PĖRMBAJTJA E LIBRIT

21/07/2001 - Trepēa.net



Brigada "Mėrgimi" rrethohet nga kalashėt e Mejdanit dhe tė Nanos !


   
Ndėrkohė qė Gjenerali Xhekson me oficerėt e Ushtrisė Serbe nėnshkruajnė marrėveshjen e kapitullimit tė forcave serbe nė Kumanovė, menjėherė Presidenti i Shqipėrisė dhe Kryeministri i saj dolėn me njė deklaratė ku kėrkohej "ēarmatimi i njėsive tė Bujar Bukoshit, pasi ato rrezikonin pushtetin nė Shqipėri"!! Thjeshtė kjo deklaratė , ėshtė e zonja  tė dėshmojė se kush e kishte dėmtuar dhe penguar luftėn nė Kosovė, se cila aleancė i kishte bėrė puē pėrpjekjeve tė jashtėzakonshme tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės pėr tė organizuar dhe drejtuar njė rezistencė dinjitoze ushtarake ndaj pushtuesit serb.
 
Njė ditė mė vonė, pas kėsaj deklarate - rrėfen Tahir Zemaj - kazerma jonė nė Mamurras ėshtė gjendur e rrethuar nga forca tė shumta tė ushtrisė dhe policisė sė Qeverisė Shqiptare. Imagjinoni se ēfarė gjendje shpirtėrore mund tė jenė gjendur ushtarėt dhe oficerėt e Brigadės "Mėrgimi", qė kishin ardhur nga tė gjitha shtetet e botės pėr tė luftuar pėr Kosovėn e tyre, dhe nė njė mėngjes tė bukur gjenden tė rrethuar nga forcat e ushtrisė shqiptare ?!
 
Nė bisedime me drejtuesit e atij "operacioni" dhe nė marrėveshje me Ministrinė e Mbrojtjes dhe tė Rendit tė Shqipėrisė dhe Ministrisė sė Mbrojtjes, kemi arritur nė pėrfundim qė ne nuk do tė dorzonim armatimin personal, deri nė kalibrin 12.7 mm. Do t'u mbetej ushtarėve, dhe nėse ishte nevoja do t'ua dorzonim forcave tė NATO-s dhe tė magazinoheshin nė Kosovė, pasi ishin pjesė e pasurisė sė saj. Armatimin e rėndė : disa lloje topash, minahedhėsish, raketash kemi vendosur qė me Proēes-Verbal t'I falet Akademisė ushtarake tė Shqipėrisė.
   
   
Nga ana e Policisė Shqiptare ėshtė marrė angazhimi qė ata tė na shoqėronin deri nhė kufi pėr tė na  "mbrojtur" nga incidentet. Mua, me dekret, mė kanė emėruar nė njė detyrė tjetėr pranė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės. Mė ėshtė thėnė qė tė nesėrmen do tė takoheshim bashkė me Presidentin e kryeministrin, me gjeneralin Xhekson.
 
Drejtimin e Brigadės e ka marrė zoti Fazli Rugova, zėvėndėsi im. Brigada ėshtė nisur drejt veriut pėr tė kaluar nė Kosovė. Ndėrkohė, ajo ėshtė braktisur nga policia ushtarake dhe ajo e rendit e Shqipėrisė, qė sipas marrėveshjes kishte marrė pėrsipėr  shoqėrimin e saj deri nė kufi, rrjedhimisht ata kanė rėnė nė njė pritė tė disa forcave policore - paramilitare afėr Tropojės.
 
Megjithatė kanė mundur tė depėrtojnė pa luftime, pasi kam komunikuar drejt pėr drejt me komandantin e Brigadės dhe i kam thėnė se, nėse pas pesė minutave nuk hapej rruga atė do ta hapnim ne me tė gjithė fuqinė e zjarrit qė posedonte brigada. Kam kėrkuar tė flas me drjetuesin e forcave policore  paramilitare, ish shefin e komisariatit tė Tropojės, haklaj, e kam informuar se ka njė marrėveshje e ai mė ka thėnė se nuk e njihte atė marrėveshje. Atėherė i kam thėnė se, nėse ai nuk i njihte eprorėt e tij dhe marrėveshjet e nėnshkruara prej tyre, ne do ta hapnim rrugėn me zjarrė.
 
Pas kėsaj ai mė ėshtė pėrgjigjur qė "ne qenkeshim vėllezėr" dhe rruga ėshtė hapur pa pasur nevojė pėr shkėmbime zjarri. Nė fakt brigada nuk kanė pasur atė itinerar qė ka ndjekur. Ajo nuk ka pasur tė shkojė fare nė tropojė, pasi rruga mes Kukėsit dhe Tropojės ndahet nė qafė tė Malit, nė bjeshkėt e Fushė Arrėzit.
 
Pikėrisht aty ka filluar vėnia nė jetė e skenarit tė ri ose e marrėveshjes sė fshehtė  pėr ēarmatimin e plotė tė Brigadės. Ja sepse zoti Ramė maraj me njė pjesė tė policisė Ushtarake tė UĒK-sė pranė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės, nuk i ka shoqėruar trupat sipas marrėveshjes. Kam ndjerė se po luhej njė lojė e ligė, pasi njė pjesė e shtabit me policinė ushtarake kanė hyrė pa asnjė problem nė Kosovė, nėpėrmjet Kukėsit, ndėrsa trupat e brigadės kanė kaluar nėpėr njė kalvar shumė tė gjatė. Ram Maraj duhet tashmė vetė tė bėjė publik qėndrimin e tij, pse nuk i ka shoqėruar trupat sipas  marrėveshjes, pse brigada "Mėrgimi" ka devijuar rrugėn, ēfarė e ka penguar atė tė paraqitet nė orėn e caktuar pėr fillimin e marshimit tė Brigadės etj?
 
Pasi kanė kaluar pritėn nė hyrje tė Bajram Currit, brigada ka marrė drejtimin e Qafė Luzhės, ka dalė nė kam, Has, Krumė, Kukės, pastaj nė Qafė tė Morinės. Praktikisht ka bėrė mė shumė se 200 km rrugė tė pa asfaltuar, malore, tepėr tė vėshtirė nė vend se tė kalonte sipas planit drejt nė rrugėn e Kukės-Prizren. Nė tokėn e Kosovės, brigada fillimisht ėshtė pritur nga KFOR-i gjerman, tė cilit I ėshtė dorėzuar njė pjesė tjetėr e armatimit me proces-verbal.
 
Prej nė Prizren brigada ka provuar njė ferr tė vėrtet. Tashmė ishin "fitimtarėt",  ata qė ushtruan dhunė mbi brigadėn "Mėrgimi", disa plehra qė qenė organizuar dy-tre ditėve tė fundit, si gjoja policia e UĒK-sė e tė tjera formacione mė tė vogėla qė qenė formuar nėpėr male e qė kishin zbritur si ēlirimtarė qyteteve e fshatrave tė Kosovės. Duhet theksuar se ditėve tė fundit janė formuar me dhjetėra njėsi tė tilla, me numra e emra, tė cilat kishin njė ditė apo dy qė ishin kthyer nė Kosovė, nga kampet apo nga bregdeti dhe pretendonin se kishin marrė pjesė nė luftime pėr ēlirimin e Kosovės !
 
Po tė mos kishin qenė forcat gjermane, do tė kishin ndodhur  edhe incidente tė pėrgjakshme. Edhe nė Gjakovė ka pasur rrahje, fyerje, keqtrajtime deri nė orėn 24. Po ashtu ka ndodhur edhe nė Pejė.
 
Forcat Italiane nuk kanė qenė tė informuara mirė. Kėtė gjė e kanė shfrytėzuar "policėt" e UĒK-sė. Aty ėshtė marrė e gjithė njėsia dhe ėshtė dėrguar nė drejtim tė Dashinocit me urdhėr tė Shatbit, se gjoja kėto ishin bandat e Bujar Bukoshit dhe tė Tahir Zemės. Nė Ratishė ėshtė plaēkitur gjithė arsenali i ndėrlidhjes, kamionėt, paisjet e tjera automibilistike, ēisterant, uniformat, tė hollat personale etj. Nė ish fabrikėn e "Zastavės" kanė ndėrhyrė forcart e KFOR-it italian dhe pėr fat deri nė atė ēast nuk ka pasur tė vrarė.
 
Tė nesėrmen me pėrcjelljen e KFOR-it janė nisur pėr nė Prishtinė ku edhe janė shpėrndarė. Kjo rrugė pėr tė hyrė nė Kosovėn e lirė, ka qenė shumė mė e pėrgjakshme se marshimi i tri brigadave njė vit mė parė, kur Kosova gjendej e pushtuar nga forcat policore-ushtarake serbe. Nuk  mund tė harrohet kurrė, dhe dikush do tė pėrgjigjet njė ditė pėr pesė luftėtarėt e kėsaj brigade, Rexhė Osaj nga Deēani, Bashkim Balaj i Isniqit, Sinan Musaj nga Strellkci i Epėrm, Ram Peja nga peja dhe Vesel Muriqi nga Rugova e Pejės, tė cilėt drejtonin automjete tė kolonės e qė janė marrė dhe dėrguar nė zyrėn e "Prefektit tė Pejės" njė kushėri i Agim Ēekut, Et'hem Ēeku dhe tė Ramush Haredinajt.
 
Aty ata jjanė rrahur barbarisht, u janė thyer brinjėt, janė sharė e ofenduar, pastaj ėshtė urdhėruar : "tė veprohet dhe tė dėrgohen atje ku duhet !". I kanė nisur nė drejtim tė Ratishit pėrsėri nėn komandėn e "togerit" dhe prej atij momenti nuk dihet mė asgjė pėr ta. Mė vonė nga ana e KFOR-it italian ėshtė bėrė ekspertiza e vendit tė ngjarjes, pasi sipas dėshmitarit qė ka mbetur gjallė, Vesel Muriqit, ata mund tė jenė ekzekutuar. Veseli ka dėshmuar edhe pėr ato skena tė tmerrshme qė kanė ndodhur nė zyrėn e Et'hem Ēekut dhe Ramush haredinajt.
 
Tė gjithė ushtarėt e tjerė nuk kanė mundur tė inkuadrohen asnjėherė, disa prej tyre janė urdhėruar tė paraqiten pranė komandave lokale pėr t'u marrė nė pyetje dhe pėr tė dėshmuar prezencėn, njė imitim i shėmtuar i skemave tė policisė serbe. Tė gjitha kėto gjėra po dokumentohen dhe po pėrgatiten akuza tė mbėshtetura ligjėrisht dhe nuk do tė jetė e largėt dita qė personat pėrgjegjės do tė japin llogari dhe nuk do tė jetė e largėt dita qė personat pėrgjegjės do tė japin llogari pėr kėto sjellje barbare. Tashmė po merret vesh mė sė miri se kush ishin ata qė luftuan pėr ēlirimin e atdheut.
 
Ata qė dikur i shisnin mend popullit se duke qenė bij tė tij nuk kishin nevojė pėr grada dhe pėr akademi pėr ta ēliruar Kosovėn, sot janė vetėgraduar, gjeneralė e nėn gjeneralė, kolonelė e marshallė, veē gjeneralisim nuk ka sot nė Kosovė. Gjatė gjithė luftės nė Kosovė, ka pasur vetėm dy beteja, ajo e Loxhės dhe e Kosharės, nuk duhet ngatėrruar pritat apo ndonjė shkrepje armėsh me beteja, as marrja e ndonjė poste policie me dy-tre policė, as bombardimet e serbėve  ndaj popullsisė civile. Beteja tė mirėfillta me luftėtarė tė rreshtuar nė front, ka pasur vetėm dy, ato qė i pėrmenda. 
 
Eprorėt dhe luftėtarėt qė morėn pjesė kėto dy beteja dhe qė u flijuan nuk janė graduar, janė graduar njerėz tė tjerė. Nė fund tė fundit ėshtė e nevojshme tė marrim vesh se ku e kishin hallin ata njerėz, ēfarė qėllimi kishin, ta digjnin Kosovčn bashkė me forcat serbe, apo ta ēlironin atė bashkė me ne ??
 
Sot ėshtė fakt qė njerėzit po zgjohen, ata e njohin tė vėrtetėn, ne kemi borxh tė ofrojmė dėshmiė tona me qėllim qė pejsazhi tragjik, por edhe heroik i Luftės sė Kosovės tė ndriēohet sa mė mirė qė tė jetė e mundur, me qėllim qė t'u lėmė brezave dėshmi tė pakontestueshme. Vetėm kėshtu ata do tė mund tė korrigjojnė gabimet tona pa i pėrsėritur ato. (Fq.119 - 124)

   Copyright©2000-2001 TRETCA.NET - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara