8.01.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure, 8 janar 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Janė demoluar e plaēkitur lokalet e «Rilindjes» nė Pallatin e Rilindjes

  • Kryetari i Kuvendit, Nexhat Daci, priti shefin e OSBE-sė Paskal Fieski

  • Kryetari i ASHAK-ut u prit nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės

  • Mėrgimtarėt e Zvicrės ndihmuan 30 familje bonjakėsh nė Llap

  • LDK nė Gjermani: Vrasja e trefishtė nė Pejė, grusht i rėndė pėr pavarėsinė e Kosovės

  • Tė reshurat e pandėrprera tė shiut kanė shkaktuar vėrshime nė shumė pjesė tė qytetit tė Pejės

  • Nė varrezat e Prishtinės dje u varros me nderime prof. Ruzhdi Kastrati dekan i Fakultetit tė Edukimit

  • Me rastin e Krishtlindjeve ortodokse kryeadministratori i Kosovės Shtajner dje ka vizituar Graēanicėn

  • Senati i UP zgjodhi dje bordin e ri nė kundėrshtim me Ministrinė e Arsimit

  • Autoritetet e komunės sė Prishtinės kanė vazhduar aksionin pėr rrėnimin e ndėrtimeve pa leje

  • Presidenti polak dekoroi ambasadorin shqiptar nė Varshavė prof.Dr.Osman Krajėn

  • Nesėr viziton Tiranėn ministrja e Jashtme e Maqedonisė, Mitreva

  • Nė armatėn e Maqedonisė pėrpos gjuhės maqedonase ėshtė paraparė tė flitet edhe gjuha shqipe

  • Filloi tėrheqja e pajisjeve ushtarake tė NATO-s nga Maqedonia

  • Masa tė reja pėr azilin nė Britani

  • Prindėrit e foshnjes gjoja tė klonuar i kanė ndėrprerė testet

  • Sekretari britanik i Mbrojtjes kėrkon bashkėpunim ushtarak me Turqinė nė luftėn me Irakun

  • Ushtria amerikane ka aktivizuar qetas Shtabin e ri tė pėrgjithshėm nė Katar

  • Trupat izraelite kanė vrarė sot dy palestinezė nė Bregun Perendimor dhe nė Rripin e Gazės

  • Anan kėrkon pėrmbajtje nga palestinezėt dhe izraelitėt

  • Bush ka propozuar shkurtim taksash federale pėr amerikanėt gjatė 10 viteve tė ardhėshme

  • Ramsfeld: Iraku nuk u pėrmbahet kėrkesave tė Kombeve tė Bashkuara

  • Janė takuar ekspertė juridikė qė pėrfaqėsojnė grekėt dhe turqit qipriotė

  • Bush: Rrethana tė ndryshme kėrkojnė zbatimin e strategjive tė ndryshme

  • Arrestohen 6 algjerianė nė Londėr

  • Masa tė reja pėr azilin nė Britani


 

Janė demoluar e plaēkitur lokalet e «Rilindjes» nė Pallatin e Rilindjes
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Lokalet e gazetės «Rilindja» dhe tė Radio-Rilindjes, nė katet 3, 4 e 5 tė Pallatit tė Rilindjes, janė demoluar e plaēkitur. Kjo ka ndodhur brenda periudhės rreth 6-muajore, pas mbylljes sė hyrjeve tė Pallatit me grila nga ana e administratorit dhe pamundėsimit tė hyrjes nė kėto lokale tė punonjėsve tė «Rilindjes».

Kjo gjendje u pa sot pasi Zyra e administratorit, nė praninė e njė zyrtareje tė saj, mundėsoi hyrjen e pėrfaqėsuesve tė «Rilindjes» nė Pallat. Pėr kėtė u njoftua policia menjėherė nga pėrgjegjėsit e «Rilindjes» dhe ajo ka ardhur nė vendin e ngjarjes.

Dėmet materiale nuk janė vlerėsuar ende, por mendohet se mund tė jenė deri nė qindra mijėra euro, varėsisht nga shkalla e dėmtimit tė stabilimenteve tė Radios dhe sistemit tė kompjuterėve, shumė prej tė cilėve nuk janė nė zyrat ku ishin. Tė pazėvendėsueshme janė dėmtimet e arkivit, dokumentacionit, tė «Rilinjes».

Paisjet dhe mjetet e punės sė «Rilindjes» kanė mbetur nė lokalet e veta nė Pallat nė pritje tė njė zgjidhje alternative pėr lokalin, qė e kemi kėrkuar dhe na ėshtė premtuar nga autoritetet.

Gazeta «Rilindja» dhe Radio-Rilindja kanė ndėrprerė detyrimisht punėn mė 21 shkurt 2002 pėr shkak se Pallati i Rilindjes ėshtė marrė pėr t'u shndėrruar nė ndėrtesė qeveritare, thuhet nė njė njoftim tė Kėshilit Drejtues tė kėsaj gazete.
 
 
Kryetari i Kuvendit, Nexhat Daci, priti shefin e OSBE-sė Paskal Fieski
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci priti sot Paskal Fieskin, shef i Misionit tė OSBE-sė nė Kosovė. Takimin me kryetarin e Kuvendit tė Kosovės, zoti Fieski e quajti shumė tė mirė dhe tė mbarė. "Biseduam pėr tė gjitha ēėshtjet, si dhe pėr kthimin e Grupit parlamentar serb nė Kuvendin e Kosovės", tha Fieski, pas takimit gati njėorėsh me z.Daci, i cili nuk ėshtė prononcuar pėr media.

Shefi i OSBE-sė pėrjashtoi mundėsinė qė njė nga ēėshtjet e diskutueshme nė takim tė ishte edhe raporti i monitorimit tė punės sė Kuvendit nga ana e OSBE-sė. "Nuk kemi biseduar pėr asnjė raport monitorimi", tha Fieski.
 
 
Kryetari i ASHAK-ut u prit nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, (ASHK) akademik Rexhep Ismajli u prit sot nga Kryetari i Kuvendit tė Kososvės Nexhat Daci.

Pas takimit zoti Ismajli tha se Akademi do tė pėrkrahė parezervė institucionet e Kosovės nė realizimin e programeve tė tyre. "Nė suaza tė mundėsive qė kemi do tė bėjmė gjithēka ē'ėshtė e mundur pėr tė pėrkrahur programet e institucioneve tė Kosovės", tha akad. Ismajli.

Ndėrkaq Nexhat Daci tha se kishte dėshirė personale qė me zotin Ismajli tė shenonte fillimin e takimeve zyrtare pėr kėtė vit, duke treguar respektin pėr institucionin mė tė lartė shkencor e kulturor tė njė vendi. Ai tha se takimi ėshtė mbajtur me qėllim qė tė shihet se si Akademia gjatė kėsaj faze mund ta ndihmojė Kuvendin e Kosovės.

Akad. Ismaili premtoi se Akademia do tė jetė e gatshme dhe e hapur pėr bashkėpunim.

Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės ėshtė njėri nga institucionet qė i vuri themelet e pavarėsimit tė Kosovės, me hartimin e Deklaratės Kushtetuese tė Kosovės dhe po anėtarė tė Akademisė kanė qenė dhe janė ideolog tė lėvizjes pėr pavarėsimin e Kosovės.
 
 
Mėrgimtarėt e Zvicrės ndihmuan 30 familje bonjakėsh nė Llap
 
Podujevė, 8 janar 2003 – Qerim Iseni ka sjellė nga Zvicra 6 mijė franka pėr 30 familje qė rrisin jetimė nė komunėn e Podujevės. Mjetet materiale janė grumbulluar me inicitiavėn e klubit islamik nė Bozen, kurse z. Qerim Iseni nė bashkėpunim me Bashkėsinė Islame tė Kosovės ka shpėrndarė kėto mjete nė familjet e shumta qė rrisin bonjakė nė Kosovė.

Kjo ndihmė aktuale pėr kėto familje llapjane nga Fondi Bonjakėt e Kosovės ka zbutur pak gjendjen e rėndė materiale tė fėmijėve jetimė.
 
 
LDK nė Gjermani: Vrasja e trefishtė nė Pejė, grusht i rėndė pėr pavarėsinė e Kosovės
 
Shtutgard, 8 janar 2003 - Vrasja e kolonel Tahir Zemajt, ish-komandant i UĒK-sė pėr ZO tė Dukagjinit, tė birit tė tij Enisit dhe Hasan Zemajt, kryetar i FR tė LDK-sė nė Deēan goditi rėndė Degėn e LDK-sė nė Gjermani, anėtarėsinė dhe simpatizuesit e saj dhe tė gjithė ata qė pėrkrahin vijėn institucioanle tė shtetit tė Kosovės.

Nė njė reagim tė Kryesisė sė kėsaj dege thuhet se "vrasja e kolonelit Tahir Zemaj u bė nga njė dorė e zgjatur dhe e paguar nga forcat mė tė errėta kundėrshqiptare". Mė tutje nė kėtė reagim thuhet: "Si dorasi ashtu edhe porositėsit e kėsaj vrasjeje do tė lėnė tė skuqur me dekada e shekuj pasardhėsit e tyre nga tė cilėt pėrherė do tė jetė i drejtuar gishti.
 
Kėta janė ata qė vrasin pėr njė kafshatė bukė e kėta janė ata qė me vrasje dėshirojnė tė nxijnė jetėn e shqiptarėve tė Kosovės duke sunduar mbi ta pa dėshirėn e tyre... Kolonel Tahir Zemaj nuk i takonte partive politike edhepse, siē theksonte shpesh, kishte njė simpati tė madhe pėr LDK-nė. I besonte ai LDK-sė sepse mendonte se ajo ėshtė forca e vetme qė mund tė udhėheqė me Kosovėn. Kolonel Tahir Zemaj kishte njė vizion tė qartė pėr tė ardhmėbn e Kosovės jo vetėm tash nė liri, por edhe atėherė kur dha betimin dhe rroku pushkėn pėr ēlirimin e saj".

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani, nė emėr tė gjithė anėtarėsisė dhe simpatizuesve tė saj, ngushėllonė familjen Zemaj, tė gjitha institucionet e Kosovės, udhėheqėsit e LDK-sė sė Kosovės e tė Deēanit si dhe FR tė LDK-ės sė Kosovės e tė Deēanit pėr humbjen qė pėsuan nė kėtė fillim viti.
 
 
Tė reshurat e pandėrprera tė shiut kanė shkaktuar vėrshime nė shumė pjesė tė qytetit tė Pejės
 
Pejė, 8 janar 2003 - Tė reshurat e shiut gjatė 24 orėve tė fundit kanė pėrfshirė rajonin e Pejės. Ndėrkaq nė orėt e paraditės sė djeshme ėshtė vėrejtur njė rritje e nivelit tė ujit qė kishte dalė nga shtretėrit e kanaleve. Me ndėrhyrjen e ekipeve emergjente pėr rajonin e Dukagjinit gjendja ėshtė pėrmirėsuar. Drejtuesi Drejtoratit tė Komunės sė Pejės pėr Emergjencė Gani Krasniqi deklaroi se ėshtė arritur tė sanohet gjendja kritike qė mbretėroi gjatė ditės sė djeshme nė disa pjesė tė qytetit, ku disa lagje mė tepėr gjasonin nė lumenj tė vėrtetė.
 
 
Nė varrezat e Prishtinės dje u varros me nderime prof. Ruzhdi Kastrati dekan i Fakultetit tė Edukimit
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Nė Prishtinė dje u varros me nderime prof. Ruzhdi Kastrati, dekan i Fakultetit tė Edukimit tė Universitetit tė Prishtinės, i cili vdiq pardje nė moshėn 60-vjeēare.
 
Nė pėrcjelljen e fundit tė profesor Kastratit morėn pjesė shumė tė afėrm, miq, bashkėpunėtorė dhe studentė tė tij. Nė mbledhjen komemorative u vlerėsua lart kontributi i tij 35-vjeēar nė procesin mėsimor.

Vdekja e papritur e gjeti pardje nė detyrėn e dekanit nė Fakultetin e Edukimit nė ligjeratėn e tij tė parė me studentė tė kėtij fakulteti.
 
 
Me rastin e Krishtlindjeve ortodokse kryeadministratori i Kosovės Shtajner dje ka vizituar Graēanicėn
 
Prishtinė-Graēanicė, 8 janar 2003 - Me rastin e Krishtlindjeve ortodokse kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner dje ka vizituar Graēanicėn pėr t'i uruar pėr kėtė festė banorėve serbė.
 
Ai tha se ka shkuar atje qė t'i bashkohet ceremonisė sė Krishtlindjeve dhe tė dėgjojė mesazhin pėr njė shpresė tė re dhe pajtim pėr tė gjithė njerėzit nė Kosovė, ka thėnė kryeadministratori i Kosovės Shtajner gjatė shėrbesave nė kishėn serbe tė Graēanicės.

Nė kėtė manifestim fetar nė Graēanicė ishte edhe komandanti i forcave paqeruajtėse tė KFOR-it Fabio Mini.
 
 
Senati i UP zgjodhi dje bordin e ri nė kundėrshtim me Ministrinė e Arsimit
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Senati i Universitetit tė Prishtinės zgjodhi dje bordin e ri tė kėtij institucioni. Ndėrkaq sot pritet tė zgjedhen edhe dekanėt e fakulteteve tė kėtij universiteti. Ministria e Arsimit, e Shkencės dhe Teknologjisė, kohė mė parė me anė tė njė urdhėrese pati shtyrė ēdo zgjedhje nė universitet deri mė 15 qershor tė kėtij viti, nė pritje tė nėnshkrimit tė ligjit tė arsimit tė lartė nga kryeadministratori Shtajner.
 
 
Autoritetet e komunės sė Prishtinės kanė vazhduar aksionin pėr rrėnimin e ndėrtimeve pa leje
 
Prishtinė, 8 janar 2003 - Autoritetet e komunės sė Prishtinės kanė vazhduar aksionin pėr rrėnimin e ndėrtimeve pa leje. Nė kėtė qytet dje u rrėnua edhe njė objekt i mbindėrtuar, ndėrkohė qė zyrtarėt komunalė paralajmėrojnė ndėrprerjen e kaosit urbanistik nė kryeqytet.

"Nė vitin qė sapo hyjmė nė Prishtinė janė rrėnuar katėr mbindėrtime tė egra. Njė mbindėrtim u rrėnua dje nė qendėr tė Prishtinės. Viti 2003 do tė jetė vendimtar do t'i japė fund ndėrtimeve pa leje dhe kaosit urban nė Prishtinė", deklaroi zėdhėnėsi i komunės sė Prishtinės Veli Bytyēi. Ai bėri tė ditur se gjatė vitit tė kaluar janė regjistruar 285 ndėrtime tė egra.
 
 
Presidenti polak dekoroi ambasadorin shqiptar nė Varshavė prof.Dr.Osman Krajėn
 
Varshavė, 8 janar 2003 - Presidenti i Republikės sė Polonisė, Alesandėr Kwasnievski, dekoroi me rastin e pėrfundimit tė misionit tė tij nė Varshavė Ambasadorin e Republikės sė Shqipėrisė, Prof. Dr. Osman Kraja me urdhėrin "Kryqi Komandor i Urdhėrit tė meritave ndaj Republikės sė Polonisė" me motivacionin "pėr merita tė shquara nė zhvillimin e bashkėpunimit polako-shqiptar".

Kjo ėshtė dekorata mė e lartė qė mund t'u akordohet shtetasve tė huaj nga Presidenti i Polonisė.

Prof. Dr. Osman Kraja ka qenė Ambasador i Shqipėrisė nė Poloni qė nga nėntori 1997 deri nė dhjetor 2002. Njėkohėsisht ai ka pėrfaqėsuar Shqipėrinė si ambasador jo rezident ne Ukrainė, Lituani, Letoni dhe Estoni.

Gjithashtu me rastin e pėrfundimit tė misionit nė Varshavė, Senati i Universitetit tė Varshavės i ka dhėnė Prof. Dr. Osman Krajės "Medaljen e Universitetit" me motivacionin "pėr vlerėsim tė bashkėpunimit tė frytshėm shumėvjeēar me Universitetin e Varshavės".
 
 
Nesėr viziton Tiranėn ministrja e Jashtme e Maqedonisė, Mitreva
 
Tiranė, 8 janar 2003 - Nesėr vjen pėr njė vizitė njėditore nė Tiranė Ministrja e Punėve tė Jashtme te Maqedonisė, Ilinka Mitreva, gjatė sė cilės ajo do te ketė nje numėr takimesh me zyrtarėt mė tė lartė shqiptarė.
 
Mitreva do tė zhvillojė nė Tiranė njė takim me me Zv/Kryeministrin dhe Ministėr i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta. Poasho zonja Mitreva do tė takohet edhe me Kryetarin e Kuvendit, Servet Pėllumbi, me Presidentin e Republikės Alfred Moisiu dhe me Kryeministrin, Fatos Nano.
 
 
Nė armatėn e Maqedonisė pėrpos gjuhės maqedonase ėshtė paraparė tė flitet edhe gjuha shqipe
 
Shkup, 8 janar 2003 - Qeveria maqedonase nė mbledhjen e fundit miratoi ndryshimet dhe plotėsimet nė ligjin e mbrojtjes dhe tė shėrbimit tė afatit ushtarak. Ministri i Mbrojtjes i Maqedonisė Vllado Buēkovski deklaroi se me ndryshimin e kėtij ligji zvoglohet kohėzgjatja e shėrbimit tė detyruar ushtarak nga nėntė nė gjashtė muaj.
 
Ky vendim hyri nė fuqi prej dje dhe do tė vlejė pėr ata persona tė cilėt nė shėrbimin ushtarak shkojnė edhe gjatė kėtij muaji. Ministri maqedonas ka theksuar se ky vendim i qeverisė pritet tė miratohet brenda kėtyre muajve edhe nga Parlamenti i Maqedonisė. Prej kėtij viti nė armatėn e Maqedonisė pėrpos gjuhės maqedonase ėshtė paraparė tė flitet edhe gjuha shqipe.
 
 
Filloi tėrheqja e pajisjeve ushtarake tė NATO-s nga Maqedonia
 
Shkup, 8 janar 2003 - Zėdhėnėsi i NATO-s nė Shkup thotė se tėrheqja e pajisjeve ushtarake ėshtė rutinore dhe bėhet fjalė pėr pajisje qė janė pėrdorur nga Misioni i mėparshėm i NATO-s "Dhelpėra e kuqėrremtė" qė kishte pėr qėllim vėzhgimin e gjendjes sė sigurisė dhe vėzhguesve tė OSBE-sė para dhe gjatė zgjedhjeve parlamentare 15 shtatorit.
 
Ai tha se gjithēka qė ka mbetur nga misioni i NATO-s "Dhelpėra e kuqėrremtė" ėshtė grumbulluar dhe tėrhiqet nga Maqedonia. Pajisjet ushtarake nga baza "Bunarxhik" me konvoj ushtarak do tė drejtohen nė Greqi pėr nė postin e Selanikut, thotė zėdhėnėsi i Retklif.

Mė 15 dhjetor nė Maqedoni ka filluar misioni i ri i koduar "Harmonia e Aleancės" i cili parasheh mė pak ushtarė dhe pajisje dhe siē thuhet nga pėrfaqėsia e Aleancės nė Shkup do tė ketė edhe karakter kėshillues.
 
 
Masa tė reja pėr azilin nė Britani
 
Londėr, 8 janar 2003 - Tė mėrkurėn nė Britani kanė hyrė nė fuqi masa tė reja tė imigracionit, tė cilat kėrkojnė qė personat qė duan tė kėrkojnė azil, duhet ta bėjnė kėtė sapo tė mbėrrijnė nė vend, ose sa mė shpejt qė tė jetė e mundur.

Ata qė nuk do tė paraqesin kėrkesė nė rastin mė tė parė, mund tė kthehen mbrapsht ose nuk pėrfitojnė asnjė ndihmė nga shteti.

Ministrja pėr Imigracionin nė Ministrinė e Brėndshme, Beverli Hjuz, tha se ishte e paparanueshme qė disa persona tė kėrkonin azil pasi kishin punuar ilegalisht nė Britani pėr disa javė apo muaj, njofton BBC. Ajo tha se kishte njė dallim tė qartė mes emigrantėve ekonomikė dhe atyre qė largoheshin nga vendi pėr t'i shpėtuar persekutimit.
 
 
Prindėrit e foshnjes gjoja tė klonuar i kanė ndėrprerė testet
 
Florida, 8 janar 2003 - Prindėrit e foshnjes, pėr tė cilėn thuhej se ishte qenia e parė njerėzore e klonuar nė botė, i kanė ndėrprerė testet, qė do tė provonin nėse pohimi i tyre ėshtė i vėrtetė.
 
Kompania amerikane e klonimit "Clonaid" ka deklaruar se prindėrit kanė vendosur tė refuzojnė testin derisa t'u garantohet se foshnja Eva, nuk do t'u merret.
 
Avokatėt nė Florida kanė kėrkuar nga gjykata tė vėnė Evėn nėn mbrojtjen e gjyqit. Po kėshtu, gazetarėt, qė merreshin me verifikimin nė ishte e klonuar Eva, i kanė ndėrprerė hulumtimet me motivacion se kjo mund tė ishte njė shaka.
 
 
Sekretari britanik i Mbrojtjes kėrkon bashkėpunim ushtarak me Turqinė nė luftėn me Irakun
 
Ankara, 8 janar 2003 – Sekretari britanik i Mbrojtjes, Xhef Hun, ka kėrkuar bashkėpunim ushtarak me Turqinė pėrkundėr rezervave tė saj ndaj luftės sė mundshme me Irakun, tė udhėhequr nga amerikanėt.

Nė njė konferencė shtypi, z.Hun ka thėnė se ka diskutuar "vėshtirėsitė aktuale" me homologun e tij turk, Vexhdi Gonul, por ka refuzuar tė jepė detajet. Z. Hun ėshtė zyrtari i fundit, qė ka vizituar Ankaranė pėr tė nxitur Qeverinė turke pėr tė krijuar lehtėsitė ushtarake pėr aleatėt e NATO-s.
 
 
Ushtria amerikane ka aktivizuar qetas Shtabin e ri tė pėrgjithshėm nė Katar
 
Ushington, 8 janar 2003 – Ushtria amerikane ka aktivizuar qetas Shtabin e ri tė pėrgjithshėm nė Katar, duke i dėrguar atje planifikuesit e luftės nga Komanda e Shtabit tė Pėrgjithshėm nė Tampa, nė funksion tė pėrshpejtimit tė pėrgatitjeve tė luftės sė mundshme me Irakun, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt amerikanė ushtarakė, njofton AFP.

Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld, ka thėnė se forcat amerikane kanė vazhduar tė dislokohen nė rajon mė qėllim qė presidentit Bush t'i ofrohet opsioni i pėrdorimit tė forcės ushtarake pėr tė detyruar ēarmatosjen e Irakut.
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė sot dy palestinezė nė Bregun Perendimor dhe nė Rripin e Gazės
 
Gaza, 8 janar 2003 – Trupat izraelite kanė vrarė sot (tė merkurėn) dy palestinezė nė Bregun Perendimor dhe nė Rripin e Gazės gjatė kundėrpėrgjigjeve tė armatės nė sulmin vetėvrasės palestinez kur qenė vrarė 22 veta, bėjnė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Sipas dėshimitarėve okularė dhe mjekėsorė palestinezė, viktima e parė ėshtė njė palestinez 30-vjeēar, i cili ėshtė qėlluar nė kokė derisa ushtarėt e tjerė po shikonin dhe kėshtu ėshtė vrarė jashtė kolonisė ebraite Neve Dekelim nė Rripin e Gazės.

Ndėrkaq, nė qytetin Saida tė Bregurt Perendimor, afėr Tulkarmit, po sipas kėtyre dėshmitarėve, ėshtė vrarė 17-vjeēari Ahmed Ajaj, pasi mė parė ushtarėt izraelitė kishin rrėnuar shtėpinė e tij.
 
Aramata izraelite ka thėnė se trupat e saja kanė hapur zjarr nė zonėn, qė janė sulmuar me granata, koktej molotovi dhe zjarr antitank, por nuk mund tė konfiirtmopjnė se ushtarėt kanė vrarė ndokė.
 
 
Anan kėrkon pėrmbajtje nga palestinezėt dhe izraelitėt
 
Nju Jork, 8 janar 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan, u ka bėrė thirrje militantėve palestinezė qė tė ndėrprejnė sulmet e tyre ndaj izraelitėve. Tek Izraeli Anan apeloi qė tė reagojė mė i pėrmbajtur ndaj atentateve palestineze.
 
Pėrmes njė komunikate Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara pėrsėriti edhe njėherė qėndrimin e tij se sulmet terroriste me bomba janė tė pajustifikuara.
 
Sulmet vetėm sa godasin rėndė ēdo pėrpjekje pėr gjetjen e njė zgjidhje paqėsore nė Lindjen e Mesme. Ndėrkaq Izraeli me pak durim do tė kontribonte nė moseskalimin e dhunės nė rajon, ėshtė shprehur Anan.
 
 
Bush ka propozuar shkurtim taksash federale pėr amerikanėt gjatė 10 viteve tė ardhėshme
 
Uashington, 8 janar 2003 - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Xhorxh Bush ka propozuar shkurtim taksash federale pėr amerikanėt gjatė 10 viteve tė ardhėshme nė shumė prej 674 miliardė dollarėsh.
 
Bush ka thėnė se kjo pako do te ndihmojė ekonominė e dobėsuar amerikane pėr tė cilėn tha se akoma ėshtė mė e fuqishmja nė botė. Aika thėnė se pakoja e tij e masave “pėr rritje dhe punėsim” do tė inkurajojė gjithashtu shpenzime pėr konsum, do tė nxisė investime qė do tė krijojnė vende pune dhe do tė ndihmojė tė papunėt.
 
 
Ramsfeld: Iraku nuk u pėrmbahet kėrkesave tė Kombeve tė Bashkuara
 
Uashington, 8 janar 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfel, ka deklaruar se Iraku nuk u pėrmbahet kėrkesave tė Kombeve tė Bashkuara qė tė spastrohet nga programet e supouara tė armėve kimike, biologjike dhe bėrthamore.
 
Ramsfeld ka theksuar se lufta e udhėhequr nga Shtetet e Bashkuara kundėr Irakut "qartė nuk ėshtė e pashmangshme", por tha se pėrqėndrimi i trupave amerikane nė Gjirin Persik do tė vazhdojė.
 
 
Janė takuar ekspertė juridikė qė pėrfaqėsojnė grekėt dhe turqit qipriotė
 
Nikozi, 8 janar 2003 - Dje janė takuar ekspertė juridikė qė pėrfaqėsojnė grekėt dhe turqit qipriotė pėr hapjen e shtigjeve lidhur me riunifikimin e ishullit sipas njė plani tė Kombeve tė Bashkuara qė kėrkon nga liderėt e dy komuniteteve tė arrijnė marrėveshje deri mė 28 shkurt.

Plani i Kombeve tė Bashkuara kėrkon ribashkimin e Qipros para se tė pranohet nė Bashkimin Evropian pjesa greke e njohur ndėrkombėtarisht.
 
 
Bush: Rrethana tė ndryshme kėrkojnė zbatimin e strategjive tė ndryshme
 
Uashington, 8 janar 2003 - Presidenti Bush thotė se kur pėrballesh me kėrcėnime botėrore, rrethana tė ndryshme kėrkojnė zbatimin e strategjive tė ndryshme. Nė njė fjalim tė mbajtur dje nė qytetin e Ēikagos, presidenti Bush diskutoi mbi dy prej kėrcėnimeve mė serioze, atij tė Koresė sė Veriut dhe Irakut, si dhe qėndrimet e tij tė ndryshme pėr zgjidhjen e tyre.

Duke folur pėr Korenė e Veriut, ku qeveria e atjeshme ka rihapur objekte qė mund tė pėrdoren pėr prodhimin e armėve bėrthamore, presidenti tha se ai nuk ka ndonjė synim qė tė pėrdorė forcėn ushtarake nė atė qė ai e konsideron si arenė tė diplomacisė.
 
Pėrkundrazi, sė bashku me Kinėn, Japoninė dhe Korenė e Jugut, ai po pėrdorė njė politikė tė pėrbashkėt pėr ta bindur Penianin qė tė ndalojė programin e tij tė armėve bėrthamore.
 
 
Arrestohen 6 algjerianė nė Londėr
 
Londėr, 8 janar 2003 - Autoritetet e shėndetėsisė nė Britani kanė paralajmėruar spitalet dhe mjekėt e klinikave qė tė jenė nė gjendje gatishmėrie pas arrestimit tė disa personave tė cilėt duket se po pėrgatisnin armė biologjike nė Londėr.
 
Gjurmė tė njė helmi shumė tė fuqishėm, ricinė, u zbuluan nga forcat speciale tė policisė nė njė apartament nė veri tė Londrės tė dielėn.
 
Ricina mund tė shkaktojė vdekje edhe kur merret me doza shumė tė vogla. Ende nuk ka ndonjė antidotė qė ta trajtojė. Gjashtė algjerianė janė marrė nė pyetje nga policia.
 
Kryeministri Toni Bler tha se arrestimet e fundit tregonin se rreziku nga terrorizmi ishte i pranishėm dhe real. Ndėrsa Ministri i Mbrojtjes, Gjef Hjun, tha se arrestimet pėrbėnin njė sukses tė madh tė forcave tė sigurimit.
 
 
Masa tė reja pėr azilin nė Britani
 
Londėr, 8 janar 2003 - Tė mėrkurėn nė Britani kanė hyrė nė fuqi masa tė reja tė imigracionit, tė cilat kėrkojnė qė personat qė duan tė kėrkojnė azil, duhet ta bėjnė kėtė sapo tė mbėrrijnė nė vend, ose sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Ata qė nuk do tė paraqesin kėrkesė nė rastin mė tė parė, mund tė kthehen mbrapsht ose nuk pėrfitojnė asnjė ndihmė nga shteti.
 
Ministrja pėr Imigracionin nė Ministrinė e Brėndshme, Biverli Hjuz tha se ishte e paparanueshme qė disa persona tė kėrkonin azil pasi kishin punuar ilegalisht nė Britani pėr disa javė apo muaj. Ajo tha se kishte njė dallim tė qartė mes emigrantėve ekonomikė dhe atyre qė largoheshin nga vendi pėr t'i shpėtuar persekutimit.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.