10.01.2003 - Trepca.net

Nė veten e parė

Unė...dhe askush tjetėr nė rrugėtimin monoton timin qė e ruaj aq me xhelozi

 
10 janar 2003 / Shkruan: Edona MUSA
 
 
Rrėfimi pėr vetveten kufizohet me njė anė qė mė shumė mund tė jetė subjektivizėm ireal se sa mendim racional. Arritja nė atė shkallė qė dikush mund ta vlerėsoj vetveten pothuaj se ėshtė e pa arritshme, pos nėse sharron kėmbėngul nė politikė dhe njė herė tė duket vetja e rėndėsishme, e madhe...
 
E megjithėate njohja e vetvetes ka njė anė pozitive; mund tė shprehet lirshėm, pa marrė parasysh sa gabohet apo sa i’a qėllojmė! Dhe unė, nuk pretendoj tė tregoj tė vėrtetėn lakuriqe sikur qė nuk dua tė gėnjejė sikur politikanėt dhe kėshtu duke menduar se po i mashtroj tė tjerėt, nė fakt e gėnjej vetveten dhe bie mė poshtė se “z.Zylo” postmodern.
 
Gjithėmonė pėrpiqem tė jamė UNĖ. Ajo qė e dua jetėn, tė bukurėn dhe humanen.
 
Kjo e treta  ishte shkas pse zgjodha tė merrem me  gazetari.
 
Jeta, shumėherė din tė jetė e pamėshirshme edhe kur prej saj kėrkon deri nė klithje humanen, tė bukuren dhe thjesht jetėn. Ngarendja pas tė vėrtetės ėshtė rrugė e gjatė, por edhe mė keq sepse ėshtė dėshpruese...ajo nuk ekziston ose ėshtė dikund si njė muzė, hije qė ikė sa herė shpreson se, ja, po e prekė...
 
Me gjthė PSE-tė e mėdha nė jetė, ajo ėshtė e bukur dhe tonin e ėmbėl ia shtoj vetė sa herė qė dikush kujdeset tė ma shtroj rrugėn me ferra. Ky soj i njerėzve tek ne rritet me pėrmasa tė zgjebės e unė me mundim e stėrmundim pėrpiqem tė ik nė vetmi, e vetmuar dhe e larguar nga e gjithė bota dhe jeta e njerėzve...
 
Dhe e ndiej, nė tė shumtėn e rasteve, se mė mungon diēka. Njė vakum nė shpirt ka zėnė rrėnjė nė thellėsi. Mė mungon diēka e nuk di tė shpjegoj. Kjo ėshtė gangrenė qė rininė time e ka shndėrruar nė atė qė njerėzit e quajnė “pjekje para kohe”! Mu pėr kėtė e ndiej se kam harruar ta jetoj fėmijėrinė time. E di se njė ditė do tė mungojnė edhe filmat e vizatuar dhe kurrėn e kurrės nuk do tė ngopem sė shikuari Jerry-in tim.
 
Nė bisedat e zakonshme me shoqe dhe shokė, unė menjėherė u’a hap zemrėn dhe u tregojė edhe kėndet sekrete tė Frymės sime.
 
Pėr ēudi, sinqeriteti im, kthehet shuplakė nė fytyrė. Kot i them vetes ta thyej kėtė veti njerėzore, por jam UNĖ dhe s’mund tė bėhem tjetėr. Pavarėsisht nga rrethi i jetesės dhe njerėzit plotė smirė nuk di tė aktrojė, gėnjej, nėnēmoj dhe urrej.
 
Njeriut, ose qenjes me maskė njeriu kam dėshirė ti ndihmoj dhe ti besoj. Dhe ky besim i tepruar, pėrsėritshėm kujdeset qė nė vend tė bukės tė gėlltis gurė.
 
Kur ndalem dhe bisedoj me vetveten, ēortohem pse nuk kam orar, pse jetėn ia lė stihisė, pse e hap zemrėn me tė pa njerėzit, pse nuk di tė dashuroj e tė urrejė sikur tė tjerėt...
 
Them qė sonte do tė flakė librin e tė shikojė filma vizatimorė. Nuk mundem as tė lexoj dhe s’mė bėjnė pėrshtypje as “cartoons” sepse mė dhembin thashethėnat qė qytetin tim e kanė shndėrruar nė ferr dantesk.
 
I kaloj ditėt nė kėtė atmosferė, pa menduar kurrė se moshataret e mia pėrqafojnė apo puthin tė dashurit e tyre, dikund nė netėt e ngrohta pranverore. Ēka ėshtė mė keq shpesh mos besimi i tepruar nė polin e kundėrt mė ndjell neveri qė nuk di ta them me fjalė... dhe e di, sė paku nė mėnyrė abstrakte se dashuria ėshtė gjėja mė e shtrenjtė dhe mė e shenjt  tė cilėn kurrė nuk e pashė tash e 20 pranvera...
 
UNĖ jam dhe ėshtė vetė jeta ime qė e mbaj nė shuplakė tė dorės.
 
Kam liri tė plotė, dashuri shumė pėr njeriun, tė bukurėn dhe humanen.
 
Jeta ecė dhe ndryshon, unė nuk mund ta ndryshoj jetėn por pėrsėritshėm jam UNĖ...dhe askush tjetėr nė rrugėtimin monoton timin qė e ruaj aq me xhelozi.
 
Pra pėr tė gjithė moshatarėt e mi njė porosi: “Be yourself all the life”.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.