PĖRMBAJTJA E LIBRIT

21/07/2001 - Trepēa.net



Pas betejės, “luftė” me “togerin” dhe komandantėt e tij. Takimi i Llukės


   
Kjo ka qenė beteja mė ashpėr deri atėherė me serbėt (fjala pėr Betejėn e Loxhės) dhe deri nė luftėn e Kosharės, nuk ka pasur ndonjė betejė tjetėr mė tė sukseshme. Nė analizė me shtabin dhe me tė dėrguarit e shtabeve lokale tė fshatrave, ajo ėshtė konsideruar njė fitore e rėndėsishme, njė shenjė e pjekurisė dhe forcės sė njėsive tona. Po ashtu edhe populli i Kukaxhinit vuri re, se si dhe sa mund tė luftojė njė forcė e organizuar, aty kemi fituar jo veē mbi forcat e armikut, por ēka ėshtė shumė e rėndėsishme, kemi fituar simpatinė e plotė tė popullit. 
 
Me tetė korrik nga Isniqi kemi lėvizur pėr nė Prapaqan. Aty brigada ėshtė vendosur nė kazermė sipas vlersimit tim mund tė organizohej mirė, kemi pasur problem me ujin e pijshėm, rrjedhimisht edhe me higjenėn. Por terrenet e stėrvitjes dhe tė strehimit kanė qenė normale pė kushtet e luftės. Me datėn dhjetė korrik nė oborrin e kazermės ka ardhur Ramush Haradinaj me disa ushtarė, me ta ka qenė edhe “togeri”. Ata hynė tė armatosur brenda oborrit tė kazermės. Bashkė me Sali Ēekun kemi qenė nė njė revistė tė objektit, kur Haradinaj mė ka kėrkuar qė tė tuboheshin tė gjithė ushtarėt dhe eprorėt. Kėrkova arsyen e kėtij tubimi.
 
Haradinaj nuk dha asnjė shpjegim, veē filloi tė shtinte me armė nė ajėr. Eprorėt nė ato ēaste po mbanin mėsim me ushtarėt. Kam ndėrprerė mėsimin dhe kam kėrkuar qė ushtarėt qė vinin nė pistė para flamurit dhe eprorėt tė rreshtoheshin para objektit. Haradinaj filloi tė fliste para ushtarėve – thelbi i atyre fjalėve ka qenė se “eprorėt tuaj janė tė padėshirueshėm, jo vetėm nė kėtė objekt, por nė tė gjithė Rrafshin e Dukagjinit”. Na akuzoi se kishim nxitur urrejtje nė popull, pastai na akuzoi si dorė e huaj. Nė fund ka lėshur njė ultimatum: “ Brenda 30 minutave duhet ta lėshoni objektin ! “. 
 
Nė konsultim me Shtabin Suprem kemi vendosur qė ta lėshojmė  objektin, pėr t’iu shmangur me ēdo kusht konfliktit, vėllavrasjes. Haradinaj bashkė me Rrustem Tetėn filluan t’u flisnin prapė ushtarėve, tė cilėt me lot nė sy po u luteshin qė tė bisedonin pėrsėri, tė mos krijonin konflikte etj. Ne, tė gjithė eprorėt, u larguam dhe i lamė ushtarėve nė kazermė. Kanė qenė me qindra ushtarė, ata qė kemi pasur nė fillim dhe tė tjerė qė na qenė bashkangjitur gjatė asaj kohe.
 
Ushtarėve u kam premtuar se do tė kthehemi shpejt dhe se ai problem do tė zgjidhej. Nė Isniq, vendosėm tė shkonim nė njė takim me Shtabin e UĒK-sė. Ndėrkohė shumė njerėz na thoshin se kishim vepruar me urtėsi dhe dinjitet, se kishim shmangur njė ngjarje tė ndyrė, ndoshta njė gjakderdhje qė nuk do tė  harrohej lehtė. Nė mbrėmje, vjen Rrustem Tetaj dhe mė thotė qė “Haradinaj ėshtė penduar pėr ato qė ka bėrė sot dhe kėrkon qė ne tė takohemi sonte dhe tė bisedojmė nė Llukė”. 
 
U nisėm pėr nė Llukė, unė, Sali Ēeku, Kemal Shaqiri, eprorėt e brigadave, Shemsedin Ēeku, Nazif Ramabaja dhe Shaban Dragaj. Nė atė takim nga ana e tyre ka marrė pjesė Ramush Haradinaj, Sali Veseli, Faton Mehmetaj, njė tjetėr me pseudonime qė nuk i njihja. Pėr Faton Mehmetajn do tė ndalem pak mė gjatė. Eshtė ky njeri qė ka qenė bartėsi kryesor i ngatėrresave, i shpifjeve dhe propagandės mė tė zezė kundėr nesh. Nė kėtė kryqėzatė tė ndyrė ėshtė ndihmuar edhe nga Fitnete Ramosaj. Por pėr tė mos mbetur veē nė nivelin e fjalėve dhe tė sharjeve, pėr Fatonin duhet thėnė se ėshtė angazhuar edhe nė ekzekutimin e njerėzve, nė zhdukjen e tyre misterioze. Emri i Faton Mehmetajt lidhet me ngjarjet mė tė neveritshme gjatė luftės nė Rrafshin e Dukagjinit.
 
Kemi biseduar pėr njė kohė tė gjatė dhe pėrfundimisht kemi rėnė dakord nė kėto pika:
 
1. Tė shfrytėzojmė bashkarisht objektin nė Praraqan.
2. T’i angazhojmė eprorėt nė vijat e frontit pėr ndihmė tė kualifikuar.
3. T’i dėrgojmė disa eprorė, nė ndihmė tė komandave territoriale tė fshatrave.
4. Tė takohemi njė herė nė javė pėr referime, shkėmbime informacioni etj.
5. Tė takohemi ēdo ditė, nė se kjo gjė ėshtė e domosdoshme nga situata nė terren.
6. Tė mos ndodhin mė “ngatėrresa” si ato qė na kishin ndodhur deri atėherė.
 
Nė atė takim ėshtė biseduar edhe rrethė marrėveshjes sė Oslos, rreth furnizimit, prapavijės, rreth mėnyrės sė pėrshėndetjes ushtarake etj. Ka pasur njė “debat” rreth mėnyrės sė pėrshėndetjes. Ramushi dhe disa pranė tij kėrkonin qė tė pėrshėndetej me grusht, gjė qė unė nuk e kam lejuar. Ne do tė pėrshėndesim siē pėshėndesin tė gjitha ushtritė e vendeve Perėndimore, qė ne shpresonim se do t’i kishim aleate nė luftė, dhe jo si ushtria sovjetike apo simotrat e saj. (Fq.67- 69)

   Copyright©2000-2001 TRETCA.NET - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.