PĖRMBAJTJA E LIBRIT

21/07/2001 - Trepēa.net



“Kthehuni nga keni ardhur ose do tė ndeshni nė dhunė... !!” na ėshtė thėnė shqip, jo serbisht !?


   
Kur panė qė ne qemė shumė tė vendosur e kompakt, dhe qė nuk kishim ndėrmend tė shpėrndaheshim si zogjtė e korbit nėpėr Kosovė, se ne nuk lėshonim pe nė pikėn tonė kryesore, siē qe ajo e hyrjes dhe e veprimit tonė luftarak nė tė mirė tė Kosovės, ashtu siē ishim, atėherė ata na kėrcnuan se “ ju nuk do tė guxoni dhe s’keni pėr tė pasur shans ta kaloni fshatin Junik”. Sali Veseli na dėrgoi njė letėr, nė tė cilėn thuheshin fjalėt e mėsipėrme, duke na paralajmėruar qė tė mos e nisnim marshimin pėr nė fshatin Junik pasi “do tė priteshim me dhunė”. 
 
Pasi e informova dhe u konsultova me Shtabin Suprem dhe me Zotni Krasniqin pėr kėto fėrkime, kam kėrkuar mendimin e tij. Iniciatorė kryesorė tė kėtij incidenti kanė qenė Sali Veseli dhe Naim Maloku. Ramush Haredinaj qe mė i pavendosur, nuk ka ngulur shumė kėmbė, tė paktėn nė ato dy takime. Ai dukej se punonte me kokėn e dikuj tjetėr dhe ndoshta ka qenė edhe i manipuluar. Nga Shtabi mė porositėn tė mos humbja kohė, ta kryeja fazėn e tretė tė marshimit. Mė sugjeruan tė lija nė fshatin Jasiq dy oficerė pėr tė kontaktuar me dėrgesat e armatimeve qė prisnim. Kam vendosur tė lė aty Rrustem Berishėn dhe Agim Ramadanin. 
 
Pėrpos detyrės sė pranimit tė armatimit, u lashė si detyrė qė tė angazhoheshin, si nė Junik edhe nė Jasiq, pėr stėrvitjen e atyre djemveqė nuk kishin njohuri ushtarake, me qėllim qė tė aftėsoheshin. Nė njė betejė nė fshatin Gjocaj, ata djem dhe vajza, tė stėrvitura, kanė vrarė jo veē ushtarė, por edhe oficerė serbė. Ka pasur spekullime rreth qėndrimit tė rrustem Berishės dhe Agim Ramadanit nė Jasiq. E vėrteta ėshtė kjo: ata janė urdhėruar nga Shtabi Suprem tė rrinė aty pėr tė kryer ato detyra qė pėrmenda, pra pėr tė mbajtur tė hapur korridorin e furnizimit dhe ndėrkohė pėr tė ndihmuar organizimin e mbrojtjes dhe stėrvitjen e vullnetarėve. Unė kam pasur gjatė gjithė kohės kontakt me ta. Kam biseduar pothuajse ēdo ditė nė telefon, kemi shkėmbyer informacione dhe tė dhėna tė ndryshme. 
 
Po ashtu edhe Sefedin Kuqi me lutjen e eprorėve dhe luftėtarėve tė fshatit Junik, ka mbetur nė Junik pėr t’u ndihmuar nė aftėsimin luftarak dhe nė organizimin profesional tė mbrojtjes nė atė zonė. Ramadani, Berisha dhe Kuqi kanė komunikuar dhe koordinuar nė mėnyrė tė vazhdueshme. Nė postin e komandantit tė brigadės 131 ėshtė emėruar si kryes i detyrės sė komandantit, Nazif Ramabaja, shef i shtabit i po sė njėjtės brigadė. Asnjė shpjegim tjetėr nuk i pėrket tė vėrtetės. Ata, pas ofensivės sė ashpėr serbe nė Rekėn e Keqe kanė marrė urdhėr tė tėrhiqen nė Shqipėri dhe janė tėrhequr. Mė vonė kanė vazhduar luftimet, siē dihet nga tė gjithė duke ndihmuar edhe popullsinė e deportuar.
 
Shpejt, gjatė kohės qė kemi qenė nė Jasiq, njerėzit qė pėrmenda mė sipėr, pra Veseli, Maloku dhe Haradinaj dėrguan njė “toger” me pesė ushtarė dhe mė ftuan tė shkoja nė Junik. Kur po bėhesha gati, Agim Ramadani ka ndėrhyrė dhe mė ka thėnė “jo komandant, ju muk do tė shkoni, do tė shkoj unė  bashkė me dy oficerė tė tjerė qė mund t’i caktoni ju. Kam pėrshtypjen dhe njė parandjenjė tė keqe qė ata duan t’ju marrin peng !”. Mė vonė i kam dhėnė tė drejtė, pasi kam marrė vesh qė njė plan i tillė kishte ekzistuar. Agim Ramadani shkoi nė takim bashkė me Fadil Hadėrgjonajn dhe Nazif Ramabajėn. Ata kanė paraqitur planin tim operativo-ushtarak pėr fazėn e tretė tė marshimit tonė. Agimi nuk solli gjė tė re nga bisedimet. Mė tha se ata akoma pretendonin senuk do tė na lejonin tė marshonim. 
 
Aty kemi marrė vendimin pėr tė marshuar, dhe nė se do tė na hapnin luftė, do tė luftonim. Por duke i njohur karakteret e tyre, llafazėrinė e Veselit dhe dobėsitė e Naimit, kisha njėfarė sigurie se ata nuk do tė bėnin gafa tė tilla. Megjithatė urdhėri ka qenė qė, nėse na godisnin, do tė luftonim. Me 30 qershor nė orėn 22 kam urdhėruar fillimin e fazės sė tretė sė marshutės. Nga Jasiqi nė Junik kemi marshuar nė kėmbė duke respektuar tė gjitha masat e sigurisė dhe tė luftimit, ndėrsa nga Juniku, ku “do tė na bėhej rezistenca”, na kanė pritur makinat e Jasiqasve qė na dėrguan deri nė fshatin Pacaj. Nė Junik jam takuar edhe njėherė me ata njerėz. Ky veseli mė pyeti “nė se kishim nevojė qė ata tė na bėnin pėrcjellje deri nė Prapaqan ?!” dhe filloi tė justifikohej se egjitha ajo qė kishte ndodhur s’kishte qenė gjė tjetėr veē pėrpjekje e tyre pėr tė na siguruar rrugėn!!
 
Sali Ēeku kishte shkuar para nesh nė Rrafshin e Dukagjinit pėr tė parė situatėn, pėr tė vėnė kontaktet me eprorėt dhe njėrėzit tjerė, pėr tė krijuar kushtet pėr vendosjen e Brigadave dhe tė Komandės. Ai mė kishte informuar se gjithēka ishte pėrgatitur. Ai mė kishte lajmėruar se do tė na priste nė fshatin Kodrali nė orėn 4 tė mėngjesit. Rreth mesnatės kemi kapėrcyer magjistralen Deēan-Gjakovė. Pas kalimit tė saj kemi mbėrritur nė fshatin Hereqė, nė orėn tre tė mėngjesit nė Gramaēel pėr tė vazhduar drejt Dubravės, ku na prisnin automjetet qė do tė na dėrgoninnėpėrmjet Gllogjanit nė Isniq, Pozharė, Prapaqan. 
 
Nė Isniq kemi qenė nė orėn 5 tė mėngjesit. Na ka pritur Sali Ēeku me rrustem Bruēin, i cili ka dhėnė njė kontribut shumė tė madh pėr vendosjen e shtabit dhe njėsive operative. Kėshtu mbėrritėm. Jemi vendosur nė tė njejtėn mėnyrė si nė fshatin jasiq, nėpėr shtėpitė e vendasve. Me njė korrik jemi vendosur nė Isniq. Menjėherė kemi filluar zgjedhjen e luftėtarėve pėr nė radhėt e njėsive operative. Aty kam kontaktuar me shumicėn e komandantėve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit. Aty kam takuar edhe nėnėn time, pas 11 vjetėsh. (Ndėrsa flet pėr nėnėn e vet, Koloneli humb ashpėrsinė dhe vendosmėrinė e ushtarit, zhytet nė kujtime – tė na fal lexuesi pėr kėtė shpjegim – por atij gati i shpėtuan lotėt, ndėrsa ne po mendonim se sa ēnjerėzore ėshtė ta ndash njeriun nga nėna e tij! Nėse pėr 11 vite Zemajn e kishin ndarė nga nėna dhe tė afėrmit e tij, burgu serb, burgu serb dhe emigrimi, kush ishin kėta tė tjerėt, qė u pėrpoqėn ta pengojnė, ta bėjnė tė pėrjetshme ndarjen e tij me nėnėn, me Kosovėn ??)
 
Deri nė atė moment – vazhdon Zemaj duke iu referuar komandantėve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit – ata kishin vepruar nėn detyrat e shtabit ekzistues. Ka qenė Gani Gjukaj i Strellcit tė Ulėt, oficer, Skėnder Rexhahmetaj i fshatit Isniq, oficer, Rrustem Tetaj i fshatit Llukė i Ulėt, Shemsedin Ēeku i fshatit Irzniq. Kėta i kemi gjetur nė veprim. Ata komandonin rajone nėn komandėn e shtabit tė Dukagjinit tė cilin e udhėhiqte Ramush Haredinaj. Nė atė takim Gjukaj, Rexhahmetaj dhe Ēeku janė pėrfshirė, ndėrsa Tetaj mbeti anash, fillimisht luajti njė lojė qė nė fakt nuk i kishte hije, por mė vonė ka reaguar pozitivisht. Pastaj kanė ardhur edhe tė tjerė si Besim Gashi, Imer Ahmetaj, Haxhi Imeraj, Isuf Haklaj, Rrustem Bruēi, Shkelzen Idrizaj, Idriz Elezaj, Haxhi Gashi, Florim Ēelaj, Bashkim Boshktrakaj etj. Ata kishin besim nė forcėn dhe organizimin tonė. Dhe ėshtė fakt se gjatė gjithė kohės qė kemi qėndruar aty nuk ka pasur asnjė masakėr. 
 
Pėrpara ka pasur masakra nė fshatra tė ndryshme, bie fjala nė Lubeniq. Strellcin e Epėrm, Gllogjan etj. Janė zhvilluar gjithė ato veprime luftarake, beteja e Loxhės, mbrojtja e Llukės, mbrojtja e disa fshatrave nė Rekėn e Keqe, betejat e Agim Ramadanit, Rrustem Berishės dhe Sefedin Kuqit nė Junik etj. Kam vėrejtur se komandantėve lokalė tė fshatrave, qė siē thashė ishin nga tre e katėr, nuk u pengonte fakti qė ne ishim nėn komandėn e Shtabit Suprem tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės, pasi edhe ata ishin tė bindur qė nuk ekzistonte shtab tjetėr mė profesional dhe mė adekuat pėr mbrojtjen e Kosovės. Ata kishin dėgjuar pėr shtabin e Haradinajt, shtab qė i ngjante plotėsisht Shtabit tė Pėrgjithshėm, pėr tė cilin vetė ky i fundit ėshtė shprehur mė vonė se “ka qenė shtab i dobėt dhe i paplotėsuar me kuadro profesionistė”, njė shtab ku mbizotėronte familjariteti, ku gradat dhe meritat shpėrndaheshin sipas afėrsisė sė gjakut.
 
Nė njė ndėrprerje tė rrėfimit tė tij, Tahir Zemaj pranon se Ramush Haredinaj, personalisht, ka qenė njė lufttėtar-diversant shumė trim dhe ėshtė e pamohueshme qė ka bėrė edhe disa pėrpjekje pėr tė organizuar rezistencėn. “Eshtė e trishtueshme – thotė ai – se disa njerėz rreth Ramushit nuk e kanė merituar tė punonin me tė. Disa komandantė lokalė- specifikon Zemaj – nuk merreshin me luftėn,ata prisnin zhvendosjen e fshatarėve dhe qenė tė parėt qė vidhnin, serbėt kanė ardhur nė radhė tė dytėt. Ata pėrhapnin panik, silleshin si kaubojs nėpėr fshatra, kanė qenė kėto gjėra dhe fakti se ata vėrenin se njė forcė e organizuar dhe profesionale do t’ua humbte shanset qė edhe mė tej tė zhvillonin veprimtarinė e tyre, qė ka bėrė qė ata ta kundėrshtonin praninė tonė dhe tė na shkaktonin probleme. 
 
Pas takimit nė Isniq, ku dhjetėra eprorė pranuan tė viheshin nėn komandėn tonė, disa tė tjerė si Veseli, Maloku dhe Teta i kanė vazhduar presionet ndaj nesh edhe pėr njė kohė. Beē nuk duhet harruar, ėshtė fakt i mrekullueshėm qė shumica dėrmuese e komandave tė fshatrave kanė kėrkuar takim me mua, aq sa e kam pasur tė vėshtirė t’i pres tė gjithė. Ata donin tė informoheshin dhe tė inkuadroheshin nė njėsitė tona. I kam inkuadruar tė gjithė oficerėt e fshatrave qė ishin nė zonat buzė vijės sė frontit. Me kėtė mėnyrė kam synuar pėrvijėsimin e vijės sė frontit nga Loxha deri nė Gjakovė, gjatė tėrė magjistrales, pastaj nga Lugu i Baranit deri nė Jabllanicė. 
 
Kjo ka qenė njė punė dhe angazhim i madh. Kohėn qė kam humbur me oficerėt e mi, pėr tė futur frymėn e konsultimit dhe mirėkuptimit, ta kisha pėrdorur pėr aftėsimin ushtarak tė trupave, sigurisht qė do tė kishim pasur rezultate mė pozitive se ato qė arritėm. Megjithatė, jam i bindur se njė punė e tillė ka qenė e domosdoshme, pasi kam arritur qė tė shmangė konfliktet e armatosura mes nesh, gjė qė do tė ishte me pasoja tepėr tė rėnda pėr luftėn po se po, por shumė mė tepėr pėr paqen qė do tė vinte njė ditė bashkė me lirinė. Ato qė kanė ndodhur gjatė luftės, nuk mund tė harrohen, veprimet e mira, pozitive, heroike janė dhe do tė mbeten gjithmonė frymėzuese, ndėrsa pėr gabimet, presionet dhe krimet e ndodhura do tė pėrgjigjen tė gjithė shkaktarėt e tyre, pavarėsisht nga kombėsia apo pėrkatėsia politike”. ( Fq.45-50)

   Copyright©2000-2001 TRETCA.NET - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.