21/12/2002 - Trepēa.net

     Lajme, 21.12.2002


Pėrmbajtja:

  • Nė Prishtinė po i zhvillon punimet konferenca dyditore e tė rinjve nga tė gjitha viset shqiptare

  • Pjesė nga intervista e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova dhėnė "Zėrit tė Amerikės"

  • Admirali Xhonson dhe gjenerali Mini kanė vlerėsuar se gjendja e sigurisė nė Kosovė ka shėnuar pėrparime tė mėdha

  • Forcat paqeruajtėse ndėrkombėtare kanė gjetur granata dore nė shkollat e Pejės dhe Deēanit

  • Komisioni Evropian thotė se rritja mė e madhe e prodhimit ėshtė shėnuar nė Kosovė

  • Papa Gjon Pali ka nėnshkruar njė dekret tjetėr drejt shenjtėrimit tė Nėnės Tereze

  • Shtajner nėnshkruan dy ligje tė miratuara, por i kthen Kuvendit dy ligjetė tjera pė t'i rishikuar

  • Drejtuesit serbė tė Universitetit serb tė Mitrovicės janė pajtuar tė jenė pjesė e sistemit arsimor tė Kosovės

  • Qeveria e Kosovės do tė hapė Zyrėn e Stabilizim-Asociimit

  • Krimi i organizuar ėshtė njė problem shumė serioz nė Shqipėri

  • Shqiptarėt e Malit tė Zi shprehen mbėshtetje pėr kandidatin pėr president, Filip Vujanoviq

  • SHBA kanė vėnė veto nė njė rezolutė tė KS qė dėnonte Izraelin pėr vrasjen e njė britaniku dhe tė dy palestinezėve

  • Kolumbia, Rusia dhe Pakistani janė cilėsuar si vendet mė tė rrezikshme nė botė pėr gazetarėt

  • Tė pakten 20 udhėtarė tė njė treni nė Indi drohet se kanė humbur jetėn

  • Uashingtoni thotė se kėtė fundjavė do t'u japė inspektorėve tė armėve tė OKB-sė tė dhėna tė reja

  • Hans Bliks tha se Shtetet e Bashkuara dhe Britania duhet t'i japin atij mė shumė tė dhėna

  • Shtetet e Bashkuara dhe Britania thonė se raporti irakian ėshtė plotė gėnjeshtra dhe mungesa

  • Senatori amerikan Lot dha dorėheqjen nga posti i udhėheqėsit republikan nė Senat


 
Nė Prishtinė po i zhvillon punimet konferenca dyditore e tė rinjve nga tė gjitha viset shqiptare
 
   
Prishtinė, 20 dhjetor 2002 - Sot nė Prishtinė po i zhvillon punimet Konferenca dyditore e tė rinjve, me temėn "Tė rinjtė - njė shans mė shumė pėr integrime", e organizuar nga Forumi i Rinisė sė LDK-sė.

Nė kėtė konferencė, po marrin pėrfaqėsues tė organizatave rinore politike nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Mali i Zi dhe Lugina e Preshevės, tė cilat po diskutojnė pėr rolin dhe ndikimin e tė rinjve nė proceset demokratike dhe tė integrimeve tė gjithanshme.
 
Konferencėn e hapi kryetari i Forumit tė Rinisė tė LDK-sė Lulzim Zeneli, ndėrsa kėtė tubim tė tė rinjve e pėrshėndetėn Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova dhe kryetari i Kuvendit Nexhat Daci.

Duke pėrshėndetur kėtė konferencė Presidenti Rugova, ēmoi lart nismat dhe proceset demokratike tė tė rinjve si dhe temat qė janė shtruar pėr diskutim nė kėtė tubim, si integrimet shqiptare, integrimet evropiane si dhe raportet e tė rinjve nė rajon. Poashtu Presidenti Rugova pėrkrahu bashkėpunimin e tė rinjve nga viset shqiptare dhe e vlerėsoi si njė nismė tė parė tė integrimeve brenda rinisė shqiptare.
 
"E shoh tė vlefshme kėtė konferencė, sepse ju edhe mė parė keni filluar njė bashkėpunim ndėrmjet tė rinjve shqiptarė nė pėrgjithėsi dhe mund tė themi se janė shenjat e para tė integrimeve brenda rinisė", tha Presidenti Rugova duke pėrshėndetur kėtė tubim tė tė rinjve tė cilėve u uroi suksese nė punėn dhe aktivitetet e tyre tė mėtejshme.

Ndėrkaq kryeparlamentari Nexhat Daci nė fjalėn e tij pėrshėndetėse tha se tė rinjtė duhet tė jenė bartės tė proceseve tė reja e demokratike. "Rinia shqiptare nė Kosovė e ka obligim qė tė krijohet ai ambient jetėsor i cili mund tė absorobojė tė gjitha vlerat qytetėruese dhe t'i tregojė bashkėsisė ndėrkombėtare se Kosova dhe shqiptarėt gjithkund janė tė pjekur dhe mund t'i pėrgjigjen tė gjitha sfidave".

   
Nė fjalimin e tij, kryetari i FR tė LDK-sė Lulzim Zeneli tha nė fillim se "ideja pėr njė konferencė tė tillė, e cila do tė mblidhte pėrfaqėsues tė organizatave politike rinore nga mbarė hapėsira shqiptare, ka qenė peokupim yni i kahmotshėm nė dekadėn e fundit tė pluralizmit dhe tė demokracisė".

"Jemi mbledhur kėtu nė Prishtinė, nė kryeqytetin e Kosovės nė rrethana tė raja tė krijuara tė pas luftės, rrethana kėto qė nė njė mėnyrė ose tjetrėn kanė ndikuar edhe nė rrjedhat e gjithanshme euroatlantike", tha Zeneli.
 
Duke folur pėr prioritetet e Konferencės sė sotme, Lulzim Zeneli, tha se ajo si prioritet ka afirmimin, shpalosjen dhe artikulimin e vizioneve dhe tė ideve kreative tė tė rinjve, ide kėto qė do tė jenė tė pėrqafuara dhe mirėseardhura pėr proceset e filluara dhe tė atyre qė priten tė fillojnė nė rajon.

Nė vazhdim kryetari i FR tė LDK-sė pasi shtroi pyetjen se cili ėshtė pozicioni dhe roli i tė rinjve nė rrjedhat e pėrgjithshme politike dhe shoqėrore nė rajon dhe cila ėshtė fuqia e tė rinjve qė mund tė ndikojė nė proceset e integrimeve tė gjithanėshme evroatlantike, tha se ka njė varg pyetjesh qė meritojnė diskutim dhe debate me konsekuencė, dhe nė mesin e tė gjitha kėtyre, kontribut simbolik do tė japė edhe konferenca e sotme.

Ndėrkaq duke folur pėr periudhėn e paslufėts nė Kosovė, z.Zeneli vlerėsoi se Kosova nė vitet e paskonfliktit ka shėnuar progres nė tė gjitha fushat e jetės. "Kjo ėshtė njė e arritur jona e pėrbashkėt si popull dhe pa harruar tė nėnvizojmė ndihmėn e vazhdueshme e te pakursyer tė bashkėsisė ndėrkombėtare, e cila ėshtė prezente nė tė gjitha segmentet e organizimit dhe tė zhvillimit tė vendit".
 
Ai theksoi se krejt "kjo e arritur, nė brendi ka njė komponente tė veēantė, ka energjinė e pashterrshme tė rinisė, tė gjeneratės sė re, e cila ka vullnetin, dhe kurajon qė synimet e saja t'i bėjė relitet, qė jetėn e sotme ta kthejė nė shpresė, nė njė perspektivė pėr njė tė ardhme mė tė sigurtė, nė njė garancė pėr paqe, siguri dhe demokraci nė kėtė pjesė tė evropės dhe botės".

Zeneli nėnvizoi se tė rinjtė janė ata qė pėr vite tė tėra nė mėnyrė tė argumentuar kanė ndėrtuar angazhimin pėr jetėsimin e vullnetit tė popullit tė Kosovės pėr liri, pavarėsi, dhe demokraci, pėr njė Kosovė tė pavarur dhe tė integruar.

Por ai nuk harroi pa pėrmendur edhe problemet me tė cilat po pėrballet shoqėria shqiptare nė tėrėsi nė hapėsirat ku ajo jeton, si papunėsia nė rritje, dukuritė negative qė lidhen me krimin dhe kontrabandėn e organizuar, trafikimi etj.

Nė fund z.Zeneli tha se "tė rinjtė nė ēdo variant janė edhe njė shansė mė shumė pėr integrime tė gjithanshme evroatlantike, prandaj tė nderuar tė pranishėm sot jemi kėtu pėr tė diskutuar dhe debatuar hapur pėr tė gjitha kėto ēėshtje".

Konferenca po i vazhdon punimet me diskutimet e pjesėmarėrve dhe do tė vazhdojė edhe nesėr.
 

 
Pjesė nga intervista e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova dhėnė "Zėrit tė Amerikės"
 
Prishtinė, 21 dhjetor 2002 (QIK) - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova i dha mbrėmė njė intervistė radiotelevizionit "Zėri i Amerikės" nė tė cilėn shfaqi qėndrimin e tij pėr temat mė aktuale politike nė Kosovė, pėrfshirė kėtu qėndrimin e tij lidhur me pavarėsinė e Kosovės, si dhe pėr ēėshtjen e himnit dhe flamurit shtetėror tė Kosovės.

Fillimisht Presidenti Rugova gjendjen aktuale pėr tre vjet e gjysmė nė liri nė Kosovė e vlerėsoi shumė tė mirė. Kosova gjatė kėsaj kohe ka pasur suksese dhe rezultate, si nė konstituimin e ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės qė po funksionojnė tash, ashtu edhe nė planin e sigurisė ku ėshtė bėrė njė pėrparim i madh.
 
Siguria ėshtė me e mirė... Shėrbimi Policor i Kosovės ėshtė forcuar sė bashku me policinė e UNMIK-ut dhe KFOR-it dhė kėshtu bashkarisht po e mbajnė nėn kontroll sigurinė e Kosovės, tha Presidenti i Kosovės, duke theksuar se edhe nė planet e tjera, si nė fushėn ekonomike, ėshtė shėnuar njė progres.
 
Aktualisht ekonomia e Kosovės ėshtė 50 pėr qind private, ndėrkaq 50 pėr qind nė sektorin shtetėror e sė shpejti duhet tė privatizohet. Nė pėrgjithėsi kai pasur njė progres tė mirė tė Kosovės, nėnvizoi Presidenti Rugova.

Nė pyetjen se a ėshtė tash koha e pėrshtatshme apo jo pėr statusin e Kosovės, Presidenti i Kosovės tha:
"Unė e kam thėnė edhe mė parė dhe po e pėrsėris se rruga mė e shkurtė, mė e sigurt dhe mė e mirė ėshtė qė tė njihet pavarėsia nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nga Unioni Evropian dhe pastaj tė formalizohet nga OKB-ja. Kėtė konstatim tonin e mbėshtesim nė progresin e Kosovės qė e ka arritur gjatė kėtyre tre vjet e gjysmė pas lufte.
 
Kjo zgjidhje do tė qetėsonte popullin e Kosovės, do tė hiqte frikėn pėr tė ardhmen dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe po ashtu pėr rajonin nė kėtė pjesė tė Evropės Juglindore dhe tė botės. Ēėshtė e vėrteta, Kosova de facto sot ėshtė e pavarur.
 
Pra qė nga 12 qershori i vitit 1999, kur ka hyrė NATO dhe kur ėshtė kthyer populli i Kosovės, Kosova mund tė thuhet se ėshtė e pavarur. Por, njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės do t'i shpejtonte shumė proceset demokratike, ekonomike tė Kosovės. Prandaj insistojmė qė Kosova tė jetė e pavarur".

Ndėrkaq i pyetur se sa janė tė volitshme zhvillimet nė rajon pėr kėrkesat qė lidhen mė pavarėsinė e Kosovės, duke pasur parasysh edhe kartėn kushtetuese tė Serbisė dhe Malit tė Zi, zoti Rugova u pėrgjegj:

"Shikuar nė pėrgjithėsi, tash pas tre vjet e gjysmė ka shumė ndryshime pozitive nė rajonin e Evropės Juglindore. Kam edhe njė qėndrim tjetėr.
 
Nuk dua tė jam pesimist, por ėshtė mė mirė tė njihet pavarėsia e Kosovės sa mė shpejt. Ndėrkaq sa i pėrket provokimeve tė ndryshme, siē ėshtė rasti mes Podgoricės dhe Beogradit, mandej provokimi tjetėr qė kemi pasur para njė kohe me kufirin Kosovė-Maqedoni, ne kemi kėrkuar qė tė qetėsohet kjo punė.
 
Kėto e bėjnė edhe mė tė domosdoshme qė tė njihet pavarėsia formale e Kosovės. Por ne do tė kemi marrėdhenie mė fqinjėt tanė nė baza reciproke. Prandaj pavarėsia e Kosovės do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės".

Lidhur me debatet qė janė nxitur me propozimin e tij pėr krijimin e simboleve tė Kosovės, Presidenti Rugova tha se "ėshtė normale t'i kemi simbolet tona shtetėrore".

"Unė e them nė kuptimin amerikan ato janė edhe simbole kombėtare, sepse amerikanėt fjalėn kombėtare, e pėrdorin pra nacionale dhe nė kuptim shtetėror dhe kėto nuk i dėmtojnė simbolet tradicionale, pra qė ekzistojnė sot dhe qė i pėrdorin tė gjithė shqiptarėt.
 
Momentalisht janė nė pėrdorim simbolet e shtetit tė Shqipėrisė sė tashme. Andaj Kosova duhet t'i kėtė simbolet e veta, qė tė jetė anėtare e OKB-sė, pra ta ketė identitetin e saj. Besoj se kėto simbole shtetėrore do tė aprovohen dhe miratohen me njė procedurė tė rregullt nga institucionet e Kosovės dhe natyrisht nė bisedime dhe konsultime me qytetarėt dhe me popullin e Kosovės".

Presidenti Rugova nė vazhdim tė kėsaj interviste tha se grupet etnike nė Kosovė marrin pjesė nė tė gjitha institucionet lokale dhe qendrore, apo shtetėrore, nė Parlament, nė komuna, nė Qeveri dhe shqiptarėt si shumicė jemi treguar mjaft tė kujdesshėm qė grupet etnike tė inkuadrohen, pėrkatėsisht tė integrohen nė shoqėrinė tonė.
 
Kjo merr pak kohė, sepse ende njė pjesė e kėtij grupi, ose kėsaj bashkėsie, nuk ėshtė liruar nga logjika e vjetėr. Ai tha se do tė ketė njė kujdes tė veēantė pėr grupet etnike qė ato tė integrohen, si dhe tė shikohen mundėsitė e pajtimit gradual.

Ndėrkaq, duke folur pėr bashkėpunimin me institucionet ndėrkombėtare, me UNMIK-un, Presidenti i Kosovės vlerėsoi se ka njė bashkėpunim tė mirė dhe se pas themelimit tė institucioneve, do tė shikohen forma mė produktive tė bashkėpunimit. Ndėrkaq bashkėpunimin me KFOR-in e vlerėsoi tė shkėlqyeshėm.

Nė fund tė intervistės i pyetur se cila ėshtė porosia e tij pėr qytetarėt e Kosovės nė prag tė Vitit tė Ri, Presidenti i Kosovės tha:

"Tė gjithė duhet tė angazhohemi, e nė radhė tė parė nė institucionet qė i ka zgjedhur populli i Kosovės, qė t'u pėrgjigjemi kėrkesave tė qytetarėve, kėrkesave tė popullit. Po ashtu edhe qytetarėt duhet tė angazhohen nė aktivitetin e vet me respektimin institucioneve tė Kosovės.
 
Gjithsesi tė punojmė mė shumė dhe tė krijojmė njė shoqėri mė harmonike, ku duhet tė kontribuojmė tė gjithė", tha nė fund tė kėsaj interviste Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
 

 
Admirali Xhonson dhe gjenerali Mini kanė vlerėsuar se gjendja e sigurisė nė Kosovė ka shėnuar pėrparime tė mėdha
 
Prishtinė, 21 dhejtor 2002 - Komandanti i Krahut jugor tė Aleancės Veriatlantike admirali Gregori Xhonson ka qėndruar dje nė Kosovė dhe ka vizituar Prizrenin dhe Mitrovicėn. Nė Prishtinė admirali Xhonson ka zhvilluar njė takim me komandantin e KFOR-it, gjeneralin Fabio Mini, ku ėshtė biseduar pėr gjendjen e sigurisė.
 
Tė dy bashkėbiseduesit kanė vlerėsuar se gjendja e sigurisė nė Kosovė ka shėnuar pėrparime tė mėdha krahasuar me njė vit mė parė dhe kanė premtuar se forcat ndėrkombėtare do tė vazhdojnė tė ruajnė paqen nė Kosovė, megjithė reduktimet qė parashikohen tė bėhen nė vitin e ardhshėm.

Komandanti i Krahut jugor tė Aleancės Veriatlantike admirali Gregori Xhonson ka pasur njė takim tė veēantė edhe me kryeadministratorin e Kosovės Mihael Shtajner.
 

 
Forcat paqeruajtėse ndėrkombėtare kanė gjetur granata dore nė shkollat e Pejės dhe Deēanit
 
Pejė - Deēan, 21 dhjetor 2002 - Forcat paqeruajtėse ndėrkombėtare gjatė ditės sė enjte kanė gjetur disa granata dore nė dy shkollat e mesme nė Pejė dhe njė nė njė shkollė nė Deēan. Sipas zėdhėnėsve tė KFOR-it nuk dihet se nga kush janė vendosur kėto granata tė cilat menjėherė janė asgjėsuar nga njėsitet e forcave paqeruajtėse.
 

 
Komisioni Evropian thotė se rritja mė e madhe e prodhimit ėshtė shėnuar nė Kosovė
 
Bruksel, 21 dhjetor 2002 - Komisioni Evropian ka bėrė tė ditur se nė vendet e Ballkanit Perėndimor gjatė dy vjetėve tė fundit ėshtė shėnuar rritje ekonomike dhe rėnie e inflacionit. Rritja mė e madhe e prodhimit ėshtė shėnuar nė Kosovė me 11 pėr qind, nė Shqipėri 6.5 pėr qind, nė Jugosllavi 5.5 dhe nė Maqedoni vetė 4.1 pėr qind.
 
Gjatė periudhės sė pėrmendur nė vendet e Ballkanit Perėndimor investime direkte tė jashtme kanė arritur shumėn prej 2.5 miliardė dollarėsh, dy herė mė tepėr se nė vitin 1998.
 

 
Papa Gjon Pali ka nėnshkruar njė dekret tjetėr drejt shenjtėrimit tė Nėnės Tereze
 
Vatikan, 21 dhjetor 2002 - Papa Gjon Pali i Dytė ka nėnshkruar dje njė dekret tjetėr drejt shenjtėrimit tė Nėnės Tereze. Zyrtarė tė Misionit Bėmirės tė Nėnė Terezes nė Vatikan dhe nė Kalkutė tė Indisė thanė se ceremonia pėr lumnimin e murgeshės shqiptare ėshtė caktuar tė mbahet mė 19 tetor tė vitit tė ardhshėm.
 
Lumnimi ėshtė hap i fundit zyrtar para shenjtėrimit tė mundshėm. Njė mrekulli e dytė nevojitet para se ajo tė shpallet e shenjtė.
 
Mrekullia e parė ka tė bėjė me indianėn 30-vjeēare Monika Pestra e cila u shėrua nga kanceri nė stomak nėpėrmjet lutjeve tė Nėnė Terezės. Mjekėt e cilėsuan shėrimin e zonjės Pestra si tė pashpjegueshme nga ana mjekėsore.
 
Vatikani njoftoi nė fillim tė vitit se kjo mrekulli ishte autentike. Nėna Tereze ėshtė admiruar nė gjithė botėn pėr punėn e saj pėr tė ndihmuar tė varfėrit dhe tė sėmurėt e Kalkutės nė Indi pėr mė shumė se njė gjysmė shekulli.
 

 
Shtajner nėnshkruan dy ligje tė miratuara, por i kthen Kuvendit dy ligjetė tjera pė t'i rishikuar
 
Prishtinė, 21 dhjetor 2002 - Shefi i OKB-sė nė Kosovė Mihael Shtajner ka nėnshkruar dy ligje tė miratuara disa kohė mė parė nga Kuvendi i Kosovės. Kjo e rrit nė gjashtė numrin e akteve ligjore tė miratuara dhe nėnshkruara kėtė vit nga Kuvendi dhe kreu i UMMIK-ut.
 
Ai ka nėshkruar Ligjin pėr regjistrin e patundshmėrive dhe Ligjin pėr hipotekat. Por nė tė njėjtėn kohė Shtajner i ka kthyer Kuvednit dy ligje pėr t'i rishikuar edhe njeherė.
 

 
Drejtuesit serbė tė Universitetit serb tė Mitrovicės janė pajtuar tė jenė pjesė e sistemit arsimor tė Kosovės
 
Mitrovicė, 21 dhjetor 2002 - Sipas zėdhėnses sė administratės se UNMIK-ut, ka thėnė se drejtuesit e Universitetit serb tė Mitrovicės janė pajtuar tė jenė pjesė e sistemit arsimor tė Kosovės dhe kanė pranuar tė bėjnė reformimin e sistemit tė atjeshėm konform standardeve evropiane.
 
Prandaj ajo mendon se parlamenti i Kosovės duhet tė licencojė punėn e kėtij universiteti. Kjo zėdhėnėse po ashtu ka theksuar se Universiteti i Mitrovicės ka pranuar tė punojė nė kuadėr tė Ministrisė sė Arsimit, por Parlamenti Kosovės nuk ėshtė pajtuar qė ta vėrė atė nė sistem, thekson kjo zėdhėnėse.

Ndėrkohė rektori i kėtij universiteti Gojko Saviq thotė se me vetė faktin se pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės kanė kėrkuar qė Universiteti tė zyrtarizohet gjė qė nuk ėshtė pranuar nga deputetėt shqiptarė do tė thotė se ata e pranojnė qė ky universitet tė jetė pjesė e sistemit arsimor tė Kosovės.

Zyrtarėt e UNMIK-ut thonė se ky universitet ėshtė akredituar e jo licencuar.
 

 
Qeveria e Kosovės do tė hapė Zyrėn e Stabilizim-Asociimit
 
Prishtinė, 21 dhjetor 2002 - Zyra e Kryeministrit tė Kosovės, nė fillim tė vitit 2003 do tė pasurohet edhe me njė sektor shumė tė rėndėsishėm tė lidhjes sė Kosovės me Bashkimin Evropian - Zyrėn e Procesit pėr Stabilizim dhe Asociim. Kjo do tė jetė njėsi pėrgjegjėse pėr procesin nė tėrėsi dhe do tė koordinojė punėn dhe kontaktet e institucioneve tė Kosovės me mekanizmat e bashkėsisė evropiane.

Sipas Kryeministrisė, kjo Zyrė do tė ketė sektorėt pėrgjegjės pėr disa fusha tė veēanta dhe do tė jetė pėrgjegjėse pėr koordinimin e punės me ministritė, tė cilat aktualisht po i emėrojnė zyrtarėt e tyre, si pėrfaqėsues tė tyre pėr kėtė proces. Po ashtu do tė ngrihet njė rrjet ekspertėsh brenda Qeverisė qė do tė punojė nė ēėshtjet e procesit tė Stabilizimit dhe Asocimit.

Kontakti i parė i Kosovės me Komisionin Evropian pėr procesin e Stabilizim Asocimit do tė jetė nė pjesėn e dytė tė janarit 2003. Zyra e Procesit pėr Stabilizim dhe Asocim do tė bashkėpunojė edhe me vendet nė procesin e Stabilizim dhe Asocimit, pėr tė kėmbyer pėrvojat dhe pėr tė koordinuar punėt rreth kėtij procesi.
 

 
Krimi i organizuar ėshtė njė problem shumė serioz nė Shqipėri
 
Tiranė, 21 dhjetor 2002 - Krimi i organizuar ėshtė njė problem shumė serioz nė Shqipėri dhe strukturat evropiane kėrkojnė njė bashkėpunim tė ngushtė nga autoritetet shqiptare pėr ta luftuar kėtė dukuri. Kėtė qėndrim e shprehu tė enjten nė Uashington, Kris Paten, komisioner i marrėdhėnieve me jashtė tė Bashkimit Evropian.
 
Zoti Paten ka folur shpesh kohėt e fundit pėr krimin e organizuar nė Ballkan dhe sa e rėndė ėshtė gjendja nė kėtė drejtim nė rajon. Nė njė konferencė pėr kėtė ēėshtje qė u mbajt muajin e fundit nė Londėr ai tha se e sheh kėtė fenomen si njė problem shoqėror, politik dhe ekonomik.
 
Tė enjten ai shpjegoi se sa serioze ėshtė gjendja nė Shqipėri. ”Duhet tė them se situata nė drejtim tė krimit tė organizuar dhe korrupsionit ėshtė e rėndė nė gjithė Ballkanin, dhe veēanėrisht nė Shqipėri”, tha zoti Paten.
 

 
Shqiptarėt e Malit tė Zi shprehen mbėshtetje pėr kandidatin pėr president, Filip Vujanoviq
 
Podgoricė, 21 dhjetor 2002 - Shqiptarėt e Malit tė Zi shprehėn mbėshtetje pėr kandidatin pėr president tė kėtij vendi dhe kryetarin aktual tė Parlamentit Filip Vujanoviq. Liderėt e partive politike shqiptare nė kėtė Republikė i ftuan zgjedhėsit shqiptarė qė tė dalin nė zgjdhjet presidenciale mė 22 dhjetor dhe tė votojnė pėr kandidatin e Partisė Demokratike Socialiste nė pushtet nė Malin e Zi.

Zėdhėnėsi i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve Ferhat Dinosha vlerėsoi se pėrkrahja e kandidatit pėr president Vujnoviq do tė krijonte partneritet mė tė madh midis partive shqiptare dhe pushtetit nė Mal tė Zi.
 

 
SHBA kanė vėnė veto nė njė rezolutė tė KS qė dėnonte Izraelin pėr vrasjen e njė britaniku dhe tė dy palestinezėve
 
Nju Jork, 21 dhjetor 2002 – Shtetet e Bashkuara kanė vėnė veto nė njė rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit, tė sponsoruar nga Siria, me tė cilėn dėnohet Izraeli pėr vrasjen kohė mė parė tė njė britaniku dhe tė dy palestinezėve, qė kanė punuar pėr Kombet e Bashkuara nė Bregun Perendimor dhe nė Gaza, njofton Rojter.
 
Dymbėdhjetė anėtarė tė KS-sė, pėrfshirė edhe Britaninė, kanė votuar nė favor, kurse Bullgaria dhe Kameruni kanė abstenuar. Por, vota negative e Shteteve tė Bashkuara, njė nga anėtaret e pėrhershme tė Kėshillit me fuqinė e vetos, ka domethėnien se rezoluta nė fjalė nuk ėshtė aprovuar.
 

 
Kolumbia, Rusia dhe Pakistani janė cilėsuar si vendet mė tė rrezikshme nė botė pėr gazetarėt
 
Bruksel, 21 dhjetor 2002 - Kolumbia, Rusia dhe Pakistani janė cilėsuar si vendet mė tė rrezikshme nė botė pėr gazetarėt nga Federata Ndėrkombėtare e gazetarėve, me qendėr nė Bruksel. Gjatė kėtij viti 67 gazetarė, fotografė apo kameramnė janė vrarė duke kryer detyrėn.
 
Megjithatė kjo shifėr ėshtė mė e ulėt se ajo e vitit tė kaluar, ku 100 gazetarė humbėn jetėn si pasojė e profesionit tė tyre.
 

 
Tė pakten 20 udhėtarė tė njė treni nė Indi drohet se kanė humbur jetėn
 
Nju Delhi, 21 dhjetor 2002 – Tė pakten 20 udhėtarė drohet se kanė humbur jetėn dhe 100 tė tjerė janė lėnduar pasi gjatė natės njė tren ekspres ka dalė nga binarėt nė Indinė jugore, njofton AFP.
 
Njė zyrtar i lartė ka thėnė sot (tė shtunėn) se kjo fatkėqėsi hekurudhore ka ndodhur nė distriktin Kurnul tė shtetit Andra Pradesh. Deri tash janė zbuluar 10 trupa vetėm nga njė vagon.
 

 
Uashingtoni thotė se kėtė fundjavė do t'u japė inspektorėve tė armėve tė OKB-sė tė dhėna tė reja
 
Uashington, 21 dhjetor 2002 - Shtetet e Bashkuara thonė se kėtė fundjavė do t'u japin inspektorėve tė armėve tė OKB-sė tė dhėna tė reja qė ato disponojnė pėr programet e armėve tė Irakut.
 
Ky njoftim pason ankesėn e kryeinspektorit tė Kombeve tė Bashkuara pėr armėt, Hans Bliks, se ekipit tė tij nuk po i jepeshin tė gjitha tė dhėnat qė kishin siguruar shėrbimet sekrete tė Shteteve tė Bashkuara dhe Britanisė.

Bagdadi vazhdimisht e ka mohuar se ka programe pėr zhvillimin e armėve tė shkatėrrimit nė masė. Ndėrkohė, presidenti Bush ka anuluar njė turne nė Afrikė nga data 10 deri nė 17 janar.
 
Njė zėdhėnės tha se zoti Bush do tė qėndronte nė Uashington, pjesėrisht, pėr tė mbikqyrur situatėn nė Irak, por anulimi i kėtij turneu nuk duhej parė si dėshmi se Amerika ishte mė pranė luftės. Njoftohet se presidenti Bush ka dhėnė urdhėr pėr dyfishimin e numrit tė trupave amerikane nė rajonin e Gjirit Persik.
 

 
Hans Bliks tha se Shtetet e Bashkuara dhe Britania duhet t'i japin atij mė shumė tė dhėna
 
Uashington, 21 dhjetor 2002 - Kryeinspektori i Kombeve tė Bashkuara pėr armėt, Hans Bliks, tha se Shtetet e Bashkuara dhe Britania duhet t’i japin atij mė shumė tė dhėna zbulimi rreth objekteve ku Iraku mund tė ketė fshehur armė tė shkatėrrimit nė masė.
 
Nė njė intervistė me BBC-nė, zoti Bliks tha se qeveritė e kėtyre dy vendeve kanė burime dhe teknologji spiunazhi qė u mungojnė inspektorėve, kėshtu qė ato duhet t'u tregojnė atyre se ku tė kėrkojnė. Mė parė, zoti Bliks kritikoi deklaratėn e Irakut mbi armėt, duke thėnė se ajo nuk pėrmban ndonjė ndryshim tė rėndėsishėm nga tė dhėnat qė Bagdadi u kishte dhėnė inspektorėve nė vitin 1998.
 

 
Shtetet e Bashkuara dhe Britania thonė se raporti irakian ėshtė plotė gėnjeshtra dhe mungesa
 
Uashington, 21 dhjetor 2002 - Shtetet e Bashkuara dhe Britania thonė se raporti irakian ėshtė plotė gėnjeshtra dhe mungesa dhe sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, thotė se raporti pėrbėn njė shkelje materiale tė rezolutės sė OKB-sė pėr ēarmatim.
 
Mirėpo, sekretari Pauell e bėri tė qartė se nuk do tė ndėrmereret menjėherė ndonjė veprim kundėr Irakut dhe se Shtetet e Bashkuara kėrkojnė instesifikimin e inspektimeve, pėrfshirė intervistat me figura kyēe nė programet irakiane tė armėve. Nndėrkohė, kryeministri i Britanisė, Toni Bler, u tha trupave britanike qė tė pėrgatiten pėr njė luftė tė mundshme me Irakun.
 
Gjatė njė fjalimi nė radion ushtarake britanike, kryeministri Bler tha se mbetet e pa qartė nėse do tė arrihet nė pėrfundimin se Iraku ka shkelur rezolutėn e Kombeve tė Bashkuara. Ai theksoi se misioni kyē i trupave ėshtė tė pėrgatiten nė mėnyrė qė Britania dhe Shtetet e Bashkuara tė mund tė ndėrmarrin veprime ushtarake kundėr Iraku nėse ato duhet ta bėjnė njė hap tė tillė.
 

 
Senatori amerikan Lot dha dorėheqjen nga posti i udhėheqėsit republikan nė Senat
 
Uashington, 21 dhjetor 2002 - Senatori amerikan Trent Lot dha dorėheqjen nga posti i udhėheqėsit republikan nė Senat, nė klimėn e debateve mbi komentet qė linin tė kuptohej se ai mbėshteste ndarjen raciale.
 
Me anė tė njė deklaratė zoti Lot tha dje se po heq dorė nga posti drejtues nė interes tė atij qė ai e quajti "program mė i mirė i mundshėm pėr tė ardhmen e vendit". Por zoti Lot tha se ai do tė vazhdojė ta mbajė vendin e tij si senator i Misisipit, kėshtuqė republikanėt do tė vazhdojnė tė pėrbėjnė shumicėn nė Senat.

  

Copyright©2000-2002 Trepca.net