18.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 18 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė mbrėmė u mbajt njė Akademi pėrkujtimore pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn dhe Kadri Zekėn

  • Me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė Smajl Hajdarajt nė Pejė u mbajt akademi pėrkujtimore

  • Shtajner nė takimin me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nuk mori vendim pėr rritjen e tatimit nė paga

  • "Kėshilli kombėtar serb" nė Mitrovicė ka filluar nismen pėr formimin e njė bashkėsie tė komunave tė banuara me serbė nė Kosovė

  • Kryetari i BSPK-sė thotė se pėr momentin nuk do tė ketė as rritje tė tatimit as greva nga punėtorėt

  • Shtajner nė takimin me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nuk mori vendim pėr rritjen e tatimit nė paga

  • Nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė mbrėmė u mbajt njė Akademi pėrkujtimore pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn dhe Kadri Zekėn

  • SHBA-tė dhe Shqipėria nėnshkruan njė marrėveshje mirėkuptimi pėr energjinė

  • Deri nė fund tė kėtij viti ushtarėt rusė do tė tėrhiqen nga misionet paqeruajtėse nė Kosovė dhe Bosnje

  • Ish-presidenti i Serbisė tė hėnėn e ardhshme shkon nė Tribunalin e Hagės qė t'i pėrgjigjet akuzave pėr krime lufte nė Kosovė

  • N. Ēoviq: Nėse shqiptarėt vazhdojnė tė flasin pėr pavarėsinė e Kosovės, Beogradi do tė tė flasė pėr ndarjen e Kosovės!

  • Vritet njė kolon ebrait dhe dy militantė palestinezė

  • Kėshilli i Sigurimit bėri thirrje pėr zbatim tė sanksioneve kundėr "El Kaidės" dhe talibanėve

  • Shreder u shpreh kundėr spekulimeve tė mėtejshme nė lidhje me votėn gjermane nė KS pėr luftėn nė Irak

  • Pėrqendrimi i trupave nė Gjirin Persik vazhdon

  • Shtėpia e Bardhė: Zbulimi i kapsulave nė Irak, "shqetėsues dhe serioz"

  • Zakajev: Krimet e tmerrshme qė janė bėrė nė Ēeēeni nuk mund tė kompenzohen

  • Xhons ka deklaruar se do t'u ndohmojė Kombeve tė Bashkuara pėr ēarmatosjej e Irakut


 

Nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė mbrėmė u mbajt njė Akademi pėrkujtimore pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn dhe Kadri Zekėn
 
Prishtinė, 18 janar 2003 - Me rastin e 21-vjetorit tė rėnies sė dėshmorėve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla e Kadri Zeka, mė organizim tė Kryesisė sė Lidhjes Demokratike e Kosovės, mbrėmė nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė, u mbajt njė Akademi pėrkujtimore. Nė kėtė akademi mori pjesė edhe Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci dhe zyrtarė tė tjerė.

Duke folur nė kėtė akademi, Presidenti i Kosovės tha se "jemi sot kėtu pėr t'i pėrkujtuar dhe nderuar Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn e Kadri Zekėn qė u vranė para 21 vjetėve nė Gjermani nga ata qė i pėrzunė nga Kosova e tyre e dashur".
 
Nė vazhdim Presidenti Rugova tha se kėto ditė mbushet njė vit qė familja Gėrvalla dhe Zeka i sollėn eshtrat e tyre nė Kosovė, nė Dubovik dhe nė Gjilan. Ky ishte njė gjest i madh qė trupat e tyre tė prehen nė tokėn e dashur dhe tė ēmuar tė Kosovės, tė cilėn ia kushtuan jetėn e tyre tė re.

"Qė tė tretė me veprėn e tyre madhore punuan pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės, qė ne po e gėzojmė sot e qė po e ndėrtojmė pėr ēdo ditė. Kjo ėshtė porosia e jetės dhe veprės sė tyre qė nuk ta harrojmė kurrė", tha z.Rugova.

Duke folur pėr personalitetet e tyre, Presisdenti tha se ata ishin figura mė tė dashura dhe mė tė ēmuara nga populli i Kosovės. Gjatė viteve tė '90, me shpalljen dhe ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, rinia i pėrkujtonte qė tė tretė me manifestime tė organizuar, siē ishte 'Flaka e janarit' e tjera.

Presidenti Rugova bėri tė ditur se Zyra e tij po punon qė Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka - kėta tre burra tė mėdhenj - qė tė dekorohen pėr veprėn e tyre tė madhe pėr Kosovėn.
 
Gjithashtu Presidenti tha se do t'i propozojė Ministrisė sė Kulturės qė tė themelojė ēmimin me titull "Kitarja e artė e Jusuf Gėrvallės", i cili do t'u jipej artistėve nė fushėn e muzikės. Me kėtė rast zoti Rugova tha se Jusf Gėvalla ishte artist komplet nė muzikė dhe nė letėrsi, si dhe publicist i shquar.

Ndėrkaq pėr krijimtarinė letrare tė Jusuf Gėrvallės, foli Sabri Hamiti. "Jusufi mund tė kujtohet vetėm si i ri, sepse ai i ri ka shkuar. Kėto kujtime nuk mund t'i mundė tirania e kohės e as t'i kapė ndryshku i harresės. Nė dukje e nė veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtėrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije", theksoi Sabri Hamiti.
 
Ai tha se nė dukje e veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije, e tė gjitha kėto bashkė tė ndeshura me njė veprim tė rrezikshėm.
 
Ndėrkaq pėr veprėn letrare tė Jusuf Gėrvallės, Sabri Hamiti tha se "si te rrallė kush, tek ai vepra letrare ėshtė e ngjashme me jetėn e tij, pėr tė mos thėnė e barabartė". Librat e tij tė lirikave tregojnė njė shtegtim tė jetės sė tij ashtu, si dhe fazat e emocionalitetit qė kalojnė nėpėr ėndrra, mall, fantazi.

Sabri Hamiti duke folur pėr punėn atdhetare tė Jusuf Gėrvallės, tha se ai ka dėshmuar se mė frytdhėnės ėshtė veprimi konkret sesa afishimi agresiv. Jusufi ka dėshmuar qė butėsia arrin shumė mė larg sesa rigjiciteti, sidomos nė punė tė bashkimit tė shqiptarėve.
 
Nė fund Hamiti pėrkujtoi fjalėt e Jusufit para se tė jepte shpirt: "Nėse ėshėt shqiptar mos u zbuloftė kurrė", duke e quajtur kėtė utopi tė fortė poetike, politike e atdhetare tė Jusuf Gėrvallės.

Akademia pėrkujtimore pėrfundoi me interpretimin e njė pike muzikore tė komponuar nga Jusuf Gėrvalla dhe recitimin e poezisė sė tij nga studentė tė Akademisė sė Arteve.
 
 
Me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė Smajl Hajdarajt nė Pejė u mbajt akademi pėrkujtimore
 
   
Pejė, 18 janar 2003 - Me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė Smajl Hajdarajt, deputet i Parlamentit tė Kosovės dhe ish-komandant i UĒK-sė, nga njė dorė antishqiptare dje nė Pejė u mbajtė njė akademi pėrkujtimore.

"Smajl Hajdaraj tėrė jetėn ia ka kushtuar lirisė dhe demokracisė sė Kosovės. Me shpėrthimin e luftės ai doli nė ballė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės pėr rajonin e Rugovės", ėshtė shprehur bashkėluftėtari Demė Dashi.
 
Ai ka theksuar se me vrasjen e Hajdarajt Kosova ka humbur njė burrė tė urtė, njė trim, njė intelektual, njė politikan tė shkelqyeshėm i cili me tėrė qenien njerėzore u pėrkushtua pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare.
 
Smajl Hajdaraj ishte deputet i Kuvendit komunal tė Pejės dhe Parlamentit tė Kosovės.

Ndėrkaq, anėtari i Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės Fatmir Rexhepi, duke folur pėr figurėn e Smajl Hajdarajt ka theksuar se vota dhe besimi i popullit ėshtė e shenjtė.
 
Vota e tyre nuk guxon tė vritet. Ai ka thėnė se si duket dikush nuk dėshiron qė kjo liri tė gėzohet dhe pėrjetohet prej tė gjithė neve qė e gjakuam atė. Dikush si duket synon ta vė nė monopol dhe tutelė tė vetėn edhe kėtė liri.

Nimon Alimusaj, ndėrkaq ka lexuar telegramin e presidentit tė Kosovės dr. Ibrahim Rugova, drejtuar pjesėmarrėsve tė kėsaj akademie pėrkujtimore.
 
Nė kėtė telegram, presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova thekson se Smajl Hajdaraj ishte trim dhe luftėtar i lirisė dhe se vepra e tij pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės do tė mbetet e pėrjetshme dhe shembull se si punojnė burrat e mėdhenj.

Smajl Hajdaraj ėshtė vrarė nė Pejė njė vit mė parė nė rrethana akoma tė pandriēuara.
 
 
Shtajner nė takimin me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nuk mori vendim pėr rritjen e tatimit nė paga
 
Prishtinė, 18 janar 2003 - Nė njė takim tė thirrur nga kryeadministratori Mihael Shtajner me Kėshillin Ekonomik Fiskal dhe ku merrnin pjesė edhe kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, ministri i Ekonomisė dhe Financave Ali Sadrija, ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale Ahmet Jusufi dhe kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Buxhet Haki Shatri, ėshtė debatuar lidhur me rritjen e tatimit nė paga.
 
Nė kėtė takim nuk ėshtė marrė asnjė vendim.

Shtajner pas takimit reagimet pėr rritjen qind pėr qind tė tatimit nė paga i quajti "tė pakuptimta", sepse, sipas tij, kėtė e kanė kėrkuar vetė institucionet vendore tė Kosovės.

"Unė i kuptoj e shqetėsimin e qytetarėve dhe kuptoj se ne duhet reflektojmė realitetin nė Kosovė.
Shumė njerėz jetojnė nė kushte tė rėnda ekonomike, por nuk e kuptoj se institucionet vendore ēojnė pluhur rreth kėsaj ēėshtjeje", tha Shtajner, duke shtuar se ai nuk e ka nėnshkruar rregulloren pėr dyfishimin e tatimit nė pagė ngase ajo ėshtė nėnshkruar para ardhjes sė tij nė Kosovė.
 
Madje ai tregoi para gazetarėve dokumentin pėr dyfishimin nė paga tė paraqitur nga Qeveria e Kosovės dhe Kėshilli Ekonomik Fiskal nė Konferencė e Donatorėve nė Bruksel nė vitin e shkuar, dokument ky qė i ėshtė paraqitur edhe Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Shtajner tha se i ka propozuar Qeverisė sė Kosovės qė nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme tė dalė me njė propozim pėr caktimin e shkallės reale tė tatimit mbi pagat. Gjithashtu ai porositi qytetarėt e Kosovės se nuk do tė zhgėnjehen nga vendimi mbi tatimet nė tė ardhura.
 
 
"Kėshilli kombėtar serb" nė Mitrovicė ka filluar nismen pėr formimin e njė bashkėsie tė komunave tė banuara me serbė nė Kosovė
 
Mitrovicė, 18 janar 2003 - Kėshilli kombėtar serb nė Mitrovicė ka filluar nismen pėr formimin e njė bashkėsie tė komunave tė banuara me serbė nė Kosovė, siē thuhet nė komunikatėn e shpallur nga ky kėshill.
 
Kuvendet komunale tė Zveēanit, Leposaviqit, Zubin Potokut dhe Mitrovicės Veriore kanė ftuar udhėheqėsit serbė tė komunave tjera nė Kosovėn qendrore dhe lindore qė t'i bashkohen kėsaj nisme pėr tė siguruar, siē thuhet mbijetesėn e serbėve nė Kosovė.
 
 
Kryetari i BSPK-sė thotė se pėr momentin nuk do tė ketė as rritje tė tatimit as greva nga punėtorėt
 
Prishtinė, 18 janar 2003 - Nuk do tė ketė greva tė punėtorėve pėr shkak tė dyfishimit tė tatimit mbi pagat derisa tė pėrfundojnė bisedimet mes UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės pėr kėtė ēėshtje. Kėshtu ėshtė thėnė pas takimit tė mbrėmshėm mes kryeadministratorit Mihael Shtajner me kryetarin e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura Bahri Shabani.

"Pėr momentin nuk do tė ketė as rritje tė tatimit mbi paga dhe as greva nga punėtorėt kosovarė", ka deklaruar Shabani pas takimit me z. Shtajner. Sipas z. Shabani tashmė po vazhdojnė bisedimet pėr ta gjetur njė zgjidhje.
 
 
Shtajner nė takimin me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nuk mori vendim pėr rritjen e tatimit nė paga
 
Prishtinė, 18 janar 2003 - Nė njė takim tė thirrur nga kryeadministratori Mihael Shtajner me Kėshillin Ekonomik Fiskal dhe ku merrnin pjesė edhe kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, ministri i Ekonomisė dhe Financave Ali Sadrija, ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale Ahmet Jusufi dhe kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Buxhet Haki Shatri, ėshtė debatuar lidhur me rritjen e tatimit nė paga. Nė kėtė takim nuk ėshtė marrė asnjė vendim.

Shtajner pas takimit reagimet pėr rritjen qind pėr qind tė tatimit nė paga i quajti "tė pakuptimta", sepse, sipas tij, kėtė e kanė kėrkuar vetė institucionet vendore tė Kosovės.

"Unė i kuptoj e shqetėsimin e qytetarėve dhe kuptoj se ne duhet reflektojmė realitetin nė Kosovė. Shumė njerėz jetojnė nė kushte tė rėnda ekonomike, por nuk e kuptoj se institucionet vendore ēojnė pluhur rreth kėsaj ēėshtjeje", tha Shtajner, duke shtuar se ai nuk e ka nėnshkruar rregulloren pėr dyfishimin e tatimit nė pagė ngase ajo ėshtė nėnshkruar para ardhjes sė tij nė Kosovė.
 
Madje ai tregoi para gazetarėve dokumentin pėr dyfishimin nė paga tė paraqitur nga Qeveria e Kosovės dhe Kėshilli Ekonomik Fiskal nė Konferencė e Donatorėve nė Bruksel nė vitin e shkuar, dokument ky qė i ėshtė paraqitur edhe Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Shtajner tha se i ka propozuar Qeverisė sė Kosovės qė nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme tė dalė me njė propozim pėr caktimin e shkallės reale tė tatimit mbi pagat. Gjithashtu ai porositi qytetarėt e Kosovės se nuk do tė zhgėnjehen nga vendimi mbi tatimet nė tė ardhura.
 
 
Nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė mbrėmė u mbajt njė Akademi pėrkujtimore pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn dhe Kadri Zekėn
 
Prishtinė, 18 janar 2003 - Me rastin e 21-vjetorit tė rėnies sė dėshmorėve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla e Kadri Zeka, mė organizim tė Kryesisė sė Lidhjes Demokratike e Kosovės, mbrėmė nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė, u mbajt njė Akademi pėrkujtimore.
 
Nė kėtė akademi mori pjesė edhe Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci dhe zyrtarė tė tjerė.

Duke folur nė kėtė akademi, Presidenti i Kosovės tha se "jemi sot kėtu pėr t'i pėrkujtuar dhe nderuar Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn e Kadri Zekėn qė u vranė para 21 vjetėve nė Gjermani nga ata qė i pėrzunė nga Kosova e tyre e dashur".
 
Nė vazhdim Presidenti Rugova tha se kėto ditė mbushet njė vit qė familja Gėrvalla dhe Zeka i sollėn eshtrat e tyre nė Kosovė, nė Dubovik dhe nė Gjilan. Ky ishte njė gjest i madh qė trupat e tyre tė prehen nė tokėn e dashur dhe tė ēmuar tė Kosovės, tė cilėn ia kushtuan jetėn e tyre tė re.

"Qė tė tretė me veprėn e tyre madhore punuan pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės, qė ne po e gėzojmė sot e qė po e ndėrtojmė pėr ēdo ditė. Kjo ėshtė porosia e jetės dhe veprės sė tyre qė nuk ta harrojmė kurrė", tha z.Rugova.

Duke folur pėr personalitetet e tyre, Presisdenti tha se ata ishin figura mė tė dashura dhe mė tė ēmuara nga populli i Kosovės. Gjatė viteve tė '90, me shpalljen dhe ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, rinia i pėrkujtonte qė tė tretė me manifestime tė organizuar, siē ishte 'Flaka e janarit' e tjera.

Presidenti Rugova bėri tė ditur se Zyra e tij po punon qė Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka - kėta tre burra tė mėdhenj - qė tė dekorohen pėr veprėn e tyre tė madhe pėr Kosovėn. Gjithashtu Presidenti tha se do t'i propozojė Ministrisė sė Kulturės qė tė themelojė ēmimin me titull "Kitarja e artė e Jusuf Gėrvallės", i cili do t'u jipej artistėve nė fushėn e muzikės. Me kėtė rast zoti Rugova tha se Jusf Gėvalla ishte artist komplet nė muzikė dhe nė letėrsi, si dhe publicist i shquar.

Ndėrkaq pėr krijimtarinė letrare tė Jusuf Gėrvallės, foli Sabri Hamiti. "Jusufi mund tė kujtohet vetėm si i ri, sepse ai i ri ka shkuar. Kėto kujtime nuk mund t'i mundė tirania e kohės e as t'i kapė ndryshku i harresės. Nė dukje e nė veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtėrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije", theksoi Sabri Hamiti.
 
Ai tha se nė dukje e veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije, e tė gjitha kėto bashkė tė ndeshura me njė veprim tė rrezikshėm.
 
Ndėrkaq pėr veprėn letrare tė Jusuf Gėrvallės, Sabri Hamiti tha se "si te rrallė kush, tek ai vepra letrare ėshtė e ngjashme me jetėn e tij, pėr tė mos thėnė e barabartė". Librat e tij tė lirikave tregojnė njė shtegtim tė jetės sė tij ashtu, si dhe fazat e emocionalitetit qė kalojnė nėpėr ėndrra, mall, fantazi.

Sabri Hamiti duke folur pėr punėn atdhetare tė Jusuf Gėrvallės, tha se ai ka dėshmuar se mė frytdhėnės ėshtė veprimi konkret sesa afishimi agresiv. Jusufi ka dėshmuar qė butėsia arrin shumė mė larg sesa rigjiciteti, sidomos nė punė tė bashkimit tė shqiptarėve.
 
Nė fund Hamiti pėrkujtoi fjalėt e Jusufit para se tė jepte shpirt: "Nėse ėshėt shqiptar mos u zbuloftė kurrė", duke e quajtur kėtė utopi tė fortė poetike, politike e atdhetare tė Jusuf Gėrvallės.

Akademia pėrkujtimore pėrfundoi me interpretimin e njė pike muzikore tė komponuar nga Jusuf Gėrvalla dhe recitimin e poezisė sė tij nga studentė tė Akademisė sė Arteve.
 
 
SHBA-tė dhe Shqipėria nėnshkruan njė marrėveshje mirėkuptimi pėr energjinė
 
Uashington, 18 janar 2003 - Enti Rregullator i Sektorit tė Energjisė Elektrike tė Shqipėrisė dhe Komisioni Regullator i Shėrbimeve Komunale tė shtetit amerikan Indiana nėnshkruan tė premten nė Uashington njė marrėveshje mirėkuptimi, e cila ka pėr qėllim krijimin e njė partneriteti pėr ta ndihmuar Shqipėrinė nė ristrukturimin dhe reformimin e sektorit tė saj energjetik.
 
Marrėveshja pėrfshin projekte qė do ta ndihmojnė Shqipėrinė tė kapėcejė problemet e energjetikės nėpėrmjet liberalizimit tė tregjeve dhe futjes nė vend tė investitorėve.
 
Marrėveshja, e cila financohet nga Agjencia Amerikane pėr Zhvillimin Ndėrkombėtar, Usajdi, dhe zbatohet nga Komisioni kombėtar amerikan pėr shėrbimet komunale do tė ndihmojė nė krijimin e marrėdhėnieve midis Komisionit tė shtetit Indiana dhe palės shqiptare, marrėdhėnie kėto qė filluan vitin e kaluar kur njė delegacion amerikan shkoi nė Tiranė.

Shirak dhe Bler i premtuan kryeinspektorit tė OKB-sė pėr armėt mbėshtetjen e tyre.

Paris, 18 janar 2003 - Presidenti francez, Zhak Shirak dhe kryeministri britanik, Toni Bler i premtuan kryeinspektorit tė OKB-sė pėr armėt Hans Bliks mbėshtetjen e tyre tė plotė pėr kontrolle mė tė rrepta nė Irak, ndėrsa Bliks po viziton disa qendra nė Evropė.
 
Me Francėn u shtua njė anėtar i Kėshillit tė Sigurimit qė mbėshtet kėrkesėn pėr mė shumė kohė nė kėrkimin e armėve tė shfarosjes nė masė. Qeveria gjermane ritheksoi refuzimin e saj ndaj njė lufte nė Irak.
 
Edhe Ministri i Jashtėm gjerman Joshka Fisher do tė kėrkojė tė hėnėn nė Kėshillin e Sigurimit mė shumė kohė pėr inspektime. SHBA -tė paralajmėruan pėr deri nė fund tė muajit publikimin e provave qė Iraku nuk bashkėpunon dhe shkel rezolutėn 1441 tė OKB-sė.
 
 
Deri nė fund tė kėtij viti ushtarėt rusė do tė tėrhiqen nga misionet paqeruajtėse nė Kosovė dhe Bosnje
 
Moskė, 18 janar 2003 - Deri nė fund tė kėtij viti ushtarėt rusė do tė tėrhiqen nga misionet paqeruajtėse nė Kosovė dhe Bosnje. Rusia vlerėson se situata nė kėto dy vende ėshtė pėrmirėsuar dhe se atė mund ta kontrollojnė pjesėtarėt e policisė ndėrkombėtare.
 
Gazeta moskovite "Novija Izvjestia" shkruan se komanda e kėmbėsorisė ka marrė urdhėrin tė ndėrpresė punėn nė qendrėn pėrgatitore pėr paqeruajtėsit. Nė kuadėr tė misioneve paqeruajtėse nė Kosovė dhe nė Bosnje e Hercegovinė Rusia i ka tė angazhuar 900 ushtarė.
 
 
Ish-presidenti i Serbisė tė hėnėn e ardhshme shkon nė Tribunalin e Hagės qė t'i pėrgjigjet akuzave pėr krime lufte nė Kosovė
 
Beograd, 18 janar 2003 - Ish-presidenti i Serbisė Millan Millutinoviq tė hėnėn e ardhshme shkon nė Tribunalin e Hagės qė t'i pėrgjigjet akuzave pėr krime lufte tė bėra ndaj shqiptarėve gjatė konfliktit nė Kosovė, i ka deklaruar agjencisė Rojter njė zyrtar i lartė nė Beograd i cili ka dashur tė mos i pėrmendet emri.
 
 
N. Ēoviq: Nėse shqiptarėt vazhdojnė tė flasin pėr pavarėsinė e Kosovės, Beogradi do tė tė flasė pėr ndarjen e Kosovės!
 
Beograd, 18 janar 2003 - Zėvendėskryeministri i Serbisė Nebojsha Ēoviq thotė se po tė vazhdojnė shqiptarėt tė flasin pėr pavarėsinė e Kosovės, Beogradi do tė insistojė tė flasė pėr ndarjen e Kosovės. "Do tė jemi pėr ndarjen e Kosovės nėse ata do tė insistojnė pėr pavarėsinė e Kosovės", ka thėnė Ēoviq pas bisedimeve nė Beograd me kryeministrin e Maqedonisė Branko Cėrvenkovski.
 
 
Vritet njė kolon ebrait dhe dy militantė palestinezė
 
Jerusalem, 18 janar 2003 – Vala e dhunės nė territoret e okupuara ka marrė jetėn e njė koloni ebrait dhe tė dy militantėve palestinezė, nė njė kohė qė grupimet palestineze po pėrgatiten tė mblidhen nė Kairo pėr tė diskutuar tė ardhmen e kryengritjes sė tyre 28-muajshe, njofton AFP. Siē dihet, grupi i vijės sė fort, Hamas, ka hedhur poshtė propozimet pėr pezullimin e sulmeve para fillimit tė bisedimeve.
 
Kėshilli i Sigurimit bėri thirrje pėr zbatim tė sanksioneve kundėr "El Kaidės" dhe talibanėve
 
Nju Jork, 18 janar 2003 - Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara bėri thirrje njėzėri pėr zbatim mė tė efektshėm tė sanksioneve kundėr rrjetit terrorist "El Kaida" si dhe milicisė afgane Taliban.
 
Masat ndėshkuese pėrfshijnė ndalime-udhėtimi, njė embargo armėsh si dhe ngrirjen e pasurive tė personave tė veēantė ose tė grupeve. Sė fundi lista, e cila aktualizohet vazhdimisht nga njė komitet i Kėshillit tė Sigurimit, pėrfshinte 232 persona dhe 92 grupe. Nė rezolutėn e miratuar tani u bėhet thirrje tė 191 anėtarėve tė OKB-sė qė tė ashpėrsojnė ligjet e tyre kundėr terrorit.
 
 
Shreder u shpreh kundėr spekulimeve tė mėtejshme nė lidhje me votėn gjermane nė KS pėr luftėn nė Irak
 
Berlin, 18 janar 2003 - Kancelari gjerman Gerhard Shrėder u shpreh kundėr spekullimeve tė mėtejshme nė lidhje me votėn e Gjermanisė nė Kėshillin e Sigurimit pėr luftėn nė Irak. Vendimi mund tė merret vetėm atėherė kur tė jetė e qartė nėse dhe pėrse do tė votohet, ritheksoi Shrėder nė stacionin televiziv N24.
 
Gjermania do tė orientohet nga pozicioni pėr ēarmatosje paqėsore dhe kundėr pjesėmarrjes nė goditjen ushtarake. Pėr kancelarin ėshtė "i dėshiruar" dėbimi i kreut irakian Sadam Husein nė mėrgim. Por nė radhė tė parė fjala nuk ėshtė pėr ndėrrim regjimi por pėr ēarmatosje, tha Shreder.
 
 
Pėrqendrimi i trupave nė Gjirin Persik vazhdon
 
San Diego, 18 janar 2003 - Pėrqendrimi i trupave nė Gjirin Persik vazhdon. Njė trupė tjetėr amerikane e pėrbėrė nga anije lufte me rreth 10.000 ushtarė u nis nga San Diego-ja e Kalifornisė drejt Lindjes nė Afėrme. Njėsia tjetėr do tė niset fundjavėn tjetėr me rrugė detare nga Virxhinia nė bregdetin lindor amerikan.
 
 
Shtėpia e Bardhė: Zbulimi i kapsulave nė Irak, "shqetėsues dhe serioz"
 
Uashington, 18 janar 2003 - Shtėpia e Bardhė e quajti zbulimin e kapsulave tė zbrazėta pėr armė kimike nė Irak "shqetėsues dhe serioz". Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Ari Fleisēer thotė se zyrtarėt amerikanė e kanė rishikuar deklaratėn prej 12 mijė faqesh tė Irakut pėr armėt dhe thonė se aty nuk pėrmenden kapsulat e zbrazėta kimike tė zbuluara dje nga inspektorėt e OKB-sė.

"Fakti qė Iraku ka nė dorė kapsula kimike tė padeklaruara pėr tė cilat Kombet e Bashkuara thonė qė janė nė gjendje shumė tė mirė, ėshtė nė vetėvete njė ēėshtje serioze dhe shqetėsuese", tha zoti Fleēer.
 
 
Zakajev: Krimet e tmerrshme qė janė bėrė nė Ēeēeni nuk mund tė kompenzohen
 
Londėr, 18 janar 2003 - Ahmed Zakajev, bashkėpunėtor i lartė i liderit separatist ēeēen, Asllan Maskadov thotė se "krimet e tmerrshme" qė janė bėrė nė Ēeēeni nuk mund tė kompenzohen me para, por me gjykimin e aatyre qė kanė bėrė krime lufte" para njė Tribunali ndėrkombėtar.
 
"Gjykata nė Strasbur nuk ka autoritetin qė t'i sjellė nė sallėn e gjykimit ata qė kanė bėrė kėto krime tė tmerrshme. Ajo qė po ndodh nė Ēeēeni nuk ėshtė pėr kompenzime financiare, sepse kryesisht janė vrasje, dhunė dhe poshtėrim, qė ėshtė e pamundur tė kompenzohet me para", ka thėnė Zakajev.

Ai i ka bėrė kėto komente nga Londra me rastin e vendimit tė Gjykatės Evropiane pėr tė drejtat e njeriut qė tė pranojė gjashtė fletėpadi nga ēeēenė qė akuzojnė armatėn ruse pėr vrasje dhe abuzime me tė drejatat e njeriut.
 
 
Xhons ka deklaruar se do t'u ndohmojė Kombeve tė Bashkuara pėr ēarmatosjej e Irakut
 
Kasto, 18 janar 2003 - Komandanti i ri suprem i forcave tė NATO-s pėr Evropė, gjenerali amerikan Xhejms Xhons ka deklaruar se do t'u ndohmojė Kombeve tė Bashkuara pėr ēarmatosjej e Irakut. Gjenerali Xhons tha se ndonėse mbetet e paqartė nėse do tė ketė konflikt kundėr Irakut, ai ka shfaqur bindjen se ēfarėdo qė do tė duhet bėrė NATO dhe forcat e Shteteve tė Bashkuara- do tė bėhet me sukses.
 

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.