PĖRMBAJTJA E LIBRIT

21/07/2001 - Trepēa.net


H. Thaēi . Do tė luftoj me ty Tahir Zemaj si me shka, me ty dhe njėsitė tua !  


   
Jam larguar dhe pas tre ditėsh mė kanė ftuar nė fshatin Bardhaniq pėr t'I vazhduar bisedimet nė lidhje me kėtė komandė. Unė kam shkuar me tė gjithė kolegėt e mi. Detyrėn e komandantit tė Brigadės sė tretė, pas emėrimit tė Shemsedin Ēekut nė detyrėn e Ndihmės Komandantit pėr Mbrojtjen territoriale, e kryente Musa Gjakova. Pas revistės me brigadėn dhe raportimit tė komandantit tė saj Gjakova, kemi filluar bisedimet. Rexhep selimi qė ishte prezentuar si Inspektor Gjeneral i Ushtrisė sė kosovės, kishte nėnshkruar njė dekret, ku vendi im me atė tė ramush haredinajt ishin ndryshuar. Pra Ramushi komandant ndėrsa unė zėvėndėsi i tij.
 
Tė gjithė njerėzit e tyre ishin ngritur nė pėrgjegjėsira ndėrsa tanėt ishin ulur ose hequr fare. Pėrderisa bėhej fjalė drejtėpėrdrejtė pėr mua, kam thėnė se nuik kisha kurrfarė kundėrshtimi nėse Komandanti i Shtabit Suprem, apo Kryeministri i Kosovės e urdhėrojnė njė gjė tė tillė, unė si ushtarak zbatoja vetėm urdhėrat. Kanė ndėrprerė takimin dhe me telefon kanė thirruar Zotni Ahmet Krasniqin dhe pėr rreth njė orė nė prezencėn time tė Thaēit dhe Rexhep selimit, kolonel Krasniqi nuk ka pranuar. Ai u ka thėnė atyre se ata po shkelin njė marrėveshje dhe se nuk mund tė zėvėndsonin Tahir Zemėn.
  
Pėrpara se ta mbaronte bisedėn me Kolonel Krasniqin, Thaqi i ka thėnė telefon : "Me ty shumė shpejt do ta kryej misionin " dhe ka filluar tė shajė. (Nė kėtė moment Tahir Zemaj hap njė parantezė dhe shton : Ėshtė fakt se Hashim Thaēi, njė natė para se tė vritej Kolonel Krasniqi, takohet dhe flen nė Tiranė nė banesėn e Ibrahim Kelmendit, ky person ėshtė i pėrmendur jo rrallė nė histori tė ndyra atentatesha kundėr figurave nacionaliste shqiptare. Zemaj pyet : Ēfarė misioni do ta kryente Thaēi kundėr Kolonel Krasniqit ?! A thua ėshtė thjeshtė rastėsi prezenca e tij nė Tiranė njė ditė para vrasjes sė Krasniqit dhe takimi i Thaēit me Kelmendin ?!
 
Sigurisht qė pėrgjigjen e pyetjeve tė tilla mund ta japė deri nė fund vetėm drejtėsia, e cila vonon por nuk harron !) Ata e kanė mbyllur dikur telefonin dhe mė janė drejtuar mua, tekstualisht dhe personalisht Hashim Thaēi : " Do tė luftoj me ty Tahir Zemaj si me shka, me ty dhe me njėsitė tua !".  Pushka top t'u bėftė i thashė veē po tė them qė ėshtė mirė tė merremi vesh, se unė jam i gatshėm tė luftoj veē kundėr shkieve, qoftė edhe nėn komandėn tėnde. Unė nuk mund t'i tradhtoj eprorėt e mi sa herė mė del rasti, se kėshtu do tė tradhtoja edhe ty nesėr. Prandaj, merruni vesh dhe ejani ta luftojmė shkaun njėherė. Atė "dekretin e tyre" nuk e mora.
 
I kam thėnė Ramushit tė ngrihej e tė fliste, "ti e di shumė mirė si mendon rrafshi i Dukagjinit, ti e di se sa probleme do tė kemi me komandimin e forcave nė kėtė rajon. Pasi njerėzit do tė respektojnė vetėm marrėveshjen e 20 gushtit. Ramushi u ngrit dhe tha se ai "nuk dinte asgjė, se tė tjerėt e kishin vendosur", e kishte fjalėn pėr Shtabin e Pėrgjithshėm. Atij nė fakt po i pėlqente vendimi i tyre.
 
Deri nė ato momente ai i zbatonte urdhėrat luftarake qė i kishte marrė nga komanda e pėrbashkėt. U larguam. Ata mbetėn nė Jabllanicė, pa mundur tė qajnė nė drejtim tė Drenicės. Pas dy ditėsh kanė kėrkuar ndihmė prej meje. Ramushi nėpėrmjet njė korrieri mė ka kėrkuar qė t'i dėrgoja njė njėsi nė ndihmė pėr tė pėrballuar ofensivėn qė i qe vėrsulur asaj zone.
 
Kam dėrguar njė njėsi nėn komandėn e Haxhi Imerajt, i cili ka luftuar dhe kontribuar me sa ka mundur pėr t'i mbrojtur ato fshatra. Ai ka mbetur i bllokuar nė luftime tri ditė dhe veē mė vonė ka mundur tė tėrhiqet, bashkė me njė pjesė tė brigadės sė  Musa Gjakovės, matėherė kur ėshtė tėrhequr edhe Ramushi nė Bjeshkėt e Nemuna dhe ka kaluar kufirin pėr nė Shqipėri. Sigurisht kjo situatė pasigurie ka pasur pasoja, por ne jemi mobilizuar qė me luftė dhe rezistencė ta dėshmonim pėrkushtimin tonė ndajqytetarėve tė Kosovės. Pas rėnies sė rekės sė Keqe dhe fshatrave pėrreth ofensiva u shtri nė drejtim tė fshatrave tė Gjakovės dhe Lugut tė Baranit.
 
Situata u ashpėrsua shumė. Armiku sulmonte nga Loxha.  Lugun e Baranit deri nė Dri tė bardhė. Nga ana tjetėr Lugun e dushkajės deri nė Bistricėn e Deēanit. Gjatė kėsaj kohe forcat e Zonės sė Tretė Operative kanė qenė nė kėto pozicione, brigada 131 nė mbrojtje tė Lugut tė Baranit, 133 nė Lugun e Dushkajės, brigada 134 ka qenė e vendosur nė ndihmė tė Lugut tė Dushkajės, njė batalion nė Lumbardhin (Bistricėn) e Pejės, njė tjetėr nė ndihmė tė Lugut tė Baranit. Me datė 8 shtator  jemi sulmuar me aviacion. Njėsitė tona gjatė kėsaj kohe kanė qenė gjithė kohėn nė pozicione.
 
Loxha u sulmua pėr sė dyti. Pėr herė tė parė, siē thashė, ushtria Jugosllave pėrdori edhe aviacionin. Gjatė kėsaj kohe e kemi ndjerė shumė mungesėn e municionit. Kishim armatim tė mjaftueshėm kėmbėsorie por municioni na ishte harxhuar. Kam apeluar pėr municion dhe kam shpjeguar situatėn nė terren. Rreth 50-60 mijė njerėz, (dendėsia e popullsisė nė kėtė rajon ka qenė e tillė, sa qė njė predhė artlerike qė ka rėnė nė oborrin e njė shtėpie nė Prapaqan, ka vrarė 4 persona dhe ka plagosur 3 tė tjerė). Pėr situatėn e rėndė qė zotėronte nė ato rajone tė Kosovės bėn fjalė edhe dokumenti i mėposhtėm, nė anglisht, nga i cili janė pėrkthyer vetėm frazat e nėnvizuara. 
 

 

Shoqata Pėr Popujt e Rrezikuar

"Ka dhjetėra mijėra refugjatė, pothuajse tØwerėsisht gra, fėmijė, tė moshuar dhe njerėz tė sėmurė nė Lugun e Baranit. Ata kanė ngritur kampe nė qiell tė hapur; nė mes tė vapės, afėr fshatrave Strellc, Isniq, Broliq, Prapaēan, Dubovik dhe Vranoc. Bėhet fjalė pėr tė paktėn 50.000 vetė, por megjithatė mund tė jenė edhe 80.000, i ka thėnė burimi, Shoqatės pėr Popujt e Rrezikuar (GfbV). Gjendja e tyre humanitare ėshtė e tmerrshme."

"Pėrveē kėsaj, artileria serbe ėshtė duke goditur zonat pėrreth. Refugjatėt janė nėn kėrcėnimin e rrezikut tė vazhdueshėm se mos gjinden dhe vriten nga trupat serbe, ndaj njerėzit nuk guxojnė as tė ndezin zjarre tė gatuar."

Society for Threatened Peoples
Human Rights Organisation For Ethnic Minorities
Press Release
Desperate calls fpr help from Kosovo
5,000 refugees unprovided for in the open air in the Barani valley

 

 
  
 

 

Göttingen, 17 August 1998

An Albanian journalist in Kosovo turned to the Society for Threatened Peoples ( Gesellschaft für bedrohte Volker; GfbV) by telephone on Monday morning, with a desperate plea for help. He is in the emergency area, Lugu i Baranit (Barani valley) between Decani and Klina in western Kosovo.

According to statements made by the informant, a humanitarian catastrophe is threatening in the coming days. “The International red Cross and the UNHCR must act immediately”, said the President of the GfbV, Tilman Zülch.

There are tens of thausands of refugees, almost exclusively women, children, old people and needy in the Barani valley.

They are camping in the open air, in the heat, near the villages of strellc, Isniq, Broliq, Prapacan, Dubovik and Vranoc. It is a question of at least 50,000 people. It could however be 80,000, the informant told the BfbV. Their humanitarian situation is drastic. They only have the food they were able to bring with them during their flight. The locals tried to share their bread with them, but because of the large number of refugees are in continual danger: Serbian artillery fire is hitting the nearby area. Out of fear of being found and killed by Serbian troops, the people do not dare to light fires for cooking. The GfbV informant described the situation in the Barani valley as extremely tense. From tomorrow it is to be reckoned with that the food will come to an end. There is no medicine, not to mention medical care. Because there are no sanitary facilities, the danger of infectious illnesses is increasing. Amongst the refugees, there are  heavily pregnant women: they must give birth in the  open air. The area is sealed off by Serbian troops. A group of 6,000 refugees, who were on the way to Montenegro, had already been intercepted by the police in Strellc, shortly before Peja. (Fq.99)

 

 

Luftėtarėt e njėsive tė fshatrave duke parė pqfuqinė pėr t’u mbrojtur pėballė sulmeve tė fuqishme artilerike dhe me mjete tė blinduara tė armikut, kanė filluar t’i lėshojnė armėt dhe tė largohen. Me disa qė kam pasur rast tė komunikoj – thotė kolonel Zemaj – u kam thėnė se ata nuk duhej t’i linin armėt ashtu, duhej t’u gjenin njė vend, pasi ato ishin pasuria e tyre, ata duhej tė konsultoheshin me shtabet lokale se si do t’ia bėnin, dhe nuk kishin pse t’i sillnin armėt tek ne. Ne nuk mund tė merrnim kurrfarė pėrgjegjėsie pėr ato armė. Ata qė i kanė hedhur armėt e kanė bėrė kėtė gjė me kokėn e vet, tė friksuar dhe nga nxitimi pėr t’i ndihmuar tė largoheshin pjesėtarėt e tjerė tė familjeve tė tyre. Ka pasur manipulime se gjoja unė paskam urdhėruar njerėzit qė t’i dorėzonin armėt. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė.

Thjeshtė, nuk kanė lėnė mjet as moment pa gjetur njė akuzė, si e si tė mė njėllosin. Nė kėto kushte, kur rrezikohej qė populli tė masakrohej dhe njėsitet e UĒK-sė tė ziheshin rob, ose tė vriteshin, ėshtė parė e arsyeshme qė forcat tona tė tėrhiqen pėr nė Bjeshkėt e Nemuna. Prandaj me 8 shtator 1998, nė mes tė natės kam mbledhur shtabin, kemi bėrė analizėn e situatės nė tė gjithė Rrafshin e Dukagjinit dhe kemi informuar Shtabin Suprem pėr kėtė gjendje. E vetmja rrugėdalje ka qenė tėrheqja e njėsive operative drejt Bjeshkėve tė Nemuna pėr t’i shpėtuar ato nga shkatėrrimi i tyre i plotė apo zėnja rob.

Tė nesėrmen e asaj dite, forcat serbe synonin tė merrnin bazėn tonė nė Praraqan. Pas konsultimit me Shtabin Suprem kam sjellė vendimin pėr lėvizjen e trupave pas mesnatės sė datės 8-9, tė kaloj magjistralen Pejė-De4an. Kam bėrė kalim deri nė orėn 4 tė mėngjesit me 6-7 mijė vetė dhe jam vendosur nė bjeshkėt e fshatit Strellc i Epėrm. Rreth mėngjesit forcat serbe e kanė bllokuar kalimin. Kam bėrė revistėn e trupave, kam verifikuar gjendjen e armatimit dhe municionit. Dua tė jap tani njė shifėr tė trupave: Pas formimit tė Zonės sė Tretė Operative, Brigada 134 ka qenė e plotėsuar mė sė miri, ka pasur rreth 600 ushtarė, brigada 131 ka pasur 400 ushtarė, brigada 133 ka pasur 150 ushtarė, por kur kam bėrė atė revistė tė trupave kam parė se numri ishte shumė mė i madh, rreth 1800 ushtarė. I kam pyetur se, cilės njėsi i pėrkisnin? Dhe mė janė pėrgjigjur se “tė gjithė ishin tė njėsive tona!” 

Sasia e municionitqė posedonim nuk mjaftonte as pėr tė zhvilluar njė betejė njė orėshe. Kamriinformuar Shtabin Suprem pėr kėtė gjendje. Ata mė kanė urdhėruar edhe njėherė qė bashkė me trupat tė nisesha nė drejtim tė Bjeshkėve tė Nemuna, tė rikthehesha nė Shqipėri, tė bėja rikonsolidimin e efektivit, furnizimin etj. Kam pritur me ankth pėr 24 orė se mos gjendej ndonjė mundėsi pėr tė mė furnizuar me municion. Kur shpresat u shuan vazhdova marshimin drejt Shqipėrisė. 

Pėrpara se tė nisesha edhe njėherė jam informuar nga drejtoresha e spitalit ushtarak nė Krushevc, Ryvė Loshaj se spitali ishte evakuar, me tė gjitha mjetet dhe tė plagosurit. Mė ka informuar se vetėn disa, tė plagosurit shumė rėndė kishin vendosur tė rrijnė vetė, me ēdo ēmim, pasi donin tė vdisnin nė Kosovė dhe nuk dėshironin tė pengonin lėvizjen e trupave dhe tė civilėve tė deportuar. I kam thėnė se ne mund t’i merrnim edhe ata por pėrgjigja ka qenė se ata pėrfundimisht e kishin vendosur tė mbeteshin nė Kosovė. Pėr 12 tė plagosurit qė kam pasur me vete mė ėshtė dashur tė angazhoj njė grup shumė tė madh njerėzish pėr mbrojtjen dhe transportimin e tyre. Terreni ka qenė shumė i vėshtirė dhe mjetet me tė cilat i mbartnim shumė primitive. Masat e mėdha tė qytetarėve qė kishin mbetur prapa tė bllokuara nga forcat serbe pėrbėnin shqetėsimin tim kryesorė. Sipas bisedimeve me tre atashe ushtarak tė OSBE-sė, ditė mė parė, ata mė kishin premtuar se, “nėse bashkė me popullsinė civile nuk gjendeshin trupa ushtarake tė UĒK-sė, ata do tė mund tė ndėrhynin pėr tė shmangur masakrimin e popullsisė civile”. Nė fakt, ata kanė ndikuar dhe nuk ka ndodhur ndonjė masakrim masiv siē isha trembur. (Fq. 95-102)

   Copyright©2000-2001 TRETCA.NET - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara