22.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure, 22 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • KFOR-i amerikan dėshiron t`i bartė disa nga kompetencat tek administrata civile

  • Nė Kosovė katėr orė nė terr dhe dy me drita

  • D. Ēapell thotė se UNMIK-u nuk posedon informata pėr ekzistimin e grupit "Siguria e Atdheut" nė Kosovė

  • Sasia e fenolit nga KEK-u nė lumin Sitnica nuk kalon parametrat e lejuar

  • F.Bastalio ka theksuar nė Mitrovicė se vendimi pėr krijimin e bashkėsisė sė komunave serbe ėshtė i paligjshėm

  • Policia e Kandasė konfirmoi arrestimin e njė serbi tė akuzuar pėr vrasjen e 19 shqiptarėve nė Podujevė

  • Policėt e njėsisė sė shpėrbėrė maqedonase "Luanėt" kanė bllokuar sot rrugėn Shkup-Prishtinė

  • Forcat paqeruajtėse ruse tėrhiqen plotėsisht nga hapėsira e ish-Jugosllavisė

  • Ministria e Punėve tė Jashtme e Shqipėrisė vlerėson qėndrimet e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner

  • Nė takimin Mesiq-Shtajner: Kroacia i kėrkon pronat e veta nė Kosovė

  • Realizimi i Marrėveshjes sė Ohrit kushton rreth 70 milionė dollarė

  • Sipas drejtuesit tė opozitės VMRO-DPMN Lube Boshkovski nė Maqedoni veprojnė sė paku 500-600 muxhahedin nga vendet arabe?!

  • Australia paralajmėroi dėrgimin e ushtarėve nė rajonin e gjirit

  • Robertson ka deklaruar se do tė tėrhiqet nė dhjetor

  • Nga njė termet i fuqishėm nė Meksikė kanė humbur jetėn tė pakten 21 persona

  • Gjermania kundėr luftės nė Irak

  • Bush: Sadam Huseinit i ėshtė dhėnė kohė me bollėk qė tė ēarmatoset

  • Britania do tė sulmojė me SHBA-tė nėse anėtarė tė KS-sė vėnė veto nė rezolutėn e dytė

  • Izraeli ndėrmori dje sulme ajrore dhe artilerike nė jug tė Libanit

  • Gjermania ka vėnė nė dispozicion sistemin pėr gjurmim "Luna" pėr inspektorėt e KB


 

KFOR-i amerikan dėshiron t`i bartė disa nga kompetencat tek administrata civile
 
Gjilan, 22 janar 2003 - KFOR-i amerikan qė kontrollon sektorin e lindjes nė Kosovė, ka filluar t`i mbyllė nėnbazat e veta nė terren, ku ato ishin vendosur nė qershor tė vitit 1999, duke filluar nė kėtė mėnyrė bartjen graduale tė disa kompetencave tė sigurisė tek administrata civile lokale.

Edhe nėnkoloneli Dejvid Jexh (David Sage), komandant i kampit "Montith" nė Gjilan dhe Lutfi Haziri, kryetar i komunės, nė njė takim qė mbajtėn sot me gazetarė, e kanė vlerėsuar tė mirė gjendjen e sigurisė nė Gjilan, ndėrsa kanė pohuar se po punojnė bashkarisht nė zgjidhjen e problemeve ekzistuese, duke e nxitur nė bashkėpunim tė ndėrsjellė edhe komunitetin e Cėrnicės, ku para disa ditėsh ndodhi vrasja e serbit TrajanTrifunoviq.
 
Koloneli Sejxh tha se ėshtė i kėnaqur me reagimin e shpejtė tė organeve tė ndjekjes dhe hetuesisė, tė cilat kanė arrestuar disa tė dyshuar, ndėrsa tash ėshtė kompetencė e gjyqit qė ta bėjė punėn e vetė.
 
Ai ka sqaruar se mbajtja nė bisedė pėr disa orė e Afrim Zeqirit, nuk kishte lidhje me rastin e Trifunoviqit, por ishte njė proces ku u morėn nė pyetje disa njerėz, pas njė incidenti tė gjuajtjes me gurė, qė kishte ndodhur nė Cėrnicė.

"Ne kemi vendosur qė t`i mbyllim bazat tona nė Zhegėr dhe nė Cėrnicė, meqenėse ka njė siguri tė mjaftueshme nė kėtė komunė, ndėrsa edhe numri i ushtarėve tanė nė kampin e Gjilanit ėshtė zvogėluar", tha sot koloneli Sejxh, duke hequr dilemėn se KFOR-i do tė mbetet kėtu pėr tė vazhduar patrullimet nė kėto zona, madje me prezencė mė tė madh tė ushtarėve.

Tėrheqja e ushtarėve nga nėnbazat, nė kampin "Montith", duhet shikuar si njė lėvizje pozitive dhe si njė argument qė institucionet vendore po bėjnė njė punė tė mirė, ėshtė shprehur nėnkoloneli Sejxh.

Pyetjes nėse mund tė quhet i qėlluar pėr momentin ky hap i KFOR-it pėr heqjen e nėnbazave nga terreni, tani kur gjithnjė e mė shpeshė flitet pėr njė acarim tė mundshėm tė gjendjes pėrreth kufirit, nė pranverė, komandanti Dejvid Sejxh ėshtė pėrgjigjur duke thėnė se mundėsitė e tyre pėr ta shtuar prezencėn nė zonėn e kufirit, me patrullime 24 orėshe, do tė jenė edhe mė tė mėdha.

Ndėrkaq, kryetari i komunės Lutfi Haziri tha se ky ėshtė njė proces normal qė po e bėnė KFOR-i, sepse mė herėt janė tėrhequr nėnbazat edhe nga Pogragja, Poneshi dhe disa punkte tjera dhe kjo nuk duhet tė jetė arsye pėr brengosje, sepse ushtarėt amerikanė do tė jenė kėtu edhe nė tė ardhmen.
 
 
Nė Kosovė katėr orė nė terr dhe dy me drita
 
Prishtinė, 22 janar 2003 - Gjatė ditės sė sotme ėshtė ashpėrsuar regjimi i reduktimeve tė energjisė elektrike nė Kosovė. Kėshtu sot orari ėshtė katėr pa drita dhe dy me drita. Nuk ėshtė dhėnė ndonjė njoftim i arsyes sė kėtyre reduktimeve.
 
 
D. Ēapell thotė se UNMIK-u nuk posedon informata pėr ekzistimin e grupit "Siguria e Atdheut" nė Kosovė
 
Prishtinė, 22 janar 2003 - Misioni i UNMIK-ut thotė se nuk posedon informata pėr ekzistimin e grupit tė quajtur "Siguria e Atdheut" apo pėr veprimin e tij nė Kosovė. Nė adresė tė disa mediave tė Kosovės ka arritur njė komunikatė e nėnshkruar nė emėr tė kėtij grupi ku thuhej se do tė ndėrrmerren veprime kundėr atyre qė ata i quajnė armiq tė Kosovės.
 
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Derek Ēapell nė njė prononcim pėr BBC-nė thotė se kjo mendohet se bėhet si hakmarrje ndaj vrasjes sė Tahir Zemajt dhe dy bashkėpunėtorėve tė tij para njė jave e gjysmė.
 
Por askush nuk ka marrė pėrgjegjėsinė dhe askush nuk ka vėnė emrin pėr tė nėnshkruar kėtė deklaratė. "Ne nuk e kemi idenė se kanė qenė dy veta qė e kanė nėnshkruar kėtė deklaratė, apo nėse pas saj qėndron njė organizatė e tėrė", tha Ēapell.
 
Ai ka shtuar se ka pasur shumė spekulime nė shtypin lokal i cili ėshtė pėrpjekur qė t'ia atribuojė grupeve tė veēanta politike. Kėto janė thjeshtė spekulime tė shtypit, policia nuk ka njoftime nga askush se kush e ka organizuar kėtė grup, apo nėse nė fakt ekziston njėr grup pas kėtij emri, thekson Ēapell.
 
Siaps tij "kėrcėnimi mė i madh pėr Kosovėn tani nuk ėshtė nga ndonjė forcė jashtė Kosovės, por nga forca brendapėrbrenda saj qė duan ta destabilizojnė atė. Disa nga kėto forca kanė lidhje me krimin e organizuar, disa janė grupe si ky nėse ai ekziston, grupe militantėsh".
 
 
Sasia e fenolit nga KEK-u nė lumin Sitnica nuk kalon parametrat e lejuar
 
Prishtinė, 22 janar 2003 - Sasia e fenolit qė derdhet nga KEK-u nė lumin Sitnica nuk kalon parametrat e lejuar, por megjithatė nuk preferohet tė pėrdoret uji i pijėshėm i puseve pėrgjatė rrjedhės sė kėtij lumi, thonė zyrtarėt e Ministrisė sė Ambientit. Nga analizat e Institutit Hidrometeorlogjik tė Kosovės dhe tė Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė nė fshatin Vragoli nė njė litėr ujė ėshtė koncentruar 0.12 miligram sasi e fenollit, ndėrsa nė dalje tė KEK-ut nė fshatin Plemetin 0,13 miligram.
 
Sasia maksimale e lejuar ėshtė 0,57 miligram nė njė litėr, thotė dr. Jusuf Dedushaj nga Instituti Kombėtar i Shėndetėsisė.

Ministria e Ambientit nuk ka pranuar ekspertė nga Serbia pėr verifikimin e sasisė sė Fenollit qė ka ardhur nga presioni i zyrtarėve serbė te ndėrkombėtarėt e UNMIK-ut.
 
 
F.Bastalio ka theksuar nė Mitrovicė se vendimi pėr krijimin e bashkėsisė sė komunave serbe ėshtė i paligjshėm
 
Mitrovicė, 22 janar 2003 - Zėvendėskryeadministratori i Kosovės Franēesko Bastalio ka qėnduar nė Mitrovicė nė pėrpjekje pėr ta bindur kryetarin e komunės Faruk Spahija se vendimi i serbėve pėr krijimin e bashkėsisė sė komunave serbe nė veri tė Kosovės ėshtė i paligjshėm dhe nuk pėrkrahet nga administrata ndėrkombėtare.
 
Ndėrkaq, Faruk Spahija tha se zėvendėsadministratori nuk i ka dhėnė pėrgjigje nėse UNMIK-u ka nėnshkruar apo jo marrėveshjen e publikuar nė mediat serbe pėr problemin e Mitrovicės. Ai tha kreut tė UNMIK-ut z. Shtajner do t'ia pėrcjellė ftesėn e z. Spahija pėr t'u sqaruar para Kuvendit komunal nė lidhje me ngjarjet e fundit nė Mitrovicė.
 
 
Policia e Kandasė konfirmoi arrestimin e njė serbi tė akuzuar pėr vrasjen e 19 shqiptarėve nė Podujevė
 
Prishtinė, 22 janar 2003 - Policia e Kandasė javėn e kaluar nė qytetin Vinstor ka arrestuar Dejan Demiroviqin tė akuzuar pėr krime tė luftės tė popullatės shqiptare nė Podujevė. Kėtė lajm e ka konfirmuar shefi i Zyrės sė Kandasė nė Prishtinė Shon Barber.
 
Ai ka shtuar se Demiroviq sė bashku me njė tjetėr kanė vrarė 19 civilė shqiptarė nė Podujevė. Demiroviq mė parė ėshtė gjykuar nė Gjykatėn e Qarkut nė Beograd pėr krime lufte.
 
Ai dhe Sasha Cvijetan janė akuzuar pėr vrasjen e 19 shqiptarėve nė mars tė vitit 1999 nė Podujevė, ka thėnė Barber.
 
 
Policėt e njėsisė sė shpėrbėrė maqedonase "Luanėt" kanė bllokuar sot rrugėn Shkup-Prishtinė
 
Shkup, 22 janar 2003 - Pjesėtarėt e njėsisė sė shpėrbėrė tė policisė maqedonase "Luanėt" kanė bllokuar sot rrugėn Shkup-Prishtinė, duke kėrkuar nga Ministria e Punėve tė Brendshme qė t'ua plotėsojė disa kėrkesa tė caktura.
 
Bashkė me policėt rezervistė, "Luanėt" e armatosur janė kėrcėnuar se do tė vazhdojnė me bllokimin e kėsaj rruge ndėrkombėtare derisa ministria nuk ua paguan rrogat e mbetura si dhe t'i punėsojė nė institucionet shetėrore. Njoftohet se janė duke u zhvilluar bisedime pėr zhbllokimin e rrugės.
 
 
Forcat paqeruajtėse ruse tėrhiqen plotėsisht nga hapėsira e ish-Jugosllavisė
 
Moskė, 22 janar 2003 - Gazeta moskovite "Nezavisnaja gazeta" shkruan se sė shpejti pritet tėrheqja e plotė e forcave paqeruajtėse ruse nga hapėsira e ish-Jugosllavisė.

Gazeta pohon se ka nė dorė njė urdhėr sekret ushtarak me tė cilin parashihet qėndrimi i njė numri tė vogėl oficerėsh rus nė Kosovė, detyrė parėsore e tė cilėve ėshtė tė tregojnė sesi Rusia i mbetet besnik obligimeve tė saj ndėrkombėtare.

Siē shprehet gazeta, e tėrė kjo i pėrngjan nėpunėsit i cili pėr ta mashtruar shefin e lė sakon mbi karrigė. Angazhimet paqėsore ruse nuk kanė kurrfarė ndikimi nė ekuilibrin politik e ushtarak tė forcės e as qė Moska mund tė fitojė ēkadoqoftė nga krijimi i shtetit separatist nė Kosovė.

Kremlini ka ardhur nė pėrfundim se kjo barrė ėshtė bėrė tepėr e rėndė: tekefundit Rusia s'ka ēka tė humbė nė Kosovė dhe nė Bosnjė - deri mė tash ka humbur tepėr, pėrfundon gazeta.
 
 
Ministria e Punėve tė Jashtme e Shqipėrisė vlerėson qėndrimet e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner
 
Tiranė, 22 janar 2003 - Ministria e Punėve tė Jashtme e Shqipėrisė vlerėson qėndrimet e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner tė shprehura, nė fjalimin drejtuar popullit tė Kosovės mbi pėrballimin dhe transferimin e pėrgjegjėsive gjatė vitit 2003.

"Me kėtė rast pėrshėndesim dhe njė herė pėrpjekjet e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe nė veēanti kontributin e Kryeadministratorit Shtajner pėr pėrparimin dhe zhvillimin e mėtejshėm tė Kosovės, e cila ndeshet me vėshtirėsi dhe probleme tashmė tė njohura, por qė duhen kapėrcyer", thuhet nė njė njoftim tė kėsaj Ministrie.
 
Njėherit shprehet besimi se bashkėrendimi i pėrpjekjeve dhe angazhimit tė forcave politike kosovare dhe bashkėpunimi me UNMIK-un do tė pėrshpejtojnė procesin e transferimit tė pėrgjegjėsive dhe kompetencave, gjatė vitit 2003, tek organet e zgjedhura tė Kosovės.

Gjithashtu Qeveria shqiptare shpreh bindjen se konsolidimi i njė dialogu tė hapur dhe tė sinqertė midis autoriteteve vendore dhe atyre ndėrkombėtare do tė shėnojė njė fazė tė re inkurajuese nė forcimin e mėtejshėm tė besimit midis tyre, duke jetėsuar vizionin e pėrbashkėt pėr njė Kosovė demokratike, shumetnike, tė sigurtė dhe me ekonomi tė rimėkėmbur.
 
 
Nė takimin Mesiq-Shtajner: Kroacia i kėrkon pronat e veta nė Kosovė
 
Zagreb, 22 janar 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner dhe presidenti kroat Stipe Mesiq biseduan nė Zagreb pėr mundėsitė e bashkėpunimit ndėrmjet Kroacisė dhe Kosovės.
 
Njoftohet se nė kėtė takim ėshtė buseduar pėr pronėsinė e disa ndėrmarrjeve tė Kroacisė, tė cilat i ka pasur pėrpara luftės nė Kosovė. Nė radhė tė parė kėtu mendohet pėr 22 pompa tė benzinės tė kompanisė INA dhe pėr disa dyqane tė Varteksit dhe Borovos nė Kosovė. Zyrtarėt mė tė lartė kroatė kanė kėrkuar qė ato t'u kthehen nė pronėsi tė Kroacisė.
 
Mesiq dhe Shtajner pas takimti kanė deklaruar se paqja ėshtė kusht pėr bashkėpunim nė rajon. Mesiq ka shfaqur dėshirėn qė nė Kosovė tė funksionojė nė tėrėsi shteti ligjor dhe ajo tė jetė e lirė, sepse nė Kosovė Kroacia ka interesat e saj, deklaroi ai.
 
Nė kėtė kontekst Mesiq ka theksuar se disa kolektive tė Kroacisė i kanė nė Kosovė pronat e tyre dhe ka dėshirė qė punėt atje tė zhvillohen pozitivisht. Kthimi i pasurisė, tha Mesiq, nėnkupton interesimin e Kroacisė pėr tė investuar dhe pėr tė hapur vende tė reja pune nė Kosovė.

Nga ana e tij Shtajner ka deklaruar se Kroacia ėshtė njė shtet mik qė ndihmon avancimin e proceseve, tė cilat nė Kosovė nuk janė tė lehta, duke shtuar se Kosova pėrshėndet angazhimin e Kroacisė, posaēėrisht nė fushėn e ekonomisė.
 
Sipas z. Shtajner i tėrė rajoni pėrballet me shumė probleme, njėri ndėr tė cilėt ėshtė edhe papunėsia. "Mendoj se kemi interes tė pėrbashkėt tė zhvillojmė ekonominė. Po ashtu jam i lumtur qė presidenti Mesiq e pranoi ftesėn time tė vizitojė Kosovėn qė do tė stimulonte bashkėpunimin", tha z. Shtajner.
 
 
Realizimi i Marrėveshjes sė Ohrit kushton rreth 70 milionė dollarė
 
Shkup, 22 janar 2003 - Realizimi i Marrėveshjes sė Ohrit kushton rreth 70 milionė dollarė. Sipas zyrtarėve tė Shkupit kjo shifėr parashihet nė planin e implementimit tė Marrėveshjes qė pritet tė miratohet nė mbledhjen e rregullt tė Qeverisė maqedonase javėn e ardhshme.
 
Qeveria maqedonase pritet t'i fillojė negociatat me Fondin Monetar Ndėrkombėtar ku do tė pėrcaktohet politika makroekonomike e Maqedonisė pėr vitin 2003. Ministri i finacave tha se thelbi i politikės makroekonomike do tė jetė shtimi i vendeve tė punės dhe zvogėlimin e varfėrisė.
 
 
Sipas drejtuesit tė opozitės VMRO-DPMN Lube Boshkovski nė Maqedoni veprojnė sė paku 500-600 muxhahedin nga vendet arabe?!
 
Shkup, 22 janar 2003 - Drejtuesi i opozitės VMRO-DPMN Lube Boshkovski ka bėrė tė ditur se nė Maqedoni veprojnė grupe tė shumta tė armatosura dhe aktualisht nė nė kėtė vend ekzistojnė mė sė paku 500-600 muxhahedin, tė cilėt vijnė nga shtetet e ndryshme tė botės arabe dhe tė cilėt janė tė vendosur nė rajonin e Likovės, Tetovės dhe Kumanovės dhe nė afėrėsi tė Shkupit.
 
Sipas tij njėsitė e dikurshme tė UĒK-sė sė shpėrbėrė ende nuk i kanė dorėzuar armėt, ndėrsa rreth 20.000 njerėz gjenden nga ana tjetėr e kufirit dhe ata janė nė gjendje gatishmėrie qė nėse marrin ndonjė sinjal ta prishin sigurinė pėr shkak se nuk pajtohen me rendin kushtetues tė vendit.
 
Mirėpo, Talat Xhaferi, deputet i BDI-sė, i ka demantuar kėto spekulime tė Boshkovskit. Ai ka shtuar se Boshkovski edhe njėherė tenton t'i bėjė provokime pjesės shqiptare nė qeverinė aktuale.
 
 
Australia paralajmėroi dėrgimin e ushtarėve nė rajonin e gjirit
 
Kambera, 22 janar 2003 - Australia ka paralajmėruar dėrgimin e ushtarėve nė rajonin e gjirit. Siq ka njoftuar ministri i mbrojtjes Robert Hill trupat e para do tė zhvendosen tė enjėten.
 
Njėkohėsisht ai theksoi se qeveria nė Kanbera akoma nuk ka vendosur lidhur me zbatimin e aksionit. Zhvendosja e ushtarėve megjithate ndihmon pėr ashpėrsimin e sfondit kėrcnues kundėr Irakut.
 
 
Robertson ka deklaruar se do tė tėrhiqet nė dhjetor
 
Bruksel, 22 janar 2003 – Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Xhorxh Robertson, ka deklaruar sot (tė merkurėn) se ai do tė tėrhiqet nė dhjetor, pėrkundėr trysnive tė fuqishme qė tė qėndrojė edhe pėr njė vit dhe kėshtu ka hapur garėn e kandidatėve pėr ta zėvendėsuar atė, njofton Rojter.
 
"Kanė kėrkuar prej meje njė numėr qeverish tė vazhdoj tė qendroj nė kėtė post, por mendoj se katėr vjet janė afat i mjaftueshėm", ka thėnė Robertson nė njė prononcim tė tij.
 
 
Nga njė termet i fuqishėm nė Meksikė kanė humbur jetėn tė pakten 21 persona
 
Meksiko, 22 janar 2003 – Njė termet i fuqishėm ka goditur tė martėn mbrėma pjesėn qendrore dhe perendimore tė Meksikės, ku kanė humbur jetėn tė pakten 21 persona nė brigjet e Pacifikut dhe banorėt kanė dalė nga shtėpia nė rrugė me panik dhe duke qarė, njofton Rojter.
 
Nė qytetin Kolima, i cili gjendet afėr epiqendrės sė termetit, janė rrėzuar shumė shtėpi dhe shumė syresh janė shkatėrruar krejtėsisht. Termeti ka qenė tė pakten i shkallės 7.6 dhe mjaft i lartė pėr tė shkaktuar dėme tė mėdha.
 
Rreth 125 mijė njerėz kanė mbetur pa kulm mbi kokė, pa energji elektrike, pa barėra dhe pa asgjė, thonė burimet e Kryqit tė Kuq tė qytetit Kolima.
 
 
Gjermania kundėr luftės nė Irak
 
Berlin, 22 janar 2003 - Kancelari gjerman, Gerhard Shrėder, thotė se Gjermania nuk do tė mbėshtesė rezolutėn e Kombeve tė Bashkuara qė favorizon luftėn kundėr Irakut.

Kushdo qė vendos qė mjetet dhe kushtet tė kėrkojnė intervenim ushtarak nė Irak, nuk do ta ketė pėrkrahjen e Gjermanisė, tha kancelari gjerman Gerhard Shrėder.
 
Deklarata e tij ėshtė indikacioni mė i qartė deri tashti se si do tė veprojė Gjermania nėse Kėshilli i Sigurimit voton pėr njė veprim ushtarak.

Sipas BBC-sė zoti Shrėder mund ta ketė adoptuar qėndrimin e tij, i inkurajuar nga pozicioni i ngjashėm i ndėrmarrė nga Franca.
 
 
Bush: Sadam Huseinit i ėshtė dhėnė kohė me bollėk qė tė ēarmatoset
 
Uashington, 22 janar 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Xhorxh Bush, ka shfaqur frustrimin e tij me aleatėt qė kundėrshtojnė pėrdorimin e forcės kundėr Irakut, duke thėnė se presidentit Sadam Husein i ėshtė dhėnė kohė me bollėk qė tė ēarmatoset nga armėt e tij pėr zhdukje nė masė.
 
“Duket se do tė jetė rishfaqje e njė filmi tė keq. Ai po zvarritet, ai po mashtron, ai po kėrkon kohė. Ai po luan mbyllasyzas me inspektorėt. Njė gjė ėshtė e qartė, ai nuk po ēarmatoset”, ka thėnė presidenti Bush duke folur me reporterė nė Shtėpinė e Bardhė.
 
 
Britania do tė sulmojė me SHBA-tė nėse anėtarė tė KS-sė vėnė veto nė rezolutėn e dytė
 
Londėr, 22 janar 2003 - Kryeministri Britanik, Toni Bler, tha nė Parlamentin britanik se bashkėsia ndėrkombėtare nuk duhet t'i japė asnjė shenjė presidentit irakian se ka ndonjė shtegdalje tjetėr nga kriza e tashme, pėrveē se tė ēarmatoset nga armėt e tij tė dyshuara pėr zhdukje nė masė.
 
Bler tha se Britania rezervon tė drejtėn tė sulmojė me Shtetet e Bashkuara nėse anėtarė tė Kėshillit tė Sigurimit vėnė veto nė rezolutė tė dytė qė do tė autorizonte sulm ushtarak kundėr Irakut.

"E mbaj mend nga koha e Kosovės, se kishte shumė zėra qė ēoheshin e thoshin tė mos shkohej asajė rruge sepse do tė ishte shkatėrruese pėr Ballkanin po ta bėnim atė. Bile kishte edhe njerėz, ndonėse ishte rasti mė i qartė qė mund tė ketė, qė thanė se aksioni ushtarak nė Afganistan do tė ishte gabim", ka reagur Bler ndaj atyre qė u frikoheshin aksioneve ushtarake tė sė kaluarės, tė cilat mė vonė u dėshmuan se patėn rezultate pozitive.
 
 
Izraeli ndėrmori dje sulme ajrore dhe artilerike nė jug tė Libanit
 
Jerusalem, 22 janar 2003 - Izraeli ndėrmori dje sulme ajrore dhe artilerike nė jug tė Libanit nė pėrgjigje tė njė sulmi raketor nga guerrilėt shitė tė Hezbollahut me baza nė Liban, por nuk pati viktima nė asnjėrin sulm.

Gjithashtu dje trupat izraelite filluan tė shkatėrrojnė dyqanet nė njė fshat palestinez nė Bregun perėndimor, duke thėnė se ishin ndėrtuar pa leje, por kyretari i fshatit akuzoi trupat se kanė ndėrmarrė luftė ekonomike kundėr palestinezėve.

Ndėrkaq Gjykata supreme izraelite ka gjykuar se ushtarakėt izraelitė mundė t'i pėrdorin palestinezėt si "mburojė tė gjallė" atėherė kur e shohin tė nevojshme.
 
 
Gjermania ka vėnė nė dispozicion sistemin pėr gjurmim "Luna" pėr inspektorėt e KB
 
Berlin, 22 janar 2003 - Qeveria gjermane pėr mbėshtetjen e punės sė inspektorėve tė KB pėr armatim ka vėnė nė dispozicion sistemin e ashtuquajtur pėr gjurmim "Luna".
 
Vendimi lidhur me dėrgimin e 20 mijė ushtarėve tė Bundesverit, tė cilėt do tė shėrbenin me avionė tė vegjėl, pritet sė shpejti, njoftoi ministria e mbrojtjes. Sistemin e tillė tė gjurmimit e kanė kėrkuar KB.
 

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.