14.01.2003 - Trepca.net

Tregim

Viktima 9

 Shkruan: Bekim Toēani

 
  
Ishte versioni i tretė i cili u rishkrua nė njė anglishte ende jo tė perfeksionuar pėr urėn. Eseja si e tillė i pėlqeu zonjės Lisbeth. Mirėpo e shtyri Urim Kelmendin edhe njė herė t’ia rrėfejė tregimin pėr urėn dhe mjegullėn e Ballkanit. Njė histori qė ripėrtypet prej kohės sė gurit dhe nė kohėn postmoderne merr trajtė tė tjeshtė e banale.
 
Kėto kujtime po i silleshin nė kokė Urimit derisa po kalonte urėn nėn ujore nė rrugė pėr nė Kopenhagen ku do tė takohej pėr herė tė fundit redaksia e gazetės shqipe. Para dy vjetėsh Urimi nuk e kishte marrė me mend se do tė ishte viktima e nėntė e urės. Megjithėse jeta e tij gjithnjė ishte njėlloj me urėn e  shenjtė, ai e realizoi edhe versionin dramatik tė urės sė ndėrtuar me libra.
 
Fatkeqėsisht edhe atėherė ndėr mjeshtrit qė pėrpiqeshin ta ndėrtonin urėn me shkronja, ishte edhe njėri nga ata qė pas dite konstruktonte rrėfimin pėr vrasjen e regjisorit. “Unė habitem si sillet ai para teje sepse mbrėmė e kam dėgjuar tė thotė se  ose do tė tė eliminojė nga skena ose do tė tė vrasė”, i tha Urimit aktorja qė luante rolin e nuses qė do tė flijohej.
 
Urimi buzėqeshi kur Hana i tregoi pėr urrejtjen qė kishte komandanti i ardhshėm i teatrit pėr regjisorin. Por nuk foli mė shumė sepse prova gjenerale po fillonte. Urimi dridhej aq shumė nė prapaskenė sepse frikohej mos dy aktorėt qė e xhelozonin do t’ia prishnin shfaqjen. Shqetėsimi mė i madh doli tė ishte i pa vend sepse edhe Mjellma ishte mishėruar me rolin dhe skenėn e ndarjes e pėrjetoi duke derdhur lotė tė vėrtetė. Pėr ēudi ajo menjėherė u kėndell dhe vazhdoi tė aktronte si njė profesioniste e vėrtetė. Atėherė Urimi iu drejtua manipuluesit me drita:
 
- Tash edhe nėse ma prishin urėn nuk mėrzitem, sepse aty do tė mbetet dhembja!
 
Pėrkundėr tė gjitha mendimeve qė i silleshin nė kokė Urimit, drama pėr Urėn e librave doli tė ishte njė realizim i mirė. Ajo u shfaq nė bodrumin teatėr disa herė dhe pėr ēudi mblodhi shumė njerėz. Dy vjet pas, askush nuk mundi ta shpjegonte pse gjithė ajo urrejtje pėr regjisorin pos faktit se ai ishte i mirė me tė gjithė aktorėt pos me dy servilėt pėr tė cilėt mendonte se kurr nuk do tė mund tė bėheshin artistė. Kurse pjesa mė makabre e dramės qė u luajt pati pėr aktor kryesorė edhe tre njerėz qė do tė luajnė me fatin e krejt qytetit.
 
Dosja e pėrgatitur mė me kujdes se nė sigurimin e shtetit fqinjė u doli tė ishte e ngatėrruar meqė numri dhe ana qė ishte vėnė logoja ishte gabim. Dolėn nė shesh edhe dy regjisorėt e vėrtetė qė ia kishin ngritur varrin pėr sė gjalli Urimit. Por loja me dosjet do tė vazhdojė edhe nė teatrin e ri nė tė cilin Urimi nuk dėgjoi tė pėrzihet. Servilėt u bėnė komandantė tė atij teatri ku do tė luhej tragjikomedia mė e ndytė. Urimit filluan t’ia vrasin bashkėpunėtorėt dhe miqtė, kurse vetė ate e mbanin nėn kėrcėnime dhe shantazhe tė pėrhershme. Kur ia pėrgatitėn fletėarrestin Urimit prindėrit e tij u shqetėsuan shumė. Edhe babai i tij e dinte se pas botimit tė pamfletit nė tė cilin mori pjesė komandant Servili vinte vrasja pas shpine siē i ndodhi edhe shefit tė Urimit...
 
- Urim, ne kemi mbėrri dhe tash do zbresim, i tha Elvisi. Kur Urimi shikoi pėr dritare ura nėnujore kishte mbetur prapa. Ėndėrra qė Urimimin e kishte tronditur iu duk si njė film i metrazhit tė gjatė. Urimi pa ėndėrrėn pėr urėn e dhembjes tė ndėrtuar me libra dhe ajo iu mė e gjatė seē kishte ndodhur. Atėherė nuk i shkonte ndėrmend se ura do tė mbetet hija e tij e zezė.
 
Ngjarja qė pastaj ndodhi do tė mbetej versioni mė i mjegullt i urės pėr tė cilin profesoresha e gazetarisė pa stereotipe do tė stepej. “Ju nė Ballkan kurr s’do tė mund tė jetoni pa paragjykimet e ideologjisė qė domosdoshėm krijon armiq”, ishte e vetmja fjali nė postėn elektronike tė Urimit ditėn e 24 marsit. Ndėrkaq Urimi po rishkruante tregimin post modern tė urės, zonja Gry qė ishte bashkėudhėtare nė tren i foli edhe njė herė pėr shkatėrrimin e muzeut nga vetė rojtari qė nuk ishte i kėnaqur me sistemin. “Kur tė kthehesh atje mos harro se antivlerat do t’ju katandisin nė humnerė, kurse ju si komb shumė vėshtirė do t’ia dilni t’i luftoni ato”, i tha Gry. 
  
Urimi pat menduar se nuk do tė kthehej kurrė mė nė shtėpinė e tij. Mirėpo jeta nėn presionin e ngjarjeve qė po ndodhnin nė vendlindje nuk e la tė qetė. Pėr mė tepėr fėmijėt i kėrkonin gjyshėrit dhe atėherė Urimi mblodhi gjithė fuqinė dhe ndihmat pėr miqtė e teatrit e tė urės dhe u kthye plot energji. Pastaj versioni mė i ri i urės do tė shkatėrrohej nga njė kalemgji-dhunues dhe njė skenarist tjetėr i teatrit. Ama Urimi kurr nuk e diti se nė cilėn kohė po jetonte. Por realizimi do tė bėhet nė lagjen e varfėr tė  kryeqytetit dhe nė Zvicėrr do tė marrė formėn pėrfundimtare.
 
“Mė paqi nė qafė qė mė kthyet nė kėtė teatėr tragjikomik, i tha Urimi tė atit derisa ia komunikoi lajmin pėr suspendim”.
 
- Jo bir, jo. Tė kam thėnė qė kėtu po s’pate bisht ta ngjesin njė. Disa herė tė kam thėnė qė ta kujtosh se skenaristi ėshtė ajo skilja e vjetėr, kurse edhe ndėr aktorėt pate asi qė kurrė nuk pyetėn pėr ty kur ishe larg, i tha i ati Urimit.
 
Atij pėr njė ēast iu kujtua profesori i historisė dhe gjenialiteti i tij. “Urim, mos u habit qė ne ende jemi duke e jetuar komunizmin mė tė kobshėm sepse ende patriotėt mėsohen pėr tradhtarė dhe e kundėrta...pėrndryshe si mund tė shpjegohet qė nė gazetat tona ditore shkruhet pėr ēibritashat, hajnat, prostitutkat?!”, i kishte thėnė profesori. Urimit iu kujtua periudha kur avokatėt i rripnin ata qė gjoja i mbronin nė emėr tė drejtėsisė. Post komunizmi modern nuk ka brirė, mendoi Urim Kelmendi dhe iu kujtua akuza staliniste qė e hoqi nga Kantieri kombėtar i ndėrtimit.
 
Nė letrėn qė Urimi ia dėrgoi zonjės Lisbeth nga Lagja e varfėr e qytetit i shkroi versionin post modern tė urės. Zonja Lisbeth nuk u pėrgjegj menjėherė, por kur ia ktheu letrėn ajo i shkroi edhe versionin e saj qė i karikaturonte personazhet kryesore tė urės dhe viktimėn e nėntė.
 
- Puna mė e menēur qė ke bėrė ėshtė pse nuk u ktheve menjėherė pas lojės tragjikomike qė ndodhi atje sepse do tė gjente fat i njėjtė sikur i atij mikut pėr tė cilin shkroi edhe “R. Amstavis”. Nė reportazhin pėr kthimin nė shtėpi keni treguar pėr atentatin nė mikun tuaj, pesė minuta pas daljes nga vetura. Dhe kush mund tė tė sigurojė se nė atė veturė mund tė ishin dy pengesa tė mėdha pėr rrėnuesit e urės! Pastaj gabimin mė tė madh sa qėndrove atje e bėre me gazetėn pėr tė cilėn shkruaje pa kėrkuar bile honorarin, i kishte shkruar nė hyrjen e letrės qė zonja Lisbeth e kishte shkruar me kujdes.
 
Kur e hapi dokumentin e bashkangjitur pėr versionin e urės, Urimi mbeti shumė ēaste i pa zė. Nuk i punonin as sytė derisa pėrpiqej t’i dėshifronte fjalitė e pa pėrfunduara. Ajo kishte shkruar nė stilin ballkanik dhe pothuaj qė e kishte pėrjetuar ngjarjen vetė. Sipas profesoresėsh Lisbeth unė nė tregimin tim pėr urėn kisha pėrdorur njė stereotip qė vėrtetė ajo nuk kishte dėshiruar ta lexojė. “Fundja ne kemi shpresuar se sė paku nuk do tė shkruash sikur tė tjerėt sepse nuk e ke gjetur shprehjen mė tė mirė pėr ta ilustruar dhembjen e atij njeriut qė tė rrėfeu pėr tetė anėtarėt e vrarė nga miqtė tuaj”, i kishte shkruar Lisbeth.
 
Meqė po afrohej mėngjesi, Urimi ma dha verzionin mė tė ri tė tregimit pėr Urėn pėr ta lexuar, pas rishkrimit tė zonjės Lisbeth. Nė teatrin qė kishte pėsuar ndryshime tė mėdha, artistėt kishin mbetur jashtė lojės tė cilin nė tė shumtėn e kohės e diktonin servilėt dhe skilet e vjetra. Skenaristi kishte mbetur nė rolin kryesor edhe kur Urimit ia kishin kumtuar lajmin. Veē kėsaj radhe ai kishte ndihmėn edhe tė disa njerėzve pėr tė cilėt Urim Kelmendi kishte menduar se i kishte miq.
 
Sa pėr dhunuesin  Urimi nuk ishte i habitur sepse dosja e dytė qė mbėrriu nė njė qytet tė Zvicrės ishte shkruar nga njerėz tė po njė fshati dhe tė sojit tė njėjtė. Konstrukti fizik i Dhunuesit ishte dėshmia mė e mirė se ai nuk mund tė ishte pos njė pėrbindėsh meqė e gjithė Lagja e varfėr e dinte se si e kishte dėrguar grupin e vet nė humnerė bashkė me Njeriun e mirė tė prapakohės. Ura mbeti shkasi pėr zhgėnjimin e mikut tim qė pa zhurmė u largua nga Kantieri kombėtar qė po shndėrrohej nė Kooperativė kombėtare bujqėsore.
 
Ai ishte viktima 9 e asaj ure dhe pėr kėtė nuk ndjente pikė faji. Akuza ishte bajate dhe tejet banale sepse ashtu dinte vetėm Dhunuesi tė konstruktonte siē ia ndėrtoi dajės grilat. Dosja pėr tė ishte e mbyllur sepse Ura mė nuk  ishte Kantier ndėrtimi por Kooperativė bujqėsore post komuniste. Aty nuk kishte prodhim por surrogate tė konstrukteve tė urave, teatrove dhe kukullave. Skenaristėt ishin prodhuar mė herėt dhe ata mbesin nė lojė edhe po tė vijė nė pushtet Kastro apo Hajderi.
 
Kėto po mendonte Urim Kelmendi i ulur nė stacionin e trenit. Ai po priste tė takohej me zonjėn Lisbeth pėr ta bėrė njė shėti nė Tivoli, kur i telefonuan dhe i komunikuan se skenaristi bashkė me komandantėt  nuk kishin marrė vota tė mjaftueshme pėr tė hyrė nė garėn e zgjedhjes sė patriotėve mė tė mėdhenj tė Teatrit mė kombėtar. “Dalngadalė Ura po merr funksionin e vet, brezat po ndėrrohen dhe mbase nuk do tė ketė mė viktima e as dhembje mbi urė”, i tha Urimi  zonjės Lisbeth. Ndėrkaq ajo e luti Urimin qė nė versionin e ri tė Urės tė mos pėrdorė mė stereotipe ballkanike sepse mund tė binte nga provimi i fundit qė i kishte mbetur.
 
Prapa perdes dhunuesi mė nuk po mund tė fshehej as pas gjakut tė derdhur e lėre mė pas lotėve tė Doruntinės. Ajo e kėrkoi ēflijimin se brezi i nėntė pas saj fshehej pas tragjedisė sė kurdisur. Urimi e deponoi verzionin e ri tė tregimit pėr urėn nė Muzeun e luftės. Askush mė nuk ka dyshuar se aleanca nė mes Dhunuesit dhe Kuqaloshit ishin koincidencė.   

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.