OPINIONE

   
15.01.2003 - Trepca.net

FTESĖ ME PRAPAVIJĖ  TĖ DĖMSHME PĖR PROCESIN POLITIK NĖ KOSOVĖ

TENDENCAT PĖR RRĖNIMIN POLITIK TĖ DR. IBRAHIM RUGOVĖS, PĖRPJEKJE PĖR NDARJEN PĖRFUNDIMTARE TĖ KOSOVĖS

 
Ftesa e Bajram Rexhepit bėrė dr. Ibrahim Rugovės pėr njė takim partish,  e qė ishte bėrė pėr t’u refuzuar nga dr. Ibrahim Rugova, pėr shkak tė jokompetencės kushtetuese tė kryeministrit tė Kosovės pėr tė ftuar takime partish dhe pėr shkak tė paarsyeshmėrisė pėr t’u takuar partitė politike, derisa qeveria ėshtė organ ekzekutiv i Kuvendit, kishte pėr qėllim qė ta komprometonte dr. Ibrahim Rugovėn, pėr shkak tė gjoja mosgatishmėrisė sė tij pėr bashkėpunim, dhe tė kėrkonte njė izolim politik tė brendshėm dhe ndėrkombėtar, nė kohėn kur po bėhen tė fortė zėrat pėr pėrcaktimin e statusit politik tė Kosovės; nė kohėn kur serbėt kanė bėrė tė qartė se janė pėrcaktuar pėr ndarjen pėrfundimtare tė Kosovės; nė kohėn kur Bajram Rexhepi ka shprehur gatishmėri pėr t’u takuar me njėsojfrizurėshin e tij, Zoran Gjingjiq, dhe nė kohėn kur linja e Tiranės/Kretės u gjet nė pozitė tė vėshtirė pas vrasjes sė kolonel Tahir Zemaj, djalit tė tij, Enisit dhe kushėririt tė tyre, Hasanit.
 
Prizren, 14-15 janar 2003
Shkruan: Rexhep KASTRATI
   
 
   

Presidenti i Kosovės Dr. I. RUGOVA, gjithnjė del fitimtar

 
Thėnė tė vėrtetėn, nuk e kisha ndėrmend tė merresha me njė ftesė tė Bajram Rexhepit qė para do ditėsh, veē tjerash, ia bėri edhe dr. Ibrahim Rugovės, pasi qė tashmė jemi mėsuar me ftesa tė tilla provokative, sepse mė parė edhe shefi i Bajram Rexhepit, Hashim Thaēi i kishte bėrė ftesė tė ngjashme dr. Ibrahim Rugovės, dhe pasi ishin disa lėvizje tjera politike tė Bajram Rexhepit, siē ėshtė ta zėmė ajo qė kishte tė bėnte me gatishmėrinė e tij pėr t’u takuar me kryeministrin e Serbisė, njėsojfrizurėshin e Bajramit, Zoran Gjingjiqin, tė cilat m’u dukėn mė tė rėndėsishme pėr t’u marrė me to. Ėshtė kėshtu se lėvizjet e tilla shpėrfaqnin thelbin e filozofisė politike tė linjės sė Tiranės/Kretės, e qė ėshtė filozofi e fjalėve tė mėdha, e njė pseudopatriotizmi qė mbėshtetet nė keqpėrdorimin emocional tė situatave, tė ndjenjave dhe tė fjalėve.
 
   
Lėvizje tė tilla politike, siē ėshtė ajo pėr gatishmėrinė e Bajram Rexhepit pėr t’u takuar me kryeministrin serb, Zoran Gjingjiq, nė tė vėrtetė, shpėrfaqin filozofinė politike tė Fatos Nanosit, i cili po provon qė ta ruajė mbėshtetjen ndėrkombėtare pėr ta ruajtur pushtetin nė shtetin aktual shqiptar, duke bėrė njė trysni politike, diplomatike e tjetėr mbi Kosovėn qė tė ndėrmarrė hapa afrues me Beogradin, nė kohėn kur as regjimi i Beogradit, e as serbėt si popull, nuk e kanė shprehur as keqardhjen mė tė vogėl pėr gjithė krimet e kryera mbi shqiptarėt; nė kohėn kur zėvendėsi i Gjingjit, hapur ka bėrė tė qartė se do tė kėrkojė me kėmbėngulje ndarjen e Kosovės, dhe nė kohėn kur janė edhe mbi 3000 persona, pėr fatin e tė cilėve nuk dihet asgjė, kurse familjarėt e tyre janė duke pritur qė tė marrin vesh pėr fatin e tyre.

Kryeministri REXHEPI

 
Ndėrkaq, ato qė mė shtynė tė merrem me kėtė ēėshtje, kanė tė bėjnė me pėrpjekjen qė nėpėrmjet njė problematizimi tė njė takimi tė panevojshėm tė dr. Rugovės, Hashimit, Ramushit e Bajramit, tė neutralizohet, ose sė paku tė nxirret nė plan tė dytė jehona shumė e madhe qė bėri vrasja e kolonelit, birit tė tij dhe kushėririt tė tyre, jehonė qė e vuri nė siklet linjėn e Tiranės/Kretės nė pėrgjithėsi, e Ramush Haradinajn nė veēanti, por edhe administratėn e UNMIK-ut, si dhe me tendencėn qė nė kuadėr tė strategjisė pėr zhvlerėsimin e autoritetit tė dr. Rugovės, tė bėhet edhe njė si komprometim para bashkėsisė ndėrkombėtare, nė prag tė vizitės sė paralajmėruar tė treshes evropiane, nė krye me Havier Solanėn nė Prishtinė, gjatė njė turneu diplomatik nė disa vende tė rajonit tonė, tendenciozitet qė po bėhet edhe mė i qartė me kėmbėnguljen e Bajram Rexhepit pėr t’u realizuar gjithėsesi njė takim i tillė.
 
 
Ftesa e Bajram Rexhepit dr. Rugovės si pėrpjekje pėr tė neutralizuar jehonėn e vrasjes sė kolonelit dhe pėr ta nxjerrė Ramushin dhe linjėn e Tiranės/Kretės nga pozita e vėshtirė nė tė cilėn u gjendėn pas thirrjeve tė fuqishme pėr arrestimin e vrasėsve tė kolonelit
 
Asnjė vrasje tjetėr politike nuk kishte bėrė jehonė si vrasja e kolonelit, dhe asnjė vrasje tjetėr politike nuk e kishte vėnė nė siklet linjėn e Tiranės/Kretės, si vrasja e kolonelit. Reagimet e shumta dhe tė ashpra jo vetėm tė shqiptarėve, por edhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė bazė tė tė cilave, jo vetėm shqiptarėt, por edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare pati zėra tė fuqishėm qė e cilėsuan kėtė vrasje tė trefishtė si vrasje politike, duke aluduar kush mė shumė e kush mė pak te Ramush Haradinaj si pjesėtar i linjės sė Tiranės/Kretės.
 
Ndėrkaq, nė kontekst tė jehonės dhe tė shqetėsimit kolektiv tė shqiptarėve pėr vrasjen e kolonelit, ishte edhe shqetėsimi politik i LDK-sė, pjesėtarė, ose simpatizues tė tė cilės kanė qenė viktima tė dhunės politike nė Kosovė, shqetėsim i shprehur edhe nga kryetari grupit tė deputetėve tė LDK-sė nė Kuvendin e Kosovės, dr. Sabri Hamiti gjatė mbledhjes sė fundit tė kėtij Kuvendi bashkė me kėrkesėn pėr njė diskutim mė serioz pėr dhunėn politike nė Kosovė.
 
Tė gjitha kėto kishin bėrė qė vrasja e kolonelit jo vetėm tė mos harrohet, por pėrkundrazi ta mbajė vazhdimisht si ngjarje aktuale, kurse gishtin vazhdimisht tė drejtuar kah linja e Tiranės/Kretės. Nė njė situatė tė tillė, kjo linjė kundėrkombėtare u gjet nė njė sekėlldi tė pazakontė pėr qetėsinė e shtirur tė saj dhe pėr demagogjinė e saj politike qė nėnkuptonte dėnimin e vrasjeve politike, kėrkesėn pėr zbulimin e tyre, por edhe kėrkesat kėmbėngulėse tė shoqėruara me protesta tė manipuluara dhe sipas disa dėshmive edhe tė detyruara pėr lirimin e tyre, pasi tė dyshuarit dėnohen, dhe qė dilnin ose vėlla i Ramushit, ose shokė tė tij.
 
Nė gjithė kėtė zallamahi, nuk ua mbushnin mendjen shqiptarėve deklarimet dhe pėrbetimet e pjesėtarėve tė ndryshėm tė linjės sė Tiranės/Kretės se nuk qėndrojnė ata mbrapa vrasjes sė kolonelit. Tė gjendur nė njė situatė tė paqartė dhe shumė tė vėshtirė, pjesėtarėt e linjės sė Tiranės/Kretės e shpikėn njė takim tė kryeministrit me kryetarėt e tri partive politike, nėnshkruese tė marrėveshjes sė 28 shkurtit tė vitit tė kaluar pėr zgjedhjen e kryetarit tė Kosovės dhe tė qeverisė sė saj, e qė nėnkuptonte njė takim i kryeministrit tė Kosovės me dr. Ibrahim Rugovėn, me Hashim Thaēin dhe me Ramush Haradinajn.
 
Ndonėse ishte shumė e qartė se kryeministri i Kosovės nuk e kishte mandatin pėr ta thirrur njė takim tė tillė, dhe se njė takim i tillė ishte i panevojshėm, edhe sikur ta kishte mandatin, pėr ta neutralizuar jehonėn e vrasjes sė kolonelit si dhe thirrjet pėr t’i nxjerrė sa mė shpejtė para drejtėsisė vrasėsit  e tij, e shtyri kryeministrin qė ta shpikė kėtė takim tė pashembullt nė botė dhe aspak tė nevojshėm.
 
   
Ėshtė kėshtu pėr faktin se si kryetari i Kosovės, ashtu edhe qeveria kanė dalė nga votat e deputetėve dhe mandatin e kanė marrė nga Kuvendi dhe si tė tillė i japin llogari Kuvendit pėr punėn e tij.
 
Fakti se si legjitimiteti ashtu edhe mandati i kryetarit dhe i qeverisė sė Kosovės kanė karkter parlamentar, pra rrjedhin nga Kuvendi i Kosovės, kėto institucione i bėn tė varur nga Kuvendi, dhe kėshtu ua heqin karakterin partiak. Prandaj, tė gjitha ēėshtjet qė lidhen me kėto institucione adresė kanė Kuvendin e Kosovės e jo partitė politike.

Parlamenti i Kosovės

 
Edhe ēėshtja e votėbesimit qė mund ta kėrkojė ndonjė deputet, apo edhe vetė kryeministri, pa i pėrjashtuar as ministrat e veēantė, qė duket se do tė mund tė nėnkuptohej nga njė takim i kėrkuar nga kryeministri, ėshtė ēėshtje  e Kuvendit tė Kosovės, e jo e partive politike.
 
Bajram Rexhepit nuk i ėshtė dashur njė takim i partive politike pėr tė kėrkuar mbėshtetje, pasi qė kėtė mbėshtetje do tė duhej ta kėrkonte nga Kuvendi i Kosovės. Kėshtu ėshtė edhe pse ka qenė njė marrėveshje ndėrmjet partive politike qė ka rezultuar me formimin e institucioneve tė Kosovės. Kjo pėr faktin se formimit tė qeverive vazhdimisht u kanė paraprirė konsultimet partiake, por puna e partive ka marrė fund kur ėshtė arritur marrėveshja. Paskėtaj, si mandati, ashtu edhe ēėshtjet e funksionimit, tė propozimligjeve dhe tė ēėshtjeve tė tjera qė kanė tė bėjnė me qeverinė i kanė kaluar Kuvendit. Vetėm nė raste tė tilla kur kryeministri jep dorėheqje dhe duhet tė formohet qeveria e re, mund tė fillojnė kunsultimet ndėrmjet partive. Nga kėto rregulla nuk mund tė pėrjashtohet as qeveria aktuale e Kosovės, pasi qė si e tillė, kjo qeveri ėshtė organ ekzekutiv i Kuvendit tė Kosovės, e jo i pavarur nga ai.
 
Pėr kėtė arsye, Bajram Rexhepi si kryeministėr ėshtė dashur qė t’i bėjė njė kėrkesė kryetarit tė Kuvendit pėr ta vendosur nė rend dite nė njė nga mbledhjet e Kuvendit ēėshtjen e mbėshtetjes apo tė votėbesimit tė tij, ose tė qeverisė qė drejton. Natyrisht se kėto i ka ditur edhe Bajram Rexhepi para se tė kėrkonte njė takim partish pėr mbėshtetje tė mėtutjeshme. Prandaj kryeministri i Kosovės ka qenė i pasinqertė kur deklaroi se ftesa e tij bėrė dr. Rugovės nuk kishte kurrfarė prapavije, pėrveēse tė njė ftese pėr njė takim pėr tė marrė mbėshtetje tė mėtutjeshme pėr punėn e qeverisė.
 
Edhe mė tė pasinqertė kėtė deklaratė tė tij e bėn fakti se askush nė Kosovė, e mė sė paku institucionet e Kosovės nuk ia kanė marrė mbėshtetjen qeverisė qė e drejton Bajram Rexhepi. Pėrkundrazi kjo qeveri ka gėzuar mbėshtetje tė plotė tė kryetarit tė Kosovės dhe tė Kuvendit tė Kosovės. Tė gjitha kėto bėjnė tė qartė se Bajram Rexhepi jo vetėm qė nuk ka pasur mandat, por as arsye pėr ta thirrur njė takim partish pėr tė kėrkuar mbėshtetje pėr qeverinė qė drejton, e sė kėndejmi edhe tendencioziteti i njė ftese bėrė dr. Rugovės pėr njė takim tė tillė ėshtė i pamohueshėm dhe shumė i qartė.
 
Pėr kėtė arsye dhe pėr tė tjera qė mund t’i kenė pėrmendur edhe tė tjerė, ka qenė qė pėrpara e ditur se kryetari i Kosovės, dr. Ibrahim Rugova, nuk do t’i pėrgjigjej njė ftese tė tillė. Nė kėtė mėnyrė, del qartė se kryeministri i Kosovės, pėrveēse e ka ditur se thirrja e partive politike nuk ėshtė kompetencė e tij; pėrveēse e ka ditur se nė fund tė fundit nuk ka asnjė arsye pėr njė takim tė tillė; pėrveēse e ka ditur se nuk janė partitė adresė pėr tė kėrkuar mbėshtetje, por ėshtė Kuvendi i Kosovės, e ka ditur qė pėrpara se dr. Rugova nuk do t’i pėrgjigjet njė ftese tė tillė. Kjo do tė thotė se Bajram Rexhepi qė pėrpara e ka ditur kėtė rrjedhė dhe pikėrisht pse e ka ditur, edhe ka shpėrndarė ftesa pėr njė takim partish.
 
Kjo do tė thotė se Bajram Rexhepi e ka ditur se dr. Rugova nuk do t’i pėrgjigjet ftesės sė tij dhe kėshtu e ka ditur se mospėrgjigjja e dr. Rugovės nė njė ftesė tė tillė ėshtė rast i mirė pėr tė bėrė zhurmė dhe pėr ta hapur njė temė pėr fletushkat dhe pėr zėdhėnėsit e mjerė tė linjės sė Tiranės/Kretės qė ta sulmojnė dhe ta fyejnė dr. Ibrahim Rugovėn, nėpėrmjet tė tė cilave zhurma, sulme e fyerje, tė mbulohet jehona dhe reagimet e shumta dhe tė ashpra qė shkaktoi vrasja e kolonelit.
 
Duke u mbėshtetur nė filozofinė populiste tė tipit tė legjendės sė plakut me thuprat, sipas tė cilės arsyetohet ēdo thirrje pėr takime tė tilla folkloriste, si ai i kėrkuar nga Bajram Rexhepi, i ha ende pazari, dhe duke u mbėshtetur nė keqpėrdorimin e dėshirės qė ka populli pėr t’i parė partitė politike tė punojnė pėr interesa kombėtare mė shumė se pėr interesa partiake, linja e Tiranės/Kretės ka llogaritur qė pėrpara se mund tė bėhet zhurmė e tillė qė ndoshta do tė mund ta mbulonte jehonėn qė pati vrasja e kolonelit, dhe sė kėndejmi ėshtė njė rast i mirė pėr ta nxjerrė kėtė linjė nga pozita e vėshtirė nė tė cilėn ka rėnė pas kėsaj vrasjeje tė trefishtė.
 
Nė anėn tjetėr, njė takim i bėrė pikėrisht nė kontekst tė jehonės qė pati vrasja e kolonelit, ndėrmjet dr. Rugovės, i cili kishte planifikuar qė kolonelin ta emėronte kėshilltar pėr ēėshtje tė sigurisė, dhe Ramush Haradinajt, kah i cili ėshtė drejtuar gishti i shqiptarėve dhe i tė huajve, jo vetėm qė nuk do tė ishte politikisht i arsyetueshėm, por edhe shumė fyes dhe provokativ.
 
 
Ftesa e Bajram Rexhepit bėrė dr. Ibrahim Rugovės si pėrpjekje pėr ta zhvlerėsuar autoritetin e tij nė vazhdėn e pėrpjekjeve tė linjės sė Tiranės/Kretės pėr ta rrėnuar atė politikisht
 
Nė kėtė kontekst, ėshtė shumė i qartė tendencioziteti provokativ i ftesės sė Bajram Rexhepit bėrė dr. Rugovės, tendenciozitet qė nuk ka tė bėjė vetėm me pėrpjekjen pėr ta nxjerrė linjėn e Tiranės/Kretės nga situata e vėshtirė nė tė cilėn u gjend pas vrasjes sė kolonelit, por edhe me pėrpjekjen  pėr ta zhvlerėsuar autoritetin e dr. Rugovės nė vazhdėn e pėrpjekjeve pėr ta rrėnuar politikisht atė. Dhe kjo pėrpjekje lidhet pikėrisht me faktin se Bajram Rexhepi si dhe shefat e tij e kanė ditur qė pėrpara se dr. Ibrahim Rugova nuk do t’i pėrgjigjet njė ftese tė njė personi jokompetent, pėr njė takim tė panevojshėm dhe jolegjitim, e, nė fund tė fundit, edhe njė ftese provokative dhe tendencioze.
 
Duke mos u pėrgjigjur nė njė ftesė tė kėtillė, dr. Rugova, do tė vazhdonte tė ishte shėnjestėr e fletushkave dhe zėdhėnėsve tė mjerė tė linjės sė Tiranės/Kretės. Dhe ashtu edhe ndodhi, tė krijuara si leva tė linjės sė Tiranės/Kretės pėr tė bėrė avokatinė publike pėr kėtė linjė dhe prokurorinė publike pėr dr. Ibrahim Rugovėn, kėto fletushka, me t’u konfirmuar kundėrshtimi i dr. Rugovės pėr njė takim tė kėrkuar nga Bajram Rexhepi, u lėshuan pėrsėri nė njė fushatė tjetėr, pas asaj pėr propozimin e dr. Rugovės pėr flamurin dhe himnin e Kosovės. Dhe qėllimi i kėsaj fushate, si i tė gjitha fushatave tė tjera tė mėparme, ishte pikėrisht pėrpjekja pėr komprometimin dhe uljen e autoritetit tė dr. Rugovės nė popull, e qė do tė nėnkuptonte edhe ulje tė autoritetit tė filozofisė politike qė ai pėrfaqėson.
 
Ky qėllim, ta quajmė programatik, i linjės sė Tiranės/Kretės qė do tė rezultonte me rrėnimin politik tė dr. Rugovės dhe me triumfin e filozofisė politike qė mbėshtetet nė fjalė tė mėdha, nė pseudopatriotizėm dhe nė keqpėrdorim emocional tė situatave, tė ndjenjave dhe tė fjalėve, e qė nė fund tė fundit ėshtė filozofi e Fatos Nanosit e zbatuar nė shtetin aktual shqiptar, nė rastin e fundit, dėshiron tė arrihet me paraqitjen  e dr. Rugovės si politikan qė nuk ėshtė i gatshėm pėr bashkėpunim me tė tjerėt, edhe pse gjithė tė tjerėt na qenkan tė gatshėm pėr bashkėpunim me tė.
 
Kjo pėrshtypje po provohet tė arrihet me tė gjitha mėnyrat, edhe pse pas krijimit tė institucioneve, nuk mund tė bėhet fjalė pėr bashkėpunim, por pėr respektim tė kompetencave qė burojnė nga Korniza Kushtetuese si dhe pėr punė nė ato fusha pėr tė cilėn kanė mandat. Kjo do tė thotė se pas krijimit tė institucioneve, nė vend tė bashkėpunimit partiak, kėrkohet qė kryetari i Kosovės ta kryejė detyrėn e tij si kryetar, qė kryeministri ta kryejė punėn e tij si kryeministėr dhe kryetari i Kuvendit si kryetar i Kuvendit. Dhe nėse bėhet fjalė pėr bashkėpunim, atėherė ky bashkėpunim duhet tė jetė ndėrmjet kėtyre tri institucioneve, pra qė kryeministri tė bashkėpunojė me kryetarin e Kosovės, e jo ta anashkalojė atė, siē ndodhi edhe me emėrimin e Besim Beqajt si pėrfaqėsues i Kosovės nė Paktin e Stabilitetit.
 
E pėrmenda kėtė fakt, qė ėshtė njėri nga tė shumtėt qė dėshmojnė jo vetėm pėr mosgatishėrinė e kryeministrit tė Kosovės pėr bashkėpunim, por edhe pėr shkelje tė kompetencave qė i takojnė, pasi qė ėshtė mė eklatant se tė tjerėt.
 
Nė bazė tė Kornizės Kushtetuese, Pjesa e dytė, neni 9.2.4, pika a, ėshtė kryetari i Kosovės qė “nė koordinim me PSSP-nė merr masa nė fushėn e bashkėpunimit me jashtė”, e jo kryeministri. Pra, emėrimin e Besim Beqajt si pėrfaqėsues tė Kosovės nė Paktin e Stabilitetit do tė duhej ta bėnte kryetari i Kosovės, e jo kryeministri. Parė, nė kontekst tė qėndrimit kundėrrugovė tė linjės sė Tiranės/Kretės, kėtė veprim tė Bajram Rexhepit, duhej marrė jo vetėm si shkelje e kompetencave, por edhe si provokim politik e institucional, si dhe pėrpjekje pėr izolimin e dr. Rugovės, pėrkatėsisht marrjen e primatit politik nė Kosovė nė mėnyrė kundėrligjore dhe kundėrkushtetuese.
 
Nė vende normale, kjo do tė duhej tė pasohej me dorėheqje tė kryeminsitrit, ose mė shkarkim nga kryetari i atij vendi, por pėr hir tė ruajtes sė asaj qė pjesėtarė tė linjės sė Tiranės/Kretės e quajnė bashkėqeverisje, jo vetėm qė nuk u kėrkua dorėheqja, apo nuk u bė shkarkimi i kryministrit nga kryetari i Kosovės, por as nuk u zhvlerėsua emėrimi kundėrkushtetues i Besim Beqajt nga ana e Bajram Rexhepit. Pra, bashkėpunimi duhet tė jetė ndėrmjet institucioneve duke u mbėshtetur nė kushtetutshmėrinė dhe nė respektimin e ndėrsjellė, e jo duke e shkelur Kornizėn Kushtetuese dhe duke bėrė pėrpjekje pėr izolim tė njėrit institucion nga tjetri.
 
Nė rastin e fundit, do tė kishim tė bėnim me pėrpjejkje pėr futje tė pėrēarjeve brenda institucioneve, e jo pėr bashkėpunim. Zatėn ky edhe ėshtė qėllimi i Bajram Rexhepit kur kishte vendosur pėr tė thirrur njė takim tė partive politike pėr tė marrė mbėshtetje tė mėtutjeshme pėr qeverinė qė drejton. Linja e Tiranės/Kretės ka dėshmuar shumė herė se nuk ėshtė e gatshme tė heqė dorė nga pėrpjekjet pėr izolimin e dr. Rugovės, pėrpjekje qė po vazhdon qė nga ardhja e Fatos Nanosit nė pushtet, pas tė cilės pasoi edhe dalja nė skenė e vetė linjės sė Tiranės/Kretės. Kjo ėshtė e qartė tashmė pėr tė gjithė ata qė duan ta kenė tė qartė, prandaj, edhe ndonjė zė qė bie nė grackė tė kėsaj strategjie izolacioniste dhe destruktive, e nė fund tė fundit, edhe kundėrkombėtare, duket tė jetė ende jashtė zhvillimeve politike nė Kosovė.
 
 
Karakteri kundėrkombėtar i tendencave pėr izolimin politik tė dr. Rugovės nė kontekst tė zhurmave qė po bėhen pėr statusin e Kosovės
 
Kur jemi te strategjia izolacioniste, pra qė ka pėr qėllim izolimin e dr. Rugovės, duhet thėnė se ftesa e paragjykuar pėr dėshtim e Bajram Rexhepit, bėhet nė njė kohė kur pritej tė vinte nė Prishtinė njė delegacion e BE-sė i kryesuar nga Havier Solana. Kjo do tė thotė se pėrveē njė izolimi tė brendshėm tė dr. Rugovės, linja e Tiranės/Kretės po provon tashmė edhe njė izolim ndėrkombėtar.
 
Argumenti se ja ne jemi pėr bashkėpunim, por ai qė nuk ėshtė pėr bashkėpunim ėshtė dr. Rugova, kishte pėr qėllim ta bindte treshen evropiane se dr. Rugova nuk ėshtė politikan nė tė cilin mund tė llogarisėsh bashkėpunim. Zatėn kėtė mesazh duket se ka pėrsėritja e ftesės pėr njė takim tjetėr tė hėnėn qė po vjen, duke treguar kėmbėnguljen e linjės sė Tiranės/Kretės pėr ta pėrdorur kėtė argument sa tė jetė e mundur mė shumė.
 
Kjo do tė nėnkuptonte se linja e Tiranės/Kretės, pėrkatėsisht pėrfaqėsuesit e saj, duan nė kėtė mėnyrė qė ta imponojnė veten si palė kryesore, nė mos edhe tė vetme me tė cilėn duhet tė bisedojė bashkėsia ndėrkombėtare. E parė kjo nė kontekst tė zhurmave qė po bėhen rreth statusit politik tė Kosovės dhe nė kontekst tė deklarimeve tė Bajram Rexhepit pėr gatishėrinė e tij pėr t’u takuar me kryeministrin e Serbisė, atėherė bėhet mė e qartė edhe rrezikshmėria e tendencave izolacioniste qė ėshtė duke ndėrmarrė linja e Tiranės/Kretės ndaj dr. Ibrahim Rugovės.
 
Ėshtė kėshtu pėr faktin se pėrpjeka pėr izolimin dhe rrėnimin politik tė dr. Rugovės nga ana e linjės sė Tiranės/Kretės nė kohėn kur po bėhen mė tė fuqishėm zėrat qė janė pėr pėrcaktimin e statusit politik tė Kosovės, do tė thotė pėrpjekje pėr izolimin e filozofisė politike qė e ngriti nė nivel institucional konceptin e pavarėsisė sė Kosovės, si dhe e bėri pjesė tė opcioneve tė shumta qė ka bashkėsia ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės. Zatėn njė izolim ndėrkombėtar, i provuar tė arrihet nga ana e linjės sė Tiranės/Kretės, e shpėrfaq qėllimin pėrfundimtar tė kėsaj linje, pėrkatėsisht argumentin kryesor qė e shtyri Tiranėn zyrtare ta emetojė nė qarkullim kėtė linjė pas takimit tė Nanosit me Milosheviqin nė Kretė tė Greqisė. Synimet e Tiranės zyrtare qė rrjedhin nga takimi i Nanosit me Milosheviqin, janė qė shqiptarėve tė Kosovės t’ua imponojnė Beogradin kryeqytet tė tyre, njė republikė minus, ose nėse kėtė nuk e arrijnė, t’ua mundėsojnė serbėve ndarjen zyrtare dhe pėrfundimtare tė Kosovės.
 
Linja e Tiranės/Kretės qė e monopolizoi strukturėn komanduese tė UĒK-sė (konflikti i Ramushit me kolonel Zemajn pėr ēėshtje tė komandės mbi zonėn e Dukagjinit ėshtė shembulli mė publik i kėsaj qė po them), qysh gjatė luftės dhe pas saj, Serbisė ia la tė hapura tė dy opcionet: edhe qė Kosova tė jetė pjesė e ndonjė krijese serbe, edhe qė ta ndajė pėrfundimisht atė. Pėr shkak tė monopolit mbi UĒK-nė, linja e Tiranės/Kretės ua mundėsoi serbėve qė ta ndajnė veriun e Kosovės, kurse nė pjesė tė ndryshme tė saj, ta enklavizojnė, kurse shqiptarėt e Kosovės, i ka vėnė para alternativės: ose tė pranojnė ndonjė zgjidhje pėr statusin e Kosovės qė do tė ishte mė pak se pavarėsia, ose tė pranojnė ndarjen pėrfundimtare tė saj. 
 
Me deklarimet e fundit tė Nebojsha Ēoviqit, sipas tė cilit do tė kėmbėngulet pėr ndarjen e Kosovės, po aq sa shqiptarėt do tė kėmbėngulin pėr pavarėsinė e saj, si dhe tė Zoran Gjingjiqit se nėse shqiptarėt e Kosovės duan pavarėsinė, atėherė duhet tė mbahet “Dejtoni II”, serbėt kanė bėrė tė qartė se tashmė ata pėrfundimisht kanė hequr dorė nga mbajtja e Kosovės nė kuadėr tė ndonjė krijese serbe dhe ėshtė pėrcaktuar pėr ndarjen pėrfundimtare tė saj. Bajram Rexhepi qė e ka legjitimuar komunėn serbe tė Mitrovicės me takimet e vazhdueshme me Oliver Ivanoviqin sa kohė qė ai ishte kryetar i Mitrovicės, mund ta ketė temėn e gatshme pėr tė biseduar me Zoran Gjingjiqin, prandaj ai nuk pėrton tė takohet me tė nėse nuk do tė ishin kundėr dr. Rugova dhe akademik Nexhat Daci, pėrkatėsisht kryetari i Kosovės dhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės.
  
Tema e bisedės do tė ishte gatishmėria e Serbisė pėr tė krijuar njė Kosovė tė pavarur pa veriun e Mitrovicės dhe tė Kosovės dhe me njė “Republika Sėrbska” brenda pjesės sė mbetur tė Kosovės. Pengesė pėr kėtė, Bajram Rexhepi sheh pikėrisht dr. Ibrahim Rugovėn, i cili me politikėn e tij pėr integrimin e pakicave, e mė kėtė, edhe tė serbėve vendorė, po provon krijimin e njė Kosove tė pavarur nė tėrėsinė territoriale tė saj dhe pa enklava. Prandaj, kėrkohet izolimi ndėrkombėtar i dr. Rugovės, e qė nuk ėshtė vetėm izolim i tij, por edhe i filozofisė shtetėrore dhe institucionale nė Kosovė. Izolimi i dr. Ibrahim Rugovės po synohet nė kohėn kur shqiptarėt duan njė Kosovė tė pavarur nė tėrėsinė territoriale dhe pa enklava, e jo njė Kosovė tė ndarė njė herė, dhe tė enklavizuar nė pjesėn e mbetur tė saj. Zatėn nė kėtė aspekt qėndron gjithė thelbi i zhvillimeve politike nė Kosovėn e pasluftės, ashtu siē e kam bėrė tė qartė edhe nė njė fejton tė mėhershėm pėr ēėshtjen e Mitrovicės dhe tė enklavave.

 Ribotimi i kėtij shkrimi nga mediumet e tjera ėshtė i ndaluar!

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.