Himni i Kosovės
23/12/2002 - Trepēa.net

Rugova: Kjo shtėpi sot edhe formalisht po hyn nė historinė e Kosovės pėr ta ruajtur kujtesėn historike


   

Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova me njė solemnitet rasti pėruroi sot nė Prishtinė Shtėpinė e Pavarėsisė sė Kosovės, nė 13-vjetorin e themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.

Fjala ėshtė pėr selinė e dikurshme tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, e cila pėr njė dekadė u bė vatėr e tė gjitha aktiviteteve tė njė lėvizjeje tė gjerė politike me synim tė qartė qė Kosovėn ta shpiejė drejt pavarėsisė.

 
Pikėrisht nė orėn 12.00, para saj ishin tubuar me qindra qytetarė, aktivistė, politikė, zyrtarė tė lartė qendrorė e komunalė pėr marrė pjesė nė pėrurimin e Shtėpisė sė Pavarėsisė.

  
Pas ekzekutimit tė kėngės "Kur ka ra kushtrimi n'Kosovė", tė cilėn Presidenti i Kosovės e ka propozuar pėr himn tė ardhshėm tė Kosovės, para tė pranishmėve foli Presidenti Rugova.

"E kemi organizuar sot kėtė ceremoni tė pėrurimit 'pa ftesa' ashtu siē u tubuam para 13 vjetėsh, pa ftesa pra, pėr tė themeluar LDK-nė", tha nė fillim tė fjalės sė tij Presidenti Rugova dhe theksoi:
 
"Sot po bėjmė pėrurimin e 'Shtėpisė sė Pavarėsisė sė Kosovės'. Kėtė akt solemn po bėjmė nė ditėn e themelimit tė LDK-sė, mė 23 dhjetor, pra nė 13-vjetorin e jetės sė saj. E bėjmė kėtė akt solem nė 13 vjetorin ethemelimit tė LDK-sė, sepse LDK-ja ishte qė nga fillimi themeli dhe bėrthama e institucioneve tė Kosovės".

Nė vazhdim Presidenti Rugova tha se menjėherė pas themelimit tė LDK-sė dhe institucioneve tė tjera u morėn vendime tė mėdha nė kėtė shtėpi, dhe kjo shtėpi ėshtė - shtėpi e Pavarėsisė, shtėpi e lirisė, shtėpi e demokracisė, shtėpi e rezistencės sė gjithanshme tė popullit tė Kosovės.
 
   
Pasi pėrkujtoi se nė fillim ishte seli e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, e cila po ashtu ishte ndėr bėrthamat e para tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė popullit tė Kosovės, Dr.Rugova tha se nė kėtė shtėpi u shtyp dhe u pėrkrah Deklarata e Pavarėsisė sė Kosovės, Kushtetuta e Republikės dhe u organizua Referendumi pėr Pavarėsinė e Kosovės mė 1991.
 
Pastaj u nxor dokumenti i tri opcioneve nga tė gjitha partitė politike tė trojeve shqipare, u organizuan zgjedhjet e para parlamanetare - presidenciale mė 1992 dhe akete e tjera.
 
Pasi i pėrmendi vetėm disa veprime e akte madhore, Presidenti Rugova tha se kėtu u themelua edhe Qeveria e Republikes sė Kosovės qė veproi me ministritė e veta, siē ishin Ministria e Arsimit, e Shėndetėsisė dhe kėtu pėrmes kėshillave tė arsimit e tė shėndetėsisė, pastaj tė financave, Ministria e Mbrotjes, ajo e Punėve tė Brendshme dhe po ashtu mė 1998 u mbajtėn pėrsėri zgjedhjet e dyta nacionale dhe pėrfaqėsuesit politikė tė UĒK-sė kanė mbajtur kėtu konferencat pėr shtyp, pra zėdhėnėsi i veprimeve tė tyre nė terren.

"Pėr dhjetė vjet, kjo shtėpi ishte shtėpi e tė gjitha institucioneve tė Kosovės, e shoqėrsiė civile tė tė gjitha grupeve, e partive politike, ishte shtėpi e popullit tė Kosovės, sepse nėpėr tė kaluan me mijėra qytetarė tė Kosovės pėr t'i plotėsuar nevojat e jetės sė pėrditshme dhe pėr tė marrė pjesėn e aktet madhore me rėndėsi kombėtare pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės", theksoi Dr.Rugova dhe shtoi se kjo shtėpi u bė forca gravituese e popullit tė Kosovės pėr liri, pavarėsi dhe demokraci.
 
"Ishte kjo shtėpi shtetėrore e Kosovės, po ashtu ishte shtėpi pėrfaqėsuese e Kosovės dhe e interesave tė saj, sepse nėpėr tė kanė kaluar me qindra diplomatė, kongresmenė, senatorė e deputetė amerikane, evropianė dhe tė shumė vendeve tė tjera", tha Dr. Rugoiva dhe vlerėsoi se edhe nga bota u bė shtėpi e nderuar nga tė gjithė.

"Pėrurimi i kėsaj shtėpie ėshtė shenjė e progresit tė Kosovės sė lirė qe tre vjet e gjysme nė liri, dhe njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės do tė ishte vazhdim i kėsaj shtėpie", tha Presidenti i Kosovės dhe bėri tė ditur se me njė vendim tė veēantė e ka shpallur "Shtėpi tė Pavarėsisė sė Kosovės", e cila do tė ketė edhe objekte pėrcjellėse si tėrėsi e kompleksit tė pavarėsisė qė do ta ndėrtohet nė tė ardhmen. Me kėtė rasti poashtui bėri tė ditur se pėr Shoqatėn e Shkrimtarėve do tė gjendet zgjidhje aftagjate dhe shkrimtarėt do tė kenė njė objekt tė vetin ku do tė veprojnė.

Kjo shtėpi, do tė hapet pėr publik mė 2 korrik 2003, pasi tė kenė pėrfunduar tė gjitha punimet dhe tė jetė kompletuar.

"Sot kjo shtėpi e rindėrtuar ėshtė bėrė sikur shumė shtėpi tė rindėrtuara tė Kosovės. Kjo shtėpi sot edhe formalisht po hyn nė historinė e Kosovės si shtėpi e ndritur, e cila do ta ruajė kujtesėn historike qė tė na japė shtytje pėr tė ardhmen", tha Rugova, duke pėrkujtuar me pietet tė lartė tė gjithė qė nuk janė mė me ne si profesor Agani, Enver Maloku, Xhemail Mustafa, Shaban Manaj, Ismet Rraci, Smajl Hajdaraj, Ukė Bytyēi dhe tė tjerėt qė kanė rėnė nė fushat e luftės.

"Mund tė themi se pas Shtėpisė sė Lidhjes sė Prizrenit, qė ishte shtėpi e lidhjes sė gjithė shqiptarėve, sot nė kryeqytetin e Kosovės po e pėrurojmė 'Shtėpinė e Pavarėsisė', qė do tė jetė shtėpi e lirisė, e pavarėsisė, e popullit tė Kosovės", tha z.Rugova, i cili nga ky solemnitet pėrshėndeti UNMIK-un, KFOR-in, OSBE-nė, pastaj Presidentin Bush, Kryeministrin Bler, Presidentin Shirak, Kancelarin Shrėder dhe Kryeministrin Berluskoni dhe nė mėnyrė tė veēantė Atin e Shenjtė, Papa Gjon Palin II, qė gjithmonė pėrkujdeset pėr Kosovėn.

Duke e pėrmbyllur fjalėn e tij Presidenti Rugova tha: "Me fat Krishtėlindjet dhe Viti i Ri, me fat "Shtėpia e Pavarėsisė" sė Kosovės. Zoti e bekoftė Kosovėn!"

 

Copyright©2000-2002 Trepca.net - Tė drejtat e rezervuara.