20.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 20 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Zyra e Presidentit tė Kosovės thotė se nuk ka nevojė pėr njė takim tė tillė

  • Rasti i Lulzim Gashit nuk ka tė bėjė me ēėshtjen e tė zhdukurve

  • Serbėt nė veri tė Mitrovicės kanė formuar tė ashtuquajturėn "Bashkėsi tė komunave serbe tė Kosovės"

  • Gjilan: Komuna ndihmon 147 familje skamnore

  • "Flaka e janar 2003it" - njė metafaorė qė simbolizon fuqinė e zjarreve tė Kosovės kundėr acareve mė tė egra

  • Pajisjet e "Rilindjes" largohen nga lokalet nė Pallatin e Rilindjes

  • Nė Lladofc tė Podujevės u pėrurua objekti i ri i shkollės fillore

  • Pėrfaqėsuesit serbė kanė paralajmėruar ndarjen e pjesės veriore tė Kosovės

  • Drejtoria pėr Shėndetėsi e KK tė Gjakovės ka marrė pėsipėr pėrkujdesjen pėr 43 familje

  • Misioni i UNMIK-ut nė Kosovė ka vendosur me kalimin e disa pėrgjegjėsive nga ky mision nė institucionet vendore

  • Uiliam Nesh: Bashkėsia ndėrkombėtare e lejoi ekzistimin e sistemit paralel nė veri tė Mitrovicės

  • PVD: Ku tretėn 40 mijė shqiptarė tė luginės sė Preshevės?

  • Nė Kanada ėshtė arrestuar njė serb qė ka kryer krime nė Kosovė

  • Berisha akuzon qeverinė pėr dėshtim ekonomik

  • Intelektualėt shqiptarė angazhohen pėr pranimin e shkencėtarve shqiptarė nė Akademinė e Shkencave dhe Arteve nė Maqedoni

  • Trajkovski kėrkon qė trupat e BE-sė tė marrin misionin e NATO-s nė Maqedoni

  • Koshtunica thotė se nuk ka ardhur koha e duhur pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės

  • Pėr postin e nėnkryetarit tė Parlamentit maqedonas ėshtė kandiduar Agron Buxhaku

  • Tribunali i Hagės ka mirėpritur lajmin pėr dorėzimin e Millutinoviqit nė Gjykatėn e Hagės

  • Ish-kancelari Kol paralajmėron rrezikun e forcimit tė antiamerikanizmit nė Gjermani

  • Nė njė sallon masazhi nė Kejptaun tė Afrikės sė Jugut janė vrarė shtatė persona

  • Izraeli i gatshėm tė njohė njė shtet palestinez tė demilitarizuar

  • Siria kėrkon njė takim mes vendeve fqinjė tė Irakut

  • Ushtria gjermane do tė bėjė roje nė kazermat amerikane nė Gjermani

  • Operacion antiterrorist nė Londėr- arrestohen 6 persona

  • Zyrtarė tė lartė amerikanė paralajmėrojnė Irakun se po i mbaron afati

  • Portieri i pėrfaqėsueses sė Hondurasit ėshtė vrarė nga sulmues tė panjohur

  • Gjashtė persona kanė humbur jetėn nė njė aksident trafiku afėr Sofjes

  • Gjashtė imigrantė ilegalė janė gjetur tė vdekur nė njė barkė tė vogėl nė bregdetin jugor tė Italisė

  • Ramsfeld thotė qė Sadamit t'i jepet imunitet nga akuzat pwr krime lufte nėse largohet nga pushteti


 

Zyra e Presidentit tė Kosovės thotė se nuk ka nevojė pėr njė takim tė tillė
 
Prishtinė, 20 janar 2003 - Nė lidhje me njė takim tė liderėve politikė qė e ka thirrur Kryeministri i Kosovės pėr sot, Zyra e Presidentit tė Kosovės ka dhėnė njė njoftim nė tė cilin thuhet.

"Ne konisderojmė se nuk ka nevojė pėr takime tė tilla. Kosova i ka institucionet e veta, ekzekutiv dhe legjislativ qė funksionojnė nė bazė kushtetuese, nė bazė tė zjedhjeve demokratike.
 
Kontaktet e partive politike nė mes vete apo me ndonjė instituciomn tė zgjedhur janė ēėshtje e interesit dhe e nevojės nė kohėn e caktuar", thuhet kėtė njoftim tė Presidencės sė Kosovės.
 
 
Rasti i Lulzim Gashit nuk ka tė bėjė me ēėshtjen e tė zhdukurve
 
Prishtinė, 20 janar 2003 - Administrata e UNMIK-ut ėshtė duke bėrė ientifikimin e kufomave tė gjetura nėpėr varrezat masive nė Serbi dhe nė Kosovė.
 
Kjo ėshtė rruga mė e mirė pėr ndriēimin e fatit tė tė zhukdurve tė luftės. Zėdhėnėsja e UNMIK-ut Eleonor Brizleit deklaroi se nuk ka mundėsi reale qė nė Serbi apo nė Kosovė tė ketė kampe nė tė cilat mbahen personat e zhdukur gjatė luftės.

Lidhur me kthimin e djaloshit Lulzim Gashi nga Vranja, pėrfaqėsuesi i KMDLNJ Behxhet Shala tha se ky rast nuk ka tė bėjė me ēėshtjen e tė zhdukurve.
 
Lulzim Gashi ėshtė marrė nga jetimorja e Mitrovicės dhe ėshtė dėrguar nė Serbi nė njė ent pėr pėrkujdesjen e fėmijėve pa prindėr. Ai mohoi kategorikisht se rasti i Lulzim Gashit ka tė bėjė me personat e zhdukur.

Edhe zėdhėnsja e UNMIK-ut konfirmoi pohimin e KMDLNJ-sė pėr Lulzim Gashin.

Ky rast ditėve tė fundit ka qenė temė aktuale nė shumė media tė Kosovės, pėr kinse zbulimin e njė rasti tė personave tė rrėmbyer nė vitin 1999 nė Kosovė dhe tė dėrguar nė Serbi dhe tė gjetur nė njė kamp tė Vranjės.
 
 
Serbėt nė veri tė Mitrovicės kanė formuar tė ashtuquajturėn "Bashkėsi tė komunave serbe tė Kosovės"
 
Mitrovicė, 20 janar 2003 - Sot nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ėshtė formuar e ashtuquajtura "Bashkėsi e komunave serbe tė Kosovės". Nė njė mbledhje konstituive kėtė vendim e kanė marrė kėshilltarėt e Zveēanit, Zubinpotokut, Leposaviqit dhe anėtarėt e kėshillit nga Mitrovica, njoftojnė mediat serbe.
 
Gjithashtu thuhet se ėshtė miratuar edhe statuti i bashkėsisė, ndėrkohė qė deri nė zgjedhjet e organeve detyrėn e kryetarit do ta kryejė kėshilltari mė i vjetėr nga Leposaviqi Selimir Kaliēanin. Kaliēanin citotet tė ketė thėnė se ideja pėr formimin e kėsaj bashkėsie ėshtė e vjetėr pothuajse 10 vjet.

"Me formimin e bashkėsisė nuk e vejmė gishtin nė sytė e bashkėsisė ndėrkombėtare, por u ofrojmė rastin tė gjitha mjediseve nė Kosovė qė tė bashkohen", ka thėnė Marko Jakshiq, deputet i Kuvendit tė Serbisė.
 
Sipas tij, serbėt kanė pėr qėllim tė krijojnė njė entitet serb, jo vetėm nė veri tė Kosovės, por gjithkund ku serbėt jetojnė. Jakshiq ka thėnė qė edhe shqiptarėt tė krijojnė entitetin e tyre, duke shtuar se nuk kanė tė drejtė tė tjetėrsojnė Kosovėn, ka thėnė ai.
                       
 
Gjilan: Komuna ndihmon 147 familje skamnore
 
Gjilan, 20 janar 2003 - Kuvendi Komunal i Gjilanit ėshtė pėrkujdesur edhe sivjet qė t`ua lehtėsojė dimrin familjeve me gjendje tė rėndė dhe pėr kėtė qėllim ka pėrgatitur njė program tė asistencės sociale, nė shumė prej 15 mijė euro, nga i cili, 147 familje do tė pėrfitojnė nga tre metra dru pėr ngrohje.

Hazir Mustafa, drejtor i Drejtorisė pėr siguri dhe emergjencė, thotė se qė prej tri ditėsh kanė filluar me shpėrndarjen e druve dhe shpresojnė qė deri nesėr, tė gjitha kėto familje, tė kenė ngrohje nėpėr shtėpitė e veta.

Nuk janė lėnė anash as komunitetet, tė cilat jetojnė nė qytetin e Gjilanit, thotė drejtori Mustafa, i cili sqaron se edhe shpėrndarja e druve nėpėr shtėpi tė pėrfituesve po bėhet nga punėtorėt e komunės.
 
 
"Flaka e janar 2003it" - njė metafaorė qė simbolizon fuqinė e zjarreve tė Kosovės kundėr acareve mė tė egra
 
Gjilan, 20 janar 2003 - Pėr tė trembėdhjetėn herė mė radhė, nė Gjilan ka filluar "Flaka e Janarit 2003", njė manifestim ky multikulturor kushtuar martirėve tė kombit. Kryetari i komunės, Lutfi Haziri, i cili e ka shpallur tė hapur manifestimin, nė fjalėn e rastit tha se asnjė popull tjetėr nė botė, nuk ka bėrė mė shumė sakrifica se shqiptarėt pėr tė realizuar tė drejtėn themelore tė jetės dhe lirinė nė tokėn e vet.

Ky manifestim, jorastėsisht u pagėzua me emrin "Flaka e Janarit", njė metaforė kjo qė simbolizon zjarrin e pashuar tė tė gjithė janarėve shqiptarė gjatė historisė tepėr tė gjatė deri te janari i vitit 2000.
 
Duke i rikthyer nė skenė, pėrmes artit kulmor, figurat mė tė ndritshme tė epokės shqiptare, pėr tė trembėdhjetėn herė me radhė po pėrpiqemi ta mbajmė ndezur kėtė flakadan lirie qė shkriu edhe acaret e dimrave tė egėr nė Kosovė dhe nė trojet tjera etnike, tha Lutfi Haziri.

Nėnkoloneli Bajram Kryeziu, zėdhėnės i Zonės VI TMK-sė, tha se TMK ėshtė njė strukturė shumė e rėndėsishme pėr tė ardhmen e Kosovės, poaq sa ishte e rėndėsishme dje, prarendėsja e saj, UCK-ja, nė luftėn pėr liri.

Nata e parė e "Flakės." ka vazhduar me programin e muzikės serioze.

Manifestimi shumėkulturor "Flaka e Janarit 2003" vazhdon sot me Festivalin e Dramės Kombėtare, realizime skenike tė teatrove tė Tiranės, Shkupit, Prishtinės, Gjakovės e Gjilanit. Natėn e parė prezentohen gjilanasit me dramėn "Bunari afėr shtėpisė".
 
 
Pajisjet e "Rilindjes" largohen nga lokalet nė Pallatin e Rilindjes
 
Prishtinė, 29 janar 2003 - Ka filluar sot largimi i inventarit, stabilimenteve e mjeteve tė punės tė gazetės "Rilindja" e tė Radio Rilindjes na katet 3, 4 e 5 tė Pallatit tė Rilindjes dhe ato po mbyllen nė njė bunker tė Pallatit.

"Rilindja" nė 58-vjetorin e saj largohet nga Pallati i Rilindjes, qė e ka ndėrtuar me vendim tė Kuvendit tė Kosovės, e ku ka qėndruar qe gati tri dekada.

Para gati njė viti, mė 21 shkurt 2002, "Rilindja" dhe Radio Rilindja ndėrprenė detyrimisht punėn pėr shkak se Pallati i Rilindjes u mor pėr t'u shndėrruar nė ndėrtesė qeveritare. Zgjidhja alternative pėr lokale pune, e premtuar nga autoritetet, nuk u bė ende.

Nėrprerja e punės sė "Rilindjes" dha Radio Rilindjes ka pasojė edhe humbje e dėme tė mėdha materiale, ndėr tė tjera edhe mbetjen e gazetarėve e punonjėsve tė saj qe mė se njė vit pa punė e pa rroga.

Mjė goditje tjetėr e rėndė ishte demolimi dhe plaēktitja e lokaleve tė "Rilindjes", qė ndodhi nė Pallatin e Rilindjes tė administuruar nga autoritetet e tė ruajtur nga policia, nė kohėn kur punonjėsit e "Rilindjes" nuk kishin asnjė qasje nė Pallat.

"Rilindja" planifikonte, qė edhe nė kėto kushte, tė rifilloi me botimin e gazetės mė 12 shkurt 2003, nė ditėlindjen e 58-tė tė "Rilindjes", por kjo tash duket shumė e veshtirė pas demolimit e plaēkitjes sė ndodhur dhe mbylljes nė bunker nė vend tė sigurimit tė lokaleve alternative tė punės, thuhet nė njė njoftim tė Kėshilli Drejtues tė "Rilindjes".
 
 
Nė Lladofc tė Podujevės u pėrurua objekti i ri i shkollės fillore
 
Podujevė, 20 janar 2003 (QIK) – Arsimi e ka mbajtur gjallė pėr mė shumė se njė dekadė jetėn nė Kosovėn e pavarur, arsimtarėt kanė punuar e po punojnė nė kushte tė rėnda dhe ne e bashkėndiejmė jetėn dhe krizėn, por kėtė ua adresojmė fėmijėve tanė dhe lirisė sė Kosovės, tha drejtori i drejtorisė pėr arsim Shpejtim Bulliqi nė pėrurimin e objektit tė ri shkollor nė Lladofc tė Podujevės.
 
Nė kėtė manifetim pos nxėnėsve, arsimtarėve dhe qytetarėve tė kėsaj ane, morėn pjesė edhe drejtori i pėrgjithshėm i grupit tė Bankės Botėrore z. Shengman Zhang dhe koordinatori i saj pėr Evropėn Juglindore Kristian Portman.

Drejtori i shkollės Qazim Toēani theksoi ndihmėn e madhe tė CDF-it nga i cili fond u ndėrtua shkolla e re me 4 mėsonjėtore standarde dhe inventar pėrkatės, 1 sallė tė arsimtarėve, 1 bibliotekė, lokalet pėr punėtorėt teknikė si dhe nyjen sanitare standarde.
 
I tėrė objekti shkollor ka 462 m, pėr tė cilin CDF-ja shpenzoi 107 mijė euro, ndonėse me participimin nga buxheti komunal iu shtuan kėsaj shume 25 mijė euro.

Pėrurimin solemn tė objektit tė ri tė shkollės “Ali Ajeti” e bėri drejtori i Bankės botėrore z. Shengman Zhang.
 
 
Pėrfaqėsuesit serbė kanė paralajmėruar ndarjen e pjesės veriore tė Kosovės
 
Mitrovicė, 20 janar 2003 - Pėrfaqėsuesit e komunitetit serb nė Kosovė kanė paralajmėruar ndarjen e pjesės veriore tė Kosovės. Kjo iniciativė ėshtė ndėrmarrė, siē kanė thėnė ata, si kundėrpėrgjigje ndaj shqiptarėve pėr pavarėsinė e Kosovės. Autoritetet vendore kanė kundėrshtuar kėtė iniciativė tė fundit tė serbėve pėr faktin se kjo ėshtė nė kundėrshtim me vullentin shqiptarėve.

Gjithashtu "Kėshilli nacional serb" para tri ditėve paralajmėroi bashkimin administrativ tė komunave veriore tė Kosovės dhe ndarjen e tyre nga Kosova.

Kryeadministratori Mihael Shtajner ėshtė shprehur i rezervuar pėr kėtė ēėshtje. Nėse diēka do tė ndodhė nė kėtė drejtim do tė dėgjohet zėri i tij, ka thėnė Shtajner, duke mos pranuar ta komentojė mė shumė kėtė ēėshtje.

Kryetari i Asamblesė komunale nė Mitrovicė Faruk Spahija paralajmėrimet e pėrfaqėsuesve serbė pėr ndarjen e Kosovės i ka vlerėsuar si shumė tė rrezikshme. Ndarja e kėtij qyteti dhe e veriut tė Kosovės ėshtė nė kundėrshtim me vullnetin e shumicės sė qytetarėve tė kėtushėm dhe njė gjė e tillė sipas rrezikon tė prodhojė konflikte tė reja, ka thėnė Spahija.
 
 
Drejtoria pėr Shėndetėsi e KK tė Gjakovės ka marrė pėsipėr pėrkujdesjen pėr 43 familje
 
Gjakovė, 20 janar 2003 - Drejtoria pėr Shėndetėsi e Kuvendit Komunal tė Gjakovės ka marrė pėsipėr pėrkujdesjen pėr 43 familje qė jetojnė nė dy qendra kolektive nė kėtė qytet. Ky vendim ėshtė marrė pasi qė ėshtė vlerėsuar se gjendja shėndetėsore e kėtyre familjeve ėshtė e rėndė.
 
 
Misioni i UNMIK-ut nė Kosovė ka vendosur me kalimin e disa pėrgjegjėsive nga ky mision nė institucionet vendore
 
Prishtinė, 20 janar 2003 - Misioni i UNMIK-ut nė Kosovė ka vendosur me kalimin e disa pėrgjegjėsive nga ky mision nė institucionet vendore. Hollėsitė rreth kėtyre hapave priten tė publikohen sot nga shefi i kėtij Misioni Mihael Shtajner.
 
Burime brenda kėtij misioni nuk pranuan tė japin hollėsi rreth asaj se cilat do tė jenė kėto pėrgjegjėsi, por theksuan se ky akt do tė shėnojė njė fazė tė re tė marrėdhėnieve ndėrmjet Misionit tė OKB-sė dhe institucioneve tė dala nga zgjedhjet e pėrgjithshme tė vitit 2001.
 
Ky vit edhe ashtu nga pėrfaqėsuesit politikė ėshtė paraparė si periudhė e shtimit tė pėrgjegjėsive tė institucioneve vendore tė cilat deri tash ishin mjaft tė kufizuara edhe nė bazė tė dokumenteve nė fuqi. Ēėshtja e pėrgjegjėsive nė disa raste ėshtė shndėrruar nė fėrkime ndėrmjet UNMIK-ut dhe institucioneve tė Kosovės.
 
 
Uiliam Nesh: Bashkėsia ndėrkombėtare e lejoi ekzistimin e sistemit paralel nė veri tė Mitrovicės
 
Uashington, 20 janar 2003 - Ish-administratori i Mitrovicės Uiliam Nesh, njė ushtarak karriere dhe ekspertė pėr problemet e Ballkanit, duke komentuar ndarjen e Mitrovicės ka theksuar se "mėnyra se si bashkėsia ndėrkombėtare e lejoi ekzistimin e sistemit paralel nė pjesėn veriore ishte njė gabim qė tė gjithė ne e lejuam tė ndodhė ndarja e kėtij qyteti".

"Unė u them njėrėzve kėtu nė SHBA se Mitrovica ėshtė njė qytet i ndarė mes shumicės sė popullsisė shqiptare dhe jopakicės serbe. Por nė tė dy pjesėt ka pakica, pėrkatėsisht shqiptarė nė veri dhe serbė nė jug. Nė fakt qė nga qershori i vitit 1999 mė shumė shqiptarė kanė mundur tė kthehen nė pjesėn veriore tė lumit Ibėr, sesa qė serbėt janė kthyer nė jug.
 
Dhe gjatė kohės sa unė kam qėndruar nė Mitrovicė rreth 1000 shqiptarė kanė shkuar nė veri", ka thėnė ndėr tė tjera nė njė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė", ish-administratori i Mitrovicės Uiliam Nesh.
 
 
PVD: Ku tretėn 40 mijė shqiptarė tė luginės sė Preshevės?
 
Preshevė, 20 janar 2003 - Kryesia e Partisė pėr Veprim Demokratik (PVD) rezultatet e shpallura nga Enti Republikan i Statistikės sė Serbisė pėr regjistrimin e popullatės nė prill tė vitit 2002, i vlerėson tė rrumbullaksuara nė mėnyrė perfide si nė manipulimet me regjistrimin e vitit 1991, kur shqiptarėt e Luginės sė Preshevės u detyruan ta bojkotojnė regjistrimin.
 
Nė njė komunikatė tė PVD-sė thuhet se nė bazė tė raportit zyrtar tė Entit statistikor tė kėtyre ditėve nė Serbinė qendrore nga 75.725 shqiptarė nė bazė tė vlerėsimit tė vitit 1991, apo 72.484 shqiptarėve nga regjistrimi i vitit 1981, nė prill tė vitit 2002 kanė mbetur vetėm 59.952 shqiptarė.
 
Kur kihet parasyshė shtimi natyror i shqiptarėve ėshtė e qartė se nė bazė tė kėtij raporti janė tretur rreth 40.000 shqiptarė.

Kėtė zvogėlim drastik, jo vetėm tė shqiptarėve por edhe tė pjesėtarėve tė shumicės sė pakicave kombėtare qė jetojnė nė Serbinė qendrore dhe Vojvodinė, Enti statistikor e sqaron me metodologjinė e re, qė kinse ėshtė e bazuar nė rekomandime ndėrkombėtare, e nė bazė tė sė cilės nuk ėshtė pėrfshirė popullata qė gjendet jashtė shtetit me punė tė pėrkohėshme mė gjatė se njė vit.

Nė kėtė komunikatė, Kryesia e PVD-sė e vlerėson tė pakuptimtė eliminimin statistikor tė pjesės mė perspektive tė shoqėrisė, qė nė rastin e Preshevės dhe Bujanovcit paraqet burimin kryesor tė zhvillimeve aktuale ekonomike.
 
Nga shenimet e Entit Statistikor tė Serbisė, por edhe shenimeve tė komisioneve komunale tė regjistrimit, mjerisht mund tė konstatohet se pėrveē afėrsisht 25.000 shqiptarėve, qė ky ent nuk i llogarit pėr shkak tė qėndrimit tė tyre mė gjatė se njė vit nė shtetet Perėndimore, edhe rreth 15.000 shqiptarė tė tjerė janė shpėrngulur nga Serbia qendrore nė periudhėn mars 1989 - maj 2001 gjatė eksodit tė popullatės shqiptare.

Kryesia e PVD-sė vlerėson se raporti i Entit Statistikor tė Serbisė paraqet edhe njė dėshmi brengosėse pėr ekzistencėn e barrierave serioze qė po paraqiten nė procesin e demokratizimit tė Serbisė dhe mjerisht konfirmojnė faktin se edhe mė tutje do tė vazhdojmė tė ballafaqohemi me pasojat e manipulimeve demografike qė nga koha e regjimit anticivilzues tė Millosheviqit, thuhet mes tjerash nė kėtė komunikatė.
 
 
Nė Kanada ėshtė arrestuar njė serb qė ka kryer krime nė Kosovė
 
Beograd, 20 janar 2003 - Policia kanadeze ka arrestuar tė premtėn serbin Dejan Demiroviq, tė akuzuar pėr krime lufte nė Kosovė. Siē njoftojnė mediat serbe, ende nuk ka konfirmim zyrtar se Demiroviq ėshtė arrestuar pėr shkak tė dorėzimit eventual autoriteteve nė Serbi.

Dejan Demiroviq dhe Sasha Cvetin, si pjesėtarė tė forcave speciale serbe, akuzohen pėr krime lufte kundėr popullsisė civile. Kėta dy nė mars tė vitit 1999 nė Podujevė kanė kryer masakra duke vrarė shqiptarė tė pafajshėm.
 
                       
Berisha akuzon qeverinė pėr dėshtim ekonomik
 
Tiranė, 20 janar 2003 - Udhėheqėsi i opozitės, Sali Berisha akuzoi qeverinė e kryeministrit socialist, Fatos Nano pėr njė dėshtim tė plotė ekonomik dhe thellim tė krizės nė vend. Z. Berisha tha se e vetmja zgjidhje pėr situatėn janė zgjedhjet e reja, tė cilat duhet tė mbahen nė njė kohė sa mė tė pėrshtatshme, duke nėnkuptuar dhe zgjedhje tė parakohshme. Deklarimet e kreut tė opozitės janė mė tė ashprat pas njė periudhe paqeje midis opozitės dhe shumicės.
 
 
Intelektualėt shqiptarė angazhohen pėr pranimin e shkencėtarve shqiptarė nė Akademinė e Shkencave dhe Arteve nė Maqedoni
 
Shkup, 20 janar 2003 - Forumi i Intelektualėve Shqiptarė nė Maqedoni ka bėrė tė ditur se nėse Akademia e Shkencave dhe Arteve nė kėtė vend do tė vazhdojė tė mbetet njėnacionale, atėherė intelektualėt shqiptarė do tė themelojnė njė institucion tė ngjashėm. Akademia e Shkencave dhe Arteve nė Maqedoni nuk ka asnjė akademik shqiptar.

Kryetari i Forumit tė Intelektualėve Shqiptarė nė Maqedoni, Nazmi Maliqi nė njė intervistė dhėnė BBC-sė tha se kaluan 50 vjet prej kur ėshtė themeluar Akademia e Shkencave dhe Arteve nė Maqedoni dhe ende nuk u gjet asnjė nga radhėt e hulumtuesve shqiptarė qė tė bėhet anėtar i kėsaj akademie.
 
Forumi i Intelektualėve Shqipėtarė bėn presion nė kėtė institucion qė shqiptarėt ta kenė vendin nė kėtė akademi. Z. Maliqi ka theksuar se ėshtė e pakuptimtė qė deri mė tash nė Akademinė e Shkencave dhe Arteve nė Maqedoni tė mos ketė asnjė hulumtues shkencor shqiptar.
 
 
Trajkovski kėrkon qė trupat e BE-sė tė marrin misionin e NATO-s nė Maqedoni
 
Shkup, 20 janar 2003 - Presidenti maqedonas Boris Trajkovski ka kėrkuar zyrtarisht nga Bashkimi Evropian qė tė marrė mbi vete misionin paqeruajtės tė udhėhequr nga NATO-ja nė Maqedoni. Trajkovski kėtė e ka kėrkuar me njė letėr drejtuar pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri Havier Solanės. Kjo kėrkesė kohė mė parė ishte miratuar edhe nga Qeveria maqedonase.
 
Nėse bisedimet pėr marrjen e misionit shkojnė shpejt trupat e BE-sė mund tė arrijnė nė Maqedoni deri nė muajin mars qė tė zėvendėsojnė misionin aktual tė NATO-s me 450 ushtarė, thonė zyrtarėt e Shkupit.
 
 
Koshtunica thotė se nuk ka ardhur koha e duhur pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės
 
Beograd, 20 janar 2003 - Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica vlerėson se nuk ka ardhur koha e duhur pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės duke shkuar ndesh me vlerėsimet e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq se ishte koha e duhur pėr fillimin e bisedimeve pėr statusin e saj final, mbase koha punonte kundėr Serbisė.
 
Nė njė intervistė pėr njė gazetė beogradase, Koshtunica ka shfaqur bindjen e kundėrt, duke thėnė se "pas njė apo tre-katėr vitesh do tė fitonim mė shumė se ē'mund tė fitonim tash" dhe se nuk frikohet se pėr Beogradin ēdo rast vijues do tė ishte mė i dobėt se i tashmi, ka vlerėsuar Koshtunica.

Ndėrkaq, shefi i shtattmadhorisė jugosllave, gjenerali Branko Kėrga ka thėnė se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet sa mė parė dhe se ushtria bėn strategjinė sikur Kosova tė jetė pjesė pėrbėrėse e Jugosllavisė, pėrkatėsisht siē parasheh Rezoluta 1244 e Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Pėr postin e nėnkryetarit tė Parlamentit maqedonas ėshtė kandiduar Agron Buxhaku
 
Shkup, 20 janar 2003 - Kryesia qendrore e Bashkimit Demokratik pėr Integrim ka vendosur qė pėr postin e nėnkryetarit tė Parlamentit tė Maqedonisė tė kandidojė deputetin Agron Buxhakun, ndėrkaq pėr koordinator tė grupit parlamentar tė kandidojė Hisni Shaqirin.
 
 
Tribunali i Hagės ka mirėpritur lajmin pėr dorėzimin e Millutinoviqit nė Gjykatėn e Hagės
 
Hagė, 20 janar 2003 - Tribunali i Hagės ka mirėpritur lajmin se ish-presidenti i Serbisė Millan Millutinoviq do t'i dorėzohet sot vullnetarisht Gjykatės Ndėrkombėtare pėr Krime Lufte, pėr t'u pėrgjigjur lidhur me akuzat qė i vihen nė barrė. Millutinoviqi u akuzua nė maj tė vitit 1999 sė bashku me Sllobodan Millosheviqin, Vllajko Stoilkoviqin, Nikolla Shainoviqin dhe Dragolub Ojdaniqin.

Prokuroria e Hagės e akuzon Millutinoviqin se ka pasur kontrollin formal ndaj forcave serbe, tė cilat kanė vrarė dhe kanė dėbuar shqiptarėt e Kosovės gjatė luftės. Nga Tribunali theksohet se me arritjen e Millutinoviqit nė Hagė krijohen kushte pėr fillimin e mirėfilltė tė gjykimit tė grupit pėr Kosovėn.
 
 
Ish-kancelari Kol paralajmėron rrezikun e forcimit tė antiamerikanizmit nė Gjermani
 
Berlin, 20 janar 2003 - Pas marsheve protestuese nė disa qytete gjermane kundėr pėrgatitjeve amerikane pėr luftė nė Irak, ish-kancelari gjerman Helmut Kol ka tėrhequr vėrejtjen pėr rrezikun e forcimit tė antimerikanizmit.

Kol ka thėnė se i kupton pėrse shumė gjermanė nuk duan luftė nė Irak, por se tani nuk ėshtė momenti qė ndjenjat e tyre tė drejtohen kundėr SHBA-ve. Ata qė kanė demonstruar nuk guxojnė tė harrojnė mbrojtjen qė SHBA-tė pas vitit 1945 i ofruan Gjermanisė, ka thėnė ish-kancelari 72-vjeēar.

"Gjermanaia pas vitit 1945 ėshtė e lirė sepse amerikanėt qėndruan me ne", ka thėnė Kol.
 
"Nė vitet pesėdhjet shumėkush nuk do tė mund tė demonstronte po tė mos ishte mbrojtja e SHBA-ve", ka thėnė ai.

Gjermania nuk mund tė vėshtrojė anash sesi diktatorėt grumbullojnė armė pėr shkatėrrim nė masė, ka thėnė Kol.
 
 
Nė njė sallon masazhi nė Kejptaun tė Afrikės sė Jugut janė vrarė shtatė persona
 
Kejptaun, 20 janar 2003 – Nė njė sulm ekzekutimi tė jashtėligjshėm nė njė sallon masazhi homoseksual nė Kejptaun tė Afrikės sė Jugut janė vrarė shtatė persona, tė cilėt janė qėlluar nė kokė me armė zjarri dhe pastaj janė prerė nė fyt, ka bėrė tė ditur policia, njofton BBC World. Njoftohet se policia ėshtė ftuar nga fqinjėt, qė kanė dėgjuar tė shtėnat.
 
Me kėtė rast, janė plagosur edhe tre persona tė tjerė, dy syresh shumė rėndė. Qė tė dhjetėt janė qėlluar me pluimb nė kokė. Fqinjėt kanė thėnė se viktimat kanė qenė dilerė droge dhe ishin grindur ndėrmjet tyre mė parė, por policia s'ka mund tė vėrtetojė kėtė.
 
 
Izraeli i gatshėm tė njohė njė shtet palestinez tė demilitarizuar
 
Tel Aviv, 20 janar 2003 - Kryeministri i Izraelit Ariel Sharon deklaroi se eshte i gatshem te njohe nje shtet te demilitarizuar palestinez ne rast se autoritete e ketij vendi do te pengonin aktivitetet terroriste. Por ai e hodhi poshte planin e fundit te hartuar nga fuqite e medha per zgjidhjen e konfliktit.
 
Ky plan parashikon mes te tjerash krijimin e shtetit palestinnez brenda tre vjetesh. Sharoni tha se perpara fillimit te bisedimeve duhet te permbusheshin nje sere kushtesh.
 
 
Siria kėrkon njė takim mes vendeve fqinjė tė Irakut
 
Damask, 20 janar 2003 - Siria po pėrpiqet tė organizoje njė takim tė ministrave tė jashtėm tė fqinjėve tė Irakut, pėr tė diskutuar lidhur me mėnyrat e shmangjes sė njė lufte tė mundshme amerikane kundėr Bagadadit.
 
Damasku ka ofruar organizimin e kėtij takimi qė mund tė rezultojė nė zhvillimin e njė samiti nė Ankara tė liderėve nga Siria, Irani, Arabia Saudite, Jordania, Kuvajti dhe Turqia. SHBA u kanė kėrkuar disa prej kėtyre vendeve ndihmė pėr tė sulmuar Irakun, i cili akuzohet pėr prodhimin e armėve tė shkatėrrimit nė masė. Pjesa mė e madhe e fqinjėve irakianė e kundėrshtojnė me forcė ēdo lloj sulmi ushtarak.
 
 
Ushtria gjermane do tė bėjė roje nė kazermat amerikane nė Gjermani
 
Berlin, 20 janar 2003 - Forcat e ushtrisė gjermane do tė bėjnė roje nė bazat dhe instalimet ushtarake amerikane qė ndodhen nė Gjermani. Njė zėdhėnės i Ministrisė sė Mbrojtjes tha se rreth 7 mijė ushtarė gjermanė do tė ruajnė 100 reparte amerikane.
 
Nuk ėshtė e qarte se persa kohė do te vazhdojė njė gjė e tille, por Uashingtoni kėmbėngul se kjo duhet te zgjase per 2 vjet. Zyrtaret gjermane jane shprehur se kjo peridhė sipas tyre ėshtė shumė e gjatė.
 
 
Operacion antiterrorist nė Londėr- arrestohen 6 persona
 
Londėr, 20 janar 2003 - Policia nė Londėr ka bastisur njė xhami tė kryeqytetit dhe ka arrestuar shtatė persona. Xhamia nė parkun Finsbėri ka qenė epiqendėr e debateve nė Britani pėr shkak se aktivitetit radikal tė njė kleriku musliman qė shėrben atje.
 
Kleriku nė fjalė, Abu Hamza akuzohet se ka bėrė deklarata politike luftėnxitėse pėr krizėn nė Irak si dhe situatėn nė Afganistan. Ende nuk dihet nėse ai u arrestua gjatė kontrollit tė policisė.
 
 
Zyrtarė tė lartė amerikanė paralajmėrojnė Irakun se po i mbaron afati
 
Uashington, 20 janar 2003 - Inspektorėt shpresojnė tė sigurojnė njė bashkėpunim mė tė madh nga Iraku para dorėzimit nė Kėshillin e Sigurimit tė raportit tė rėndėsishėm tė 27 janarit.
 
Kryeinspektori armėve, Hans Bliks, tha pėr rrjetin televiziv CNN se gjatė ditėve tė fundit janė vėnė re disa probleme.
 
Nė programin e rrjetit televiziv, NBC, “Takim me Shtypin”, kėshilltarja e Shtėpisė sė Bardhė pėr Sigurimin Kombėtar, Kondoliza Rajs tha se ajo do tė preferonte eksplorimin e tė gjitha mėnyrave pėr ta pėrmbysur Sadam Huseinin, por gjithashtu paralajmėroi se mendonte se nuk kishte gjasa qė ky person tė largohet ndryshe veēse nėpėrmjet forcės.
 
Zonja Rajs pėrsėriti gjithashtu qėndrimin e Shtėpisė sė Bardhė se nuk egziston ndonjė afat pėr inspektorėt e armėve apo afat pėr marrjen e njė vendimi pėr veprime ushtarake.
 
 
Portieri i pėrfaqėsueses sė Hondurasit ėshtė vrarė nga sulmues tė panjohur
 
San Pedro Sula, 20 janar 2003 - Portieri i pėrfaqėsueses fudbollistike tė Hondurasit, Milton Havier Florens, ėshtė vrarė me armė automatike nga sulmues tė panjohur nė qytetin San Pedro Sula, derisa gjendej nė veturėn e tij. Policia e Hondurasit mendon se Florens ka qenė cak i njė bande tė rinjsh tė atyre anėve, ku shpesh ndodhin vrasje tė tilla.
 
 
Gjashtė persona kanė humbur jetėn nė njė aksident trafiku afėr Sofjes
 
Sofje, 20 janar 2003 - Gjashtė persona kanė humbur jetėn kur njė autobus i Turqisė kishte rrėshqitur nga magjistralja nė njė lum 60 kilometra nė lindje tė Sofjes. Policia bullgare tha se nga viktimat e nxjerra, dy janė bullgarė kurse tre shtetas tė Turqisė.
 
 
Gjashtė imigrantė ilegalė janė gjetur tė vdekur nė njė barkė tė vogėl nė bregdetin jugor tė Italisė
 
Romė, 20 janar 2003 - Gjashtė imigrantė tė dyshuar ilegalė janė gjetur tė vdekur nė njė barkė tė vogėl nė bregdetin jugor tė Italisė pėrtej Santa Maria di Leuca, kurse gjashtė tė tjerė ishin akoma gjallė, njoftojnė autoritetet bregdetare tė Italisė.
 
Nė komunikatė thuhet se sipas autoriteteve greke, anija mund tė ishte nisur nga Greqia apo Shqipėria nė drejtim tė Italisė me 30 njerėz, nė 16 janar.
 
Autoritet e Barit kanė ndėrmarrė hetime, por akoma nuk u njoftua pėrkatėsia nacionale e atyre njerėzve.
 
 
Ramsfeld thotė qė Sadamit t'i jepet imunitet nga akuzat pwr krime lufte nėse largohet nga pushteti
 
Uashington, 20 janar 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld ka thėnė se do tė mbėshteste qė Sadam Huseinit dhe liderėve tė tjerė tė lartė irakianė t'u jepej imunitet nga akuzat e mundshme pėr krime lufte nėse ata largohen nga pushteti dhe pranojnė egzilin me qėllim tė shmangies sė luftės sė prirė nga Shtetet e Bashkuara.

"Mendoj se kjo do tė ishte shkėmbim fer pėr tė shmangur luftėn", ka thėnė Ramsfeld duke iu pėrgjigjur pyetjes nėse Shtetet e Bashkuara do tė mbėshtesnin iniciativat qė thuhet se kanė marrė liderėt arabė me qėllim tė bindjes sė Sadamit qė tė largohet vullnetarisht nga pushteti.
 
Lidhur me trajtimin e ambicieve bėrthamore tė Koresė Veriore, Ramsfeld ka thėnė se "tė gjitha opsionet akoma janė nė tryezė" duke mos pėrjashtuar as luftėn.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.