5.02.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkue, 5 shkurt 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova u takua me Senatorin Doll, Ambasador Nderi i Kosovės nė SHBA

  • Daci dhe Abramovic vlerėsuan se institucionet e Kosovės duhet ta fitojnė peshėn qė u takon

  • Pėrkundėr kundėrshtimit tė ministrit Baliq, Pleurat Sejdiu merr postin e sekretarit tė pėrhershėm

  • Punėtorėt e RTP-sė shėnuan 58-vjetorin e themelimit

  • Nė fshatin Grejēevc tė Theranadės ėshtė zbuluar njė sasi armėsh, dy vetė arrestohen

  • Nė njė aksident trafiku nė Mal tė Zi, janė lėnduar 11 udhėtarė tė njė autobusi tė Kosovės

  • Ndihma amerikanė pėr Kosovėn do tė jetė 79 milionė dollarė, kurse pėr Shqipėrinė 28 milionė

  • Nė shkollėn e mesme "Arbėria", pas njė vonese njėmuajshe, ka filluar procesi mėsimor

  • Gjilan: Ministria e Financave nuk lejon inkasimin e tatimit mbi pronė pėr vitin e kaluar

  • Drejtori rajona pėr Evropė nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė vizitoi Kuvendin Komunal tė Prishtinės

  • S. Narula: Misioni i UNMIK-ut ende nuk ka qėndrim rreth nismės pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur e sovran

  • Pėrfaqėsuesit serbė kanė reaguar ashpėr ndaj nismės pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur

  • Jugosllavia edhe zyrtarisht nuk ekziston mė dhe ėshtė varrosur pėrgjithmonė

  • Presidentėt Moisiu, Mesiq dhe Trajkovski do tė takohen mė 24 shkurt nė Tiranė

  • Armata maqedonase vrau njė qytetar shqiptar afėr vijės kufitare Maqedoni – Shqipėri

  • Persona tė maskuar kanė plagosur me armė zjarri dy persona nė afėrsi tė Dobroshit tė Tetovės

  • Ambasadori i SHBA-ve nė Beograd dhe shefi i Zyrės Amerikane nė Prishtinė kanė qėndruar dje nė Bujanoc

  • Nė Bujanoc ėshtė vrarė njė pjesėtar i Agjencisė Informative Serbe tė Sigurisė me pėrkatėsi shqiptare

  • Qeveria e Shqipėrisė ka vendosur tė pajisė me pasaporta diplomatike familjen mbretėrore tė ish-Mbretit Zog

  • Agjencia e OKB-sė pėr Refugjatėt pėrgatitet pėr njė krizė tė mundshme nga lufta nė Irak

  • Trupat izraelite kanė vrarė njė polic palestinez Baha, njė grua ka humbur jetėn nė rrėnoja

  • Kėshilli i Sigurimit ka mandatuar dislokimin e trupave franceze nė Bregun e Fildishtė

  • NASA dhe Izraeli kanė konfirmuar se ėshtė identifikuar trupi i pilotit izraelit

  • Sekretari Pauell do tė paraqesė nė OKB njė raport me materiale tepėr sekrete mbi Irakun

  • Kuvajti shpall zonė tė ndaluar ushtarake veriun e Emiratit

  • Bashkėpunimi mes Gjermanisė dhe SHBA nė luftėn kundėr terrorizmit ėshtė i shkėlqyer

  • Pėrleshje tė reja mes trupave qeveritare dhe milicisė talebane nė Afganistan

  • Ushtarėt izraelitė hedhin nė erė shtėpinė e njė aktivisti tė organizatės Fatah

  • Nga njė shpėrthim nė Pakistan kanė humbur jetėn sė paku 17 veta

  • Bush iu bashkua mijėra njerėzve nė qendrėn NASA pėr t’u bėrė nderime shtatė astronautėve

  • Erdogan thotė se interesat e vendit dėmtohen nėse nuk mbėshtet SHBA nė luftė kundėr Irakut

  • Shirak ka pėrsėritur kėrkesėn qė inspektorėve tė OKB-sė pėr armatimin t'u jepet mė shumė kohė

  • Gjykata izraelite ka urdhėruar Arafatin t'i paguajė mė se 10 milionė dollarė kompanisė sė autobusėve


 

Presidenti Rugova u takua me Senatorin Doll, Ambasador Nderi i Kosovės nė SHBA
 
   
Uashington, 5 shkurt 2003 – Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova pati tė martėn njė takim tė pėrzemėrt me Senatorin Bob Doll (Bob Dole), i emėruar nga fundi i vitit tė kaluar si pėrfaqėsues i lartė i Kosovės, me titull Ambasador Nderi, nė Uashington.

Presidenti Rugova dhe Senatori Doll, personalitete qė njihen tash trembėdhjetė vjet, u takuan pėr herė tė parė pas emėrimit tė Dollit nė kėtė post pėrfaqėsimi e nderi pėr Kosovėn.

Nė takim u bisedua pėr gjendjen nė Kosovė, pėr ēėshtje aktuale politike e ekonomike, pėr funskionimin e institucioneve tė Kosovės, si dhe pėr rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė hapur perspektiva tė zhvillimit tė vendit tonė.
    
Presidenti Rugova dhe Senatori Doll u pajtuan se pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė vullnet i popullit, ėshtė zgjidhja qė mban perspektivėn pėr stabilitet politik e ekonomik nė Kosovė e nė rajon.

Presidenti Rugova po qėndron nė njė vizitė nė Uashington pėr tė marrė pjesė nė ceremoninė tradicionale, e 51-ta me radhė sivjet, tė njohur si "Lutja e mėngjesit". Ceremonia kryesore mbahet ditėn e enjte.

Tė mėrkurėn, Presidenti pritet tė takojė miq tė Kosovės nė Kongresin amerikan.
 
 
Daci dhe Abramovic vlerėsuan se institucionet e Kosovės duhet ta fitojnė peshėn qė u takon
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Institucionet e Kosovės duhet ta fitojnė peshėn qė u takon dhe se ėshtė i domosdoshėm bashkėpunimi ndėrmjet institucioneve vendėse dhe atyre ndėrkombėtare nė Kosovė, vlerėsuan gjatė takimit kryeparalamenari Nexhat Daci dhe Morton Abramovic, anėtar i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave.

Kryetari i Kuvendit nė kėtė takim i tha mysafirit se ėshtė bėrė pak nė planin ekonomik dhe social, prandaj ėshtė e kuptueshme qė qytetarėt e kanė zbehur disponimin pozitiv pėr institucionet. Ndėrkaq duke folur aktivitetet e ardhshme tė Kuvendit z. Daci e pėrsėrit idenė se kėtė vit do tė fillojė periudha e marrjes sė kompetencave dhe pėrgjegjėsive tė vėrteta nga institucionet legjitime tė Kosovės.

Ndėrkaq Morton Abramovic u shpreh se krahas rritjes sė kompetencave pėr vendėsit duhet thelluar bashkėpunimin me KFOR-in dhe UNMIK-un rreth sigurisė, paqes dhe stabilitetit tė Kosovės dhe rajonit.
 
Abramovic tha nga qytetarėt e Kosovės ka vėrejtur pasivitet dhe apati, duke shtuar se po punohet pak pėr njė tė ardhme mė tė mirė tė Kosovės, e cila sipas tij, nuk mund tė realizohet me ndonjė akt tė njėanshėm tė pėrcaktimit tė ndonjė statusi tė synuar.

Morton Abramovic ėshtė takuar edhe me Komisionin e Parlamentit tė Kosovės pėr Marrėdhėnie me Jashtė.
 
 
Pėrkundėr kundėrshtimit tė ministrit Baliq, Pleurat Sejdiu merr postin e sekretarit tė pėrhershėm
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Edhe pėrkundėr kundėrshtimeve tė Ministrit tė Shėndetėsisė Numan Baliq qė tė mos njihet emėrimi i Pleurat Sejdiut nė postin e sekretar permanent, megjithatė ai sot ia ka filluar punės.

Ndėrkohė Pleurat Sejdiu pranoi detyrėn e sekretarit tė pėrhershėm nga Hanu Uori i cili ishte ushtrues i kėsaj detyre deri mė tani dhe nėnshkroi kontratėn pėr marrjen e detyrės nė kėtė post.
 
Ministri Baliq nė njė konferencė shtypi edhe njė herė pėrsėriti qėndrimin e tij dhe tė ministrisė se nuk e njohin emėrimin e z.Sejdiu nė kėtė post.
 
 
Punėtorėt e RTP-sė shėnuan 58-vjetorin e themelimit
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Me njė tubim tė mbajtur nė kinemanė ABC, punėtorėt e RTP-sė sot shėnuan 58-vjetorin e themelimit tė kėtij institucioni. Punėtorėt e RTP-sė thanė se ky pėrvjetor po shėnohet nė kohėn e pėrpjekjeve tė vazhueshme pėr ruajtjen identitetit tė burimor tė RTP-sė, me qėllim qė tė flas zėri i lirė i kėsaj medie.
 
Udhėheqėsi i sindikatės sė pavarur tė RTP-sė Feriz Ratkoceri kėrkoi nga institucionet e Kosovės dhe ato ndėrkombėtare qė urgjentisht tė zgjidhin statusin e RTP-sė. Njėherit nė kėtė tubim u kėrkua qė punėtorėt e RTP-sė tė kthehen nė vendet e punės.

Pas tubimit, punėtorėt e RTP-sė protestuan para Kuvendit tė Kosovės duke kėrkuar realizimin e kėrkesave tė tyre.
 
 
Nė fshatin Grejēevc tė Theranadės ėshtė zbuluar njė sasi armėsh, dy vetė arrestohen
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Gjatė njė kontrolli policia e UNMIK-ut dhe pjesėtarėt e KFOR-it, mbrėmė nė fshatin Greēejvc tė komunės sė Therandės (Suharekės) kanė zbuluar njė sasi tė madhe armėsh.
 
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Andrea Anjeli u ka deklaruar mediave tė huaja se me atė rast janė arrestuar dy persona.
 
Policėt e UNMIK-ut dhe ushtarėt e KFOR-it me atė rast sekuestruan 80 mina antitank dhe kundėr kėmbėsorisė, 4 pushkė, 2 pushkė snajper, dy raketa antitank dhe pajisje ushtarake. Paraprakisht janė ndaluar dy persona qė po lėviznin me njė veturė.
 
Gjatė kontrollit nė veturėn e tyre janė gjetur disa pistoleta dhe pastaj ka pasuar kontrolli nė pesė shtėpi, thotė Anjeli.

Sipas "Zėrit tė Amerikės" bėhet fjalė pėr Jetullah Qarrin, njė ish-komandant i UĒK-sė, i njohur me emrin e luftės si komandant "Guri", kurse aktualisht pėrfaqėsues i Shoqatės sė Invalidėve tė Luftės sė ish-UĒK-sė.
 
 
Nė njė aksident trafiku nė Mal tė Zi, janė lėnduar 11 udhėtarė tė njė autobusi tė Kosovės
 
Ulqin, 5 shkurt 2003 - Nė njė aksident trafiku nė Mal tė Zi, 11 persona janė lėnduar kur njė autobus me targa tė Kosovės ėshtė rrokollisur 50 metra. Ky autobus qarkullonte nė relacionin Ulqin-Prishtinė.
 
Aksidenti ka ndodhur rreth orės 21.00 nė magjistralen e Adriatikut Tivar-Petrovac, kur shoferi kishte humbur kontrollin pėr shkak tė motit tė keq.
 
Me intervenimin e shpejtė tė policisė malazeze udhėtarėt kanė shpėtuar pa pasoja tragjike. Nė spitalin e Podgoricės janė tė shtrirė pesė udhėtarė tė lėnduar tė cilėt janė jashtė rrezikut pėr jetė.
 
 
Ndihma amerikanė pėr Kosovėn do tė jetė 79 milionė dollarė, kurse pėr Shqipėrinė 28 milionė
 
Uashington, 5 shkurt 2003 - Ndihma e Qeverisė amerikane pėr Kosovėn do tė jetė nė njė shumė prej 79 milionė dollarėsh dhe kjo parashihet me njė pikė tė veēantė tė buxhetit, por ėshtė me e vogėl pėr 6 milionė dollarė.

Uashingtoni ka bėrė shkurtime tė buxhetit edhe nė ndihmat pėr vendet e tjera tė rajonit tė Ballkanit Perėndimor. Shkurtimi i ndihmės pėr Bosnjėn e Hercegovina parashihet nga 50 milionė nė 44 milionė dollarė, pėr Kroacinė nga 30 nė 25 milionė dhe Maqedoninė nga 50 nė 39 milionė.
 
Ndėrkaq ndihmat pėr Shqipėrinė, Bullgarinė dhe Rumaninė kanė mbetur nė nivelin prej 28 milionė dollarėsh. Pėr Serbinė ėshtė paraparė ndihma prej 113 milionė dollarėsh, kurse pėr Malin e Zi, 18 milionė.
 
Mirėpo, Dhoma pėrfaqėsuese e Kongresit amerikan ka pezulluar ndihmėn pėr Serbinė pėr shkak tė bashkėpunimit tė pakėnaqshėm tė autoriteteve tė Beogradit me Tribunalin e Hagės.

Propozimi i buxhetit tė SHBA-ve pėr vitin fiskal 2004, qė fillon mė 1 tetor tė kėtij viti, parasheh 2.230 mliardė dollarė, ku pėrfshihet edhe deficiti prej 307 miliardė dollarėsh.
 
 
Nė shkollėn e mesme "Arbėria", pas njė vonese njėmuajshe, ka filluar procesi mėsimor
 
Gjilan, 5 shkurt 2003 - Bordi i drejtorėve tė Shėrbimit Civil Administrativ tė komunės sė Gjilanit ėshtė njoftuar nga ushtruesi i detyrės sė drejtorit tė arsimit, z. Enver Kadriu se nė shkollėn e mesme "Arbėria", pas njė vonese gati njė muajshe, pėr shkak tė renovimeve tė objektit, ka filluar mėsimi pėr klasėt e nėnta dhe vitet e katėrta, ndėrsa ai shpreson qė vijimi tė jetė i plotė nga java e ardhshme.
 
Tė hėnėn duhet tė hapen dyert e shkollės pėr vazhdimin e gjysmėvjetorit tė dytė edhe nė shkollėn tjetėr "Mehmet Isai", ku poashtu janė duke u bėrė renovime.

Nga dje edhe drejtorėt e rinj tė shkollave tė mesme kanė marrė detyrėn, pėrderisa konkurrentėt pėr drejtorė tė filloreve, janė duke u intervistuar kėto ditė.
 
 
Gjilan: Ministria e Financave nuk lejon inkasimin e tatimit mbi pronė pėr vitin e kaluar
 
Gjilan, 5 shkurt 2003 - Bordi i drejtorėve ka diskutuar pėr tatimin mbi pronė, i cili nė bazė tė vendimit tė Komitetit pėr politikė dhe financa ėshtė dashur tė inkasohet pėr vitin 2003, por ndėrkohė nga Ministria e Financave ėshtė thėnė se nuk lejohet forma selektive e tatimit pėr vitin e kaluar.
 
Administratori Bob Simons ka sqaruar se sipas rregullores, ose janė tė gjithė obligues ose nuk ėshtė askush.
 
Rreth dilemės nėse ekziston apo jo baza ligjore pėr faturimin e taimit pėr vitin 2002, nga i cili do tė mund tė inkasoheshin rreth 300 mijė euro, kryeshefi ekzekutiv, Enver Muja ka theksuar se nė Kuvend ėshtė miratuar vendimi pėr programin pilot tė tatimit mbi pronėn dhe duhet tė shikohet nėse Ministria ka tė drejtė tė ndėrhyjė nė kėtė proces.

Nga dje ka filluar afati i regjistrimit tė pėrhershėm tė bizneseve dhe kėtij procesi, sipas drejtorit pėr ekonomi dhe menagjment, Abdyl Brestovci, nė komunėn e Gjilanit duhet tė nėnshtrohen 3.394 biznese, tė cilat kanė qenė tė certifikuara pėrkohėsisht, deri tani.
 
Sipas z. Brestovci, afati i fundit ėshtė deri mė 31 maj 2003 dhe pas kėsaj date, tė gjitha bizneset qė nuk e kryejnė kėtė obligim, automatikisht konsiderohen tė shuara.

Rreth disa rasteve tė uzurpimit tė pronave shoqėrore ka njoftuar ushtruesi i detyrės sė drejtorit tė gjeodezisė, kadastrit, pronės dhe banimit, Abdullah Ismajli, i ka prezentuar edhe disa nga rastet konkrete, ndėrsa kryeshefi ekzekutiv ka kėrkuar qė te tė gjitha rastet, pos procedurave penale nė gjykata, tė inicohen edhe procedurat administrative pėr kthimin e gjendjes sė mėparshme. Uzurpatorėve nuk mund t`iu lihen nė shfrytėzim pronat e komunės, ka qenė kategorik z. Muja.
 
 
Drejtori rajona pėr Evropė nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė vizitoi Kuvendin Komunal tė Prishtinės
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 – Ned Kabot, drejtor rajonal pėr Evropė dhe Xhenet D. Shenon, zyrtare pėr ekonomi nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė, vizituan sot Kuvendin Komunal tė Prishtinės dhe u prit nga kryetari Ismet Beqiri, me bashkėpunėtorėt.

Ned Cabot tha se bashkėpunimi me komunėn e Prishtinės ka pėr qėllim qė tė jipen grante pėr fizibilitetin dhe tė promovohet partnershipi me kompanitė amerikane, ndėrsa mėnyra mė e mirė e bashkėpunimit midis Kosovės dhe Amerikės ėshtė ardhja e kompanive amerikane nė Kosovė.
 
Ai nė vazhdim prezentoi disa nga projektet e realizuara tė institucionit qė pėrfaqėson ai nė Ballkan dhe Evropė.

Kryetari i KK tė Prishtinės, Ismet Beqiri tha se Prishtina ka nevoja tė mėdha pėr projekte tė shumėta, si nė realizimin e projekteve nė kanalizimin e qytetit, tė nxehjes qendrore, ujėsjellėsit e tjerė, por projekti jetik ėshtė plani i pėrgjithshėm urbanistik i Prishtinės. Me realizimin e kėtij projekti, Prishtina do tė shpėtonte nga kaosi urbanistik, tha z.Beqiri.
 
 
S. Narula: Misioni i UNMIK-ut ende nuk ka qėndrim rreth nismės pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur e sovran
 
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sunill Narula tha se autoritetet e kėtij organizmi ndėrkombėtar nė Kosovė tash pėr tash nuk kanė ndonjė qėndrimi pėr deklaratėn e 42 deputetėve tė Parlamentit pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur dhe sovran.

Ai tha shkurtė se Misioni i OKB-sė do tė shohė se ēfarė do tė ndodhė meqė kjo nismė sapo ėshtė dorėzuar nė Parlament. Por njė qėndrim pėr kėtė nismė do tė shfaqet nga kryeadministratori Shtajner pas konsultimit me Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.
 
 
Pėrfaqėsuesit serbė kanė reaguar ashpėr ndaj nismės pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur
 
Mitrovicė, 5 shkurt 2003 - Pėrfaqėsuesit i minoritetit serb nė veri tė Mitrovicės kanė reaguar ashpėr ndaj nismės sė deputetėve tė Parlamentit pėr shpalljen e shtetit tė pavarur e sovran tė Kosovės.
 
Ata kanė theksuar se njė nismė e tillė mund tė ketė pasoja pėr situatėn edhe ashtu tė brishtė nė kėtė qytet. Madje i ashtuquajturi "Kėshilli nacional serb" kėrcėnon me pėrcaktimin e mundshėm tė statusit tė Kosovės nė Kuvendin e Serbisė.

Nė anėn tjetėr kryetari i "Kėshillit nacional serb" Nebojsha Joviq ka deklaruar se pėrgjigjja e mundshme e miratimit eventual tė deklaratės pėr pavarėsinė e Kosovės do tė ishte qė Kuvendi i Serbisė tė vendosė pėr statusin e Kosovės, ose pėr kėtė tė vendosin qytetarėt e Serbisė nėpėrmjet njė referendumi!
 
 
Jugosllavia edhe zyrtarisht nuk ekziston mė dhe ėshtė varrosur pėrgjithmonė
 
Beograd, 5 shkurt 2003 - Parlamenti federal jugosllav dje miratoi Kartėn Kushtetuese dhe ligjin pėr bashkėsinė e re tė quajtur Serbia dhe Mali i Zi. Kėshtu, prej dje Jugosllavia mė zyrtarisht nuk ekziston dhe ėshtė varrosur pėrgjithmonė.
 
Ky shteti i ri do tė ketė vetėm disa funksione tė pėrbashkėta, siē janė parlamenti me 125 deputetė, 91 nga Serbia dhe 34 nga Mali i Zi, kėshillin e ministrave dhe kryetarin e bashkėsisė i cili njėkohėsisht do tė jetė edhe kryetar i kėshillit tė ministrave.
 
Nė kuadėr tė Kėshillit tė ministrave do tė funksionojė Ministria e punėve tė jashtme, ministria e ushtrisė, ministria e tregtisė ekonomike me jashtė dhe ajo e brendshme si dhe ministria e tė drejtave tė njeriut.
 
Nė bashkėsinė e re serbo-malazeze nuk do tė ekzistojnė doganat e pėrbashkėta dhe as banka e pėrbashkėt qendrore, por nuk do tė ketė as monedhė tė pėrbashkėt.

Nė preambulėn e Kartės Kushtetuese ka ngelur e paprekur dispozita se Kosova ėshtė nė pėrbėrje tė Serbisė.
 
 
Presidentėt Moisiu, Mesiq dhe Trajkovski do tė takohen mė 24 shkurt nė Tiranė
 
Tiranė, 5 shkurt 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu, ai i Kroacisė Stipe Mesiq dhe i Maqedonisė, Boris Trajkovksi do tė takohen mė 12 shkurt nė Tiranė qė tė shqyrtojnė hapat e mėtejshėm nė kuadrin e pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr integrim nė Aleancėn Veriatlantike.
 
Presidenti Stipe Mesiq dhe Boris Trajkovski do tė shkojnė nė Tiranė me ftesėn e presidentit Alfred Moisiu.
 
 
Armata maqedonase vrau njė qytetar shqiptar afėr vijės kufitare Maqedoni – Shqipėri
 
Dibėr, 5 shkurt 2003 - Armata e Maqedonisė vrau njė qytetar shqiptarė nga Dibra afėr vijės kufitare Maqedoni - Shqipėri. Sipas burimeve lokale nga Dibra Ylber Shtreza baba i katėr fėmijėve prej tė cilėve tre janė shurdhėrmemecė. Nuk ėshtė bėrė i ditur motivi i kėsaj vrasje dhe nė ēfarė rrethanash ka ndodhur ajo.
 
 
Persona tė maskuar kanė plagosur me armė zjarri dy persona nė afėrsi tė Dobroshit tė Tetovės
 
Tetovė, 5 shkurt 2003 - Dy persona kanė marrė plagė tė rėnda trupore kur persona tė maskuar kanė hapur zjarr nga armėt automatike nė drejtim tė njė makine nė fshatin Dobrosh tė Tetovės. Policia po heton rastin, por tash pėr tashė nuk dihen motivet dhe autorėt e kėtij incidenti.
 
 
Ambasadori i SHBA-ve nė Beograd dhe shefi i Zyrės Amerikane nė Prishtinė kanė qėndruar dje nė Bujanoc
 
Bujanoc, 5 shkurt 2003 - Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara nė Beograd Uliam Montgomeri dhe shefi i Zyrės Amerikane nė Prishtinė, Rino Harnish kanė qėndruar dje nė njė vizitė pune nė Bujanoc.
 
Ata me kėtė rast kanė takuar kryetarin e Komunės sė Bujanocit Nagip Arifin dhe kryetarin e Komunės sė Preshevės Riza Halimin. Temė qėndrore e kėtij takimi ishte situata politike dhe e sigurisė nė Luginėn e Preshevės.
 
Ata gjithashtu kanė biseduar edhe pėr kthimin e kėshilltarėve tė koalicionit serb nė Kuvendin Komunal tė Bujanocit, tė cilėt disa muaj po e bojkotojnė punėn nė kėtė kuvend.

Ambasadori amerikan nė Beograd ka lavdėruar zhvillimin e situatės nė Luginėn e Preshevės, por ka thėnė se ka mbetur edhe shumė pėr t'u bėrė pėr njė jetė tė qėndrueshme multietnike tė shqiptarėve, serbėve dhe romėve tė atjeshėm.
 
 
Nė Bujanoc ėshtė vrarė njė pjesėtar i Agjencisė Informative Serbe tė Sigurisė me pėrkatėsi shqiptare
 
Bujanoc, 5 shkurt 2003 - Mediat e Beogradit kanė bėrė tė ditur se nė Bujanoc mbrėmė ėshtė vrarė njė pjesėtar i Agjencisė Informative serbe tė sigurisė me pėrkatėsi shqiptare, por nuk u dha emri dhe as motivet e kėsaj vrasjeje.
 
 
Qeveria e Shqipėrisė ka vendosur tė pajisė me pasaporta diplomatike familjen mbretėrore tė ish-Mbretit Zog
 
Tiranė, 5 shkurt 2003 - Qeveria e Shqipėrisė ka vendosur tė pajisė me pasaporta diplomatike familjen mbretėrore tė Leka Zogut. Ajo thotė se synon rehabilitimin civil ndaj anėtarėve tė ish-Mbretit Zog. Partia - Lėvizja e Legalitetit, parti kjo e pėrkrahėsve tė Mbretit, e mirėpriti kėtė vendim.
 
 
Agjencia e OKB-sė pėr Refugjatėt pėrgatitet pėr njė krizė tė mundshme nga lufta nė Irak
 
Gjenevė, 5 shkurt 2003 - Drejtori i Agjencisė sė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatėt tha se organizata e tij po punon me vendet fqinje tė Irakut pėr t'u pėrgatitur pėr njė krizė tė mundshme refugjatėsh nė rast tė njė lufte tė mundshme.

Komisioneri i Lartė i OKB-sė pėr Refugjatėt, Rud Lubers tha dje nė Gjenevė se ai ka dėrguar ekipe tė emergjencės pėr tė biseduar me autoritetet nė Iran, Turqi, Siri dhe Jordani qė kėto vende tė hapin kufijtė pėr refugjatėt irakianė nė rast lufte.
 
Zoti Lubers tha se planet paraprake parashikojnė sigurimin e ndihmave pėr 500 mijė njerėz. Ai tha se shpreson se Shtetet e Bashkuara dhe vende tė tjera do tė ndihmojnė me fonde pėr tė pėrballuar valėn e refugjatėve.
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė njė polic palestinez Baha, njė grua ka humbur jetėn nė rrėnoja
 
Gaza, 5 shkurt 2003 – Forcat izraelite kanė shkatėrruar sot (tė mėrkurėn) shtėpinė e njė militanti palestinez nė Bregun Perėndimor dhe me kėtė rast rrėnojat e shtėpisaė kanė zėnė brenda njerkėn e tij, e cila kėshtu ka humbur jetėn, sigurisht duke mos dėgjuar thirrjet pėr tė lėshuar shtėpinė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt e sigurimit palestinez, njofton Rojter.
 
Gjatė sulmit, trupat izraelite kanė vrarė policin palestinez Baha Said, nė bazėn e tij Kilkilia. Dėshmitarėt kanė thėnė se ai ėshtė qėlluar me armė zjarri derisa po ikte nga shtėpia sė bashku me tė tjerėt.
 
Sipas burimit ushtarak izraelit, ai ka refuzuar urdhėrin pėr ndalim. Njoftohet se militanti Baha Said ishte pjesėtar i Al Fatahut tė Jaser Arafatit, i cili kishte vrarė dy izraelitė nė njė sulm nė vendbanimin ebrait Kfar Darom nė shtator tė vitit 2000.
 
 
Kėshilli i Sigurimit ka mandatuar dislokimin e trupave franceze nė Bregun e Fildishtė
 
Abixhan, 5 shkurt 2003 – Kėshilli i Sigurimit ka mandatuar dislokimin e trupave franceze dhe tė rajonit tė Afrikės Perendimore nė Bregun e Fildishtė pasi kryengritėsit kanė refuzuar tė sakrifikojnė postet e larta qeveritare nė pajtim me marrėveshjen paqėsore, tė sponzoruar nga francezėt, gjė qė shkaktoi shpėrthimin e gjerė tė dhunės dhe tė zemrimit, njofton AFP.
 
Kėshilli 15-anėtarėsh ka votuar unanimisht Rezolutėn 1464, e cila autorizon trupat tė pėrdorin forcėn pėr tė mbrojtur civilėt dhe pėr tė realizuar "mbėshtetjen e plotė tė pėrpjekjeve tė Komunitetit Ekonomik tė Shteteve tė Afrikės Perendimore pėr tė pėrkrahur zgjidhjen paqėsore tė konfliktit" nė Bregun e Fildishtė.
 
 
NASA dhe Izraeli kanė konfirmuar se ėshtė identifikuar trupi i pilotit izraelit
 
Hemfill, Teksas, 5 janar 2003 – Ekipet e kėrkimshpėtimit kanė zbuluar pjesėn kryesore tė anijes kozmike "Kolumbia", pėrfshirė edhe mbeturinat e trupit dhe mekanizmin e aterimit tė saj, qė mund t'u ndihmojnė hetuesve pėr tė pėrcaktuar shkakun e prishjes sė saj mbi Teksas, njofton Rojter.
 
Njoftohet gjithashtu se zėdhėnėsi i armatės izraelite ka bėrė tė ditur sot heret (tė merkurėn) zbulimin e trupit tė izraelitit tė parė nė gjithėsi. Ky njoftim ėshtė dhėnė fillimisht nga NASA dhe ėshtė konfirmuar nga pėrfaqėsuesit armatės sė Izraelit se piloti, Kol Ilan Ramon, ėshtė identifikuar.
 
Pėr kėtė ėshtė njoftuar gjithashu edhe familja e Ramonit. Tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme pėr sjelljen dhe varrosjen e tij nė Izrael, thuhet nė kėtė njoftim, do tė bėhen nė ditėt e ardhshme. Ndėrkaq, asnjė fjalė nuk ėsht thėnė deri tash pėr trupat e gjashtė astronautėve tė tjerė amerikanė.
 
 
Sekretari Pauell do tė paraqesė nė OKB njė raport me materiale tepėr sekrete mbi Irakun
 
Nju Jork, 5 shkurt 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell thotė se do t'i paraqesė sot Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė prova bindėse se Iraku po fsheh armė tė ndaluara tė shkatėrrimit nė masė.
 
Zyrtarėt thonė se sekretari Pauell do tė paraqesė fotografi zbulimi dhe regjistrime tė bisedave mes zyrtarėve irakianė, qė planifikonin tė lėviznin materiale tė armėve tė ndaluara. Iraku thotė se ka bashkėpunuar me inspektorėt e Kombeve tė Bashkuara dhe mohon tė ketė armė tė shkatėrrimit nė masė.

Nė prag tė raportit tė sekretarit Pauell, kryeinspektori i OKB-sė pėr armėt, Hans Bliks, tha pėrsėri se bashkėpunimi i Irakut me inspektorėt ka qėnė i mjaftueshėm si pjesė e procesit, por jo kur bėhet fjalė pėr cilėsinė e bashkėpunimit, madje ai e kėshilloi Irakun qė ti marė me seriozitet kėrcėnimet e Shteteve tė Bashkuara pėr pėrdorimin e forcės ushtarake.
 
 
Kuvajti shpall zonė tė ndaluar ushtarake veriun e Emiratit
 
Kuvajt, 5 shkurt 2003 - Qeveria nė Kuvajt ka deklaruar zonė tė ndaluar ushtarake veriun e Emiratit nė kufi me Irakun. Urdhėresa hyn nė fuqi mė 15 shkurt ka bėrė tė ditur agjencia shtetėrore e lajmeve Kuna e cila i referohet informacioneve tė ushtrisė.
 
Rajoni nė kufi me Irakun konsiderohet zona mė e mundshme e mėsymjes nė rast tė pushtimit tė Irakut nga trupat amerikane. SHBA kanė stacionuar deri tani rreth 35.000 ushtarė nė Kuvajt nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr njė sulm tė mundshėm kundėr Irakut.
 
 
Bashkėpunimi mes Gjermanisė dhe SHBA nė luftėn kundėr terrorizmit ėshtė i shkėlqyer
 
Uashington, 5 shkurt 2003  - Ministri gjerman i punėve tė brendshme Oto Shili e ka cilėsuar tė shkėlqyer bashkėpunimin mes Gjermanisė dhe SHBA nė fushėn e sigurisė sė brendshme.
 
Kėtė vlerėsim ka edhe qeveria amerikane ėshtė shprehur Shili pas bisedimeve nė Uashington me shefin e ministrisė sė re amerikane pėr mbrojtjen e atdheut Tom Rixh dhe ministrin amerikan tė drejtėsisė Xhon Eshkroft.
 
Atmosfera gjatė konsultimeve mbi cėshtje tė luftės kundėr terrorizimit ishte tejet miqėsore ka thėnė mė tej ministri gjerman Shili. Gjermania dhe SHBA konsiderojnė tepėr tė rėndėsishėm shkėmbimin intensiv tė pėrvojės dhe informacionit.
 
 
Pėrleshje tė reja mes trupave qeveritare dhe milicisė talebane nė Afganistan
 
Kabul, 5 shkurt 2003 - Luftėtarė tė milicisė talibane dhe tė organizatės terroriste El Kaida janė pėrleshur pėrsėri me trupat qeveritare nė juglindje tė Afganistanit. Njė zėdhėnės i ushtrisė bėri tė ditur se luftimet kishin filluar ndėrkohė qė trupat qeveritare kėrkonin ekstremistė nė juglindje tė Kandaharit.
 
Pėr herė tė parė avionė ushtarake danezė kanė mbėshtetur me bombardime ushtrinė qeveritare nė operacionin e drejtuar nga trupat amerikane.
 
 
Ushtarėt izraelitė hedhin nė erė shtėpinė e njė aktivisti tė organizatės Fatah
 
Jeruzalem, 5 shkurt 2003 - Ushtarė izraelitė gjatė natės sė mbrėmshme kanė hyrė me tanke nė kampin me refugjatė palestinezė Magazi nė Rripin e Gazės. Drejtues tė ushtrisė izraelite e kanė cilėsuar mėsymjen e fundit operacion rutinė.
 
Dėshmitarė okularė kanė treguar se trupat izraelite kanė shpėrthyer shtėpinė e njė aktivisti tė organizatės Fatah tė presidentit tė palestinezėve Jasir Arafat.
 
 
Nga njė shpėrthim nė Pakistan kanė humbur jetėn sė paku 17 veta
 
Islamabad, 5 shkurt 2003 - Si pasojė e eksplodimit tė njė konteineri tė fishekzjarreve nė Pakistan kanė humbur jetėn sė paku 17 veta, kurse njė numėr tjerė janė lėnduar me rastin e eksplodimit nė zonėn industriale nė qytetin Sialkot ka njoftuar njė zėdhėnės policie. Nė mesin e viktimave ka shumė fėmijė, kurse shkakku i fatkeqėsisė akoma nuk dihet.
 
 
Bush iu bashkua mijėra njerėzve nė qendrėn NASA pėr t’u bėrė nderime shtatė astronautėve
 
Uashington, 5 janar 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Xhorxh Bush, iu bashkua mijėra njerėzve nė qendrėn kontrolluese tė misioneve tė NASA-s nė Hjuston tė Teksasit, pėr t'u bėrė nderime shtatė astronautėve qė humbėn jetėn nė katastrofėn e anijes kozmike Kolumbia.

"Astronautėt dhe astronautet e Kolumbias udhėtuan mėse 6 milion milja dhe ishin vetėm disa minuta largė se tė kthehen. Humbja ishte pikėlluese dhe e tmerrshme, kurse pėr familjet e tyre dhembja ėshtė e mdhe. Kombi ynė ndan me ju pikėllimin dhe krenarinė", ka thėnė presidenti i Shteteve tė Bashkuara.
 
 
Erdogan thotė se interesat e vendit dėmtohen nėse nuk mbėshtet SHBA nė luftė kundėr Irakut
 
Ankara, 5 janar 2003 - Lideri i partisė nė pushtet nė Turqi, Rexhep Tajip Erdogan ka tėrhequr vėrejtjen se interesat e vendit rrezikojnė tė dėmtohen, nėse Turqia nuk mbėshtet Shtetet e Bashkuara nė njė luftė tė mundshme nė Irak.

"Nėse Turqia nuk do tė angazhohet qė nė fillim nė pėrgatitjet pėr luftė, ajo mund tė humbė mundėsinė pėr tė ndikuar nė pėrfundimin e saj", ka thėnė Erdogan.

Ai ka shtuar mė tej se nėse lufta do tė jetė e pashmangshme, Turqia shpreson tė kontribuojė pėr arritjen sa mė tė shpejtė tė paqes. Turqia ka qenė kundėr luftės nė Irakun fqinj, si pasojė e shqetėsimeve pėr destabilizimin e rajonit.
 
 
Shirak ka pėrsėritur kėrkesėn qė inspektorėve tė OKB-sė pėr armatimin t'u jepet mė shumė kohė
 
Paris, 5 janar 2003 - Presidenti francez, Zhak Shirak, ka pėrsėritur kėrkesėn e tij qė inspektorėve tė Kombeve tė Bashkuara pėr armatimin t'u jepet mė shumė kohė qė tė kompletojnė misionin e tyre nė Irak.
 
Pas bisedimeve qė kishin me kryeministrin britanik Toni Bler, Shirak tha se Franca dhe Britania janė tė njė mendje se Iraku duhet ēaramtosur.
 
"Ne kemi qasje tė ndryshme ndaj krizės irakiane, por e para dhe kryesorja ndajmė dy bindje fundamentale- se Iraku duhet tė ēarmatoset dhe se kjo duhet tė ndiqet nėpėrmjet Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė", tha presidenti francez, duke shtuar se "lufta ėshtė gjithmonė mė e keqja nga tė gjitha solucionet".
 
 
Gjykata izraelite ka urdhėruar Arafatin t'i paguajė mė se 10 milionė dollarė kompanisė sė autobusėve
 
Jerusalem, 5 janar 2003 - Gjykata izraelite ka urdhėruar qė lideri palestinez, Jaser Arafat t'i paguajė mė se 10 milionė dollarė kompanisė kryesore izraelite tė autobusėve pėr humbjet e shkaktuara nga bombarduesit vetėvrasės palestinezė.
 
Kompania thotė se qė kur filloi kryengritja palestineze nė vitin 2000 autobusėt e saj kanė qenė nė shėnjestėr, se janė vrarė 113 njerėz dhe plagosur 594 kurse shumė izraelitė janė friguar tė shfrytėzojnė shėrbimet e saj.
 
Kompania thotė nė padinė e saj se Arafati dhe Autoriteti palestinez kishin dėshtuar tė frenojnė militantėt qė kanė bėrė sulmet, por mbetet e paqartė se si Arafat mundė tė detyrohet tė paguaj dėmshpėrblimin.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.