OPINIONE

   
9.01.2003 - Trepca.net
LETĖR TĖ HAPUR  BOTUESIT TĖ “BOTĖS SOT”

KOT PRET TĖ TĖ GJUNJĖZOHEM, O XHEVDET MAZREKAJ!

 
Vendosa tė tė shkruaj publikisht pėr tė ta ripėrsėritur qėndrimin tim qė ta kam bėrė tė qartė edhe nė kohėn kur jam larguar nga gazeta, edhe gjatė bisedės telefonike qė kemi pasur para disa muajsh pėr mosgatishmėrinė time pėr t’u kthyer nė gazetė, si dhe pėr shqetėsimin qė ma shkaktoi telefonata e Nefail Maliqit mbrėmė mė 8 janar, me bindjen se pas kėsaj do tė mė lėsh tė qetė nė shtėpinė time dhe do tė mė kursesh mua dhe veten nga telefonatat provokative.
 
Prizren, mė 9 janar 2003
Shkruan: Rexhep Kastrati
  
  
Siē ta kam bėrė tė qartė edhe kur jam larguar nga gazeta, unė nuk jam larguar as pėr punė parash, as pėr punė kushtesh mė tė mira, edhe pse shuma mujore qė ma ke paguar ka qenė e mjerė pėr punėn qė kam bėrė dhe pėr rreziqet qė i kam pasur unė dhe familja ime, dhe edhe pse kam punuar shumė i izoluar pėr shkak tė intrigave qė m’i kanė bėrė Sylejman Aliu dhe Bajrush Morina, tė cilat ti i  di fort mirė, por pėr shkak tė pamundėsisė pėr tė punuar me kėta dy mjeranė tė gazetarisė pėr gjithė ato qė ia kanė bėrė Bekimit pėr shkakun tim. Atėherė prej teje pata kėrkuar drejtėsi morale pėr Bekimin pėr shkak se ia kishe borgj atij qė ta vendosje njė drejtėsi tė tillė. Ti e din fort mirė se sa shumė e kanė keqtrajtuar moralisht, profesionalisht dhe materialisht Bekimin. Ti e din fort mirė se Bekimit gati kurrė nuk i janė botuar mė shumė se gjysma e shkrimeve qė i dėrgonte nga njė komunė, nė tė cilėn ishte rrezik vetėm tė shėtisje rrugės, pa le tė punoje si korrespondent i “Botės sot”, edhe pse bashkė me Sevdail Hysenin kanė qenė korrespondentėt mė tė mirė qė ka pasur ajo gazetė, bile shumė mė tė mirė se disa mjeranė tė gazetarisė brenda nė redaksi dhe qė vazhdonin tė punonin falė nėnshtrimit dhe jaranive qė kishin me kryemjeranėt: Sylejman Aliun dhe Bajrush Morinėn.
  
Po ashtu ti e din mirė se shuma qė merrte Bekimi nė gazetė, sipas asaj qė ti ma ke thėnė vetė nė telefon, zbriste deri nė 150 DM, nė kohėn kur gazetari mė i dobėt merrte edhe mbi 1000 DM, e ndonjė jaran i Bajrushit edhe mbi 1500 DM. Gjithashtu, pėr shkak tė mjerimit tė tyre, Sylejman Aliu dhe Bajrush Morina si njerėz pėrgjegjės tė redaksisė nė Prishtinė kurrė nuk janė interesuar pėr kushtet e punės nė tė cilat punonte Bekimi dhe as pėr kėrcėnimet e vazhdueshme qė i ka pasur nė Skėnderaj. Bile, siē e din fort mirė, si redaksi nuk kanė reaguar as kur Bekimi ėshtė sulmuar fizikisht. Pastaj ti vetė ma ke pohuar se edhe ty Sylejman Aliu tė ka thėnė se Bekimi ėshtė tradhtar, kurse mua mė ka thėnė se kemi dosje pėr kėtė. Dhe tė gjitha kėto Bekimi i ka pasur dhe i ka pėrjetuar pėr shkak timin, vetėm pse nuk kishte pranuar tė distancohej nga unė. Unė kam mundur t’i kuptoj se pėr shkak se janė plakur si mjeranė tė gazetarisė, Sylejman Aliu dhe Bajrush  Morina kanė mundur tė bėjnė gjithēka kundėr meje, por unė nuk kam mundur tė jem dakord qė tė binte viktimė dikush tjetėr, e mė sė paku Bekimi, i cili ishte aq shumė i lidhur me “Botėn sot”, bile familjarisht.
  
Kjo do tė thotė se edhe familja e Bekimit kanė qenė tė lidhur shumė me “Botėn sot”, sa qė babai i Bekimit i ka thėnė atij se edhe pa para po t’i imponohej tė punonte, edhe pa para tė punonte, vetėm tė mos e lėshonte “Botėn sot”, kurse mua personalisht pas vrasjes mė ka pyetur se si mund tė parapaguhej nė “Bota sot” qė tė mos i mungonte asnjė numėr i gazetės, edhe pse ka qenė nė dijeni pėr tė gjitha ato qė i ka pėrjetuar djali i tij, Bekimi, nga Sylejman Aliu dhe nga Bajrush Morina. Nuk e di a mund ta kuptosh se ēfarė ndjenje ėshtė kjo z. Xhevdet, kur babai i Bekimit si prind i djalit tė vrarė pėr shkak tė punės nė gazetė, kėrkon mundėsi parapagimi qė tė mos i mungojė asnjė numėr i gazetės, edhe pse asaj gazete ia kishte falur djalin e tij? Nė anėn tjetėr, nuk di a mund ta kuptosh ndjenjėn e prindit tė djalit tė vrarė qė gjen forcė qė gjithė ceremoninė e varrimit tė djalit tė tij t’ia lėjė nė dorė “Botės sot” si gazetė dhe mua si vėlla prej shpirti i djalit tė tij? Nuk e di a mund ta kuptosh nga kėto se sa kanė qenė tė lidhur Bekimi me familje me “Botėn sot”? Kurse ti nuk ishe nė gjendje tė ndėrmerrje as hapin minimal: atė qė tė takonte si botues i “Botės sot”; tė vendosje drejtėsi morale pėr Bekimin.
  
Si nuk tė shkoi mendja ta pyesje Sylejman Aliun dhe Bajrush Morinėn se nga e merrni atė tė drejtė qė ta qani Bekimin kur e keni vrarė moralisht, profesionalisht e materialisht shumė kohė para se tė vritej edhe fizikisht? Ti ke kėrkuar nga unė qė tė lėshoj pe lidhur me njė shkrim qė e kisha bėrė pėr Selatin Novosellėn, vetėm pse kishte kėrkuar Sylejman Aliu, me arsyetimin se ky fundit tė paska thėnė se nėse botohej ai shkrim, mund tė rrezikohej nga Selatin Novosella, edhe pse shkrimi ishte i imi dhe pėrgjegjėsinė e mbaja unė. Dhe unė pata mirėkuptim ndaj teje dhe pranova tė lėshoj pe, kurse kur Bekimi u vra me tė vėrtetė, ti nuk bėre asgjė pėr tė vendosur drejtėsi morale pėr tė, atė drejtėsi qė kishe mundėsi ta vendosje: tė kėrkoje llogari nga Sylejman Aliu dhe nga Bajrush Morina pėr tė gjitha ato qė ia kanė punuar Bekimit pėr shkakun tim. Natyrisht se tė gjitha kėto do t’i bėje jo pėr ta mbajtur Rexhepin nė gazetė, por duhej ta bėje pėr Bekimin, i cili ia kishte falur jetėn gazetės tėnde. Por ti vetė nuk ndėrmore asgjė nga ato qė tė takonin tė ndėrmerrje edhe pse nė shkrimet e mia pas vrasjes sė Bekimit shpesh herė kam shkruar pėr dy vrasje tė Bekimit: pėr vrasjen me fjalė dhe pėr vrasjen me plumba, duke synuar kėshtu tė ta kujtoja se topi ishte nė fushėn tėnde, dhe ishe ti ai qė duhej ta bėje pėr Bekimin atė qė tė takonte ta bėje: tė vendosje drejtėsi morale pėr tė. Atėherė vendosa qė nėpėrmjet njė bisede telefonike tė ta bėja tė qartė se tė takonte tė merrje masa ndaj Sylejman Aliut dhe Bajrush Morinės pėr shkak tė vrasjes morale, profesionale dhe materiale qė ia kishin bėrė Bekimit, vrasje e cila e pėrshpejtoi vrasjen fizike tė tij.
  
Mirėpo, kėtė e kisha lėnė qė tė ta kujtoja pasi tė mbyllej e pamja nė Palluzhė dhe unė tė kthehesha nė Prishtinė, pasi qė gjatė asaj kohe unė kam qenė nė tė pame dhe bashkė me familjarėt e Bekimit prisnim njerėzit qė vinin pėr ngushėllime. Nė anėn tjetėr, mjeranėt e gazetarisė, Sylejman Aliu dhe Bajrush Morina e hetuan se unė qartas aludoja nė ta, kur shkruaja pėr vrasjen e Bekimit me fjalė, prandaj doli rreziku qė paska gazeta nga shkrimet e mia, tė cilat, nė tė vėrtetė, nuk ishin thjesht shkrime, por ishte vaji i shpirtit  qė ndjente dhimbje pėr vrasjen e Bekimit. Dhe ti u tregove mė i shpejtė se unė: nuk prite qė tė kthehesha nė Prishtinė, por pa njė pa dy e dėrgove Shefki Ukajn nė Palluzhė qė tė mė thoshte tė mos shkruaja disa kohė se po e rrezikuakam gazetėn. Dhe kjo bėri qė tė mos prisja mbylljen e tė pames nė Palluzhė dhe tė vija nė Prishtinė pėr tė kėrkuar sqarime pėr kėtė masė tėnden. Ti mė pate thėnė se shkrimet duhej t’ia dėrgoja Skėnder Buēpapajt pėr t’i redaktuar dhe kėshtu mė cėnove tė drejtėn si redaktor nė gazetė.
  
Kujtoj se tė kujtohet fort mirė se unė pėrveē se nuk e pranova njė gjė tė tillė, unė ta bėra tė qartė se nė gazetė nuk mund tė punoja bashkė me Sylejman Aliun dhe me Bajrush Morinėn, dhe, edhe pse ti i dije fort mirė arsyet, unė prapė se prapė t’i kujtova. Ti prapė nuk ndėrmore asgjė, pėrvēse ia hoqe emrin Sylejman Aliut nga llogoja, duke menduar dhe duke besuar se unė mund tė bėja pazar me gjakun e Bekimit. Nuk tė mjaftuan as afro dhjetė ditė biseda tė pėrnatshme me ndėrmjetėsit e tu pėr ta kuptuar se unė nuk mund tė bėja pazar me gjakun e Bekimit dhe nė fund mu imponua qė ta lėshoja gazetėn. Kur e lėshova gazetėn, isha i bindur se e kishe tė qartė se ky vendim i imi ishte i pakthyeshėm dhe do tė isha i qetė nė shtėpinė time nė Prizren qė tė merresha me dhimbjet e shpirtit qė m’i kishte shkaktuar vrasja e Bekimit. Dhe ashtu ishte pėr disa muaj, kur njė ditė erdhi Neziri nė shtėpinė time nė Prizren, duket me bindjen se unė isha lodhur ekonomikisht dhe mund tė pranoja tė kthehesha nė gazetė, dhe mė ftoi tė shkruaja pėrsėri. Atė botė patėm bėrė edhe njė bisedė telefonike bashkė dhe ta pata bėrė tė qartė se nuk e kisha ndėrmend tė shkruaja mė pėr “Botėn sot”.
   
Edhe pse e mbajta veten dhe nuk e shpreha pezmin qė mė kishte shkaktuar kjo ftesė, unė e kuptova pėrfundimisht se ty ta kishin sugjeruar luftėn speciale kundėr meje qė tė detyrohesha tė kthehesha nė gazetė; kishe pritur gjashtė-shtatė muaj qė tė shpenzoheshin tė gjitha rezervat qė mund tė kisha dhe tė gjunjėzohesha, dhe ti kishe besuar se unė njėmend mund tė gjunjėzohem. Mirėpo, ata qė tė kanė bindur se unė mund tė gjunjėzohem, tė kanė mashtruar, apo tė kanė keqpėrdorur, siē thoshe ti kur tė shtynin tė m’i bllokoje shkrimet, apo edhe kur tė nxitnin kundėr meje. Por kėtė ti nuk e kuptove as kur unė refuzova kategorikisht rikthimin tim nė “Bota sot”, por vazhdove me tė vjetrėn: prite edhe mė tej qė unė tė lodhem edhe mė ekonomikisht qė njė ditė, tė gjunjėzohesha me tė vėrtetė dhe tė ta shtrija dorėn pėr njė kafshatė bukė. Dhe pas rreth gjashtė-shtatė muajsh nga biseda telefonike qė bėmė nė shtėpinė time kur e dėrgove Nezirin te unė, e nxite Nefail Maliqin  qė tė mė telefononte te djali i dajės nė Prizren pėr tė mė ftuar qė tė shkruaja pėrsėri, duket i bindur pėrfundimisht se unė jam nė krizė tė thellė ekonomike dhe do tė gjunjėzohem. Dhe pyetja ishte shumė provokative nga ana e Nefail Maliqit: apo mundesh me jetue? Natyrisht se unė e dija, ashtu siē e kam ditur qė nė fillim se ti i ke angazhuar spiunėt e tu, e edhe Bajrush Morina e ka angazhuar spiunin e tij qė e ka nė Prizren pėr tė pėrcjellė gjendjen time ekonomike dhe hapat qė ndėrmerrja pėr tė gjetur burime financiare pėr ta bėrė gazetėn, dhe tė mė sabotonin, prandaj nuk kisha fije dyshimi se e dije fort mirė se nė ē’gjendje ekonomike jam aktualisht dhe cilat ishin hapat qė kisha ndėrmarrė pėr tė gjetur burime financiare pėr ta bėrė gazetėn.
   
Mirėpo, kjo nuk mė shqetėsonte shumė, pasi qė edhe pse arrite qė tė mė sabotoje bisedat me njerėz pėr tė gjetur mbėshtetje financiare pėr ta bėrė gazetėn, e dija se humbėsi mė i madh do tė jesh ti e jo unė. Vetėm tė krahasosh tirazhin e gazetės nė kohėn kur kam qenė unė nė gazetė me tirazhin aktual qė ka, mjafton pėr ta kuptuar peshėn e humbjes qė ke ti. Po t’i shtohet kėsaj fakti se nė kohėn kur kam qenė nė gazetė unė, “Bota sot” nė Kosovė shitej 1 DM, qė ishte ēmim dyfish mė i lartė se i gazetave tė tjera ditore,  me arsyetimin se me ēmim prej 50 feningėsh nuk paskėsh llogari ta shesėsh, kurse pas largimit tim nga gazeta, pėr ēudi, edhe pse tirazhi i gazetės ra dy-tre fish, kishe llogari ta shisje me ēmim prej 30 centėsh, njėsoj si gazetat tjera! Shtoja kėsaj edhe humbjet nė diasporė, atėherė del shumė qartė se humbėsi mė i madh nė kėtė mes je ti. Po ta pėrmendi vetėm humbjen financiare, sepse pėr ty ėshtė mė e rėndėsishme kjo, se edhe pėr Bekimin mė pate folur me terminologji ekonomike-financiare; tė kujtohet kur e pate quajtur Bekimin investim i mirė, e nuk po ta pėrmendi atė humbjen realisht mė tėb madhe: humbjen morale. Dhe kjo humbje morale ishte shumė mė e rėndė: Bekimi pėr gazetėn tėnde, sakrifikoi jetėn, kurse ti nuk ishe nė gjendje tė vendosje drejtėsi morale pėr tė.
   
Pėrveē kėsaj, ti me spiunėt e tu dhe tė Bajrush Morinės me luftėn speciale qė bėje kundėr meje vetėm e vetėm pėr tė mė detyruar qė tė kthehem nė gazetė, mbani pėrgjegjėsinė pėr dėmtimin e procesit politik nė Kosovė dhe pėr dobėsimin e sė djathtės kėtu, duke i krijuar komoditet linjės sė Tiranės/Kretės qė e patrazuar nga shkrimet e mia, tė arrijė suksese marramendėse dhe tė jetė de facto fituese e zgjedhjeve tė fundit pėr pushtet lokal, pasi qė pėrveē se LDK-sė ia kishte marrė dy komuna, kurse nė disa tė tjera ka imponuar bashkėqeverisjen, nė shumė tė tjera, ka shėnuar rritje tė pėrqindjes sė votave tė fituara. Dhe kur tė kihen parasysh tė gjitha kėto, humbėsi mė i vogėl jam unė, kurse humbėsi mė i madh je ti dhe procesi politik, pėrkatėsisht e djathta nė Kosovė. Dhe nė kėtė, pa dyshim se pėrgjegjėsia jote si botues i “Botės sot”, i spiunėve tė tu dhe tė mjeranėve tė gazetarisė: Sylejman Aliu e Bajrush Morina ėshtė shumė-shumė e madhe. E tėra kjo pse ti lejove qė tė tė keqpėrdorin Sylejman Aliu e Bajrush Morina dhe tė tė shtyjnė nė njė luftė me mua. Dhe ti nuk e kuptove prapė se kjo nė tė vėrtetė ishte lufta e Sylejman Aliut dhe e Bajrush Morinės pėr tė mė rrėnuar mua, luftė qė ėshtė shumė e ngjashme me luftėn qė po e bėn linja e Tiranės/Kretės pėr ta rrėnuar LDK-nė dhe dr. Ibrahim Rugovėn, kurse ti u shėrbeje vetėm si armė pėr tė mė goditur mua. Dhe nė kėtė kontekst ti besove njėmend se unė mund tė gjunjėzohem njė ditė dhe do tė ta shtrij dorėn pėr njė kafshatė bukė. Kjo ėshtė arsyeja se pėrse mė shqetėsoi telefonata e Nefail Maliqit.
   
Pra, edhe telefonata e tij ishte nė vazhdėn e luftės speciale qė po e bėn kundėr meje me shpresė se unė do tė gjunjėzohem njė ditė. Por ti duket se nuk e ke tė qartė se Rexhep Kastrati nuk i ėshtė gjunjėzuar as kriminelėve serbė, as kėrcėnimeve tė vazhdueshme, as sulmit me bombė, nga linja e Tiranės/Kretės, e po i gjunjėzohet Xhevdet Mazrekajt, pėrkatėsisht Sylejman Aliut e Bajrush Morinės. Ndoshta ti ke menduar ose tė kanė bindur Sylejman Aliu e Bajrush Morina se unė mund tė bėj pazar me gjakun e Bekimit, pėrkatėsisht tė kaloj nėpėr lumin e gjakut tė Bekimit, duke e shkelur atė gjak dhe do tė gjunjėzohem para teje, apo mė saktė, para Sylejman Aliut e Bajrush Morinės. Mirėpo, duket se ti nuk e ke njohur karakterin tim tė pathyeshėm dhe pastėrtinė time shpirtėrore. Duket se ti nuk e ke kuptuar asnjėherė se gjakun e Bekimit nuk e kam nxjerrė kurrė nė pazar, dhe se nuk ka ēmim me tė cilin unė mund ta shes gjakun e tij. Dhe kėtė e din edhe familja ime. Dhe kėtė e din edhe fėmijėt e mi. Ata e dijnė se babit tė tyre ia kanė vrarė xhaxhin Bekim dhe dijnė se nė gazetėn ku ka punuar babi i tyre janė disa njerėz tė kėqinj qė ia kanė nxirė jetėn xhaxhit Bekim dhe babit tė tyre me intrigat e panumėrta, dhe kanė mirėkuptim edhe kur u mungon diēka nė sofėr.
  
Ata e kanė dashur shumė xhaxhin Bekim dhe janė pikėlluar shumė kur kanė mėsuar se mė ai nuk do tė vijė pėr t’i marrė hopa pasi qė e kishin vrarė. Natyrisht se nuk mund ta marrėsh me mend pikėllimin e fėmijėve tė mi kur kanė mėsuar se xhaxhin Bekim e kanė vrarė, sepse ti nuk ke qenė nė gjendje ta marrėsh me mend as peshėn e sakrificės qė Bekimi ka bėrė pėr gazetėn tėnde. Se po ta kishe marrė me mend peshėn e sakrificės sė Bekimit qė ka bėrė pėr gazetėn tėnde, do tė kishe dėnjuar tė vendosje drejtėsi morale pėr Bekimin, pėr vrasjen morale, profesionale e materiale qė ia kanė bėrė Sylejman Aliu e Bajrush Morina, sa ishte gjallė ai. Pėr mė tepėr ti ende pret qė unė tė gjunjėzohem dhe tė ta shtrij dorėn pėr njė kafshatė bukė, dhe ende nuk e ke tė qartė se ndėrmjet meje e “Botės sot” ka pėrfunduar gjithēka qė kur ti nuk pranove tė vendosėsh drejtėsi morale pėr Bekimin, i cili gazetės tėnde ia fali jetėn. Natyrisht se unė nuk mund tė ta marr tė drejtėn qė ti tė vazhdosh tė presėsh qė unė njė ditė tė tė gjunjėzohem dhe tė ta shtrij dorėn pėr njė kafshatė bukė, ashtu siē nuk mund tė ta marr tė drejtėn qė tė vazhdosh luftėn speciale kundėr meje, por duhet ta kesh tė qartė se Rexhep Kastrati kurrė mė nuk do tė kthehet nė “Bota sot”...

  

Ribotimi i kėtij shkrimi nga mediumet e tjera ėshtė i ndaluar!

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.