OPINIONE

   
11.01.2003 - Trepca.net

KRROKAMA MJERANĖSH

NĖ EMĖR TĖ DHIMBJES PĖR KOLONELIN, GRISHJE PĖR ANARKI

 
Vrasja e kolonel Tahir Zemajt, tė birit tė tij Enisit, dhe kushėririt tė tyre, Hasanit, ėshtė ndėr vrasjet mė tė rėnda tė bėra pas vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit, prandaj janė tė arsyeshėm zėrat qė kėrkojnė nga UNMIK-u dhe KFOR-i njė veprim mė energjik pėr t’i arrestuar kriminelėt dhe shefat e tyre, qofshin nė Prishtinė, qofshin nė Tiranė, qofshin nė Beograd apo edhe diku tjetėr. Arsyeshmėrinė e zėrave qė kėrkojnė nga UNMIK-u dhe KFOR-i qė tė veprojnė mė energjikisht kundėr atyre qė urdhėrojnė, organizojnė dhe kryejnė krime politike, e bėn edhe fakti se pėr tri vjet e gjysmė, edhe UNMIK-u, edhe KFOR-i kanė lėnė pėrshtypjen se nuk janė tė interesuar qė ta pengojnė kėtė dukuri vrastare qė po ua merr jetėn shumė personaliteteve publike dhe politike nė Kosovė, me qėllim tė dobėsimit dhe tė rrėnimit tė LDK-sė dhe nė mėnyrė tė veēantė tė dr. Rugovės si bartės i filozofisė politike shtetėrore dhe institucionale. Mosgatishmėria e UNMIK-ut dhe e KFOR-it pėr t’u ballafaquar me urdhėrdhėnėsit, organizatorėt dhe kryesit e krimit politik, ndėrkaq, bart rrezikun e krijimit tė njė ambienti tė pėrshtatshėm edhe pėr zėra tė tillė qė duan radikalizimin e situatės nė Kosovė me mundėsi eskalimi drejt njė lufte qytetare. Zatėn, gjatė kėtyre ditėve, pėrveē mllefit dhe revoltės sė njerėzve pėr vrasjen e kolonel Tahir Zemajt, tė birit tė tij, Enisit, dhe kushėririt tė tyre,  Hasanit, patėm rastin t’i lexojmė edhe disa krrokama mjeranėsh qė nga ofiqinat e shtypshkronjave nė Gjermani, apo edhe nga kafanetė dhe klubet perėndimore ku pihet rakia, bėjnė thirrje pėr anarki.
 
Prizren, 11 janar 2003
Shkruan: Rexhep Kastrati
 
  
Tė bėsh thirrje pėr anarki, do tė thotė tė bėhesh njėsoj si pjesėtarėt e linjės sė Tiranės/Kretės, pėrkatėsisht ta kriminalizosh Kosovėn, shoqėrinė dhe procesin politik
 
Pėr hir tė sė vėrtetės, kėta mjeranė, qė ende nuk po mund tė vendosin qė tė vijnė tė jėtojnė nė Kosovė dhe kėshtu tė ballafaqohen drejtpėrdrejt me jehonėn e thirrjeve tė tyre pėr anarki, janė aq tė mjerė sa qė nuk e dijnė se me thirrje tė tilla, jo vetėm qė e gėrvishtin mė tej procesin politik dhe i dėmtojnė forcat e mirėfillta kombėtare qė po bėjnė tė pamundurėn pėr tė penguar eskalimin e situatės nė Kosovė, ashtu siē dėshiron linja e Tiranės/Kretės dhe mentorėt e saj nė Tiranė e Beograd, ashtu edhe siē u shpreh shovinistja tashmė e dėshmuar Rada Trajkoviq, duke parashikuar pranverė tė nxehtė nė Kosovė, por edhe bijnė ndesh edhe me vetė pėrcaktimin e kolonel Tahir Zemajt, i cili sa ishte gjallė, pėrkundėr gjithė atyre qė ia kishte punuar Ramushi e Hashimi, qė vetė koloneli i ka bėrė publike nė librin dyvėllimėsh “Kėshtu foli Tahir Zemaj”, pėrcolli mesazhe qetėsimi, pse jo edhe pajtimi. Tė gjithė atyre qė sot lėshojnė krrokama pėr anarki nė emėr tė dhimbjes pėr kolonelin,  duhet t’u kujtohen mesazhet e pajtimit me Ramushin qė koloneli i kishte pėrcjellė nė intervistat e tij, nė emėr tė interesit kombėtar, pra pėr ta shmangur eskalimin e situatės. Dhe kėtė e bėnte jo pse ia kishte frikėn Ramushit, sepse ata qė e kanė njohur kolonelin, e dijnė fort mirė se po tė kishte dashur, pėr 24 orė do tė mund ta eliminonte Ramushin me gjithė familje, dhe jo vetėm atė.
 
Mirėpo, koloneli, mė shumė se hesapet qė kishte me Ramushin, ēmonte domosdoshmėrinė pėr tė shmangur eskalimin e situatės me mundėsi kalimi nė luftė qytetare, ashtu siē po mundohen me kėmbėngulje pjesėtarėt e linjės sė Tiranės/Kretės. Dhe ėshtė pikėrisht aftėsia e kolonelit pėr tė mos rėnė nė provokime, edhe pse mė parė kishte pasur disa sulme terroriste ndaj tij, njė nga arsyet, pėrveē arsyeve tė tjera qė ua piu sorra mendėt pjesėtarėve tė linjės sė Tiranės/Kretės qė tė mos e kursejnė kolonelin nga plumbat e tyre vrastarė, tė cilėt pėrveē tij, vranė edhe tė birin e tij Enisin, dhe kushėririn  e tyre, Hasanin. Grishjet pėr anarki, nė tė vėrtetė, pėrveē qė janė tthirrje pėr tė zezėn e Kosovės, dhe nė kėtė mėnyrė nė pėrputhje me filozofinė politike tė linjės sė Tiranės/Kretės pėr kalimin nė luftė qytetare nė Kosovė, janė nė kundėrshtim tė plotė edhe me filozofinė politike tė LDK-sė dhe tė dr. Ibrahim Rugovės pėr ta penguar eskalimin e situatės nė Kosovė dhe pėr tė mos e dėmtuar procesin politik kėtu. Sado qė  shprehen edhe nėpėrmjet mediumeve tė tilla qė pretendojnė tė jenė mė afėr LDK-sė dhe dr. Rugovės, krrokamat e mjeranėve, megjithatė janė krrokama, sepse asgjė tė mirė nuk mund tė pėrfitojė as LDK-ja, as dr. Rugova dhe as Kosova, pėrveē njė anarkie, nė tė cilėn kurrė nuk do tė guxojnė tė pėrfshihen ata mjeranė qė nėn komoditetin e ofiqinave tė shtypshkronjave gjermane, apo edhe tė kafeneve ku pihet rakia e hahet mezja, sot grishin pėr anarki.
 
Prandaj, mė shumė se sa dhimbje pėr kolonelin, kėta mjeranė, ndjejnė nevojėn qė tė dalin nga anonimiteti dhe tė bėhen dikushi. Ndėrkaq, keqpėrdorimi i emocioneve kolektive qė po provohet tė arrihet me grishjet e kėtilla pėr anarki, emocione qė janė shumė tė arsyeshme pėr vrasjen e kolonelit, tė birit tė tij Enisit, dhe kushrėririt tė tyre, Hasanit, ėshtė veprimi mė i keq dhe mė i dėnueshėm qė mund ta bėjė dikush. Nė fund tė fundit, ashtu siē thotė edhe njė fjalė e urtė latine “ asnjė e keqe nuk do tė ishte aq e hidhur po tė mos bėhet nė emėr tė ndonjė tė mire”. Dhe kėtė, shqiptarėt kanė pasur rastin ta mėsojnė dhe ta stėrmėsojnė gjatė historisė, por edhe gjatė viteve tė fundit. Sot dhe gjatė tėrė kohės, nuk ėshtė atdhetarizėm, ose thėnė ndryshe ėshtė atdhetarizėm i keq, thirrja pėr anarki, thirrja pėr t’i kapur armėt, sepse rastet e shumta nė botė kanė treguar se nga thirrjet e tilla ka pėsuar shoqėria, ka pėsuar populli, ka pėsuar vendi, ngaqė me veprime anarkike mund tė ketė vetėm vetėvrasje kolektive, e kurrsesi tė ndėshkohen pėrgjegjėsit pėr krime. Linja e Tiranės/Kretės me dhunėn dhe me veprimet e tjera tė dėmshme synon pikėrisht anarkinė dhe luftėn qytetare, sepse vetėm nė njė gjendje anarkike e ndjen veten komode dhe tė sigurtė, kurse nė gjendje normale, stabile dhe me institucione tė konsoliduara, pėr mė tepėr me veprimin e ligjshmėrisė, ajo e ndjen veten shumė tė rrezikuar dhe tė dėmtuar. Ėshtė kėshtu pėr faktin se sa mė shumė qė do tė ketė stabilitet dhe sa mė tė pakta qė do tė jenė shanset pėr njė anarki dhe pėr njė luftė qytetare, aq mė pak ithtarė do tė kenė dhe aq mė shumė do ta shohin vogėlsinė  e tyre. Dhe linja e Tiranės/Kretės ka frikė tė ballafaqohet me faktin se ėshtė e vogėl, e papėrfillshme dhe e dobėt, sepse atėherė do ta ndjejė veten tė pafuqishme pėr t’u ballafaquar me realitetin dhe pėr t’i ikur pėrgjegjėsisė pėr veprimet e saj politike, kriminale dhe keqpėrdoruese.
 
Linja e Tiranės/Kretės, pėrkatėsisht drejtuesit e saj e dijnė se pėr 24 orė mund t’ia lėnė shėndenė kėsaj bote, sepse plumbat siē ngulen nė trupat tanė, ngulen edhe nė trupat e tyre, kjo do tė thotė nuk kanė kurrfarė imuniteti fizik ndaj tyre, ashtu siē mund tė kenė imunitet politik apo ndonjė imunitet tjetėr, prandaj ata vrasin, pėrkatėsisht urdhėrojnė tė vriten sa mė shumė. Dhe kėtė afsh pėr vrasje, nuk mund ta ndalin grishjet pėr anarki, sepse edhe anarkia ėshtė vrasje, ėshtė gjak, ėshtė krim, e ata jetojnė me vrasjet, me gjakun e derdhur dhe me krimin. Tė bėsh thirrje pėr anarki, do tė thotė tė bėhesh njėsoj si pjesėtarėt e linjės sė Tiranės/Kretės, pėrkatėsisht ta kriminalizosh Kosovėn, shoqėrinė dhe procesin politik. Ėshtė e qartė se atdhetarėt e mirėfilltė nuk e duan kėtė, sepse atėherė do tė thotė vrasje kolektive e shqiptarėve ndėrmjet vete; do tė thotė arsyetim i pretendimeve serbe se shqiptarėt nuk munden pa e pasur dikė mbi kokė, dhe po tė lihen tė lirė, atėherė ata do t’ia kthejnė pushkėn njėri-tjetrit, derisa tė pėrfundojnė tė gjithė, ose derisa tė mos vijnė forcat serbe pėr t’i ndalur.
 
Keqpėrdorimi i dhunės politike, po nxjerrė nė sipėrfaqe mjeranė qė mbi tė gjitha kanė interesat personale, qoftė nė drejtim tė karrierės, qoftė nė drejtim tė pėrfitimeve materiale, nė mesin e tė cilėve, linja e Tiranės/Kretės po gjen bashkėmendimtarė, mbėshtetės, e pse jo edhe spiunė pėr ta dekonspiruar dhe pėr ta sabotuar konsolidimin e forcave kombėtare, dhe nė kėtė mėnyrė pėr ta bėrė mė tė depėrtueshėm filozofinė anarkiste, si dhe mė tė pėrshtashėm ambientin pėr krrokama mjeranėsh qė grishin pėr anarki dhe dėshtim tė rendit dhe tė ligjit.
 
Ndonėse kjo e fundit duket pak si e karikuar, duhet thėnė se megjithatė, ėshtė e vėrtetė se serbėt gjithė strategjinė e tyre tė pasluftės e kanė ndėrtuar pikėrisht mbi bazėn e konfliktualitetit brendashqiptar, nė drejtim tė tė cilės kanė investuar nė Tiranėn e sotme zyrtare dhe nė linjėn e Tiranės/Kretės. Prandaj, edhe krrokamat e disa mjeranėve qė u ėshtė kujtuar se ėshtė rasti i mirė vrasja e kolonelit pėr tė dalė nga anonimiteti dhe pėr tė folur njė fjalė “tė madhe” si puna e atij dhėndėrrit qė kishte shkuar pėr herė tė parė nė gjini tė gruas, nuk janė asgjė tjetėr, pėrveēse grishje pėr tė realizuar synimet e linjės sė Tiranės/Kretės. Dhe kjo ėshtė e keqja mė e madhe; shumė mjeranė qė nuk kanė mundėsi tė bėjnė diēka tė hajrit pėr Kosovėn dhe pėr shqiptarėt, janė shumė tė zellshėm pėr tė keqpėrdorur fatkeqėsitė qė po u ndodhin atyre qė vėrtet kanė bėrė, po bėjnė dhe janė tė gatshėm tė bėjnė atė qė duhet dhe atė qė munden pėr Kosovėn.
 
Kėta mjeranė qė guxojnė veten ta quajnė edhe atdhetarė dhe tė pėrkushtuar ndaj ēėshtjes kombėtare, janė argatė tė drejtpėrdrejtė, ose jotėdrejtpėrdrejtė tė linjės sė Tiranės/Kretės dhe si tė tillė e bėjnė nė njė farė mėnyre legjitimimin e kėsaj linje, duke i penguar pėrpjekjet pėr ta izoluar dhe pėr ta amortizuar atė. Ėshtė kėshtu pėr faktin se keqpėrdorimi i dhunės politike, po nxjerrė nė sipėrfaqe mjeranė qė mbi tė gjitha kanė interesat personale, qoftė nė drejtim tė karrierės, qoftė nė drejtim tė pėrfitimeve materiale. Nė kėtė mėnyrė, pėrveēse po krijohet njė anarki dhe njė kakofoni zėrash dhe krrokamash, po krijohet edhe njė pėshtjellim konceptual, ku ndonjė herė nuk po dihet kush ėshtė atdhetari, i pėrkushtuari dhe i sinqerti, e kush mjerani, intriganti dhe karrieristi. Nė kėtė pėshtjellim konceptual dhe nė kėtė anarki zėrash, linja e Tiranės/Kretės po gjen bashkėmendimtarė, mbėshtetės, e pse jo edhe spiunė pėr ta dekonspiruar dhe pėr ta sabotuar konsolidimin e forcave kombėtare, dhe nė kėtė mėnyrė pėr ta bėrė mė tė depėrtueshėm filozofinė anarkiste, si dhe mė tė pėrshtashėm ambientin pėr krrokama mjeranėsh qė grishin pėr anarki dhe dėshtim tė rendit dhe tė ligjit. Nga ky aspekt, ėshtė i pashmangshėm edhe suksesi i linjės sė Tiranės/Kretės pėr t’u imponuar, pėr tė kushtėzuar dhe pėr tė vepruar sipas qejfit dhe sipas detyrave qė ka pėr tė realizuar nė drejtim tė rrėnimit tė forcave tė mirėfillta kombėtare.
 
Nė kėtė realitet brendashqiptar, ėshtė shumė e qartė se nuk po e gjen komoditetin vetėm strategjia serbe e pasluftės, por edhe struktura brenda UNMIK-ut, tė interesuara pėr jetėgjatėsinė e qėndrimit tė tyre nė Kosovė, por edhe pėr realizimin e interesave hegjemoniste dhe separatiste serbe kėtu, e qė sipas Nebojsha Ēoviqit kanė tė bėjnė me ndarjen e Kosovės. Pėr kėtė arsye, nė fund tė fundit, kėto struktura tė dyshimta, e pse jo edhe kundėrshqiptare, nuk kanė qenė tė pėrkushtuara qė ta pengojnė dhunėn politike nė Kosovė dhe ta bėjnė mė tė suskseshėm dhe mė tė shpejtė konsolidimin e institucioneve vendore si dhe bartjen e kompetencave te kėto institucione. Kjo ndėrthurje interesash kundėrshqiptare dhe kundėrdemokratike nė fund tė fundit, qė mbėshtetet pikėrisht nė realitetin brendashqiptar, e qė ėshtė njė realitet konfliktual, ka pikė referimi edhe krrokamat e vazhdueshme tė disa mjeranėve qė nė emėr tė dhimbjes pėr kolonelin, por edhe nė emėr tė dhimbjes pėr gjithė viktimat e tjera tė dhunės politike, duan tė ndėrtojnė karrierėn e tyre, tė arrijnė pėrfitime personale materiale dhe t’ia zėnė frymėn atdhetarėve tė mirėfilltė kudo qė tė ndodhen ata: nė ndonjė parti, nė ndonjė organizatė tjetėr politike apo jo politike, nė ndonjė medium informativ, apo edhe nė radhėt e shoqėrisė shqiptare nė Kosovė dhe nė diasporė. Dhe kjo nuk po ndodh vetėm me rastin tragjik tė kolonel Tahir Zemajt, tė birit tė tij Enisit, dhe kushėririt tė tyre, Hasanit, por te ky rast ėshtė dukshėm mė i theksuar dhe mė i krrokamshėm. Pėr shkak tė peshės qė ka kjo vrasje e trefishtė, mjeranėt janė mė tė zėshėm, sepse nisen nga parimi se sa mė e rėndė pesha e krimit, aq mė tė mėdha emocionet kolektive dhe aq mė lehtė tė manipulohet me to pėr llogari tė interesave personale, tė grupeve tė interesit, por edhe nė meėr tė klaneve tė ndryshme tė lidhura me linjėn e Tiranės/Kretės.
 
Struktura tė caktuara brenda UNMIK-ut qė kanė interesa tė ngjashme si tė Beogradit, apo tė tilla qė duan ta zgjasin sa tė jetė e mundur e mė shumė jetėgjatėsinė qėndrimit tė tyre nė Kosovė, me qėllim kanė heshtur ēuditėrisht dhe fatkeqėsisht disa kohė pas vrasjes sė kolonelit, vetėm e vetėm qė tė krijohet njė vakuum nė tė cilin do tė mund tė gjenin hapėsirė dhe arsye edhe mjeranėt qė nė emėr tė dhimbjes pėr kolonelin, po lėshojnė krrokama qė grishin pėr anarki. Nė kėtė mes detyra dhe pėrgjegjėsia e atdhetarėve tė mirėfilltė ėshtė shumė e madhe, sepse me veprimet, deklarimet dhe qėndrimet e tyre, pėrveēse nuk duhet ta dėmtojnė procesin politik, duhet t’i amrtizojnė krrokamat e mjeranėve qė grishin pėr anarki, si dhe duhet tė tregojnė njė vendosmėri shembullore qė nė mėnyrė institucionale dhe tė argumentuar tė bėjnė trysni tė fuqishme te UNMIK-u si garantues i ligjit dhe tė rendit tė Kosovė qė t’i japin fund mosgatishmėrisė pėr ta luftuar dhunėn politike me tė gjitha mjetet legjitime qė ka.
 
Ėshtė kėshtu pėr faktin se vetėm veprimtaria e fortė institucionale, trysnia e fortė politike e kėtyre institucioneve nė drejtim tė UNMIK-ut mund tė jenė rrugėt qė edhe mund t’a detyrojnė kėtė tė fundit tė heqė dorė nga mosgatishmėria pėr ta penguar dhunėn politike, pėrkatėsisht pėr ta toleruar atė, por edhe pėr tė mobilizuar pozitivisht shqėrinė pėr t’u bėrė pjesė e angazhimeve institucionale pėr t’i dhėnė fund dhunės politike nė Kosovė. Ēdo rrugė tjetėr, kujtoj se ėshtė vetėm nė pėrputhje me jehonėn e krrokamave tė mjeranėve qė grishin pėr anarki dhe pėr veprime anarkike, duke qėndruar vetė nėpėr kafentė ku pihet rakia e hahet mezja, e qė nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveēse realizim i qėllimit tė linjės sė Tiranės/Kretės pėr kriminalizimin e politikės, shoqėrisė dhe tė vetė Kosovės nė tėrėsi.
  

Ribotimi i kėtij shkrimi nga mediumet e tjera ėshtė i ndaluar!

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.