30/03/2002 - Trepēa.net

Zef Ahmeti

 Universiteti St. Gallen, Mars 2002

Kosova pas marrėveshjes Serbi-Mali i Zi

 
Pak Histori
 
Jugosllavia, e cila u zhduk mbas marrėveshjes nė Beograd, pėr krijimin e shtetit "Serbi-Mal i Zi", pėr herė tė parė u "shfaqėn" nė vitin 1918. Mė 1 dhjetor 1918, pėrfaqėsuesit e shteteve tė slloveneve, kroatėve dhe serbėve, tė formuar nė territoret e Perandorisė Austro-Hungareze tė populluar prej tyre, si edhe princi-regjenti i Serbisė, Aleksandri, krijuan Rajonin e Serbėve, Kroatėve dhe Sllovenėve, ose Jugosllavinė (Sllavėt e Jugut). Emri "Jugosllavi" u pėrdor fillimisht nga njė Komitet i krijuar nė prill 1915, nė Paris nga pėrfaqėsues politikė tė diasporės sė sllavėve tė jugut. Territoret e grupuar nė vitin 1918, tė cilėve mbas Luftės II Botėrore iu shtua si gadishulli i Istrias, ashtu edhe shumė qytete gjatė bregdetit tė Adriatikut, do tė qėndronin tė bashkuara deri nė vitin 1991. Rajoni i vitit 1918, do tė riemėrohej mė 6 janar 1929 "Rajoni i Jugosllavisė" nga mbreti Aleksandėr Karagjorgjeviē, sundimi i tė cilit njihet nė histori me emrin "diktatura e gjashtė janarit". Mbas vrasjes sė tij nė Marsejė, mė 9 tetor 1934, Jugosllavia aderoi nė aksin Gjermani-Itali, iniciativė qė shkaktoi njė revoltė popullore nė Beograd, mė 27 mars 1941. Njė grusht shteti, i organizuar nga ushtria, pėrmbysi regjencėn dhe familja mbretėrore, kėrkoi strehim nė Londėr. Zemėrimi popullor u kanalizua shpejt nga partia komuniste, kryetari i sė cilės, Josif Broz Tito, do tė imponohej nė jetėn politike tė Jugosllavisė gjatė katėr dekadave. Tito dhe pėrkrahėsit e tij iu bashkuan forcave antifashiste. Mė 29 nėntor 1943, Tito hodhi bazat e Jugosllavisė komuniste,1 gjatė njė mbledhjeje tė Kėshillit Antifashist Nacional Ēlirimtar (AVNOJ). Atje u shpall principi i organizimit federal tė shtetit tė ardhshėm. Kjo datė u shėnua si data e lindjes sė Jugosllavisė sė Titos. Kjo Jugosllavi nuk do tė mbijetonte mė tepėr se 10 vjet mbas vdekjes sė themeluesit tė saj (maj 1980). Tė gjashtė republikat qė e pėrbėnin atė u shpėrbėnė, nė vitin 1991, me gjakderdhje. Mė 1992, Serbia, e drejtuar nė atė kohė nga Sllobodan Millosheviēi, si edhe Mali i Zi, me anė tė njė referendumi shpallėn krijimin e njė federate, qė ruante emrin "Jugosllavi". E pakėnaqur nga pozicioni qė i rezervoi asaj Millosheviēi nė Republikėn e re Federale tė Jugosllavisė, Mali i Zi, drejtimin e tė cilit nė maj 1998 e mori reformatori properėndimor, Milo Gjukanoviē, filloi tė mbajė distancė vazhdimisht nga Serbia, deri sa kėrkoi shkėputjen prej saj ose krijimin e njė bashkimi dy shtetesh tė pavarur.2
 
 
Hyrje
 
Pas disa pėrpjekjeve tė pandėrprera tė pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, mė 14 mars 2002 arrihet njė marrėveshje mes dy Republikave te Jugosllavisė sė Millosheviqit, ku ndryshohet emri i krijesės sė re nė Serbi-Mali i Zi.  Nėnshkruesi te marrėveshjes konfirmuan se shteti, ēfarėdo qė tė quhej ai, qė i mban kėto dy republika bashkė, nė fakt nuk ekziston e as qė pretendohet qė tė ndėrtohet.3 Kėtu ėshtė truku i njė zhdėrvjelltėsie tė paparė diplomatike tė Solanės dhe i ekipit tė tij: nė fakt, prej coftinės sė shtetit tė vdekur ngrihet njė proces ku Serbia e Mali i Zi angazhohen qė tė vėnė jetėn e tyre ekonomike e politike sa mė afėr asaj tė BE-sė. Pra, legalizohet "ndėrtimi i egėr" i marrėdhėnieve mes Serbisė e Malit tė Zi nė gjendjen qė ishte.4  Provizoriumi (pėrkohshmėria) e cila po krijohet me emrin S+M ka ndikim tė madh, tė tėrthortė, dhe tė drejtpėrdrejtė nė skenėn politike kosovare, marrėdhėniet nė rajon dhe politikėn ndėrkombėtare.5 Kjo marrėveshje duke e shikuar nė raportin me Kosovėn,6 e cila  sipas Rezolutės 1244 7 ishte pjesė e Jugosllavisė, pas  marėveshjes M-S lindėn disa pyetjet reth asaj se si do tė interpretohet tani Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė:
 
a) a do tė pėrdoret interpretimi se, mbijetesa e Jugosllavisė ėshtė arritur pavarėsisht se si do tė jetė ajo, Kosova duhet te jetė pjesė pėrbėrėse e saj?
b) apo kjo marrėveshje prejudikon se Kosova edhe mėtutje do tė mbetet pjesė e Serbisė?!
c) a do interpretohet kjo si, emri Jugosllavi mė nuk ekziston dhe se Kosova tani ka tė drejtėn pėr pavarėsi dhe se ajo nuk ka mė mundėsi qė edhe mėtutje t'i mohohet?8 
 
 
Marrėveshja dhe Kosova
 
a) Reagimet ndėrkombėtare9
 
Zėdhėnėsja e UNMIK-ut Suzan Manuel lidhur me marrėveshjen e thotė se nuk do tė ndikojė nė statusin e Kosovės dhe nė rolin e UNMIK-ut nė Kosovės. Ajo ka thėnė se zyrtarėt besojnė qė nė rast se Serbia dhe Mali i Zi trajtohen si shtet trashėgimtar i Jugosllavisė, nuk do tė kenė ndonjė ndikim nė statusin e Kosovė, sepse pėr statusin e Kosovės do tė vendoset nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.10 Shefi i Zyrės Amerikane nė Prishtinė, ambasadori Xhon Menzis: "Aktualisht ajo nuk ka tė bėjė me Rezolutėn 1244. Kjo ėshtė njė marrėveshje ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi, ndėrsa qė Rezoluta 1244 ėshtė legjislacion qeverisės dhe i ēimentuar nga KS i OKB-sė. Prandaj unė nuk mund tė them me siguri se kjo marrėveshje ka ēfarėdo implikimi pėr Kosovėn nė kėtė pikė" "Aktualisht Rezoluta 1244 thjesht e qeveris Kosovėn dhe ne do tė vazhdojmė tė punojmė nė pajtim me kėtė Rezolutė. Nė kėtė kuptim unė nuk shoh kurrėfarė ndikimi pėr Kosovėn".11 Vlersim tė njejt ka bėrė edhe vet ndėrmjetėsuesi kryesor qė ndihmoi nė lindjen e kėsaj krijese, Shefi i diplomacisė evropiane Havier Solana, i cili kishte arritur marrėveshjen nė Beograd nė prag tė Samitit tė BE-sė nė Barcelonė. Ai ka deklaruar se marrėveshja e arritur do tė ketė pasoja pozitive nė rajon, pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn. Juridikisht marrėveshja mes Malit tė Zi dhe Serbisė nuk do tė ndryshojė asgjė nė raport me statusin e Kosovės, pėrkundrazi, Kosova ėshtė duke krijuar institucionet, ajo ka tashmė presidentin dhe kryeministrin si dhe duhet tė vazhdojė nė kėtė rrugė dhe nuk ka kurrėfarė pasojash legale pėr Kosovėn. Kosova do tė mbetet tė udhėhiqet nga Kombet e Bashkuara sipas Rezolutės 1244, deklaron Havier Solana duke u shprehur shumė optimist pėr tė ardhmen e Ballkanit.12 Shpjegimet e diplomatėve tė lartė tė BE-sė qė mirren me ēėshtje tė Ballkanit, e qė flasin me kushte qė tė mos u pėrmendet emri, janė se "nuk ka vend pėr interpretime tė kundėr-ta nga tė dy palėt dhe se do tė ishte gabim nga kjo tė nxirret qė Jugosllavia mė nuk ekziston dhe kjo do tė thotė se Kosova tash ėshtė e pavarur, por nuk do tė ishte e drejtė tė thuhet se me kėtė prejudikohet statusi se Kosova tash ėshtė pjesė e Serbisė".13 Poashtu edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė pėrshėndetur marrėveshjen e arritur dhe deklaruan se ajo ishte nė pėrputhje me kėndvėshtrimin amerikan, se Mali Zi nuk duhej tė ndahej nga njė Jugosllavi demokratike.14 Presidenti i Komisionit tė Bashkimit Europian Romano Prodi "Zgjidhėm njė prej situatave mė tė rrezikshme nė Evropė." "Eshtė njė zgjidhje shumė e zgjuar", Prodi vlerėson arritjen e marrėveshjes, sidomos rolin e pėrfaqėsuesit tė Politikės sė Jashtme tė BE-sė, Havier Solana (Javier Solana). "Ai luajti njė rol fantastik. E gjithė Evropa mund tė shikojė, qė pėr tė arritur kėtė marrėveshje u desh njė kujdes shumė i madh".15
 
 
Analistja e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave nė Prishtinė Vall Persivall, duke komentuar marrėveshjen mes Malit tė Zi dhe Serbisė thotė se sa i pėrket kosovarėve ajo vlerėson se ata duhet tė bazohen nė kėtė disponim momental tė komunitetit ndėrkombėtar dhe tė mendojnė se si t'i bėjnė mė funksionale institucionet e zgjedhura, si tė luftojnė krimin e organizuar, si t'i mbrojnė pakicat dhe ēėshtje tė tjera, me tė cilat do tė dėshmohen para bashkėsisė ndėrkombėtare se kanė aftėsi tė mjaftueshme pėr vetėqeverisje.16 I dėrguari i posaēėm amerikan pėr Evropėn Juglindore Xhejms Holms gjatė qėndrimit nė Tiranė duke u prononcuar pėr marrėveshjen vlerson se kjo marrėveshje nuk do ta prishte balancin e brishtė tė sigurisė nė Kosovė dhe nuk do tė ndikonte nė statusin e ardhshėm tė saj.17
 
Mirėpo, ne duke u bazuar nė rastin e mėhershėm qė pati Kosova me legjitimimin e marrėveshjes Serbi Maqedoni lidhur me kufirin Kosovė-Maqedoni18, ku KS tė OKB mė pas legjitimoi kėtė marrėveshje me anėt tė sė cilkės  iu dhanė Maqedonisė 2.500 hektar toka tė Kosovės, toka tė bujqėve tė Kosovės, edhe pse ishte ne kundėrshtim me rezolutėn 1244, a do tė dhotė ngjajshėm mund tė egziston rreziku, qė nė rast se pas tre vjetėsh shkėputet Mali i Zi nga kjo krijesa e re do tė legalizohet, pėrkatėsisht do tė njihet nga bashkėisa ndėrkombėtare edhe klauzula e shėnuar nė marrėveshjen Serbi-Mali i Zi, se Serbia do tė jetė trashiguese edhe e Rezolutės 1244, ku sipas kėsaj Kosova do duhej tė mbetet pjesė e Serbisė?!
A nuk ka krijuar Perendimi nė Ballkan njė provizorium  politik, i cili pėrsėri ka mundėsi pėr prishje?19
 
 
b) Si e vlersojnė Vendorėt kėtė Marrėveshje
 
Presidenti i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova vlersoi se kjo marrėveshje nuk ka kurrfarė ndikimi pėr Kosovėn dhe pėrsėriti kėrkesėn pėr pavarėsi. Kjo marrėveshje nuk ka implikacione nė ēėshtjen e Kosovės dhe se Kosova ėshtė nė rrugėn e pavarėsisė, nė pėrcaktimin pėr pavarėsi dhe unė insistoj qė ajo tė njihet sa mė shpejt. Prandaj ėshtė ēėshtje e tyre si do tė vendosin tė jetojnė, a tė ndarė apo tė bashkuar, dhe nuk prish punė kjo.20 "Ne e kemi vizionin e qartė nė kuadėr tė Rezolutės 1244. Bashkė me UNMIK-un do t'i zhvillojmė institucionet demokratike, do t'i bėjmė pėrgatitjet e duhura dhe nė momentin e duhur sigurisht se do tė vendosim edhe pėr statusin definitiv tė Kosovės". "Pavarėsisht ne e kemi vizionin tonė tė qartė. Natyrisht qė dėshirojmė qė nė fqinjėsi, nė rajon tė ketė qetėsi, tė mos ketė dhunė, mirėpo nė asnjė mėnyrė nuk kemi dashur qė ta lidhim fatin me marrėveshjet qė bėhen pėrreth Kosovės", kėshtu shprehet Kryeministri i Kosovės Rexhepi.21
 
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės akademik Nexhat Daci thotė se Kosova 12 vjet mė parė ka hyrė nė rrugėn e pavarėsisė sė saj.  "Ne i gėzohemi ēdo marrėveshje tė padhunshme nė fqinjėsinė tonė, sepse ato nuk mund tė kenė asnjė ndikim, nė asnjė aspekt tė ēėshtjes sė Kosovės, sepse Kosova 12 vjet mė parė ka hyrė nė njė autostradė njėkahshe tė cilėn e ka pėrcaktuar populli i Kosovės me dokumentėt e saja dhe me luftėn e saj. Prandaj  nuk shoh asgjė tė keqe nė atė ēka flasinė fqinjėt".22
 
Reagimet e Qeverisė sė Kosovės, pėrkatėsisht kreut mė tė lartė tė Kosovės ndryshojnė nga disa analist tjerė tė Kosovės. Enver Hasani, profesor i sė drejtės ndėrkombėtare nė Universitetit e Prishtinės mendon se kjo  ėshtė sigurisht dėmi mė i madh qė i ėshtė bėrė nė planin ndėrkombėtar statusit tė Kosovės, dokumenti qė e ka dėmtuar mė sė shumti statusin nė kėto vite tė fundit, shumė mė shumė se edhe vetė Rezoluta, sepse ai specifikon qartė se Kosova nė ēdo kombinim do tė jetė pjesė e Serbisė. "Duhet tė thuhet qartė se marrėveshja midis Serbisė dhe Malit tė Zi dhe presioni qė ėshtė bėrė nga BE-ja pėr arritjen e kėsaj marrėveshjeje ėshtė bėrė pėr shkak tė Kosovės  pėr tė zvogėluar nė planin ndėrkombėtar sa mė shumė qė tė jetė e mundur gjasat pėr pavarėsinė e Kosovės". "Aty ekziston njė dispozitė qė thotė se nė rast eventual, nė tė ardhmen, nėse Serbia mbetet vetėm, atėherė ajo fiton tė drejtėn e kontinuitetit shtetėror ngjashėm siē e ka fituar Rusia nga Bashkimi Sovjetik, do tė thotė tė drejtėn tė ketė tapitė, qė Rezoluta 1244 dhe tė tjerat, tė vlejnė vis-a-vis Serbisė, do tė thotė Serbia tė jetė trashėgimtare e kėsaj Jugosllavie qė e ka krijuar Milosheviqi, me Kosovėn si pjesė tė saj".23
 
Kolė Berisha, nėnkryetari i LDK-sė,  vlersoi se "nuk ka fuqi nė botė qė mund t'i ndalė proceset qė rrjedhin krejt natyrshėm. Prandaj, asnjė akt, qoftė ai formal apo joformal, i cilitdo tip shteti (federativ, konfederativ, union apo diēka tjetėr) serbo-malazez; asnjė akt tjetėr juridik apo politik, qoftė ai unilateral apo multilateral, nuk mund ta pengojė procesin e natyrshėm tė pavarėsimit tė Kosovės. Bile Marrėveshja e nėnshkruar  nė mes tė Serbisė dhe Malit tė Zi, vetėm sa e largon edhe njė hap mė tepėr Prishtinėn nga Beogradi, nėnvizon  nėnkryetari i LDK-sė. "Kėtė proces (tė pavarėsimit tė Kosovės) mund ta ndalim vetėm ne shqiptarėt. Pra, jemi ne, shqiptarėt, ata qė do ta bėjmė apo nuk do ta bėjmė Kosovėn shtet".  "Fatkeqėsisht, deri mė tani nuk jemi treguar fort tė  menēur nė kėtė proces. Nuk mjafton tė themi se dėshirojmė ta  pavarėsojmė Kosovėn, se e dėshirojmė njė Kosovė demokratike dhe tė  mėvetėsishme, se Kosova do tė jetė e pavarur etj, por duhet tė punojmė, duhet t'i gjejmė dhe t'i vėjmė nė pėrdorim mjetet dhe metodat pėrkatėse, tė mundshme dhe tė lejuara pėr arritjen e kėtij objektivi, pėr realizimi e kėsaj domosdoshmėrie"..."madje-madje kėtė proces nuk mund ta ndalė as bashkėsia ndėrkombėtare". "Ne, jo vetėm qė duhet tė duam, por duhet edhe tė dijmė tė punojmė  pėr ta pavarėsuar Kosovėn. Tė gjitha mundėsitė i kemi pėr kėtė. Afatet  pėr dhėnien e provimit, pėr dėshmimin e aftėsive dhe orientimeve tona demokratike dhe shtetėforrmuese, i kemi tė hapura. Nė fakt, nė njė  provim tė tillė, ne jemi ēdo ditė, ēdo javė, ēdo muaj dhe ēdo vit".24
 
Anėtari i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, Oliver Ivanoviq, marrėveshjen ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi e ka quajtur "lehtėsim pėr serbėt e Kosovės, ngase nė rast tė ndarjes sė Malit tė Zi, Rezolutėn 1244 do ta marrė Serbia".25
 
Gjėja e parė e cila u vėrejt nga lexuesi kosovar ishte se nė rast tė shkurorėzimit mes Serbisė dhe Mali tė Zi, Serbia do tė trashėgojė tė drejtėn e tė qenėt partner me OKB-nė pėr Rezolutėn 1244 tė KS-sė, shkruan nė tė pėrditshmėn e tij Veton Surroi. Mund tė gjenden edhe argumente faktike pse nuk duhet tė jetė kėshtu, por dosido, kjo nuk do tė thotė se Kosova mbetet nė ndonjė mėnyrė nėn jurisdiksionin serb. Realiteti ėshtė se Kosova, sido qė tė zhvillohen marrėdhėniet mes Serbisė e Malit tė Zi do tė ecėn me vetėvendosje, dhe do tė kėrkojė qė fjala e popullit tė vet tė jetė e fundit.26
Ėshtė tepėr naive tė mendohet se marrėveshja Serbi-Mali i Zi nuk ka tė bėj fare me Kosovėn, ajo ėshtė arritur mu pėr qėllim tė vėshtėrsimit qėllim  dhe rrezikimit tė synimit tė Kosovės drejt pavarsisė, vlerson njė tjetėr analist kosovar.27
 
 
Cila ėshtė e vėrteta
  
OKB-ja ėshtė organizatė ndėrkombėtare. Karta (kushtetuta) e Kombeve tė Bashkuara ėshtė dokument themeltar i kėsaj organizate. Njėri prej organeve kryesore tė kėsaj Organizate ėshtė Kėshilli i Sigurimit( shih. Kap. III neni 7 pika 1 tė Kartės sė OKB-sė). Ky organ (KS, mbi detyrat dhe kompetencat e KS tė OKB-sė  krah. Kap. V i Kartės sė OKB-sė prej nenit 23) i OKB-sė ėshtė organi mė i lartė vendimmarrės dhe organ ekzekutiv i kėsaj organizate ndėrkombėtare e cila numron 190 shtete. Rezolutat e nxjerruna nga KS janė akte tė lidhshme pėr shtetet anėtare qė janė tė detyrura tė zbatojnė atė si dhe pėr pėr shtetin apo vendin pėr pėr tė cilin ėshtė adresuar rezoluta. Rezoluta 1244 (1999) ėshtė ajo nė bazė tė sė cilės OKB-ja nėpėrmjet KFOR-it dhe UNMIK-ut ka marrė pėrmbi vete Sovranitetin e Kosovės deri sa tė gjendet njė zgjidhje pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės.
  
Nė fund tė fundit vendimin mbi kėtė apo atė status tė Kosovės do ta bėjnė shtetet e fuqishme botėrore, nėpėrmjet tė njohjes sė realiteteve tė reja kosovare.28 E pėr kėtė udhėheqėsit shqiptarė  duhet t`i kenė pėrherė parasysh pikat nė vijim:
 
1. Rezoluta 1244 ėshtė dokument i lėshuar nga organi mė i lartė i OKB-sė, pra Kėshillit tė Sigurimit.
2. KS i OKB-sė i ka kompetencat e vetme nė ndryshimin e kėsaj rezolute i ka KS i OKB-sė.
3. E drejta ndėrkombėtare ėshtė e drejtė politike.
4. Shqiptarėr duhet tė fitojnė anėtaret e KS kah veti si, Anglin, Francė, Amerikėn ti fitojne ato me punen e tyre dhe suksese, qe te vihen para nje pozite ku ata nuk do te mundin te thone se shqiptaret nuk kane plotsuar ate apo kete kusht.
5. qė administratorin e OKB-sė nė Kosovė, Shteiner dhe ekipin e tij ta bindin me punėn, pasi qė vlersimi i tij do tė ketė njė peshė shumė tė madhe, ndoshta edhe vendimtare.
6. shqiptarėt tė thirrėn pėrherė nė traditėn e tyre 12-vjeēarė tė shtetėsisė. Tė kėrkohet vetėm njohja formale, ashtu siq e bėn edhe i pari i Kosovės.29
 
 
Marrėveshja shėnon njohjen e realitetit. Mali i Zi dhe Serbia edhe ashtu qė sa vite funksionojnė si tė ndara dhe kjo marrėveshje e njeh atė realitet, dhe shpreh njė preferencė qė tė pėemirėsohet pak drejt pėrmirėsimit. Bashkėsia ndėrkombėtare nė pėrgjithėsi dhe BE-ja nė vėēanti, nė Ballkan gjithmonė kanė pasur opcionet e preferuara, por nė fund kanė njohur realitetin e krijuar, prej njohjes sė Kroacisė dhe Slllovenisė e deri tek marrėveshja e fundit pėr serbinė e Malin e Zi. Realiteti nė Kosovė ėshtė duke drejt pavarsisė. Kėtė duket se me tė njejtėn shpejtėsi janė duke e kuptuar si pėrfaqėsuesit ndėrkombėtar ashtu edhe ata serb.30
 
Ėshtė mė se e sigurt se shqiptarėt e kosovės nuk do tė pajtohen, pra se Serbia tė cilėsohet si pasardhės ligjor i i Jugosllavisė, me ē`gjė implikohet se Kosova mbetet brenda kufijve tė kėtij shteti. Ėshtė e kuptueshme qė evropianėt frikėsohen nga i ashtuquajturi " domino efekt "31 deri te i cili do tė mund tė vinte me rastin e pavarsimit te Malit tė Zi, kėta gurė tė dominos do tė mund tė ishin Kosova, si dhe shqiptarėt nė Maqedoni dhe pakicat anembanė Ballkanit. Megjiatė, shtyrja e pranimit tė realitetit malazez nė kėtė mėnyrė mund tė jetė vetėm shtyrja e zgjidhjes. Sikurse edhe nė rastin e Kosovės, Bashkėsia e Ndėrkombėtare definitivisht nuk ėshtė e gatshme pėr zgjidhjen e problemit malazez.32
 
 
Suvereniteti ekonomik, apo aftėsia pėr qėverisje ekonomike e Kosovės dhe dominimi, aplikimi  i shtetit tė sė drejtės prejudikojnė pavarsinė edhe politike
 
  
Suvereniteti ekonomik
 
Kosova pėrveq se ka dėshmuar se ajo ka bėrė njė luftė pėr tė drejtat e tyre natyrore e legjitime, ajo tani nė liri duhet tė zhvilloj njė luftė tjetėr, e ajo ėshtė lufta pėr zhvillim ekonomik, pėr zhvillimin e mirėqenies pėr banorėt e saj, e tė dėshmoj se ajo ka kapacitetin dhe aftėsitė qė tė nesėrmen tė pėrkujdeset dhe t`iu ofrojė banorėve tė saj njė jetė tė lumtur.
 
Nė njė material studimorė qė i ka sjellur Banka Botėrore zyrtarėve tė Qeverisė sė Kosovės, aty ėshtė tėrhequr vėrejtja se ēdo vit e mė tutje donatorėt do t`i kufizojnė ndihmat e tyre , prandaj duhet tė punojnė sa mė shumė pėr vetfinancim. Sipas kėtij studimi, qėndrueshmėria financiare mund te mbahet vetėm duke e mbajtur nėn kontroll rritjen e shpenzimeve nė bashkrėndim me burimet e tė hyrave. Rrjedhimisht, qėndrueshmėria financiare do tė kėrkojė zgjėrimin e mėtejshėm tė bazėz tatimore dhe pėrparėsimin e hershėm tė shpenzimeve afatmesme pėrmes njė procesi tė planifikimit strategjik. Banka Botėrore tėrhjek vėrejtjen nga rreziku i korrupcionit i cili do tė mund leht tė rezikoj tranparencėn dhe beshueshmėrinė e udhėheqėsisė kosovare, si ai i nivelit  lokal poashtu edhe tė atij qendrorė, duke shtuar se shumė vende me ekonomi nė tranzicion ėshtė vėrtetuar se transparenca nė menaxhimin e burimeve publike ėshtė njė element kritik pėr qeverisje tė mirė dhe esenciale pėr njė ekonomi funksionuese tė mirė. Nė mėnyrė qė Kosova tė ndėrtoj njė bazė tė qėndrueshmė tė tė ardhurave tė brendėshme dhe tė zvogėloj mbėshtetjen qė po e merr nga tė hyrat nė kufijtė e saj., sistemi tatimor duhet tė mbetet i thjeshtė, me disa tatime nė bazė tė gjėrė, dhe kryesisht me normė uniforme, dhe se rritja e hapėsirės tatimore do tė mundėsoj qėndrueshmėrinė financiare afatmesme. TVSH-ja duhet tė bėhet shtylla kurrizore e strukturės sė pėrgjithshme tatimore.33
 
Objektivat e zhvillimit ekonomikduhet tė kėrkojnė krijimin e kushteve pėr zhvillim tė sektorit privat, tė cilat mund tė pėrfshinin 38%-shin e njerzėve qė vuajnė nga varfėria, derisa nė anėn tjetėr ky zhvillim do tė siguronte asistencė sociale  pėr 12% tė popullsisė qė nuk kanė mundėsi t`i pėrgjigjen nxitjeve tė tilla, ndėrsa si pengesė kryesore tė zhvillimit tė sektorit privat Banka Botėrore nė studimin e saj e ka paraqitur problemin e energjisė elektrike. Kosovės ende i duhet tė krijoj njė ambient tė pėrshtatshėm biznesi pėr tė tėrhequr investimet mė sė tė nevojshme dhe krijimin e njė ambienti ku rrespektohet ligji, ku njihen tė drejtat dhe ankesat pronėsore, ku kontatat mund tė implementohen dhe investorėt tė mund tė kenė mundėsi pėr kapital.34
 
Pavarsimi ekonomik edhe nga vet UNMIK-u (me vetė ekonomine vendore), mundėson  tė dėshmohet jo vetėm se kanė mundėsi tė veprojnė tė pavarur, por edhe se ata kanė aftėsi qė nesėr ta mbajnė Kosovėn ekonomiukisht dhe ta rrisin mirėqenien e pėrgjithshme tė Kosovės.
 
Gregory D. Sheller, drejtor nė kompaninė "Construktion Managment Alliance Ltd.", e cila nė kosovė ka ngritur frabrikėn pėr prodhimin e tjegullave, pohon se puna nė Kosovė po ecėn mirė, por ankohet se UNMIK-u dhe BE-ja nuk po ndėrmarrin asgje pėr t`i mbrojtur prodhimet e vendit.35
 
Ministri i Punėve tė Jashtme - z. Josep Pique I Camps,i cili aktualisht ėshtė nė krye tė presidencės sė radhės tė bashkimit Evropian (prej 1 janarit 2002 e deri nė fund tė qershorit) nė njė intervistė lidhur me situatėn aktuale nė Kosovė, ai ėshtė shprehur se, rajoni ka shėnuar pėrparime nė disa sfera tė rėndėsishme. Ai ka thėnė se shtetet e rajonit kanė perspektivė evropiane brenda procesit tė stabilizim-associimit, proces ky i cili  ėshtė faktor i rėndėsishėm dhe bazė pėr legjislacion dhe institucione tė mirėfillta, sikur ato tė BE-sė. Politika e BE-sė ėshtė shumė e qartė sa i pėrket zhvillimit ekonomik dhe reformave institucionale qė janė rrugė pėr tė kapėrcyer ndasitė dhe konfliktet. PIQUE vlerėson se krimi i organizuar ka njė ndikim vdekjepriurės pėr ekonominė. Ai pengon vjeljen e taksave dhe doganave. Shmang dhe dėmton investimet, pengon themelimin  e shoqėrisė sė lirė , e duke qenė nė kėtė mėnyrė edhe zanafilla e jostabilitetit dhe rahonin pėrreth. Kosova ėshtė duke shkuar mirė ekonomikisht, por ne duhet tė jemi kritik ndaj disa proceseve tė cilat do tė duhej tė zhvilloheshin mė mirė. Kosova mund tė pėsojė nga evazioni fiskal, i cili ėshtė vlerėsuar shumė i lartė. Ai duhet tė zbutet. Edhe jeta e njerzve duhet tė pėrmirėsohet, nė anėn tjetėr ifrastruktuar duhet tė pėrmirėsohet dhe se pėrmirėsimi i saj kėrkon investime tė konsiderueshme. Disa prona presin pėrcaktimin e kornizės sė ligjeve pėr t`u qartėsuar. Papunėsia ėshtė e lartė. Korrupcioni ėshtė njė problem tjetėr, dhe se ne ende nuk ia kemi dal. Ne duhet tė shkojmė drejt zgjidhjes sė kėtyre problemeve. Pėrparėsia e qytetarėve tė Kosovės  duhet tė jetė qė ta tė brengosen pėr ngritjen e standardit tė jetės dhe punės.36 
 
Drejtori i Bankės Botėrore pėr Evropėn Juglindore Christian Portman, vlerson se, njė nga sfidat kryesore me tė cilat do tė pėrballet Kosova dhe politikanėt e saj, qė shikojnė nė tė ardhmėn, ėshtė qė tė ndėrtojnė njė zvillim ekonomik tė qėndrueshėm...Sė pari tė krijohet ambienti i bisznesit, sė dyti tė pėrmirėsohet prodhimtaria e prodhimit, e treta tė punohet me  buxhetinsi tėrėsidhe prioritetet e tij dhe sė katėrti tė gjendėt mėnyra se si tė ndihmohen tė varfėrit. Ndėrsa sa i pėrket procesit tė privatizimit Portman shprehet se ky proces nuk ėshtė i thjeshtė, sepsė edhe kėtu ka kufizime. Sė pari duhet tė zgjidhet statusi i pronės dhe pronėsisė.Ėshtė me rėndėsi qė ēdo proces i privatizimit tė behet nė mėnyrė transparente dhe tė hapur, kėshtu qė mundėsit pėr korruspcion tė jenė minimale, tė mos ketė prefenrenca pėr ndonjė investues tė posaēėm. Drejtori i Bankės Botėrore jep edhe kmplimente Kosovės duke thėnė se ėshtė sinjifikante se ēfarė ka gjeneruar ekonomia e Kosovės, nė rrafshine tė hyrave. Kjo ėshtė magjepsėse, ėshtė njėra nga gjėrat mė tė jashtzakonshme  qė ka ndodhur.37
 
Nė garėn pėr vetėvendosje tashmė pos dėshmisė sė tė drejtės pėr vetėvendosje,dėshmi vepėr keqtrajtim nė shtetin e vdekur e tė tjera, do nxjerrė edhe argumente pėr ecje tė fuqishme proevropiane, nė ndėrtimin e sistemit politik dhe ekonomik. Pyetja pėr secilin ėshtė se a ka brenda strukturės sė tanishme politike kapacitet pėr ndryshime kaq rrėnjėsore? Pėr Kosovėn kjo duhet tė jetė njė zile alarmi: filloi gara evropiane.38
 
 
Shteti i sė drejtės
 
Njė nga pikat e rėndėsishme pėr Kosovėn pėr tė bindur bashkėsinė ndėrkombėtare qė tė behėt edhe njohja formale e shtetit tė kosovės ėshtė edhe krijimi i njė shteti tė sė drejtės ku ligji do tė jete mbi tė gjithė. Rrespektimi i tė drejtave tė njeriut, e nė veēanti nė rastin e kosovės ėshtė enorm me rėndėsishme qė politika e shqiptareve tė Kosovės, pėrkatėsisht organeve dhe institucioneve udhėheqėse tė dėshmojnė se politika e tyre ndryshon nė thelb nga ajo qė ka ndjekur diktatori Milosheviq nė fillim tė viteve tė '90. Shqiptarėt nė asnjė mėnyrė nuk guxojnė tė harrojnė atė ēka i ėshtė bėrė atyre nė historinė e tyre mė tė re, nga planet shkatėrruese serbe tė pėrgatitura nė Beograd. Populli shqiptar duhet tė oprientohet drejt ardhmėrisė sė tyre, duke ndėrtuar njė shoqėri demokratike, liberale duke rrespektuar tė gjitha tė drejtat e Njeriut, ato tė pakicave kombėtare e nė veēanti tė atyre serbe, qė t“i dėshmohet botės demokratike se populli shqiptare e don lirinė dhe vlerat njerzore, duke iu siguruar kėto edhe pakicave nė Kosovė.
 
Pėrfaqėsuesi i NDI-s Scot Bates, vlerson se Kuvendi  i Kosovės duhet te filloj me krijimin e njė lidhjeje tė fortė mes anėtarėve tė Kuvendit dhe qytetarėve tė Kosovės. Kjo mund tė arrihet me njė Qeveri tė Hapur dhe transparente, me aprovimin e ligjeve, siē ėshtė ai mbi qasjen e lirė nė informacion ky secili qytetar ka tė drejtė dhe ka qasje nė informatat mbi atė se ēka bėn Qeveria.39 J. Bugajski, thotė se aftėsia e Qeverisė sė Kosovės pėr tė ndėrtuar njė sitem politik legjitim dhe pluralist do ta ēonte Kosovėn drejt pavarėsisė.40
 
 
Pavarsia nuk ka alternativė
 
Ngja gjithė kėto qė shėnuam mė lart dhe gjithė asaj qė ėshtė thėnė edhe mė herėt nga subjektet dhe analistė tė ndryshėm vendor dhe botėrorė, nė mundė tė theksojmė me plotė vetėdije se pavarsia e Kosovės ėshtė e vetmja zgjidhjė pėr Kosovėn pas pėrfundimit tė kėtij de facto protektoratit nė tė cilėn gjendet Kosova sot. Pavarsia e Kosovės, siē kanė thėksuar mė herėt edhe krerėt udhėheqės tė Kosovės, do mund tė jetė faktori kryesorė dhe vendosės pėr qetėsimin e gjithė rajonit tė Evropės Juglindore, duke e obliguar, pėrkatėsisht duke e Kushtėzuar pavarsinė e saj, pėrveē me atė tė rrespektimit tė tė drejtave tė njeriut, edhe me atė qė Kosova tė kontribuoj dhe tė ndikoj nė gjithė rajonin ku baojnė shqiptarėt qė tė behen faktorė stabilizues dhe bartės tė paqės.
 
Nė konferencėn ndėrkombėtare e cila u mbajt nė Prishtinė, e organizuar nga Fondacioni "Friedrich Ebert Stiftung" dhe gazeta "Koha Ditore" me temėn "Shoqėria shqiptare dhe integrimet euroatlantike: njė kontribut drejt paqes dhe stabilitetit drejt paqes dhe stabilitetit nė Evropėn Juglindore", nga diskutimet del konkluzioni se: shqiptarėt nė Evropėn Juglindore kanė ndihmuar dhe nė tė ardhmėn mund tė ndihmojnė edhe mė tepėr nė stabilizimin e rajonit dhe nė integrimin e tij nė rrjedhat evro-atlantike, por kjo do tė jetė mė efikase vetėm pasi tė jenė krijuar disa kushte paraprake. Krijimi i njė shteti stabil i sė drejtės nė Shqipėri, definimi i statusit final tė Kosovės  me realizimin e kėrkesės sė popullit  tė saj pėr pavarsi, definimi i kėrkesės legjitime tė shqiptarėve nė Maqedoni pėr pjesėmarrje tė barabartė nė shtetformimin dhe realiazimin  e tė drejtave kulturore, gjuhėsore dhe pjesėmarrja proporcionale nė pushtetet lokale tė shqiptarėve tė Malit tė Zi dhe nė Serbi, janė parakushtet, plotėsimi i tė cilave do tė ishte krucial pėr kontributin e shoqėrisė shqiptare nė arritjen e ėndrrės ballaknike, pėrkatėsisht nė stabilizimin dhe integrimin e tij nė gjirin e evropės.41 Noel Malcom, Historian nga Anglia, lidhur me pavarsinė e Kosovės thotė se, nuk ka dyshim as nė mendjen e tij dhe se nuk ka dyshim as nė  mendjen e vėzhguesėve dhe diplomatėve ndėrkombėtar se ideja e kthimit prapa tė Kosovės  nėn sundimin e Beogradit  ėshtė joreale, nuk ėshtė njė opcion serioz duke shtuar se zgjidhja mė e mirė e afatgjate ėshtė shtetėsia, pavarsia e Kosovės, duke potencuar poashtu se ėshtė benefit qė pėr kėtė gjė tė flitet hapur dhe qė palėt perendimore, para se tė bėhet vonė, tė japin zotime tė qarta dhe tė tregojnė se ky ėshtė destinacioni final.42 Fikėn nga ajo qė i thonė "Shqipėria e Madhe", gazetari i njohur Augustin Palokaj,  thotė se, vetė shqiptarėt, pėrfshirė edhe shkenctarėt, shkrimtarėt poetėt etj., kanė ditur pėr njė kohė tė gjatė qė ti shihnin problemet e kombit nė tėrėsi si njė problem qė mbėrthehej nė termin "Ēėshtja shqiptare".43 Lidhur me kėtė njė pėrgjigje mė tė saktė e ka dhėnė prof. Fehmi Agani(+), "Shqipėrinė e duam si shtet demokratik, tė zhvillohet dhe integrohet nė Evropė. Kosovėn e duam tė pavarsohet. Shqiptarėt nė Macedoni duhet tė jenė popull i barabartė, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Mal tė Zi, shqiptarėt duhet tė gėzojnė tė gjitha tė drejtat politike dhe kulturore. Ndėrsa sa i pėrket bashkimit tė gjithė shqiptarėve kjo do tė ndodhė kurė kryeqytet i tyre do tė behet Brukseli, pra kurė tė gjithė trojet ku jetojnė shqiptarėt njė ditė do tė hyjnė nė BE.44
 
Mihael Shteiner sa i pėrket statusit tė ardhshėm  tė Kosovės ka thėnė se, nė nenin 7 tė Rezolutės 1244, e jep tė drejtėn qė kurė tė vijė koha tė kėrkohet zgjidhja e statusit pėrfundimztar tė Kosovės. Do tė vijė koha kurė do tė merremi edhe me kėtė, mirėpo ai ka thėnė sė mė parė duhet tė kryhen " detyrat e shtėpisė ", tė arrihet njė nivel i caktuar, nė mėnyrė qė tė jemi tė kėnaqur qė Kosova mund tė bazohet nė institucionet qė funksionojnė nė gjenje mė tė mirė nė krijimin e sigurisė tė tė gjithėve dhe poashtu nė parandalimin e krimeve. Ai ka shtuar se, duhet tė gjendet mėnyra pėr pėrparime tė mėtutjeshme e qė para se tė vihet te zhgjidhja e statusit pėrfundimtar, ne dėshirojmė qė Kosova tė jetė njė shoqėri e rrespektuar dhe jo njė ēerdhe pėr krim tė organizuar. Krimi i organizuar nuk ėshtė dukuri e cila kufizohet vetėm me Kosovėn, por njė dukuri e cila ka zėnė fill nė tėrė Evropėn qė dikur ishte nėn kontrollin e regjimeve socialiste.45 Krimi i organizuar nuk ėshtė vetėm ēėshtje e njė grupi tė vogėl, por njė dukuri qė gjenė mbėshtjetje nė strukturėn e sotme ekonomike e Kosovės. Qė lufta kundėr aktiviteteve kriminale nė Kosovė tė ketė sukses, ajo duhet tė jetė legjitime, e bėrė sipas ligjeve tė njohura e tė pranuara.46 Sa i pėrket Kosovės, ajo sundohet nga Rezoluta 1244. Ka thėnė Kryeadministratori i OKB-sė. Nisur nga kjo qė u tha, mundė vijmė deri te mendimi se z. Shteiner ka nė duart e tija tė preferoj apo ta refuzoj mundėsin e nohjes sė Pavarsisė sė Kosovės, mendimi i tė cilit do tė ketė peshė tė madhe nė ēėshtjen e statusit tė Kosovės.47 Xhonatan Levicki, njėri nga autorėt e marrėveshjes sė Rambujes dhe Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, duke komentuar marrėveshjen mes S-M, ai nė interpretimin e tij thotėse, Rezoluta 1244ėshtė shumė e qart, pas krijimit tė vetėqeverisjes, do tė instalohet procesi i gjetjes sė statusit final, nėn mbikqyrjen ndėrkombėtare, dhe poashtu Rezoluta pėr Kosovėn nuk prejudikon statusin e Kosovės, pėrkundrazi, tė gjitha opcionet mbeten tė hapura pėr t`u diskutuar dhe pėr t`u negociuar. Pra kjo do tė thotė qė edhe ospioni i njohur qė reflekton vullnetin dhe synimet e popullit tė Kosovės do tė merren parasysh. Levicki dhe interpretimi i tij rreth ndikimit tė marrėveshjes S-M, shkonė nė atė qė kanė thėnė edhe figurat udhėheqėse tė Kosovės se, kjo nuk influencon rregullat e lojės pėr Kosovėn, tė krijuara me Rezolutė, duke dhėnė vlersimin e tij se procesi i zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės mbetet i njejti.48 Mėnyra mė e mirė qė Kosovarėt ta bindin perendimin qė meritojnė tė realizojnė synimet e tyre ėshtė duke njėmendėsuar, duke e bėrė realitet krijimin e njė shoqėrie demokratike dhe tolerante.49
 
 
Nė vend tė pėrfundimit: njė skicė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės
 
Pas gjithė asaj qė ka ndodhur qė nga heqja e autonomisė sė Kosovės nga Milosheviqi, njė mbetje e Kosovės nė Serbi ėshtė shumė vėshtirė pėr tu realizuar. Njė protektorat i pėrhershėm nė njė pėrkatėsi fiktive nė Serbi, pra njė vazhdimėsi e status quo ad infinitum ėshtė poaq  jo e arsyeshėme dhe pėr askėnd me tė vėrtetė diēka e kėnaqshme. Njė mundėsi do tė ishte Kosova tė instalohet si njė Republikė e Jugosllavisė. Kjo do tė ishte zgjidhja mė e thjeshtė dhe mė optimale pėr Evropėn. Nė tė vėrtete kjo nuk do t'i kėnaqte as Serbinė e as shqiptarėt e Kosovės. E pėr kėtė ne duhet tė mendojmė pėr kushtet e njė shteti tė pranuar tė lidhur ngusht nė strukturat regjionale dhe evropiane.50
 
I. Qveria e re e Kosovės tė dėshmoj kompetencėn dhe aftėsinė e saj pėr ta zhvilluar vendin nė interes tė tė gjithė banorėve dhe tė dėshmojnė njė politikė shembullore nė aplikimin e tė drejtave tė njerut e nė veēanti tė pakicave.
 
II. themelimi i njė konference tė Evropės Juglindore, nė tė cilėn Konferencė tė gjitha nacionalitet do tė ishin tė pėrfaqėsuar. Ndėrsa nė kuadėr tė kėsaj konferencė tė themelohen " kėshillat nacionale " ku tė gjithė anėtarit e ndonjė populli do kishin pasur mundėsi qė para fillimit tė kėsaj konference p.sh shqiptaret nga tė gjitha vedet nė rajon, tė pėrgatitin platformat paraprake pėr mbrojtjen e interesave tė shqiptarėve nė gjithė Evropėn Juglindore. Ndėrsa nė Kuadėr tė kėsaj Konference tė njejtin " kėshil nacional " ta kene edhe popujt tjere tė kėtij rajoni, dhe vendimet nė Konferencė tė merren sipas koncenzusit.51
 
III.  t'iu njihet  Serbisė roli i njė "vėshgueses"  pėr tė drejtat themelore tė serbeve nė Kosovė, ngjajshėm me rolin qė ka luajtur Austria me Tirolin Jugor nė Itali, por edhe Kosova tė ketė tė drejtėn e ngjashme pėr shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės.
 
IV. tė zhvillohen bisedime me vendet fqinje pėr pėrmirėsimin e mardhėnieve ndėrshtetėrore, tė merret vesh pėr njė garanci ndėrkombėtare qė do ta "ndaloj bashkimin" politik  analog sikurse  marrėveshja "pėr ndalim bashkimi" tė Austrisė me Gjermani(kjo marrėveshje ėshtė bėrė pas luftės sė Dytė Botėrore mes Austrisė dhe shteteve aleate nė atė kohė me tė cilėn Austrisė i ėshtė ndaluar bashkimi me Gjermaninė vėr. i), mirepo duke iu lejuar integrimi  ekonomik dhe kulturormes shqipatėve nė rajon.
 
V. Kosova tė behet shembull pėr integrime evroatlantike, tė behet shtyllė udhėheqėse e kėtij procesi pėr tėrė rajonin, pasi qė nė Kosovė edhe i kemi tė gjitha pėrfaqėsit e Bashkimit Evropian, pėrfaqėsuseit e organizatave tjera rajonale e ndėrkombėtare.
 
VI. Dhe sė fundi do duhej qė me anė tė lidhshmėrisė nė strukturat regjionale dhe me pėrkrahje nga Evropa  tė kapėrcehet e kaluara dhe tė pėrgatitet e ardhmja e pėrbashkėt.
 
 
Teksti i marrėveshjes Serbi Mali i Zi 52
 
Kapitulli kushtetues
Nė bazė tė opinioneve tė arritura mė parė nė debate parlamentare, qė janė pėrfundime parlamentare, njė komision, anėtarėt e tė cilit do tė jenė tė deleguar nga parlamentet e RFJ-sė, Serbisė dhe Malit tė Zi, do tė bėjnė hartimin e Kushtetutės, aktin mė tė lartė legal tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, teksti i tė cilit akt duhet tė miratohet sė pari nga parlamentet republikane dhe pastaj tė paraqitet nė Parlamentin federal. Kjo procedurė do tė riafirmonte elementet e shtetėsisė sė Malit tė Zi dhe tė Serbisė, qė nga dita e parė e kėsaj situate faktike pėrfshirė dhe tė drejtat historike tė dy shteteve anėtare.
 
Provizioni nė rikonsideratė
Pas kalimit tė njė periudhe trivjeēare, shtetet anėtare do tė kenė mundėsinė pėr tė vazhduar nė drejtim tė ndryshimit tė statusit shtetėror, siē mund tė jetė, dalja nga unioni i shteteve. Nėse Mali i Zi largohet nga ky union shtetesh, dokumentet ndėrkombėtare tė lidhura me "RFJ", Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit do tė aplikohen ndaj Serbisė si pasardhėse. Njė shtet anėtar qė e pėrdor kėtė tė drejtė, nuk do tė trashėgojė tė drejtėn pėr status ndėrkombėtar dhe legal, kurse tė gjitha ēėshtjet e diskutueshme do tė rregullohen ndėrmjet pasardhėsit tė shtetit dhe shtetit tė ri tė formuar. Nėse nė njė referendum tė dy shtetet bien dakord pėr ndryshimin e statusit (pavarėsia), tė gjitha ēėshtjet e diskutueshme do tė zgjidhen siē ėshtė bėrė nė rastin e ish-Jugosllavisė. Ligjet pėr referendum do tė adoptohen nga disa shtete anėtare, duke marrė pėr bazė tė gjitha standardet e njohura ndėrkombėtarisht.
 
Emri i shtetit
Mali i Zi dhe Serbia Institucionet e Malit tė Zi dhe tė Serbisė - Parlamenti, presidenti, kėshilli i ministrave dhe gjykata Parlamenti - Njė parlament njėdhomėsh do tė krijojė diskriminim pozitiv pėr pėrfaqėsuesit malazez. Ligjet dhe zgjedhja e pėrfaqėsuesve, nė parlament, tė Serbisė dhe Malit tė Zi do tė adoptohet nga shtetet anėtare nė pėrputhje me parimet e definuara nga kapitulli kushtetues. Do tė sigurohet mekanizmi pėr mbrojtjen e mbivotimit tė shteteve anėtare. Presidenti i Malit tė Zi dhe i Serbisė - Presidenti, i zgjedhur nga parlamenti i Malit tė Zi dhe ai i Serbisė do tė propozojė krijimin e kėshillit tė ministrave dhe do tė drejtojė punėn e tij.
 
Kėshilli i ministrave
Kėshilli i ministrave do tė pėrbėhet nga pesė departamente: i punėve tė jashtme, i mbrojtjes, i marrėdhėnieve ekonomike ndėrkombėtare, i marrėdhėnieve tė brendshme ekonomike, i mbrojtjes sė tė drejatave tė njeriut dhe i mbrotjes sė tė drejtave tė minoriteteve. Kompetencat e ministrive do tė definohet me detaje tė mėvonshme. Gjykata e Malit tė Zi dhe e Serbisė - Gjykata do tė ketė funksione tė gjykatės kushtetuese dhe tė gjykatės administrative, dhe do tė bėjė harmonizim e praktikės gjyqėsore. Funksioni i gjykatės administrative do tė zbatohet nė lidhje me aktet administrative tė ministrive dhe tė kėshillit tė ministrave. Gjykata do tė marrė vendime dhe do japė opinione lidhur me harmonizimin e praktikės gjyqėsore. Gjykata nuk do tė shėrbejė si gjykatė apeli dhe do tė ketė numėr tė barabartė gjyaktėsish nga shtetet anėtare.
 
Armata
Armata e Malit tė Zi dhe e Serbisė do tė jetė nėn komandėn e kėshillit suprem tė mbrojtjes. Kėshilli i mbrojtjes do tė ketė tre presidentė. Kėshilli i mbrojtjes do tė marrė vendime me konsensus. Rekrutėt do tė kryejnė shėrbimin ushtarak nė territorin e shteteve tė tyre pėrkatėse, me mundėsinė pėr tė bėrė shėrbimin ushtarak nė shtetin e tyre, nėse ata duan.
 
Zgjedhjet dhe takimet
Pas vendosjes sė kapitullit kushtetues, pas njė procedure specifike, mbahen zgjedhjet, krijohet parlamenti i Malit tė Zi dhe i Serbisė, zgjedhet presidenti i Malit tė Zi dhe i Serbisė, sikurse edhe anėtarėt e kėshillit tė ministrave dhe gjykatėsit e gjykatės sė Malit tė Zi dhe Serbisė. Do tė bėhet e mundur edhe pėr tė siguruar njė udhėheqje rotative nė departament (nė ministrinė e punėve tė jashtme dhe nė atė tė mbrojtjes, ministri dhe zėvendėsi i tij, secili nga njė shtetet tjetėr do tė ndėrrohen kur pėrfundon gjysma e mandatit tė ministrisė). Nė pėrfaqėsimin e shteteve anėtare nė organizmat ndėrkombėtare (OKB, OSBE, BE dhe nė Kėshillin e Evropės) barazia do tė vendoset nėpėrmjet rotacionit. Ndėrkaq, pėr organizata ndėrkombėtare financiare do tė definohen modelet specifike tė pėrfaqėsimit. Duhet tė bėhet njė marrėveshje specifike pėr pėrfaqėsim proporcional tė shteteve anėtare nė zyrat e jashtme diplomatike dhe konsullatat e Serbisė dhe Malit tė Zi. Parlamenteve do t'u shtohet njė kapitull kushtetues qė tė mirtohet mė sė voni nė fund tė qershorit tė vitit 2002.
 
Bartja e institucioneve federale
Disa institucione federale mund tēi kenė qendrat e tyre nė Podgoricė. Rikonstruktimi kushtetues i shteteve anėtare - Ndėr aktivitetet e parapara nė deklaratėn e kapitullit kushtetues tė Serbisė dhe Malit tė Zi ėshtė se shtetet anėtare duhet t'i ndryshojnė kushtetutat e tanishme nė pėrputhje me kapitullin kushtetues tė Serbisė dhe Malit tė Zi ose duhet tė shpallin kushtetuta tė reja, mė sė voni deri nė fund tė vitit 2002.
 
Sfera ekonomike
Niveli i arritur i reformave ekonomike nė Serbi dhe Mal tė Zi do tė jetė pika qė pason pėr rregullimin e marrėdhėnieve tė heshtura ekonomike. Shtetet anėtare do tė jenė pėrgjegjėse pėr lehtėsimin e veprimtarisė sė tregut tė pėrbashkėt, pėrfshirė qarkullimin e lirė tė njerėzve, tė tė mirave, shėrbimeve dhe kapitalit. Harmonizimi i sistemeve ekonomike tė shteteve anėtare me sistemin ekonomik tė BE-sė (euro) do tė kapėrcejė dallimet ekzistuese, veēanarisht nė sferat e tregtisė dhe tė politikės doganore. Nė tė dy rastet, reformat ekonomike qė tanimė janė realizuar nė shtetet anėtare do tė merren parasysh nė tėrsi, ndėrkaq do tė pranohen zgjedhjet qė do t'i kontribuojnė integrimit mė tė shpejtė nė Bashkimin Evropian. Zgjedhjet kalimtare pėr harmonizimin e tregtisė dhe politikės doganore duhet marrė parasysh interesin e shteteve anėtare. Bashkimi Evropian do tė ndihmojė nė pėrmbushjen e kėtyre objektivave dhe do tė monitorojė procesin mbi baza rregullative. Format pėr arritjen e kėtyre objektivave duhet tė detajizohen paralelisht me kapitullin kushtetues. Nėse njėra nga shtetet anėtare konsideron se shteti tjetėr nuk po vepron nė pėrputhje me obligimet e marrėveshjes lidhur me veprimtarinė e tregut tė pėrbashkėt dhe hrmonizimin e tregtisė dhe politikės doganore, do tė ketė tė drejtėn qė tė ngrisė ēėshtjen nė BE, nė kontekstin e Procesit tė Stabilizimit dhe Asocimit, me qėllim tė ndėrmarrjes sė hapave tė duhur. BE-ja do tė garantojė se, nėse plotėsohen kushte dhe kritere tė tjera pėr Procesin e Stabilitetit dhe Asocimit, parimet pėr tė cilat jemi pajtuar pėr organizimin kushtetues nuk do tė jenė pengesė pėr njė pėrfundim tė shpejtė tė Marrėveshjes pėr Asocim dhe Stabilitet.
 
Kryetari i Republikės Federale tė Jugosllavisė
Vojislav Koshtunica
Zėvendėskryeministri federal
Mirolub Labus
Kryetari i Republikės sė Malit tė Zi
Milo Gjukanoviq
Kryeministri i Republikės sė Malit tė Zi
Filip Vujnoviq
Dėshmitar
Pėrfaqėsuesi i Lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri
Javier Solana
Beograd, 14 mars 2002
    
   
Literatura:
1  Mbi shkatėrrimin e Jugosllavisė komuniste shih: Viktor Meier, Vor 10 Jahren zerfiel Jugoslawien nė: Europäische Rundschau, Vierteljahreszeitschrift für Politik, Wirtschaft und Zeitgeschichte, Nr. 3/2000, fq.97-106. Krahaso. Christian Schmidt Hēuer, Willkommen Serbien In: Die Zeit, Nr. 42, 12 Oktober 2000.
2 dxh/an nė:AFP/BalkanWeb, 15 mars 2002
3 Veton Surroi, FUNDI I TELENOVELES SE GJATE TE QUAJTUR JUGOSLLAVI, Koha ditore, 15 mars 2002, fq. 10.
4 Po aty.
5 Po aty
6 Lidhur me Kosovėn, statusin dhe zhvillimet tjera nė Jugosllavinė komuniste shih: Joseph Marko, die staatliche Entwicklung des Kosovo/a von 1913-1995 nė: Joseph Marko (Hrsg.-editor) Gordischer Knoten Kosovo/a: Durchschlag oder entwirren? Vēlkerrechtliche, rechtsvergleichende und politikėissenschaftliche Analysen und Perspektiven zum jüngsten Balkankonflikt, Botimi i parė - Baden-Baden: Nomos Verl.-Ges., 1999, fq.15. Krahaso. poashtu H.Treter/J.Marko/T.Boric, Perspektiven des zukunftigen politischen und rechtlichen Statut Kosovos, nė: Dardania, Nr. 3/3, prej fq.222.  Mėpastaj, Zef Ahmeti, Kosov- ēėshtje politike a juridike, botuar ne Urtia, revistė e teologjėve tė Ipeshkvisė sė Kosovės, Viti IX, nr.:1(14), Zagreb 2001
7 Rezoluta 1244 ne gjuhėn gjermane nė: http://www.kosova-info-line.de/php/show.php3?id=397&kat=k&schwer=, ndėrsa nė gjuhėn angleze mund ta gjeni nė kėtė adresė : http://www.un.org/Docs/scres/1999/99sc1244.htm
8 Zef AHMETI, KOSOVA A PO I AFROHET NJOHJES SE SHTETESISE SE SAJ? - Trepēa.net, 14/03/2002: http://www.trepca.net/2002/03/020314-zef.ahmeti-kosova-afrohet-shtetesise.htm
9 Mbi reagimet nė mediat evropiane pas nėnshkrimit tė marrėveshjes mes Serbisė dhe Malit tė Zi, shiko: A Buxhovi, Edhe njė shtet i ri Fantom, nė: Zeri i Ditės, 18 mars 2002, fq. 12. Kėtu po i japim disa opinione: "Le Figaro"  dhe "Liberasion" vlerėsojnė se vendosshmėria e Solanės dhe udhėtimet e panumėrta nė relacion Bruksel-Beograd-Podgoric, bazojnė nė brengėn e BE-sė se pavarsimi i Malit tė Zi do tė mund tė stimulonte njė reaksion zinxhiror tė krizave nė teritoret e ish-Jugosllavisė fillimisht nė Kosovė e mėpas edhe nė Bosnie. "Financial Times Deutschland": Atė qė tani BE-ja po e shef si sukses  diplomatik, ėshtė vetėm njė zgjidhje e peėrkohshme. Nė vend se tė bėj pėrpjekjeqė tė detyroj dy shtetet tė ndara nė bashkėsi, Evropa ėshtė dashur qė t`i lejojė shtetet ballkanike ashtu siē dėshirojnė. "Berliner Zeitung" vlerėson  se, as Serbia e as Mali i Zi, pėr momentin nuk kanė gjasa qė tė anėtarėsohen nė BE.  "Frankfurter Rundshau": Tema e pavarsisė, si pėr Malin Zi ashtu edhe e Kosovėn , mbetet aktuale dhe ajo edhe mėtutje do tė ndotė klimen politike nė Ballkan, duke parandaluar kėshtu zgjidhjen e problemeve tė pėrditshme edhe realizimin e reformave serioze. Sė fundi shteti fantom i Serbisė dhe i Malit tė Zi, me njė varg problemesh tė pazgjidhura, nuk do tė shenoi me shpejtėsi proigres nė rrugėn drejt Evropės, porse ky nė tė vėrtetė ky proces do tė ngadalsohet. "Die Welt": Tema e pavarsisė veēanėrisht ajo e Kosovės, mbetet kyēe pėr stabilitetin nė rajon. Marrėveshja e arritur nė Beograd hap bashkimin e Kosovės si shtet t tretė nė "Jugosllavi", nė kuadėr tė sė cilės  secili do tė gėzonte autonomi pothuajse tė plotė. "Neue Züricher Zeitung": Mbajtja nė jetė e krijesės shtetėrore serbo-malazeze do tė mund tė ashpėrsonte tensionet nė Kosovė, dhe do tė mund tė shtonte jostabilitet. "Salzburger Nachrichten": Nė Ballkan konfliktet edhe mėtutje po ngrihen, ndėrsa zgjidhjet po shtyhen. Nė vend tė stabilizimit tė pritur, mund tė ndodhė pikėrisht e kundėrta. Shqiptarėt e Kosovės nuk do tė qėndrojnė tė qetė, pėrderisa nuk do tė shqyrtohet haptazi ēėshtja e statusit tė Kosovės. Krahaso:  Süddeutsche Zeitung, Jugosllawiens Scheintod, nr. 63, 15 mars 2002, fq. 4, po ky numėr, Aus Jugoslawien wird Srbien-Montenegro, fq.11. Kleine Zeitung(gazetė ditore austriake), Jugoslawien ist nun entgültig tot, 15 mars 2002, fq.8-9. Wiener Zeitung (ditore austriake), Ein Gebilde mit Ablaufdatum, 15.03.2002, fq. 4. Kurier (ditore austriake), Jugoslaėien: Der Name begraben, Staat erhalten, 15.03.2002, fq.5. Die Presse(ditore austriake), Kopromiss über Zukunft Jugosllaėiens, 15.03.2002, fq.5. Frankfurter Allgemeine(ditore e gjermanisė), Das Ende der Bundesrepublik Jugoslaėien, 15.05.2002, fq.1, 2, dhe 8. Shih poashtu edhe faqen e NZZ-sė (Neue Züricher Zeitung- ditore zvicerane): http://www.nzz.ch/2002/03/15/al/page-kommentar81EDX.html. Mbi reagimet nga Mali i Zi lidhur me marrėveshjen e krijimit tė shtetit tė pėrbashkėt shiko: http://www.dwelle.de/albanian/tema_shqiptare/234689.html, dhe http://www.vijesti.cg.yu/naslovna.phtml?akcija=vijest&id=53927, http://www.balkantimes.com/html/albanian/020315-SVETLA-001.htm#
10 QIK-u, Prishtinė, 15 mars 2002, shiko : http://www.nzz.ch/2002/03/15/al/page-kommentar81EDX.html
11 QIK-u, 15 mars 2002.
12 QIK-u, 15 mars 2002.
13 AUGUSTIN PALOKAJ Solana thotė se Marrėveshja Serbi-Mali i Ziassesi nuk prejudikon statusin e Kosovės, KOHA Ditore, e shtunė, 16 mars 2002, fq.2  
14 UASHINGTON,15 mars 2002, Reuters/BalkanWeb
15 BARCELONE, 15 mars 2002, Reuters/BalkanWeb
16 QIK-u, Prishtinė, 19 mars 2002.
17 QIK-u, Prishtinė, 19 mars 2002.
18 Krahaso: Zef AHMETI, A I KA HUMB KOSOVA 2.500 HEKTAR!?  2/03/2002 - Trepēa.net: http://www.trepca.net/2002/03/020302-zef.ahmeti-aikahumb.kosova2500hek.htm
19 C. Sr. Nė Neue Zuericher Zeitung, faqja nė internet: http://www.nzz.ch/2002/03/15/al/page-kommentar81EDX.html, 15 mars 2002. Hat der Westen nicht ein weiteres politisches Provisorium auf dem Balkan geschaffen, das wieder zu zerbrechen droht?
20 QIK-u, Prishtinė, 16 mars, 2002.
21 GAZMEND SYLA-Koha ditore PRISHTINĖ, 14 mars 2002,  Nuk e kemi lidhur fatin me marrėveshjet pėrreth Kosovės, thotė kryeministri Rexhepi.
22 QIK-un e datės 16 mars 2002. Krahaso: www.radio21.com, 15.03.2002.
23 BE-ja gėzohet pėr marrėveshjen e Serbisė dhe Malit tė Zi, por kėrkon ta reformojė edhe vetveten KOHADitore fq.????e shtunė ??16 mars 2002.
24 QIK-u, Prishtinė, 15 mars
25 Prishtinė, 15 mars 2002, Kosovapress. Ky ėshtė edhe qendrimi i Serbisė, Krahaso: Sporazumom je precizirano da po isteku tri godine drzave-clanice imaju pravo da pokrenu postupak promene drzavnog statusa, odnosno istupanja iz drzavne zajednice, te da u slucaju istupanja Crne Gore iz drzavne zajednice medjunarodni dokumenti koji se odnose na SRJ, posebno Rezolucija 1244 SB UN, odnosili bi se i u celosti vazili za Srbiju kao sukcesora. http://www.danas.co.yu/, 15. Mars 2002.
26 Veton Surroi, FUNDI I TELENOVELES SE GJATE TE QUAJTUR JUGOSLLAVI, Koha ditore, 15 mars 2002, fq. 10.
27 Naim Maloku, Pse Marrėveshja pėr Unionin serbo-malazez e vėshtėrson arritjen e pavarsisė sė Kosovės, nė: Zėri i Ditės, 19.03.2002, fq.1 dhe 4.
28 VETON SURROI, Koha ditore, 15 mars 2002, fq. 10.
29 Krahaso: Zef AHMETI, A I KA HUMB KOSOVA 2.500 HEKTAR!?  2/03/2002,  nė: Trepēa.net: http://www.trepca.net/2002/03/020302-zef.ahmeti-aikahumb.kosova2500hek.htm
30 Augustin Palokaj, BE-ja do ta njohė realitetin qė e Krijojnė kosovarėt, nė : Koha ditore, 18 mars 2002, fq.3.  Edhe vlersimi I Palokajt ėshtė se, nga Kosova do tė varet se si do tė jetė gjendja e Kosovės nė tre vjetėt e ardhshėm, sa funksionale do tė jenė institucionet e saja, sa do tė jetė papunsia, cili do tė jetė niveli i krimit tė organizuar, sa efikase do tė jenė policia dhe gjykaktat, dhe qė ėshtė testi mė i madh, sa tė lirė do tė ndihen serbėt qė tė vijnė nė Prishtinė dhe qytetet e tjera tė Kosovės. Kėtė tė fundit duhet mė shumė se kurrė ta kuptojnė shqiptaret.
31 Sa i pėrket kėtu domino-efektit, do te kishte dhe mundėsi tjera qė kjo tė parandalohet edhe duke e njohur pavarsisnė e Kosovės, e me njohjen e saj edhe lidhjen e Kosovės si shtet me ndonje kusht qė ajo(si shtet) te kontribuoj pėr stabilitet nė rajon. Kjo do kishte mundur tė behet edhe sipas modelit tė Asutrisė qė kishte pas luftės sė dyte botėrore, pra marrėvesja e ashtuquajtur " Anschlussverbot ", ndalesa qė i ėshtė bėrė Austrisė nga shtetet aleate qė t`i bashkohet Gjermanisė.
32 Aleks Grigorqev, shef i projektit pėr marrėdhėnie etnike nė Universitetin e Prinstaunit, Do tė ishte menēuri qė Perendimi tė praboj realitetin malazias, nė : Zėri i Ditės, 20 mars 2002, fq. 12.
33 Zeri i Ditės, Korrupsioni mund tė rezikojė besueshmėrinė e qeverisė sė re, 19 mars 2002, fq.6. Statistika: Ekonomia e kosovės pėrfshinė reth 48 mijė ndėrmarrje private , tė vogla dhe tė mesme (NVM) dhe rreth 400 ndėrmarrje shtetėrore . Nė pėrgjithėsi NVM-tė private kontribuojnė rreth 55% nė buxhetin vendor tė Kosovės. Ndėrmarrjet shtetėrore pėrbėjnė vetėm 1% tė numrit total tė bizneseve tė regjistruara, por pėrfaqėsojnė burimin mė tė madh tė punėsimit, 60.000 punėtorė.
34 Po aty.
35 Koha Ditore, 19 mars 2002, fq.6
36 Intervistė me Josep Pique, Bota Sot, 19 mars 2002, fq. 7. Pique mbi statusin e Kosovės thotė me sa vijon: Ne jemi tė kufizar nga Rezoluta 1244, e miratuar nėn Kap. E VII-tė tė Kartės sė OKB-sė, me pjesėmarrje tė tėrė komunitetit ndėrkombėtar. Rezoluta 1244 kryqėzohet tutje me parimet e Rambujesė, tė clave u pėrbahet. Prezenca ndėrkombėtare  civile ka mandatin pėr pėr tė ndihmuar nė drejtimin e duhur dhe tė caktoj procesin politik pėr tė ardhmėn e Kosovės.
37 Intervistė me drejtorin e Bankės  Botėrore pėr Evropėn Juglindore, Christian Portman, nė Koha Ditore, 18 mars 2002, fq. 6.
38 Po aty. Nė rrethinėn tonė po hapet njė garė pėr afrim ndaj BEsė. Ai qė i afrohet mė shumė dhe mė shpejt, ka mė shumė tė drejtė pėr tė vendosur pėr ardhmėrin. Kosovės kjo marrėveshje i konvenon sepse i vė nė njė rrafsh racional marrėdhėniet mes ish-anėtarėve tė Federatės. Marrėveshja njeh atė qė e kemi ditur, se Mali i Zi ende nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė pėr fatin e vet, sepse gjysma e popullatės kundėrshton gjysmėn tjetėr... Nė garėn pėr vetėvendosje tashmė pos dėshmisė sė tė drejtės pėr vetėvendosje,dėshmi vepėr keqtrajtim nė shtetin e vdekur e tė tjera, do nxjerrė edhe argumente pėr ecje tė fuqishme proevropiane, nė ndėrtimin e sistemit politik dhe ekonomik. Pyetja pėr secilin ėshtė se a ka brenda strukturės sė tanishme politike kapacitet pėr ndryshime kaq rrėnjėsore? Pėr Kosovėn kjo duhet tė jetė njė zile alarmi: filloi gara evropiane.
39 Bota Sot, Puna nė Kuvendin e Kosovės dhe Qeverinė, duhet tė jetė e hapur pėr mediume dhe qytetarėt e Kosoves, 20 mars 2002, fq. 5.
40 11/03/2002-Trepēa.net nė: http://www.trepca.net/2002/03/020310-bugajski.janosh-aftesia-qeverise.htm
41 Koha Ditore, Shqiptarėt kanė rol tė rėndėsishėm pėr paqen dhe stabilitetin e rajonit, 25 mars 2002, fq. 5. Krahaso poashtu edhe Zeri i Ditės, Statuset e padefinuara dhe " rreziku " nga Shqipėria e madhe, pengesė nė integrimin e shqiptarėve nė strukturat evroatlantike, 25 mars 2002, fq. 4.
42 Koha Ditore, 25.03.2002, fq. 1.
43 Augustin Palokaj, Nė Ballkan nuk ekziston "problemi shqiptar", nė: Koha Ditore, 25 mars 2002, fq.10.
44 Po aty.
45 Besnik Pula, Pushteti i dhunės kundėr krimit, nė Kohaditore, 20 mars 2002, fq. 11.
46 Po aty.
47 Bota Sot, Njėherė duhet t`i " kryejm detyrat e shtėpisė " e pastaj tė merremi me statusin e Kosovės, 20 mars 2002, fq.2. krahaso edhe Koha Ditore, Shteiner kapėrcen tri problemet, 20 mars 2002, fq 1.
48 Zėri i Ditės, Levicki: Nuk ndryshon procesi i gjetjes sė statusit final tė Kosovės, 25 mars 2002, fq.6. Xhonaton Levicki, shpreh mėtutje mendimin e tij rreth Marrėveshjes Serbi- Mali i Zi, duke thėnė se, ata qė mendojnė se ky ndryshim i raporteve Serbi Mali i Zi mundėson tė iniciohet procedura e ndryshimit tė Rezolutės 1244, atėherė ai ėshtė larg realitetit. Ai e shprehė kėtė duke pasur parasysh procedurėn e vėshtirė dhe tė ndėrlikuar midis marrėveshjes dhe kompromisit mes shteteve anėtare tė pėrhershme nė KS tė OKB-sė.
49 Po aty.
50 Krahaso Hanes Swoboda, "Demokratie und Stabilität am Ballkan" tė botuar nė Europėische Rundschau, Revistė pėr politikė , ekonomi e histori kohore qė botohet nė Austri, nr. 1/2002 fq. 77-78.
51 Krahaso modelin nė vijim: Tė dy shtetet nacionale Britania e Madhe dhe Irlanda janė organizata shtetėrore tė cilat bashkohen nė njė Kėshill tė pėrbashkėt. Aty irlandezėt trajtojnė ēėshtjet nacionale mes Irlandės Veriore dhe tė Republikės sė Irlandės. Vendimet merren nė bazė tė konsensusit tė tė gjithė pjesėmarrėsve krahaso. Horst Grabner, Die Kriegslogik durchbrechen nė: Kosovo und die Folgen, Franz Leidmüller/R. Steinėeg (Hrsg.-editor), fq.68.
52 Pėrkthimi ėshtė i gazetės ditore Kohės Ditore

 

Ky shkrim nuk mund tė ribotohet pa pėlqimin e autorit  apo redaksisė !