OPINIONE

4.01.2003 - Trepca.net

KUR ĒJERREN HARBUTĖT

ose: Ushtro tė klikosh faqet e zeza tė Ghetos provinciale tė PDK-sė

 
Kėto ditė qenkan bėrė katėr vjet nga themelimi i Kosovapress-it, kėtij tymtari katran. U kujtova nė njė artikull tė shkruar para do kohėsh, dhe mė shkoi mendja t'ģa dėrgoj kryeredaktorit tė kėsaj - po i them kushtimisht – agjensie. Pėr lexuesit e Trepca. Net, mendova, tė mos u kursehet...
 
 
3 janar 2003 / Arsim DRENICA
    
  
Unė nuk e di nė i shfleton kush faqet e Kosovapress-it, por tė gjithė atyre qė donė tė mėsojnė mė shumė rreth magjisė sė shėmtisė, absurdit, sistemimin e metamorfozave tė shpirtėrave aq anonimė nė frontin e tyre tė shenjtė kundėr klasave, strukturimin e provincės nė shėrbim tė krijimit tė mentalitetit tė njė nacioni tjetėr shqiptar, GESTAPO-izimin e njė rrjeti njerėzish, pėrhapjen e psikoligjisė sė kaosit dhe pasigurisė, kultivimin e urrejtjes dhe thirrjeve pėr linēim; tė gjithė atyre pra, qė donė tė mėsojnė nga fenomenologjia e inferioritetit, do t’u propozoja tė shfrytėzojnė, me durim, rastin e paēmueshėm, dhe tė lexojnė kėto faqe, faqet bardhė e zi tė Kosovapress-it, si palimpseste tė njė vetdijeje dhe oraganizimi, qė i tėri, ėshtė vėnė nė njė luftė histerike kundėr dashurisė dhe harmonisė sonė kombėtare.
 
Unė nuk e di nė e lexon kush Kosovapress-in. Por e di se sa herė mė merr malli pėr anatominė e gėnjeshtrės, pėr format e saja sureale, pėr makinerinė dhe mjerimin qė mbarsin atė, sa herė mė merrė ky mall sadist, ulem para kompjuterit dhe lehtė prek mbi tastaturėn e pafajme, duke urdhėruar atė tė mė sjell nė mbrėmjen pa qetėsi edhe vargan faqesh lakuriqe, aspak burrėrore, si faqja e zezė e Ismail Sylės, prej Drenice, mė 5 korrik. (Nėse do tė kishe mund, i dashur lexues, qė paralel, krahas kėtij artikulli, tė kesh para edhe faqen Kosovapress-it tė 5 korrikut, artikulli: TRI FYTYRAT E LDK-sė, Shkruan: Ismail Syla. Qė tė kesh mė shumė disponim, vė re mbititutllin: POLITIKA NĖ SPROVĖ)
 
Se pas humbjes sė zgjedhjeve, por edhe para tyre, forca tė caktuara politike, po e zėmė si PDK, kanė humbur turrin dhe janė hedhur me tė gjithė mjetet kundėr LDK-sė dhe partive tjera, kjo dihet dhe s’bėhemi mė tė menēur nėse kujtojmė raste dhune tė tillė, nė rrugė, nė oborr, nė fushat sportive, nė teatėr, nė kuvend. Kjo dhunė me metodė dhe sistem, qė ka dhe do tė ketė pasoja tė pasanueshme pėr Kosovėn, imponon njė monizėm polpotist, qė ka pėr synim amortizimin e mendimit tė lirė, lirinė e shpirtit dhe lirinė e pėrgjihshme, duke synuar t’i shkruajė vetės meritat, lavdinė dhe mbi tė gjitha pushtetin mbi njerėzit dhe pasurinė e Kosovės; njė monopol mbi jetėn time dhe tėnden, i dashur lexues, ashtu siē kishte dikur Zoti i tyre, Faraon Enversi. 
  
Kėto janė fakte, dhe “Njohuria e fakteve rezulton  njohurinė e teorive.”, thotė njė nga katėr principet e filozofisė pluraliste tė William James. Sa pėr plotėsim, principi tjetėr i tij thotė: Tė diturit e Fakteve pėrcakton njohurinė e Vlerave. Nė njė vend ku vritet Xhemajl Mustafa, ku as poet, as shkencėtar, as motėr e nderit, nuk guxon tė flasė lirshėm, aty padyshim ka zjarre tė fshehta e tė helmėta, defekte, shtypje vullnetesh; pėr njė shoqėri tė dalė nga njė periudhė e gjatė gjenocidi serb, dukuri kėto shkatrrimtare. Mė tragjikja e kėtij realiteti ėshtė nėnēmimi qė i bėhet popullit, jo vetėm dėshirave dhe disponimit tė tij, por thjeshtė ekzistencės sė tij, duke mos ia pranuar votėn, vullnetin e tij jetik.
 
Tė marrim shembull, sė bashku, se ē’na ka shkruar I. Syla dhe si e interpreton ai realitetin e tij.
Nė shkrimin e tij, jo edhe aq tė gjatė sa tė mund tė mėsojmė mė shumė nga lėmshi shpirtėror momental qė e mundon, por me besnikėri te papagallte, ai sjellepėshtjellet nė tė njejtėn mjegull dhe nėpėr tė njejtat gjykime, qė e gjithė kasta e tij i ēesin pėrhundė e pėrgojė, pėr gėrdi, dhe jep kėshtu njė mozaik tė dhembshėm nė ē’greminė urrejtjeje janė katandisur bashkmendimtarėt dhe urdhėrdhėnėsit e tij. I Sylsi mė kujton Fetonin mitik, atė djaloshin, i cili urishėm iu lėshua qiellit me karrocėn dhe kuajtė e babait, duke dashur tė dėshmojė se di tė ngas atė, por duke mos zotėruar mjeshtri tė tillė, gremiset nė qiellin e pafund, duke shkaktuar dėme e zjarre e derte njėkohėsisht. I. Syla, siē themi ne nė Drenicė, e hap kosėn mė shumė se ē’ia mban dora dhe vetėm njė punė e bėn me suverenitet: shpifjen si gratė e kėqija.
 
Shikoje njėherė: i bren nė shpirt pse Lidhja Demokratike e Kosovės nuk mban Kuvendin e saj tė pėrgjithshėm dhe merr guxim tė diskutojė pėr njė punė qe, thjeshtė, as ka tė bėj me tė dhe as ėshtė kompetent tė diskutojė rreth saj. Tevona, i takon LDK-sė tė vendosi kur do tė mbajė kuvendet e saja. Pėr Sylėn me rėndėsi ėshtė t’i fryjė syrlės sė akuzave, shpifjeve, jo se e mundon atė vajtja e punėve brenda partisė sonė. Ėshtė mentaliteti i tij prej mediokri, qė pavetdijshėm pasqyron uritė e brendshme dhe tė fshehta me gjuhėn e tij gjithė panikė, ai pra, i mėsuar tė funksionojė debatik-isht, kėrkon, duke futur hundėt se ku jo, qė tė mbahen kuvende. Kuvendet, mbledhjet, ato janė orgjitė e tyre komuniste, ku me grushtat e ngritur para idhujve imagjinativė, tė gjithė, edhe Syla ynė i vogėlth, aktrojnė Che Guevara-t. Zhurma ėshtė nėna e papunėtorėve, injorantėve, festaxhinjve. 
   
LDK ėshtė parti e punėve tė mėdha, qetėsisė dhe harmonisė sonė kombėtare, ėshtė manifestimi mė besnik i Lidhjes sė Prizrenit dhe program i Pavarėsisė. Ėshtė ajo, LDK-ja, dhe prijėsi i saj dhe i popullit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, qė me vite tė tėra, me njė besnikėri prej fanatikėsh, bėnė politikėn pėr Protektorat Ndėrkombėtar dhe me tė politikėn e Pavarėsisė. Janė aktivistėt kėsaj partie qė janė flijuar me gjithė ē‘kanė pasur dhe po flijohen ende, vetėm e vetėm qė tė ndėrtohet njė Atdhe, njė Shtet, -Republika e Kosovės. Dhe, qė tė dijnė djemtė e syloviqe, LDK-ja ka vetėm njė fytyrė – Agorin e shenjtė tė Pavarsisė sė Kosovės, pėr tė cilėn do tė punojmė ditė e natė. Nėse kėtė agor Pavarėsie populli i Kosovės e sheh nė personalitetin e presidentit Rugova, i mbetet Sylės dhe Sylosėve tjerė tė vuajnė e tė shajnė e tė byrytėn sa tė donė.
 
Tė flasėsh pėr Dr. Ibrahim Rugovėn do tė thotė tė flasėsh pėr njė Pejngamer, pėr njė Profet, i cili Kosovės i ka bėrė shumė miq, nė gjithė botėn, e kjo, bota, ėshtė shumė mė e madhe se Drenica jonė, e imja dhe jotja, Ismail Sylė. Bota, por ti s’e ke parė botėn dhe mund tė mendosh se po tė tregoj pėrralla pėr Guliverin o romanet e Jules Verne-it, ajo pra, ėshtė shumė e ftohtė dhe shumė pak mike e jona, tė gjithė konstalacionet politike dhe ekonomike, janė nė favor tė shteteve jomike tė shqiptarėve. Shete kėto, qė shumė moti, jo si Enver Hoxha, janė hapur dhe kanė fituar ndikim nė botė, shih Greqinė, miken e Tiranės sate. Tė arrish tė pėrhapėsh tė vėrtetėn tėnde nėpėr njė botė tė tillė kaq keq tė disponuar kundėr teje dhe ideologjisė izolacioniste tė, Sylė, shtetit tėnd amė dhe revolucioneve tė tija tė vonuara e gjithė thika e presha nė duar e ...; nė njė realitet tė tillė pra, ėshtė mjeshtri tė dish t’i imponohesh kėsaj bote me vlerat dhe rėndėsinė tėnde. Dhe kjo botė, e tėra e krishterė, ishte qė erdhi dhe na shpėtoi; tė njejtit miq qė i kanė premtuar me vite Dr. Ibrahim Rugovės dhe pėrmes tij ne tė gjithėve, edhe ty.
 
Lufta heroike e Luftėtarėve tė Lirisė, e UĒK-sė, ėshtė materializimi mė besnik, mė i shenjtė, i politikės qė ka udhėhequr LDK-ja, njerėzit e saj, ekspertėt, ushtarakėt, por edhe partitė tjera. Tragjike nė ēėshtjen e Luftės dhe Lirisė ėshtė apetiti i sėmurė i njerėzve pėr t’i mohuar meritat, jetat dhe gjakun e tė tjerėve. Vetėm se ta dish, Luftėtarėt e Lirisė nuk mund t’i mbyllėsh, t’i rradhisish si fjalėt tua (tė pamatura) nėpėr faqet fatkėqija tė Agjensisė sate; ata, heronjtė e mi, janė kudo, tė vdekur dhe tė gjallė, dhe mbi tė gjitha flasin, dėshmojnė, dhe as unė as ti s’i politizojmė dot, s’ua degjenerojmė idealet. 
  
Heronjtė e vėrtetė sot janė njerėzit mė tė qetė dhe mė punėtorė tė Kosovės, se e dinė misionin e tyre faqebardhė, kontributin qė kanė dhėnė. Ata janė idhujt e mi, pėrkushtimi im. Asnjeri nuk ka mohuar heroizmine tyre pėr Kosovėn, pėrkundrazi je ti qė po mohon meritat e tyre, e brigadave tė tėra, e mijėra djemėve tė rinj, qė kanė qenė tė rradhitur nėn komandėn e Kolonel Tahir Zemajt. Unė e di ku kam qenė mė 1998, kur aeroplanėt ushtarakė serbė bombardonin ushtarėt e prirė nga Koloneli i nderuar Tahir Zemaj, por kujtohu ku ke qenė ti, kur ky njeri, gjithė gjenialitet prej ushtaraku bėnte betejat mė tė lavdishme kundėr okupatorit serb. Ky njeri, tė cilit ti me njė gjuhė prej qeni i ndėrsehesh, ėshtė hero i mirfilltė, patriot, qė ka luftuar pėr ty, pėr fėmijėt e tu dhe fėmijėt e mi.
 
Nga ē’iluzion zbret ti, kush tė ka dehur me gjithė kėtė mėri, unė mund ta marri me mend; njė gjė veēse e di: ti je i palumtur dhe ti gėnjen dhe ti ke kompleks kanceroz inferioriteti. Duke qenė se je munduar tė shkruash poezi, por s’tė kanė bėrė punė; je munduar tė bėsh politikė, por s’tė ka pyetur kush, shkencės s’i ke qenė i zoti, kėshtu, nė njė gjendje tė tillė, i pomposur deri nė plasje me ideologji rurale-komuniste dhe me mentalitetin e provincės sė prapambetur, s’tė ka mbetur tjetėr veē tė aktrosh Bernard Gui-n. (nėse e ke lexuar Il nome della Rosa).
 
Rreth 35 njerėz tė afėrm e mė tė afėrm mė janė vrarė nė Drenicė, dajat sidomos, (janė Gllarevė tė Verbofcit). Atyre, kudo qė tė jenė, dhe mua pa dyshim, na vie tė vjellė nga fjalori yt prej serbi, qė ti ke pėrdorur kundėr kėtyre tre burrave qė i ke shenjuar. Gjuha jote linēuese i ngjanė thimthit serb, qė helmon rėnd. Por, mė shumė se helm, ti je duke bėrė thirrje pėr vrasje, o i mjerė. Sikur s’na paskan vrarė mjaftė tė tjerėt, qė tani tė bėhemi vetė lubi dhe t’i pijmė gjakun shoqi shoqit. Tė kesh turp tė pėrmendėsh Kavafisin, ti me kėtė gjuhė kaq filistroze do tė ishe edhe mes barbarėsh barbar.
 
Por ti ke frikė, unė e di, ti ke frikė. Mos u friko, jo Tahir Zemaj, por populli ty dhe atyre si ti do t’u japi vulėn e amshueshme, megjithqė do ta shani prapė tė shkretin popull dhe do t’ia bėni haram ato qė i paskėshkeni bėrė pėr tė.
 
 
I dashur lexues,
 
ėshtė vėshtirė tė shkruash pėr harbut e harbutėri, aq mė parė nė njė kohė, kur edhe unė edhe ti, kemi aq shumė obligime, aq shumė punė mė tė menēura, mė tė frytėshme. Po ja qė, njeriu duhet tė bėj dert herė herė edhe frikėn e njė tjetri, panikėn dhe histerinė e shpėrfaqur nė faqet e agjencisė sė tij tė lajmeve. S’ėshtė ēudi qė Tahir Zemaj tė marri konturat e mullirit me erė dhe Ismail Syla t’i reshet atij bash si Don Kishoti.
 
Edhe diēka, Sylth: Tahir Zemaj nuk ėshtė anėtar i partisė sonė, LDK-sė.
Rroftė Ibrahim Rugova, Zoti e bekoftė!

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.