PĖRMBAJTJA E LIBRIT

21/07/2001 - Trepēa.net



Pengesa, akuza, atentate tė dėshtuara !


   
Mė urdhėruan tė pushoja, vazhdon rrėfimin e tij kolonel tahir Zemaj, pėrkundėr dėshirės time pėr tė rifilluar  menjėherė jetėn nė kazermėn e Papajt, pėr tė rivendosur kontaktet me ushtarėt qė kishin filluar tė paraqiteshin ēdo ditė.
 
Kanė qenė tė caktuar dy eprorė Gani Gjukaj dhe esat Ademaj qė tė pėrcillnin ushtarėt qė paraqiteshin pranė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr nė Popaj. Unė jam larguar pėr disa kohė nga Shqipėria, (ushėtimi me skaf drejt Italisė ėshtė njė histori mė vete). Pas disa ditėve jam lajmėruar tek Agim Mehmetaj dhe Halil Bicaj. Ata mė thoshin se nuk ka ardhur koha pėr t’u kthyer. Bicaj, dikur u emrua Ministėr i Mbrojtjes dhe unė kamqenė nė pritje qė ata tė mė thėrrisnin. Kur pash se nuk e kishin ndėrmend, por nuk e di se kur, atėherė vetė jam kthyer nė Tiranė. Kur mė kanė parė janė habitur dhe mė kanė thėnė se “qenkėsha ngutur pasi akoma nuk ishte marrė asnjė vendim, akoma nuk ishin hartuar planet, strategjitė dhe taktikat e reja, se forcat gjendeshin akoma nė mobilizim e sipėr etj, se do tė mė duhej tė prisja edhe pak, dhe e gjitha kjo pėr arsye tė “sigurisė” sime.
 
Unė nuk i kisha hyrė kujt kurrė nė borxh, nuk kisha shkelur mbi asnjė rregull, urdhėr apo ligj tė Republikės sė Kosovės, gjatė luftės kisha bėrė maksimumin pėr t’iu shmangur incidenteve, kisha luftuar kundėr shkieve dhe kisha mbrojtur popullatėn civile. Kush mė akuzon qoftė edhe pėr gjėnė mė tė vogėl, hyn nė borxh personal me mua, pasi pėrsa i pėrket veprimtarisė, jam i gatshėm tė pėrgjigjem dhe tė mabj pėrgjegjėsi pėr tė gjitha veprimet dhe mos veprimet e mia ushtarake, politike dhe morale. Gjyqin moral unė e kam fituar nga pėrkrahja e gjithanshme qė mė ka dhėnė popullsia, qytetarėt e Kosovės. Zemaj nuk ua ka bėrė asnjėherė tė njohur autorėve tė kėtij libri, faktet qė ai ka, me arsyetimin se “ato nuk janė pėr botim, janė pėr nė gjykatė”. Ajo ditė nuk do tė jetė shumė e largėt. Nuk ėshtė rastėsi qė shumica e njerėzve qė akuzohen pėr krime dhe vepra tė tjera penale gjatė luftės, ata qė me veprimet dhe mosveprimet e veta kanė shkaktuar gjakderdhje, djegie dhe vjedhje, fill pas ēlirimit tė Kosovės kanė vrapuar tė formojnė parti politike duke menduar se kėshtu fitojnė imunitet politik.
 
Megjithatė, pėr mua qė atėherė, po bėhej gjithnjė e mė e qartė selinja destruktive kishte fituar terren, kishte zėnė vend tė rėndėsishme, paraqitej agresive dhe mjaft e rrezikshme ndaj njerėzve qė nuk ndanin tė njejtat pikėpamje me ta. Elementė tė tillė i vėrejta edhe pranė Ministrisė sė Mbrojtjes. Po pėrpiqesha t’u bėja njė lidheje organike gjitha ngjarjeve qė kishin ndodhur, gjithė atyre qė transmentonte televizioni i Tiranės, i cili ka luajtur njė rol jashtėzakonisht pėrēarės, atyre qė shkruheshin nė shtyp dhe njohjeve tė mia dhe vėrejta se ata qė luftonin pėr rrėzimin e qeverisė sė Bukoshit nė kohėn qė Kosova pėrgjakej nga shkiet, kishin avanczar mjaft. Jam munduar ta arsyetoj atė gjendje duke vlerėsuar gatishmėrinė e institucioneve tona pėr tė krijuar njė gjendje ballance dhe ekuilibri nė tė gjitha aspektet e mundshme, gjė qė shpresohej se do tė sillte ētensionim tė situatės. Mjerisht, ata qė ne i pranuam nė gjirin tonė veē pėr tė arritur pajtimin dhe shmangur pėrēarjen, penguan ēdo inisiativė tė pėrbashkėt, ndėrkohė qė tė nxirrnin sytė pėr tė marrė mjete financiare apo logjistike.
 
Shumė komandantė janė financuar, duke u deklaruar se janė komandantė tė kėsaj njėsie apo tė atij regjioni. Nė takim me kolegėt e mi, duke e ditur se eprorėt me tė cilėt kisha punuar mė parė ishin nė rrugė tė zotit dhe tė atdheut, vendosėm t’i pėrvishemi punės pėr pėrgatitjet ushtarake nė Papaj. Veē, ēdo tentim i imi pėr tė shkuar nė Papaj ėshtė penguar me gjithėfarėlloj justifikimi, si bie fjala nuk ėshtė e nevojshme, akoma nuk ka aq forca sa tė kėrkohet puna dhe pėrgjegjėsia jote etj. Ata, siē duket kishin depėrtuar deri edhe nė hierarkinė e Ministrisė sė Mbrojtjes duke e shpartalluar atė, pothuajse krejtėsisht. Psh. Rrustem Berisha, financohej, pajisej dhe zbatonte njė pjesė tė urdhėrave tė Ministrisė, veē, siē ėshtė marrė vesh, pas bisedave e takimeve qė ka pasur me Jakup Krasniqin, Azem Sylėn e ndonjė tjetėr, ka ndėrruar qėndrimin, ka vepruar nė krye tė vet, nuk i ka informuar mė eprorėt e tij. Praktikisht ka vepruar pas shpinė sė tyre.  Unė mora nė telefon nė Papaj dhe i lajmėrova se do tė shkoja pėr njė vizitė. Kisha vendosur tė merrja pėrsipėr tė gjitha pėrgjegjėsitė qė kisha pasur. Ministria mė tha se nuk ishte mirė tė shkoja, por unče e kisha vendosur.
 
Duke parė se diēka bluante nėn dhe, bėra njė dredhė tė vogėl. Nuk shkova nė orėn qė kisha lajmėruar se do tė gjendesha atje, por nja 8-9 orė mė vonė. Nė orėn katėr e gjysmė tė mėngjesit, dy ditė para fillimit tė Luftės nė Koshare, jam futur nė kazermė me tetė ushtarė. Kam kontaktuar me disa persona dhe ata mė kanė treguar planin qė ishte pėrgatitur “pėr tė mė pritur mua”. Njė njėsi nėn komandėn e njėfarė Nasim Haradinaj, tė cilin unė nuk e njoh, ka pas pėrgatitur atentatin. Ushtarėt e kishin marrė vesh dhe kishin ndėrhyrė. Ishte krijuar njė situatė shumė e rrezikshme. Me ndėrhyrjen e disa eprorėve ishte shmangur gjakderdhja. U informova me detajerreth kėsaj gjendje dhe duke mos dashur qė problemet tė ndėrlikoheshin edhe mė tej, jam tėrhequr. Tė nesėrmen kam informuar Ministrinė e Mbrojtjes.
 
Atentate kundėr meje kanė qenė pėrgatitur edhe mė parė, gjatė kohės qė kam qenė nė Dukagjin. Faton Mehmetaj ka pasė futur njė njeri, njė ish bashkėpunėtor tė serbėve, (pėr kėtė atentat tė dėshtuar ekziston njė dosje e plotė),  njė njeri i fshatit Kosuriq pėr ta kryer atentatin. Ata kanė pasė vendosur tė mė vrisnin mua dhe Sali Ēekun, tė cilin gjatė gjithė kohės e kanė pasur problem. Donin ta eliminonin, ta largonin, sepse kishin shumė frikė nga potencialet e tij, nga njohjet e gjera, nga cilėsitė dhe virtytet e tij. Ka pasur krime tė tjera, pėr shembull vrasja e Sanie Balė, qė ėshtė vrarė pėr motive tė ulėta, pėr t’ia vjedhur disa deviza, (mė vonė ata e akuzuan se ajo paskėsh bashkėpunuar me serbėt !). Pasi e kanė vrarė, e kanė djegur dhe hedhur nė liqenin e Radoniqit. Janė vrarė njė burrė e njė grua dhe shumė tė tjerė. Hetimin e kėtyre ngjarjeve e kanė bėrė organet e brigadės pėr zbulim dhe kundėrzbulim. Ekzistojnė prova, dėshmi dhe dokumentacion i plotė rreth tyre. Sapo nė Kosovė tė rindėrtohet njė sistem i besueshėm drejtėsie, ata qė kanė vrarė e djegur nė “emėr tė popullit”, kanė pėr tė dhėnė pėrgjigje nė emėr tė po atij populli.
 
 
***
 
   
 
 
REPUBLIKA E KOSOVĖS
UĒK – Brigada 131
Zonės III Operative
Baran 26.08.1998
KOMANDANTIT
 
Shenim zyrtar
 
I pėrpiluar nga ana puntorit operativ  lidhur me pėrgaditjen e atentatit ndaj Komandantit tė Zonės sė III Operative-kolonel tahir ZEMAJ.
 
Siē jam informuar nga lidhja ime operative. Faton MEHMETAJ nė cilėsin e komesarit politik, i ka dhėnė leje tė pėrhershme qarkullimi nė tėrė Dukagjinin Sali SHKRELIT dhe djalit tė tij nga fshati Kosuriq. Ky person sipas puntorit zyrtarė dhe tėrė Lugut tė Baranit ishte i njohur si bashkėpunėtor i ngusht i policisė serbe. Gjithashtu ėshtė bėrė rehabilitimi i Sali Shkrelit dhe familjes sė tij nga ana e Faton Mehmetajt, Metė Krasniqit dhe Dr. Dinė Krasniqit, nė shtėpinė e Sali Shkrelit nė fshatin Kusuriq nė shtėpinė e Sali Shkrelit ku qėndruan me orė tė tėra, pėr pėrgaditjen e atentatit ndaj Komandantit tė zonės sė tretė operative – Tahir zemajt. Nė pėrgatitjen e atentatit kanė marrė pjesė vetėm Fatoni dhe Dina. Pas njė kohe Salihu krijon miqėsi tė ngushtė me Metėn dhe i tregon pėr detyrat e marra nga Faton Mehmetaj dhe gjitha imsirat pėr kryerjen e atentatit. Pėr tė gjitha kėto Meta e ka informuar puntorin operativ dhe ky i fundit e ka informuar Komandantin e brigadės 131 nė Baran.
 
Komandanti i Brigadės 131 kėto informata ia pėrcjell Komandantit Tahir Zemajt pėr tė marrė masa kundėr kėtij plani.  
 
 
 
***
Ky shėnim zyrtarė ėshtė i pėrpiluar nga puntori operativ i Brigadės 131.
 
 
Kėta persona ngatėrrestar kishin arritur tė fusnin njė njėsit tė tyrin brenda kazermės gati me dhunė, duke pretenduar se edhe ata donin t’i bashkoheshin njėsive tona. Nė fakt qėllimi tyre, siē ėshtė reflektuar gjatė gjithė kohės, nuk ka qenė tė luftojnė pėrkrah nesh, por tė na pėrēajnė dhe tė na sjellin probleme. Vendosa tė krijoja njė njėsi tė re pėr intervenime tė shpejta. Nė njė objekt nė Lezhė, fillova krijimin e njėsisė sė re. Ndėrkohė kishte filluar lufta nė Koshare.
 
Pas pak kohėsh jam transferuar nė Mamurras, ku numri i ushtarėve ėshtė rritur ndjeshėm si rezultat i pėrgjigjes qė i ėshtė dhėnė thirrjes pėr mobilizim. Ka pasur ushtarė shqiptarė qė kishin ardhur nga tė gjitha anėt e botės, por edhe nga ata qė mė parė kishin luftuar nė tė gjithė Kosovėn, nga Dukagjini, llapi, Drenica etj. Pėr katėr –pesė ditė ėshtė plotėsura Brigada “Mėrgimi” me personel tė kualifikuar ushtarak dhe me armatim tė ri dhe funksional. Ai armatim qė e kishim pritur prej kohėsh, kishte ardhur sė fundi. Nė stėrvitjen e trupave kanė ndihmuar edhe specialistė nga vendet e NATO-s, nga Norvegjia, Suedia, Gjermania etj. Ata qenė specialistė qė nė bashkėpunim me oficerėt tanė i stėrvisnin ushtarėt pėr ndėrhyrje tė shpejta sipas modeleve mė tė avancuara perėndimore.
 
 
REPUBLIKA E KOSOVĖS                                                                                      Sekter ushtarak
Ministria e Mbrojtjes                                                                                                    Tejet Sekret
05. Nr.11 / 1- 1
Prishtinė 16.05.1999
 
 
          Nė bazė tė nenit 52 paragrafi 2 tė Dekretligjit tė Mbrojtjes tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės 01. Nr. 17/93 pėr emrimin e kuadrove nė njėsi, lėshoj kėtė
 
 
 
U R D H Ė R
 
          Me kėtė urdhėr caktohen eprorėt tė cilėt do ti kryen detyrat nė organizimin, aftėsimin e njėsive si dhe nė momentin e caktuar tė angazhohen me kėto njėsi nė teritorin e Republikės sė Kosovės
 
 
Komandant        Tahir Zemaj – BESNIKU
Eprorėt:             Rustem Demaj
                        Burhan Jahiu
                        Sami Shabanaj
                        Shaban Shkreli
                        Bernard Pėrlaskaj
                        Izet Krasniqi – pėrkthyes pėr instruktorėt Norvegjes e Suedes
                        Fazli Rugova
                        Ramadan Behluli
                        Shaban Morina
                        Bashkim Thaēi
                        Avni Kastrati
                        Sali Rexhaj
                        Ramadan Sadiku
                        Alush Myrtaj
                        Ramiz Muriqi
                        Sadri Lipaj
 
 
 
          Ramadan Behluli pas angazhimit tė brigadės MERGIMI nė Teritorin e Republikės sė Kosovės i mer kompetencat e repartit nė Mamurės.
 
 
Ky urdhėr hyn nė Fuqi menjėher
 
 
Shtypur nė tri Kopje                                                                                     Ministri i Mbrojtjės
- Arkivit                                                                                (vula zyrtare)    HALIL BICAJ
- 2 X njėsisė
 
 
Edhe nė Mamurras ka pasur njė tentativė pėr tė mė bėrė atentat, kjo ka qenė e treta me radhė pas asaj nė Dukagjin dhe nė Papaj. Siē kam pėrmendur, pranė njėsive qė kam drejtuar, gjithmonė kam krijuar organet e kundėrzbulimit, tė cilat mė kanė informuar se nė kazermėn tonė do tė vinin “dy ushtarė tė rinj”, tė ngarkuar pėr kryerjen e atentatit. Ata kanė ardhur dhe ne menjėherė i kemi vėnė nėn mbikqyerje. I kemi ndjekur veprimet e tyre deri nė 4astin, kur ata kanė dashur tė realizojnė punėn e tyre tė zezė, nė bashkėveprim edhe “me forca” tė tjera, jashtė kazermės.
 
“Ushtari” u ndalua dhe pa kurrfarė dhune ka pranuar, dhe haptas ka deklaruar se “urdhėrin e kam marrė nga shtabi i pėrgjithshėm i UĒK-sė « . Ky person, nga fshati Istog, fillimisht ka qenė i ngarkuar tė survejonte Ministrinė e Mbrojtjes. Kjo ėshtė dokumentuar dhe e xhiruar. Personi tjetėr i zėnė bashkė me tė, me mbiemėr Ademaj nga fshati Vrellė, ka deklaruar se « qe i lumtur qė e kishim zėnė, pasi ai nuk kishte nga t’ia mbante  pa e kryer atė punė”. Kam informuar Ministrinė e Mbrojtjes dhe ndaj tij ne nuk kemi marrė nė atė kohė asnjė masė, ve4 e kemi dikumentuar rastin. Ai sot gjendet nė shtėpinė e tij nė Vrellė. Ai ka rrėfyer edhe pėr “instruksione dhe pėrgatitje tė tjera”, por qė deri mė sot me sa di unė ato punė tė zeza kanė mbetur nė tentativė.
 
Ne vazhduam punėn. Bujar Bukoshi me disa anėtarė tė kabinetit tė tij ka bėrė inspektimin e njėsisė dhe ka qenė i knaqur me nivelin e saj. Ne prisnim vetėmurdhėrin pėr tė hyrė nė luftime. Urdhėr qė nuk erdhi kurrė dhe ka qenė njė dėm i madh, pasi brigadat 131, 134 po luftonin nė Koshare. Efektivat e tyre mbusheshin me ushtarė tė pa stėrvitur. Rrustem Berisha pranonte dhe fuste nė luftime djem e vajza tė papėrvojė, gjė qė ka sjellė edhe humbjen e shumė prej tyre. Ndėrkohė, disa ushtarė dhe eprorė tė cilėt kishin qenė nėn komandėn time nė Zonėn e Tretė Operative gjatė luftės, mė kanė pyetur se ēfarė duhej tė bėnin pasi punėt me rrustem Berishėn kishin ndryshuar ? I kam kėshilluar tė luftonin krah pėrkrah me tė tjerėt, pasi ne ishim njėlloj, luftonim pėr tė njėjtin qėllim dhe se nuk duhej t’ua vinim mendjen gjėrave tė vogla.
 
Brigadėn “Mėrgimi” nuk e urdhėroi askush tė pėrfshihej nė luftime, edhe pse dihej aftėsia dhe kapacitetet e saj. Pas vrasjes sė Agim Ramadanit, Rrustem Berisha ka tentuar tė fshijė nga historia kontributin e brigadave 131, 134 si dhe tė batalionit diversanto-vėzhgues “Delta”, duke i bashkuar dhe formuar vetėm njė brigadė, me njė numėr tė ri, 138 dhe duke i dhėnė emrin e heroit Agim Ramadani. Nuk kishte asgjė tė keqe qė Brigada 131 dhe 134 tė merrnin emrin e njė prej eprorėve tė tyre mė tė shquar, por rrustem Berisha tentonte tė shuante nga faqja e dheut kontributin e tyre tė mėparshėm, duke mohuar edhe njė pjesė tė kontributit tė tij personal, veē si e si tė akomodohej me rrethanat e reja. Megjithatė, pas daljes nė opinion tė emėrtimeve tė reja nuk kam bėrė asnjė veprim, duke menduar se nuk qe e udhės tė merresha me gjėra tė tilla anėsore, por edhe pėr shkak se ato brigada e kishin shkruar historinė e tyre, jo veē me dekrete, por edhe me gjakun e luftėtarėve tė vet. Askush nuk mund tė fshinte kontributin e tyre nga historia mė e re e Kosovės.
 
Arsyeja se pse po i kushtoj vėmendje kėtij detaji qėndron nė faktin se dikush po pėrpiqej tė pėrvetėsonte punėn tonė, tė manipulonte me gjakun e tė rėnėve tė brigadave tona, pėr t’i pėrdorur emrat e famshėm tė Sali Ēekut dhe Agim Ramadanit pėr kapital tė mėvonshėm politik, deri edhe pėr  shtrembėrim tė realitetit nė dobi tė interesave tė ngushta tė politikės sė vet ditore. Njėkohėsisht donin tė pėrvetsonin kapitullin mė heroik dhe mė profesional tė luftės nė Kosovė, duke hedhur pluhur mbi pėrpjekjet serioze dhe kombėtare tė institucioneve tė republikės sė Kosovės pėr tė organizuar dhe drejtuar rezistencėn e armatosur tė popullit tonė. 
 
Skema sa ėshtė e thjeshtė, ėshtė po aq kriminale. Etiketimet qė i bėheshin Presidentit Rugova, vrasja e Fehmi Aganit, presionet ndaj Bujar Bukoshit, vrasja e Ahmet Krasniqit, deformimi qė pėsoi rrustem Berisha e disa tė tjerė, shantazhi me shpifje dhe fyerje ndaj meje, tė gjitha bashkė synonin tė rrėzonin pėrdhe e tė shkelnin mbi tė gjitha pėrpjekjet, mundin dhe pėrkushtimin e Institucioneve tė republikės sė Kosovės pėr tė mbrojtur qytetarėt e saj. Njėkohėsisht, kjo do tė ndihmonte nė ardhjen nė pushtet tė njė garniture, e cila para dhe gjatė luftės ishte shprehur hapur se luftonte kundėr Institucioneve tė vozuara, tė njohura dhe tė respektuara nga populli i Kosovės. (Fq.111-118)

   Copyright©2000-2001 TRETCA.NET - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara