21.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte, 21 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Nexhat Daci: Qershori i kėtij viti do tė jetė periudha e pėrcaktimeve vendimtare pėr ardhmėrinė e Kosovės

  • Presidenti Rugova takohet nesėr me kryeadministratorin Shtajner

  • Tė enjtėn Kuvendi i Kosovės debaton pėr gjendjen e sigurisė nė vend

  • "Guardia di finanza" do tė luftojė krimin ekonomik edhe nė Kosovė

  • Kuvendi i Gjilanit miratoi buxehtin pėr vitin 2003 dhe zgjodhi Enver Mujėn pėr kryeshef ekzekutiv

  • Pėrfaqėsues tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan u takuan nė Nju Jork me zėvendėskryeadministratorin e Kosovės

  • Nė Vushtrri u pėrurua spitali i ri

  • UNMIK-u kundėrshton vendimin serb

  • Shqipėria parashikohet tė marrė rreth 28 milion dollarė ndihmė amerikane kėtė vit

  • Nė muajin mars BE-ja do tė marrė drejtimin e Misionit tė NATO-s nė Maqedoni

  • Deputetėt serbė t'i japin fund bojkotit tė punės sė Kuvendit tė Kosovės

  • Bler: Grupet terroriste do tė orvaten tė sulmojnė nė Britani

  • Njė civil amerikan ėshtė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagsour afėr njė baze amerikane nė Kuvajt
  • Nė periferi tė Los Angjelosit janė vrarė dy fėmijė

 

Nexhat Daci: Qershori i kėtij viti do tė jetė periudha e pėrcaktimeve vendimtare pėr ardhmėrinė e Kosovės
 
   
Prishtinė, 21 janar 2003 (QIK) - Nė njė intervistė tė gjatė dhėnė radios "Evropa e lirė", kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, duke komentuar fjalimin e mbrėmshėm tė shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner, drejtuar qytetarėve tė Kosovės, tha se pėrshtypjet e tij janė se "pėr njė vit qėndrimi nė Kosovė, zoti Shtajner mban vetėm fjalime teorike.
 
Kėsaj radhe nė atė empirizėm tė tij ka mjaft tė vėrteta qė ilustrojnė naivitetin tonė, tė institucioneve, besimin tonė nė bashkėsinė ndėrkombėtare", tha zoti Daci, duke shtuar se mikpritja kosovare ėshtė keqinterpretuar nga zoti Shtajner, kurse disa e institucione kosovare kanė qenė "tepėr, tepėr tepėr, tė ndėgjueshme", shprehet kryeparlamentari Daci dhe thekson se pėrshtypjen e tij: "Ne jemi sjellė tepėr shumė nė mėnyrė vazale ndaj UNMIK-ut".
 
Vendimi i Parlamentit ėshtė qė do ta kryejė kėtė vit punėn e vet sipas pėrgjegjėsive tė marra nga elektorati vendor, por edhe nga parimet e politikės ndėrkombėtare, thotė na vazhdim zoti Daci, pėr tė theksuar se "Shtajner e ka kuptuar porosinė e institucioneve kosovare dhe nė qoftė se e vazhdon vetėm me premtime terorike dhe nuk realizon asgjė nga ato do tė hasė nė njė pėrgjigje jashtėzakonisht, politikisht tė pjekur po edhe tė fuqishme".

Nė konstatimin e gazetarit sesi vitin e kaluar zoti Shtajner ka ndėrhyrė shpesh nė punėn e Kuvendit, kryeparlamebtari Daci tha se "Shtajner vitin e kaluar e ka shfrytėzuar maksimalisht autoritetetin qė i kanė dhėnė Kombet e Bashkuara dhe nuk ka nėnshkruar ligje tė cilat e rregullojnė esencėn e jetės nė Kosovė edhe pse ato ligje janė pėrgatitur nga ekspertė tė Brukselit e Uashingtonit".
 
Por, Parlamenti, sipas z. Daci, nė asnjė mėnyrė nuk mendon t'i ndėrprejė kontaktet dhe bashkėpunimin me UNMIK-un dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, pėrkundrazi do tė jetė partner i fuqishėm, por do t'i bėjė punėt nė pėrgjegjėsi me drejtėsinė ndėrkombėtare dhe nevojat e elektoratit.
 
"Nė qoftė se Shtajner vazhdon mė mosnėnshkruarjen e ligjeve tė pėrgatitura nga ekspertė ndėrkombėtarė, Parlamenti ndoshta do tė vendosė qė tė mos i dėrgojė fare ligjet nė nėnshkrim", thekson Daci.

I pyetur nėse ka njė komunikim dhe punė efikase ndėrmjet institucioneve tė Kosovės, kryeparlamentari Daci tha se bashkėpunimi i institucioneve qeverisėse nė Kosovė nė pjesėn e dytė tė 2002-shit, ishte krejtėsisht normal dhe vlerėsoi se institucionet janė tė vetėdijshme se 2003-shi ėshtė pika e thyerjes pėr tė mirė apo pėr tė keq nė Kosovė.
 
"Kėtė pėrgjegjėsi e kanė tė tri institucionet, Presidenca, Parlamenti dhe Qeveria dhe ėshtė njė marrėveshje e plotė nė mes tė kryeministrit dhe timit, qė ne tė punojmė me pėrgjegjėsi, por nė interes tė jetės nė Kosovė", tha z.Daci.

Nė pyetjen se a mund tė jetė ky vit pėrcaktues sa i pėrket tė ardhmes sė Kosovės, Nexhat Daci tha se ia ka bėrė tė njohur tėrė bashkėsisė ndėrkombėtare qė nė Parlament ka ardhur me njė strategji qė qershori i 2003-shit do tė jetė periudha e pėrcaktimeve vendimtare pėr ardhmėrinė e Kosovės.
 
"Jam shumė i bindur se institucionet kosovare kanė kapacitet veprues dhe nė qoftė se nuk e aktivizojmė kėtė kapacitet, unė mendoj se duhet tė shkojmė nga pozicionet, nuk e meritojmė ta udhėheqim Kosovėn", nėnvizoi z.Daci.

Ndėrkaq, duke komentuar zhvillimet e djeshme nė pjesėn veriore tė Kosovės, ku subjekte politike tė minoritetit serb shpallėn njė lloj autonimie tė kėsaj pjese, kryeparlamentari Daci tha se Parlamenti duhet ta shpallė inekzistent njė organizim tė tillė, duke kritikuar UNMIK-un se nė sigurimin e tėrėsisė territoriale tė Kosovės nuk i ka pėrmbushur qėllimet e ardhjes nė Kosovė.
 
"Tolerimi i strukturave paralele tė Serbisė nė Kosovė duhet tė adresohet drejtpėrsėdrejti nė UNMIK. Prandaj, mendoj qė ky vit duhet tė jetė vit i ekzistencės edhe pėr UNMIK-un edhe pėr institucionet e Kosovės. Cila do palė qė nuk i kryen punėt e veta duhet tė shkojė pa asnjė zvarritje", tha mes tejrash nė kėtė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė" kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci.
 
 
Presidenti Rugova takohet nesėr me kryeadministratorin Shtajner
 
Prishtinė, 21 janar 2003 - Presidenti i Kosovės dhe kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner do tė takohen nesėr, mė 22 janar. Takimi do tė mbahet nė selinė e UNMIK-ut nė orėn 16.00.
 
 
Tė enjtėn Kuvendi i Kosovės debaton pėr gjendjen e sigurisė nė vend
 
Prishtinė, 21 janar 2003 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės tė enjtėn do tė debatojnė pėr gjendjen e sigurisė pas kėrkesės sė Grupit parlamentar tė LDK-sė dhe grupeve tė tjera parlamentare.
 
Pėr situatėn e sigurisė nė kėtė mbledhje para deputetėve do tė raportojė shefi i policisė nė Kosovė Shtefan Feler dhe pėrgjegjėsi pėr siguri dhe drejtėsi i UNMIK-ut Zhan Kristian Kadi.
 
Bėhet e ditur se nė kėtė mbledhje nuk do tė ketė interpelancė tė pėrgjegjėsve ndėrkombėtarė, por vetėm njoftim pėr gjendjen e sigurisė nė Kosovė.
 
 
"Guardia di finanza" do tė luftojė krimin ekonomik edhe nė Kosovė
 
Prishtinė, 21 janar 2003 - "Guardia di finanza", njėsi italiane pėr kontroll financiar, deri nė fund tė kėtij muaji do tė fillojė punėn nė Kosovė. Kjo njėsi e re e hetimeve ėshtė e speciliaziuar pėr luftė kundėr krimit ekonomik, e cila nė Itali ėshtė e njohur sidomos me aksione kundėr mafias.
 
Siē bėri tė ditur zėdhėnėsi i UNMIK-ut Andrea Anjeli, "Guardia di finanza" sot po fillon kompletimin e ekipit edhe nė Kosovė dhe do tė jetė komplete brenda dhjetė ditėsh.
 
Nė Kosovė tashmė ka mbėrritur edhe komandanti i kėtij ekipi me kėrkesėn e Shtajnerit pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin ekonomik. Ekipi do tė pėrbėhet nga dhjetė oficerė, tha Anjeli.
 
 
Kuvendi i Gjilanit miratoi buxehtin pėr vitin 2003 dhe zgjodhi Enver Mujėn pėr kryeshef ekzekutiv
 
Gjilan, 21 (QIK) - Kuvendi Komunal i Gjilanit, nė mbledhjen e sotme qė e kryesoi Lutfi Haziri, kryetar, ka miratuar buxhetin pėr vitin 2003, i cili kap shumėn prej 9.432.983 euro si dhe ka zgjedhur Enver Mujėn pėr kryeshef ekzekutiv.

Zijadin Maliqi, drejtor i Drejtorisė pėr buxhet dhe financa, i cili e ka paraqitur para kėshilltarėve propozimin pėr buxhet, tha nė arsyetimin e shkurtėr se buxheti i kėtij viti ėshtė mė i lartė se ai i vitit 2002 pėr 33 pėr qind dhe sqaroi se ėshtė aprovuar paraprakisht nga Ministria pėr Ekonomi dhe Financa si dhe Komiteti pėr politikė e financa. Pėr herė tė parė, edhe mjetet pėr arsim, janė bartur nė kompetenca tė komunės, tha Maliqi.

Nė pjesėn e debatit, kėshilltari Qemajl Mustafa i paraqiti disa vėrejtje parimore, tė cilat ai tha se i kishte bėrė edhe nė procedurat paraparke tė shqyrtimit tė buxhetit dhe kėrkoi qė tė lihet e hapur mundėsia pėr ribalancim tė buxhetit, nėse e kėrkon nevoja.

Kėshilltarėt, me votim unanim e miratuan buxhetin, ndėrsa kryesuesi Lutfi Haziri theksoi se kjo dėshmon se vėrtet Kuvendi ėshtė unik nė ēėshtjet e interesit tė pėrgjithshėm.

Nė pjesėn vijuese tė seancės sė sotme, kryetari i komunės, Lutfi Haziri i paraqiti Kuvendit pėr miratim formal propozimin pėr kryeshef ekzekutiv. Ai u ka shpjeguar kėshilltarėve se paneli i emėruar nga Kuvendi i kishte intervistuar tė pesė kandidatėt qė ishin paraqitur, Ejup Qerimin, Milaim Maliqin, Qemajl Mustafėn, Enver Mujėn dhe Halil Bllacėn, ndėrsa tri vota ia kishte dhėnė z. Muja.
 
Haziri tha se ai, duke e marrė parasysh edhe pėrvojėn e tij tė mėparshme, vlerėson se ai i plotėson kriteret profesinale dhe morale pėr tė udhėhequr ekzekutivin edhe nė mandatin e ardhshėm. Me 17 vota pro, asnjė kundėr dhe 17 abstenime, Kuvendi e mandatoi z. Enver Muja pėr kryeshef ekzekutiv tė komunės sė Gjilanit.

Me insistimin e disa kėshilltarėve pėr tė interpretuar rregulloren dhe statutin pėr zgjedhjen e kryeshefit, nėse procedimi ishte nė rregull, administratori Bob Simons sqaroi se neni 14.4 i Rregullores 2000/45 thotė se vendimet e Kuvendit Komunal duhet tė merren me shumicėn e thjeshtė tė anėtarėve prezent dhe qė votojnė. Nė kėtė rast, propozimi u votua nga shumica e thjeshtė, ndėrsa nuk pati asnjė votė kundėr dhe ky vendim ėshtė iv ligjshėm, tha administratori Simons.

Zgjedhja e kryeshefit ka qenė pėr disa ditė rresht ndėr temat mė aktuale nė komunėn e Gjilanit. Rreth ndarjeve nė dy taborre pėrbrenda LDK-sė, tė cilat ishin manifestuar rreth kėtij posti, Xhemajl Hyseni, kryetar i Degės sė LDK-sė, pas mbledhjes sė sotme tė Kuvendit tha se ligji i parė nė demokraci ėshtė respektimi i vendimeve tė shumicės.
                       
 
Pėrfaqėsues tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan u takuan nė Nju Jork me zėvendėskryeadministratorin e Kosovės
 
Uashington, 21 janar 2003 - Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan (KKSHA/NAAC) ka pasur njė takim nė Nju Jork me zėvendėskryeadministratorin e Kosovės z. Ēarls Brajshou, e ku merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė degės sė LDK-sė nė Nju Jork.

Sa mė shumė progres tė arrijė Kosova pėr tė plotėsuar kushtet dhe standardet qė i ka vendosur komuniteti ndėrkombėtar, aq mė mirė do tė jetė pėr Kosovėn kur tė ulet nė tavolinen e negociatave pėr tė diskutuar statusin perfundimtar, tha z.Brajshou.

Drejtori Ekzekutiv i KKSHA-sė Martin Vulaj nė kėtė takim tha se nė shumicėn e konferencave ndėrkombėtare qė janė mbajtur pėr tė ardhmen e Kosovės, sidomos ato qė janė mbajtur nė Uashington, nuk shtrohej ēėshtje se cili do tė jetė statusi pėrfundimtar i Kosovės, por si duhet tė arrihet statusi pėrfundimtar.

Nga ana e tij Brajshou pohoi se progres i madh ėshtė arritur nė lidhje me kthimin e serbėve qė u larguan pas luftės, por theksoi se ėshtė e domosdoshme qė tė demonstrohet se minoritetet mund tė jetojnė nė siguri dhe paqe nė Kosovė. Ky ėshtė njė ndėr standardet kryesore qė duhet tė plotėsojė qeveria e Kosovs, tha Brajshou.

Pėrfaqėsues tė komunitetit shqiptaro-amerikan pėrkrahėn kthimin e serbėve, por theksuan se kthimi duhet tė bėhet nė baza vullnetare dhe individuale, duke kritikuar Beogradin qė nuk i ka kėrkuar falje zyrtare popullit te Kosovės pėr terrorin, pastrimin etnik dhe gjenocidin qė shpėrtheu nė Kosovė.

Zoti Vulaj i shpjegoi pėrfaqėsuesit tė lartė tė UNMIK-ut se ėshtė shumė e vėshtirė pėr njerėzit e thjeshtė pėr tė ecur pėrpara pėr shkak tė mosbesimit si dhe pėr shkak tė disa ēėshtjeve tė tjera qė kanė mbetur tė pazgjidhura, si per shembull, statusi pėrfundimtar dhe ēėshtja e njerėzve tė zhdukur.

Gjithashtu pėrfaqėsuesit e komunitetit shqiptaro-amerikan kėrkuan qė mė shumė pėrgjegjėsi t'u kalohen institucioneve qeveritare te Kosovės, duke thėnė se pa kompetenca mė tė mėdha nuk mund tė plotėsohen kushtet qė i ka vendosur Kosoves komuniteti ndėrkombėtar.
 
 
Nė Vushtrri u pėrurua spitali i ri
 
Vushtrri, 21 janar 2003 - Me ndihmėn e Emirateve tė Bashkuara Arabe nė Vushtrri u pėrurua spitali "Sheik Zahid". Hapjen solemne tė kėtij spitali me kapacitet prej 52 shtretėrve e bėri sheh Hamidi nipi i Lartmadhėrisė sė tij, presidenti i Emirateve dhe prijėsi i forcave tė armatosura Sheik Zahid. Nė solemnitetin e fillimit tė punės morėn pjesė, ministri i Shėndetėsisė Numan Baliq dhe kryetari i Parlamentit tė Kosovės Nexhat Daci.

Spitali i Vushtrrisė do tė ndihmohet edhe pėr njė kohė me furnizimin e barnave falas si dhe me personel ndihmės mjekėsor nga Emiratet e Bashkuara. Ky spital do t'i kryejė pothuajse tė gjitha shėrbimet mjekėsore.
 
 
UNMIK-u kundėrshton vendimin serb
 
Prishtinė, 21 janar 2003 - Misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė ka kundėrshtuar me forcėn vendimin e serbėve pėr shpallur bashkimin administrativ tė vendbanimeve me shumicė serbe.
 
Nė njė takim nė Mitrovicėn veriore pėrfaqėsues politikė serbė nė Kosovė kanė ngritur njė kėshill, qė sipas tyre, do tė qeverisė rajonin deri nė zgjedhje. Shefi i UNMIK-ut Mihail Shtainer tha se ky vendim ėshtė i papranueshėm dhe i jashtėligjshėm, dhe "i pavlefshėm juridikisht".

Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe Korniza Kushtetuese nuk parashikojnė krijimin e institucioneve mbi bazėn e njėetnicitetit," thotė zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sunil Narula. "Ajo qė ka ndodhur nė Mitrovicė, krijimi i Bashkėsisė sė Komunave serbe, nuk ka ndonjė vlerė ligjore nė Kosovė," ka shtuar ai.
 
 
Shqipėria parashikohet tė marrė rreth 28 milion dollarė ndihmė amerikane kėtė vit
 
Uashington, 21 janar 2003 - Politika e dhėnies sė ndihmave amerikane pėr vendet e tjera, ka ndryshuar drejtim me prirjen pėr tė pasqyruar mbrojtjen e interesave kombėtare amerikane.
 
Ndėrkohė sipas administratės sė presidentit Bush, ndihma duhet tė jepet jo nė bazė tė premtimeve, por arritjeve dhe pėrdorimit tė mirė tė saj. Kėto ndryshime dhe faktorė tė tjerė mund tė ndikojnė nė sasinė e ndihmės amerikane pėr Shqipėrinė.

Ndihmėsadministratori i agjencisė amerikane pėr zhvillim ndėrkombėtar USAID, pėrgjegjės pėr Evropėn dhe Eurazinė, Kent Hill tha pėr "Zėrin e Amerikės" se nisma pėr krijimin e Fondit tregon bindjen e Presidentit se nėse udhėheqėsit kanė vullnetin tė bėjnė reforma qė sjellim pėrparime, qeveria amerikane do tė ketė mė shumė vullnet qė t’u japė atyre mė shumė ndihmė.

"Strategjia e Presidentit Bush e bėn shumė tė qartė se nėse njė vend si Shqipėria ka vullnetin tė ecė pėrpara, ka mė shumė shpresa qė ndihma tė vazhdojė. Nėse zyrtarėt nė Shqipėri kanė vullnetin tė bashkėpunojnė me ne, kjo e lehtėson argumentimin e kėrkesės tonė drejtuar Kongresit pėr vazhdimėsinė e ndihmės pėr kėtė vend", tha zoti Hill.

Ai thekson se Shqipėria ėshtė shumė e rėndėsishme pėr Shtetet e Bashkuara, duke lėnė tė kuptohet se ndihma pėr tė nuk rrezikohet nga ideja e Shteteve tė Bashkuara pėr tė ndihmuar vende qė paraqesin mė shumė interes strategjik pėr to.

Shqipėria parashikohet tė marrė rreth 28 milion dollarė ndihmė amerikane kėtė vit, shifėr qė do tė vėrtetohet me miratimin e buxhetit nė Kongres, nė krahasim me 35 milionė dollarė qė ka marrė vitin e kaluar.
 
 
Nė muajin mars BE-ja do tė marrė drejtimin e Misionit tė NATO-s nė Maqedoni
 
Shkup-Bruksel, 21 janar 2003 - "Objektivi ynė tė fillojmė nė mars", ka deklarur Kristina Galak zėdhėnėse e shefit tė diplomacisė evropiane Havier Solana lidhur me Misionin paqeruajtės nė Maqedoni. Kjo deklaratė vjen pas kėrkesės zyrtare tė fundjavės nga ana e presidentit maqedonas drejtuar BE-sė qė tė marrė drejtimin e Misionit paqeruajtės nga NATO-ja.
 
 
Deputetėt serbė t'i japin fund bojkotit tė punės sė Kuvendit tė Kosovės
 
Beograd, 21 janar 2003 - Ambasadorėt e Shteteve tė Bashkuara, Britanisė sė Madhe, Gjermanisė, Italisė e Francės nė Beograd, u kanė rekomanduar deputetėve serbė, qė t'i japin fund bojkotit tė punės sė Kuvendit tė Kosovės.
  
Me kėtė rast ata theksuan se pjesėmarrja nė institucionet e Kosovės, pos tė tjerash, do tė ndihmojė dhe procesin e kthimit.Takimi i djeshėm i 22 deputetėve tė koalicionit "Kthimi" dhe ambasadorėve tė pesė vendeve perėndimore u mbajt nė ambsadėn amerikane nė Beograd.
 
 
Bler: Grupet terroriste do tė orvaten tė sulmojnė nė Britani
 
Londėr, 21 janar 2003 – Kryeministri britanik, Toni Bler, ka deklaruar sot (tė martėn) se ai pret qė grupet terroriste, si Al Kaida, do tė orvaten tė sulmojnė nė Britani, njofton Rojter. "Unė besoj se ėshtė e paevitueshme qė ata do tė pėrpiqen nė njė ose tjetėr mėnyrė.
 
Mendoj se mund tė shohim provat nga tė sapoarrestuarit se rrjeti terrorist shtrihet kėtu, siē ėshtė shtrirė nė gjithė pjesėn tjetėr tė Evropės, nė gjithė pjesėn tjetėr tė botės", ka thėnė Bler nė njė takim dėshmish me juristė tė lartė.
 
 
Njė civil amerikan ėshtė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagsour afėr njė baze amerikane nė Kuvajt
 
Qyteti i Kuvajtit, 21 janar 2003 – Tė pakten njė person i armatosur ka hapur zjarr sot (tė martėn) nė njė automjet, nė tė cilin ndodheshin dy civilė amerikanė afėr njė baze ushtarake amerikane, ku ka humbur jetėn njėri syresh, kurse tjetri ėshtė plagosur rėndė, njofton AP.
 
Ambasada amerikane e ka quajtur kėtė akt sulm terrorist. "Ne e dėnojmė kėtė incident terrorist, i cili i kushtoi tragjikisht me jetė njė qytetari tė pafajshėm amerikan", ka thėnė ambasadori amerikan nė Kuvajt, Riēard Xhons.
 
 
Nė periferi tė Los Angjelosit janė vrarė dy fėmijė
 
Los Angjelos, 21 janar 2003 – Dje nė periferi tė Los Angjelosit kanė ndodhur dy raste tė veēanta vrasjeje tė dy fėmijėve, qė kanė shokuar qytetarėt dhe kanė pėrkujtuar serinė e vrasjeve tė vjetme nė kryeqytetin amerikan, njofton UPI.
 
Nė rastin e parė, ėshtė vrarė me armė zjarri njė fėmijė dyvjeēar. Rasti i dytė ka ndodhur vetėm pesė orė pas tė parit dhe ėshtė vrarė njė 7-vjeēar pas njė aksidenti trafiku, ku ėshtė goditur me breshėri gjashtė plumbash.
 

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.