11.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 11 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Ministria e arsimit ėshtė duke pritur njoftimin zyrtar nga Rektorati nė lidhje me vendimet e bordit tė UP

  • Vendimin pėr pjesėmarrje nė punimet e Kuvendit tė Kosovės duhet ta marrin vetė deputetėt e koalicionit "Kthimi"

  • Shirat e mėdha tė ditėve tė fundit kanė shkaktuar vėrshime nė disa vise tė Kosovės

  • Nga 1 janari 2003 administrata tatimore ka ngritur shkallėn e tatimit nė paga pėr 100 pėr qind

  • Sipas njė sondazhi, Kosova nuk ėshtė mė vendi mė optimist nė botė

  • Nė Qeverinė e re malazeze ministėr i pakicave u emėrua sėrish Gėzim Hajdinaga

  • Ministrat e jashtėm tė Kroacisė dhe Maqedonisė kanė diskutuar integrim nė strukturat evroatlantike

  • Prodi garantoi vendet e Ballkanit se do tė bėhen njė ditė pjesė e njė Evrope mė tė madhe

  • Batler: Janė pa baza spekulimet se mund tė ketė njė ofensivė tė re nė pranverė nė Maqedoni

  • Tė pakten 33 minatorė janė zhdukur pas njė shpėrthimi tė gasit nė njė minierė thėngjilli nė Kinėn verilindore

  • Avionėt e koalicionit sulmojnė objekte ushtarake irakiane

  • Armata izraelite ka mbyllur pothuaj tė gjitha zyrat e lidhjes me palestinezėt


 

Ministria e arsimit ėshtė duke pritur njoftimin zyrtar nga Rektorati nė lidhje me vendimet e bordit tė UP
 
Prishtinė, 11 janar 2003 - Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė ėshtė duke pritur njoftimin zyrtar nga Rektorati i Universitetit tė Prishtinės nė lidhje me vendimet e fundit tė Bordit tė UP. Kjo ministri nuk dėshiron tė komentojė zgjedhjen e dekanėve dhe drejtorėve tė shkollave tė larta nga Rektorati ende nuk ėshtė pranuar.
 
Me njė vendim administrativ tė ministrit tė arsimit paraprakisht ėshtė kėrkuar qė drejtuesve tė fakulteteve dhe Senatit tė Universitetit tė Prishtinės t'u zgjatet mandati pėr gjashtė muaj kur, derisa tė miratohet statuti i ri i Universitetit nė pėrputhje me Ligjin pėr arsimin e lartė. Ky ėshtė aprovuar nga Kuvendi i Kosovės, por kryeadministratori Shtajner e ka kthyer nė rishqyrtim.
 
 
Vendimin pėr pjesėmarrje nė punimet e Kuvendit tė Kosovės duhet ta marrin vetė deputetėt e koalicionit "Kthimi"
 
Beograd, 11 janar 2003 - Vendimin definitiv pėr pjesėmarrje nė punimet e Kuvendit tė Kosovės duhet ta marrin vetė deputetėt e koalicionit "Kthimi" nėse bashkėsia ndėrkombėtare u siguron respektimin e tė drejtave themelore, deklaruan autoritetet e Beogradit, duke mos saktėsuar se cilat janė ato tė drejta.
 
Deputetėt serbė tė koalicionit "Kthimi" zhvilluan bisedime nė Beograd tri ditė me zyrtarėt mė tė lartė.
 
 
Shirat e mėdha tė ditėve tė fundit kanė shkaktuar vėrshime nė disa vise tė Kosovės
 
Prishtinė, 11 janar 2003 - Shirat e mėdha tė ditėve tė fundit kanė shkaktuar vėrshime nė disa vise tė Kosovės. Vėrshimet mė rėndė kanė goditur Pejėn, fshatin Miradi tė Fushė-Kosovės.
 
Janė vėrshuar njė numėr i madh i shtėpive dhe janė bllokuar shumė rrugė, por edhe shumė banorė janė detyruar tė largohen nga shtėpitė e tyre. Njėhėrėsh nė disa lagje tė Gjilanit, uji ka depėrtuar nė 30 shtėpi. Rreziku nga vėrshimet i kanoset edhe njė pjese tė Skėnderajt, qytetit tė Klinės dhe fshatrave pėrreth.

Po kėshtu, disa shtėpi nė "Lagjen e Spitalit" nė Prishtinė janė pėrmbytur nga uji. Nė Prishtinė ėshtė e rrezikuar edhe lagjja "Kodra e Trimave", si pasojė e pamundėsisė qė ujėrat e rrėmbyeshėm t'i pėrbijnė kanalet ekzistuese. Poashtu edhe nė Mitrovicė shumė janė rrezikuar nga vėrshimet, si edhe nė Gjakovė e gjetiu.
 
 
Nga 1 janari 2003 administrata tatimore ka ngritur shkallėn e tatimit nė paga pėr 100 pėr qind
 
Prishtinė, 11 janar 2003 - Administrata tatimore ka ngritur nga 1 janari 2003 shkallėn e tatimit nė paga pėr 100 pėr qind, njoftuan zyrtarėt e kėsaj administrate.
 
Pėr periudhėn tatimore 2003 tatimi mbi tė ardhurat do t'i ngarkohet tė ardhurave nė kėto pėrqindje: pėr tė ardhurat deri nė 50 euro pėrqindja ėshtė 0, pėr tė ardhurat ndėrmjet 50-250 euro tatimohen 10 pėr qind, pėr tė ardhurat mbi 250 euro tatimi do tė jetė 20 pėr qind.
 
 
Sipas njė sondazhi, Kosova nuk ėshtė mė vendi mė optimist nė botė
 
Prishtinė, 11 janar 2003 - Qytetarėt e Kenisė janė qytetarėt mė optimistė nė botė – sipas hulumtimit tė fundvitit tė Gallup International, ku u anketuan mė shumė se 67,500 respondentė nė 65 vende tė botės, gjatė nėntorit dhe dhjetorit tė vitit 2002.
 
Kosova ka qenė vendi mė optimist nė botė gjatė dy viteve tė kaluara, por kėtė vit u mund nga mė shumė se tre tė katėrtat e qytetarėve tė Kenisė (77%), qė mendojnė se viti 2003 do tė jetė mė i mirė se viti 2002.

Ndryshe, njė vend tjetėr afrikan – Zimbabve – ėshtė vendi mė pesimist nė botė, ku gati tre tė katėrtat e kėtij vendi (72%) mendojnė se viti i ri do tė jetė mė i keq se viti i kaluar. Nė vendet tjera, si nė Portugali, dy tė tretat (65%) janė pesimistė pėr vitin e ri dhe parashikojnė se viti 2003 do tė jetė vit i vėshtirėsive ekonomike (69%).

Situata e vėshtirė nė Irak ėshtė reflektuar edhe nė rezultate, ku 38 nga 65 vendet e pėrfshira nė hulumtim mendojnė se viti 2003 do tė jetė vit problematik me trazira ndėrkombėtare, e veēanėrisht nė SHBA (60%) dhe nė vendet aleate tė saj, ku 64% tė britanezėve dhe 68% tė gjermanėve pohojnė tė njejtėn gjė.

Nė Kosovė hulumtimi u zhvillua nga Index Kosova, partner me BBSS Gallup International gjatė nėntorit tė vitit 2002, me 1,000 qytetarė shqiptarė dhe me 500 qytetarė serbė, mbi 18 vjet.

Kosova pėr dy vite me radhė ishte vendi mė optimist nė botė, ku shumica absolute e qytetarėve shpreheshin optimistė pėr vitin qė vinte.
 
Megjithatė, ky optimizėm shėnoi njė trend tė rėnies, i cili sivjet Kosovėn e plasoi nė vendin e dytė mė optimist nė botė. Ndryshe nga hulumtimet e kaluara tė fundvitit, kėtė herė nė hulumtim u pėrfshinė edhe qytetarėt serbė tė Kosovės.
 
Edhe pse shkalla e optimizmit tė shqiptarėve tė Kosovės ka shėnuar njė rėnie nga viti i kaluar, prapėseprapė shumica (77%) janė optimistė pėr vitin 2003, derisa shkalla e pėrgjithshme e optimizmit nė Kosovė ėshtė 74%, pasi qė serbėt e Kosovės janė shumė mė pak optimistė se shqiptarėt (34%).
 
 
Nė Qeverinė e re malazeze ministėr i pakicave u emėrua sėrish Gėzim Hajdinaga
 
Podgoricė, 11 janar 2003 - Nė Qeverinė e re malazeze Ministria e Pakicave iu nda partisė shqiptare Unioni Demokratik e cila edhe nė mandatin e kaluar e udhėhoqi kėtė dikaster. Mbajtja e kėtij dikasteri nga njė forcė politike shqiptare vlerėsohet e njė rėndėsie tė veēantė nga fakti se aty mund tė artikulohen synimet themelore nė fushėn e tė drejtave dhe lirive tė njeriut.
 
Ministri i pakicave Gėzim Hajdinaga shprehet optimist pėr realizimin e tė drejtave tė pakicave nė pėrputhje me normat dhe standardet demkokratike evropiane. Sipas tij objektivė themelore mbetet miratimi i ligjit pėr popujt pakicė i cili mund tė ndikojė nė shlirimin e kornizės ligjore nė Mal tė Zi.
 
 
Ministrat e jashtėm tė Kroacisė dhe Maqedonisė kanė diskutuar integrim nė strukturat evroatlantike
 
Shkup, 11 janar 2003 - Ministrat e jashtėm tė Kroacisė dhe Maqedonisė, Tonino Picula dhe Ilinka Mitreva kanė diskutuar bashkėpunimin bilateral dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta pėr integrim nė strukturat evroatlantike.
 
Pas bisedimeve qė kishin nė Shkup dy ministrat thanė se presin qė bashkėpunimi trepalėsh midis Kroacisė, Maqedonisė dhe Shqipėrisė tė ndihmojnė pėrpjekjet e tyre pėr aderim nė NATO.
 
 
Prodi garantoi vendet e Ballkanit se do tė bėhen njė ditė pjesė e njė Evrope mė tė madhe
 
Bruksel, 11 janar 2003 - Presidenti i Komisionit Evropian, Romano Prodi, garantoi vendet e Ballkanit se do tė bėhen njė ditė pjesė e njė Evrope mė tė madhe.
 
Zoti Prodi, qė kryeson organizmin kryesor ekzekutiv tė Bashkimit Evropian, tha nė njė konferencė shtypi nė Athinė se raundi i tanishmėm i zgjerimit evropian nuk do tė jetė i fundit. Ai theksoi se dyert e organizatės do tė mbeten tė hapura pėr vendet e Ballkanit.

Organizata pranoi kohėt e fundit kandidaturėn e 10 vendeve evropiane qė do tė anėtarėsohen vitin tjetėr, por e ka shtyrė pėr disa vjet ftesėn pėr Bullgarinė dhe Rumaninė, pėr t’u dhėnė atyre mė shumė kohė qė tė pėrgatiten pėr anėtarėsimin.
 
 
Batler: Janė pa baza spekulimet se mund tė ketė njė ofensivė tė re nė pranverė nė Maqedoni
 
Shkup, 11 janar 2003 (QIK) - Ambasadori amerikan nė Shkup Lorens Batler, lidhur me mundėsinė e rifillimit tė luftimeve kėtė pranverė nė Maqedoni, tha se i vetmi aktivitet i armatosur qė ka parė gjatė gjithė vitit tė kaluar ka qenė ai i natyrės kriminale.
 
"Ka patur edhe ndonjė rast tė natyrės politike, por unė besoj se vėzhguesit qė lėnė tė kuptohet se ka njė rrezik pėr ringjallje tė dhunės politike, siē ishte nė vitin 2001, gabohen", u shpreh ambasadori Batler pėr "Zėrin e Amerikės".

Ambasadori amerikan tha se njerėzit u gėnjyen edhe para njė viti kur kishte mbėrritur nė Maqedoni dhe kur flitej pėr njė ofensivė nė pranverė.
 
"Diskutimet dhe spekulimet se mund tė kishte njė ofensivė tė re nė pranverė, janė pa bazė, nuk ka ndonjė mbėshtetje brenda Maqedonisė pėr dhunė tjetėr, njerėzit po rindėrtojnė shtėpitė dhe po rregullojnė ndėrtesat qė ishin prishur", vlerėsoi Batler.
 
 
Tė pakten 33 minatorė janė zhdukur pas njė shpėrthimi tė gasit nė njė minierė thėngjilli nė Kinėn verilindore
 
Peking, 11 janar 2003 - Tė pakten 33 minatorė janė zhdukur pas njė shpėrthimi tė gazit nė orėt e hershme tė mengjesit tė sotėm (tė shtunėn) nė njė minierė thėngjilli nė Kinėn verilindore, njofton Rojter.
 
Njoftohet se nė momentin e shpėrthimit ishin duke punuar 35 minatorė, nga tė cilėt kanė shpėtuar dy veta. Hetimet pėr shkakun e shpėrthimit po vazhdojnė. Nė industrinė minerare tė Kinės, e cila ėshtė mė e madhja nė botė, mbahet edhe rekordi i vdekjeve tė punėtorėve tė saj.
 
Vetėm nė vitin 2001 kanė vdekur 7 mijė njerėz nė aksidente tė tilla.
 
 
Avionėt e koalicionit sulmojnė objekte ushtarake irakiane
 
Bagdad, 11 janar 2003 - Avionėt e koalicionit perėndimor kryen sulme kundėr pesė objekteve ushtarake irakiane nė zonėn jugore tė ndalim fluturimit. Komanda qendrore ushtarake amerikane njofton se avionėt pėrdorėn armė tė precizionit tė lartė pėr tė goditur njė qendėr komande dhe kontrolli dhe katėr qendra komunikimi, tė gjitha nė juglindje tė Bagdadit.

Nė njė deklaratė tė Komandės Qendrore thuhet se sulmet u ndėrmorėn pasi forcat irakiane hapėn zjarr kundėr avionėve qė po patrullonin zonėn jugore tė ndalim fluturimit.
 
 
Armata izraelite ka mbyllur pothuaj tė gjitha zyrat e lidhjes me palestinezėt
 
Ramallah, 11 janar 2003 - Armata izraelite ka mbyllur pothuaj tė gjitha zyrat e lidhjes me palestinezėt. Sipas njoftimit nga njė zėdhėnės i armatės izraelite ato masa kanė goditur edhe zyrat nė Nablus, Tulkarem dhe Kalkilia. Ka mbetur zyra e vetme lidhėse nė qytetin Jeriko, cili ėshtė i vetmi qytet i pa pushtuar nė Jordanin pėrendimor nga Izraeli.
 
Nga ana palestineze hapi izraelit vlerėsohet si pėrfundim i ripushtimt tė Jordanit pėrendimor dhe shenja e fundit pėr fshirjen e marrėveshjeve paqesore para zgjedhjeve parlamentare.
 
Zyrat lidhėse ishin themeluar para 10 vitesh pas vėnies sė marrėveshjeve paqesore ndėrmjet Izraelit dhe Palestines, pėr vėnien e bashkėpunimit ndėrmjet tė dyja palėve pėr ēėshtjet civile dhe tė sigurisė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.