tė mirė ndaj SHBA-ve, tha Krivokapiq, i cili i posa i dha fund njė vizite nė SHBA.
 
 
N. Ēoviq: Policėt e rinj qė po aftėsohen nė Vushtrri janė ish-pjesėtarė tė MPS dhe pjesėtarė tė "Rojave tė urės"
 
Beograd, 6 shkurt 2003 - "UNMIK-u ka shkelur marrėveshjen pėr administrimin e Mitrovicės veriore. Shėrbimi Policor i Kosovės duhet tė patrullojė rrugėve nė veri tė Mitrovicės vetėm pasi qė tė kryejė kursin gjenerata e parė e kadetėve qė tashmė ėshtė duke u aftėsuar nė Akademinė policore tė Vushtrrisė", ka deklaruar zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviq.
 
Ai theksoi kjo gjeneratė ėshtė pėrbėrė nga ish-pjesėtarėt e Ministrisė sėr Brendshme tė Serbisė dhe nga ish-pjesėtarėt e "Rojave tė urės".

Ēoviq ka thėnė se Unioni i Serbisė dhe Malit tė Zi do tė kėrkojė nga KS i OKB-sė qė nėpėrmjet njė deklarate presidenciale me rastin e shqyrtimit tė ēėshtjeve tė ndėrlidhura me Kosovėn tė ketė kujdes njėsoj pėr interesat e Beogradit, sikur edhe pėr ato tė Prishtinės.
 
Ai ka theksuar se do tė jetė shumė e rėndėsishme nėse kjo fjali futet nė deklaratėn presidenciale tė KS tė OKB-sė.

Pėrndryshe Ēoviq nuk do tė marrė pjesė nė seancėn e sotme tė KS tė OKB-sė, siē ishte paraparė mė parė.
 
 
Gjingjiq kėrkon nga fuqitė perėndimore qė bisedimet pėr statusin e Kosovės tė fillojnė nė muajin qershor
 
Beograd, 6 shkurt 2003 - Kryeministri i Serbisė Zoran Gjingjiq ka deklaruar se do tė kėrkojė nga fuqitė perėndimore qė tė fillojnė bisedimet pėr statusin e Kosovės nė qershor tė kėtij viti, pikėrisht katėr vite pas administrimit tė saj nga Kombet e Bashkuara.
 
 
Kandidati pėr president tė Unionit Serbi-Mali i Zi thotė se shqiptarėt kanė tė drejtė tė vendosin pėr ardhmėrinė e vet
 
Podgoricė, 6 shkurt 2003 - Politikani i njohur malazez Svetozar Maroviq, kandidat i vetėm pėr president tė bashkėsisė sė re Serbi-Mali i Z, duke iu referuar Kosovės ka deklaruar se shqiptarėt kanė tė drejtė qė tė vendosin pėr ardhmėrinė e vet, duke mbrojtur tė drejtat e minoriteteve, pėrfshirė edhe serbėt.

Nė njė intervistė pėr Agjencinė Frans Press Maroviq, ka thėnė se ky ėshtė problem qė ka tė bėjė me gjithė Ballkanin, duke theksuar njėherėsh se nacionalizmi ėshtė akoma gjallė dhe se Serbia e Mali i Zi duhet ta tejkalojnė atė.
 
 
Zėdhėnėsi i NATO-s thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė stabile dhe vazhdimisht pėrmirėsohet
 
Shkup, 6 shkurt 2003 - Situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė stabile dhe vazhdimisht pėrmirėsohet, ka thėnė zėdhėnėsi i NATO-s nė Shkup Krejg Retklif. Ai ka shtuar se nė rajonin e Tetovės dhe tė Kumanovės ende ekzistojnė grupe, tė cilat i krijojnė probleme popullėsisė lokale, por ato nuk janė kėrcėnim real pėr sigurinė e kėtij vendi.
 
 
F. Dinosha: Partitė shqiptare nuk e pranojnė Kartėn kushtetuese Serbi- Mali i Zi
 
Podgoricė, 6 shkurt 2003 - Duke komentuar krijimin e bashkėsisė sė re Serbi-Mali i Zi, kryetari i Klubit tė deputetėve shqiptarė nė Kuvendin e Malit tė Zi Ferhat Dinosha, ndėr tė tjera tha se partitė shqiptare kanė dhėnė vlerėsim tė qartė pėr Kartėn kushtetuese tė bashkimit tė ri shtetėror tė Serbisė e Malit tė Zi.
 
Ajo, kanė thėnė Dinosha, se ėshtė e papranueshme pėr shkak tė njė elementi qė ėshtė nė preambulėn e kėsaj karte e qė Kosovėn e trajton si pjesė integrale tė Serbisė. "Pra kjo ėshtė e papranueshme pėr ne dhe ne kemi votuar kundėr kėsaj Karte kushtetuese", tha ai.

Z. Dinosha mendon se bashkėsia e re shtetėrore Serbi - Mali i Zi nuk do tė tregohet funksional nėse Mali i Zi dėshiron tė ruajė dhe tė shtojė subjektivitetin e vetė shtetėror.

Sa u pėrket shqiptarėve nė Mal tė Zi, z. Dinosha tha se tė drejtat e tyre do tė mbeten ēėshtje e Podgoricės, ngase shqiparėt nuk kanė pranuar zgjidhje tjetėr dhe se kjo zgjidhje ka mbetur edhe nė Kartėn kushtetuese.
 
 
H. Solana: Sa mė shpejt qė Ballkani i afrohet Evropės, kjo do tė jetė mė mirė
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Sa mė shpejt qė Ballkani i afrohet Evropės, kjo do tė jetė mė mirė, ka thėnė shefi pėr Politikė tė Jashtme e Siguri i Bashkimit Evropian, Havier Solana.

Nė anėn tjetėr sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės Veriatlantike Xhorxh Robertson ka theksuar se trupat evropiane nė muajin mars do tė marrin pėrsipėr Misionin pėr stabilizimin e Maqedonisė, ndėrsa nė fund tė kėtij viti, ato do tė zėvendėsojnė trupat e NATO-s nė Bosnje.
 
 
Franca thotė se Uashingtoni duhet t'u japė ende prova KB-ve se Iraku posedon armėt e ndaluara
 
Paris, 6 shkurt 2003– Franca ka sinjalizuar sot (tė enjten) se nuk do tė mbėshtesė lehtė luftėn kundėr Irakut ngase Uashingtoni duhet t'u japė ende prova Kombeve tė Bashkuara se Iraku posedon armėt e ndaluara tė shkatėrrimit masiv, njofton Rojter.
 
 
Komunikata e dhjetė vendeve edhe mė shumė ka thelluar ndarjet evropiane ndaj krizės irakiane
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Komunikata e dhjetė vendeve, kryesisht tė Evropės Lindore, edhe mė shumė ka thelluar ndarjet evropiane jo vetėm ndaj krizės irakiane por edhe ndaj SHBA-ve, vlerėsojnė sot analistėt diplomatikė nė Bruksel.

Nė Bruksel konsiderojnė se fare nuk ėshtė rastėsi qė dhjetė vendet evropiane - Estonia, Letonia. Lituania, Sllovakia, Sllovenia, Bullgaria, Rumania, Shqipėria, Maqedonia dhe Kroacia - pa kurrfarė rezervash janė reshtuar nė anėn e SHBA-ve nė krizėn irakiane dhe se kjo komunikatė ėshė lansuar pikėrisht nė kohėn kur sekretari amerikan i Shtetit Pauell paraqiti nė Kėshillin e Sigurimit dėshmitė amerikane se Iraku posedon armatim pėr shkatėrrim nė masė. Para nja dhjetė ditėsh njė komunikatė tė ngjashmee e nėnshkruan pesė anėtarė tė Bashkimit Evropian dhe tre kandidatėt pėr tė hyrė nė BE.
 
Nė Bruksel vlerėsohet se kjo e djeshmja vetėm sa ka hedhur benzinė nė zjarr. Nė BE tashmė ėshtė krijuar njė situatė delikate i cili ka plasaritje tė thella ndaj krizės irakiane, e tani shtrohet pyetja sesi BE-ja do tė funksionojė nė ēėshtjet aq tė rėndėsishme tė politikės sė jashtme kur vitin e ardhshėm nė vend tė 15 anėtarėve tė ketė 25 anėtarė.
 
 
Kėshilli i Sigurimit mbeti i ndarė rreth luftės nė Irak pas paraqitjes sė Pauellit
 
Nju Jork, 6 shkurt 2003 – Pas prezentimit tė sekretarit amerikan tė Shtetit, Kėshilli i Sigurimit 15-anėtarėsh mbeti i ndarė rreth luftės nė Irak, ndonėse u kėrkua fuqishėm qė Iraku sa mė shpejt tė dorėzojė tė dhėnat lidhur me programet e veta tė armatimit, njofton AP.
 
Derisa Shtetet e Bashkuara dhe Britania kanė thėnė se koha po kalon shpejt pėr Irakun qė tė bashkėpunojė plotėsisht me inspektorėt e Kombeve tė Bashkuara, Franca, Rusia, Kina dhe shumė anėtarė tė tjerė tė KS-sė kanė bėrė thirrje pėr vazhdimin e inspektimit dhe pėr zgjidhje paqėsore tė krizės.
 
Ata gjithashtu kanė theksuar rėndėsinė e vizitės sė kėsaj jave nė Bagdad tė kryeinspektorit Hans Bliks dhe tė Muhamed el Baradeit.
 
 
Koreja e Veriut kėrcėnohet me njė sulm parandalues ushtarak kundėr forcave amerikane
 
Phenian, 6 shkurt 2003 - Koreja e Veriut ka paralajmėruar se mund tė fillonte njė sulm parandalues ndaj forcave amerikane nėse SHBA-tė vadhdojnė tė grumbullojnė forca nė siujdhesėn koreane.
Njė zyrtar i lartė i Ministrisė sė jashtme verikoreane i ka deklaruar BBC se Pheniani ėshtė gjithnjė e mė i shqetėsuar pėr shkak tė qėllimeve tė Amerikės qė nė Korenė e Jugut tė dėrgojė aeroplanė dhe ushtarė shtesė.

Ky zyrtar ka shtuar se Koreja e Veriut kėtė do ta konsiderojė dėshmi se SHBA-tė kanė ndėrmend ta sulmojnė ose pushtojnė (Korenė e Veriut) dhe ka theksuar se ajo nuk do tė rrijė duarkryq dhe tė presė tė sulmohet. Nėse ėshtė e nevojshme, ka deklaruar ky zyrtar, Pheniani do tė mund tė vendoste qė i pari tė fillojė njė aksion ushtarak.
 
 
SHBA-tė do tė kėrkojnė njė rezolutė tė re pėr pėrdorimin e forcės nė Irak, thotė Kondoliza Rajs
 
Uashington, 6 shkurt 2003 - Kėshilltarja e Presidentit Bush pėr siguri kombėtare Kondoliza Rajs ka deklaruar se Uashingtoni do tė pėrpiqet tė veprojė nė miratimin e njė rezolute tė re tė Kėshillit tė Sigurimit me tė cilėn do tė lejohej pėrdorimi i forcės nė Irak.

"Ēdo gjė filloi para 12 vjetėve dhe mendojmė se herėt a vonė, e sa mė parė qė ėshė e mundur, duhet t'i drejtohemi bashkėsisė ndėrkombėtare dhe t'i themi Kėshillit tė Sigurimit se ėshtė koha qė t'ia bėjmė tė ditur Irakut se e presin pasoja serioze nėse nuk respekton (rezolutat e KB)", ka thėnė tė mėrkurėn zonja Rajs pėr rrjetin televiziv CNN, disa orė pasi sekretari i Shtetit Pauell para KS tė OKB-sė paraqiti dėshmi tė reja pėr armėt irakiane tė shkatėrrimit nė masė.
 
 
Policia britanike ka arrestuar 7 persona nė njė operacion antiterrorist nė katėr qytete
 
Londėr, 6 shkurt 2003 – Policia britanike ka arrestuar gjashtė burra dhe njė grua nė njė operacion antiterrorist nė katėr qytete tė Mbretėrisė sė Bashkuar, njofton BBCWorld. Ata janė arrestuar nė Glazgau, Edinburg, Manēester dhe nė Londėr. Operacioni ėshtė kryer nga policia lokale dhe kufitare dhe ka lidhje me njė operacion tė tillė policor nė dhjetorin e kaluar, kur qenė arrestuar 7 afrikanė veriorė.
 
 
Njė palestinez ka vrarė dy izraelitė afėr Nablusit
 
Jerusalem, 6 shkurt 2003 – Njė palestinez i armatosur ka hapur sot heret (tė enjten) zjarr nė njė kibuc hebraik, qė ndodhet afėr qytetit Nablus tė Bregut Perėndimor dhe kėshtu ka vrarė dy izraelitė, kanė bėrė tė ditur burimet ushtarake, njofton Rojter.
 
Ndėrkaq, dje (tė merkurėn) forcat izraelite kanė vrarė pesė palestinezė, ndėr tė cilėt dy tė personelit mjekėsor tė qytetit tė Gazės dhe njė grua, e cila kishte mbetur nė rrėnojat e shtėpisė sė saj tė shkatėrruar nga forcat izraelite, thonė burimet palestineze.

Radioja izraelite ka njoftuar se njė izraelit i tretė ėshtė plagosur nė njė sulm nė Nablus, qė ėshtė kryer para se trupat izraelite tė shtijnė dhe tė vrasin tė armatosurin. Radioja ka thėnė se grupi militant i afėrt me Al Fatahun e presidentit Arafat e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė sulm.
 
Ndėrkaq, kryeministri izraelit Sharon ka akuzuar Autoritetin palestinez se po e orkestron dhe po e financon dhunėn, por zyrtarėt palestinezė e kanė mohuar kėtė.
 
 
Ndryshime nė pėrparėsitė e transmetimeve ndėrkombėtare tė Shteteve tė Bashkuara
 
Uashington, 6 shkurt 2003 - Administrata e presidentit Bush ka nė plan tė ndryshojė pėrparėsitė e transmetimeve ndėrkombėtare tė Shteteve tė Bashkuara duke pakėsuar transmetimet pėr Evropėn Qendrore dhe Lindore dhe duke shtuar transmetimet pėr botėn arabe dhe myslimane.
 
Ky ndryshim u zyrtarizua kėtė javė nė projekt-buxhetin e Shtėpisė sė Bardhė pėr vitin e ardhshėm, por zyrtarėt thonė se zhvendosja e vėmendjes ėshtė shqyrtuar qė pas sulmeve terroriste tė vitit 2001.
 
Buxheti parashikon njė shumė prej 560 milion dollarėsh. Nė tė pėrfshihen shumė shkurtime nė programet pėr Evropėn Qendrore dhe Lindore, qė ishin nė qendėr tė transmetimeve gjatė periudhės sė Luftės sė Ftohtė.
 
Radio Evropa e Lirė dhe Radio Liria do tė ndalin transmetimet nė gjuhėn bullgare, ēeke, estoneze, letoneze, lituaneze, polake, hungareze, sllovene dhe sllovake. Transmetimet nė gjuhė tė tjera do tė kufizohen.
 
 
Takim i posacėm i NATO-s pėr Turqinė
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Ambasadorėt e 19 vendeve tė Natos, pritet tė takohen sot nė Bruksel pėr tė shqyrtuar mundėsinė pėr t'i dhėnė Turqisė mbėshtetje logjistike nė rast tė njė lufte tė mundshme me Irakun.

Shtetet e Bashkaura kėrkuan javėn e kaluar qė Aleanca t'i japė mbėshtetje Turqisė me sisteme modernė radarėsh "AWACS" dhe bateri raketash kundėrajrore "Patriot". Turqia ėshtė i vetmi vend i Aleancės qė e ka Irakun nė kufi.

Disa vende, pėrfshirė Gjermaninė dhe Francėn, qė e kundėrshtojnė ndėrhyrjen ushtarake kundėr Irakut, e kanė shtyrė marrjen e vendimit pėr Turqinė.
 
 
Reagime tė Kėshillit tė Sigurimit pas fjalimit tė Sekretarit amerikan tė Shtetit
 
Nju Jork, 6 shkurt 2003 - Pas informacionit qė dha Sekretari i Shtetit disa anėtarė kryesorė tė Kėshillit tė Sigurimit kishin mendime tė ndryshme se ē'duhet bėrė mė tej pėr tė zgjidhur krizėn me Irakun.
 
Ministri i Jashtėm kinez Tang Gjia Shuan tha se inspektorėve duhet t'u jepet mė shumė kohė pėr t'i dhėnė fund programit tė armėve tė Irakut. Zyrtari i lartė kinez tha se inspektorėt nuk janė ende nė gjendje tė thonė pėrfundimisht nė se Iraku po ēarmatoset apo jo.

Ministri i jashtėm rus Igor Ivanov bėri thirrje pėr njė zgjidhje politike, duke thėnė se Kombet e Bashkuara ofrojnė rrugėn mė tė mirė pėr zgjidhjen e situatės. Ai tha se pėrmbajtja e raportit tė zotit Pauell ėshte "shumė serioze" dhe se Iraku duhet tė japė shpjegime pėr tė. Zoti Ivanov tha se raporti duhet t'i jepet menjėherė inspektorėve, puna e tė cilėve tha ai, duhet tė vazhdojė.

Sekretarii jashtėm britanik Xhek Stro tha se Iraku nuk ka ndėrmend tė eliminojė armėt e shkatėrrimit nė masė dhe ka vendosur tė mos e shfrytėzojė kėtė shans tė fundit qė iu dha pėr tė arritur njė zgjidhje paqėsore. Ai tha se presidenti irakian Sadam Husein duhet tė jetė i vetėdijshėm pėr pasojat qė e presin.
 
 
Bashkimi Evropian parlajmėron Irakun: Koha po mbaron!
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Bashkimi Evropian paralajmėroi Irakun se koha po mbaron dhe i tha Bagdadit se, po tė mos ēarmatoset nga armėt e shkatėrrimit nė masė, do tė ishte vetė pėrgjegjės pėr ēdo pasojė.
 
Nė njė deklaratė e bėrė publike nga Greqia, e cila aktualisht mban kryesinė e radhės sė Bashkimit Evropian, i bėhet thirrje Irakut tė zbatojė menjėherė rezolutėn 14-41 tė Kėshillit tė Sigurimit tė dhe tė paraqesė hollėsi pėr armėt e tij bėrthamore, kimike dhe biologjike.
 
Deklarata thotė se rezoluta i ka dhėnė Irakut njė shans pėrfundimtar pėr t'u ēarmatosur nė rrugė paqėsore. Deklarata thotė se kjo do tė bėhej e mundur vetėm nė rast se autoritetet e Irakut u paraqesin inspektorėve tė Kombeve tė Bashkuara tė gjitha informacionet-shtesė dhe tė plota lidhur me pikėpyetjet e ngritura nga bashkėsia ndėrkombėtare.
 
 
Sekretari Pauell paraqiti nė OKB njė raport me materiale tepėr sekrete mbi Irakun
 
Kombet e Bashkuara, 6 shkurt 2003 - Duke pėrdorur audio-kaseta me pėrgjime bisedash dhe fotografi nga aeroplanėt spiunė, Seketari i Shtetit Kolin Pauell paraqiti para Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, ato qė ai i quajti, tė dhėna "tė pakundėrshtueshme dhe tė pamohueshme", qė Iraku nuk po ēarmatoset.

Sekretari Pauell i shoqėruar nga drejtori i CIA-s, Xhorxh Tenet, e filloi raportin e tij me regjistrimin e zėrit tė njė bisede midis zyrtarėve ushtarakė irakianė qė po diskutonin se si t'i fshihnin armėt nga insspektorėt. Mė pas ai paraqiti disa fotografi tė marra nga lartėsia, qė siē shpjegoi ai, paraqisnin bunkerė armėsh kimike qė ishin pastruar para mbėrritjes sė inspektorėve.

Pauell tha nė takimin e posaēėm tė 15 vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, se Iraku ka krijuar atė qė ai e quajti, "politikė fshehjeje dhe mashtrimi tė hartuar nė nivelet mė tė larta tė qeverisė sė Irakut".
 
Iraku tha ai, po shfrytėzon shėrbimet e tij tė zbulimit, pėr tė fshehur “aktivitetet e paligjshme” dhe zoti Powell theksoi se Iraku zotėron tė paktėn 100 tonė agjentė kimikė dhe ėshtė i vendosur tė zotėrojė armė bėrthamore.
 
Ai tha se zyrtarėt irakianė kanė fshehur korrespondencėn mbi industrializimin ushtarak, kanė dhėnė urdhėr pėr largimin e armėve tė ndaluara nga disa objekte kyēe dhe kanė fshehur shkencėtarėt e tyre.
 
Ai tha se Kombet e Bashkuara rrezikojnė tė bėhen njė organizatė e pavlefshme nė se nuk shqyrtojnė "pasojat serioze" pėr mosrespektimin nga Iraku tė rezolutave tė Kėshillit tė Sigurimit.
 
 
Kėshilli i NATO-s diskuton pėr Irakun
 
Bruksel, 6 shkurt 2003 - Zyrtarėt e NATO-s thanė se Aleanca ka thirrur njė mbledhje speciale pėr sot qė tė diskutojė krizėn rreth Irakut.

Kėshilli i NATO-s ishte mbledhur dje, por vendosi tė shtyjė diskutimin pėr Irakun, derisa tė dėgjonte paraqitjen e sekretarit amerikan tė shtetit nė Kėshillinn e Sigurimit.

Shtetet e Bashkuara kėrkuan zyrtarisht nga NATO muajin e kaluar qė tė ofrojė mbėshtetjen e tij nėse fillon lufta nė Irak. Por Aleanca ballafaqohet me mosmarrveshje, veēanėrisht nga anėtarėt e saj, Franca dhe Gjermania lidhur me atė nėse aksioni ushtarak kundėr Irakut ėshtė i justifikuar.
 
 
Dhjetė vende nga Evropa Lindore shpallėn mbėshtetje tė fortė pėr qėndrimin amerikan ndaj Irakut
 
Uashington, 6 shkurt 2003 - Dhjetė vende nga Evropa Lindore shpallėn mbėshtetje tė fortė pėr qėndrimin amerikan ndaj Irakut, duke thėnė se janė tė gatshėm t'i kontribuojnė njė koalicioni ndėrkombėtar pėr ēarmatosjen e Irakut nėse vazhdon tė dėshtojė tė bashkėpunojė me inspektorėt e armatimit tė Kombeve tė Bashkuara..
 
Grupi i Vilnusit, qė pėrfshin Shqipėrinė, Bullgarinė, Kroacinė, Estoninė, Letoninė, Lituaninė, Maqedoninė, Rumaninė, Sllovakinė dhe Slloveninė shpallėn deklaratėn e pėrbashkėt, pas paraqitjes sė sekertarit amerikan tė shtetit nė Kėshillin e Sigurimit.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.