23/12/2002 - Trepēa.net

     Lajme, 23.12.2002


Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova bėn pėrurimin e Shtėpisė sė Pavarėsisė sė Kosovės

  • Buxheti i konsolideruar i Kosovės pėr vitin 2003 do tė jetė 489 milionė e 100 mijė euro.

  • Emėrimi i presidentit Rugova, Senator Nderi i Parlamentit Evropian i ka gėzuar pa masė mėrgimtarėt shqiptarė

  • Kryetari i BI tė Kosovės Dr.Rexhep Boja ka vizituar KK tė Prishtinės

  • Patrik Mur: Serbia e humbi luftėn dhe bashkė me tė humbi ēdo tė drejtė pėr t'u marrė me Kosovėn

  • Tė rinjtė e trojeve shqiptare bėnė thirrje pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės

  • Florian Miftari e Elvira Dushku u zgjodhėn basketbollistė tė vitit 2002

  • Selman Berisha futbollisti mė i mirė i vitit 2002 nė Kosovė

  • Batiq: "Definimi i pėrherėshėm i statusit tė Kosovės nuk varet ekskluzivisht nga vullneti ynė"

  • Svillanoviq: Pėrgjegjėsia pėr Ballkanin, por edhe pėr Kosovėn, gjithnjė e mė shumė po kalon tek BE-ja

  • AAK miraton deklaratėn pėr shtetin e pavarur tė Kosovės

  • Alfred Moisiu: I vetmi mik qė kemi janė SHBA-tė

  • Shqipėria e Maqedonia u dakorduan pėr tekstin e memorandumit pėr mirėkuptim

  • Dėshtojnė zgjedhjet nė Mal tė Zi

  • Briegel trajner i ri Kombėtares sė Shqipėrisė

  • Gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Afganistan ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe njė militant i Al Kaidės

  • Ish-komandanti i Kmerėve tė kuq, Sam Bit, ėshtė dėnuar nga njė gjykatė e Pnom Penit me burg tė pėrjetshėm

  • Policia indoneziane ka shpallur emrat edhe tė gjashtė tė dyshimtėve nė lidhje me sulmin nė Bali

  • Iraku nuk ka kundėr nėse CIA dėrgon agjentė tė saj

  • Kabineti palestinez ka shtyrė zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare

  • Fqinjėt e Afganistanit nuk tė ndėrhyjnė kurrė mė nė punėt e brendshme tė Afganistanit

  • Ushtria amerikane ka filluar nė Kuvajt manovrat mė tė mėdha ushtarake

  • Nė Kabul kanė mbėrritur ekspertė gjermanė pėr tė hetuar shkakun e aksidentit tė helikopterit

  • Opozita gjermane ngul kėmbė pėr ligjin e emigrimit


 
Presidenti Rugova bėn pėrurimin e Shtėpisė sė Pavarėsisė sė Kosovės
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, do tė bėjė sot nė Prishtinė pėrurimin e "Shtėpisė sė Pavarėsisė" sė Kosovės, ku mė parė ishte selia e Shoqatės sė Shkrimtarėve dhe tė institucioneve tė Kosovės nė vitet e nėntėdhjeta. Ky pėrurim bėhet pikėrisht nė 23 dhjetor, nė 13-vjetorin e themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK).

Nė natėn e parė tė sulmeve tė NATO-s mė 24 mars 1999 forcat serbe ia vunė zjarrit kėsaj selie, duke e djegur tėrėsisht.

Nė kėtė shtėpizė tė vogėl pėr afro dhjetė u zhvillua njė aktivitet i dendur politik, jo vetėm i LDK-sė por u zhvilluan edhe shumė veprimtari tė tjera nga mė tė ndryshmet.
 

 
Buxheti i konsolideruar i Kosovės pėr vitin 2003 do tė jetė 489 milionė e 100 mijė euro.
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Sot po i vazhdon punimet seanca e Kuvendit tė Kosovės, ku nė rend dite ėshtė buxheti i propozuar i Kosovės pėr vitin 2003. Ekspozenė pėr propjektbuxhetin pėr vitin e ardhshėm e paraqiti Ali Sadria, ministėr i ekonomisė dhe i financave.
 
Ministri Sadria foli gjerėsisht pėr projektbuxhetin e vitit tė ardhshėm duke shpjeguar edhe elementet e shumta nga tė cilat pėrbėhet ai. Mes tjerash ministri Sadria tha se shkalla e papunėsisė nė Kosovė ėshtė 47 pėr qind, por sipas vlerėsimeve tė ndryshme kjo shkallė arrin edhe deri nė 60 deri mė 70 pėr qind. Ai vlerėsoi se ekonomia e Kosovės sivjet ka shėnuar rritje reale nė krahasim me njė vit mė parė.

Z.Sadria dhe sqarime tė hollėsime edhe sa i pėrket formimit tė buxhetit tė konsoliduar tė Kosovės nga taksat, tatimet, akcizat dhe tė hyrat e ndrshme qė e formojnė atė. Sipas tij shpenzuesit mė tė mėdhenj tė buzhetit janė mirėqenia sociale, arsimi, shėndetėsia etj.

Ministri Sadria tha se totali i buxhetit tė konsolideruar tė Kosovės pėr vitin 2003 do tė jetė 489 milionė e 100 mijė euro.
 

 
Emėrimi i presidentit Rugova, Senator Nderi i Parlamentit Evropian i ka gėzuar pa masė mėrgimtarėt shqiptarė
 
Bruksel, 23 dhjetor 2002 - Emėrimi i presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, Senator Nderi i Parlamentit Evropian i ka gėzuar pa masė mėrgimtarėt shqiptarė, anėtarėt dhe simpatizantėt e shumtė tė LDK-sė nė shtetet e Beneluksit, si dhe miqtė e njohur tė Kosovės nė kryeqytetin e Bashkimit Evropian, thuhet nė njė kumtesė tė Degės sė LDK-sė pėr shtetet e Beneluksit.

Titullin Senator Nderi e ndajnė personalitetet e rangut tė lartė siē janė Otto fon Habsburg, deputet nė disa mandate nė Parlamentin Evropian, pėrfaqėsues i njė prej familjeve mė tė mėdha aristokratike tė botės, Leo Tindemans, ministėr dhe ish-kryeministėr i Mbretėrisė sė Belgjikės, etj.

Si njeri nga personalitet mė tė shquara nė Evropėn Juglindore, presidenti Ibrahim Rugova, gjatė dhjetė viteve tė fundit, ėshtė nderuar me shumė tituj tė lartė, siē ėshtė Ēmimi Sakharov i Parlamentit Evropian, doctor Honoris Causa nė Sorbonė tė Parisit, qytetar nderi i shumė qyteteve evropiane, si dhe ka qenė pėr disa vite nė rrethin e ngusht tė kandidatėve pėr Ēmimin Nobel pėr Paqe.

"Bota perėndimore euro-atlantike, pėr ēdo ditė e mė shumė ėshtė duke e njohur e vlerėsuar lartė Presidentin Rugova, vizionin e tij paqėsor pėr rregullimin e marrėdhėnieve nė mes popujve dhe kontributin e tij tė madh pėr demokratizimin e Kosovės, stabilitetin e Evropės juglindore dhe integrimin e saj nė Bashkimin Evropian.

Nė kėtė ndėrrim motesh, Presidentit Rugova i urojmė titullin Senator
 
Nderi dhe dėshirojmė shėndet e suksese, nė udhėheqjen pėr shumė vite tė shtetit tė Kosovės", theksohet nė kėtė kumtesė tė Degės sė LDK-sė nė Bruksel.
 

  
Kryetari i BI tė Kosovės Dr.Rexhep Boja ka vizituar KK tė Prishtinės
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Pėr njė vizitė pune sot nė Kuvendin Komunal tė Prishtinės ka qėndruar kryetari i Basjkėsisė Islame tė Kosovės Dr.Rexhep Boja me bashkepunėtorė.
 
Me kėtė rast ai ėshtė pritur nga kryetari i KK te Prtishtinės z.Ismet Beqiri, i cili zotin Boja e ka falenderuar pėr vizitėn dhe e ka siguruar atė se institucioni tė cilit ai i prin do tė jetė ēdo herė i gatshėm pėr bashkėpunim nė mėnyrė qė Prishtina t`i tejkalojė mė lehtė dhe shpejt problemet qė ka nė fusha tė ndryshme dhe i ka ofruar pėrkrahjen edhe nė tė ardhmen.

Pasi uroi z.Beqiri pėr zgjedhjen e tij kryetar i kryeqytetit, z.Boja tha se ndjek me vėmendje zhvillimet nė komunė dhe ai bashkė me institucionin qė drejton janė tė interesuar qė Prishtina tė ecė drejt zhvillimit dhe prosperitetit tė pėrgjithshėm.

Boja pėrmendi edhe bashkėpunimin e mirė qė ka BI-ja me besimtarėt tanė katolikė nė Kosovė dhe nė kėtė plan, tha ai, nuk ka paragjykime, sepse i takojmė kėtij kombi dhe kėtij vendi. Z.Boja me kėtė rast falėnderoi KFOR-in pėr vizitat qė ia ka bėrė shumė herė BI-sė.

 
Patrik Mur: Serbia e humbi luftėn dhe bashkė me tė humbi ēdo tė drejtė pėr t'u marrė me Kosovėn
 
Pragė, 23 dhjetor 2002 - "Serbia e ka humbur luftėn dhe nuk ka mė as tė drejtė ligjore, as tė drejtė morale, tė ndėrhyjė nė Kosovė dhe kjo tashmė ėshtė ēėshtje vetėm midis kosovarėve dhe komunitetit ndėrkombėtar", thotė analisti i radios "Evropa e lirė" Patrik Mur.
 
Duke komentuar zėrat qė pohopjnė nė mėnyrė tė pėrsėritur se Beogradit duhet t'i jepet njė farė roli, dialogu, bashkėkoordinim, tė paktėn pėr tė evituar qė serbėt nė Mitrovicė dhe nė enklavat e tjera tė kenė shumė frikė dhe pasiguri, analsiti Mur tha se "gjėja mė e mirė pėr pakicėn serbe nė Kosovė dhe pėr njerėzit nė Serbi, ėshtė qė problemet reale tė tė cilėve janė varfėria, krimi dhe mungesa e stabilitetit politik, dhe jo ēėshtjet irredentiste, gjėja mė e mirė pėr tė gjithė tė interesuarit ėshtė qė tė bėhet e qartė se nuk ka mė lidhje mes Serbisė dhe Kosovės, se Kosova administrohet nga njerėzit e vet, dhe nga ndėrkombėtarėt, ndėrsa Serbia tė trajtoi problemet e veta tė brendshme".

Mė tutje analisti Mur thekson se askush nuk i tregoi Gjermanisė perėndimore pas krijimit tė saj nė vitin 1949 se duhet tė luajė njė rol pėr minoritetet gjermane nė Evropėn Lindore dhe se e njėjta gjė vlen edhe kėtu.
 
Serbia e humbi luftėn dhe bashkė me tė humbi ēdo tė drejtė pėr t'u marrė me Kosovėn dhe tani kjo ėshtė ēėshtje qė u pėrket vetėm njerėzve qė banojnė nė Kosovė dhe komunitetit ndėrkombėtar. Serbia ka probleme tė tjera me tė cilat duhet tė merret, tha mes tjerash analisti i "Evropės sė lirė".
 

 
Tė rinjtė e trojeve shqiptare bėnė thirrje pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Me aprovimin e njė deklarate tė pėrbashkėt, dje nė Prishtinė i pėrundoi punimet Konferenca dyditore e organizatave rinore nga tė gjitha trojet shqiptare me temėn "Tė rinjtė - njė shans mė shumė pėr integrime".
 
Pjesėmarrėsit e Konferencės u kanė bėrė thirrje faktorėve ndėrkombėtarė-Shteteve tė Bashkuara, Bashkimit Evropian dhe Kombeve tė Bashkuara qė formalisht tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

Nė kėtė deklaratė tė rinjtė nga tė gjitha rajonet ku jetojnė shqiptarėt vlerėsojnė se kjo ėshtė zgjidhja e vetme me tė cilėn do tė sigurohej stabiliteti i Kosovės dhe mundėsi mė tė mėdha pėr integrim nė Evropė.
 

 
Florian Miftari e Elvira Dushku u zgjodhėn basketbollistė tė vitit 2002
 
   
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Dje Federata e Basketbollit tė Kosovės (FBK) bėri shpalljen e mė tė mirėve pėr vitin 2002. Zgjedhjen e mė tė mirėve edhe kėsaj here FBK ia kishte besuar Shoqatės sė Gazetarėve Sportivė tė Kosovės (SHGSK). Komisioni pėrkatės i SHGSK –sė pėr basketbollist mė tė mirė pėr vitin 2002 shpalli lojtarin e MEB Prishtinės dhe anėtar i Pėrfaqėsueses sė Kosovės, Florian Miftarin.

Dhjetė basketbollistėt mė tė mirė pėr vitin 2002 janė (radhitja sipas alfabetit): Agron Berisha (Ylli), Artan Kurti (Bashkimi), Artan Mehmeti (Trepēa), Besim Braha (Trepēa), Edmond Azemi (MEB Prishtina), Edis Kuraja (MEB Prishtina), Edin Ashimi (Mabetex), Florent Lila (Excluzive) dhe Valdet Grapci (Dukagjini).
 
Ndėrkaq nė kokurrencėn e femrave basketbolliste mė e mirė e vitit 2002 u shpall Elvira Dushku e Universitetit tė Prishtinės. Pas saj e radhiten Ardiana Kursani (Gjakova), Dafina Krasniqi (Bashkimi), Djellza Shaqiri (Universiteti), Doruntinė Vuniqi (Universiteti), Elma Kabashi (Trepēa), Erlinda Musliu (Bashkimi), Kimete Haliti (Kastrioti), Teuta Abdullahu (Universiteti) dhe Vlora Braha (Universiteti).

Epiteti i basketbollistit mė tė mirė shqiptar pėr vitin 2002 i takoi Aleksandėr Damo, basketbollist i Dukagjinit tė Pejės, ndėrkaq basketbollist mė i mirė i huaj nė Kosovės u zgjodh Marin Pėrskallo lojtar i MEB Prishtinės. Skuadra mė e mirė u zgjodh MEB Prishtina kurse nė konkurrencėn e femrave kėtė epitet e fitoi Universiteti.
 
Skuadra mė korrekte u zgjodhė Exklusive nga Prishtina. Trajneri mė mirė i vitit ishte Aleksandar Perinēiq ish-trajner i KB Prishtina, ndėrkaq trajner mė i suksesshėm dr. Masar Nixha i Dritės, nė konkurrencėn e femrave si trajner mė i mirė u zgjodh Shkėlzen Fetiu (Universiteti). Gjyqtarė mė tė mirė u shpallėn Mehdi Gashi nga Prishtina dhe Hajredin Zeka nga Peja.
 

 
Selman Berisha futbollisti mė i mirė i vitit 2002 nė Kosovė
 
  
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Tė shtunėn pasdite Federata e Futbollit tė Kosovės, bėri shpalljen e laueratėve mė tė mirė tė vitit 2002. Nė kėtė ceremoni solemne, morėn pjesė shumė sportist, punėtorė sportiv dhe mysafirė tė shumtė nga lėmi tė ndryshme.
 
Mysafirėve, me njė fjalė pėrshendetėse, por edhe pėr tė arriturat e kėsaj federate gjatė periudhės njėvjeēare iu foli kryetari i FFK-sė, Sabri Hashani.

Nė bazė tė vlerėsimeve tė kryetrajnerėve, epiteti i mė tė mirit pėr vitin 2002 nė futbollin kosovar i takoi futbollistit tė Dritės sė Gjilanit, Selman Berishės, i cili tuboi 71 pikė, ai gjatė periudhės njėvjeēare realizoi 22 gola (15 gola nė stinorin vjeshtor tė edicionit 2002/2003).
 
Pas tij u radhitėn dy futbollistė tė Flamurtarit, Pėrparim Hasani me 66 pikė dhe Ismet Munishi me 53 pikė. Ndėr tė shpėrblyerit nga FFK-ja ishin edhe:
 
Beqir Aliu - punėtor sportiv i vitit, Vehbi Brahimi si gjyqtari mė i mirė i vitit 2002, trajneri mė i mirė i vitit u shpall Bylbyl Sokoli. Ndėrkaq klubi mė i suksesshėm i vitit 2002, u shpall KF “Besiana”.
 
Manifestimi kishte edhe njė paqartėsi qė ka tė bėjė me krytrajnerin e Dritės Selami Osmanit, i cili ishte nė listėn e tė shpėrblyerve, por qė ai nuk u ftua tė marrė shpėrblimin qė shkaktoi huti nė mesin e tė pranishmė.

Laueratėt e vitit 2002 nė futboll janė:
 
1. Selman Berisha (Drita)             71 pikė
2. Pėrparim Hasani (Flamurtari)    66
3. Ismet Munishi (Flamurtari)        53
4. Ndrec Komani (Besiana)           50
5. Xhevdet Llumnica (Prishtina)     44
6. Kushtrim Munishi (Besiana)      43
6. Uliks Emra (Prishtina)              43
8. Krenar Voksh (Besa)                27
9. Admir Pruthi (Vėllaznimi)          26
10.Milaim Humolli (Prishtina)        22 pikė
 

 
Batiq: "Definimi i pėrherėshėm i statusit tė Kosovės nuk varet ekskluzivisht nga vullneti ynė"
 
Beograd, 23 dhjetor 2002 - Ministri i Drejtėsisė i Serbisė, Vladan Batiq thotė se definimi i statusit tė Kosovės do tė jetė pika mė e ndėrlikuar nė kushtetutėn e ardhshme tė Serbisė, mbase ėshtė e qartė, siē ka theksuar se "definimi i pėrherėshėm i statusit tė Kosovės nuk varet ekskluzivisht nga vullneti ynė".

Nė njė intervistė pėr njė televizion lokal, Batiq ka thėnė se "Komisioni kushtetues duhet tė arrijė koncenzus pėr ate ēėshtje".
 

 
Svillanoviq: Pėrgjegjėsia pėr Ballkanin, por edhe pėr Kosovėn, gjithnjė e mė shumė po kalon tek BE-ja
 
Zveēan, 23 dhjetor 2002 - Ministri i Jashtėm jugosllav, Goran Svilanoviq ka vlerėsuar se "pėrgjegjėsia pėr mbarė Ballkanin, pra edhe pėr Kosovėn, nė esencė gjithnjė e mė shumė po kalon tek Bashkimi Evropian nga gjithė faktorėt tjerė tė angazhuar dhe eksponuar mė shumė deri tash".

Nė intervistėn pėr njė stacion televiziv serb tė Kosovės, Svilanoviq nuk ka pėrmendur faktorėt nė fjalė, por ka thėnė se nuk ėshtė i sigurtė nėse opionioni ėshtė i vetėdijshėm se "qendra e vėrtetė e vendosjes ėshtė Brukseli".
 

 
AAK miraton deklaratėn pėr shtetin e pavarur tė Kosovės
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2002 - Kėshilli Kombėtar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, si organi mė i lartė i kėsaj partie, nė njė mbledhje tė sė shtunės ka diskutuar pėr zhvillimet e fundit politike nė Kosovė.

Kėshilli ka vlerėsuar se populli i Kosovės tashmė ėshtė i pėrgatitur qė tė udhėheq me veten dhe Kosovėn.

Kėshilli Kombėtar i AAK-sė ka miratuar edhe njė deklaratė tė emėruar si deklarata pėr shtetin e pavarur tė Kosovės, pėrmes sė cilės sovraniteti mbi Kosovėn i takon vetėm popullit tė Kosovės dhe askujt tjetėr.

Deklarata e AAK-sė pėr shtetin e pavarur tė Kosovės

- Sovraniteti mbi Kosovėn, jo vetėm de facto por edhe de jure i takon vetėm popullit tė Kosovės dhe askujt tjetėr i cili gėzon tė drejtėn e plotfuqishme pėr tė vendosur pėr fatin e vetė edhe pėr zgjedhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės;
 
AAK kėrkon nga Kuvendi i Kosovės, si kuvendi i parė i njohur ndėrkombėtarisht dhe si organi mė i lartė i pushtetit, miratimin e deklaratės pėr Pavarėsinė e Kosovės;
 
AAK fton tė gjitha forcat politike nė Kosovė, pavarėsisht nga dallimet politike, tė gjithė qytetarėt e Kosovės pavarėsiht nga pėrkatėsia e tyre politike, tė gjithė qytetarėt e Kosovės pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre etnike ose fetare tė angazhohen fuqimisht pėr jetėsimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės;
 
AAK i fton tė gjitha shtetet demokratike, e nė vecanti SHBA dhe shtetet e Bashkimit Evropian qė tė mbėshtesin e tė ndihmojnė popullin liridashės tė Kosovės nė krijimin dhe njohjen ndėrkombėtare tė shtetit tė Kosovės;
 
AAK i bėn thirrje KS tė OKB qė realitetin e ri tė krijuar nė Kosovė ta njehė si tė arritur tė pėrbashkėt tė popullit tė Kosovės dhe tė Bashkėsisė ndėrkombėtare dhe kėtė ta miratojė me njė rezolutė tė re pėr njohjen e sghtetit tė pavarur tė Kosovės.

Kryetari i Aleancės Ramush Haradinaj ndėrkaq, tha se Kosova ėshtė peng i statusit final pėr arsye se tė gjitha preokupimet tjera tė qytetarėve si zhvillimi ekonomik apo problemet sociale celėsin sipas tij e kanė tek zgjidhja e statusit final. Prandaj sipas tij Aleanca beson se edhe subjektet tjera do ta pėrkrahin njė nismė tė tillė.

"Kjo deklaratė nuk dallon nga orientimet programore tė cilėsdo parti politike nė Kosovė. Partitė mė tė mėdha politike kanė nė programin e vet pavarėsinė e Kosovės dhe janė deklaruar para qytetarėve e para instancave tė veta pėr pėrcaktimin pėr pavarėsi.
 

 
Alfred Moisiu: I vetmi mik qė kemi janė SHBA-tė
 
Tiranė, 23 dhjetor 2002 – Presidenti i Shqipėtrisė, Alfred Moisiu, duke folur pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės nė njė intervistė pėr gazetėn "Bota sot", ka theksuar se mendimet e veta i ka shprehur zyrtarisht e botėrisht nė takimet e ndryshme. Presidenti Moisiu thotė se Kosova ėshtė e lirė dhe kjo ėshtė shumė e rėndėsishme. Statusi i Kosovės duhet tė njihet sa mė parė. Sa mė shumė qė shtyhet dhe tė zvarritet, do tė krijonte rrezikshmėri pėr rajonin, thotė ai.

Z.Moisiu shprehet se Kosova duhet t'i ngrejė institucionet demokratike dhe ka shumė rėndėsi qė UNMIK-u, gradualisht, t'ua kalojė kompetencat e veta institucioneve tė Kosovės, qoftė nė shkallė lokale, qoftė nė shkallė tė pushtetit tė zgjedhur nė Kosovė. Nė vazhdim Presidenti Moisiu tha:

"Kėto i kam folur me sekretarin e pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan nė Nju-Jork dhe me personalitete tė ndryshme amerikane. Pata njė takim me ndihmės sekretarin e shtetit amerikan, me kryeministrin e Italisė Berluskonin, nė Vatikan, pra kudo qė me ka rėnė ēėshtja pėr t'u diskutuar. Kėto do t'i shtrojmė, sepse ėshtė nė interes jo vetėm tė shqiptarėve, por edhe nė interesė tė paqes nė Ballkan. Dhe nė shqiptarėt jemi faktorė shumė i rėndėsishėm, element i paqes nė Ballkan. Gjysma e shqiptarėve ėshtė jashtė shtetit shqiptar. Por ne tashti duhet t'i pranojmė kushtete e reja".

"Ne fatkeqėsisht nuk kemi pasur miq dhe i vetmi mik qė mund tė themi qė kemi, janė SHBA-tė", tha Moisiu. "Njė herė na shpėtoi qė Shqipėria tė copėtohej akoma mė shumė dhe herėn tjetėr nė Kosovė. Dhe sa herė qė takohemi me amerikanėt ne u themi se kemi njė shprehje: miku i mirė njihet nė ditė tė vėshtirė.
 
Pavarėsisht nga konjukturat e ndryshme qė ekzistojnė nė botė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Ballkanit, ne gjithmonė kemi qenė qė problemi i Kosovės duhet tė zgjidhet njė herė e mirė".

Nė pyetjen se a kishte ndonjė plan pėr tė vizituar Kosovėn, presidenti Moisiu tha se "s'kishte ndonjė plan konkret, por unė absolutisht nuk jam kundėr vizitės, qoftė ardhja e Rugovės kėtu, qoftė vajtja ime atje. Nuk ka arsye qė tė mos takohemi, jo vetėm qė nuk ka arsye, por ne duhet tė takohemi".

Ndėrkaq, duke iu pėrgjigjur njė pyetjeje lidhur me debatin qė ka filluar nė media pėrkitazi me flamurin, himnin dhe stemėn shtetėrore tė Kosovės, presidenti Moisiu u shpreh:

- Ky ėshtė njė problem qė i takon Kosovės qė ta zgjedhin, sepse pozicioni i Kosovės akoma nuk ėshtė caktuar. Normalisht do tė ishte sikur tė kishim njė shtet, njė komb, dhe ne jemi njė komb. Por, historia u tregua e padrejtė ndaj shqiptarėve, pavarėsisht nga pėrpjekjet qė kanė bėrė shqiptarėt, por edhe ne duhej ta mbronim veten, ta mbrojmė kombin ashtu siē duhet. Vetė Ballkani po shkon drejt integrimeve.
 
Unė mendoj sė kthimi i kufijve nacionalė ėshtė zgjidhja qė ka njė gjykim jo tė kohės. Rėndėsi ka qė ne tė kemi lidhje tė forta ekonomike, lidhje tė forta kulturore, tė zhvillimit nė tėrėsi.

I lutur nga intervistuesi pėr mesazhin e tij nė fund tė intervistės, presidenti i Moisiu u shpreh:

"Uroj qė vuajtjet e shqiptarėve tė marrin fund sa mė parė, qė shqiptarėt ta duan njėri-tjetrin, ta ndihmojnė njėri tjetrin", tha mes tejrash nė njė intervistė tė gjatė pėr numrin e sotėm tė gazetės "Bota sot", Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu.
 

 
Shqipėria e Maqedonia u dakorduan pėr tekstin e memorandumit pėr mirėkuptim
 
Ohėr, 23 dhjetor 2002 - Nė bisedimet nė Maqedoni ndėrmjet ministrit shqiptar tė Mbrojtjes, Pandeli Majko, dhe homologut maqedonas, Vllado Buēkovski, nė Ohėr, u ra dakord lidhur me tekstin e memorandumit pėr mirėkuptim midis dy vendeve. Ndėrkohė, reagimet e para nė Shkup pėr thellimin marrėdhėnieve dhe bashkėpunimit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Maqedonisė janė pozitive.
 

 
Dėshtojnė zgjedhjet nė Mal tė Zi
 
Podgoricė, 23 dhjetor 2002 - Votuesit nė Mal tė Zi nuk kanė arritur tė zgjedhin presidentin e ri tė vendit pėr shkak tė pjesėmarrjes sė ulėt nė votimin e sė dielės.

Vėzhguesit e pavarur nė kėtė republikė thanė se niveli i pjesmarrjes nė zgjedhje ishte nėn 46%.

Kjo ndodh vetėm pak javė pas anulimit pėr herė tė dytė tė rezultatit tė zgjedhjeve presidenciale edhe nė Serbi.
Nė tė dyja kėto Republika ligji zgjedhor kėrkon qė nė votime tė marrin pjesė mė shumė se 50% e elektoratit nė mėnyrė qė rezultati tė shpallet i vlefshėm.

Kryetari i parlamentit, ish-kryeministri Filip Vujanoviē, thuhet se ka marrė afro 86% tė votave.

Nė zgjedhje konkuruan edhe dhjetė kandidatė tė tjerė.

Opozita pro-jugosllave kishte bėrė thirrje pėr bojkotimin e zgjedhjeve.
 

 
Briegel trajner i ri Kombėtares sė Shqipėrisė
 
Tiranė, 23 dhjetor 2002 – Ish-futbollisti i Kombėtares Gjermane Hans Peter Briegel ėshtė zgjedhur trajneri i ri i Kombėtares sė Shqipėrisė nė futboll. Ai nė kėtė post zėvendėson trajnerin italian Dossena.
 
Menjėherė pas emėrimit tė tij Briegel ka premtuar se do tė japė maksimumin e tij si trajner pėr kombėtaren e Shqipėrisė. "Do mundohem pėr rezultate sa mė tė larta dhe nėse punojmė mirė kontrata ime do shtyhet deri nė vitin 2006", - u shpreh Briegel.
 
Briegel si trajner debuton mė 1994 ne Wattenscheid (Bundesliga 2). Pastaj ka qenė trajner i ekipit Eintracht Trier (1999), Hans Peter Briegel i bashkangjitet, si Co-Trainer, Karl-Heinz Feldkamp pranė Beshiktash Stamboll(1999). Pas dorėheqjes sė Feldkamp, Briegel vazhdon njė vit rresht tė drejtojė ekipin turk.
 
Nė sezonin 2001 / 2002 ka qėnė trajneri i ekipit turk Trabzonspor, ku luan edhe futbollisti shqiptar Alban Bushi. Nga data 5 nėntor 2002 ai ėshtė zgjedhur anėtar i kėshillit administrativ nė ekipin 1. FC Kaiserslautern.
 

 
Gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Afganistan ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe njė militant i Al Kaidės
 
Bagram, Afganistan, 23 dhjetor 2002 – Njė ushtarak amerikan ka thėnė tė hėnėn se trupat amerikane kanė vrarė njė pjesėtar tė grupit tė dyshimtė tė militantėve tė Al Kaidės dhe kanė plagosur njė tjetėr gjatė shkėmbimit tė zjarrit nė fshatin Shkin tė provincės Paktika, nė Afganistanin Lindor, ku ėshtė vrarė gjithashtu edhe njė ushtar amerikan, njofton Rojter.
 
Tė dyshimtėt e mbetur tė Al Kaidės kanė ikur pastaj pėrtej kufirit nė Pakistan. Po ky grup mund tė jetė gjithashtu pėrgjegjės pėr njė sulm me gjashtė raketa nė bazėn amerikane nė tė njėjtėn zonė, qė ka ndodhur mė vonė nė tė njėjtėn ditė.
 

 
Ish-komandanti i Kmerėve tė kuq, Sam Bit, ėshtė dėnuar nga njė gjykatė e Pnom Penit me burg tė pėrjetshėm
 
Pnom Pen, 23 dhjetor 2002 - Ish-komandanti i Kmerėve tė kuq, Sam Bit, ėshtė dėnuar nga njė gjykatė e Pnom Penit me burg tė pėrjetshėm, nėn akuzėn se mė 1994 ka rrėmbyer dhe ka vrarė tre perendimorė, njofton AFP.
 
Gjykata ka dėnuar Sam Bitin, 70-vjeēar, me dėnimin e lartpėrmendur pėr gjashtė krime tė ndryshme, ka deklaruar pėr media sot (tė hėnėn) kryesuesja e trupit gjykues.
 

 
Policia indoneziane ka shpallur emrat edhe tė gjashtė tė dyshimtėve nė lidhje me sulmin nė Bali
 
Xhakartė, 23 dhjetor 2002 – Policia indoneziane ka shpallur sot (tė hėnėn) emrat edhe tė gjashtė tė dyshimtėve nė lidhje me bombardimin nė Bali mė 2 tetor tė sivjemė, me ē’rast patėn humbur jetėn mbi 190 veta dhe qenė plagosur ose zhdukur qindra tė tjerė, njofton UPI.
 
Tė dyshimtėt e ri janė dy malezianė, Dr. Azhari dhe Nurdin Mohd Pop, dhe katėr tė tjerėt indonezianė: Zulkarnien, alias Daud, Sad Al Ahmed Roishan, Heri Hafidin dhe Hutomo Pamungkas, alias Mubarok.
 

 
Iraku nuk ka kundėr nėse CIA dėrgon agjentė tė saj
 
Bagdad, 23 dhjetor 2002 - Iraku nuk ka kundėr nėse CIA dėrgon agjentė tė saj qė t'u tregojnė inspektorėve tė armatimit tė OKB-sė lokacionet ku Shetet e Bashkuara dyshojnė se zhvillohen armė pėr zhdukje nė masė, ka thėnė kėshilltari i presidentit irakian, Amir al Saadi.

Ai tha nė Bagdad se Iraku nuk ka mė dokumente pėr t'i paraqitur Kombeve tė Bashkuara qė tė mbėshtesė pohimet e tij se nuk posedonė armė pėr zhdukje nė masė.

Bagdadi ėshtė i gatshėm t,i pėrgjigjet ēfarėdo pyetje tė shtruar nga Uashingtoni dhe Londra qė thanė se deklarata irakiane nuk pėrmbushte kėrkesat e rezolutės sė Kėshillit tė Sigurimit pėr ēarmatosjen e tij, tha Saadi.
 

 
Kabineti palestinez ka shtyrė zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare
 
Ramallah, 23 dhjetor 2002 - Kabineti palestinez ka shtyrė zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare tė caktuara gjatė muajit janar, duke fajsuar pėr kėte okupimin ushtarak izraelit tė qyteteve tė Bregut Perėndimorė.

Zyrtarėt palestinezė thanė se ata nuk munden tė organizojnė zgjedhje nė kėto rrethana, por vetėm pasi tė ishin tėrhequr trupat izraelite.

Bashkimi Evropian ka shfaqur mirėkuptim pėr vendimin, por tha se zgjedhjet mbesin apsolutisht tė domosdoshme kur do tė piqen kushtet e sigurisė.

Kėto zgjedhje kėrkoheshin nga Perėndimi si pjesė e reformave tė Autoritetit palestinez.
 

 
Fqinjėt e Afganistanit nuk tė ndėrhyjnė kurrė mė nė punėt e brendshme tė Afganistanit
 
Kabul, 23 dhjetor 2002- Fqinjėt e Afganistanit, Kina, Irani, Pakistani, Uzbekistani, Taxhikistani dhe Turkmenistani nga konferenca nė Kabul janė zotuar tė mos ndėrhyjnė kurrė mė nė punėt e brendshme tė Afganistanit.
 
Deklarata qė nėnshkruan ministrat e Jashtėm tė atyre vendeve bėn thirrje pėr marrėdhėnie miqėsore, respekt tė pėrbashkėt pėr sovranitetin dhe integritetin territorial, dhe vetėpėrmbajtje nga aksionet qė mundė tė provokojnė paqen.
 

 
Ushtria amerikane ka filluar nė Kuvajt manovrat mė tė mėdha ushtarake
 
Uashington, 23 dhjetor - Ushtria amerikane ka filluar nė Kuvajt manovrat mė tė mėdha ushtarake nė rajonin e Gjirit Persik, qė nga lufta e vitit 1991, nė pėrgatitje pėr njė luftė tė mundėshme kundėr Irakut. Mijėra trupa nga Divizioni i Tretė i ushtrisė dhe qindra mjete tė blinduara po marrin pjesė nė manovra, qė kanė pėr qėllim tė pėrmirėsojnė aftėsitė e tyre nė fushė betejė.
 
Ndėrkohė qė manovrat filluan dje, aeroplanėt amerikanė dhe britanikė tė koalicionit lėshuan fletushka mbi dy qytete nė Irakun jugor, nė tė cilat irakianėt informoheshin rreth transmetimeve radiofonike, qė nxisin opozitėn lundėr presidentit Sadam Husein. Nė Irakun verior, njoftohet se agjentė tė zbulimit amerikan po punojnė me forcat kundėr Sadam Huseinit.
 

 
Nė Kabul kanė mbėrritur ekspertė gjermanė pėr tė hetuar shkakun e aksidentit tė helikopterit
 
Kabul, 23 dhjetor 2002 - Pas rrėzimit tė njė helikopteri tė tė ushtrisė gjermane nė Afganistan, nė Kabul kanė mbėrritur ekspertė gjermanė, pėr tė hetuar shkakun e aksidentit. Ministri gjerman i mbrojtjes, Peter Struk tha se nuk ka tė dhėna qė helikopterin ta kenė rrėzuar me zjarr armėsh.
 

 
Opozita gjermane ngul kėmbė pėr ligjin e emigrimit
 
Berlin, 23 dhjetor 2002 -Nė mosmarrėveshjen pėr ligjin e ri tė emigrimit, politikanė drejtues tė partive unioniste i shtruan kėrkesa qeverisė federale. Por njėkohėsisht ata e pėrjashtuan njė afrim tė pozicioneve tė tyre me ato tė qeverisė.
 
Kryetarja e Partisė Kristjandemokrate, Angela Merkel tha se ēėshtjet e emigrimit nė vendin e punės, tė integrimit dhe tė sė drejtės sė qendrimit tė refugjatėve duhet tė rishikohen. Kjo temė do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm edhe nė zgjedhjet e parlamentit tė Landit tė Hesenit dhe Saksonisė sė Poshtme.

  

Copyright©2000-2002 Trepca.net